Susitarimas dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje

 

DOKUMENTAI, KURIŲ SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Susitarimas dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje (SŽPIVD)

Sprendimas 2006/496/EB dėl Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje pasirašymo Europos bendrijos vardu

KOKS ŠIO SUSITARIMO IR ŠIO SPRENDIMO TIKSLAS?

Susitarimu dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje (SŽPIVD) siekiama:

• bendradarbiaujant susitariančiosioms šalims* užtikrinti žuvų išteklių ilgalaikę apsaugą ir tausų naudojimą rajone;
• skatinti žuvininkystės tvarią plėtrą rajone;
• atsižvelgti į besivystančių valstybių, ypač mažiausiai išsivysčiusių tarp jų ir mažų salų besivystančių valstybių, besiribojančių su rajonu, poreikius.

Sprendimu 2006/496/EB šis susitarimas patvirtinamas.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Susitarimas taikomas tarptautiniams vandenims tarp rytų Afrikos ir vakarų Australijos (iš esmės į pietus nuo 10 laipsnių šiaurės platumos ir į šiaurę nuo 60 laipsnių pietų platumos, išskyrus visus nacionalinei jurisdikcijai priklausančius vandenis). Žuvų ištekliai, kuriems taikomas šis susitarimas, yra visi žuvų, moliuskų, vėžiagyvių ir kitų dugno gyvūnų rūšių ištekliai rajone, išskyrus dugno gyvūnų rūšis, kurioms taikoma pakrantės valstybių žuvininkystės jurisdikcija, ir tolimos migracijos rūšis.

Susitarimu leidžiama dalyvauti bet kuriam žvejybos subjektui, kurio laivai žvejojo arba ketina žvejoti SŽPIVD žuvų išteklius rajone.

Susitariančiosios šalys ir dalyvaujantys žvejybos subjektai taiko šiuos principus:

• priima priemones remdamiesi turimais moksliniais faktais, kad užtikrintų ilgalaikę žuvų išteklių apsaugą;
• atsižvelgia į tausų tokių išteklių naudojimą ir taiko ekosistemos metodą jiems valdyti;
• užtikrina, kad žvejybos lygis būtų proporcingas tausiam žuvų išteklių naudojimui;
• laikosi atsargumo principo, kuriuo remiantis, jei nėra atitinkamos mokslinės informacijos, negalima atidėti arba netaikyti apsaugos priemonių;
• valdo žuvų išteklius taip, kad būtų išlaikomas toks jų kiekis, kad būtų galima sužvejoti didžiausią tausią žvejybą užtikrinantį kiekį, o peržvejotus žuvų išteklius būtų galima atkurti;
• mažina žalingą poveikį, kurį jūrų aplinkai gali sukelti žvejyba;
• saugo jūrų aplinkos biologinę įvairovę;
• pripažįsta su rajonu besiribojančių besivystančių valstybių, ypač mažiausiai išsivysčiusių tarp jų ir mažų salų besivystančių valstybių, specialius reikalavimus.

Susitariančiosios šalys ir dalyvaujantys žvejybos subjektai:

• susitinka periodiškai „šalių susirinkime“, kad aptartų su šio susitarimo įgyvendinimu susijusius klausimus ir priimtų reikalingus sprendimus;
• persvarsto žuvų išteklių ir žvejybos veiklos padėtį;
• skatina mokslinius tyrimus ir bendradarbiavimą su pakrantės valstybėmis dėl žuvininkystės išteklių nacionalinei jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse;
• vertina žvejybos poveikį žuvų ištekliams ir jūrų aplinkai;
• imasi apsaugos ir valdymo priemonių, būtinų užtikrinti ilgalaikį žuvininkystės išteklių tausojimą;
• priima tarptautinius minimalius standartus, taikomus atsakingam elgesiui vykdant žvejybos operacijas;
• rengia taisykles mokslinių ir statistinių duomenų rinkimui, patikrinimui ir skelbimui;
• taiko monitoringo, kontrolės ir priežiūros taisykles, įskaitant taisykles, skirtas įlipimui į plaukiojančius laivus bei šių laivų tikrinimui;
• stabdo, šalina nelegalią, nepranešamą ir nereguliuojamą žvejybą bei atgraso nuo tokios žvejybos;
• nustato ir paskirsto žvejybos galimybes, įskaitant bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį arba visas žvejybos pastangas.

Susitarimu įsteigiami šie organai:

• mokslinis komitetas, kuris vertina žuvų išteklius ir žvejybos poveikį jūrų aplinkai bei teikia mokslines konsultacijas ir rekomendacijas dėl išteklių apsaugos, valdymo, stebėsenos ir žuvininkystės duomenų rinkimo;
• atitikties komitetą, kuris tikrina, kaip laikomasi susitarimo bei apsaugos ir valdymo priemonių;
• sekretoriatą, kuris įgyvendina ir koordinuoja administracines nuostatas, tvarko visus procedūrų dokumentus ir archyvuoja oficialius dokumentus.

Susitarime numatomos susitariančiųjų šalių ir dalyvaujančių žvejybos subjektų pareigos:

• veiksmingai įgyvendinti susitarimą ir jo apsaugos bei valdymo priemones;
• rinkti ir kasmet laiku keistis išsamiais ir tiksliais moksliniais, techniniais ir statistiniais duomenimis apie žuvininkystės išteklius ir jų laivų veiklą;
• pranešti apie susitarimo bei apsaugos ir valdymo priemonių įgyvendinimą ir jų laikymąsi;
• užtikrinti, kad jų piliečiai ir žvejybos laivai laikytųsi susitarimo;
• registruoti visus rajone žvejojančius nacionalinius laivus ir keistis registrų turiniu;
• ištirti galimus pažeidimus ir pranešti apie veiksmus, kurių buvo imtasi reaguojant.

Susitarime numatomos konkrečios vėliavos valstybių* pareigos:

• užtikrinti, kad jų žvejybos laivai laikytųsi ir nepažeistų susitarimo bei jo apsaugos ir valdymo priemonių ir nelegaliai nežvejotų gretimuose nacionalinei jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse;
• įgyvendinti palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistemą, skirtą laivams, plaukiojantiems su jų vėliava ir žvejojantiems rajone.

Susitarime numatomos konkrečios uosto valstybių* pareigos:

• tikrinti žvejybos laivų, naudojančių jų uostus ir atviroje jūroje esančius terminalus, dokumentus, žvejybos įrankius ir laimikį;
• neleisti iškrauti, perkrauti ir teikti paslaugas žvejybos laivams, kurie sužvejojo žuvis pažeisdami susitarimą ir jo apsaugos ir valdymo priemones.

ĮSIGALIOJIMO DATA

Susitarimas pasirašytas 2006 m. liepos 7 d. Jis įsigaliojo 2012 m. birželio mėn.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

• SŽPIVD.

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

PAGRINDINIAI DOKUMENTAI

Susitarimas dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje (SŽPIVD) (OL L 196, 2006 7 18, p. 15–24).

2006 m. liepos 6 d. Tarybos sprendimas 2006/496/EB dėl Susitarimo dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje pasirašymo Europos bendrijos vardu (OL L 196, 2006 7 18, p. 14).

paskutinis atnaujinimas 13.07.2022