Keywords
Summary

Keywords

1. Aplinka – Atliekos – Pakuotės ir pakuočių atliekos – Direktyva 94/62 – Valstybėms narėms suteikta teisė skatinti pakartotinio pakuočių naudojimo sistemas – Tikslių šių sistemų organizavimo kriterijų nenurodymas direktyvoje – Nurodytų sistemų vertinimas Sutarties nuostatų dėl laisvo prekių judėjimo atžvilgiu

(EB 28 ir 30 straipsniai; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/62 5 straipsnis)

2. Laisvas prekių judėjimas – Kiekybiniai apribojimai – Lygiaverčio poveikio priemonės – Nacionalinės teisės aktai, pakeičiantys bendrą pakuočių atliekų surinkimo sistemą užstato ir individualaus priėmimo atgal sistema – Nepriimtinumas – Pateisinimas – Aplinkos apsauga – Sąlyga – Proporcingumo principo laikymasis

(EB 28 ir 30 straipsniai)

Summary

1. Direktyvos 94/62 dėl pakuočių ir pakuočių atliekų 5 straipsnis, suteikiantis valstybėms narėms teisę, nepažeidžiant EB sutarties, skatinti tokių pakuočių, kurias galima pakartotinai naudoti nekenkiant aplinkai, pakartotinio naudojimo sistemas, formuluoja šią teisę bendrais terminais, nepatikslindamas kriterijų, į kuriuos turi atsižvelgti šia teise pasinaudojančios valstybės narės. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad direktyva valstybių narių, pasirengusių pasinaudoti šiuo leidimu, atžvilgiu, nereglamentuoja sistemų, teikiančių pirmenybę pakartotinio naudojimo pakuotėms, organizavimo, tokios sistemos gali būti vertinamos pagal Sutarties nuostatas, susijusias su laisvu prekių judėjimu.

(žr. 41, 43, 45, 50 punktus)

2. Valstybė narė, kuri vienkartinių pakuočių atžvilgiu bendrą pakuočių surinkimo sistemą pakeičia užstato ir individualaus priėmimo atgal sistema, įpareigodama gamintojus pakeisti tam tikrus ant pakuotės pateikiamus duomenis ir sukeldama visiems gamintojams bei platintojams papildomas išlaidas, nesuteikdama jiems pakankamo pereinamojo laikotarpio prisitaikyti prie naujos sistemos reikalavimų iki jos įsigaliojimo, pažeidžia savo įsipareigojimus, kylančius iš Direktyvos 94/62 dėl pakuočių ir pakuočių atliekų 5 straipsnio kartu su EB 28 straipsniu.

Iš tikrųjų nacionalinės teisės aktai, galintys riboti Bendrijos vidaus prekybą, gali būti pateisinami imperatyviais aplinkosaugos reikalavimais, tik jeigu jais įgyvendinamos priemonės yra tinkamos numatytiems tikslams pasiekti ir neviršija to, kas būtina šiems tikslams pasiekti.

(žr. 59, 62, 68, 75, 78–79 punktus ir rezoliucinę dalį)