Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Bendrasis žemės ūkio rinkų organizavimas

Europos Sąjunga įvedė bendras taisykles žemės ūkio rinkų srityje. Šios taisyklės visų pirma skirtos valstybės intervencijai rinkose, kvotų ir pagalbos schemoms, prekybos ir gamybos taisyklėms bei prekybai su trečiosiomis šalimis.

DOKUMENTAS

Tarybos 2007 m. spalio 22 d. Reglamentas (EB) Nr. 1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (žr. iš dalies keičiančius aktus).

SANTRAUKA

Bendrasis žemės ūkio rinkų organizavimas reiškia tam tikruose žemės ūkio sektoriuose Bendrijos lygiu diegiamą teisinę sistemą. Šiuo reglamentu reglamentuojami žemės ūkio sektoriai, išvardyti I ir II prieduose.

Europos Sąjunga taip pat numato žemės ūkio rinkų valdymo bendrąsias taisykles, prekybos žemės ūkio produktais, taip pat eksporto iš Europos Sąjungos (ES) ir importo į Europos Sąjungą (ES) taisykles.

VIDAUS RINKA

Rinkos intervencija

Siekiant stabilizuoti rinkas ir užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį, buvo įvesta kainų palaikymo sistema kartu nustatant tiesioginės paramos schemas.

Kainų palaikymo sistemoje atsižvelgiama į skirtingus poreikius kiekviename iš šių sektorių ir į skirtingų sektorių tarpusavio priklausomybę. Priemonės įgyvendinamos naudojant:

  • valstybės intervenciją žemės ūkio produktų rinkose;
  • paramos išmokas už privatų grūdų, ryžių, cukraus, alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių, galvijienos, pieno ir pieno produktų, kiaulienos, ožkienos ir avienos sandėliavimą.

Specialiosios intervencinės priemonės

Europos Sąjunga gali imtis išskirtinių priemonių, siekdama palaikyti rinkas krizės sąlygomis. Tokios priemonės reikalingos, pvz., gyvūnų ligos plitimo arba gamtinės stichinės nelaimės, turinčios neigiamų padarinių žemės ūkio sektoriui, atveju.

Kvotų schemos

Cukrui ir pienui nustatytos nacionalinės gamybos kvotos. Valstybės narės šias kvotas paskirsto gamybos įmonėms. Šiame reglamente, visų pirma, apibrėžiamos kvotų paskirstymo įmonėms ir perteklinės produkcijos valdymo taisyklės. Jos apima mokesčius, kuriuos moka gamintojai valstybėse narėse.

Pagalbos schemos

Pagalba numatyta šiems sektoriams:

  • cukraus (gamybos grąžinamųjų išmokų priemonės);
  • pieno ir pieno produktų, alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių, vaisių ir daržovių bei bitininkystės;
  • vaisių arba pieno vartojimo mokyklose skatinimo programoms;
  • vyno ir apynių;
  • šilkverpių.

PREKYBA IR GAMYBA

Komisija gali nustatyti prekybos standartus kai kuriems žemės ūkio produktams. Šie standartai, pvz., gali būti susiję su produktų kokybe, jų pakuote, sandėliavimu ar pervežimu.

Šiuo reglamentu nustatomos papildomos taisyklės produkcijos, kurioje naudojamas apsaugoto produkto ženklinimas, gamybai ir prekybai vyno sektoriuje. Šis ženklinimas apima registruotos kilmės vietos, geografines ir įprastines nuorodas. Reglamente aprašoma gamintojų, pageidaujančių naudoti tokį ženklinimą, prašymų teikimo tvarka.

Gamintojų organizacijos, tarpšakinės organizacijos

Šiame reglamente nustatytos gamintojų ir tarpšakinių organizacijų pripažinimo ir jų veiklos taisyklės.

Gamintojų organizacijos turi sudaryti sąlygas perengti bendrąją gamybos programą ir gebėti ją pritaikyti poreikiams.

Tarpšakinės organizacijos iš esmės nėra sudarytos tik iš gamintojų. Jos gali jungti ekonominės veiklos, susijusios su gamyba, prekyba arba žemės ūkio produktų perdirbimu, atstovus. Pagrindinis tarpšakinių organizacijų tikslas – optimizuoti produktų gamybos ir perdirbimo išlaidas.

PREKYBA SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS

Prekiaujant su trečiosiomis šalimis draudžiama apmokestinti mokesčiu, lygiaverčiu muitui, taikyti kiekybinį apribojimą ar lygiaverčio poveikio priemonę.

Importas

Komisija gali reikalauti importo licencijų tam tikrų sektorių produktams: grūdams, ryžiams, cukrui, sėkloms, alyvuogių aliejui ir valgomosioms alyvuogėms, linams ir kanapėms, šviežiems ir perdirbtiems vaisiams ir daržovėms, bananams, vynui, gyviems augalams, galvijienai, kiaulienai, avienai, ožkienai, paukštienai, pienui ir pieno produktams, kiaušiniams ir žemės ūkio kilmės etilo alkoholiui.

Šiems produktams taikomi Bendrajame muitų tarife nustatyti importo muitai, be to, kai kuriems iš jų numatytos specialios nuostatos. Tam tikrais atvejais importo muitų taikymas gali būti sustabdomas arba taikomi papildomi importo muitai.

Šios specialiosios nuostatos taikomos grūdų, ryžių arba grūdų ir ryžių mišinių importui, o importo mokestis nustatomas pagal mišinio sudėtį. Be to, numatyta lengvatinė cukraus importo tvarka ir nustatytos kanapių ir apynių importo sąlygos.

Be to, Komisija gali numatyti importo tarifines kvotas, t. y. apribojimus prekių, kurios gali būti importuojamos sumažintais muitų tarifais, kiekiams. Tarifines kvotas administruoja Komisija. Administruojant stengiamasi išvengti bet kokio diskriminavimo.

Eksportas

Komisija gali reikalauti eksporto licencijų grūdų, ryžių, cukraus, alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių, šviežių ir perdirbtų vaisių ir daržovių, vyno, galvijienos, kiaulienos, avienos ir ožkienos, paukštienos, pieno ir pieno produktų, kaušinių ir žemės ūkio kilmės etilo alkoholio sektorių produktams.

Kai kurių produktų eksportas gali būti remiamas, jiems taikant eksporto grąžinamąsias išmokas, kuriomis dengiamas pasaulinės rinkos ir ES rinkos kainų skirtumas. Šias išmokas nustato Komisija, atsižvelgdama į ES ir pasaulio rinkų raidą, ir jos gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos. Sandėliuojamo salyklo, grūdų ir galvijienos eksporto grąžinamąsias išmokas reglamentuoja specialios nuostatos.

Taip pat reglamentuojamas eksporto kvotų valdymas pieno ir pieno produktų sektoriuje bei speciali importo tvarka trečiosiose šalyse.

Konkurencija

Konkurencijai taikoma Bendrijos teisė. Tačiau reglamento 176 straipsnyje numatytos išimtys, kada Komisija nepaiso atitinkamų susitarimų ir veiksmų. Reglamente taip pat numatytos analogiškos išimtys vaisių ir daržovių bei tabako sektoriuose.

Be to, Bendrijos valstybės pagalbos sistema iš principo yra taikoma žemės ūkio sektoriuje. Vis dėlto, reglamente yra numatomos specialios valstybės pagalbos nuostatos pieno ir vyno sektoriuose.

Komitologija

Komisijai padeda Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komitetas (EN).

Kontekstas

Prieš priimant dabartinį reglamentą kiekvienas žemės ūkio sektorius atskirai organizavo savo bendrąją rinką. Taigi, Bendrijos lygiu buvo daugybė savarankiškų bendrosios žemės ūkio rinkos organizavimo komponentų. Dabartinė teisinė sistema supaprastina ir apjungia iki šiol buvusią reglamentavimo įvairovę.

Nuorodos

Dokumentas

Įsigaliojimo data

Perkėlimo į valstybių narių teisę terminas

Oficialusis leidinys

Reglamentas (EB) Nr. 1234/2007

2007 11 23

-

OL L 299, 2007 11 16

Iš dalies keičiantis (-ys) aktas (-ai)

Įsigaliojimo data

Perkėlimo į valstybių narių teisę terminas

Oficialusis leidinys

Reglamentas (EB) Nr. 247/2008

2008 3 26

-

OL L76, 2008 3 19

Reglamentas (EB) Nr. 248/2008

2008 3 20

-

OL L 76, 2008 3 19

Reglamentas (EB) Nr. 361/2008

2008 5 14

-

OL L 121, 2008 5 7

Reglamentas (EB) Nr. 470/2008

2008 6 6

-

OL L 140, 2008 5 30

Reglamentas (EB) Nr. 13/2009

2009 1 16

-

OL L 5, 2009 1 9

Reglamentas (EB) Nr. 72/2009

2009 2 7

-

OL L 30, 2009 1 31

Reglamentas (EB) Nr. 491/2009

2009 6 24

-

OL L 154, 2009 6 17

Reglamentas (EB) Nr. 1140/2009

2009 11 30

-

OL L 312, 2009 11 27

Reglamentas (EB) Nr. 1234/2010

2011 1 1

-

OL L 346, 2010 12 30

Paskutinį kartą atnaujinta: 04.03.2011

Top