Žuvų išteklių išsaugojimas valstybėse, kurios leidžia vykdyti netausiąją žvejybą

 

DOKUMENTAI, KURIŲ SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Reglamentas (ES) Nr. 1026/2012 – priemonės siekiant išsaugoti žuvų išteklius, susijusių su valstybėmis, kurios leidžia vykdyti netausiąją žvejybą

KOKS ŠIO REGLAMENTO TIKSLAS?

• Juo sukuriama sistema, leidžianti ES imtis priemonių, susijusių su tam tikrų ES nepriklausančių valstybių, kurios leidžia vykdyti netausiąją žvejybą, veikla ir jų politika.
• Tos priemonės yra skirtos padėti išsaugoti bendro intereso žuvų išteklius* ties ES, tiek aptariamose ES nepriklausančiose valstybėse.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Valstybė laikoma valstybe, kuri leidžia vykdyti netausiąją žvejybą, šiomis aplinkybėmis:

• ji nebendradarbiauja valdant bendro intereso žuvų išteklius ir laikantis visų 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir 1995 m. Jungtinių Tautų susitarimo dėl žuvų išteklių ar bet kokio kito tarptautinio susitarimo nuostatų ar tarptautinės teisės normų; ir
• arba:
  • ji nepriima reikalingų žvejybos valdymo priemonių; arba
  • žvejybos valdymo priemones ji priima tinkamai neatsižvelgusi į kitų valstybių ir ES teises, interesus ir pareigas ir dėl tų žvejybos valdymo priemonių, jas taikant kartu su priemonėmis, kurių ėmėsi kitos valstybės ir ES, žvejybos veikla galėtų lemti žuvų išteklių netausią būklę.

Kokių priemonių gali imtis ES

Europos Komisija gali imtis, pavyzdžiui, tokių priemonių, susijusių su valstybėmis, kurios leidžia vykdyti netausiąją žvejybą:

• kvotos importuojant žuvis iš bendro intereso išteklių, sužvejotų kontroliuojant tai valstybei ir importuojant žvejybos produktus, savo sudėtyje turinčius tokių žuvų;
• apribojimai naudotis ES uostais laivams,
  • plaukiojantiems su tos valstybės vėliava, žvejojantiems ar gabenantiems bendro intereso žuvų išteklius arba iš jų pagamintus žvejybos produktus bendro intereso ir (arba) susijusių rūšių;
  • kuriems ta valstybė suteikė leidimą vykdyti tokią žvejybą, nors jie ir plaukioja su kitos valstybės vėliava;
• draudimas ES žvejybos įmonėms pirkti bet kokį su tos valstybės vėliava plaukiojantį žvejybos laivą;
• draudimas toje valstybėje perregistruoti su ES valstybės narės vėliava plaukiojančius žvejybos laivus;
• draudimas eksportuoti į tą valstybę su ES valstybės narės vėliava plaukiojančius žvejybos laivus ar žvejybos įrangą ir reikmenis, būtinus bendro intereso žuvų išteklių žuvims žvejoti;
• draudimas ES žvejybos veiklos vykdytojams sudaryti privačius prekybos susitarimus su ta valstybe, pagal kuriuos su ES valstybės narės vėliava plaukiojantis žvejybos laivas galėtų naudotis tos valstybės žvejybos galimybėmis;
• draudimas vykdyti bendros žvejybos operacijas, kurias vykdo su ES valstybės narės vėliava plaukiojantys žvejybos laivai ir su tos valstybės vėliava plaukiojantys žvejybos laivai.

Visos taikomos priemonės turi būti:

• susijusios su bendro intereso žuvų išteklių išsaugojimu;
• taikomos kartu su ES laivams nustatytais žvejybos apribojimais arba su gamybos ar vartojimo ES apribojimais, taikomais tų rūšių žuvims ir produktams, pagamintiems iš šių žuvų ar kurių sudėtyje yra tokių žuvų, dėl kurių priimtos priemonės;
• proporcingos siekiamiems tikslams ir suderinamos su tarptautiniais susitarimais, kurių susitariančioji šalis yra ES, ir bet kokiomis kitomis atitinkamomis tarptautinės teisės normomis nustatytais įpareigojimais.

Prieš priimdama šias priemones, Komisija praneša atitinkamai valstybei apie ketinimą ją priskirti prie valstybių, kurios leidžia vykdyti netausiąją žvejybą. Tokiais atvejais ji apie tai nedelsdama praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

NUO KADA TAIKOMAS ŠIS REGLAMENTAS?

Jis taikomas nuo 2012 m. lapkričio 17 d.

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1026/2012 dėl tam tikrų priemonių siekiant išsaugoti žuvų išteklius, susijusių su valstybėmis, kurios leidžia vykdyti netausiąją žvejybą (OL L 316, 2012 11 14, p. 34–37)

paskutinis atnaujinimas 05.12.2017