This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 02002L0059-20190726
ES keitimosi jūrų laivybos informacija sistema
- Paskutinės peržiūros data:
- 24/04/2015
- Pradinė sukūrimo data:
- 28/01/2003
- Santraukos kodas:
-
- 20.19.00.00 Pakrančių ir jūros aplinka
- 32.14.00.00 Jūrų ir vidaus vandenų keliai
- 20.19.00.00 Pakrančių ir jūros aplinka
- EUROVOC deskriptorius:
- Rodyklės kodas:
-
- 07.30.30.00 Transporto politika / Laivyba / Sauga jūroje
- Dokumentai, kurių santrauka pateikiama:
- Autorius:
- Europos Sąjungos leidinių biuras
ES keitimosi jūrų laivybos informacija sistema
Šiuo Europos Sąjungos (ES) teisės aktu įdiegiama laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistema. Ja siekiama sustiprinti jūrų saugumą, uostų ir laivybos saugumą, aplinkos apsaugą ir pasirengimą šalinti taršą. Be to, ji sudaro sąlygas keistis papildoma informacija siekiant pagerinti veiksmingą jūrų laivų eismą ir jūrų transportą.
DOKUMENTAS
2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/59/EB, įdiegianti Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą ir panaikinanti Tarybos direktyvą 93/75/EEB.
SANTRAUKA
Šiuo Europos Sąjungos (ES) teisės aktu įdiegiama laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistema. Ja siekiama sustiprinti jūrų saugumą, uostų ir laivybos saugumą, aplinkos apsaugą ir pasirengimą šalinti taršą. Be to, ji sudaro sąlygas keistis papildoma informacija siekiant pagerinti veiksmingą jūrų laivų eismą ir jūrų transportą.
KAM SKIRTA ŠI DIREKTYVA?
Direktyva nustatoma sistema, skirta stebėti Europos vandenis ir pakrantes, t. y. jūrų stebėjimo ir informuotumo apie padėtį (laivų buvimo vietą) sistema, padedanti ES šalims vykdyti veiklos užduotis.
Siekiant pagerinti informuotumą apie padėtį jūroje ir pateikti valdžios institucijoms tinkamiausius sprendimus, šis teisės aktas buvo iš dalies pakeistas Komisijos direktyva 2014/100/ES. Naujoji direktyva sudaro sąlygas sujungti duomenis, gautus naudojantis ES keitimosi jūrų laivybos informacijos sistema („SafeSeaNet“ (SSN) su duomenimis iš kitų ES stebėjimo bei sekimo sistemų (pvz., „CleanSeaNet“) ir išorės sistemų (pvz., palydovinių automatinių atpažinimo sistemų (AAS).
Direktyva nustatoma ES šalių, jūrų institucijų, siuntėjų, valdytojų ir laivų kapitonų atsakomybė.
PAGRINDINIAI ASPEKTAI
Direktyva taikoma visiems laivams, kurių bendrasis tonažas yra 300 ir daugiau tonų, nepriklausomai nuo to, ar jie gabena pavojingus krovinius, išskyrus:
|
— |
karo laivus;
|
|
— |
trumpesnius kaip 45 m žvejybos laivus, tradicinius laivus ir pramoginius laivus;
|
|
— |
bunkerius, kurių bendrasis tonažas yra mažesnis nei 1 000 tonų.
|
Laivų, plaukiančių į ES uostus, valdytojams keliami reikalavimai
Jie privalo pateikti tam tikrą informaciją (laivo atpažinimo duomenis, laive esančių asmenų skaičių, paskirties uostą, numatomą atvykimo laiką ir pan.), naudodamiesi nacionaline jūrų laivybos vieno langelio sistema (nuo 2015 m. birželio 1 d.).
Įranga ir įrenginiai
Laivuose, plaukiančiuose į ES šalies uostą, privalo būti ši įranga:
|
— |
automatinė atpažinimo sistema ir
|
|
— |
reiso duomenų registravimo (VDR) prietaisai („juodosios dėžės“), palengvinantys avarijų tyrimą.
|
|
— |
ES ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalys privalo turėti AAS imtuvus, o jų nacionalinės vieno langelio sistemos ir nacionalinės SSN turi būti sujungtos su centrine SSN sistema.
|
Pavojingi ir aplinką teršiantys kroviniai laivuose
|
— |
Prieš priimant tokius krovinius į laivą, siuntėjai privalo deklaruoti juos valdytojui.
|
|
— |
Valdytojas, įgaliotinis arba laivo kapitonas taip pat privalo pateikti kompetentingai institucijai bendrąją informaciją, kaip antai laivo atpažinimo duomenis ir krovinio siuntėjo pateiktą informaciją.
|
Pavojingų laivų stebėjimas ir priemonės incidento ar avarijos atveju
Institucijos privalo informuoti suinteresuotąsias ES šalis, jeigu yra informuotos apie laivus:
|
— |
dalyvavusius incidentuose arba avarijose jūroje;
|
|
— |
nesilaikiusius informavimo ir pranešimo reikalavimų;
|
|
— |
tyčia išpylusius teršalus arba
|
|
— |
laivus, kuriuos buvo atsisakyta įleisti į uostus.
|
Laivo kapitonas privalo nedelsdamas pranešti apie:
|
— |
bet kokį incidentą ar avariją, pakenkusius laivo saugumui;
|
|
— |
bet kokį incidentą ar avariją, mažinantį laivybos saugumą;
|
|
— |
bet kokią padėtį, dėl kurios gali būti užteršti ES šalies vandenys ar pakrantė;
|
|
— |
bet kokias jūroje matomas plūduriuojančias teršiančių medžiagų dėmes ir tarą arba paketus.
|
Prieglobsčio vietos
Visos ES ir EEE šalys privalo sudaryti nelaimės ištiktų laivų priėmimo prieglobsčio vietose planus. Jos taip pat privalo reguliariai keistis patirtimi ir imtis bendrų gerinimo priemonių.
Reikalavimų laikymasis
ES šalys privalo tikrinti savo informacinių sistemų veikimą ir įvesti finansinių baudų sistemą, atgrasančią nuo direktyvos reikalavimų nesilaikymo.
Valdymas
Sistemą kuria ir valdo Europos Komisija ir ES bei EEE šalys. Už techninį sistemos įgyvendinimą atsako Europos jūrų saugumo agentūra.
KONTEKSTAS
Ši direktyva yra neatsiejama ES jūrų saugumo politikos dalis. Sistema ir platforma užtikrina apsaugą, saugumą bei tvarumą ir vaidina esminį vaidmenį kuriant bendrą Europos jūrų transporto erdvę be kliūčių.
Daugiau informacijos pateikiama:
|
— |
Europos Komisijos svetainės skiltyje apie jūrų reikalus;
|
|
— |
NUORODOS
|
Dokumentas |
Įsigaliojimo data |
Perkėlimo į valstybių narių teisę terminas |
Oficialusis leidinys |
|
Direktyva 2002/59/EB |
2002 8 5 |
2004 2 5 |
|
Iš dalies keičiantis (-ys) aktas (-ai) |
Įsigaliojimo data |
Perkėlimo į valstybių narių teisę terminas |
Oficialusis leidinys |
|
Direktyva 2009/17/EB |
2009 5 31 |
2010 11 31 |
|
|
Direktyva 2011/15/ES |
2011 3 16 |
2012 3 16 |
|
|
Direktyva 2014/100/ES |
2014 11 18 |
2015 11 18 |
Paskutinį kartą atnaujinta: 23.04.2015