Konvencija siekiama padėti kovoti su nusikaltimais, kurie gali būti įvykdyti tik naudojant technologijas, kai įrenginiai yra ir nusikaltimo padarymo priemonė, ir nusikaltimo tikslas, taip pat su nusikaltimais, kai technologijos buvo panaudotos kitam nusikaltimui, pavyzdžiui, sukčiavimui, sustiprinti. Joje pateikiamos gairės visoms šalims, rengiančioms nacionalinius įstatymus dėl elektroninių nusikaltimų, ir ji yra konvencijos šalių tarptautinio bendradarbiavimo pagrindas.
Pirmuoju papildomu protokolu siekiama nustatyti baudžiamąją atsakomybę už rasistinės ir ksenofobinės medžiagos platinimą per kompiuterines sistemas, taip pat rasistinius ir ksenofobinius grasinimus ir įžeidinėjimus.
Antruoju papildomu protokolu siekiama nustatyti bendras tarptautinio lygmens taisykles, kuriomis būtų stiprinamas bendradarbiavimas elektroninių nusikaltimų srityje ir elektroninės formos įrodymų rinkimas nusikalstamų veikų tyrimui ar procesui.
Šiuo sprendimu Europos Sąjungos (ES) valstybės narės įgaliojamos ES interesais ratifikuoti antrąjį papildomą protokolą.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Konvencija dėl elektroninių nusikaltimų

Konvencija apima:
- veikų, pradedant neteisėta prieiga, kišimusi į duomenis ir sistemas, baigiant su kompiuteriu susijusiu sukčiavimu ir prievartos prieš vaikus medžiagos platinimu, kriminalizavimą;
- procesinius įgaliojimus tirti elektroninius nusikaltimus ir užtikrinti elektroninius įrodymus, susijusius su bet kokiu nusikaltimu;
- veiksmingą tarptautinį šalių bendradarbiavimą.
Šalys yra Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų komiteto narės, kurios dalijasi informacija ir patirtimi, vertina konvencijos įgyvendinimą arba aiškina konvenciją naudodamos gaires.
Iš 27 valstybių narių 26 ratifikavo šią konvenciją, o Airija ją pasirašė, bet dar neratifikavo.

Pirmasis papildomas protokolas

Šiuo protokolu išplečiama konvencijos taikymo sritis, įtraukiant ksenofobinę ir rasistinę propagandą, skleidžiamą per kompiuterines sistemas, taip užtikrinant didesnę aukų apsaugą. Juo taip pat:
- sustiprinama teisinė sistema, nustatant ksenofobijos ir rasistinės propagandos kibernetinėje erdvėje kriminalizavimo gaires;
- gerinami tarptautinio bendradarbiavimo tiriant rasistinius ir ksenofobinius nusikaltimus internete ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą už juos būdai ir priemonės.

Antrasis papildomas protokolas

Šiuo protokolu siekiama toliau stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą.
Jame sprendžiama ypatinga elektroninių įrodymų, susijusių su elektroniniais nusikaltimais ir kitomis nusikalstamomis veikomis, laikymo užsienio jurisdikcijose paslaugų teikėjų, kurių teisėsaugos įgaliojimai apsiriboja nacionalinėmis sienomis, problema.
Jo pagrindiniai tikslai yra šie:
- naujas teisinis pagrindas, leidžiantis tiesiogiai kreiptis į kitų jurisdikcijų registratorius dėl informacijos apie domeno vardo registraciją gavimo;
- naujas teisinis pagrindas, leidžiantis teikti tiesioginius nurodymus paslaugų teikėjams kitose jurisdikcijose siekiant gauti informaciją apie abonentus;
- patobulintos abonentų informacijos ir srauto duomenų gavimo priemonės bendradarbiaujant vyriausybėms;
- spartus bendradarbiavimas ekstremaliose situacijose, įskaitant jungtinių tyrimo grupių naudojimą ir bendrus tyrimus.

Sprendimas (ES) 2023/436

Prie konvencijos gali prisijungti tik valstybės narės, o ne pati ES, nes tik valstybės gali būti konvencijos šalimis.
Sprendimu nustatomos tam tikros išlygos, deklaracijos, pranešimai ir komunikatai, kuriuos valstybės narės turi priimti prieš užbaigdamos ratifikavimo procesą. Jais užtikrinama, kad protokolas atitiktų ES teisę ir politiką, ir kad valstybės narės vienodai taikytų protokolą santykiuose su ES nepriklausančiomis šalimis.
Danija ir Airija nedalyvavo priimant Sprendimą (ES) 2023/436, todėl jis nėra joms privalomas ir taikomas.

ES remia konvenciją ir jos protokolus kaip ES saugumo sąjungos strategijos (žr. santrauką) ir kibernetinio saugumo strategijos dalį.

ĮSIGALIOJIMO DATA

Konvencija įsigaliojo 2004 m. liepos 1 d.
Pirmasis papildomas protokolas įsigaliojo 2006 m. kovo 1 d.
Antrasis papildomas protokolas dar neįsigaliojo.
Sprendimas (ES) 2023/436 taikomas nuo 2023 m. vasario 14 d.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

Elektroniniai nusikaltimai (Europolas).

PAGRINDINIAI DOKUMENTAI

Budapešto konvencija dėl elektroninių nusikaltimų (Europos Taryba), 2001 11 23.

Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų papildomas protokolas dėl rasistinio ir ksenofobinio pobūdžio veikos, padarytos naudojantis kompiuterinėmis sistemomis, kriminalizavimo, Europos Taryba, 2003 1 28.

Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų antrasis papildomas protokolas dėl glaudesnio bendradarbiavimo ir elektroninių įrodymų atskleidimo (OL L 63, 2023 2 28, p. 28–47).

2023 m. vasario 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2023/436, kuriuo valstybės narės įgaliojamos dėl Europos Sąjungos interesų ratifikuoti Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų Antrąjį papildomą protokolą dėl glaudesnio bendradarbiavimo ir elektroninių įrodymų atskleidimo (OL L 63, 2023 2 28, p. 48–53).

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES saugumo sąjungos strategijos (COM(2020) 605 final, 2020 7 24).

Bendras komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai Europos Sąjungos skaitmeninio dešimtmečio kibernetinio saugumo strategija (JOIN(2020) 18 final, 2020 12 16).

paskutinis atnaujinimas 28.11.2023

Top