Keywords
Summary

Keywords

1. Ieškinys dėl panaikinimo — Dalykas — Prašymas panaikinti sprendimą pradėti formalią valstybės pagalbos tyrimo procedūrą pagal EB 88 straipsnio 2 dalį, kuriuo siekiama ginčyti pareigą sustabdyti nagrinėjamas priemones iki šios procedūros užbaigimo — Sprendimo, kuriuo užbaigiama procedūra, priėmimas ir procedūros užbaigimas — Ieškinys, kurio dalykas išlieka

2. Institucijų aktai — Motyvavimas — Pareiga — Taikymo sritis — Sprendimas pradėti formalią tyrimo procedūrą pagal EB 88 straipsnio 2 dalį

(EB 88 straipsnio 2 dalis ir EB 253 straipsnis; Tarybos reglamentas Nr. 659/1999)

3. Valstybių suteikta pagalba — Komisijos atliekamas tyrimas — Sprendimas pradėti formalią tyrimo procedūrą pagal EB 88 straipsnio 2 dalį – Įpareigojimas pirmiausia su suinteresuota valstybe nare aptarti pagalbos priemonę bei išnagrinėti padėtį atsižvelgiant į šios valstybės nurodytas aplinkybes — Šios valstybės narės sąžiningo bendradarbiavimo pareiga

(EB 10 straipsnis ir EB 88 straipsnio 2 dalis; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 10 ir 13 straipsniai)

4. Ieškinys dėl panaikinimo — Pagrindai — Įgaliojimų viršijimas — Sąvoka

(EB 230 straipsnis)

5. Valstybių suteikta pagalba — Komisijos atliekamas tyrimas — Problemos, kylančios vertinant pagalbos suderinamumą su bendrąja rinka, arba abejonės dėl pagalbos pobūdžio — Komisijos pareiga pradėti formalią tyrimo procedūrą pagal EB 88 straipsnio 2 dalį

(EB 87 straipsnis ir EB 88 straipsnio 2 ir 3 dalys)

6. Valstybių suteikta pagalba — Komisijos atliekamas tyrimas — Procedūra, kurios vykdymą nulėmė tai, kad nagrinėjamos priemonės buvo iš anksto pripažintos esama pagalba arba nauja pagalba — Komisijos diskrecijos neturėjimas — Valstybės narės sąžiningo bendradarbiavimo pareiga, reikalaujanti pagalbą pripažinti esama

(EB 10 straipsnis ir EB 88 straipsnis)

7. Valstybių suteikta pagalba — Komisijos patvirtinta bendra pagalbos teikimo tvarka — Atskira valstybės pagalba, apie kurią buvo pranešta kaip tenkinančią patvirtinimo reikalavimus — Komisijos atliekamas tyrimas — Vertinimas, atliktas ypač atsižvelgiant į sprendimą patvirtinti ir tik papildomai atsižvelgiant į Sutartį

(EB 87 straipsnis ir EB 88 straipsnis)

8. Valstybių suteikta pagalba — Esama pagalba ir nauja pagalba — Mokėjimai jūrų transporto įmonėms, kurios pagal viešųjų paslaugų sutartis užtikrina nuolatinį paslaugų teikimą saloms — Reglamento Nr. 3577/92 4 straipsnio 3 dalis — Naujos pagalbos teikimo tvarkos taikymas tik tiems mokėjimams, kurie nėra būtini siekiant išsaugoti sutarčių stabilumą

(EB 88 straipsnio 1 ir 3 dalys; Tarybos reglamento Nr. 3577/92 4 straipsnio 3 dalis)

Summary

1. Ieškinys, pareikštas dėl Komisijos sprendimo pradėti valstybės pagalbos tyrimo procedūrą pagal EB 88 straipsnio 2 dalį, kuriuo iš esmės siekiama, kad būtų nustatyta, jog nereikia nagrinėjamų priemonių įgyvendinimo sustabdyti iki procedūros užbaigimo, neprarado savo dalyko, kai po jo pareiškimo buvo priimtas sprendimas baigti šią procedūrą, kuri tuo tarpu pasibaigė.

(žr. 15–18 punktus)

2. EB 253 straipsnyje numatytos pareigos nurodyti asmenų teises pažeisti galinčio sprendimo motyvus tikslas – leisti Teisingumo Teismui vykdyti sprendimo teisėtumo teisminę priežiūrą bei suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kad jis galėtų sužinoti, ar sprendimas yra pagrįstas, ar su trūkumais, dėl kurių jis galėtų užginčyti jo teisėtumą.

Kalbant apie sprendimą pradėti valstybės pagalbos tyrimo procedūrą pagal EB 88 straipsnio 2 dalį dėl tariamos valstybės pagalbos, aplinkybė, kad jame nesiremiama Reglamentu Nr. 659/1999, nustatančiu išsamias (EB 88) straipsnio taikymo taisykles, arba tam tikromis jo nuostatomis, sudaro motyvavimo trūkumą tik tuomet, jei Komisija taikė tiesiogiai iš Sutarties neišplaukiančias reglamento nuostatas.

(žr. 22–23 punktus)

3. Atsižvelgiant į sprendimo pradėti procedūrą pagal EB 88 straipsnio 2 dalį teisines pasekmes, kai nurodytos priemonės parengiamojoje stadijoje pripažįstamos nauja pagalba, nors suinteresuota valstybė narė gali ir nesutikti su tokiu vertinimu, Komisija turi su suinteresuota valstybe nare pirmiausia aptarti atitinkamas priemones, kad ši valstybė prireikus turėtų galimybę Komisijai nurodyti, jog, jos nuomone, aptariamos priemonės nėra pagalba arba yra esama pagalba. Reglamento Nr. 659/1999, nustatančio išsamias (EB 88) straipsnio taikymo taisykles, 10 ir 13 straipsniai šį reikalavimą atitinka ir neatleidžia Komisijos nuo pareigos kartu su valstybe nare aptarti priemonę prieš pradedant šios valstybės atžvilgiu procedūrą pagal EB 88 straipsnio 2 dalį.

Jei pagalbos pobūdis ginčijamas, Komisija, remdamasi valstybės šiame etape pateikta informacija, turi pakankamai nuodugniai išnagrinėti šį klausimą, net jeigu tyrimo rezultatai nėra galutiniai. Pagal EB 10 straipsnyje įtvirtintą valstybių narių ir institucijų sąžiningo bendradarbiavimo principą ir siekiant pernelyg neuždelsti procedūros, pati valstybė narė, mananti, kad nagrinėjamos priemonės nėra pagalba, turi kuo anksčiau pateikti Komisijai tokią nuomonę pagrindžiančią informaciją, kai tik Komisija dėl jų į ją kreipiasi. Jeigu ši informacija leidžia išsklaidyti abejones, jog nagrinėjamos priemonės neturi pagalbos požymių, Komisija negali pradėti procedūros pagal EB 88 straipsnio 2 dalį. Tačiau, jeigu remiantis šia informacija negalima pašalinti abejonių dėl valstybės pagalbos požymių buvimo ir jeigu lieka abejonių dėl jų suderinamumo su bendrąja rinka, Komisija turi pradėti šią procedūrą.

(žr. 29–30 ir 48 punktus)

4. Įgaliojimų viršijimo sąvoka apima situaciją, kai valdžios institucija naudojo savo įgaliojimus siekdama ne to tikslo, kuriam jai tie įgaliojimai buvo suteikti. Sprendimas yra priimtas viršijant įgaliojimus, tik jeigu objektyvūs, svarbūs ir nuoseklūs požymiai rodo, jog jis buvo priimtas siekiant tokio tikslo.

(žr. 38 punktą)

5. Kai Komisija nagrinėja pagalbos priemones pagal EB 87 straipsnį, siekdama nustatyti, ar jos suderinamos su bendrąja rinka, ji privalo pradėti procedūrą pagal EB 88 straipsnio 2 dalį, jeigu po išankstinio tyrimo etapo negali pašalinti visų sunkumų, dėl kurių ji negali daryti išvados dėl šių priemonių suderinamumo su bendrąja rinka. Paprastai tokie pat principai turi būti taikomi, kai Komisija dar abejoja dėl paties nagrinėjamos priemonės priskyrimo pagalbai EB 87 straipsnio 1 dalies prasme.

(žr. 47 punktą)

6. Pareiga tam tikromis aplinkybėmis pradėti procedūrą pagal EB 88 straipsnio 2 dalį nenurodo, kokia tvarka reikia priimti šį sprendimą, t. y. pagal esamos pagalbos nuolatinės kontrolės procedūrą, remiantis EB 88 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, ar pagal naujos pagalbos kontrolės procedūrą, remiantis to paties straipsnio 3 ir 2 dalių nuostatomis.

Atsižvelgiant į teisines šio procedūros pasirinkimo pasekmes, kai nagrinėjamos jau įgyvendinamos priemonės, Komisija savo nuožiūra negali kaip pagrindinės rinktis antrosios procedūros, jeigu suinteresuota valstybė narė teigia, kad turi būti taikoma pirmoji. Tokiu atveju Komisija turi išsamiai ištirti klausimą, remdamasi valstybės narės tame etape jai pateikta informacija, net jeigu toks tyrimas baigiamas išankstiniu nagrinėjamų priemonių kvalifikavimu.

Kilus klausimui, ar yra pagalbos požymių, pagal EB 10 straipsnyje įtvirtintą valstybių narių ir institucijų sąžiningo bendradarbiavimo principą ir siekdama pernelyg neuždelsti procedūros pati valstybė narė, mananti, kad ji teikia esamą pagalbą, turėtų kuo anksčiau pateikti Komisijai tokią nuomonę pagrindžiančią informaciją, kai tik Komisija į ją kreipiasi dėl nagrinėjamos priemonės. Jeigu atliekant pirminį vertinimą ši informacija leidžia manyti, jog nagrinėjamos priemonės tikėtinai iš tikrųjų yra esama pagalba, Komisija turi jas vertinti vykdydama procedūrą pagal EB 88 straipsnio 1 ir 2 dalis. Tačiau, jeigu valstybės narės pateikta informacija neleidžia daryti tokios pirminės išvados arba jeigu valstybė narė šiuo klausimu nepateikė jokios informacijos, Komisija turi vertinti šias priemones pagal šio straipsnio 3 ir 2 dalis.

(žr. 53–55 punktus)

7. Jeigu Komisija iš naujo nagrinėtų jos pačios anksčiau patvirtintos pagalbos schemos taikymo priemones kaip naują valstybės pagalbą, tai prieštarautų teisėtų lūkesčių ir teisinio saugumo principams. Todėl, kai suinteresuota valstybė narė teigia, jog priemonės yra teikiamos pagal anksčiau patvirtintą schemą, Komisija negali iš karto pradėti procedūros pagal EB 88 straipsnio 2 dalį dėl šių priemonių ir laikyti jas nauja pagalba, dėl ko jos turėtų būti sustabdytos, bet pirma turi nustatyti, ar šios priemonės patenka į aptariamą schemą ir, jeigu taip, ar jos atitinka pagalbos schemos patvirtinimo sprendime nustatytas sąlygas. Tik tyrimo išvadai esant neigiamai, Komisija gali pradėti procedūrą pagal EB 88 straipsnio 2 dalį ir laikyti tas priemones nauja pagalba. Tačiau, jei išvada teigiama, Komisija turi vertinti šias priemones kaip esamą pagalbą pagal procedūrą, numatytą EB 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

(žr. 57 punktą)

8. Viešųjų paslaugų teikimo sutartyse, kurioms skirtas Reglamento Nr. 3577/92, taikančio laisvės teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse (jūrų kabotažas), 4 straipsnis, yra finansinės nuostatos, būtinos užtikrinti jose numatytų įsipareigojimų teikti viešąsias paslaugas įgyvendinimą, o šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tokios sutartys gali galioti iki atitinkamos sutarties galiojimo termino pabaigos ir ši nuostata netaikoma tik tam tikriems tokių sutarčių aspektams, todėl jose esančioms finansinėms nuostatoms, būtinoms užtikrinti įsipareigojimų teikti viešąsias paslaugas įgyvendinimą, taikoma 4 straipsnio 3 dalis.

Tačiau, jei galima pagalba viršija tai, kas būtina užtikrinti nagrinėjamose sutartyse numatytus įsipareigojimus teikti viešąsias paslaugas, ji nepatenka į šios nuostatos taikymo sritį būtent dėl to, kad ši pagalba nėra būtina užtikrinti šių viešųjų paslaugų teikimo sutarčių stabilumą bei galiojimą ir todėl, remiantis šia nuostata, ji negali būti laikoma esama pagalba.

(žr. 64–65 punktus)