Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Kova su ES finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis

Kova su ES finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su ES finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis

KOKS ŠIOS DIREKTYVOS TIKSLAS?

  • Šia direktyva siekiama sukurti stipresnę ir darnesnę sistemą su būtiniausiomis bendromis taisyklėmis, skirtomis kovoti su Europos Sąjungos (ES) biudžetui kenkiančiais nusikaltimais.
  • Taip pat siekiama pagerinti ES finansinių interesų ir mokesčių mokėtojų pinigų apsaugą visoje ES.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Taikymo sritis

Ši direktyva taikoma:

Direktyva taip pat nustatomos bendros taisyklės dėl sankcijų ir senaties terminų nusikalstamoms veikoms, kurioms taikoma ši direktyva.

Sąvokos

Kiekviena iš šių nusikalstamų veikų yra apibrėžta ES lygmeniu:

  • tyčinis sukčiavimas su viešaisiais pirkimais susijusių ir nesusijusių išlaidų srityje, taip pat sukčiavimas pajamų iš nuosavų išteklių iš PVM ir kitų pajamų srityje;
  • pinigų plovimas, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2015/849 (žr. santrauką);
  • tyčinė pasyvioji ir aktyvioji korupcija;
  • tyčinis pasisavinimas.

Direktyvoje apibrėžiama „valstybės pareigūno“ sąvoka ES ir nacionaliniu lygmenimis (įskaitant valstybes nares). Ši sąvoka yra aktuali pinigų plovimo, korupcijos ir pasisavinimo apibrėžtims.

Direktyvoje apibrėžtos nusikalstamos veikos patenka į Europos prokuratūros, kuri yra nepriklausoma ES institucija, įgaliota ištirti šiuos nusikaltimus, vykdyti baudžiamąjį persekiojimą ir perduoti juos atitinkamiems nacionaliniams teismams, dalykinę kompetenciją.

Bendras požiūris

Visose valstybėse narėse (išskyrus Daniją ir Jungtinę Karalystę*):

  • už visų šių veikų įvykdymą, kėsinimąsi įvykdyti, kurstymą, pagalbą ir bendrininkavimą baudžiama kaip už nusikalstamą veiką;
  • juridiniai asmenys* turėtų būti traukiami atsakomybėn už bet kurią nusikalstamą veiką, padarytą jų naudai, neatmetant baudžiamojo proceso galimybės asmenims, kurie įvykdė tą nusikalstamą veiką arba yra už ją atsakingi.

Sankcijos

Direktyva numatomos minimalios „veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos“ baudžiamosios sankcijos.

Viena iš jų yra maksimali ne trumpesnė kaip ketverių metų laisvės atėmimo sankcija, kai:

  • finansinė žala ES biudžetui yra didesnė nei 100 000 eurų;
  • bendros PVM sistemos atžvilgiu įvykdoma sunki nusikalstama veika;
  • yra nacionalinėje teisėje apibrėžtų sunkių aplinkybių.

Nusikalstamos veikos, susijusios su mažesne nei 10 000 eurų žala, atveju valstybės narės gali numatyti, kad būtų taikomos kitos nei baudžiamosios sankcijos.

Juridiniams asmenims direktyvoje nustatoma įvairių kitų sankcijų, ne tik baudos (baudžiamojo arba ne baudžiamojo pobūdžio).

Jeigu minėtos nusikalstamos veikos padaromos dalyvaujant nusikalstamos organizacijos veikloje, kaip apibrėžta Pamatiniame sprendime 2008/841/TVR (žr. santrauką), tai laikoma atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Šios sankcijos neatima:

  • galimybės nustatyti griežtesnes sankcijas nacionalinės teisės aktuose;
  • kompetentingų institucijų teisės naudotis drausminiais įgaliojimais valstybės pareigūnų atžvilgiu.

Direktyvoje taip pat aptariami šie klausimai:

  • ES biudžetui kenkiančių nusikalstamų veikų priemonių ir iš jų gautų pajamų įšaldymas ir konfiskavimas;
  • jurisdikcijos dėl tokių veikų nustatymas;
  • minimalūs senaties terminai tyrimui, baudžiamajam persekiojimui ir sankcijų taikymui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį dėl šių veikų.

Valstybių narių ir ES institucijų, organų, biurų ir agentūrų bendradarbiavimas

  • Valstybės narės, Europos prokuratūra, Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra ir Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) privalo bendradarbiauti kovojant su nusikalstamomis veikomis, kurioms taikoma ši direktyva. OLAF ir prireikus Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra teikia techninę ir operatyvinę pagalbą, kad palengvintų valstybių narių tyrimų koordinavimą.
  • Jeigu Europos Audito Rūmai ir auditoriai, atsakingi už ES institucijų, organų, biurų ir agentūrų biudžetų ar kitų biudžetų, kuriuos jie valdo ir tikrina, auditą, nustato faktus, kurie pagal šią direktyvą galėtų būti priskiriami nusikalstamoms veikoms, jie privalo informuoti apie tai Europos prokuratūrą, OLAF ir kitas kompetentingas institucijas. Valstybės narės privalo užtikrinti, kad nacionalinės audito institucijos darytų tą patį.

NUO KADA TAIKOMOS ŠIOS TAISYKLĖS?

Direktyva turėjo būti perkelta į nacionalinę teisę ne vėliau kaip 2019 m. liepos 6 d.

KONTEKSTAS

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsniu ES ir valstybės narės yra įpareigojamos kovoti su ES finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu ir kita neteisėta veika priemonėmis, kurių paskirtis yra atgrasinti.

Daugiau nei 90 % ES biudžeto yra valdoma nacionaliniu lygmeniu. Kasmet nusikalstamos ir kitos neteisėtos veikos padaro šimtus milijonų eurų siekiančios žalos ir kelia rimtą susirūpinimą. 2011 m. Europos Komisija priėmė komunikatą, kuriame pateikiami pasiūlymai, kaip gerinti ES finansinių interesų apsaugą (žr. IP/11/644).

Daugiau informacijos žr.:

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

Karuselinis sukčiavimas PVM. Sukčiavimo būdas, kai sukčiai iš kitų valstybių narių importuoja prekes be PVM ir apmokestinę jas PVM parduoda vietiniams pirkėjams. Po to pardavėjai pradingsta nesumokėję PVM mokesčių inspekcijai.
Juridinis asmuo. Subjektas, kuris pagal įstatymus pripažintas turintis teisę į teises ir pareigas taip pat, kaip ir fizinis asmuo arba žmogus. Labiausiai paplitęs pavyzdys yra įmonė.

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29–41).

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis įgyvendinimo (COM/2021/536 final).

Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinės redakcijos (OL C 202, 2016 6 7, p. 1–388).

2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros („EPPO“) įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1–71).

Vėlesni Tarybos reglamento (ES) 2017/1939 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį dokumentą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73–117).

Žr. konsoliduotą versiją.

2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/42/ES dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje (OL L 127, 2014 4 29, p. 39–50).

Žr. konsoliduotą versiją.

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga taikant baudžiamosios teisės normas ir atliekant administracinius tyrimus. Integruota mokesčių mokėtojų lėšų apsaugos politika“ (KOM(2011) 293 galutinis, 2011 5 26).

2008 m. spalio 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu (OL L 300, 2008 11 11, p. 42–45).

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1–118).

Žr. konsoliduotą versiją.

1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1–4).

Žr. konsoliduotą versiją.

Konvencija dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu (OL C 316, 1995 11 27, p. 49–57).


* Jungtinė Karalystė išstojo iš Europos Sąjungos ir nuo 2020 m. vasario 1 d. tapo ES nepriklausančia šalimi.

paskutinis atnaujinimas 14.02.2022

Top