Maisto produktų tiekimo grandinė – įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktika

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Direktyva (ES) 2019/633 dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje

KOKS ŠIOS DIREKTYVOS TIKSLAS?

• Ja nustatomas minimalus draudžiamos nesąžiningos prekybos praktikos, taikomos pirkėjų ir tiekėjų vienų kitiems žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje, atvejų sąrašas ir nustatomos minimalios tų draudimų laikymosi užtikrinimo taisyklės.
• Ja siekiama neleisti didelėms įmonėms išnaudoti mažųjų ir vidutinių tiekėjų, pasinaudojant mažesne jų derybine galia, ir kad būtų išvengta tokios praktikos padarinių perkėlimo pradiniams gamintojams.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Taisyklės apsaugo mažuosius ir vidutinius tiekėjus, taip pat didesnius tiekėjus, kurių metinė apyvarta neviršija 350 mln. EUR. Apsauga grindžiama tiekėjo ir pirkėjo santykiniu dydžiu pagal metinę apyvartą. Tiekėjai yra suskirstyti į 5 papildomas kategorijas pagal apyvartą:

• iki 2 mln. EUR;
• 2–10 mln. EUR;
• 10–50 mln. EUR;
• 50–150 mln. EUR; ir
• 150–350 mln. EUR.

Nesąžiningos prekybos praktikos draudimas

Direktyva draudžiama ši nesąžininga prekybos praktika bet kokiomis aplinkybėmis:

• mokėjimas vėliau kaip per 30 dienų už greitai gendančius žemės ūkio ir maisto produktus;
• mokėjimas vėliau kaip per 60 dienų už kitus žemės ūkio ir maisto produktus;
• greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų užsakymai atšaukiami likus per mažai laiko;
• pirkėjas vienašališkai pakeičia tiekimo sutarties sąlygas;
• pirkėjas reikalauja, kad tiekėjas atliktų mokėjimus, nesusijusius su tiekėjo žemės ūkio ir maisto produktų pardavimu;
• reikalavimas, kad tiekėjas sumokėtų už žemės ūkio ir maisto produktų sugedimą ar praradimą, nors toks sugedimas ar praradimas įvyko ne dėl tiekėjo aplaidumo ar kaltės;
• pirkėjas atsisako raštu patvirtinti tiekimo sutarties sąlygas, nors tiekėjas paprašė patvirtinti raštu;
• pirkėjas neteisėtai naudoja tiekėjo komercines paslaptis;
• pirkėjas imasi komercinių atsakomųjų veiksmų tiekėjo atžvilgiu, kai tiekėjas naudojasi savo sutartinėmis ar juridinėmis teisėmis;
• reikalaujama, kad tiekėjas kompensuotų išlaidas, susijusias su vartotojų skundų dėl tiekėjo produktų pardavimo nagrinėjimu, nors dėl to nėra tiekėjo aplaidumo ar kaltės.

Šia direktyva draudžiama ši nesąžininga prekybos praktika, nebent tiekėjas ir pirkėjas aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl jos:

• pirkėjas grąžina neparduotus žemės ūkio ir maisto produktus tiekėjui, nesumokėjęs jam už tuos neparduotus produktus ar nesumokėjęs už tų produktų pašalinimą, arba abiem atvejais;
• tiekėjas turi sumokėti mokestį, kad galėtų savo žemės ūkio ir maisto produktus sandėliuoti, demonstruoti ar įtraukti į sąrašus arba tiekti tuos produktus rinkai;
• pirkėjas reikalauja, kad tiekėjas padengtų visas su žemės ūkio ir maisto produktams taikomomis nuolaidomis susijusias išlaidas, kai pirkėjas juos parduoda naudodamasis pardavimo skatinimo priemonėmis;
• pirkėjas reikalauja, kad tiekėjas mokėtų už pirkėjo vykdomą žemės ūkio ir maisto produktų reklamą ar rinkodarą;
• pirkėjas ima iš tiekėjo mokestį už tai, kad darbuotojai įrengia patalpas, naudojamas tiekėjo produktų pardavimui.

Skundai ir konfidencialumas

ES šalys paskiria vykdymo užtikrinimo institucijas. Tiekėjai skundus gali teikti savo valstybės narės vykdymo užtikrinimo institucijai arba valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs draudžiamos prekybos praktikos vykdymu įtariamas pirkėjas, vykdymo užtikrinimo institucijai.

Jei prašoma, vykdymo užtikrinimo institucija imasi priemonių, kurios būtinos siekiant užtikrinti skundo teikėjo tapatybės ir bet kokios kitos informacijos, kurią atskleidus būtų pakenkta skundo teikėjo ar tiekėjų interesams, apsaugą.

Vykdymo užtikrinimo institucijų įgaliojimai

Vykdymo užtikrinimo institucijos turėtų turėti reikiamus įgaliojimus ir ekspertinių žinių, kad galėtų:

• inicijuoti ir atlikti tyrimus;
• reikalauti, kad pirkėjai ir tiekėjai pateiktų visą reikiamą informaciją;
• atlikti patikras vietoje iš anksto apie jas nepranešus;
• nurodyti nutraukti draudžiamą praktiką, jei būtina;
• skirti baudas ir kitas sankcijas bei laikinąsias priemones arba inicijuoti procesą dėl tų baudų, sankcijų ar laikinųjų priemonių skyrimo pažeidėjui;
• skelbti sprendimus.

ES šalys gali skatinti savanoriškai naudotis veiksmingais ir nepriklausomais alternatyviais ginčų sprendimo mechanizmais.

ES šalys užtikrina, kad vykdymo užtikrinimo institucijos veiksmingai bendradarbiautų tarpusavyje ir su Komisija ir kad teiktų vienos kitoms savitarpio pagalbą atliekant tarpvalstybinio pobūdžio tyrimus.

Europos Komisijai padeda Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komitetas, įsteigtas Reglamentu (ES) Nr. 1308/2013 (žr. santrauką Bendras žemės ūkio rinkų organizavimas ES).

NUO KADA TAIKOMA ŠI DIREKTYVA?

Ji bus perkelta į ES šalių teisę 2021 m. gegužės 1 d. ES šalys turi taikyti priemones nuo 2021 m. lapkričio 1 d.

KONTEKSTAS

Taip pat žr.:

• Direktyva dėl nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje (Europos Komisija).

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/633 dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje (OL L 111, 2019 4 25, p. 59–72)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (OL L 157, 2016 6 15, p. 1–18)

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671–854)

Vėlesni Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 pakeitimai buvo įtraukti į pradinį dokumentą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius (OL L 48, 2011 2 23, p. 1–10)

paskutinis atnaujinimas 29.08.2019