Jūros protokolas padeda apsaugoti Viduržemio jūrą nuo taršos

ES prisijungė prie Barselonos konvencijos Jūros protokolo, pabrėždama savo įsipareigojimą saugoti Viduržemio jūrą nuo taršos, susidarančios dėl jūros dugno žvalgymo ir eksploatavimo.

DOKUMENTAS

2012 m. gruodžio 17 d. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos, susidarančios dėl kontinentinio šelfo ir jūros dugno bei podugnio žvalgymo ir eksploatavimo, protokolo (2013/5/ES) (Jūrų protokolas)

SANTRAUKA

Tarybos sprendimu 2013/5/ES ES leidžiama prisijungti prie 2011 m. kovo 24 d. įsigaliojusio Jūros protokolo (Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos, susidarančios dėl kontinentinio šelfo ir jūros dugno bei podugnio žvalgymo ir eksploatavimo, protokolas).

Jūros protokolas yra vienas iš kelių Barselonos konvencijos protokolų, kuriuo siekiama apsaugoti Viduržemio jūrą nuo taršos. Barselonos konvencijos šalys yra 21 valstybė, besiribojanti su Viduržemio jūra, ir ES.

Tarybos sprendimu su Viduržemio jūra besiribojančios ES valstybės narės, kurios dar neprisijungė prie Protokolo (tai padarė tik Kipras), yra kviečiamos imtis būtinų žingsnių tai padaryti.

Jūros protokolas yra grindžiamas pakeistos Barselonos konvencijos 7 straipsniu, kuriame šalys įpareigojamos visomis jėgomis kovoti su Viduržemio jūros tarša, susidarančia dėl kontinentinio šelfo ir jūros dugno bei podugnio žvalgymo ir eksploatavimo.

Viduržemio jūroje yra daugiau kaip 200 veikiančių jūros platformų. Atradus dideles iškastinio kuro atsargas, jau planuojama naujų platformų statyba. Avarijos atveju šios platformos ir kitos, kuriose gali būti vykdoma mineralinių išteklių žvalgymo ir eksploatavimo veikla, kelia didžiulę grėsmę Viduržemio jūros regiono ekonomikai bei pažeidžiamoms jūrų ir pakrančių ekosistemoms.

Taršos rizikos mažinimas atitinka valstybių narių įsipareigojimą siekti Viduržemio regiono vandenų geros aplinkos būklės arba ją išlaikyti, kaip reikalaujama pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą.

Jūros protokolas apima įvairią žvalgymo ir eksploatavimo veiklą bei, be kita ko, leidimų reikalavimus, apleistų ir nebenaudojamų įrenginių išmontavimą, kenksmingųjų medžiagų naudojimą ir šalinimą, atsakomybės už žalą ir žalos kompensavimo reikalavimus, regioninio lygmens veiklos koordinavimą su kitomis Barselonos konvencijos šalimis.

Protokolo šalys įsipareigojo individualiai arba dvišalio ar daugiašalio bendradarbiavimo pagrindu imtis visų tinkamų priemonių, kad užkirstų kelią dėl žvalgymo ir eksploatavimo veiklos susidarančiai Protokolo taikymo teritorijos taršai, ją sumažintų, įveiktų ir kontroliuotų. Jos taip pat įsipareigojo taikyti geriausias turimas aplinkos atžvilgiu veiksmingas ir ekonominiu atžvilgiu tinkamas technologijas.

Valstybės ir jų kompetentingos institucijos yra atsakingos už tam tikrų išsamių Protokole nustatytų priemonių, kaip antai nacionalinės stebėsenos sistemos, įgyvendinimą.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos, susidarančios dėl kontinentinio šelfo ir jūros dugno bei podugnio žvalgymo ir eksploatavimo, protokolas.

Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvencija (Barselonos konvencija).

2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (Oficialusis leidinys L 164, 2008 6 25).

Paskutinį kartą atnaujinta: 21.02.2014