Administracinis bendradarbiavimas apmokestinimo srityje

 

DOKUMENTAI, KURIŲ SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Direktyva 2011/16/ES dėl ES valstybių narių mokesčių administratorių bendradarbiavimo

Direktyva (ES) 2021/514, kuria iš dalies keičiama ankstesnė direktyva

KOKS ŠIŲ DIREKTYVŲ TIKSLAS?

• Direktyva 2011/16/ES (Direktyva dėl administracinio bendradarbiavimo, DAB) sukuriama Europos Sąjungos (ES) valstybių narių nacionalinių mokesčių administratorių saugaus administracinio bendradarbiavimo sistema ir nustatomos keitimosi informacija mokesčių tikslais taisyklės bei procedūros.
• Iš dalies keičiančia Direktyva (ES) 2021/514 (paprastai vadinama DAB7) nustatomos naujos taisyklės, kuriomis patobulinamos šios bendradarbiavimo procedūros, ir apimamas informacijos apie pardavimo ir paslaugų teikimo veiklą, vykdomą per skaitmenines platformas, teikimas.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

DAB taikoma visiems mokesčiams, išskyrus:

• pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir muitus;
• akcizus, kuriems taikomi kiti ES teisės aktai dėl valstybių narių administracinio bendradarbiavimo;
• privalomojo socialinio draudimo įmokas, mokėtinas valstybei narei ar valstybės narės padaliniui arba pagal viešąją teisę įsteigtoms socialinio draudimo įstaigoms.

Tai buvo iš dalies pakeista DAB7, siekiant paaiškinti, kad informacija, kuria keičiamasi pagal DAB7, gali būti naudojama PVM ir kitiems netiesioginiams mokesčiams apskaičiuoti, administruoti ir jų mokėjimui užtikrinti.

Atitinkama nacionalinė institucija turi įsteigti centrinę ryšių įstaigą, kurios užduotis yra:

• palaikyti ryšį su Europos Komisija ir panašiomis institucijomis kitose valstybėse narėse tiesiogiai arba per paskirtus padalinius ir pareigūnus;
• tvarkyti prašymus pateikti informaciją.

Prašymai pateikti informaciją tvarkomi vadovaujantis šia tvarka:

• prašymai patvirtinami, jei įmanoma, elektroninėmis priemonėmis, per septynias darbo dienas;
• į prašymus atsakoma kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo prašymo gavimo. Jeigu institucija, į kurią kreipiamasi, negali įvykdyti prašymo iki atitinkamo termino pabaigos, ji nedelsdama, bet kuriuo atveju per tris mėnesius nuo prašymo gavimo dienos, turi apie tai pranešti besikreipiančiajai institucijai. Terminas negali būti ilgesnis kaip šeši mėnesiai nuo prašymo gavimo dienos.

Privalomi automatiniai informacijos mainai

Nuo 2015 m. nacionalinės institucijos privalo bent kartą per metus ir esant galimybei atitinkamoms valstybėms narėms automatiškai teikti su kitos valstybės narės rezidentais susijusią informaciją apie šias konkrečias pajamų ir kapitalo kategorijas:

• su darbo santykiais susijusias pajamas;
• direktoriaus tantjemas ir atlyginimą;
• gyvybės draudimo produktus;
• pensijas;
• nekilnojamojo turto turėjimą ir pajamas iš jo.

Iš dalies keičiančia Direktyva (ES) 2021/514 prie šio sąrašo pridedama nauja kategorija – autoriniai atlyginimai. Iki 2024 m. sausio 1 d. valstybės narės turi informuoti Komisiją bent apie keturias kategorijas, dėl kurių jų kompetentingos institucijos, vykdydamos automatinius mainus, teikia kitos valstybės narės kompetentingai institucijai su tos kitos valstybės narės rezidentais susijusią informaciją. Tokia informacija turi būti susijusi su 2025 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedančiais mokestiniais laikotarpiais. Nuo 2017 m. nacionalinės institucijos turi automatiškai teikti atitinkamoms valstybėms narėms informaciją apie kitoje valstybėje narėje rezidentų turimas finansines sąskaitas, išankstinius tarpvalstybinius sprendimus ir išankstinę kainodaros tvarką.

Be to, pagal Direktyvą 2016/881/ES nuo 2017 m. nacionalinės institucijos turi automatiškai teikti atitinkamoms valstybėms narėms informaciją apie ataskaitas pagal šalis, t. y. ataskaitas, kurias pateikia ES veiklą vykdančios tarptautinės įmonių grupės. Šiose ataskaitose pateikiama informacija apie kiekvieną mokesčių jurisdikciją, kurioje grupė vykdo verslo veiklą: pajamų, pelno prieš sumokant pelno mokestį, sumokėto ir sukaupto pelno mokesčio sumas, darbuotojų skaičių, įstatinį kapitalą, nepaskirstytąsias pajamas ir materialinį turtą.

Nuo 2018 m. institucijoms taip pat turi būti suteikta galimybė susipažinti su informacija apie faktinius savininkus, surinkta pagal Direktyvą (ES) 2015/849, kuria reglamentuojama ES kova su pinigų plovimu (žr. santrauką).

Nuo 2020 m. nacionalinės institucijos privalo automatinių mainų būdu pateikti valstybėms narėms informaciją apie praneštinus tarpvalstybinius susitarimus. Direktyva (ES) 2020/876 numatoma galimybė ne daugiau kaip šešiais mėnesiais pratęsti informacijos teikimo terminus, taikomus tarpininkams ir atitinkamiems mokesčių mokėtojams pagal DAB6 (iš dalies keičiančia Direktyva (ES) 2018/822) nustatytus privalomus informacijos atskleidimo reikalavimus.

Naujos informacijos teikimo prievolės skaitmeninėms platformoms

Iš dalies keičiančia Direktyva (ES) 2021/514 naujos informacijos teikimo prievolės nustatomos ES ir ne ES skaitmeninių platformų, kuriomis tam tikri pardavėjai gali susisiekti su kitais naudotojais, kad galėtų vykdyti toliau nurodytą tarpvalstybinę ar vidaus veiklą, operatoriams:

• turto nuomos paslaugas;
• asmenines paslaugas;
• prekių pardavimą;
• bet kokios rūšies transporto priemonių nuomą.

ES skaitmeninės platformos, kurios atitinka tam tikras sąlygas daugiau nei vienoje valstybėje narėje, informacijos teikimo prievolėms vykdyti gali pasirinkti vieną iš tų valstybių narių. Ne ES skaitmeninių platformų operatoriai, kurie turi informacijos teikimo prievolę pagal DAB7, turi užsiregistruoti valstybėje narėje.

Ne ES skaitmeninių platformų operatoriai gali būti atleisti nuo DAB7 informacijos teikimo prievolių, jei jie turi vykdyti lygiavertes informacijos teikimo prievoles kvalifikuotoje Sąjungai nepriklausančioje jurisdikcijoje ir ta jurisdikcija keičiasi šia lygiaverte informacija su visomis atitinkamomis ES valstybėmis narėmis pagal specialų susitarimą.

Naujame V priede pateikiamos išsamaus patikrinimo procedūros, duomenų teikimo reikalavimai ir kitos platformos operatoriams taikomos taisyklės.

Spontaniškai perduodama informacija

Nacionalinės institucijos privalo spontaniškai teikti informaciją partneriams kitose valstybėse narėse, kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo informacijos gavimo, kai:

• jos turi pagrindo manyti, kad kitoje valstybėje narėje gali būti prarandamos mokestinės pajamos;
• asmuo vienoje šalyje įgyja mokesčio nuolaidą arba yra nuo jo atleidžiamas ir dėl to padidėja jo mokestinė atsakomybė kitoje šalyje;
• dviejų asmenų verslo sandoriai skirtingose šalyse yra vykdomi taip, kad vienoje šalyje arba abiejose kartu bus sumokėta mažiau mokesčių;
• dėl dirbtinio pelno perskirstymo įmonių grupių viduje gali būti sumokėta mažiau mokesčių;
• iš kitos institucijos gaunama informacija, kuri gali būti svarbi vertinant mokestinę atsakomybę šalyje.

Nacionalinės institucijos:

• dviejose ar daugiau valstybių narių gali susitarti vykdyti mokesčių mokėtojų, su kuriais yra susiję jų bendri interesai, vienalaikį patikrinimą;
• paprašytos pateikti informaciją arba savo iniciatyva pateikusios informaciją, gali prašyti atsiųsti atsiliepimus apie tai – jie turėtų būti pateikti per tris mėnesius;
• gavusios informaciją iš ES nepriklausančios šalies, gali perduoti ją savo ES partnerėms, jei mano, kad ta informacija gali būti naudinga ir jei atitinkamai šaliai praneša apie savo ketinimą dalytis ta informacija (o ta šalis turi teisę atsisakyti).

Visai informacijai, kuria keičiasi nacionalinės institucijos, taikomi tarnybinės paslapties reikalavimai.

Nacionalinės institucijos kasmet teikia Komisijai duomenis apie automatinių informacijos mainų apimtį ir, kiek įmanoma, įvertina susijusias išlaidas ir naudą.

Bendri auditai

Iš dalies keičiančioje Direktyvoje (ES) 2021/514 yra nauja dalis, skirta paaiškinti teisinę sistemą ir principus, taikomus dviejų ar daugiau valstybių narių bendro audito atlikimui. Valstybės narės privalo priimti ir paskelbti šias taisykles ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d., o jas pradėti taikyti ne vėliau kaip 2024 m. sausio 1 d.

NUO KADA TAIKOMA ŠI DIREKTYVA?

• Direktyva 2011/16/ES taikoma nuo 2011 m. kovo 11 d. Valstybės narės turėjo ją perkelti į savo teisę 2013 m. sausio 1 d.
• Iš dalies keičianti Direktyva (ES) 2021/514 turi būti perkelta į valstybių narių teisę ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. ir pradėta taikyti nuo 2023 m. sausio 1 d.

KONTEKSTAS

• Atsižvelgdami į didėjantį mokesčių mokėtojų mobilumą, didesnį tarpvalstybinių sandorių skaičių ir naujų finansinių priemonių atsiradimą, nacionaliniai mokesčių administratoriai turi stiprinti administracinį bendradarbiavimą, kad užtikrintų mokestinių prievolių vykdymą ir sumažintų mokesčių slėpimą, mokesčių vengimą ir mokestinį sukčiavimą.
• Daugiau informacijos žr.:
  • Administracinis bendradarbiavimas (tiesioginio) apmokestinimo srityje ES (Europos Komisija).

PAGRINDINIAI DOKUMENTAI

2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1–12)

Vėlesni Direktyvos 2011/16/ES daliniai pakeitimai buvo įterpti į pagrindinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

2021 m. kovo 22 d. Tarybos direktyva (ES) 2021/514, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (OL L 104, 2021 3 25, p. 1–26)

paskutinis atnaujinimas 06.12.2021