Alpių konvencijos Transporto protokolas

 

DOKUMENTAI, KURIŲ SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Protokolas dėl 1991 m. Alpių konvencijos įgyvendinimo transporto srityje – Transporto protokolas

Sprendimas 2007/799/EB dėl Protokolo dėl Alpių konvencijos įgyvendinimo transporto srityje pasirašymo

Sprendimas 2013/332/ES dėl Protokolo dėl Alpių konvencijos įgyvendinimo transporto srityje sudarymo

KOKS ŠIO PROTOKOLO IR ŠIŲ SPRENDIMŲ TIKSLAS?

Alpių apsaugos konvencija (žr. santrauką) yra Alpių regiono apsaugos ir tvaraus vystymosi pagrindų susitarimas, skirtas išsaugoti ir apsaugoti Alpes (aplinkos, ekonominiu ir socialiniu požiūriu) taikant prevencijos, „teršėjas moka“ ir tarpusavio bendradarbiavimo principus.

Šioje santraukoje apibendrinamas vienas iš protokolų – Transporto protokolas.

Tai, kad ES pasirašė šį protokolą, gali būti vertinama kaip politinė žinia visiems susijusiems asmenims, kviečianti susitariančiąsias šalis jį pasirašyti ir ratifikuoti.

Europos Sąjunga (ES) pasirašė ir sudarė Transporto protokolą Tarybos sprendimais 2007/799/EB ir 2013/332/ES.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Tikslai

Protokolo tikslai:

• mažinti faktinį ir galimą Alpių regiono vidaus transporto neigiamą poveikį;
• prisidėti prie gyvenamųjų vietovių ir ekonominių zonų vystymosi įgyvendinant suderintą transporto politiką, kuri apima visas transporto rūšis (kelių, geležinkelių ir pan.) ir yra tarpusavyje suderinta su susijusiomis šalimis;
• sušvelninti grėsmę Alpių regiono biologinei įvairovei ir jo gamtos bei kultūros paveldui;
• efektyvesnėmis ir tvaresnėmis transporto sistemomis užtikrinti, kad eismo judėjimas būtų ekonomiškai naudingas.

Protokolo susitariančiosios šalys, valdydamos Alpių regioną, įsipareigoja atsižvelgti į eismo keliamą riziką ir žalingą poveikį, pavyzdžiui, taršą (triukšmą ar taršą cheminėmis medžiagomis), žmonių ir turto saugumą. Tuo pačiu metu protokolą pasirašiusios šalys privalo:

• didinti transporto sektoriaus pelningumą;
• optimizuoti esamos infrastruktūros naudojimą;
• atsižvelgti į transporto klausimus vertinant ir įgyvendinant kitas politikos sritis;
• įtraukti regionų ir vietos valdžios institucijas į sprendimų priėmimą.

Konkrečios priemonės ir strategijos

Be to, Transporto protokole nustatomos kelios konkrečios priemonės ir strategijos, skirtos skatinti patikimą ir saugų transporto valdymą, pagrįstą šiais principais:

• patikimu skirtingų transporto rūšių ir transporto priemonių koordinavimu;
• įvairių transporto rūšių naudojimo skatinimu;
• eismo srauto perkėlimu į ekologiškesnes transporto rūšis;
• susisiekimo kelių apsauga nuo gamtos pavojų;
• žmonių ir aplinkos apsauga;
• laipsnišku pavojingų medžiagų išmetimo ir triukšmo mažinimu;
• patogaus, ekologiško viešojo transporto kūrimu ir plėtojimu;
• poveikio tyrimų naudojimu planuojamiems projektams ir konsultacijomis su susijusiomis šalimis.

Protokole taip pat apibrėžiami konkretūs principai, skirti skirtingoms transporto rūšims. Būtina:

• stiprinti geležinkelių transportą tobulinant bei geriau naudojant infrastruktūrą ir skatinant krovinių vežimą įvairiomis transporto rūšimis;
• geriau išnaudoti upių ir jūrų transporto galimybes;
• kelių transporto srityje vengti naujų didelio eismo pralaidumo kelių. Tačiau projektai gali būti vykdomi, jei poveikis aplinkai yra kuo mažesnis;
• iki minimumo sumažinti žalingą oro transporto poveikį. Taip pat turi būti ribojamas nemotorinio oro transporto naudojimas laisvalaikio tikslais.

Į šio protokolo aspektus atsižvelgiama priimant sprendimus dėl infrastruktūros projektų Alpių regione.

Pavyzdžiui, Transporto protokolo 11 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad „Susitariančiosios Šalys netiesia naujų, didelio eismo pralaidumo kelių transportui per Alpes.“ Tai iš dalies padeda paaiškinti, kodėl ES lėšomis šiuo metu daugiausia finansuojami geležinkelių tuneliai Alpėse.

Principas „teršėjas moka“

Protokolu susitariančiosios šalys taip pat skatinamos taikyti principą „teršėjas moka“ ir nustatyti metodą, pagal kurį apskaičiuojamos visos infrastruktūros išlaidos, atsižvelgiant į aplinkosaugos išlaidas.

Pasirašiusios šalys turi nuolat pranešti nuolatiniam komitetui apie priemones, kurių buvo imtasi pagal protokolą. Komitetas parengia pranešimą, kuriame skelbiama, kad buvo laikomasi protokolo.

ĮSIGALIOJIMO DATA

Protokolas įsigaliojo 2013 m. rugsėjo 25 d.

KONTEKSTAS

1991 m. gegužės 14 d. Taryba įgaliojo Komisiją dalyvauti derybose dėl Alpių konvencijos ir jos protokolų sudarymo.

Transporto protokolas buvo pateiktas pasirašyti susitariančiosioms šalims Konvencijos ministrų susitikime, kuris vyko 2000 m. spalio 30–31 d. Liucernoje.

Taryba pasirašė Alpių konvencijos transporto protokolą 2006 m. gruodžio 12 d. Prie šio sprendimo buvo pridėta bendra Tarybos ir Komisijos deklaracija dėl protokolo aiškinimo.

Be ES, konvenciją pasirašė Vokietija, Prancūzija, Italija, Lichtenšteinas, Monakas, Austrija, Šveicarija ir Slovėnija.

PAGRINDINIAI DOKUMENTAI

Protokolas dėl 1991 m. Alpių konvencijos įgyvendinimo transporto srityje – Transporto protokolas (OL L 323, 2007 12 8, p. 15–22)

2006 m. spalio 12 d. Tarybos sprendimas 2007/799/EB dėl Protokolo dėl Alpių konvencijos įgyvendinimo transporto srityje (Transporto protokolo) pasirašymo Bendrijos vardu (OL L 323, 2007 12 8, p. 13–14)

2013 m. birželio 10 d. Tarybos sprendimas 2013/332/ES dėl Protokolo dėl 1991 m. Alpių konvencijos įgyvendinimo transporto srityje (Transporto protokolas) sudarymo Europos Sąjungos vardu (OL L 177, 2013 6 28, p. 13)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Pranešimas dėl Protokolo dėl 1991 m. Alpių konvencijos įgyvendinimo transporto srityje (Transporto protokolas) įsigaliojimo (OL L 206, 2013 8 2, p. 1)

paskutinis atnaujinimas 15.05.2020