Stiprios Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimas

2014 m. rugsėjo mėn. išleistas komunikatas dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) yra antroji EMTE kūrimo pažangos ataskaita. Juo pabrėžiama EMTE partnerių - ES šalių, mokslinių tyrimų organizacijų ir Europos Komisijos - didelė pažanga kuriant bendrąją mokslinių tyrimų rinką. Jame taip pat minimi būsimi uždaviniai, kuriuos reikia išspręsti prieš užbaigiant EMTE kūrimą.

DOKUMENTAS

Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Europos mokslinių tyrimų erdvė - 2014 m. pažangos ataskaita“ (COM(2014) 575 final, 2014 9 15).

SANTRAUKA

2014 m. rugsėjo mėn. išleistas komunikatas dėl Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) yra antroji EMTE kūrimo pažangos ataskaita. Juo pabrėžiama EMTE partnerių - ES šalių, mokslinių tyrimų organizacijų ir Europos Komisijos - didelė pažanga kuriant bendrąją mokslinių tyrimų rinką. Jame taip pat minimi būsimi uždaviniai, kuriuos reikia išspręsti prieš užbaigiant EMTE kūrimą.

KAM SKIRTAS ŠIS KOMUNIKATAS?

Pagrindinė komunikato išvada yra tokia, kad Europoje yra sąlygos, reikalingos kuriant EMTE, kurioje laisvai juda tyrėjai ir mokslo žinios. Tačiau EMTE užbaigimas yra laipsniškas procesas, taigi, siekiant užtikrinti EMTE veikimą, reformos daugiausia turi būti įgyvendintos šalies lygmeniu.

Šioje ataskaitoje patvirtinama, kad šios EMTE užbaigimo sąlygos, paskelbtos 2012 m. EMTE komunikate, jau yra tvirtai nustatytos:

• ES šalys priima vis daugiau EMTE remti skirtų priemonių ir atsižvelgia į jas nacionalinėse reformų programose;
• ES įtraukė EMTE aspektą į Europos semestrą (metinį ekonominės politikos koordinavimą). ES taip pat skiria daug lėšų EMTE priemonėms ir pasitelkdama programą „Horizontas 2020“ skatina, be kita ko, atvirą įdarbinimą, atvirą prieigą prie publikacijų bei duomenų ir lyčių lygybę;
• mokslinių tyrimų organizacijos, kaip antai mokslinių tyrimų finansuotojai ir mokslinius tyrimus vykdančios institucijos, labai remia EMTE darbotvarkę;
• sukurtas EMTE stebėsenos mechanizmas, kurį taikant gaunama vis daugiau patikimų duomenų apie pažangą nacionaliniu ir instituciniu lygmenimis.

Nustatytų trūkumų sprendimas

• Nors beveik visos ES šalys priėmė nacionalines mokslinių tyrimų strategijas, moksliniams tyrimams skiriamų lėšų paskirstymo būdas vis dar labai skiriasi. Taip pat Europoje nėra sutarta dėl tarptautinio tarpusavio vertinimo standartų.
• Doktorantams ES reikia daugiau mokymų, kad jie turėtų tinkamų įgūdžių dirbti ne akademiniame pasaulyje.
• Nors vis daugiau ES šalių taiko atviro įdarbinimo praktiką darbo vietoms viešosiose mokslinių tyrimų institucijose, atviro įdarbinimo praktikos naudojimas atskirose šalyse ir mokslinių tyrimų įstaigose yra nevienodas.
• Daugiau kaip pusė ES šalių turi iniciatyvų, remiančių lyčių lygybę mokslinių tyrimų sektoriuje, tačiau realių pokyčių tempas yra per lėtas.
• ES šalims vis geriau sekasi užtikrinti atvirą prieigą prie mokslinių tyrimų rezultatų (publikacijų ir duomenų) ir kurti nacionalines žinių perdavimo veiklos strategijas, tačiau joms dar reikia pasistengti šiose abiejose srityse.

Pažangos ataskaitoje nurodyta, jog ES šalys turi iki 2015 m. vidurio parengti EMTE veiksmų planą. Turėtų būti sukurtos iniciatyvos, skirtos šalių konkretiems poreikiams.

Būsimi uždaviniai

Kad būtų kuo labiau padidintas Europos atvirų mokslinių tyrimų sistemų potencialas ir skatinamos inovacijos, EMTE turi apimti naujus politikos prioritetus bei mokslinių tyrimų plėtrą ir pateikti tvarių sprendimų uždaviniams, su kuriais susiduria visuomenė, spręsti. Didėjantis mokslinių tyrimų sąžiningumo bei atskaitomybės poreikis ir siekis pereiti prie naujo mokslinių tyrimų atlikimo bei jų rezultatų dalijimosi būdo (t. y. atviro mokslo) reiškia, kad sėkmė labiausiai priklausys nuo naujų suinteresuotųjų šalių.

paskutinis atnaujinimas 13.05.2015