Helsinkio konvencija dėl Baltijos jūros apsaugos

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Sprendimas 94/156/EB dėl Bendrijos prisijungimo prie 1974 m. Konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos (Helsinkio konvencijos)

Sprendimas 94/157/EB dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos konvencijos (Helsinkio konvencija, peržiūrėta 1992 m.) sudarymo Bendrijos vardu

1992 m. Konvencija dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos (Helsinkio konvencija, peržiūrėta 1992 m.)

KOKS ŠIŲ SPRENDIMŲ IR KONVENCIJOS TIKSLAS?

• Šiais sprendimais Europos bendrijai (dabar Europos Sąjungai, ES) sudaroma galimybė prisijungti prie Baltijos jūros baseino jūros aplinkos apsaugos konvencijos (Helsinkio konvencijos).
• Šia konvencija, kurią 1974 m. kovo mėn. pasirašė visos valstybės, turinčios sieną su Baltijos jūra (Danija, Vokietija, Švedija, Estija, Suomija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Rusija), siekiama sumažinti Baltijos jūros baseino taršą, kurią kelia teršalų išmetimas į upes, upių žiotis, nuotakus ir vamzdžius, laidojimas ir įprasta laivų veikla bei oru gabenami teršalai.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

• Konvencija buvo įsteigta Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija (HELCOM), kuri:
  • stebi konvencijos įgyvendinimą;
  • teikia rekomendacijas dėl jūros aplinkos apsaugos;
  • sprendžia dėl biudžeto;
  • vykdo kitas funkcijas, kaip tinkama pagal konvencijos sąlygas.
• Be to, kas kelerius metus rengiami ministrų lygio susitikimai.
• Helsinkio komisija renkasi kasmet. Joje susitariančiosioms šalims atstovauja delegacijų vadovai.
• 2007 m. Helsinkio komisija patvirtino Baltijos jūros veiksmų planą (BJVP), t. y. programą, skirtą iki 2021 m. atkurti Baltijos jūros gerą aplinkos būklę. BJVP buvo atnaujintas 2013 m., per 2013 m. HELCOM ministrų susitikimą.
• BJVP yra grindžiamas HELCOM darbas. Jame daugiausia dėmesio skiriama šiems prioritetams:
  • eutrofikacijai (kai vandenyje yra per daug maistinių medžiagų, todėl pradeda aktyviai augti dumbliai);
  • pavojingoms medžiagoms;
  • biologinei įvairovei ir gamtos apsaugai;
  • jūrinei veiklai.
• Kiekvienam prioritetui nustatomi įvairūs veiksmai ir priemonės.
• Viena iš pagrindinių HELCOM parengtų priemonių yra Maistinių medžiagų mažinimo planas. Tai yra regioninis požiūris, kaip dalytis maistinių medžiagų mažinimo* našta, siekiant pasiekti Baltijos jūros apsaugos nuo eutrofikacijos tikslą, dėl kurio susitarė Baltijos jūros šalys. Pirmą kartą šis planas pristatytas ir dėl jo susitarta 2007 m. HELCOM Baltijos jūros veiksmų plane. Tuo metu šalys susitarė dėl laikinų maistinių medžiagų mažinimo tikslų. 2013 m. HELCOM patvirtino peržiūrėtą maistinių medžiagų mažinimo planą.
• HELCOM taip pat siekia kitų tikslų BJVP kontekste:
  • užtikrinti taršos iš žemės ūkio šaltinių prevenciją;
  • iki 2021 m. užtikrinti žvejybos Baltijos jūroje ekologinį tvarumą;
  • pašalinti taršos iš sausumos šaltinius (nuotekos, vaistai, pramoniniai išmetalai, į jūrą išmestos šiukšlės ir pan.);
  • užtikrinti regioniniu lygmeniu nuoseklius jūrinių teritorijų planavimo procesus Baltijos jūroje;
  • stebėti ir vertinti jūros aplinką;
  • bendradarbiauti pasirengimo taršai ir taršos padarinių likvidavimo srityse;
  • apsaugoti Baltijos jūros biologinę įvairovę (rūšių ir buveinių raudonieji sąrašai, saugomos jūrinės teritorijos, rodiklių nustatymas);
  • prisidėti prie Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) reglamentų dėl laivybos regioninio įgyvendinimo.
• 2016 m. HELCOM prisidėjo prie Baltijos jūros paskyrimo azoto oksidų išmetimo kontrolės rajonu pagal TJO.
• Galiausiai HELCOM yra naudojama kaip regioninio bendradarbiavimo struktūra, skirta įgyvendinti Direktyvą 2008/56/EB, kuria nustatomas Baltijos šalių požiūris į ES veiksmus jūros aplinkos politikos srityje.

NUO KADA TAIKOMI ŠIE SPRENDIMAI IR KONVENCIJA?

• Sprendimai taikomi nuo 1994 m. vasario 21 d.
• Pradinė konvencija įsigaliojo 1980 m. 1992 m. ji buvo iš dalies pakeista. 1992 m. atliktos pataisos įsigaliojo 2000 m. sausio 17 d., po to, kai visos susitariančiosios šalys deponavo ratifikavimo dokumentus.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

• Europos Komisijos interneto svetainės skiltyje „HELCOM konvencija“;
• Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos interneto svetainės skiltyje „HELCOM konvencija“.

* SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

1994 m. vasario 21 d. Tarybos sprendimas 94/156/EB dėl Bendrijos prisijungimo prie 1974 m. Konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos (Helsinkio konvencijos) (OL L 73, 1994 3 16, p. 1)

1994 m. vasario 21 d. Tarybos sprendimas 94/157/EB dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos konvencijos (Helsinkio konvencija, peržiūrėta 1992 m.) sudarymo Bendrijos vardu (OL L 73, 1994 3 16, p. 19)

1992 m. Konvencija dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos (OL L 73, 1994 3 16, p. 20–45)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19–40)

2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/89/ES, kuria nustatoma jūrinių teritorijų planavimo sistema (OL L 257, 2014 8 28, p. 135–145)

Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos Ekonomikos ir Socialinių Reikalų Komitetui ir Regionų Komitetui – Link Europos Sąjungos būsimos jūrų politikos: Europos vandenynų ir jūrų vizija (KOM(2006) 275 galutinis, 2006 6 7)

paskutinis atnaujinimas 23.02.2017