ES piliečių balsavimo teisės praradimas naudojantis laisvo judėjimo teise. Pasekmės ir galimi sprendimai

Šiame komunikate Komisija aptaria Europos piliečių, iš kurių atimama teisė balsuoti savo gimtosios šalies nacionaliniuose rinkimuose, jei jie tam tikrą laiką gyvena kitoje valstybėje narėje, situacija.

DOKUMENTAS

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES piliečių balsavimo teisės praradimas naudojantis laisvo judėjimo teise. Pasekmės ir galimi sprendimai“ (COM(2014) 33 final, 2014 1 29).

SANTRAUKA

ES piliečiai iš tam tikrų valstybių narių praranda teisę balsuoti savo gimtosios šalies nacionaliniuose rinkimuose, jei jie tam tikrą laiką gyvena užsienyje, įskaitant ir kitas valstybes nares. Todėl šie piliečiai negali dalyvauti jokiuose nacionaliniuose rinkimuose - nei savo gimtojoje, nei buvimo valstybėje.

Penkiose valstybėse narėse (Danijoje, Airijoje, Kipre, Maltoje ir Jungtinėje Karalystėje (1)) taikoma sistema yra tokia, kad balsavimo teisę jų piliečiai gali prarasti vien dėl to, kad tam tikrą laiką gyvena užsienyje. Dvi kitos valstybės (Vokietija ir Austrija) kelia tam tikrus reikalavimus, norint išlaikyti teisę balsuoti nacionaliniuose rinkimuose.

Priemonės, dėl kurių piliečiai netenka balsavimo teisės, gali būti pripažintos varžančiomis su Sąjungos pilietybe siejamas pagrindines teises, kaip antai teisę laisvai judėti ir gyventi Europos Sąjungoje. Be to, tokios priemonės sukuria ES piliečių politinių teisių spragą, kuri nesuderinama su siekiu skatinti piliečių dalyvavimą demokratiniame Sąjungos gyvenime.

Viena vertus, Komisija siūlo šios problemos trumpalaikius sprendimus. ES šalys turėtų bent leisti savo piliečiams, gyvenantiems kitoje ES šalyje, išsaugoti balsavimo teisę, jeigu jie įrodo, kad toliau domisi savo gimtosios šalies politiniu gyvenimu. Tai galima būtų įgyvendinti, pavyzdžiui, pateikiant prašymą palikti juos rinkėjų sąraše. Tokie prašymai galėtų būti atnaujinami kas kažkiek laiko, ir turėtų būti leidžiama juos pateikti elektroninėmis priemonėmis.

Kita vertus, Komisija rekomenduoja ilgalaikius sprendimus, kaip panaikinti spragą, trukdančią ES piliečiams, gyvenantiems kitoje valstybėje narėje, dalyvauti politiniame gyvenime, atsižvelgiant į priimančioje šalyje vykstančias diskusijas dėl teisės balsuoti suteikimo.

paskutinis atnaujinimas 18.06.2014

---

(1) Nuo 2020 m. vasario 1 d. Jungtinė Karalystė išstoja iš Europos Sąjungos ir tampa trečiąja šalimi (ne ES šalimi).