(1)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnį valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito;

(2)

Stabilumo ir augimo pakto (SAP) pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas;

(3)

remdamasi Komisijos rekomendacija 2020 m. balandžio 3 d. Taryba pagal Sutarties 126 straipsnio 6 dalį Sprendimu (ES) 2020/509 (1) nusprendė, kad Rumunijoje susidarė perviršinis deficitas, ir pagal Sutarties 126 straipsnio 7 dalį ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 (2) 3 straipsnį pateikė rekomendaciją panaikinti perviršinį deficitą ne vėliau kaip iki 2022 m. (3) (toliau – 2020 m. balandžio 3 d. Tarybos rekomendacija);

(4)

2020 m. kovo 20 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl SAP nustatytos bendrosios išvengimo sąlygos taikymo. Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 (4) 5 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 3 dalyje, 9 straipsnio 1 dalyje bei 10 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 5 dalyje bei 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą išlygą sudaromos palankesnės sąlygos koordinuoti biudžeto politiką esant dideliam ekonomikos nuosmukiui. Tame Komunikate Komisija laikėsi nuomonės, kad, atsižvelgiant į didelį ekonomikos nuosmukį dėl COVID-19 pandemijos, SAP bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymo sąlygos yra tenkinamos. 2020 m. kovo 23 d. valstybių narių finansų ministrai pritarė Komisijos vertinimui;

(5)

2020 m. rugsėjo 15 d. Rumunija pateikė ataskaitą dėl veiksmų, kurių imtasi pagal 2020 m. balandžio 3 d. rekomendaciją. Ataskaitoje atkreiptas dėmesys į didelį viešųjų finansų būklės pablogėjimą 2020 m., pirmiausia dėl COVID-19 pandemijos;

(6)

2020 m. lapkričio 18 d. Komisija priėmė komunikatą „Fiskalinė padėtis Rumunijoje“. Atsižvelgdama į tolesnį išskirtinį neapibrėžtumą, kurį lėmė COVID-19 pandemija, ir jos neeilinį makroekonominį ir fiskalinį poveikį, Komisija manė, kad tomis aplinkybėmis sprendimo dėl tolesnių veiksmų pagal Rumunijai inicijuotą perviršinio deficito procedūrą nebuvo galima priimti. Visų pirma dėl tokio išskirtinio neapibrėžtumo, be kita ko, rengiant patikimą fiskalinės politikos planą, Komisija tame etape negalėjo pateikti rekomendacijos dėl Tarybos rekomendacijos pagal Sutarties 126 straipsnio 7 dalį. Komisija pareiškė, kad 2021 m. pavasarį iš naujo vertins Rumunijos biudžeto padėtį remdamasi 2020 m. galutiniais duomenimis, 2021 m. biudžetu ir Komisijos 2021 m. pavasario ekonomine prognoze ir kad prireikus ji pasiūlys naujų veiksmų pagal perviršinio deficito procedūrą, atsižvelgdama į tolesnį SAP bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą 2021 m.;

(7)

2021 m. kovo 3 d. Komisija priėmė komunikatą ir jame pateikė papildomų politikos gairių, kuriomis siekiama palengvinti fiskalinės politikos koordinavimą ir padėti valstybėms narėms parengti stabilumo ir konvergencijos programas. Tame komunikate Komisija nurodė, kad sprendimas nutraukti SAP bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą arba ją toliau taikyti turėtų apimti bendrą ekonominės padėties vertinimą, kurio pagrindinis kiekybinis kriterijus būtų Sąjungos arba euro zonos ekonominės veiklos mastas, palyginti su iki krizės (2019 m. pabaigoje) buvusiu mastu. 2021 m. birželio 2 d. Komisija priėmė komunikatą „Ekonominės politikos koordinavimas 2021 m.: COVID-19 įveikimas, atsigavimo rėmimas ir ekonomikos modernizavimas“. Remiantis tuo komunikatu, SAP bendroji nukrypti leidžianti išlyga ir toliau bus taikoma 2022 m., o 2023 m. jos taikymą numatoma nutraukti;

(8)

remiantis atnaujinta Komisijos 2020 m. skolos tvarumo stebėsenos ataskaita, kurioje atsižvelgiama į Komisijos 2021 m. pavasario ekonomine prognozę, Rumunijos fiskalinio tvarumo rizika vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais tebėra didelė. Šią riziką reikia mažinti tinkamu vidutinio laikotarpio fiskaliniu planu, grindžiamu struktūrinėmis priemonėmis;

(9)

atsižvelgiant į didelį ekonominės veiklos susitraukimą, siejamą su COVID-19 pandemija, ir į susijusį poreikį fiskaline politika remti ekonomikos atsigavimą 2021 ir 2022 m., 2020 m. balandžio 3 d. Tarybos rekomendacija nebėra tinkamas Rumunijai skirtų fiskalinių politikos gairių pagrindas;

(10)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 5 dalies paskutinį sakinį, esant dideliam euro zonos arba Sąjungos kaip visumos ekonomikos nuosmukiui, Taryba gali, remdamasi Komisijos rekomendacija, nuspręsti priimti patikslintą rekomendaciją pagal Sutarties 126 straipsnio 7 dalį, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutiniu laikotarpiu;

(11)

pagal Sutarties 126 straipsnio 7 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnį Taryba turi atitinkamai valstybei narei pateikti rekomendaciją, kurioje taip pat nustatomas terminas perviršinio deficito ištaisymui. Toje rekomendacijoje turi būti nustatytas maksimalus šešių mėnesių laikotarpis, per kurį atitinkama valstybė narė turi imtis veiksmingų priemonių perviršiniam deficitui panaikinti, ir, atsižvelgiant į padėties rimtumą, jis gali būti sutrumpintas iki trijų mėnesių. Be to, toje rekomendacijoje panaikinti perviršinį deficitą Taryba turi reikalauti pasiekti metinius biudžeto tikslus, kurie pagal prognozę, kuria grindžiama rekomendacija, atitinka minimalų metinį struktūrinio balanso, t. y. pagal ciklą pakoreguoto balanso atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones, pagerėjimą, kurio lyginamasis dydis būtų ne mažiau kaip 0,5 % BVP;

(12)

2020 m. Rumunijos realusis BVP susitraukė 3,9 %. Pagal Komisijos 2021 m. pavasario ekonominę prognozę numatoma, kad realusis BVP 2021 m. augs iki 5,1 %, o 2022 m. – iki 4,9 %. Tikimasi, kad atsigaus privatus vartojimas, nes skiepijimas spartėja ir socialinių kontaktų ribojimo priemonės laipsniškai panaikinamos, taip pat numatoma, kad darbo užmokestis turėtų toliau sparčiai augti. Naują paskatą investicijų augimui turėtų suteikti laipsniškas projektų pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/241 (5) įgyvendinimas. Tikimasi, kad grynojo eksporto (t. y. eksportas atėmus importą) poveikis prognozės laikotarpiu išliks neigiamas. Taip yra dėl to, kad importą, kaip numatoma, skatins atsigaunantis privatus vartojimas ir didėjančios investicijos. Tikimasi, kad eksportą skatins atsigaunanti išorės paklausa, tačiau jis toliau augs ne taip dinamiškai kaip importas. Augimo perspektyvai kylanti rizika subalansuota. Viena vertus, patikima vidutinio laikotarpio fiskalinė strategija gali padėti išsklaidyti susirūpinimą dėl fiskalinio tvarumo, ypač kai ji derinama su plataus užmojo reformomis (įskaitant numatytas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane). Tai padėtų mažinti Rumunijos makroekonominį disbalansą, sumažinti finansinio stabilumo riziką ir prisidėti prie tvaraus augimo, be kita ko, pagerinti investicijų aplinką. Kita vertus, neigiamą poveikį pasitikėjimui gali turėti neapibrėžtumas, susijęs su viešosios politikos formavimu ir vėluojamu ar neveiksmingu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu;

(13)

2021 m. kovo 2 d. Rumunijos parlamentas priėmė Rumunijos biudžetą ir vidutinio laikotarpio fiskalinę strategiją 2021 metams. Į tą fiskalinę strategiją ir informaciją apie negrąžintinos finansinės paramos ir paskolų pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, nustatytą Reglamentu (ES) 2021/241 (toliau – Priemonė), profilį atsižvelgta 2021 m. Rumunijos konvergencijos programoje (toliau – Konvergencijos programa), kuri Komisijai pateikta 2021 m. gegužės 5 d. Konvergencijos programoje iškeliamas tikslas 2020 m. susidariusį 9,2 % BVP valdžios sektoriaus deficitą iki 2024 m. sumažinti taip, kad jis būtų mažesnis nei 3 % BVP, šiais etapais: 2021 m. – 8,0 % BVP, 2022 m. – 6,2 % BVP, 2023 m. – 4,4 % BVP, o 2024 m. – 2,9 % BVP. Konvergencijos programoje nustatytas fiskalinis koregavimas daugiausia grindžiamas išlaidomis. Numatoma kontroliuoti (sumažinti kaip BVP procentinę dalį) išlaidas visų pirma viešojo sektoriaus darbo užmokesčiui (2022–2024 m. 1,4 procentinio punkto mažesnis) ir socialiniams pervedimams (2022–2024 m. 0,9 procentinio punkto mažesni);

(14)

Komisijos 2021 m. pavasario ekonominėje prognozėje, kuri apima laikotarpį iki 2024 m., prognozuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 m. bus 8,0 % BVP, 2022 m. – 7,1 % BVP, o 2023 ir 2024 m. – 6,8 % BVP. Toje prognozėje atsižvelgiama į išlaidas, kurios, kaip numatoma, turi būti finansuojamos negrąžintina finansine parama ir paskolomis iš Priemonės lėšų, kaip nurodyta Konvergencijos programoje ir Rumunijos pateiktoje papildomoje informacijoje. Komisijos prognozuojamą nominaliojo valdžios sektoriaus deficito sumažėjimą daugiausia lemia laipsniškas neatidėliotinų priemonių, priimtų reaguojant į COVID-19 pandemiją, taikymo nutraukimas, didesnės pajamos dėl numatomo ekonomikos atsigavimo ir papildomas teigiamas investicijų ir reformų, kurias tikimasi finansuoti iš Priemonės lėšų, poveikis. Be to, Rumunijos vyriausybė nusprendė 2021 ir 2022 m. įšaldyti viešojo sektoriaus darbo užmokestį, 2021 m. atidėti pensijų didinimą ir 2022 m. šiek tiek padidinti pensijas, o tai padeda gerinti perspektyvą, palyginti su Komisijos 2020 m. rudens ekonominėje prognozėje pateikta perspektyva. Tos priemonės jau priimtos. Be to, Rumunijos vyriausybė ketina priimti naujus pensijų teisės aktus, pagal kuriuos pensijų išlaidos kaip BVP procentinė dalis būtų iš esmės stabilios. Komisijos 2021 m. pavasario ekonominėje prognozėje pateikta didesnio deficito projekcija, palyginti su Rumunijos konvergencijos programa, yra susijusi su tuo, kad planuojamas konsolidavimas nėra visapusiškai pagrįstas priimtomis arba patikimai paskelbtomis priemonėmis, todėl toje prognozėje į jį negali būti atsižvelgta. Komisija prognozuoja, kad struktūrinis deficitas 2021 m. sumažės 0,7 procentinio punkto BVP ir 2022 m. – 0,5 procentinio punkto BVP, o 2023 m. padidės 0,1 procentinio punkto BVP ir 2024 m. – 0,4 procentinio punkto BVP;

(15)

valdžios sektoriaus bendroji skola 2018 m. pabaigoje buvo 34,7 % BVP, 2019 m. pabaigoje – 35,3 % BVP, o 2020 m. pabaigoje – 47,3 % BVP. Remiantis Komisijos 2021 m. pavasario ekonomine prognoze, numatoma, kad 2021 m. pabaigoje ji padidės iki 49,7 % BVP, 2022 m. pabaigoje – iki 52,7 % BVP, o 2024 m. pabaigoje – iki 59,5 % BVP, taigi pirmą kartą priartės prie Sutartyje nustatytos 60 % BVP pamatinės vertės, jei nebus imtasi taisomųjų priemonių, kurios būtų papildomos palyginti su jau priimtomis arba patikimai paskelbtomis priemonėmis;

(16)

skolos tvarumo vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais analizėje, atnaujintoje po Komisijos 2021 m. pavasario ekonominės prognozės, patvirtinama, kad rizika tvarumui vidutiniu laikotarpiu yra didelė. Pagal pagrindinę 10 metų projekciją valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP toliau didėtų projekcijos laikotarpiu ir pasiektų beveik 90 % BVP. Riziką skolos tvarumui lemia didelis fiskalinis deficitas, visuomenės senėjimo išlaidos ir skolos raidos jautrumas makrofiskaliniams sukrėtimams. Pagrindinis skolos tvarumo rizikos šaltinis yra pensijų didinimas, priimtas 2019 m. vasarą ir šiuo metu atidėtas iki 2022 m. pabaigos. Skolos struktūra, kuriai būdinga didelė užsienio valiuta išreikštos skolos dalis ir didelė nerezidentų skolos dalis, dar labiau didina skolos tvarumo riziką, nors Rumunijos nacionalinio banko intervencija antrinėje rinkoje padėjo 2020 m. išlaikyti palankų valdžios sektoriaus skolinimosi išlaidų lygį. Be to, esama rizikos, susijusios su neapibrėžtaisiais įsipareigojimais, atsirandančiais dėl valstybės garantijų (1,4 % BVP), suteiktų įmonėms ir savarankiškai dirbantiems asmenims COVID-19 krizės metu. Numatoma, kad bendrieji finansavimo poreikiai didės. Kita vertus, tikimasi, kad jei bus veiksmingai įgyvendintos reformos ir investicija pagal priemonę „Next Generation EU“, jos artimiausiais metais turės teigiamą poveikį BVP augimui ir taip prisidės prie skolos tvarumo;

(17)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 4 dalį perviršinio deficito padėtis turi būti ištaisyta per metus nuo tokio deficito nustatymo, nebent atsirastų ypatingų aplinkybių. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1467/97, atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės ekonominę ir fiskalinę padėtį, turėtų būti nustatytas koregavimo planas;

(18)

dabar Rumunijoje yra tokių ypatingų aplinkybių. Rumunijai suteikus dar vienus metus, o tai atitiktų Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 4 dalyje nustatytą taisyklę, reikėtų labai didelio fiskalinio koregavimo ir labai sumažėtų gamybos apimtis, taigi kiltų pavojus ekonomikos atsigavimui po COVID-19 pandemijos. Koregavimo planas, kuriame nustatytas perviršinio deficito panaikinimo terminas – iki 2024 m., nors vis dar reikalautų atlikti didelius metinius koregavimus, reikštų laipsniškesnes pastangas ir gerą fiskalinio konsolidavimo ir ekonomikos atsigavimo rėmimo pusiausvyrą. Naujajame koregavimo plane taip pat atsižvelgiama į pasikeitusią fiskalinę padėtį, įskaitant 2020 m. biudžeto pokyčius ir Rumunijos vyriausybės parengtą naują biudžeto strategiją. Reformos, įskaitant reformas, kuriomis gerinamas viešųjų finansų valdymas, padėtų užtikrinti tvarų perviršinio deficito panaikinimą. Atsižvelgiant į šiuos aspektus ir laikantis 2021 m. kovo 3 d. Komisijos komunikate nustatytų fiskalinės politikos gairių, nustatytas terminas – iki 2024 m. panaikinti perviršinį deficitą – yra pagrįstas;

(19)

remdamasi patikimu ir tvariu koregavimo planu iki to termino, Rumunija turėtų pasiekti nominaliojo valdžios sektoriaus deficito tikslą: 8,0 % BVP 2021 m., 6,2 % BVP 2022 m., 4,4 % BVP 2023 m. ir 2,9 % BVP 2024 m. – tai atitinka pačios Vyriausybės tikslus. Tai, remiantis 2021 m. Komisijos pavasario ekonomikos prognoze, atitinka grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų nominalųjį augimą: 3,4 % 2021 m., 1,3 % 2022 m., 0,9 % 2023 m. ir 0,0 % 2024 m. (6) Jei reikės atlikti kruopščią analizę, toks grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų augimo tempas bus pirminis rodiklis, naudojamas vertinant fiskalines pastangas. Atitinkamas struktūrinio balanso metinis fiskalinis koregavimas yra 0,7 % BVP 2021 m., 1,8 % BVP 2022 m., 1,7 % BVP 2023 m. ir 1,5 % BVP 2024 m.;

(20)

siekiant įvertinti galimą bendros fiskalinės politikos poveikį gamybos apimčiai, dabartinėmis sąlygomis kaip fiskalinės politikos krypties (7) matas į atitinkamas bendrąsias išlaidas turėtų būti įtrauktos didelės išmokos iš Sąjungos biudžeto (iš Priemonės ir kitų Sąjungos fondų lėšų). Atsižvelgiant į tai, tikimasi, jog ateinančiais metais Sąjungos lėšos turės didelį teigiamą poveikį Rumunijos ekonomikai. Konkrečiai, Priemonės lėšomis remiamos investicijos ir reformos suteikia Rumunijai galimybę pagerinti savo pagrindinę fiskalinę būklę vidutiniu laikotarpiu, o kartu toliau remti augimą ir darbo vietų kūrimą;

(21)

biudžeto konsolidavimo priemonės turėtų užtikrinti ilgalaikį perviršinio deficito panaikinimą, kartu siekiant pagerinti valstybės finansų kokybę ir sustiprinti ekonomikos augimo potencialą. Fiskalinio ir platesnio ekonominio pobūdžio reformos, įskaitant pensijų sistemos, mokesčių administravimo, viešojo sektoriaus darbo užmokesčio ir valstybės valdomų įmonių valdymo reformas, turėtų remti fiskalinio konsolidavimo pastangas ir užtikrinti jų tvarumą;

(22)

nuo 2016 m. Rumunija sistemingai ir pakartotinai nukrypdavo nuo nacionalinėje fiskalinėje sistemoje nustatytų nacionalinių fiskalinių taisyklių ir vidutinio laikotarpio fiskalinės strategijos priėmimo tvarkaraščio. Ateityje Rumunijos biudžeto koregavimas būtų remiamas visapusiškai taikant nacionalinę fiskalinę sistemą,