Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Makroekonominių disbalansų ES prevencija ir naikinimas

Makroekonominių disbalansų ES prevencija ir naikinimas

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Reglamentas (ES) Nr. 1174/2011 dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniams makroekonominiams disbalansams naikinti euro zonoje

Reglamentas (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo

KOKS ŠIŲ REGLAMENTŲ TIKSLAS?

  • Reglamentu (ES) Nr. 1176/2011 sukuriama procedūra, kuri padeda nustatyti ir naikinti makroekonominius disbalansus. Reglamentas yra taikomas visoms (Europos Sąjungos) ES šalims.
  • Reglamentu (ES) Nr. 1174/2011 sukuriamas vykdymo užtikrinimo mechanizmas. Pagal šį mechanizmą taikomos finansinės sankcijos toms euro zonos šalims, kurios nesilaiko makroekonominio disbalanso procedūros (MDP) rekomendacijų, priimtų ES lygmenyje siekiant sumažinti jų perviršinį disbalansą.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

ES ne tik atidžiai stebi ES šalių biudžeto politiką, bet ir tikrina makrofinansinius pokyčius* dėl potencialiai kenksmingų makroekonominių disbalansų* ir pavojų, kurie gali pakenkti tinkamam ekonominės ir pinigų sąjungos funkcionavimui, nustatymo, prevencijos ir naikinimo.

Įspėjimo mechanizmo ataskaita

  • Europos Komisija kasmet parengia įspėjimo mechanizmo ataskaitą (ĮMA), kuria pradedamas metinis MDP ciklas. ĮMA pagrįsta rodiklių rezultatų suvestinės ekonomine peržiūra, tačiau taip pat paremta kitomis susijusiomis ekonominėmis ir finansinėmis analizėmis. Ją naudojant vertinama padėtis ES šalyse siekiant nustatyti pokyčius, kurie gali reikšti galimus disbalansus.
  • Komisija, remdamasi šia ataskaita nustato kuriose ES šalyse gali būti disbalansas ir kurioms reikalinga tolesnė analizė. Taryba aptaria ataskaitą ir priima išvadas.

Nuodugni apžvalga

Komisija atlieka kiekvienos šalies, esančios įspėjimo mechanizmo ataskaitoje, nuodugnią apžvalgą. Atlikus apžvalgą nustatoma, ar yra susidarę disbaIansai, įvertinamas jų pobūdis ir sunkumas, ir atkreipiamas dėmesys į koregavimo klausimus bei politikos iššūkius. Pagal šį reglamentą leidžiami trys galimi nuodugnios apžvalgos rezultatai:

  • Šalyje nėra susidaręs disbalansas. Tokia šalis kiekvieno sekančio MDP etapo metu iš naujo tikrinama dėl makroekonominio disbalanso, taip pat jai taikoma daugiašalės priežiūros procedūra pagal Europos semestrą.
  • Šalyje yra susidaręs disbalansas. Tokiu atveju Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, gali parengti konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, kad susijusi šalis galėtų imtis prevencinių priemonių.
  • Šalyje yra susidaręs perviršinis disbalansas. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, taip pat gali parengti konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas. Perviršinio disbalanso atveju, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, gali imtis taisomųjų veiksmų. Taisomieji veiksmai tampa atskira procedūra, t. y. perviršinio disbalanso procedūra (PDP).

Atliekant nuodugnią apžvalgą turi būti nagrinėjamos įvairios tendencijos ES šalių ekonomikose, ypač pokyčiai susiję su išorės disbalansais (kaip antai išorės sąskaitos, eksporto apimties pokyčiai ir grynųjų investicijų balansai) ir vidaus disbalansais (kaip antai sąnaudų ir su sąnaudomis nesusijęs konkurencingumas, privačiojo ir viešojo sektorių skolos, būsto kainos, kredito srautai ir nedarbo lygis).

Komisija ir Taryba remiasi nuodugnių apžvalgų rezultatais ir parengia konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas kiekvieną pavasarį atsižvelgiant į Europos semestrą.

Perviršinio disbalanso procedūra

  • Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacijomis, gali taikyti perviršinio disbalanso procedūrą ES šaliai, kurioje susidaręs perviršinis disbalansas. Taryba priima politikos rekomendacijas, kurių reikia laikytis, ir nustato terminą, iki kurio atitinkama ES šalis turi pateikti taisomųjų veiksmų planą.
  • Jei ES šalių numatytos priemonės ir tvarkaraštis yra tinkami, jie patvirtinami Tarybos rekomendacija, pagal kurią nustatomas stebėjimo grafikas.
  • Jei nusprendžiama, kad pateiktas planas yra nepakankamas, Taryba priima šaliai skirtą rekomendaciją, kuria raginama pateikti naują taisomųjų veiksmų planą per du mėnesius.
  • Komisija stebi pažangą remdamasi rekomendacija. Šis pažangos stebėjimas pagrįstas tiek reguliariomis pažangos ataskaitomis, kurias pateikia šalis, tiek stebėsenos misijų rezultatais. Po to Taryba, remdamasi Komisijos ataskaita, įvertina įgyvendinimo priemones.
  • ES šaliai, kurioje nustatytas perviršinis disbalansas, bet kuriuo metu gali būti pradėta taikyti korekcinė dalis.

Sankcijos ir baudos pagal perviršinio disbalanso procedūrą

  • Euro zonos šalims gali būti taikomos piniginės nuobaudos, jeigu jos pakartotinai pateikia nepakankamą taisomųjų veiksmų planą arba nesiima taisomųjų veiksmų. Nepakankamų taisomųjų veiksmų atveju Taryba gali šaliai taikyti palūkaninį indėlį. Jei šalis vis tiek nesiima taisomųjų priemonių, šis indėlis gali būti pakeičiamas bauda. Palūkaninis indėlis arba bauda lygūs 0,1 % atitinkamos šalies praėjusių metų BVP.
  • Šios sankcijos skiriamos dėl pakartotinio priemonių nesiėmimo, o ne dėl paties disbalanso. Jos laikomos patvirtintomis, išskyrus atvejus, kai tam prieštarauja euro zonos šalių kvalifikuota balsų dauguma.
  • Nesilaikant perviršinio disbalanso procedūros gali būti sustabdytas Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų lėšų mokėjimas, nepaisant narystės euro zonoje.

2016 m. Europos semestras

Nuodugnios apžvalgos buvo paskelbtos 2016 m. vasario 26 d. ir integruotos į Komisijos šalių ataskaitas. Nuodugnių apžvalgų rezultatų santraukos yra pateiktos Komisijos komunikate.

NUO KADA TAIKOMI ŠIE REGLAMENTAI?

Abu reglamentai taikomi nuo 2011 m. gruodžio 13 d.

KONTEKSTAS

Šešių dokumentų rinkiniu, kuris įsigaliojo 2011 m. gruodžio mėn., sukurta ekonominės politikos priežiūros sistema siekiant makroekonominių disbalansų ES prevencijos ir naikinimo. Ši priežiūros sistema yra Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro dalis.

Daugiau informacijos žr.:

* SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

Makrofinansiniai pokyčiai: pinigų politikos, fiskaliniai ir finansiniai pokyčiai makroekonominiame lygmenyje (t. y. šalies ekonomikoje).

Makroekonominiai disbalansai: kai tam tikri šalies ekonomikos aspektai yra nesubalansuoti, pavyzdžiui, didelė viešojo arba privačiojo sektoriaus skola, aukštas nedarbo lygis, prasti eksporto rezultatai ir t. t.

PAGRINDINIAI DOKUMENTAI

2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1174/2011 dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniams makroekonominiams disbalansams naikinti euro zonoje (OL L 306, 2011 11 23, p. 8–11)

2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (OL L 306, 2011 11 23, p. 25–32)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui ir Euro grupei – 2016 m. Europos semestras: Struktūrinių reformų pažangos vertinimas, makroekonominio disbalanso prevencija ir naikinimas ir pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 atliktų nuodugnių apžvalgų rezultatai (COM(2016) 095 final/2, 2016 4 7)

paskutinis atnaujinimas 30.08.2016

Top