Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Lengvatų sistema (2006-2015 m.): gairės

Legal status of the document This summary has been archived and will not be updated, because the summarised document is no longer in force or does not reflect the current situation.

Lengvatų sistema (2006-2015 m.): gairės

Šios bendrųjų lengvatų sistemos (BLS) tikslas - padėti besivystančioms šalims kovoti su skurdu, tarifų lengvatomis didinant jų pajamas iš tarptautinės prekybos. Komunikate Komisija nustato principus, kurie turėtų paremti 2006-2015 m. reglamentus siekiant šio tikslo.

DOKUMENTAS

2004 m. liepos 7 d. Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui Besivystančios šalys, tarptautinė prekyba ir darnus vystymasis: Bendrijos bendrųjų tarifų lengvatų (BLS) vaidmuo 2006-2015 m. [KOM(2004) 461 galutinis - Oficialusis leidinys C 242, 2004 9 29]

SANTRAUKA

Šiame komunikate Europos Komisija siūlo bendrųjų lengvatų sistemos gaires 2006-2015 m., paremtas ankstesnių sistemų patirtimi. Jo remiamos priemonės:

Išlaikyti didelę tarifų pasiūlą

Tarifų lengvatas galima išlaikyti ar netgi padidinti įvairiais būdais. Tarp kitų dalykų, Komisija siūlo išplėsti BLS taikymą, įtraukiant tam tikras prekes, nepatenkančias į dabartinę sistemą, kuri neapima beveik dešimtadalio muitų tarifu apmokestinamų prekių.

Kai kurios prekės, priskiriamos jautrioms, galėtų būti perkeltos į nejautrių prekių kategoriją.

Lengvatinės maržos (šiuo metu 3,5 % jautrioms prekėms ir 100 % nejautrioms prekėms) bus išlaikytos, o kai įmanoma - padidintos.

Dešimties naujų valstybių narių prisijungimas prie Europos Sąjungos (ES) 2004 m. ir vėliau įstojusios Bulgarija, Rumunija ir Kroatija padėjo pagerinti Bendrijos pasiūlą, nes ES rinka padidėjo dar 100 mln. potencialių vartotojų.

BLS skirti toms šalims, kurioms to labiausiai reikia

Komisija siūlo, kad BLS turėtų padėti geriau įsitraukti į tarptautinę prekybą toms šalims, kurioms labiausiai to reikia, pavyzdžiui mažiau išsivysčiusioms šalims ir labiausiai pažeidžiamoms besivystančioms šalims (nedidelės ekonomikos, anklavo šalims ir mažą pelną gaunančioms šalims).

BLS taip pat turėtų turėti mechanizmą, leidžiantį pamažu pasitraukti iš specialios BLS, vadinamos Viskas, išskyrus ginklus (angl. Everything But Arms). Ši sistema suteikia galimybę be jokių muitų ir kvotų gauti visas prekes (išskyrus ginklus ir šaudmenis) iš penkiasdešimties skurdžiausių šalių.

Paprastesnė ir prieinamesnė BLS

Ir toliau reikėtų rūpintis sistemos paprastinimu, kuris prasidėjo nuo dabartinės BLS. Komisija siūlo pakeisti dabar veikiančias penkias BLS trimis: bendrosios priemonės, specialiosios priemonės mažiau išsivysčiusioms šalims ir skatinančios darnų vystymąsi priemonės (BLS+).

Perkėlimą į aukštesnį lygį paversti skaidresniu ir orientuotu į pagrindines naudą gaunančias valstybes

Komisija siūlo paversti perkėlimą į aukštesnį lygį (pasitraukimą iš BLS) skaidresniu, iš BLS pašalinant tam tikrų naudą gaunančių valstybių konkurencingiausių prekių grupes.

Tai reiškia, kad naudą gaunančioms valstybėms nebereikia BLS, kad jos galėtų padidinti tų prekių eksportą į ES. Mažos šalys nebus perkeliamos į aukštesnį lygį, todėl gali gauti didesnę BLS paramos dalį.

Dabartiniai perkėlimo į aukštesnį lygį kriterijai (lengvatinio importo dalis, valstybės vystymosi indeksas, eksporto specializacijos rodiklis) bus pakeisti vienu paprastu kriterijumi - Bendrijos rinkos dalimi, išreikšta lengvatinio importo dalimi.

Nustatyti darnų vystymąsi ir valdymą skatinančias priemones

Kaip jau minėta, Komisija siūlo nustatyti naujas darnų vystymąsi ir viešųjų reikalų gerą valdymą skatinančias priemones, pakeičiant narkotikų, socialines ir aplinkos apsaugos specialiąsias priemones viena nauja kategorija - BLS+.

BLS+ siūlys specialias skatinamąsias priemones valstybėms, kurios pasirašė pagrindinius tarptautinius susitarimus dėl socialinių teisių, aplinkosaugos, valdymo ir kovos su narkotikų gamyba ir prekyba.

Komisija atsižvelgs į tarptautinių organizacijų, atsakingų už kiekvieną tarptautinę sutartį, vertinimus prieš sudarydama iš BLS+ naudos gaunančių valstybių sąrašą. Šioje sistemoje bus numatyta patikima ir greita sustabdymo išlyga, kai valstybė nesilaiko savo įsipareigojimų pagal sutartis.

Patobulinti kilmės taisykles

Komisija siūlo tobulinti kilmės taisykles, keičiant jų formą (supaprastinant), turinį (pritaikant kilmės kriterijus ir regionines taisykles) ir procedūras (formalumai ir kontrolė).

Naujosios kilmės taisyklės taip pat turėtų būti lanksčios, kad skatintų vystymąsi. Vienas iš tikslų bus palengvinti taisyklių taikymą, kad būtų galima optimaliai panaudoti lengvatas.

Sistemą galėtų patobulinti, pavyzdžiui, regioninis požiūris, kuris skatintų naudą gaunančių šalių bendradarbiavimą. Komisija pabrėžia Pietų šalių regioninės integracijos svarbą joms įsitraukiant į tarptautinę prekybą.

Atkurti laikino panaikinimo priemones, apsaugos nuostatas ir kovą su sukčiavimu

Komisija siūlo patikslinti BLS laikino panaikinimo priemones ir apsaugos nuostatas, siekiant atsižvelgti į naują konkurencingiausių naudą gaunančių valstybių perkėlimą į aukštesnį lygį.

Nors šios priemonės bus naudojamos tik išskirtiniais atvejais, jos turi būti patikimesnės, todėl paprastesnės ir lanksčiau taikomos, ypač nelegalioje komercinėje veikloje. Taip pat svarbu, kad nustačius sukčiavimo atvejį Komisija ir valstybės narės, atsakingos už BLS taikymą, griežtai taikytų šias taisykles.

Naudą gaunančios šalys taip pat yra atsakingos už sėkmingą BLS pritaikymą, todėl turi sukurti veiksmingas ir tinkamas administracines struktūras, kurios užtikrintų kilmės sertifikatų galiojimą.

Kontekstas

Bendrųjų tarifų lengvatų sistema leidžia pagamintoms ir tam tikroms žemės ūkio prekėms, kurias eksportuoja besivystančios šalys, patekti į Bendrijos rinką, visiškai arba dalinai jas atleidžiant nuo muitų.

Ši priemonė yra ir Europos Bendrijos prekybos politikos, ir vystymosi politikos dalis. Tai ne tik bendradarbiavimą skatinanti priemonė, bet ir laikinas mechanizmas, netaikomas šalims, kurioms nebereikia jo teikiamos naudos.

ES įsisavina penktadalį besivystančiųjų šalių eksporto. 40 % ES importo gaunama iš besivystančiųjų šalių. ES taip pat yra didžiausia žemės ūkio prekių iš besivystančiųjų šalių importuotoja, importuojanti daugiau nei Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada ir Japonija kartu sudėjus.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos Ekonomikos ir Socialinių Reikalų Komitetui - Kilmės taisyklės preferenciniuose prekybos susitarimuose - Ateities gairės [ KOM(2005) 100 galutinis-neskelbta Oficialiajame leidinyje]

Šis komunikatas parengtas po konsultacijų, kurios buvo pradėtos Komisijos žaliąja knyga dėl kilmės taisyklių preferenciniuose prekybos susitarimuose ateities. Jame akcentuojamas poreikis peržiūrėti preferencines kilmės taisykles. Peržiūra taip pat svarbi siekiant integruoti besivystančias šalis į pasaulio ekonomiką. Ji turėtų būti atliekama kartu patikslinant jų valdymo ir kontrolės procedūras.

Komisija siūlo imtis veiksmų trijose srityse:

  • sąlygų, taikomų produktui, kad jis būtų laikomas šalies kilmės statusą turinčiu produktu, keitimas;
  • muitinės procedūrų, būtinų tinkamai įgyvendinti muitų tarifų lengvatas ir kontroliuoti, kaip ūkio subjektai jomis naudojasi, keitimas;
  • priemonių, užtikrinančių, kad šalys naudos gavėjos laikysis savo įsipareigojimų, kūrimas.

2008 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008 dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. , iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 552/97, Nr. 1933/2006 ir Komisijos reglamentus (EB) Nr. 1100/2006 ir Nr. 964/2007 [Oficialusis leidinys L 211, 2008 8 6]

Šiame reglamente nustatoma Bendrijos bendrųjų tarifų lengvatų sistema, taikoma nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

2009-2011 m. BLS didžiausias dėmesys skiriamas tvaraus vystymosi ir gero valdymo skatinimui valstybėse, kurioms to labiausiai reikia. Tai yra atnaujintas teisės aktas, parengtas pagal 2004 m. Komisijos priimtas gaires, nustatančias BLS pagrindinius principus 2006-2015 m.

2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 512/2011 , kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008 dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. [Oficialusis leidinys L 145, 2011 5 31]

Šiuo reglamentu iš dalies keičiami tie Reglamento (EB) Nr. 732/2008 aspektai, kurie būtini tam, kad jo taikymo laikotarpis būtų pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d.

2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 978/2012 , kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008 [Oficialusis leidinys L 303, 2012 10 31]

2012 m. ES suderino naujas taisykles, kad perorientuotų savo BLS po priemonės vidurio laikotarpio peržiūros. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad sistema yra orientuota į šalis, kurioms to labiausiai reikia, ypač atsižvelgiant į pasaulio prekybos sistemos struktūrinius pokyčius per pastarąjį dešimtmetį. Reformuota BLS taip pat yra skaidresnė ir labiau nuspėjama naudą gaunančioms šalims ir ekonominių operacijų vykdytojams. Šis reglamentas taikomas iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Paskutinį kartą atnaujinta: 19.06.2014

Top