Konvencija dėl Amerikos tropinių tunų komisijos stiprinimo
DOKUMENTAI, KURIŲ SANTRAUKA PATEIKIAMA:
Konvencija dėl Amerikos tropinių tunų komisijos, įsteigtos 1949 m. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kosta Rikos Respublikos konvencija (Antigvos konvencija), stiprinimo
Sprendimas 2006/539/EB dėl Konvencijos dėl Antigvos konvencija sudarytos Amerikos tropinių tunų komisijos stiprinimo sudarymo Europos bendrijos vardu
KOKS ŠIOS KONVENCIJOS IR ŠIO SPRENDIMO TIKSLAS?
Konvencija siekiama užtikrinti ilgalaikę tunų ir tuninių rūšių bei susijusių rūšių ir jų ekosistemų apsaugą ir tvarų valdymą Ramiojo vandenyno rytinėje dalyje, kurios ribas sudaro Šiaurės, Centrinės ir Pietų Amerikos kranto linija ir 3 straipsnyje nustatytos geografinės ribos.
Sprendimu šis susitarimas ratifikuojamas Europos Sąjungos (ES) vardu.
PAGRINDINIAI ASPEKTAI
Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija
- Jūrų teisės konvencija (žr. santrauką) ją pasirašiusios šalys įpareigojamos bendradarbiauti, kad būtų užtikrinta „toli migruojančių tunų“ ir tuninių rūšių apsauga.
- Ramiojo vandenyno rytinėje dalyje šį vaidmenį atlieka Amerikos tropinių tunų komisija (IATTC).
Komisijos stiprinimas
- Pirminė IATTC, įsteigta 1949 m. Antigvos konvencija tarp JAV ir Kosta Rikos, buvo susijusi tik su moksliniais tyrimais, kurių vienintelis tikslas buvo rinkti ir aiškinti faktus.
- Šia konvencija reikšmingai išplečiamas IATTC vaidmuo, patvirtinant ją kaip regioninę žuvininkystės valdymo organizaciją.
- Šią konvenciją yra pasirašiusi 21 valstybė.
Taikymo sritis
Ši konvencija taikoma Ramiojo vandenyno daliai, kurios ribas sudaro Šiaurės, Centrinės ir Pietų Amerikos kranto linija ir 3 straipsnyje nustatytos geografinės ribos.
Komisija
- Komisiją sudaro nuo vieno iki keturių komisijos narių iš kiekvienos narės.
- Komisijos posėdžiai vyksta bent kartą per metus. Jei reikalinga, komisija taip pat gali rengti neeilinius posėdžius. Sprendimai priimami komisijos narių bendru sutarimu.
- Komisijos būstinė lieka San Diege, Kalifornijos valstijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.
- Komisija, teikdama pirmenybę tunams ir tuninių rūšių žuvims, vykdo įvairias funkcijas, be kita ko:
- skatina, atlieka ir koordinuoja atitinkamų žuvų išteklių mokslinius tyrimus;
- priima duomenų rinkimo, tikrinimo, keitimosi jais ir jų pranešimo standartus;
- tvirtina tinkamiausias turimais moksliniais įrodymais grindžiamas priemones, kuriomis siekiama užtikrinti ilgalaikę žuvų išteklių, kuriems taikoma ši konvencija, apsaugą bei tausojantį naudojimą ir palaikyti ar atkurti sugautų rūšių populiacijas tokiu gausos lygiu, kuris gali duoti didžiausią tausojantį prieaugį;
- tvirtina atitinkamas priemones, kad būtų galima išvengti atliekų, išmetimų, sugavimo pamestomis ar išmestomis žvejybos priemonėmis ir neverslinių rūšių (žuvų ir ne žuvų rūšių) sugavimo arba kiek įmanoma tai sumažinti;
- tvirtina priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią pergaudymui ar jį panaikinti;
- skatina atrankinių aplinkai saugių ir ekonomiškų žvejybos įrankių naudojimą.
- Vykdant šią veiklą komisijai padeda kvalifikuoti darbuotojai, įskaitant administracines, mokslines ir technines sritis. Jiems vadovauja direktorius.
- Įsteigiamas specialus mokslinis patariamasis komitetas, kuris komisijai ir jos moksliniams darbuotojams teikia patarimus, rekomendacijas ir ataskaitas.
Vykdydama savo užduotis, komisija turi vadovautis atsargumo principu:
- ji turi veikti atsargiau, jei informacija yra abejotina, nepatikima arba nepakankama;
- atitinkamos mokslinės informacijos nebuvimas nėra priežastis atidėti apsaugos ir valdymo priemonių taikymą arba apskritai jų netaikyti;
- iškilus verslinių arba neverslinių ar susijusių arba priklausomų žuvų rūšių išteklių statuso klausimui, tokiems ištekliams ir rūšims taikoma sustiprinta stebėsena, kad būtų galima patikrinti ir prireikus pakeisti jų statusą bei apsaugos ir valdymo priemonių veiksmingumą.
Atitiktis
- Kiekviena konvencijos šalis privalo:
- imtis priemonių, reikalingų, kad būtų užtikrintas šios konvencijos įgyvendinimas ir pagal ją patvirtintų apsaugos ir valdymo priemonių laikymasis;
- užtikrinti, kad su jos vėliava plaukiojantys laivai laikytųsi šios konvencijos ir komisijos priimtų sprendimų;
- užtikrinti, kad jos nacionalinei jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse žvejojantys laivai laikytųsi šios konvencijos ir pagal ją patvirtintų priemonių;
- išduoti laivui leidimą žvejoti apibrėžtame rajone tik tuo atveju, jei jis gali vykdyti savo įsipareigojimus pagal šią konvenciją.
- Jei komisija nustato, kad konvencijos zonoje žvejojantys laivai verčiasi veikla, kuri kenkia komisijos patvirtintų apsaugos ir valdymo priemonių veiksmingumui arba jas kitaip pažeidžia, šalys gali imtis veiksmų, atgrasančių tokius laivus nuo tokios veiklos, kol vėliavos valstybė* imsis atitinkamų veiksmų ir užtikrins, kad tokie laivai nutrauks tą veiklą.
ĮSIGALIOJIMO DATA
Konvencija įsigaliojo 2010 m. rugpjūčio 27 d.
KONTEKSTAS
Daugiau informacijos žr.:
SVARBIAUSIOS SĄVOKOS
Vėliavos valstybė. a) Valstybė, kurios laivai turi teisę plaukioti su jos vėliava;
PAGRINDINIAI DOKUMENTAI
Konvencija dėl Amerikos tropinių tunų komisijos, įsteigtos 1949 m. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kosta Rikos Respublikos konvencija, stiprinimo („Antigvos konvencija“) (OL L 224, 2006 8 16, p. 24–42).
2006 m. gegužės 22 d. Tarybos sprendimas 2006/539/EB dėl Konvencijos dėl 1949 m. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kosta Rikos Respublikos konvencija sudarytos Amerikos tropinių tunų komisijos stiprinimo sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 224, 2006 8 16, p. 22–23).
SUSIJĘ DOKUMENTAI
Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija ir susitarimas dėl jos XI dalies įgyvendinimo. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija (OL L 179, 1998 6 23, p. 3–134).
1998 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimas 98/392/EB dėl Europos bendrijos 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir 1994 m. liepos 28 d. Susitarimo, susijusio su jos XI dalies įgyvendinimu, patvirtinimo (OL L 179, 1998 6 23, p. 1–2).
paskutinis atnaujinimas 13.07.2022