Europos Sąjungos Teisingumo Teismo procedūros reglamentas

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Teisingumo Teismo procedūros reglamentas

KOKS YRA ŠIO PROCEDŪROS REGLAMENTO TIKSLAS?

• Šiame procedūros reglamente išdėstytos nuostatos būtinos siekiant įgyvendinti ir papildyti Teisingumo teismo statutą, pateiktą prie Sutarčių pridėtame protokole Nr. 3.
• Juo siekiama, kad Teismo procedūros būtų paprastesnės ir suprantamesnės teismo proceso dalyviams ir nacionaliniams teismams bei tribunolams, taip pat geriau atsižvelgti į Teismo krūvio pokyčius.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Teisingumo Teismas yra viena iš dviejų institucijų sudarančių Europos Sąjungos Teisingumo Teismą – ES ir Europos atominės energijos bendrijos teisminės valdžios instituciją. Antroji teisminė institucija yra Bendrasis teismas. Jų paskirtis yra užtikrinti teisių apsaugą aiškinant ir taikant sutartis, ypač kontroliuojant ES teisės aktų lygybę.

Teismo struktūra

Teismo struktūra yra tokia:

• Teismosudėtis: jį sudaro 28 teisėjai ir 11 generalinių advokatų, paskirtų šešeriems metams. Generalinių advokatų užduotis yra padėti Teismui ir teikti nuomonę teisiniais klausimais. Teisėjai renka Teismo pirmininką ir pirmininko pavaduotoją trejų metų laikotarpiui. Pirmininkas yra įgaliotas atstovauti teismui ir vadovauti jo darbui; pirmininko pavaduotojas padeda jam vykdyti šias pareigas.
• Kolegijų sudėtis ir teisėjų pranešėjų skyrimas: Teismas sudaro penkių teisėjų kolegijas, kurių pirmininkai renkami trejiems metams, ir trijų teisėjų kolegijas, kurių pirmininkai renkami vieneriems metams. Bylai nagrinėti Teismo pirmininkas paskiria teisėją pranešėją, o pirmasis generalinis advokatas skiria generalinį advokatą. Jei reikia, Teismas gali pasitelkti pranešėjų pavaduotojus.
• Sekretoriaus vaidmuo: Teismas paskiria sekretorių šešerių metų laikotarpiui. Jis įgaliotas priimti, perduoti ir saugoti visus dokumentus, taip pat yra atsakingas už archyvus. Be to, sekretorius padeda Teismo nariams ir rūpinasi Teismo publikacijomis. Jis taip pat vadovauja institucijos tarnyboms prižiūrint Teismo pirmininkui.
• Teismo veikimas: bylos siunčiamos nagrinėti plenarinei asamblėjai, didžiajai kolegijai, penkių arba trijų teisėjų kolegijai. Bylą nagrinėjančių teisėjų skaičius priklauso nuo bylos svarbos ir sudėtingumo. Daugelį bylų nagrinėja penki teisėjai, o labai retais atvejais bylą nagrinėja visas Teismas. Kelios bylos gali būti sprendžiamos vieno teisminio nagrinėjimo metu. Teismo svarstymai privalo likti slapti.
• Kalbos: kiekvienai bylai nurodoma procedūros kalba. Tiesioginio ieškinio atveju ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš dvidešimt keturių oficialių ES kalbų. Prašymų priimti prejudicinį sprendimą atveju proceso kalba yra nacionalinio teismo kalba.

Proceso schema

Teismo procesą iš esmės sudaro šie etapai:

• Rašytinė procedūra: tai yra šalių keitimasis rašytiniais pareiškimais. Šių rašytinių pareiškimų turinys turi būti griežtai apibrėžtas. Pasibaigus procesui teisėjas pranešėjas bendrajame Teismo posėdyje pateikia preliminarų pranešimą.
• Parengtinio tyrimo priemonės: teisėjas gali nuspręsti nustatyti tokias parengtinio tyrimo priemones, kaip šalių atvykimas į teismą, prašymai pateikti informaciją ir dokumentus, liudininkų įrodymai, ekspertizė arba atvykimas į įvykio vietą. Kiekvieno parengtinio posėdžio metu surašomas protokolas.
• Posėdis vykdomas, jei reikia. Posėdį pradeda ir jam vadovauja pirmininkas. Posėdis gali būti uždaras.
• Generalinio advokato išvados: beveik pusei visų bylų generalinis advokatas pateikia savo išvadas. Jei nekyla su byla susijusių naujų teisinių klausimų, Teismas gali nuspręsti, kad išvados yra nebūtinos.
• Galutinis sprendimas: teismas priima nuosprendį arba nutartį. Viešai skelbiamas tik nuosprendis. Nuosprendžiuose ir nutartyse pateikiama įvairi informacija, tokia kaip faktų arba motyvų santrauka. Po to kiekvienai šaliai išsiunčiama teismo sprendimo kopija. Nuosprendžiai ir nutartys skelbiami teismo interneto svetainėje.

Be to, reglamente pateikiamos specialiosios nuostatos dėl skirtingų teismo procedūrų:

• prejudicinio sprendimo procedūros;
• tiesioginių ieškinių;
• Teismo sprendimų peržiūrėjimas;
• nuomonės; ir
• kai kurios kitos ypatingos procedūros.

Prašymai priimti prejudicinį sprendimą

Nacionaliniai teismai gali pateikti Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad galėtų pateikti klausimą dėl ES teisės nuostatos galiojimo arba aiškinimo. Prašymo priimti prejudicinį sprendimą atveju pastabas gali reikšti:

• ginče dalyvaujančios šalys;
• ES šalys;
• Europos Komisija;
• ginčijamą aktą priėmusi institucija.

Ieškinys dėl Bendrojo Teismo sprendimų panaikinimo

Galima pateikti ieškinį dėl Bendrojo Teismo sprendimo panaikinimo. Tokiu atveju teismo sekretoriui turi būti pateiktas prašymas, kuriame nurodyti susiję teisiniai pagrindai ir argumentai. Šis prašymas turi būti pateikiamas dėl viso sprendimo arba jo dalies panaikinimo.

NUO KADA TAIKOMAS ŠIS PROCEDŪROS REGLAMENTAS?

Šis procedūros reglamentas taikomas nuo 2012 m. lapkričio 1 d.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

• Europos Sąjungos Teisingumo Teismo interneto svetainės skiltyje „Bendrai apie instituciją“

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

Teisingumo Teismo procedūros reglamentas (OL L 265, 2012 9 29, p. 1–42)

Teisingumo Teismo procedūros reglamento dalinis pakeitimas (OL L 173, 2013 6 26, p. 65)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2016 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas (ES) 2016/300, kuriuo nustatomos ES aukšto rango pareigūnų tarnybinės pajamos (OL L 58, 2016 3 4, p. 1–12)

2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2015/2422, kuriuo iš dalies keičiamas Protokolas Nr. 3 dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto (OL L 341, 2015 12 24, p. 14–17)

paskutinis atnaujinimas 11.08.2016