ES nelaimių prevencijos, pasirengimo joms ir reagavimo į jas stiprinimas

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Sprendimas Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo

KOKS ŠIO SPRENDIMO TIKSLAS?

• Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmu (toliau – mechanizmas) siekiama stiprinti Europos Sąjungos (ES) ir ES valstybių narių bendradarbiavimą ir palengvinti jų veiklos koordinavimą civilinės saugos srityje, kad būtų užkirstas kelias gamtinėms ir žmogaus sukeltoms nelaimėms, pasirengta joms ir į jas reaguojama ES ir už jos ribų.
• Sprendimu (ES) 2019/420, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 1313/2013/ES, visų pirma stiprinami ES bendri pajėgumai reaguoti į gamtines nelaimes. Juo taip pat sukurtas rezervas „rescEU“, kuris padidina reagavimo išteklius Europos lygmeniu. Nuo to laiko „rescEU“ yra nuosekliai plečiamas, kad būtų galima naudoti kitus išteklius.
• Reglamentu (ES) 2021/836, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 1313/2013/ES, stiprinamas Europos solidarumas, visų pirma didelio masto ekstremalių situacijų, kurios tuo pačiu metu daro poveikį kelioms šalims (pavyzdžiui, COVID-19 pandemija), atvejais, kai savanoriškos ir nacionalinės pagalbos nepakanka. Mechanizmas bus geriau parengtas, lankstesnis ir galės greičiau reaguoti, o valstybėms narėms ir jų piliečiams bus teikiama visapusiškesnė tarpsektorinė parama.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Tikslai

Mechanizmo pagrindinis tikslas – pagerinti gamtinių ir žmogaus sukeltų nelaimių ES ir už jos ribų prevencijos, pasirengimo joms ir reagavimo į jas sistemų veiksmingumą. Mechanizmu užtikrinama apsauga pirmiausiai teikiama žmonėms, taip pat aplinkai ir turtui, įskaitant gamtos paveldą.

Mechanizmo konkretūs tikslai yra šie:

• užtikrinti aukštą apsaugos nuo nelaimių lygį:
  • užkertant joms kelią arba mažinant galimą jų poveikį,
  • skatinant prevencijos kultūrą,
  • gerinant civilinės saugos ir kitų atitinkamų tarnybų bendradarbiavimą;
• gerinti parengtį nacionaliniu ir ES lygmenimis reaguoti į nelaimes;
• sudaryti palankesnes sąlygas greitai ir veiksmingai reaguoti įvykus nelaimėms ar joms gresiant, be kita ko, imantis priemonių tų nelaimių tiesioginiams padariniams sušvelninti;
• didinti visuomenės informuotumą ir pasirengimą nelaimių atvejais;
• didinti mokslo žinių apie nelaimes prieinamumą ir naudojimą;
• intensyvinti bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą tarpvalstybiniu lygmeniu ir tarp valstybių narių, kurioms gali grėsti panašios rūšies nelaimės.

Rizikos prevencija ir valdymas

Pagrindinis dėmesys mechanizme skiriamas nelaimių prevencijai, pabrėžiant rizikos vertinimą ir rizikos valdymo planavimą. Sprendimu Nr. 1313/2013/ES, iš dalies pakeistu Sprendimu (ES) 2019/420, reikalaujama, kad kiekviena valstybė narė:

• toliau rengtų savo rizikos valdymo gebėjimų vertinimą nacionaliniu arba atitinkamu subnacionaliniu lygmeniu;
• kas trejus metus pateiktų Europos Komisijai atitinkamų vertinimo elementų santrauką, daugiausia dėmesio skirdamos pagrindinėms rizikos rūšims;
• savanoriškai dalyvautų rizikos valdymo gebėjimų tarpusavio vertinimuose.

Pagal iš dalies keičiantį Reglamentą (ES) 2021/836 Komisija kartu su valstybėmis narėmis nustatys ir plėtos ES atsparumo nelaimėms tikslus. Šie neprivalomi tikslai bus nustatyti Komisijos rekomendacijose ir bus grindžiami scenarijais, naudojant esamas situacijas ir būsimus scenarijus, atsižvelgiant į ankstesnių įvykių duomenis ir klimato kaitos poveikį nelaimių rizikai.

Sąjungos civilinės saugos žinių tinklas

Siekiant pagerinti mokymą ir dalijimąsi žiniomis, Sprendimu (ES) 2019/420 reikalaujama, kad Komisija sukurtų atitinkamų civilinės saugos ir nelaimių valdymo mokslo tyrimų darbuotojų, subjektų ir institucijų, įskaitant kompetencijos centrus ir universitetus, tinklą. Kartu su Komisija jie sudarys Sąjungos civilinės saugos žinių tinklą.

2021 m. lapkričio 10 d. Komisija oficialiai įsteigė žinių tinklą (Įgyvendinimo sprendimas 2021/1956). Įgyvendinimo sprendimu nustatoma žinių tinklo valdymo struktūra ir jo veikimo būdas. Žinių tinklo valdymo struktūrą sudaro valdyba ir dviejų ramsčių darbo grupės (pajėgumų stiprinimo ir mokslo). Sekretoriato paslaugas teikia Komisija.

Komisijai taip pat pavesta:

• stiprinti Sąjungos civilinės saugos žinių tinklo, tarptautinių organizacijų ir ES nepriklausančių šalių bendradarbiavimą mokymo ir dalijimosi žiniomis bei patirtimi srityje;
• parengti komunikacijos strategiją, kuria siekiama užtikrinti pagal mechanizmą įgyvendinamų priemonių rezultatų matomumą piliečiams;
• apdovanoti medaliais, pripažįstant ir pagerbiant ilgalaikį įsipareigojimą ir ypatingą indėlį į mechanizmo veiklą.

Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras (RNKC)

Siekiant padidinti pasirengimą nelaimėms ir reagavimą į jas ES lygmeniu, visą parą, septynias dienas per savaitę veikia RNKC, kurį Briuselyje administruoja Komisija. RNKC yra mechanizmo koordinavimo centras ir veiklos padalinys.

Papildomi mechanizmo įrankiai:

• bendra ekstremaliųjų situacijų ryšių ir informacijos sistema, kuri yra informacinių technologijų priemonė, leidžianti dalyvaujančioms šalims neatidėliotinai palaikyti ryšius nelaimės atveju;
• pratybos ir mokymų programa, kuria siekiama gerinti valstybių narių pajėgumą reaguoti į nelaimes ir civilinės saugos pagalbos koordinavimą;
• civilinės saugos moduliai, kurie yra mobilizavimui parengti personalo ir įrangos vienetai;
• Europos civilinės saugos rezervas, kuris yra savanoriškas iš anksto paskirtų valstybių narių reagavimo išteklių telkinys, pasiruošęs susitelkti ES civilinės saugos operacijoms. Tai apima pagalbos grupių, ekspertų ir įrangos aukštos kokybės modulius bei didesnes ES bendro finansavimo normas.

Iš dalies keičiančiu Reglamentu (ES) 2021/8366 RNKC suteikiamos geresnės veiklos, analitinės, stebėsenos, informacijos valdymo ir komunikacijos galimybės.

Rezervas „rescEU“

Iš dalies keičiančiu Sprendimu (ES) 2019/420 taip pat sukuriamas „rescEU“ – papildomas išteklių telkinys, kuriuo teikiama pagalba situacijose, kai bendrais nacionaliniu lygmeniu turimais ištekliais ir Europos civilinės saugos rezervui valstybių narių iš anksto skirtais ištekliais neįmanoma užtikrinti veiksmingo reagavimo.

Pradinė „rescEU“ sudėtis kalbant apie išteklius ir kokybės reikalavimus nustatyta Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2019/570. Iš pradžių „rescEU“ sudarė ištekliai, skirti:

• miškų gaisrų gesinimui iš oro;
• medicininei evakuacijai iš oro;
• skubiajai medicininei pagalbai;
• medicininių atsargų kaupimui.

Vėliau jo taikymo sritis buvo išplėsta, kad apimtų atsargų kaupimo ir dekontaminavimo pajėgumus ChBRB incidentų srityje, taip pat transporto bei logistikos išteklius (žr. toliau).

Iš dalies keičiančiu Reglamentu (ES) 2021/836 Komisijai suteikta galimybė tiesiogiai įsigyti „rescEU“ išteklių transporto ir logistikos srityje ir kitų išteklių (tik tinkamai pagrįstais skubos atvejais). „rescEU“ išteklius visiškai finansuoja Komisija.

Taikydama įgyvendinimo aktus Komisija apibrėžia „rescEU“ išteklius, atsižvelgdama į:

• nustatytą ir naujai atsirandančią riziką;
• bendrus išteklius ir trūkumus ES lygmeniu, visų pirma šiose srityse:
  • miškų gaisrų gesinimo iš oro,
  • ChBRB incidentų,
  • skubiosios medicininės pagalbos,
  • transporto ir logistikos.

Komisija iš dalies keitė Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2019/570 aštuonis kartus:

• Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2019/1930, kuriuo nustatomi du skirtingi medicininės evakuacijos išteklių tipai, atitinkamai skirti:
  • itin užkrečiamomis ligomis sergančioms nelaimių aukoms,
  • neužkrečiamomis ligomis sergančioms nelaimių aukoms;
• Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/414, kuriuo reaguojant į Europos Sąjungos Tarybos išvadas dėl COVID-19 nustatoma, kad „rescEU“ atsakomybė turėtų apimti medicininių atsako priemonių, intensyviosios priežiūros medicininės įrangos ir asmeninių apsaugos priemonių, skirtų kovoti su didelėmis tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėmis sveikatai, atsargų kaupimą;
• Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/452, kuriuo nustatomi „rescEU“ ištekliai reaguojant į mažai tikėtiną didelio poveikio riziką. Siekiant nustatyti šiuos išteklius, apibrėžiamos mažai tikėtinos didelio poveikio rizikos kategorijos, atsižvelgiant į galimus tokios rizikos scenarijus;
• Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2021/88, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/570, į jo taikymo sritį įtraukiant „rescEU“ atsakomybę objektų, pastatų, transporto priemonių, įrangos ir svarbių įrodymų dekontaminavimo nuo ChBRB medžiagų srityje. Ši atsakomybė taip pat gali apimti atitinkamą paveiktų asmenų, įskaitant mirusiuosius, dekontaminavimą;
• Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2022/288, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/570, išplečiant jo taikymo sritį, kad ji apimtų laikinos pastogės ir greitosios medicinos pagalbos komandų išteklius kaip rezervo „rescEU“ dalį;
• Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2022/461, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/570, išplečiant jo taikymo sritį, kad ji apimtų transporto ir logistikos išteklius kaip rezervo „rescEU“ dalį;
• Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2022/465, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/570, išplečiant jo taikymo sritį, kad ji apimtų kilnojamųjų laboratorijų ir ChBRB medžiagų aptikimo, ėminių ėmimo, identifikavimo bei stebėsenos išteklius kaip rezervo „rescEU“ dalį;
• Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2022/1198, kuriuo, reaguojant į su energija susijusios ypatingos svarbos infrastruktūros objektų pažeidžiamumą, kurį atskleidė karas Ukrainoje, iš dalies keičiamas Sprendimas (ES) 2019/570, įtraukiant avarinio energijos tiekimo reikmes kaip rezervo „rescEU“ dalį.

Papildomos „rescEU“ įgyvendinimo taisyklės nustatomos Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2019/1310. Šiuo įgyvendinimo aktu nustatomos visos taisyklės, reikalingos „rescEU“ veikimui, kaip antai kriterijai, taikomi priimant sprendimus dėl pajėgumų dislokavimo ir tarpusavyje nesuderinamų prašymų, demobilizavimo taisyklės ir naudojimo nacionaliniu tikslu taisyklės.

Biudžetas

• Mechanizmui įgyvendinti 2014–2020 m. laikotarpiu buvo skirtas šiek tiek didesnis nei 574,02 mln. eurų.
• 2021–2027 m. finansavimas gerokai padidėjo, be 2,06 mlrd. eurų papildomai skiriant 1,26 mlrd. eurų su civiline sauga susijusioms priemonėms, skirtoms ES atkūrimo priemonėje numatytiems COVID-19 krizės padariniams spręsti (žr. santrauką).

Dalyvavimas

Mechanizmu ir įvairiomis išvardytomis priemonėmis gali naudotis Europos ekonominės erdvės šalys, stojančiosios valstybės, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės. Mechanizmu naudojasi valstybės narės, taip pat Bosnija ir Hercegovina, Islandija, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija, Norvegija, Serbija ir Turkija.

Kita

2022 m. gegužės 5 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2022/706, kuriuo nustatomi apdovanojimo medaliais už ilgalaikius įsipareigojimus ir ypatingą indėlį į mechanizmą kriterijai ir procedūros. Įgyvendinimo akte numatomi dviejų rūšių medaliai: už ilgalaikius įsipareigojimus ir už ypatingą indėlį. Apdovanojimas apima viso nelaimių valdymo ciklo veiklą. Medaliai bus įteikiami Europos civilinės saugos forume arba kitose oficialiose ad hoc iškilmėse.

NUO KADA TAIKOMAS ŠIS SPRENDIMAS?

Šis sprendimas taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

• ES civilinės saugos mechanizmas. Informacijos suvestinė (Europos Komisija).

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo (OL L 347, 2013 12 20, p. 924–947).

Vėlesni Sprendimo Nr. 1313/2013/ES daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2022 m. gegužės 5 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2022/706, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1313/2013/ES taikymo taisyklės, susijusios su ilgalaikių įsipareigojimų ir ypatingo indėlio į Sąjungos civilinės saugos mechanizmą pripažinimo kriterijais ir procedūromis (OL L 132, 2022 5 6, p. 102–106).

2021 m. lapkričio 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1956 dėl Sąjungos civilinės saugos žinių tinklo įsteigimo ir organizacinės struktūros (OL L 399, 2021 11 11, p. 1–7).

2019 m. liepos 31 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/1310, kuriuo nustatomos Europos civilinės saugos rezervo ir „rescEU“ veiklos taisyklės (OL L 204, 2019 8 2, p. 94–99).

2019 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/570, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1313/2013/ES įgyvendinimo taisyklės dėl „rescEU“ pajėgumų ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/762/ES (OL L 99, 2019 4 10, p. 41–45).

Žr. konsoliduotą versiją.

2018 m. sausio 15 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/142, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2014/762/ES, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo įgyvendinimo taisyklės (OL L 25, 2018 1 30, p. 40–48).

2014 m. spalio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/762/ES, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo įgyvendinimo taisyklės ir panaikinami Komisijos sprendimai 2004/277/EB, Euratomas ir 2007/606/EB, Euratomas (OL L 320, 2014 11 6, p. 1–45).

Žr. konsoliduotą versiją.

Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Sąjungos civilinės saugos mechanizmo tarpinis vertinimas (2014–2016 m.)“, pridedamas prie dokumento Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 2014–2016 m. Sąjungos civilinės saugos mechanizmo tarpinio vertinimo (SWD(2017) 287 final, 2017 8 30).

paskutinis atnaujinimas 19.05.2022