KOMISIJOS KOMUNIKATAS

„Regioninės valstybės pagalbos gairės“

(2021/C 153/01)

TURINYS

1.

ĮVADAS

3

2.

TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

4

2.1.

Regioninės pagalbos taikymo sritis

4

2.2.

Apibrėžtys

6

3.

REGIONINĖ PAGALBA, APIE KURIĄ BŪTINA PRANEŠTI

9

4.

TINKAMOS FINANSUOTI IŠLAIDOS

9

4.1.

Investicinė pagalba

9

4.1.1.

Tinkamos finansuoti išlaidos, apskaičiuojamos remiantis investicinėmis išlaidomis

10

4.1.2.

Tinkamos finansuoti išlaidos, apskaičiuojamos remiantis darbo užmokesčio išlaidomis

10

4.2.

Veiklos pagalba

11

5.

REGIONINĖS PAGALBOS SUDERINAMUMO VERTINIMAS

11

5.1.

Indėlis į regioninę plėtrą ir teritorinę sanglaudą

11

5.1.1.

Investicinės pagalbos schemos

12

5.1.2.

Individuali investicinė pagalba, apie kurią būtina pranešti

12

5.1.3.

Veiklos pagalbos schemos

13

5.2.

Skatinamasis poveikis

14

5.2.1.

Investicinė pagalba

14

5.2.2.

Veiklos pagalbos schemos

15

5.3.

Valstybės intervencijos būtinumas

15

5.4.

Regioninės pagalbos tinkamumas

16

5.4.1.

Kitų politikos priemonių tinkamumas

16

5.4.2.

Skirtingų pagalbos priemonių tinkamumas

16

5.5.

Pagalbos sumos proporcingumas (pagalbos apribojimas iki būtino minimumo)

17

5.5.1.

Investicinė pagalba

17

5.5.2.

Veiklos pagalbos schemos

18

5.6.

Netinkamo neigiamo poveikio konkurencijai ir prekybai vengimas

18

5.6.1.

Bendrosios pastabos

18

5.6.2.

Akivaizdus neigiamas poveikis konkurencijai ir prekybai

20

5.6.3.

Investicinės pagalbos schemos

20

5.6.4.

Individuali investicinė pagalba, apie kurią būtina pranešti

21

5.6.5.

Veiklos pagalbos schemos

22

5.7.

Skaidrumas

23

6.

VERTINIMAS

23

7.

REGIONINĖS PAGALBOS ŽEMĖLAPIAI

24

7.1.

Regioninės pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkanti gyventojų aprėptis

25

7.2.

107 straipsnio 3 dalies a punkte nustatyta nukrypti leidžianti nuostata

25

7.3.

107 straipsnio 3 dalies c punkto leidžianti nukrypti nuostata

26

7.3.1.

Iš anksto nustatytos c punkto vietovės

26

7.3.2.

Iš anksto nenustatytos c punkto vietovės

27

7.4.

Didžiausias pagalbos intensyvumas, taikytinas regioninei investicinei pagalbai

28

7.4.1.

Didžiausias pagalbos intensyvumas a punkto vietovėse

28

7.4.2.

Didžiausias pagalbos intensyvumas c punkto vietovėse

29

7.4.3.

Padidintas pagalbos intensyvumas MVĮ

29

7.4.4.

Padidintas pagalbos intensyvumas teritorijoms, kurioms numatyta parama iš Teisingos pertvarkos fondo

29

7.4.5.

Padidintas pagalbos intensyvumas regionams, kuriuose mažėja gyventojų

29

7.5.

Regioninės pagalbos žemėlapių pateikimas ir vertinimas

29

7.6.

Pakeitimai

30

7.6.1.

Gyventojų aprėpties rezervas

30

7.6.2.

Laikotarpio vidurio peržiūra

30

8.

2014–2020 M. REGIONINĖS VALSTYBĖS PAGALBOS GAIRIŲ PAKEITIMAI

30

9.

REGIONINĖS PAGALBOS TAISYKLIŲ TAIKYTINUMAS

30

10.

ATASKAITŲ TEIKIMAS IR STEBĖSENA

31

11.

PERŽIŪRA

31

1.   ĮVADAS

1.

Vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies a ir c punktais, Komisija gali laikyti suderinama toliau nurodytų rūšių valstybės pagalbą: a) valstybės pagalbą, skirtą vietovių, kuriose yra neįprastai žemas gyvenimo lygis arba didelis nedarbas, ekonominei plėtrai skatinti, taip pat valstybės pagalbą Sutarties 349 straipsnyje nurodytų regionų plėtrai skatinti, ir b) valstybės pagalbą, skirtą tam tikrų Europos Sąjungos ekonomikos sričių plėtrai skatinti (1). Šių rūšių valstybės pagalba vadinama regionine pagalba.

2.

Šiose gairėse nustatomos sąlygos, kuriomis regioninė pagalba gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka. Jose taip pat išdėstomi kriterijai, kuriais remiantis nustatomos Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a ir c punktuose išdėstytas sąlygas atitinkančios vietovės.

3.

Pagrindinis regioninės pagalbos srities valstybės pagalbos kontrolės tikslas – užtikrinti, kad pagalba regioninei plėtrai ir teritorinei sanglaudai (2) nedarytų pernelyg didelio neigiamo poveikio valstybių narių tarpusavio prekybos sąlygoms (3). Visų pirma, ja siekiama užkirsti kelią varžyboms dėl subsidijų, kurios gali vykti, kai valstybės narės siekia pritraukti arba išlaikyti įmones remiamose ES vietovėse, ir iki būtino minimumo apriboti regioninės pagalbos poveikį prekybai ir konkurencijai.

4.

Regioninė pagalba nuo kitų rūšių pagalbos, pavyzdžiui, pagalbos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms, užimtumui, mokymui, energetikai ar aplinkos apsaugai, kuria siekiama kitų Sutarties 107 straipsnio 3 dalyje nustatytų ekonominės plėtros tikslų, skiriasi regioninės plėtros ir teritorinės sanglaudos tikslu. Remiamose vietovėse įsisteigusioms įmonėms teikiamai tų kitų rūšių pagalbai tam tikromis aplinkybėmis gali būti leidžiama taikyti didesnį pagalbos intensyvumą, taip pripažįstant, kad šiose vietovėse jos patiria konkrečių sunkumų (4).

5.

Regioninė pagalba gali būti veiksminga tik jei ji skiriama taupiai bei proporcingai ir yra skirta pirmiausia remiamoms ES vietovėms (5). Visų pirma, leistina viršutinė pagalbos riba turėtų atitikti problemų, darančių poveikį atitinkamų vietovių plėtrai, mastą. Pagalbos privalumai, susiję su remiamos vietovės plėtra, turi nusverti konkurencijos ir prekybos iškraipymus, kuriuos ji gali sukelti (6). Teigiamam pagalbos poveikiui teikiama reikšmė gali įvairuoti priklausomai nuo to, kuri Sutarties 107 straipsnio 3 dalyje nustatyta nukrypti leidžianti nuostata yra taikoma, – tai reiškia, kad nepalankiausioje padėtyje esančiose vietovėse, kurioms taikomas 107 straipsnio 3 dalies a punktas, būtų leidžiami didesni konkurencijos iškraipymai nei vietovėse, kurioms taikomas 107 straipsnio 3 dalies c punktas (7).

6.

Be to, regioninė pagalba gali veiksmingai skatinti remiamų vietovių ekonominę plėtrą arba jai sudaryti palankesnes sąlygas tik tuo atveju, jei ji skiriama papildomoms investicijoms ar ekonominei veiklai tose vietovėse skatinti. Tam tikrais labai retais ir aiškiai nustatytais atvejais kliūtys, su kuriomis šios vietovės susiduria siekdamos pritraukti ekonominę veiklą ar ją išlaikyti, gali būti tokio didelio masto ar nuolatinio pobūdžio, kad atitinkamos vietovės plėtrai vien investicinės pagalbos gali nepakakti. Tik tokiais atvejais regioninę investicinę pagalbą galima papildyti regionine veiklos pagalba.

7.

Siekdama įvertinti, ar regioninės pagalbos gairės vis dar atitinka savo paskirtį, 2019 metais Komisija pradėjo regioninės pagalbos sistemos vertinimą. Iš rezultatų (8) matyti, kad taisyklės iš esmės veikia tinkamai, bet jas reikia šiek tiek patobulinti, kad būtų atsižvelgta į ekonomikos pokyčius. Be to, vertindama regioninės pagalbos poveikį, Komisija gali atsižvelgti į Europos žaliąjį kursą (9), Naują Europos pramonės strategiją (10) ir Europos skaitmeninės ateities formavimo (11) iniciatyvą, taigi gali tekti padaryti taisyklių pakeitimų. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu peržiūrimos ir kitos valstybės pagalbos taisyklės, o Komisija ypatingą dėmesį skiria kiekvienų teminių gairių taikymo sričiai bei galimybėms potencialiai derinti skirtingų rūšių pagalbą tai pačiai investicijai. Todėl parama pradinėms investicijoms į naujas aplinkai naudingas technologijas, kuriomis prisidedama prie pramonės, įskaitant tokias energijai imlias pramonės šakas kaip plieno pramonė, gamybos procesų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, gali būti vertinama atsižvelgiant į tikslias jų ypatybes, visų pirma pagal valstybės pagalbos taisykles, taikomas moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms arba aplinkos apsaugai ir energetikai. Be to, regioninė pagalba gali būti derinama su kitų rūšių pagalba. Pavyzdžiui, to paties investicinio projekto atveju regioninę pagalbą galima derinti su parama, teikiama pagal valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai taisykles, jeigu tas investicinis projektas sudaro palankesnes sąlygas remiamos vietovės plėtrai ir kartu padidina aplinkos apsaugos lygį tiek, kad investicija arba jos dalis atitinka paramos skyrimo reikalavimus tiek pagal temines taisykles, tiek pagal abiejų taisyklių rinkinių nuostatas. Tokiu būdu valstybės narės gali skatinti optimaliai siekti abiejų tikslų ir kartu išvengiama kompensacijos permokos. Be to, Komisija į šias gaires įtraukė konkrečių nuostatų, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas paramai iš Teisingos pertvarkos fondo, vadovaujantis sanglaudos principais. Teisingos pertvarkos fondas yra vienas iš Teisingos pertvarkos mechanizmo ramsčių, kuris turi būti įgyvendinamas pagal sanglaudos politiką (12), siekiant padėti šalinti socialines, ekonomines ir ekologines pasekmes, kurios gali kilti siekiant plataus užmojo tikslo – iki 2050 m. sukurti neutralaus poveikio klimatui Sąjungą. Teisingos pertvarkos fondo tikslai – sušvelninti neigiamą su klimato kaita susijusios pertvarkos poveikį remiant labiausiai paveiktas teritorijas ir susijusius darbuotojus ir skatinti subalansuotą socialinę ir ekonominę pertvarką.

8.

Reaguodama į COVID-19 pandemijos sukeltus ekonominius sutrikimus, Komisija nustatė tikslines priemones, pavyzdžiui, laikinąją valstybės pagalbos priemonių sistemą (13). Tam tikrose srityse pandemijos poveikis gali trukti ilgiau nei kitose. Šiuo metu dar per anksti prognozuoti, kokį poveikį pandemija turės vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, ir nustatyti, kurios sritys patirs didžiausią neigiamą poveikį. Todėl 2023 metais Komisija planuoja atlikti regioninės pagalbos žemėlapių laikotarpio vidurio peržiūrą, kuri bus atliekama atsižvelgiant į naujausius turimus statistinius duomenis.

2.   TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

2.1.   Regioninės pagalbos taikymo sritis

9.

Šiose gairėse nustatomos suderinamumo sąlygos taikomos tiek regioninės pagalbos schemoms, apie kurias būtina pranešti, tiek individualiai pagalbai, apie kurią būtina pranešti.

10.

Šiose gairėse neaptariama valstybės pagalba, teikiama plieno (14), lignito (15) ir anglių (16) sektoriams.

11.

Šiose gairėse nustatytus principus Komisija taikys regioninei pagalbai visuose ekonominės veiklos sektoriuose, išskyrus sektorius, kuriems taikomos specialiosios valstybės pagalbos taisyklės, visų pirma žuvininkystės ir akvakultūros (17), žemės ūkio (18), transporto (19), plačiajuosčio ryšio (20) ir energetikos sektorius (21), nebent valstybės pagalba tuose sektoriuose teikiama pagal horizontaliąją regioninės veiklos pagalbos schemą.

12.

Jei sektorių taisyklėse nenustatyta kitaip, šiose gairėse išdėstytus principus Komisija taikys žemės ūkio produktų perdirbimui į ne žemės ūkio produktus ir prekybai jais ir pagalbos priemonėms, kuriomis remiama į Sutarties 42 straipsnio taikymo sritį nepatenkanti veikla, tačiau kurios bendrai finansuojamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (22) lėšomis arba teikiamos kaip papildomas nacionalinis finansavimas tokioms bendrai finansuojamoms priemonėms.

13.

Paprastai regioninės kliūtys, trukdančios investuoti ar išlaikyti ekonominę veiklą remiamoje vietovėje, daro didesnį poveikį ne didelėms, o mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Pirma, didelės įmonės gali lengviau gauti kapitalo ir kreditų pasaulinėse rinkose ir jas mažiau varžo labiau ribota finansinių paslaugų pasiūla remiamose vietovėse. Antra, didelių įmonių investicijos gali sudaryti sąlygas masto ekonomijai, dėl kurios sumažėja su konkrečia vieta susijusi įsigijimo savikaina ir kuri daugeliu atžvilgių nėra priklausoma nuo vietovės, kurioje investuojama. Trečia, investuoti planuojančios didelės įmonės derybose su institucijomis paprastai turi didelę derybinę galią, todėl pagalba joms gali būti skiriama be reikalo arba nepagrįstai. Galiausiai, didelės įmonės paprastai turi didesnę įtaką atitinkamoje rinkoje, todėl investicijos, kurioms skiriama pagalba, gali iškraipyti konkurenciją ir prekybą vidaus rinkoje.

14.

Kadangi regioninė pagalba didelių įmonių investicijoms greičiausiai neturi skatinamojo poveikio, ji paprastai negali būti laikoma suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą, išskyrus atvejus, kai pagalba teikiama pradinėms investicijoms, kuriomis šiose c punkto vietovėse sukuriama nauja ekonominė veikla, laikantis šiose gairėse nustatytų kriterijų. Tačiau gali būti, kad teritorijose, kurias labiausiai veikia su klimato kaita susijusi pertvarka, struktūrinių pranašumų, kuriais gali pasinaudoti didelės įmonės, nepakaks tam, kad būtų pasiektas subalansuotai socialinei ir ekonominei pertvarkai užtikrinti būtinas investicijų lygis ir būtų sudarytos pakankamos užimtumo galimybės, kurios kompensuotų dėl pertvarkos nulemto ekonominės veiklos nutraukimo atsiradusį darbo vietų praradimą. Todėl, nukrypstant (23) nuo šio punkto pirmo sakinio, regioninė pagalba didelėms įmonėms taip pat gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka remiantis šiose gairėse nustatytais kriterijais, jei ji teikiama įmonės produkcijos įvairinimui, kai įmonė ima gaminti naujus produktus, arba bendro su investicija į įmone susijusio produkto (-ų) gamybos proceso esminiam keitimui, su sąlyga, kad 1) ji yra susijusi su pradine investicija į c punkto vietovėje, kurios BVP vienam gyventojui yra mažesnis nei 100 % ES 27 vidurkio, esančią teritoriją, kuriai numatyta bendrai finansuojama parama iš Teisingos pertvarkos fondo; 2) investicija ir pagalbos gavėjas yra nustatyti Komisijos patvirtintame valstybės narės teritoriniame teisingos pertvarkos plane (24) ir 3) valstybės pagalba investicijai teikiama iš Teisingos pertvarkos fondo neviršijant leidžiamo maksimumo.

15.

Regioninė pagalba, skirta įmonės einamosioms išlaidoms sumažinti, yra veiklos pagalba. Veiklos pagalba gali būti laikoma suderinama tik tuo atveju, jei galima įrodyti, kad ji yra būtina vietovės plėtrai, pavyzdžiui, jeigu ja siekiama sumažinti tam tikrus konkrečius sunkumus, su kuriais susiduria MVĮ nepalankiausioje padėtyje esančiose vietovėse (pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punktą), jeigu ja kompensuojamos papildomos išlaidos, patiriamos vykdant ekonominę veiklą atokiausiuose regionuose, arba jeigu ji stabdo arba švelnina gyventojų skaičiaus mažėjimą retai ir labai retai apgyvendintose vietovėse.

16.

Šios gairės nereglamentuoja veiklos pagalbos, skiriamos įmonėms, kurių pagrindinė veikla priskiriama NACE 2 red. statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (25) K sekcijai „Finansinė ir draudimo veikla“, arba įmonėms, vykdančioms grupių vidaus veiklą, kurių pagrindinė veikla priskiriama NACE 2 red. 70.10 klasei „Pagrindinių buveinių veikla“ arba 70.22 klasei „Konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla“.

17.

Regioninė pagalba negali būti skiriama sunkumų patiriančioms įmonėms, kaip šių gairių tikslais jos apibrėžtos Gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (26).

18.

Vertindama regioninę pagalbą, skiriamą įmonei, kuriai pagal ankstesnį Komisijos sprendimą, kuriuo pagalba pripažįstama neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka, išduotas vykdomasis raštas sumoms susigrąžinti, Komisija atsižvelgs į dar nesusigrąžintą pagalbos sumą (27).

2.2.   Apibrėžtys

19.

Šiose gairėse vartojamų terminų apibrėžtys: 1) a punkto vietovės – pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punktą regioninės pagalbos žemėlapyje nurodytos vietovės; c punkto vietovės – pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą regioninės pagalbos žemėlapyje nurodytos vietovės; 2) ad hoc pagalba – ne pagal pagalbos schemą skirta pagalba; 3) pakoreguota pagalbos suma – didžiausia leidžiama pagalbos suma dideliam investiciniam projektui, apskaičiuojama pagal šią formulę: 3.1. pakoreguota pagalbos suma = R × (A + 0,50 × B + 0,34 × C), 3.2. čia: R – atitinkamoje vietovėje taikytinas didžiausias pagalbos intensyvumas, neįskaitant padidinto pagalbos intensyvumo MVĮ, A – tinkamų finansuoti išlaidų dalis, lygi 50 mln. EUR, B– tinkamų finansuoti išlaidų dalis nuo 50 iki 100 mln. EUR ir C – tinkamų finansuoti išlaidų dalis, viršijanti 100 mln. EUR; 4) pagalbos intensyvumas – bendrasis subsidijos ekvivalentas, išreikštas tinkamų finansuoti išlaidų procentine dalimi; 5) remiama vietovė – a arba c punkto vietovė; 6) investavimo pabaiga – momentas, kai nacionalinės institucijos investiciją pripažįsta įvykdyta arba kai sueina treji metai nuo darbų pradžios, atsižvelgiant į tai, kuri iš šių datų yra ankstesnė; 7) pagalbos skyrimo diena – data, kai pagalbos gavėjui pagal taikomą nacionalinį teisinį režimą suteikiama juridinė teisė gauti pagalbą; 8) ES 27 – visos 27 valstybės narės (išskyrus Šiaurės Airiją); 9) vertinimo planas – vienai ar kelioms pagalbos schemoms taikomas dokumentas, kuriame nurodoma bent tokia informacija: vertintini tikslai, vertinimo klausimai, rezultatų rodikliai, numatomas vertinimo atlikimo metodas, duomenų rinkimo reikalavimai, siūlomas vertinimo laikas, įskaitant tarpinės ir galutinės vertinimo ataskaitų pateikimo datas, vertinimą atliksiančios nepriklausomos įstaigos arba jos vykdomai atrankai taikysimų kriterijų aprašymas ir vertinimo rezultatų viešinimo sąlygos; 10) bendrasis subsidijos ekvivalentas – diskontuota pagalbos suma, ekvivalentiška subsidijos pagalbos gavėjui (jeigu ji būtų suteikta) sumai, neatskaičius mokesčių ar kitų mokėtinų sumų, apskaičiuota pagalbos skyrimo dieną arba pranešimo apie pagalbą Komisijai momentu, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų yra ankstesnis, taikant tą dieną galiojusią pagrindinę normą; 11) horizontalioji regioninės veiklos pagalbos schema – aktas, pagal kurį, netaikant kitų įgyvendinimo priemonių, bendrai ir abstrakčiai jame apibrėžtoms įmonėms gali būti teikiama individuali veiklos pagalba. Pagal šią apibrėžtį sektorinės pagalbos schema negali būti laikoma horizontaliąja regioninės veiklos pagalbos schema; 12) individuali pagalba – ad hoc pagalba arba pagal pagalbos schemą atskiriems pagalbos gavėjams skiriama pagalba; 13) pradinė investicija: a) investicija į materialųjį ir nematerialųjį turtą, susijusį su vienu ar keliais toliau nurodytais aspektais: — naujos įmonės kūrimu, — esamos įmonės pajėgumo didinimu, — įmonės produkcijos įvairinimu (28), kai įmonė ima gaminti naujus produktus, arba — bendro su investicija į įmonę susijusio produkto (-ų) gamybos proceso esminiu keitimu, arba b) įmonei, kuri nutraukė veiklą arba būtų nutraukusi veiklą, jei nebūtų buvusi įsigyta, priklausančio turto įsigijimu. Vien tik įmonės akcijų įsigijimas nėra laikomas pradine investicija. Todėl atnaujinimo investicija nėra pradinė investicija; 14) pradinė naujos ekonominės veiklos investicija – a) investicija į materialųjį ir nematerialųjį turtą, susijusį su vienu ar keliais toliau nurodytais aspektais: — naujos įmonės kūrimu arba — įmonės veiklos įvairinimu su sąlyga, kad naujoji veikla nėra tapati ar panaši veikla, kurią įmonė vykdė anksčiau, arba b) įmonei, kuri nutraukė veiklą arba būtų nutraukusi veiklą, jei nebūtų buvusi įsigyta, priklausančio turto įsigijimu su sąlyga, kad naujoji veikla, kuri bus vykdoma naudojant įsigytą turtą, nėra tapati ar panaši veikla, kurią įmonė vykdė iki įsigijimo. Vien tik įmonės akcijų įsigijimas nėra laikomas pradine naujos ekonominės veiklos investicija; 15) nematerialusis turtas – turtas, kuris nėra fizinis ar finansinis, kaip antai patento teisės, licencijos, praktinė patirtis arba kitas intelektinis turtas; 16) darbo vietų kūrimas – grynasis atitinkamos įmonės darbuotojų skaičiaus padidėjimas, palyginti su ankstesnių 12 mėnesių vidurkiu, iš sukurtų darbo vietų skaičiaus atėmus visų per tą laikotarpį prarastų darbo vietų skaičių, išreikštas metiniais darbo vienetais; 17) didelės įmonės – įmonės, kurios neatitinka sąlygų, kad galėtų būti laikomos MVĮ pagal 28 punktą; 18) didelis investicinis projektas – pradinė investicija, kurios tinkamos finansuoti išlaidos yra didesnės kaip 50 mln. EUR; 19) didžiausias pagalbos intensyvumas – 7.4 poskirsnyje pateiktuose regioninės pagalbos žemėlapiuose nurodytas pagalbos intensyvumas, įskaitant padidintą pagalbos MVĮ intensyvumą; 20) darbuotojų skaičius – metinių darbo vienetų skaičius, t. y. per vienus metus visą darbo dieną dirbančių asmenų skaičius; ne visą darbo dieną arba sezoninį darbą dirbančių asmenų skaičius apskaičiuojamas metinių darbo vienetų dalimis; 21) atokiausi regionai – Sutarties 349 straipsnyje nurodyti regionai (29); 22) veiklos pagalba – pagalba, skirta įmonės einamosioms išlaidoms mažinti, įskaitant tokias išlaidų kategorijas, kaip personalo, medžiagų, rangovų paslaugų, ryšių, energijos, techninės priežiūros, nuomos ir administravimo išlaidos, tačiau neįskaitant nusidėvėjimo sąnaudų ir finansavimo išlaidų, jei teikiant regioninę investicinę pagalbą jos buvo įtrauktos į tinkamas finansuoti išlaidas; 23) regioninės pagalbos žemėlapis – Komisijos patvirtintas vietovių, kurias laikydamosi šiose gairėse nustatytų sąlygų nurodė valstybės narės, sąrašas; 24) perkėlimas – tapačios ar panašios veiklos arba jos dalies perkėlimas iš vienoje EEE susitarimo susitariančiojoje šalyje esančios įmonės (pradinė įmonė) į kitoje EEE susitarimo susitariančiojoje šalyje esančią įmonę, kuriai teikiama remiama investicija (remiamoji įmonė). Perkėlimas yra tuo atveju, jei produktas pradinėje ir remiamojoje įmonėse yra bent iš dalies naudojami tiems patiems tikslams ir tenkina tos pačios rūšies pirkėjų paklausą ar poreikius, taip pat jei vienoje iš EEE esančio pagalbos gavėjo pradinių įmonių prarandama su tapačia ar panašia veikla susijusių darbo vietų; 25) tapati ar panaši veikla – veikla, priskiriama prie tos pačios NACE 2 red. statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus klasės (skaitmeninis keturženklis kodas); 26) sektorinės pagalbos schema – schema, taikoma veiklos rūšims, priskiriamoms prie mažiau nei penkių NACE 2 red. statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus klasių (skaitmeninis keturženklis kodas); 27) vienas investicinis projektas – pradinė investicija, susijusi su tapačia arba panašia veikla, kurią pagalbos gavėjas grupės lygmeniu pradeda per trejus metus nuo darbų, susijusių su kita remiama investicija tame pačiame NUTS 3 (30) lygio regione, pradžios; 28) MVĮ – įmonės, atitinkančios kriterijus, nustatytus 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (31); 29) darbų pradžia – su investicija susijusių statybos darbų pradžia arba pirmasis teisiškai privalomas įsipareigojimas užsakyti įrenginius, arba bet kuris kitas įsipareigojimas, dėl kurio investicija tampa neatšaukiama, atsižvelgiant į tai, kuris iš šių įvykių yra pirmesnis. Žemės pirkimas ir parengiamieji darbai, pavyzdžiui, leidimų gavimas ir preliminarių galimybių studijų vykdymas, darbų pradžia nelaikomi. Perėmimo atveju darbų pradžia laikomas momentas, kai įsigyjamas su įsigyta įmone tiesiogiai susijęs turtas; 30) retai apgyvendintos vietovės – vietovės, kurias atitinkama valstybė narė nurodė pagal 169 punktą; 31) materialusis turtas – toks turtas, kaip žemė, pastatai, įranga, mašinos ir įrenginiai; 32) labai retai apgyvendintos vietovės – NUTS 2 lygio regionai, kurių gyventojų tankis yra mažesnis nei 8 gyv./km2, arba tokių NUTS 2 lygio regionų dalys, kurias atitinkama valstybė narė nurodė pagal 169 punktą; 33) darbo užmokesčio išlaidos – visa suma, kurią per nustatytą laikotarpį faktiškai sumoka pagalbos gavėjas atitinkamų darbo vietų atžvilgiu, kurią sudaro bendrasis darbo užmokestis iki mokesčių ir privalomosios įmokos, pavyzdžiui, socialinio draudimo įmokos, vaiko priežiūros ir tėvų priežiūros išlaidos.

3.   REGIONINĖ PAGALBA, APIE KURIĄ BŪTINA PRANEŠTI

20.

Iš esmės pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį valstybės narės privalo pranešti apie regioninę pagalbą, išskyrus priemones, kurios tenkina bendrosios išimties reglamente, kurį Komisija priėmė pagal Tarybos reglamento (ES) 2015/1588 (32) 1 straipsnį, nustatytas sąlygas.

21.

Šias gaires Komisija taikys regioninės pagalbos schemoms, apie kurias būtina pranešti, ir individualiai regioninei pagalbai, apie kurią būtina pranešti.

22.

Individualiai pagalbai, teikiamai pagal schemą, apie kurią pranešta, ir toliau taikoma Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga pranešti apie pagalbą, jei pagalba iš visų šaltinių viršija Bendrajame bendrosios išimties reglamente (33) (toliau – BBIR) nustatytą regioninei investicinei pagalbai taikomą atskirą pranešimo ribą.

23.

Individualiai pagalbai, teikiamai pagal schemą, apie kurią pranešta, taip pat toliau taikoma Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga pranešti apie pagalbą, išskyrus atvejus, kai pagalbos gavėjas: a) patvirtino, kad per 2 metus iki pagalbos paraiškos pateikimo jis neperkėlė veiklos į įmonę, kurioje turi būti vykdoma remiama pradinė investicija, ir b) įsipareigojo tokios veiklos neperkelti ne daugiau kaip dvejus metus nuo pradinės investicijos pabaigos.

4.   TINKAMOS FINANSUOTI IŠLAIDOS

4.1.   Investicinė pagalba

24.

Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos: 1) investicinės išlaidos materialiajam ir nematerialiajam turtui arba 2) apskaičiuotos dvejų metų numatytosios darbo užmokesčio išlaidos, susidarančios dėl pradine investicija sukurtų darbo vietų, arba 3) 1 ir 2 punktuose nurodytų išlaidų derinys, neviršijant 1 arba 2 punkte nurodytų išlaidų sumos, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra didesnė.

25.

Jeigu tinkamos finansuoti išlaidos nustatomos remiantis investicinėmis išlaidomis materialiajam ir nematerialiajam turtui, tinkamomis finansuoti laikomos tik išlaidos, susijusios su turtu, kuris yra pradinių investicijų į pagalbos gavėjo įmonę, esančią tikslinėje remiamoje vietovėje, dalis.

26.

Nukrypstant nuo 25 punkte nustatytos sąlygos, pardavėjo įrangą (34) sudarantis turtas į jį įsigijusios (arba pagaminusios) įmonės tinkamas finansuoti išlaidas gali būti įtrauktas, jeigu jis visą minimalų eksploatavimo laiką (didelių įmonių atveju – penkerius metus, o MVĮ atveju – trejus metus) naudojamas pagalbos gavėjo perdirbimo ar surinkimo operacijoms, tiesiogiai susijusioms su gamybos procesu, grindžiamu pagalbos gavėjo pradinėmis remiamomis investicijomis. Ši nukrypti leidžianti nuostata taikoma, jei tiekėjo įmonė yra remiamoje vietovėje, pats tiekėjas atitinkamam turtui negauna regioninės investicinės pagalbos arba investicinės pagalbos MVĮ pagal BBIR 17 straipsnį, o pagalbos intensyvumas neviršija atitinkamo didžiausio pagalbos intensyvumo, taikomo tiekėjo įsisteigimo vietai. Bet koks pagalbos dideliems investiciniams projektams intensyvumo koregavimas taip pat taikomas apskaičiuotai pagalbai pardavėjo įrangą sudarančio turto, kuris laikomas bendrųjų pradinių investicijų sąnaudų dalimi, sąnaudoms.

4.1.1.   Tinkamos finansuoti išlaidos, apskaičiuojamos remiantis investicinėmis išlaidomis

27.

Įsigyjamas turtas turi būti naujas, išskyrus atvejus, kai turtą įsigyja MVĮ ar kai įsigyjama įmonė (35).

28.

MVĮ atveju tinkamomis finansuoti išlaidomis taip pat gali būti laikoma iki 50 % su investicija susijusių parengiamųjų studijų ir konsultacijų išlaidų.

29.

Jei pagalba teikiama didelėms įmonėms gamybos procesui iš esmės pakeisti, tinkamos finansuoti išlaidos turi viršyti turto, susijusio su modernizuojama veikla, nusidėvėjimą per trejus ankstesnius finansinius metus.

30.

Jei pagalba skiriama esamos įmonės veiklai įvairinti, tinkamos finansuoti išlaidos turi bent 200 % viršyti pakartotinai naudojamo turto balansinę vertę, registruotą finansiniais metais, einančiais iki darbų pradžios.

31.

Į su materialiojo turto nuoma susijusias išlaidas galima atsižvelgti šiomis sąlygomis: 1) didelėms įmonėms žemės ir pastatų nuomos sutartis turi galioti bent penkerius metus po numatytos investavimo pabaigos dienos, o MVĮ – bent trejus metus; 2) įrangos ar mašinų nuoma turi būti finansinė išperkamoji nuoma su pagalbos gavėjui nustatyta pareiga pasibaigus nuomos terminui nupirkti turtą.

32.

19 punkto 13 papunkčio b punkte arba 19 punkto 14 papunkčio b punkte nurodytos pradinės investicijos atveju iš esmės turėtų būti atsižvelgiama tik į turto pirkimo iš trečiųjų asmenų, nesusijusių su pirkėju, išlaidas. Tačiau jei mažąją įmonę perima jos pradinio savininko šeimos narys arba jos darbuotojas, sąlyga, kad turtas turi būti perkamas iš trečiųjų asmenų, nesusijusių su pirkėju, netaikoma. Sandoris turi vykti rinkos sąlygomis. Jei įmonės turtas įsigyjamas kartu vykdant regioninės pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančią papildomą investiciją, tos papildomos investicijos tinkamos finansuoti išlaidos turėtų būti pridedamos prie įmonės turto įsigijimo sąnaudų.

33.

Tinkamas finansuoti didelių įmonių nematerialiojo turto išlaidas sudaro tik iki 50 % visų pradinės investicijos tinkamų finansuoti investicinių išlaidų. MVĮ tinkamas finansuoti išlaidas sudaro 100 % nematerialiojo turto išlaidų.

34.

Nematerialusis turtas, į kurį gali būti atsižvelgta apskaičiuojant investicines išlaidas, turi likti susijęs su atitinkama remiama vietove ir negali būti perkeltas į kitas vietoves. Šiuo tikslu nematerialusis turtas turi tenkinti šias sąlygas: 1) jis turi būti naudojamas tik įmonėje, gaunančioje pagalbą; 2) jis turi būti amortizuojamasis; 3) jis turi būti įsigytas rinkos sąlygomis iš trečiųjų asmenų, nesusijusių su pirkėju; 4) jis turi būti įtrauktas į pagalbą gaunančios įmonės turtą ir likti susietas su projektu, kuriam skirta pagalba, bent penkerius metus (MVĮ atveju – trejus metus).

4.1.2.   Tinkamos finansuoti išlaidos, apskaičiuojamos remiantis darbo užmokesčio išlaidomis

35.

Regioninė pagalba taip pat gali būti apskaičiuojama atsižvelgiant į numatytąsias darbo užmokesčio išlaidas, susidarančias dėl pradine investicija sukurtų darbo vietų. Pagalba gali būti kompensuojamos tik su darbo vietų kūrimu susijusios apskaičiuotos dvejų metų darbo užmokesčio išlaidos, o iš to išplaukiantis pagalbos intensyvumas negali viršyti didžiausio atitinkamoje vietovėje taikomo pagalbos intensyvumo.

36.

Tais atvejais, kai tinkamos finansuoti išlaidos apskaičiuojamos atsižvelgiant į 35 punkte nurodytas numatytąsias darbo užmokesčio išlaidas, turi būti tenkinamos šios sąlygos: 1) investiciniu projektu turi būti sukuriama darbo vietų; 2) kiekviena darbo vieta turi būti užpildoma per trejus metus nuo investicijos pabaigos dienos; 3) kiekviena darbo vieta, sukurta vykdant investiciją, atitinkamoje vietovėje turi būti išlaikoma ne trumpiau kaip penkerius metus, o MVĮ atveju – trejus metus nuo pirmosios darbuotojo priėmimo į darbo vietą dienos.

4.2.   Veiklos pagalba

37.

Tinkamos finansuoti išlaidos veiklos pagalbos schemų atveju turi būti nustatytos iš anksto ir visapusiškai susijusios su problemomis, kurias siekiama ta pagalba išspręsti, kaip nurodė valstybė narė.

38.

Atokiausiuose regionuose veiklos pagalbos schemomis gali būti kompensuojamos tuose regionuose patiriamos papildomos veiklos išlaidos, tiesiogiai susidarančios dėl vienos ar kelių nuolatinių kliūčių, nurodytų Sutarties 349 straipsnyje. Turi būti nustatytas tokių papildomų išlaidų dydis ir jos turi būti palygintos su kituose atitinkamos valstybės narės regionuose įsisteigusių įmonių patiriamomis išlaidomis.

5.   REGIONINĖS PAGALBOS SUDERINAMUMO VERTINIMAS

39.

Komisija regioninės pagalbos priemonę laikys suderinama su Sutarties 107 straipsnio 3 dalimi tik tuo atveju, jei pagalba prisidedama prie regioninės plėtros ir sanglaudos. Pagalba turi būti siekiama arba skatinti a punkto vietovių ekonominę plėtrą, arba sudaryti palankesnes sąlygas c punkto vietovių plėtrai (5.1 skirsnis), be to, ji turi atitikti visus šiuos kriterijus: 1) skatinamasis poveikis – suteikta pagalba turi pakeisti atitinkamų įmonių veiklą taip, kad jos pradeda vykdyti papildomą veiklą, kurios be pagalbos jos negalėtų vykdyti arba kurią vykdytų mažesniu mastu, kitaip arba kitoje vietoje (5.2 skirsnis); 2) valstybės intervencijos poreikis – valstybės pagalbos priemonė turi būti skiriama tuo atveju, kai ja galima iš esmės pagerinti padėtį taip, kaip to negali padaryti pati rinka, pavyzdžiui, pašalinant rinkos nepakankamumą arba išsprendžiant teisingumo ar sanglaudos problemą (5.3 skirsnis); 3) pagalbos priemonės tinkamumas – siūloma pagalbos priemonė turi būti tinkama politikos priemonė atitinkamam politikos tikslui pasiekti (5.4 skirsnis); 4) pagalbos proporcingumas (iki minimumo apribota pagalba) – pagalbos suma turi būti apribota iki minimumo, būtino papildomoms investicijoms arba veiklai atitinkamoje vietovėje paskatinti (5.5 skirsnis); 5) netinkamo neigiamo poveikio konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai vengimas – teigiamas pagalbos poveikis turi nusverti jos neigiamą poveikį konkurencijai ir prekybai (5.6 skirsnis); 6) pagalbos skaidrumas – valstybės narės, Komisija, ekonominės veiklos vykdytojai ir visuomenė turi turėti galimybę lengvai susipažinti su visais susijusiais aktais ir informacija apie skirtą pagalbą (5.7 skirsnis).

40.

Bendram tam tikrų kategorijų schemų balansui gali būti taikomas reikalavimas atlikti 6 skirsnyje nurodytą ex post vertinimą. Tokiais atvejais Komisija gali apriboti tų schemų taikymo trukmę (paprastai iki ketverių metų ar trumpesnio laikotarpio), numatydama galimybę vėliau pranešti apie jų taikymo pratęsimą.

41.

Jei valstybės pagalbos priemonė, su ja susijusios sąlygos (įskaitant jos finansavimo metodą tais atvejais, kai jis yra neatskiriama valstybės pagalbos priemonės dalis) arba ja finansuojama veikla pažeidžia atitinkamą ES teisės nuostatą, pagalba negali būti pripažįstama suderinama su vidaus rinka (36).

5.1.   Indėlis į regioninę plėtrą ir teritorinę sanglaudą

42.

Pagrindinis regioninės pagalbos tikslas – skatinti nepalankioje padėtyje esančių ES vietovių ekonominę plėtrą. Skatinant tvarų remiamų vietovių vystymąsi ir sudarant jam palankesnes sąlygas, pagalba padedama įgyvendinti ES teritorinės sanglaudos politiką, kuria, mažinant vietovių išsivystymo lygio skirtumus, siekiama didinti ekonominę ir socialinę sanglaudą.

5.1.1.   Investicinės pagalbos schemos

43.

Regioninės pagalbos schemos turėtų būti sudėtinė regioninės plėtros strategijos su aiškiai apibrėžtais tikslais dalis.

44.

Valstybės narės turi įrodyti, kad priemonė yra suderinama su atitinkamos vietovės plėtros strategija ir padeda ją įgyvendinti. Šiuo tikslu valstybės narės gali remtis ankstesnių valstybės pagalbos schemų vertinimo rezultatais, pagalbą teikiančių institucijų atlikto poveikio vertinimo rezultatais arba ekspertų nuomonėmis. Siekiant užtikrinti, kad pagalbos schema būtų padedama įgyvendinti šią plėtros strategiją, joje turi būti numatytas metodas, kurį taikydamos pagalbą teikiančios institucijos galės nustatyti prioritetus ir atrinkti tos schemos tikslus atitinkančius investicinius projektus (pavyzdžiui, taikydamos formaliojo vertinimo balais metodą).

45.

Regioninės pagalbos schemos gali būti nustatomos a punkto vietovėse pradinėms MVĮ ar didelių įmonių investicijoms remti. C punkto vietovėse schemos gali būti nustatomos pradinėms MVĮ investicijoms ir didelių įmonių pradinėms naujos ekonominės veiklos investicijoms remti.

46.

Skirdama pagalbą individualiems investiciniams projektams pagal schemą, pagalbą teikianti institucija turi patikrinti, ar atrinktu projektu bus padedama siekti schemos tikslo ir kartu atitinkamoje vietovėje bus įgyvendinama plėtros strategija. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų remtis informacija, kurią pareiškėjas nurodė pateiktoje pagalbos paraiškos formoje, kurioje apibūdinamas teigiamas investicijos poveikis atitinkamos vietovės plėtrai (37).

47.

Siekiant užtikrinti, kad investicija būtų realiai ir tvariai prisidedama prie atitinkamos vietovės plėtros, ji toje vietovėje turi būti išlaikoma bent penkerius metus (MVĮ atveju – trejus metus) po investavimo pabaigos (38).

48.

Kad investicija būtų perspektyvi, valstybė narė turi užtikrinti, kad pagalbos gavėjas iš nuosavų išteklių arba iš išorės finansavimo lėšų suteiktų finansinį įnašą, kuris sudarytų bent 25 % (39) tinkamų finansuoti išlaidų ir būtų teikiamas ne iš viešosios paramos šaltinių (40).

49.

Kad valstybės pagalbos priemonės nedarytų žalos aplinkai, valstybės narės taip pat turi užtikrinti ES aplinkos teisės aktų laikymąsi, įskaitant visų pirma būtinybę teisės aktų nustatytais atvejais atlikti poveikio aplinkai vertinimą ir gauti visus atitinkamus leidimus.

5.1.2.   Individuali investicinė pagalba, apie kurią būtina pranešti

50.

Siekdamos įrodyti, kad individualia investicine pagalba, apie kurią būtina pranešti, prisidedama prie regioninės plėtros, valstybės narės gali remtis tokiais toliau nurodytais rodikliais – tiek tiesioginiais (pavyzdžiui, sukurtų tiesioginių darbo vietų skaičius), tiek netiesioginiais (pavyzdžiui, vietos inovacijos): 1) investicija sukurtų tiesioginių darbo vietų skaičius yra svarbus indėlio į regioninę plėtrą ir teritorinę sanglaudą rodiklis. Taip pat turėtų būti atsižvelgiama į sukurtų darbo vietų kokybę bei ilgalaikiškumą ir reikalingų įgūdžių lygį; 2) dar daugiau naujų darbo vietų galėtų būti sukurta vietiniame (žemesnio lygmens) tiekėjų tinkle – taip investicija būtų geriau panaudota atitinkamos vietovės reikmėms ir būtų užtikrintas didesnio masto šalutinis poveikis. Todėl rodiklis, į kurį turi būti atsižvelgiama, yra ir sukurtų netiesioginių darbo vietų skaičius; 3) pagalbos gavėjo įsipareigojimas organizuoti plataus masto mokymo veiklą, siekiant gerinti savo darbuotojų įgūdžius (bendruosius ir specialiuosius), bus laikomas veiksniu, kuriuo prisidedama prie regioninės plėtros ir teritorinės sanglaudos. Be to, didelė reikšmė bus teikiama stažuotėms ir gamybinei praktikai, ypač jaunimo, ir mokymui, kurį teikiant gilinamos darbuotojų žinios ir jiems suteikiama daugiau galimybių įsidarbinti kitoje įmonėje; 4) išorės masto ekonomiją arba kitus regioninės plėtros pranašumus gali nulemti artumas (grupių (klasterių) kūrimasis). To paties sektoriaus įmonių grupių (klasterių) kūrimasis atskiroms gamykloms suteikia galimybę labiau specializuotis, todėl didėja jų našumas. Tačiau šio rodiklio reikšmė nustatant indėlį į regioninę plėtrą ir teritorinę sanglaudą priklauso nuo grupės (klasterio) išsivystymo; 5) investicijos yra susijusios su techninėmis žiniomis, todėl jos gali būti svarbus technologijų perdavimo (žinių sklaidos) šaltinis. Investuojant į technologijoms imlius sektorius, technologijų perdavimo atitinkamai vietovei tikimybė yra didesnė. Šiuo atžvilgiu taip pat svarbus žinių sklaidos lygis ir tikslumas; 6) taip pat galima atsižvelgti į tai, kaip projektai didina vietovės gebėjimą kurti naujas technologijas diegiant inovacijas vietoje. Šiuo atžvilgiu galima teigiamai vertinti bendradarbiavimą su tokiomis vietos mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos organizacijomis, kaip universitetai ar mokslinių tyrimų institutai; 7) investicijos trukmė ir galimos būsimos tolesnės investicijos yra ilgalaikio įmonės veiklos vykdymo atitinkamoje vietovėje rodiklis.

51.

Valstybės narės gali atsižvelgti į pagalbos gavėjo verslo planą, kuriame galėtų būti pateikta informacija apie sukurtų darbo vietų skaičių, mokėtinus atlyginimus (namų ūkio pajamų padidėjimą kaip šalutinį poveikį), vietos gamintojų gaminių įsigijimo apimtį, investicija sukurtą apyvartą ir su papildomomis mokestinėmis pajamomis susijusią galimą naudą vietovei.

52.

Individualiai investicinei pagalbai, apie kurią būtina pranešti, taikomi 47–49 punktuose nustatyti reikalavimai.

53.

Ad hoc pagalbos (41) atveju valstybė narė, be 50–52 punktuose nustatytų reikalavimų, turi įrodyti, kad projektas yra suderinamas su atitinkamos vietovės plėtros strategija ir padeda ją įgyvendinti.

5.1.3.   Veiklos pagalbos schemos

54.

Veiklos pagalbos schemomis skatinama remiamų vietovių plėtra tik tuo atveju, jei sunkumai, su kuriais susiduriama tose vietovėse, yra aiškiai nustatyti iš anksto. Kliūtys, dėl kurių tos vietovės negali pritraukti ar išlaikyti ekonominės veiklos, gali būti tokio didelio masto ar nuolatinio pobūdžio, kad jų plėtrai vien investicinės pagalbos gali nepakakti.

55.

Jei pagalba skiriama tam tikriems konkretiems sunkumams, kuriuos MVĮ patiria a punkto vietovėse, mažinti, valstybė narė turi įrodyti tų konkrečių sunkumų egzistavimo faktą ir mastą, taip pat tai, kad veiklos pagalbos schema yra būtina, nes tų konkrečių sunkumų neįmanoma įveikti teikiant investicinę pagalbą.

56.

Kalbant apie veiklos pagalbą, skirtą konkrečioms papildomoms išlaidoms atokiausiuose regionuose kompensuoti, nuolatinių kliūčių, kurios stipriai riboja atokiausių regionų vystymąsi, rūšys išdėstytos Sutarties 349 straipsnyje. Šios kliūtys – tai atokumas, izoliuotumas, mažumas, sunkios topografinės ir klimato sąlygos ir ekonominis priklausomybė nuo keleto produktų. Valstybės narės turi nustatyti konkrečias su šiomis nuolatinėmis kliūtimis susijusias papildomas išlaidas, kurias veiklos pagalbos schema ketinama kompensuoti.

57.

Jei veiklos pagalba teikiama siekiant stabdyti arba švelninti gyventojų skaičiaus mažėjimą retai ir labai retai apgyvendintose vietovėse, valstybė narė turi įrodyti gyventojų skaičiaus mažėjimo riziką, kuri kiltų, jei veiklos pagalba nebūtų suteikta.

5.2.   Skatinamasis poveikis

5.2.1.   Investicinė pagalba

58.

Regioninė pagalba gali būti pripažįstama suderinama su vidaus rinka tik tuo atveju, jei ji turi skatinamąjį poveikį. Laikoma, kad pagalba turi skatinamąjį poveikį, kai ja įmonės elgesys pakeičiamas taip, kad ji pradeda vykdyti papildomą veiklą, kuria prisidedama prie vietovės plėtros ir kurios be pagalbos ji negalėtų vykdyti arba kurią ji vykdytų mažesniu mastu, kitaip arba kitoje vietoje. Pagalba negali būti subsidijuojamos veiklos išlaidos, kurias įmonė būtų patyrusi bet kuriuo atveju, ir negali būti kompensuojama įprasta ekonominės veiklos verslo rizika.

59.

Skatinamąjį poveikį galima įrodyti dviem būdais: 1) pagalba skatina priimti pozityvų sprendimą investuoti atitinkamoje vietovėje, nes priešingu atveju investicija nebūtų pakankamai pelninga pagalbos gavėjui nė vienoje EEE vietoje (42) (1 scenarijus, sprendimas dėl investicijos); 2) pagalba skatina planuojamą investiciją teikti atitinkamoje vietovėje, o ne kur nors kitur, nes ja kompensuojami tiesioginiai sunkumai ir išlaidos, susiję su investicija į atitinkamoje vietovėje esančią vietą (2 scenarijus, sprendimas dėl vietos).

60.

Jei pagalba nepakeičia jos gavėjo elgesio, t. y. neskatina (papildomų) pradinių investicijų atitinkamoje vietovėje, galima laikyti, kad tokia pati investicija būtų vykdoma toje vietovėje ir be pagalbos. Todėl tokia pagalba neturi skatinamojo poveikio, kuriuo padedama siekti regioninės plėtros ir teritorinės sanglaudos tikslo, ir pagal šias gaires negali būti pripažįstama suderinama su vidaus rinka.

61.

Tačiau tuo atveju, kai regioninė pagalba skiriama iš sanglaudos politikos fondų arba EŽŪFKP a punkto regionuose vykdomoms investicijoms, būtinoms ES teisėje nustatytiems standartams pasiekti, gali būti laikoma, kad ji turi skatinamąjį poveikį, jei be pagalbos gavėjui nebūtų pakankamai pelninga investuoti atitinkamoje vietovėje ir dėl to toje vietovėje esanti įmonė nutrauktų veiklą.

5.2.1.1.   Investicinės pagalbos schemos

62.

Su individualia investicija susiję darbai gali prasidėti tik pateikus pagalbos paraiškos formą.

63.

Jei darbai pradedami dar nepateikus pagalbos paraiškos formos, bet kokia tai individualiai investicijai skirta pagalba nebus laikoma suderinama su vidaus rinka.

64.

Valstybės narės turi pateikti standartinę pagalbos paraiškos formą ir joje turi būti visa bent VII priede nurodyta informacija. Paraiškos formoje MVĮ ir didelės įmonės turi paaiškinti, kas įvyktų priešingu atveju, t. y., jei pagalba joms nebūtų suteikta, ir nurodyti, kuris iš 59 punkte apibūdintų scenarijų taikomas.

65.

Be to, didelės įmonės turi pateikti patvirtinamuosius dokumentus, kuriais įrodomas paraiškos formoje apibūdintas priešingos padėties scenarijus. MVĮ ši pareiga netaikoma, jei pagal schemą joms teikiama pagalba, apie kurią nebūtina pranešti.

66.

Pagalbą teikianti institucija turi patikrinti, ar priešingos padėties scenarijus yra įtikinamas, ir patvirtinti, ar regioninė pagalba turi reikiamą skatinamąjį poveikį, atitinkantį vieną iš 59 punkte apibūdintų scenarijų. Priešingos padėties scenarijus yra įtikinamas, jei jis yra tikroviškas ir yra susijęs su sprendimo priėmimo veiksniais, vyraujančiais tuo momentu, kai pagalbos gavėjas priima sprendimą dėl investicijos.

5.2.1.2.   Individuali investicinė pagalba, apie kurią būtina pranešti

67.

Be 62–66 punktuose nustatytų reikalavimų, taikomų individualiai pagalbai, apie kurią būtina pranešti, valstybė narė turi pateikti aiškių įrodymų, patvirtinančių, kad pagalba turi poveikį sprendimui dėl investicijos arba vietos pasirinkimui (43). Ji taip pat turi nurodyti, kuris iš 59 punkte apibūdintų scenarijų taikomas. Kad būtų galima atlikti nuodugnų vertinimą, valstybė narė turi ne tik pateikti informaciją apie projektą, bet ir išsamiai apibūdinti priešingos padėties scenarijų, pagal kurį pagalbos gavėjas negautų pagalbos iš nė vienos EEE valdžios institucijos.

68.

Pagal 1 scenarijų valstybė narė galėtų įrodyti, kad pagalba turi skatinamąjį poveikį, pateikdama įmonės dokumentus, iš kurių matyti, kad be pagalbos investicija nebūtų pakankamai pelninga.

69.

Pagal 2 scenarijų valstybė narė galėtų įrodyti, kad pagalba turi skatinamąjį poveikį, pateikdama įmonės dokumentus, kuriuose palyginamos investavimo atitinkamoje vietoje ir alternatyvioje vietovėje (-ėse) sąnaudos ir nauda. Komisija tikrina, ar toks palyginimas yra realistiškas.

70.

Valstybių narių prašoma remtis autentiškais ir oficialiais įmonės valdybos dokumentais, rizikos vertinimo (įskaitant su vieta susijusios rizikos vertinimą) dokumentais, finansinėmis ataskaitomis, vidaus verslo planais, ekspertų nuomonėmis ir kitais su vertinamu investiciniu projektu susijusių tyrimų duomenimis. Tie dokumentai turi būti to paties laikotarpio kaip ir sprendimo dėl investicijos ar jos vietos priėmimo procesas. Įrodyti skatinamąjį poveikį valstybėms narėms gali padėti dokumentai, kuriuose pateikiama informacija apie paklausos prognozes, išlaidų prognozes, finansines prognozes, investicijų komitetui pateikti dokumentai, kuriuose išsamiai nagrinėjami investavimo scenarijai, arba finansų institucijoms pateikti dokumentai.

71.

Šiomis aplinkybėmis, visų pirma pagal 1 scenarijų, pelningumą galima įvertinti taikant metodus, kurie paprastai taikomi atitinkamame sektoriuje, pavyzdžiui, projekto grynosios dabartinės vertės (44), vidinės grąžos normos (45) arba vidutinės panaudoto kapitalo grąžos vertinimo metodus. Projekto pelningumas turi būti lyginamas su įprastomis grąžos normomis, kurias pagalbos gavėjas taiko kitiems panašaus pobūdžio investiciniams projektams. Tais atvejais, kai nėra galimybės taikyti šias normas, projekto pelningumas turi būti lyginamas su viso pagalbos gavėjo kapitalo kaina arba atitinkamame sektoriuje įprastai taikomomis grąžos normomis.

72.

Jei pagalba nepakeičia jos gavėjo elgesio, t. y. neskatina (papildomų) investicijų vietovėje, vadinasi, pagalba neturi teigiamo poveikio vietovei. Todėl pagalba nebus laikoma suderinama su vidaus rinka, jei nustatoma, kad vietovėje būtų taip pat investuojama net ir be pagalbos.

5.2.2.   Veiklos pagalbos schemos

73.

Veiklos pagalbos schemų atveju pagalba turi skatinamąjį poveikį, jei tikėtina, kad be pagalbos ekonominės veiklos mastas atitinkamoje vietovėje būtų kur kas mažesnis dėl problemų, kurias siekiama spręsti teikiant pagalbą.

74.

Todėl Komisija laikys, kad veiklos pagalba skatina papildomą ekonominę veiklą vietovėje, jei valstybė narė įrodė, kad toje vietovėje tos problemos egzistuoja ir yra esminės (žr. 54–57 punktus).

5.3.   Valstybės intervencijos būtinumas

75.

Siekiant įvertinti, ar valstybės pagalba yra būtina regioninės plėtros ir teritorinės sanglaudos tikslui pasiekti, pirmiausia reikia nustatyti problemą. Valstybės pagalba turėtų būti skiriama tais atvejais, kai ja galima iš esmės pagerinti padėtį taip, kaip to negali padaryti pati rinka. Tai ypač svarbu, kai viešieji ištekliai yra riboti.

76.

Tam tikromis sąlygomis valstybės pagalbos priemonėmis galima išspręsti rinkos nepakankamumo problemas ir taip padėti užtikrinti veiksmingą rinkų veikimą bei paskatinti konkurencingumą. Tais atvejais, kai rinkos duoda veiksmingų rezultatų, tačiau teisingumo ar sanglaudos požiūriu jie laikomi nepakankamais, valstybės pagalba gali būti taikoma tam, kad būtų pasiekta labiau pageidautinų ir teisingesnių rinkos rezultatų.

77.

Kalbant apie pagalbą vietovių, kurios pagal šių gairių 7 skirsnyje nustatytas taisykles įtrauktos į regioninės pagalbos žemėlapį, plėtrai, Komisija mano, kad tose vietovėse be valstybės intervencijos rinka nepasiekia pakankamo lygio regiono ekonominės plėtros ir teritorinės sanglaudos tikslų. Todėl laikoma, kad tose vietovėse teikiama pagalba yra būtina.

5.4.   Regioninės pagalbos tinkamumas

78.

Pagalbos priemonė turi būti tinkama politikos priemonė atitinkamam politikos tikslui pasiekti. Pagalbos priemonė nebus laikoma suderinama, jei tokį patį teigiamą indėlį į regioninę plėtrą ir teritorinę sanglaudą galima užtikrinti kitomis mažesnį iškraipomąjį poveikį turinčiomis politikos ar pagalbos priemonėmis.

5.4.1.   Kitų politikos priemonių tinkamumas

5.4.1.1.   Investicinė pagalba

79.

Regioninė investicinė pagalba nėra vienintelė politikos priemonė, kuria valstybės narės gali skatinti investicijas ir darbo vietų kūrimą remiamose vietovėse. Valstybės narės gali taikyti ir tokias kitas priemones, kaip infrastruktūros plėtra, švietimo ir mokymo kokybės gerinimas, verslo aplinkos gerinimas.

80.

Pranešdamos apie investicinės pagalbos schemą, valstybės narės turi nurodyti, kodėl regioninė pagalba yra tinkama priemonė padėti užtikrinti vietovės plėtrą.

81.

Jei valstybė narė nusprendžia nustatyti sektorinę pagalbos schemą, ji turi įrodyti tokios priemonės pranašumą, palyginti su daugiasektore schema arba kitomis politikos priemonėmis.

82.

Visų pirma, Komisija atsižvelgs į valstybės narės pateiktus pasiūlytos pagalbos schemos poveikio vertinimo rezultatus. Analogiškai, siekiant įvertinti siūlomos schemos tinkamumą, ji gali atsižvelgti į 6 skirsnyje aprašyto ex post vertinimo rezultatus.

83.

Ad hoc investicinės pagalbos atveju valstybės narės turi įrodyti, kaip pagalba galima geriau prisidėti prie vietovės plėtros, nei teikiant pagalbą pagal schemą arba kitų rūšių priemonėmis.

5.4.1.2.   Veiklos pagalbos schemos

84.

Valstybė narė turi įrodyti, kad pagalba yra tinkama schemos tikslui pasiekti kalbant apie problemas, kurias siekiama spręsti teikiant pagalbą. Siekdama įrodyti, kad pagalba yra tinkama, valstybė narė gali ex ante apskaičiuoti fiksuoto dydžio pagalbos sumą, į kurią taip pat įtraukiamos numatomos papildomos atitinkamo laikotarpio išlaidos, ir taip paskatinti įmones riboti išlaidas ir laikui bėgant veiksmingiau organizuoti savo komercinę veiklą (46).

5.4.2.   Skirtingų pagalbos priemonių tinkamumas

85.

Galima skirti įvairių formų regioninę pagalbą. Vis dėlto valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų skiriama tokios formos pagalba, kuri darytų mažiausią tikėtiną prekybos ir konkurencijos iškraipymo poveikį. Jei skiriama tokios formos pagalba, kuria suteikiamas tiesioginis turtinis pranašumas (pavyzdžiui, tiesioginės dotacijos, visiškas ar dalinis atleidimas nuo mokesčių, socialinio draudimo ar kitų privalomųjų įmokų, žemės, prekių ar paslaugų suteikimas palankiomis kainomis ir pan.), valstybė narė turi įrodyti, kodėl netikslinga teikti kitų formų pagalbą, kuri galėtų mažiau iškraipyti konkurenciją ar prekybą, pavyzdžiui, grąžintinus avansus arba pagalbą, grindžiamą skolos ar nuosavo kapitalo priemonėmis (pavyzdžiui, lengvatines paskolas ar palūkanų subsidijas, valstybės garantijas, akcijų dalies įsigijimą ar alternatyvias kapitalo injekcijas palankiomis sąlygomis).

86.

Vertinant siūlomos pagalbos priemonės tinkamumą gali būti atsižvelgiama į 6 skirsnyje apibūdinto ex post vertinimo rezultatus.

5.5.   Pagalbos sumos proporcingumas (pagalbos apribojimas iki būtino minimumo)

5.5.1.   Investicinė pagalba

87.

Regioninės pagalbos suma turi būti apribota iki minimumo, būtino papildomoms investicijoms arba veiklai atitinkamoje vietovėje paskatinti.

88.

Siekdama užtikrinti nuspėjamumą ir vienodas sąlygas, Komisija investicinei pagalbai taiko didžiausią pagalbos intensyvumą (47).

89.

Pradinių investicijų projekto atveju didžiausią pagalbos intensyvumą ir didžiausią pagalbos sumą (48) (didelio investicinio projekto atveju – pakoreguotą pagalbos sumą (49) ir susijusį sumažintą pagalbos intensyvumą) pagalbą teikianti institucija turi apskaičiuoti skirdama pagalbą arba pranešdama apie ją Komisijai, atsižvelgiant į tai, kuris iš šių įvykių įvyksta anksčiau.

90.

Kadangi tikėtina, jog dideli investiciniai projektai sukels didesnių konkurencijos ir prekybos iškraipymų, tokiems projektams skiriamos pagalbos suma negali viršyti pakoreguotos pagalbos sumos.

91.

Tais atvejais, kai pradinė investicija yra vieno investicinio projekto dalis ir tas vienas investicinis projektas yra didelis investicinis projektas, vienam investiciniam projektui skiriamos pagalbos suma negali viršyti pakoreguotos pagalbos sumos. Taikant šią taisyklę, turi būti taikomas tas valiutos kursas ir diskonto norma, kurie yra taikytini pagalbos skyrimo pirmam vieno investicinio projekto projektui dieną.

92.

Didžiausio pagalbos intensyvumo paskirtis yra dvejopa.

93.

Pirma, schemų, apie kurias būtina pranešti, atveju didžiausias pagalbos intensyvumas yra MVĮ skirta apsaugos priemonė: jei pagalbos intensyvumas nesiekia didžiausios leistinos ribos, pagalba laikoma proporcinga.

94.

Antra, visais kitais atvejais didžiausias pagalbos intensyvumas yra viršutinė riba taikant grynųjų papildomų išlaidų metodą, apibūdintą 95–97 punktuose.

95.

Paprastai Komisija laikys, kad individuali pagalba, apie kurią būtina pranešti, yra apribota iki minimumo, jeigu pagalbos suma atitinka grynąsias papildomas investicijų atitinkamoje vietovėje išlaidas, palyginti su priešinga padėtimi, jei pagalba nebūtų skirta (50), ir didžiausias pagalbos intensyvumas yra viršutinė riba. Analogiškai, jei investicinė pagalba pagal schemas, apie kurias pranešta, teikiama didelėms įmonėms, valstybės narės privalo užtikrinti, kad pagalbos suma būtų apribota iki minimumo, taikydamos grynųjų papildomų išlaidų metodą, pagal kurį didžiausias pagalbos intensyvumas yra viršutinė riba.

96.

Todėl 1 scenarijaus atvejais (sprendimai dėl investicijos) pagalbos suma neturėtų viršyti minimumo, būtino pakankamam projekto pelningumui užtikrinti, pavyzdžiui, vidinė grąžos norma neturėtų būti didesnė už įprastą grąžos normą, kurią atitinkama įmonė taiko kituose panašaus pobūdžio investiciniuose projektuose , arba, kai tinkama, vidinė grąžos norma neturėtų būti didesnė už viso pagalbos gavėjo kapitalo kainą ar už tame sektoriuje įprastai taikomas grąžos normas.

97.

2 scenarijaus atvejais (su vieta susijusios paskatos) pagalbos suma neturėtų viršyti investicijos grynosios dabartinės vertės tikslinėje vietovėje ir grynosios dabartinės vertės alternatyvioje vietoje skirtumo. Būtina atsižvelgti į visas atitinkamas sąnaudas ir naudą, įskaitant, pavyzdžiui, administracines išlaidas, transporto išlaidas, mokymo išlaidas, kurioms neskiriama mokymo pagalba, ir darbo užmokesčio skirtumus. Tačiau jei alternatyvi vieta yra EEE, į subsidijas toje kitoje vietoje negali būti atsižvelgiama.

98.

Pagalbos proporcingumui įvertinti taip pat galima remtis skaičiavimais, taikytais skatinamajam poveikiui nustatyti. Valstybės narės turi įrodyti pagalbos proporcingumą remdamosi 70 punkte nurodytais dokumentais.

99.

Investicinę pagalbą galima skirti vienu metu pagal kelias regioninės pagalbos schemas arba sumuoti su ad hoc regionine pagalba, jei bendra pagalbos iš visų šaltinių suma neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo vienam projektui, kurį turi iš anksto apskaičiuoti pirmoji pagalbą teikianti institucija. Bet kokia kita valstybės pagalba, susijusi su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurios iš dalies arba visiškai sutampa, gali būti sumuojama tik jei dėl to neviršijamas didžiausias pagalbos intensyvumas ar pagal taikytinas konkrečių sričių taisykles taikytina pagalbos suma. Pagalbos sumavimo patikrinimus reikia atlikti tiek teikiant pagalbą, tiek ją išmokant (51). Jei valstybė narė leidžia valstybės pagalbą pagal vieną schemą sumuoti su pagalba pagal kitas schemas, ji turi nurodyti kiekvienai schemai taikytiną metodą, kuriuo užtikrinamas šiame punkte nustatytų sąlygų laikymasis.

100.

Jei pradinė investicija yra susijusi su Europos teritorinio bendradarbiavimo projektu, atitinkančiu Reglamente dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų (52) nustatytus kriterijus, vietovei, kurioje vykdoma pradinė investicija, taikomas pagalbos intensyvumas bus taikomas visiems projekte dalyvaujantiems pagalbos gavėjams. Jei pradinė investicija vykdoma dviejose ar keliose remiamose vietovėse, jai bus taikomas didžiausias pagalbos intensyvumas, kuris taikomas remiamoje vietovėje, kurioje patiriamų tinkamų finansuoti išlaidų suma yra didžiausia. Pradinėms investicijoms, kurias vykdo didelės įmonės c punkto vietovėse, regioninė pagalba gali būti skiriama tik jei jos yra susijusios su Europos teritorinio bendradarbiavimo projektais ir yra pradinės naujos ekonominės veiklos investicijos.

5.5.2.   Veiklos pagalbos schemos

101.

Valstybės narės turi įrodyti, kad pagalbos lygis yra proporcingas problemoms, kurias siekiama spręsti teikiant pagalbą.

102.

Visų pirma, valstybės narės turi įvykdyti šias sąlygas: 1) pagalba turi būti apskaičiuojama atsižvelgiant į iš anksto nustatytas tinkamas finansuoti išlaidas, kurios yra visapusiškai susijusios su problemomis, kurias siekiama spręsti teikiant pagalbą, kaip nurodė valstybė narė; 2) pagalba turi būti apribota iki tam tikros tų iš anksto nustatytų tinkamų finansuoti išlaidų dalies ir negali tų išlaidų viršyti; 3) kiekvienam pagalbos gavėjui skirta pagalbos suma turi būti proporcinga pagalbos gavėjo faktiškai patiriamoms problemoms.

103.

Jei pagalba skiriama tam tikriems konkretiems sunkumams, kuriuos MVĮ patiria a punkto vietovėse, mažinti, pagalbos dydis schemos taikymo laikotarpiu turi būti laipsniškai mažinamas (53). Tai netaikoma schemoms, kuriomis siekiama stabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą retai ir labai retai apgyvendintose vietovėse, ir schemoms, pagal kurias kompensuojamos papildomos veiklos išlaidos, patirtos atokiausiuose regionuose dėl Sutarties 349 straipsnyje nurodytos vienos ar kelių nuolatinių kliūčių.

5.6.   Netinkamo neigiamo poveikio konkurencijai ir prekybai vengimas

104.

Kad pagalba būtų suderinama, neigiamas pagalbos priemonės poveikis (konkurencijos iškraipymas ir poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai) turi būti ribotas ir neturi nusverti jos teigiamo poveikio tiek, kad prieštarautų bendrajam interesui.

5.6.1.   Bendrosios pastabos

105.

Vertindama bendrą teigiamo pagalbos poveikio (5.1 skirsnis) ir jos neigiamo poveikio konkurencijai ir prekybai pusiausvyrą, Komisija atitinkamais atvejais gali atsižvelgti į tai, kad, be indėlio į regioninę plėtrą ir sanglaudą, pagalba turi ir kitą teigiamą poveikį. Taip gali būti, pavyzdžiui, tuo atveju, kai nustatoma, kad pradine investicija ne tik kuriamos darbo vietos vietos lygmeniu, pradedama nauja veikla ir (arba) generuojamos vietos lygmens pajamos, bet ir visų pirma iš esmės padedama įgyvendinti skaitmeninę pertvarką arba pereiti prie aplinkos požiūriu tvarios veiklos, įskaitant mažo anglies dioksido kiekio, neutralaus poveikio klimatui arba klimatui atsparią veiklą. Komisija ypatingą dėmesį skirs ES taksonomijos reglamento (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 (54)) 3 straipsniui, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, arba kitoms palyginamoms metodikoms. Be to, vertindama neigiamą poveikį konkurencijai ir prekybai, Komisija prireikus gali atsižvelgti į remiamos veiklos neigiamą poveikį išorei, kai toks poveikis išorei taip neigiamai veikia konkurenciją ir valstybių narių tarpusavio prekybą, kad prieštarauja bendram interesui, nes sukelia arba padidina rinkos neveiksmingumą (55).

106.

Kalbant apie neigiamą poveikį, regioninė pagalba gali sukelti dviejų pagrindinių rūšių galimą konkurencijos ir prekybos iškraipymą. Gali būti iškraipyta produkto rinka bei padarytas poveikis vietovės pasirinkimui. Dėl abiejų rūšių iškraipymų gali būti neveiksmingai paskirstomi ištekliai (todėl suprastėja ekonominiai vidaus rinkos rezultatai) ir kilti kitų paskirstymo problemų (ekonominės veiklos pasiskirstymas įvairiose vietovėse).

107.

Valstybės pagalbos poveikis gali būti žalingas tada, kai valstybės pagalba trukdo rinkai duoti veiksmingų rezultatų, t. y. atlyginti veiksmingiausiems gamintojams, o neveiksmingiausius gamintojus versti tobulėti, restruktūrizuotis ar trauktis iš rinkos. Valstybės pagalba, dėl kurios iš esmės padidėja pajėgumai nepakankamai gerai veikiančioje rinkoje, gali nederamai iškraipyti konkurenciją, nes perteklinių pajėgumų sukūrimas ar išlaikymas gali sumažinti pelno maržas ar konkurentų investicijas arba net paskatinti konkurentus pasitraukti iš rinkos. Todėl gali būti atvejų, kai konkurentai, kurie įprastomis sąlygomis sugebėtų konkuruoti rinkoje, būtų priversti iš jos pasitraukti. Be to, dėl pagalbos įmonėms gali būti sunku patekti į rinką ar joje plėstis, taip pat gali sumažėti paskatos konkurentams diegti inovacijas. Dėl to rinkos struktūros gali tapti neveiksmingos, o ilgainiui – net žalingos vartotojams. Be to, turėdami galimybę gauti pagalbą, potencialūs pagalbos gavėjai gali tapti mažiau iniciatyvūs arba atvirkščiai – linkę pernelyg rizikuoti. Tikėtina, kad tai turi neigiamą ilgalaikį poveikį bendriems sektoriaus veiklos rezultatams.

108.

Dėl pagalbos iškraipomojo pobūdžio pagalbos gavėjas taip pat gali didinti arba išlaikyti didelę įtaką rinkoje. Net jei pagalba tiesiogiai nesustiprinama didelė įtaka rinkoje, tai gali būti daroma netiesiogiai – atgrasant esamus konkurentus nuo plėtros ir taip skatinant juos pasitraukti iš rinkos arba atgrasant naujus konkurentus nuo patekimo į rinką.

109.

Regioninė pagalba dėl savo pobūdžio ne tik iškraipo produkto rinkas, bet ir daro poveikį ekonominės veiklos vietai. Jei dėl teikiamos pagalbos viena vietovė pritraukia investiciją, vadinasi, kita vietovė šios galimybės netenka. Šis neigiamas pagalbos poveikis neigiamai veikiamose vietovėse gali pasireikšti prarasta ekonomine veikla ir darbo vietomis, be kita ko, subrangovų darbo galimybėmis. Be to, neigiamas poveikis gali pasireikšti teigiamo poveikio išorei (pavyzdžiui, grupių (klasterių) kūrimosi, žinių sklaidos, švietimo ir mokymo galimybių ir pan.) netekimu.

110.

Regioninę pagalbą nuo kitų formų horizontaliosios pagalbos skiria jos geografinis apibrėžtumas. Regioninei pagalbai ypač būdinga tai, kad ja siekiama daryti įtaką investuotojų sprendimams dėl investicinių projektų įgyvendinimo vietos. Kai regionine pagalba kompensuojamos dėl regioninių kliūčių patiriamos papildomos išlaidos ir remiamos papildomos investicijos remiamose vietovėse, neperkeliant jų iš kitų taip pat ar prasčiau išsivysčiusių remiamų vietovių, ja prisidedama ne tik prie regiono plėtros, bet ir prie sanglaudos, todėl galiausiai tokia pagalba naudinga visai ES. Galimą neigiamą regioninės pagalbos poveikį vietovės pasirinkimui jau tam tikru mastu riboja regioninės pagalbos žemėlapiai, kuriuose išsamiai apibrėžtos vietovės, kuriose gali būti teikiama regioninė pagalba, atsižvelgiant į regioninę ekonominę plėtrą ir sanglaudos politikos tikslus, taip pat didžiausias leistinas pagalbos intensyvumas. Vis dėlto tam, kad būtų galima įvertinti pagalbos poveikį vietovės plėtrai ir teritorinei sanglaudai, tebėra svarbu suprasti, kas nutiktų, jei pagalba nebūtų teikiama.

5.6.2.   Akivaizdus neigiamas poveikis konkurencijai ir prekybai

111.

Komisija yra nustačiusi keletą atvejų, kai neigiamas regioninės investicinės pagalbos poveikis valstybių narių tarpusavio konkurencijai ir prekybai akivaizdžiai nusveria teigiamą poveikį, todėl pagalba tikriausiai negali būti pripažįstama suderinama su vidaus rinka.

5.6.2.1.   Perteklinių pajėgumų sukūrimas visišką nuosmukį patiriančioje rinkoje

112.

Kaip pažymėta 107 punkte, kai rinka veikia nepakankamai gerai, siekdama įvertinti neigiamą pagalbos poveikį Komisija atsižvelgia į papildomus gamybos pajėgumus, sukuriamus įgyvendinant projektą.

113.

Tais atvejais, kai valstybės pagalba sudaro sąlygas investicijai, dėl kurios padidėja gamybos pajėgumai rinkoje, kyla pavojus, kad tai turės neigiamą poveikį gamybai ar investicijoms kitose EEE vietovėse. Tai ypač tikėtina, jeigu pajėgumai didėja labiau, nei auga rinka, arba jeigu pajėgumai didėja rinkoje, kurioje esama perteklinių pajėgumų.

114.

Todėl tais atvejais, kai dėl investicijos rinkoje, kuri patiria visišką struktūrinį nuosmukį (t. y. rinka traukiasi) (56), sukuriami ar padidinami pertekliniai pajėgumai, Komisija laiko, kad pagalba turi neigiamą poveikį, kurio tikriausiai neatsvers teigiamas poveikis. Tai taikytina visų pirma 1 scenarijaus atvejams (sprendimai dėl investicijos).

115.

2 scenarijaus atvejais (sprendimai dėl vietos), kai bet kuriuo atveju būtų investuojama toje pačioje geografinėje rinkoje arba išimties tvarka kitoje geografinėje rinkoje, tačiau kai pardavimai skirti tai pačiai geografinei rinkai, pagalba daro įtaką tik sprendimui dėl vietos, jei ji yra apribota iki minimumo, būtino kompensuoti už nepalankią padėtį atitinkamoje vietoje, ir pagalbos gavėjui nesuteikia papildomo likvidumo. Tokiu atveju investicija padidintų papildomus pajėgumus tam tikroje geografinėje rinkoje nepriklausomai nuo pagalbos. Todėl galimi su pertekliniais pajėgumais susiję rezultatai būtų iš esmės tokie patys nepriklausomai nuo pagalbos. Vis dėlto, jeigu alternatyvi investicijų vieta yra kitoje geografinėje rinkoje ir jeigu dėl pagalbos rinkoje, kuri patiria visišką struktūrinį nuosmukį, būtų sukurti pertekliniai pajėgumai, taikomos 114 punkte išdėstytos išvados.

5.6.2.2.   Neigiamas poveikis sanglaudai

116.

Kaip pažymima 109 ir 110 punktuose, vertindama neigiamą pagalbos poveikį Komisija turi atsižvelgti į poveikį ekonominės veiklos vietai.

117.

2 scenarijaus atvejais (sprendimai dėl vietos), kai nesuteikus pagalbos būtų investuojama vietovėje, kuriai taikomas regioninės pagalbos intensyvumas (57) yra didesnis nei tiksliniame regione arba toks pat, tai laikoma neigiamu poveikiu, kurio tikriausiai neatsvers teigiamas poveikis, nes jis prieštarauja pačiai regioninės pagalbos esmei.

5.6.2.3.   Perkėlimas

118.

Vertindama priemones, apie kurias būtina pranešti, Komisija prašys pateikti visą informaciją, būtiną siekiant įvertinti, ar dėl valstybės pagalbos smarkiai nesumažėtų darbo vietų kitose esamose EEE vietose. Tokiu atveju, taip pat jei investicija suteikiama galimybė pagalbos gavėjui perkelti veiklą į tikslinę vietovę, kai tarp perkėlimo ir pagalbos yra priežastinis ryšys, tai laikoma neigiamu poveikiu, kurio tikriausiai neatsvers teigiamas poveikis.

5.6.3.   Investicinės pagalbos schemos

119.

Investicinės pagalbos schemos neturi sukelti didelių konkurencijos ir prekybos iškraipymų. Visų pirma, net tais atvejais, kai atskiri iškraipymai gali būti laikomi nedideliais (su sąlyga, kad tenkinamos visos investicinės pagalbos sąlygos), bendras schemų iškraipomasis poveikis gali tebebūti labai didelis. Tokie iškraipymai galėtų paveikti produktų rinkas – galėtų būti sukurti ar padidinti pertekliniai pajėgumai arba kai kurie pagalbos gavėjai galėtų įgyti didelę įtaką rinkoje, ją padidinti ar išlaikyti, taip darydami neigiamą poveikį dinaminėms paskatoms. Be to, dėl pagalbos, teikiamos pagal schemas, kitos EEE vietovės galėtų prarasti didelę dalį ekonominės veiklos. Jei schemos yra skirtos tam tikriems sektoriams, tokių iškraipymų rizika yra dar didesnė.

120.

Todėl valstybės narės turi įrodyti, kad šis neigiamas poveikis bus apribotas iki minimumo, atsižvelgiant į, pavyzdžiui, projektų dydį, atskiras ir bendras pagalbos sumas, numatomus pagalbos gavėjus ir tikslinių sektorių ypatumus. Kad Komisija galėtų įvertinti galimą neigiamą poveikį, valstybės narės gali pateikti visus turimus ankstesnių panašių schemų poveikio vertinimo ir ex post vertinimo rezultatus.

121.

Pagal schemą skirdama pagalbą individualiems projektams, pagalbą teikianti institucija turi patikrinti ir patvirtinti, kad pagalba nesukels 111–118 punktuose apibūdinto akivaizdaus neigiamo poveikio. Toks patikrinimas gali būti atliekamas remiantis informacija, kurią pagalbos gavėjas nurodo teikiamoje pagalbos paraiškoje, ir deklaracija, pateikta standartinėje pagalbos paraiškos formoje, kurioje turėtų būti nurodyta alternatyvi vieta tuo atveju, jei pagalba nebūtų skirta.

5.6.4.   Individuali investicinė pagalba, apie kurią būtina pranešti

122.

Vertindama neigiamą individualios pagalbos poveikį, Komisija daro skirtumą tarp dviejų 96 ir 97 punktuose apibūdintų priešingos padėties scenarijų.

5.6.4.1.   1 scenarijaus atvejai (sprendimas dėl investicijos)

123.

1 scenarijaus atvejais Komisija ypatingą dėmesį skiria neigiamam poveikiui, susijusiam su perteklinių pajėgumų susidarymu nuosmukį patiriančiose rinkose, trukdymu pasitraukti iš rinkos ir didelės įtakos rinkoje samprata. Šis neigiamas poveikis apibūdintas 124–133 punktuose, ir jį turi atsverti teigiamas pagalbos poveikis. Tačiau jeigu nustatoma, kad pagalba sukeltų 114 punkte apibūdintą akivaizdų neigiamą poveikį, tikėtina, kad jos neatsvertų teigiamas poveikis ir todėl ji nebūtų pripažįstama suderinama su vidaus rinka.

124.

Siekdamos nustatyti ir įvertinti galimus konkurencijos ir prekybos iškraipymus, valstybės narės turėtų pateikti įrodymų, kuriais remdamasi Komisija galėtų nustatyti atitinkamas produktų rinkas (t. y. produktus, kuriems turi įtakos pagalbos gavėjo veiklos pokyčiai) ir atitinkamus konkurentus ir klientus (vartotojus), kuriems daromas poveikis. Atitinkamas produktas paprastai yra produktas, kuris yra investicinio projekto dalykas (58). Kai projektas yra susijęs su tarpiniu produktu ir didelė produkcijos dalis neparduodama rinkoje, atitinkamas produktas gali būti tolesnės gamybos grandies produktas. Atitinkama produkto rinka apima atitinkamą produktą ir jo pakaitalus, kuriuos tokiais laiko arba vartotojas (dėl produktui būdingų požymių, kainos ar numatytos paskirties), arba gamintojas (dėl gamybos įrangos lankstumo).

125.

Komisija šiuos galimus iškraipymus vertins atsižvelgdama į keletą kriterijų, pavyzdžiui, atitinkamo produkto rinkos struktūrą, rinkos veiklos rezultatus (nuosmukį patirianti rinka ar auganti rinka), pagalbos gavėjo atrankos procesą, patekimo į rinką ir pasitraukimo iš jos kliūtis ir produktų diferenciaciją.

126.

Įmonės nuolatinė priklausomybė nuo valstybės pagalbos galėtų būti požymis, kad ji nėra pajėgi pati atlaikyti konkurencijos arba jai suteikiamas nepagrįstas pranašumas konkurentų atžvilgiu.

127.

Komisija išskiria du pagrindinius neigiamo poveikio produkto rinkoms šaltinius: 1) atvejai, kai padidėję pajėgumai tampa pertekliniai arba jau esami pertekliniai pajėgumai dar labiau padidinami, ypač nuosmukį patiriančioje rinkoje; 2) atvejai, kai pagalbos gavėjas turi didelę įtaką rinkoje.

128.

Siekdama įvertinti, ar pagalba gali padėti sukurti arba išlaikyti neveiksmingas rinkos struktūras, Komisija atsižvelgs į papildomus gamybos pajėgumus, kurie sukuriami įgyvendinant projektą, ir į tai, ar rinka veikia nepakankamai gerai.

129.

Jei atitinkama rinka auga, paprastai yra mažiau tikėtina, kad pagalba neigiamai paveiks dinamines paskatas ar netinkamai trukdys pasitraukti iš rinkos ar į ją patekti.

130.

Didesnį susirūpinimą kelia nuosmukį patiriančios rinkos. Šiuo atveju Komisija daro skirtumą tarp atvejų, kai rinka patiria ilgalaikį struktūrinį nuosmukį (t. y., kai ji traukiasi), ir atvejų, kai rinka patiria santykinį nuosmukį (t. y., kai ji tebeauga, tačiau neviršija lyginamojo augimo tempo).

131.

Nepakankamas rinkos veiksmingumas paprastai matuojamas pagal EEE bendrąjį vidaus produktą trejus metus iki projekto pradžios (lyginamasis rodiklis). Jį taip pat galima matuoti remiantis prognozuojamu augimo tempu ateinančius 3–5 metus. Rodikliai gali būti: tikėtinas būsimas atitinkamos rinkos augimas, su juo susiję tikėtini pajėgumų naudojimo koeficientai, taip pat tikėtinas su kainomis ir pelno maržomis susijęs pajėgumų padidėjimo poveikis konkurentams.

132.

Tam tikrais atvejais vertinamas produkto rinkos augimas EEE gali būti netinkamas rodiklis visapusiškam pagalbos poveikiui įvertinti, ypač jeigu geografinė rinka yra pasaulinė. Tokiais atvejais Komisija atsižvelgs į pagalbos poveikį atitinkamoms rinkos struktūroms, visų pirma į tai, ar dėl jos gali būti išstumti EEE gamintojai.

133.

Siekdama įvertinti, ar pagalbos gavėjas turi didelę įtaką rinkoje, Komisija atsižvelgs į jo padėtį rinkoje tam tikru laikotarpiu iki pagalbos gavimo ir tikėtiną padėtį rinkoje po to, kai bus užbaigtas investicinis projektas. Komisija atsižvelgs į pagalbos gavėjo ir jo konkurentų užimamas rinkos dalis ir į kitus svarbius veiksnius. Pavyzdžiui, ji vertins rinkos struktūrą analizuodama rinkos koncentraciją, galimas patekimo į rinką kliūtis (59), pirkėjo galią (60) ir plėtros ar pasitraukimo iš jos kliūtis.

5.6.4.2.   2 scenarijaus atvejai (sprendimas dėl vietos)

134.

Jei priešingos padėties analizė leidžia daryti prielaidą, kad be pagalbos investicija būtų vykdoma kitoje vietoje (2 scenarijus), priklausančioje tai pačiai atitinkamo produkto geografinei rinkai, ir jei pagalba yra proporcinga, rezultatai, susiję su pertekliniais pajėgumais ar didele įtaka rinkoje, iš esmės būtų tokie patys nepriklausomai nuo pagalbos. Tokiais atvejais teigiamas pagalbos poveikis tikriausiai nusvers ribotą neigiamą poveikį konkurencijai. Tačiau jeigu alternatyvi vieta yra EEE, Komisijai ypač didelį susirūpinimą kelia neigiamas poveikis, susijęs su alternatyvia vieta. Todėl jeigu pagalba sukelia 117 ir 118 punktuose apibūdintą akivaizdų neigiamą poveikį, tikėtina, kad jos neatsvertų teigiamas poveikis ir todėl ji nebūtų pripažįstama suderinama su vidaus rinka.

5.6.5.   Veiklos pagalbos schemos

135.

Jei pagalba yra būtina ir proporcinga 5.1.3 poskirsnyje apibūdintai regioninei plėtrai ir teritorinei sanglaudai pasiekti, neigiamą jos poveikį valstybių narių tarpusavio konkurencijai ir prekybai greičiausiai atsvers teigiamas poveikis. Vis dėlto tam tikrais atvejais dėl pagalbos gali pasikeisti rinkos struktūra arba sektoriaus ar pramonės šakos ypatumai, o tai gali stipriai iškraipyti konkurenciją: gali atsirasti kliūčių patekti į rinką arba iš jos pasitraukti, gali kilti pakeitimo poveikis arba gali būti perkelti prekybos srautai. Tokiais atvejais tikėtina, kad neigiamo poveikio neatsvertų joks teigiamas poveikis.

5.7.   Skaidrumas

136.

Valstybės narės turi Europos Komisijos tvarkomame Suteiktos valstybės pagalbos skaidrumo modulyje (61) arba išsamioje valstybės pagalbos svetainėje paskelbti šią nacionalinio ar regioninio lygmens informaciją: 1) visą sprendimo dėl individualios pagalbos teikimo arba patvirtintos pagalbos schemos ir jos įgyvendinimo nuostatų tekstą arba nuorodą į jį; 2) informaciją apie kiekvieną skirtos individualios pagalbos, viršijančios 100 000 EUR, atvejį laikantis VIII priede nurodytos struktūros.

137.

Europos teritorinio bendradarbiavimo projektams teikiamos pagalbos atveju 136 punkte nurodyta informacija turi būti skelbiama valstybės narės, kurioje yra atitinkama valdymo institucija (62), interneto svetainėje. Kitu atveju dalyvaujančios valstybės narės gali nuspręsti, kad kiekviena jų atitinkamose svetainėse turi pateikti informaciją, susijusią su jų teritorijoje taikomomis pagalbos priemonėmis.

138.

Valstybės narės turi imtis priemonių, kad 136 punkte nurodytos išsamios valstybės pagalbos svetainės būtų tokios, kad informacija būtų lengvai prieinama. Informacija turi būti skelbiama nekomerciniu lentelinės duomenų skaičiuoklės formatu, kuris leidžia veiksmingai atlikti duomenų paiešką, juos gauti, atsisiųsti ir nesunkiai skelbti internete, pavyzdžiui, CSV arba XML formatu. Plačiajai visuomenei turi būti suteikta prieiga prie svetainės be jokių apribojimų, įskaitant išankstinę naudotojų registraciją.

139.

Kalbant apie schemas mokesčių lengvatų forma, laikoma, kad 136 punkto 2 papunktyje nustatytos sąlygos yra įvykdytos, jeigu valstybės narės paskelbia reikiamą informaciją apie individualios pagalbos sumas tokiais intervalais (mln. EUR):   0,1–0,5;   0,5–1;   1–2;   2–5;   5–10;   10–30;   30–60;   60–100;   100–250 ir   250 ir daugiau.

140.

136 punkto 2 papunktyje nurodyta informacija turi būti paskelbta per šešis mėnesius nuo pagalbos skyrimo dienos, o pagalbos mokesčių lengvatų forma atveju – per vienus metus nuo mokesčių deklaracijos pateikimo termino pabaigos (63). Jei pagalba yra neteisėta, bet vėliau pripažinta suderinama, valstybės narės privalo šią informaciją paskelbti per šešis mėnesius nuo Komisijos sprendimo, kuriuo pagalba pripažįstama suderinama, priėmimo dienos. Kad būtų galima užtikrinti valstybės pagalbos taisyklių vykdymą pagal Sutartį, informacija turi būti prieinama bent 10 metų nuo pagalbos suteikimo dienos.

141.

Komisija savo interneto svetainėje paskelbs nuorodą į 136 punkte nurodytą valstybės pagalbos interneto svetainę.

6.   VERTINIMAS

142.

Siekdama papildomai užtikrinti, kad prekybos ir konkurencijos iškraipymas būtų ribotas, Komisija gali reikalauti, kad būtų atliekamas 143 punkte nurodytų pagalbos schemų ex post vertinimas. Bus vertinamos tos schemos, kurių iškraipomasis poveikis konkurencijai ir prekybai gali būti itin didelis, t. y. kurios gali stipriai apriboti ar iškraipyti konkurenciją, jei jų įgyvendinimas nebus laiku peržiūrėtas.

143.

Gali būti reikalaujama atlikti schemų, kurių pagalbos biudžetas yra didelis arba kurios pasižymi naujomis charakteristikomis, ex post vertinimą, arba tais atvejais, kai numatomi reikšmingi rinkos, technologijų ar reguliavimo pokyčiai. Bet kuriuo atveju reikės įvertinti schemas, kurių valstybės pagalbos biudžetas bet kuriais metais viršija 150 mln. EUR arba 750 mln. EUR per visą jų įgyvendinimo laikotarpį, t. y. bendrą schemos ir bet kurios ankstesnės schemos, kurios tikslas ir geografinė vietovė yra panašūs, taikymo laikotarpį, pradedant nuo 2022 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į vertinimo tikslus ir siekiant išvengti valstybėms narėms tenkančios neproporcingos naštos, ex post vertinimas reikalingas tik pagalbos schemoms, kurių bendra trukmė, pradedant nuo 2022 m. sausio 1 d., viršija trejus metus.

144.

Reikalavimas atlikti ex post vertinimą gali būti netaikomas pagalbos schemoms, taikomoms iškart po schemos, kurios tikslas ir geografinė vietovė yra panašios ir kuri buvo įvertinta, dėl kurios pagal Komisijos patvirtintą vertinimo planą parengta galutinė vertinimo ataskaita ir dėl kurios nebuvo jokių neigiamų išvadų. Tais atvejais, kai schemos galutinė vertinimo ataskaita neatitinka patvirtinto vertinimo plano, ta schema turi būti nedelsiant sustabdoma.

145.

Atliekant vertinimą turėtų būti siekiama patikrinti, ar pasitvirtino schemos suderinamumą pagrindžiančios prielaidos ir ar laikomasi suderinamumo sąlygų, visų pirma patikrinti pagalbos priemonės būtinumą ir veiksmingumą, atsižvelgiant į jos bendruosius ir specialiuosius tikslus. Be to, atliekant vertinimą turėtų būti įvertintas schemos poveikis konkurencijai ir prekybai.

146.

Pagalbos schemų, kurioms taikomas 143 punkte nustatytas reikalavimas atlikti vertinimą, atveju valstybės narės turi toliau nurodyta tvarka pateikti vertinimo plano projektą, kuris sudarys neatskiriamą Komisijos atliekamo schemos vertinimo dalį: 1) kartu su pagalbos schema, jei jos valstybės pagalbos biudžetas bet kuriais metais viršija 150 mln. EUR arba 750 mln. EUR per visą jos įgyvendinimo laikotarpį; 2) per 30 darbo dienų nuo reikšmingo pakeitimo, dėl kurio schemos biudžetas padidėjo ir bet kuriais metais viršija 150 mln. EUR arba 750 mln. EUR per visą schemos įgyvendinimo laikotarpį; 3) per 30 darbo dienų nuo pagal schemą patirtų bet kuriais metais 150 mln. EUR viršijančių išlaidų užregistravimo oficialiojoje apskaitoje.

147.

Vertinimo plano projektas turi atitikti Komisijos nustatytus bendruosius metodinius principus (64). Valstybės narės turi paskelbti Komisijos patvirtintą vertinimo planą.

148.

Ex post vertinimą turi atlikti nuo pagalbą teikiančios institucijos nepriklausantis ekspertas, remdamasis vertinimo planu. Turi būti parengta kiekvieno vertinimo bent viena tarpinė ir viena galutinė vertinimo ataskaita. Valstybės narės turi paskelbti abi ataskaitas.

149.

Galutinė vertinimo ataskaita turi būti pateikta Komisijai likus pakankamai laiko tam, kad ji būtų galima įvertinti galimybę pratęsti pagalbos schemos galiojimą, tačiau ne vėliau nei likus 9 mėnesiams iki jos galiojimo pabaigos. Schemų, kurioms vertinimo reikalavimas taikomas per paskutinius dvejus jų įgyvendinimo metus, tas laikotarpis gali būti sutrumpintas. Tikslus kiekvieno vertinimo mastas ir tvarka bus nustatyti sprendime, kuriuo tvirtinama pagalbos schema. Pranešime apie bet kokią paskesnę pagalbos priemonę, kuria siekiama panašaus tikslo, turi būti apibūdinta, kaip buvo atsižvelgta į vertinimo rezultatus.

7.   REGIONINĖS PAGALBOS ŽEMĖLAPIAI

150.

Šiame skirsnyje Komisija išdėsto kriterijus, pagal kuriuos nustatomos Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a ir c punktų sąlygas tenkinančios vietovės. Šias sąlygas tenkinančios vietovės, kurias valstybė narė pageidauja nurodyti kaip a arba c punkto vietoves (65), turi būti nurodytos regioninės pagalbos žemėlapyje, apie kurį prieš skiriant pagalbą nurodytose vietovėse esančioms įmonėms turi būti pranešama Komisijai ir kurį ši turi patvirtinti.

151.

Be to, žemėlapiuose turi būti nurodytas didžiausias pagalbos intensyvumas, kuris patvirtinto žemėlapio galiojimo laikotarpiu taikomas tose vietovėse.

152.

Siekiant išlaikyti skatinamąjį pagalbos poveikį, tais atvejais, kai pagalbos paraiškos dėl diskrecinių pagalbos priemonių buvo pateiktos dar iki žemėlapio galiojimo laikotarpio pradžios, pradinėje pagalbos paraiškoje nurodyta reikalinga laikoma pagalbos suma negali būti keičiama atgaline data po projekto darbų pradžios, siekiant pagrįsti didesnį pagalbos intensyvumą, kuris gali būti taikomas pagal šias gaires.

153.

Šiose gairėse pagalbos, kurią sudaro mokesčių lengvatos, automatinėms schemoms nustatytas didžiausias pagalbos intensyvumas gali būti taikomas tik projektams, kurie pradėti tą dieną, kurią pagal atitinkamas nacionalines taisykles pradėtas taikyti atitinkamo didžiausio pagalbos intensyvumo padidinimas, arba vėliau. Iki tos dienos pradėtiems projektams ir toliau bus taikomas didžiausias pagalbos intensyvumas, patvirtintas pagal ankstesnį regioninės pagalbos žemėlapį.

7.1.   Regioninės pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkanti gyventojų aprėptis

154.

Kadangi skiriant regioninę valstybės pagalbą iš esmės nukrypstama nuo bendrojo valstybės pagalbos draudimo, nustatyto Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje, Komisija mano, kad bendras gyventojų skaičius ES 27 a ir c punktų vietovėse turi būti mažesnis nei nenurodytose vietovėse. Todėl bendra nurodytų vietovių gyventojų aprėptis turėtų būti mažesnė nei 50 % viso ES 27 gyventojų skaičiaus.

155.

2014–2020 m. regioninės valstybės pagalbos gairėse (66) nurodyta, kad bendra a ir c punktų vietovių gyventojų aprėptis turi būti 47 % ES 28 gyventojų skaičiaus. Atsižvelgdama į Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimą iš ES, Komisija mano, kad bendrą ES 27 gyventojų aprėptį tikslinga padidinti iki 48 %.

156.

Taigi bendra didžiausia a ir c punktų vietovių gyventojų aprėptis turėtų būti 48 % ES 27 gyventojų skaičiaus (67).

7.2.   107 straipsnio 3 dalies a punkte nustatyta nukrypti leidžianti nuostata

157.

Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkte nustatyta, kad suderinama su vidaus rinka gali būti laikoma „pagalba, skirta regionų, kuriuose yra neįprastai žemas gyvenimo lygis arba didelis nedarbas, taip pat ir 349 straipsnyje nurodytų regionų, atsižvelgiant į jų struktūrinę, ekonominę ir socialinę padėtį, ekonominei plėtrai skatinti“. Pasak Teisingumo Teismo, „[107] straipsnio 3 dalies a punkto leidžiančioje nukrypti nuostatoje vartojami žodžiai „neįprastai“ ir „didelis“ rodo, kad ji taikoma tik toms sritims, kurių ekonominė padėtis yra ypač nepalanki, palyginti su [Sąjunga] apskritai“ (68).

158.

Komisija mano, kad Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytas sąlygas atitinka NUTS 2 lygio regionai, kurių bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui yra ne didesnis kaip 75 % ES 27 vidurkio (69).

159.

Todėl kaip a punkto vietoves valstybės narės gali nurodyti šias vietoves: 1) NUTS 2 lygio regionus, kurių BVP vienam gyventojui perkamosios galios standartais (70) yra ne didesnis kaip 75 % ES 27 vidurkio (remiantis Eurostato turimų pastarųjų trejų metų duomenų vidurkiu (71)); 2) atokiausius regionus.

160.

Kiekvienos valstybės narės reikalavimus atitinkančios a punkto vietovės nurodytos I priede. Kai kurios iš tų NUTS 3 lygmens a punkto vietovių taip pat atitinka reikalavimus kaip retai apgyvendintos vietovės pagal 166 punkto 2 dalį.

7.3.   107 straipsnio 3 dalies c punkto leidžianti nukrypti nuostata

161.

Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte nurodyta, kad suderinama su vidaus rinka gali būti laikoma „pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui“. Pasak Teisingumo Teismo, „[107] straipsnio 3 dalies c punkte nustatyta nukrypti leidžianti nuostata [...] suteikia galimybę plėtoti tam tikras sritis, neapsiribojant [107] straipsnio 3 dalies a punkte nustatytomis ekonominėmis sąlygomis, jei tokia pagalba „netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui“. Ši nuostata suteikia Komisijai teisę patvirtinti pagalbą, skirtą remti valstybės narės vietovių, kurios turi nepalankias sąlygas, palyginti su nacionaliniu vidurkiu, ekonominei plėtrai“ (72).

162.

Bendra didžiausia c punkto vietovių gyventojų aprėptis ES 27 (toliau – c punkto vietovių gyventojų aprėptis) nustatoma iš 156 punkte nustatytos bendros didžiausios aprėpties atimant reikalavimus atitinkančių ES 27 esančių a punkto vietovių gyventojų skaičių.

163.

C punkto vietovės skirstomos į dvi kategorijas: 1) tam tikras nustatytas sąlygas tenkinančios vietovės, kurias valstybė narė gali nurodyti kaip c punkto vietoves be papildomo pagrindimo (toliau – iš anksto nustatytos c punkto vietovės); 2) vietovės, kurias valstybė narė gali savo nuožiūra nurodyti kaip c punkto vietoves, su sąlyga, kad ji įrodo, jog šios vietovės atitinka tam tikrus socialinius ir ekonominius kriterijus (toliau – iš anksto nenustatytos c punkto vietovės).

7.3.1.   Iš anksto nustatytos c punkto vietovės

7.3.1.1.   Konkreti iš anksto nustatytoms c punkto vietovėms paskirstoma c punkto vietovių gyventojų aprėptis

164.

Komisija mano, jog turi būti nustatyta pakankama valstybių narių c punkto vietovių gyventojų aprėptis, kad jos galėtų kaip c punkto vietoves nurodyti tas vietoves, kurios 2017–2020 m. regioninės pagalbos žemėlapyje (73) turėjo a punkto vietovių statusą, bet nebeatitinka a punkto vietovėms keliamų reikalavimų.

165.

Komisija taip pat mano, jog turi būti nustatyta pakankama valstybių narių c punkto vietovių gyventojų aprėptis, kad jos galėtų kaip c punkto vietoves nurodyti regionus, kuriuose gyventojų tankis yra mažas.

166.

Todėl iš anksto nustatytomis c punkto vietovėmis bus laikomos šios vietovės: 1) ankstesnės a punkto vietovės: NUTS 2 lygio regionai, 2017–2020 m. nurodyti kaip a punkto vietovės; 2) retai apgyvendintos vietovės: NUTS 2 lygio regionai, kurių gyventojų tankis mažesnis nei 8 gyv./km2, arba NUTS 3 lygio regionai, kurių gyventojų tankis mažesnis nei 12,5 gyv./km2 (remiantis Eurostato 2018 m. gyventojų tankio duomenimis).

167.

Kiekvienos valstybės narės iš anksto nustatytų c punkto vietovių gyventojų aprėpties dalis nurodyta I priede. Ši gyventojų aprėpties dalis gali būti taikoma tik iš anksto nustatytoms c punkto vietovėms nurodyti.

7.3.1.2.   Iš anksto nustatytų c punkto vietovių nurodymas

168.

Valstybės narės kaip c punkto vietoves gali nurodyti 166 punkte nurodytas iš anksto nustatytas c punkto vietoves.

169.

Retai apgyvendintų vietovių atveju valstybės narės iš esmės turėtų nurodyti NUTS 2 lygio regionus, kurių gyventojų tankis mažesnis nei 8 gyv./km2, arba NUTS 3 lygio regionus, kurių gyventojų tankis mažesnis nei 12,5 gyv./km2. Tačiau valstybės narės gali nurodyti NUTS 3 lygio regionų dalis, kurių gyventojų tankis mažesnis nei 12,5 gyv./km2, arba kitas tiems NUTS 3 lygio regionams gretimas vietoves su sąlyga, kad jų gyventojų tankis mažesnis nei 12,5 gyv./km2. Labai retai apgyvendintų vietovių atveju valstybės narės gali nustatyti NUTS 2 lygio regionus, kurių gyventojų tankis mažesnis nei 8 gyv./km2, arba kitas tiems NUTS 2 regionams gretimas mažesnes vietoves su sąlyga, kad šių vietovių gyventojų tankis mažesnis nei 8 gyv./km2 ir kad labai retai apgyvendintų vietovių gyventojų skaičius kartu su retai apgyvendintų vietovių gyventojų skaičiumi neviršija 167 punkte nurodytos konkrečios c punkto vietovės gyventojų aprėpties dalies.

7.3.2.   Iš anksto nenustatytos c punkto vietovės

7.3.2.1.   Iš anksto nenustatytų c punkto vietovių gyventojų aprėpties paskirstymo tarp valstybių narių metodas

170.

ES 27 iš anksto nenustatytų c punkto vietovių gyventojų didžiausia aprėptis nustatoma iš 156 punkte nustatytos bendros didžiausios aprėpties atimant reikalavimus atitinkančių a punkto vietovių ir iš anksto nustatytų c punkto vietovių gyventojų skaičių. Iš anksto nenustatytų c punkto vietovių gyventojų aprėptis tarp ES 27 valstybių narių paskirstoma taikant III priede nustatytą metodą.

7.3.2.2.   Apsauginė sąlyga ir minimali gyventojų aprėptis

171.

Kad būtų užtikrintas tęstinis regioninės pagalbos žemėlapių pobūdis ir minimalus veiklos mastas visose valstybėse narėse, Komisija mano, kad nė viena valstybė narė neturėtų prarasti daugiau kaip 30 % jai nustatytos bendros gyventojų aprėpties, palyginti su 2017–2020 m. laikotarpiu, ir kad visoms valstybėms narėms turėtų būti nustatyta minimali gyventojų aprėptis.

172.

Todėl, nukrypstant nuo 156 punkte nustatytos didžiausios bendros gyventojų aprėpties, c punkto vietovių gyventojų aprėptis kiekvienai atitinkamai valstybei narei yra padidinama tiek, kiek būtina, kad: 1) kiekvienos atitinkamos valstybės narės bendra a ir c punktų vietovių gyventojų aprėptis nebūtų sumažinta daugiau kaip 30 %, palyginti su 2017–2020 m. laikotarpiu (74); 2) gyventojų aprėptis kiekvienoje valstybėje narėje sudarytų bent 7,5 % jos gyventojų skaičiaus (75).

173.

Kiekvienos valstybės narės iš anksto nenustatytų c punkto vietovių aprėptis, įskaitant apsauginę sąlygą ir minimalią gyventojų aprėptį, nustatyta I ir II prieduose.

7.3.2.3.   Iš anksto nenustatytų c punkto vietovių nurodymas

174.

Komisija mano, kad kriterijai, pagal kuriuos valstybės narės nurodo c punkto vietoves, turėtų atitikti situacijų, kai regioninės pagalbos teikimas gali būti pagrįstas, įvairovę. Todėl kriterijai turėtų būti susiję su socialinėmis ir ekonominėmis, geografinėmis ar struktūrinėmis problemomis, kurių gali būti patiriama c punkto vietovėse, ir jie turėtų būti pakankama apsaugos priemonė, užtikrinanti, kad suteikta regioninė pagalba nedarys bendram interesui prieštaraujančio poveikio prekybos sąlygoms.

175.

Todėl valstybės narės gali kaip c punkto vietoves nurodyti iš anksto nenustatytas c punkto vietoves, remdamasi šiais kriterijais: 1) 1 kriterijus – besiribojančios vietovės, kuriose yra ne mažiau kaip 100 000 gyventojų (76). Jos turi būti NUTS 2 arba NUTS 3 lygio regionuose, kuriuose: i) BVP vienam gyventojui yra ne didesnis nei ES 27 vidurkis arba ii) nedarbo lygis yra ne mažesnis kaip 115 % nacionalinio vidurkio (77). 2) 2 kriterijus – NUTS 3 lygio regionai, kurių gyventojų skaičius nesiekia 100 000 ir kurių: i) BVP vienam gyventojui yra ne didesnis nei ES 27 vidurkis arba ii) nedarbo lygis yra ne mažesnis kaip 115 % nacionalinio vidurkio. 3) 3 kriterijus – salos arba besiribojančios vietovės, kurioms būdinga panaši geografinė atskirtis (pavyzdžiui, pusiasaliai arba kalnų vietovės) ir kurių: i) BVP vienam gyventojui yra ne didesnis nei ES 27 vidurkis (78) arba ii) nedarbo lygis yra ne mažesnis kaip 115 % nacionalinio vidurkio (79), arba iii) gyventojų skaičius nesiekia 5 000. 4) 4 kriterijus – NUTS 3 lygio regionai arba jų dalys, sudarančios besiribojančias vietoves, gretimas a punkto vietovei arba turinčias bendrą sausumos sieną su EEE arba Europos laisvosios prekybos asociacijai (ELPA) nepriklausančia valstybe. 5) 5 kriterijus – besiribojančios vietovės, kurių gyventojų skaičius yra bent 50 000 (80) ir kuriose vyksta dideli struktūriniai pokyčiai arba yra didelis santykinis nuosmukis, su sąlyga, kad šios vietovės nėra NUTS 3 lygio regionuose arba besiribojančiose vietovėse, atitinkančiose iš anksto nustatytų vietovių nurodymo sąlygas arba 1–4 kriterijus (81).

176.

Taikant 175 punkte nustatytus kriterijus, besiribojančios vietovės yra vietos administracinis vienetas (LAU) (82) arba jų grupė (83). Bus laikoma, kad vietos administracinių vienetų grupė sudaro besiribojančią vietovę, jei kiekviena iš grupės vietovių turi bendrą administracinę sieną su kita tos grupės vietove (84).

177.

Ar tenkinamas kiekvienai valstybei narei nustatytos gyventojų aprėpties kriterijus, bus vertinama remiantis nacionalinės statistikos tarnybos paskelbtais naujausiais atitinkamų vietovių viso gyventojų skaičiaus duomenimis.

7.4.   Didžiausias pagalbos intensyvumas, taikytinas regioninei investicinei pagalbai

178.

Komisija mano, kad nustatant didžiausią pagalbos intensyvumą, taikytiną regioninei investicinei pagalbai, turi būti atsižvelgiama į skirtingų ES vietovių išsivystymo lygio skirtumų pobūdį ir mastą. Todėl pagalbos intensyvumas a punkto vietovėse turėtų būti didesnis nei c punkto vietovėse.

7.4.1.   Didžiausias pagalbos intensyvumas a punkto vietovėse

179.

Pagalbos intensyvumas a punkto vietovėse esančioms didelėms įmonėms neturi viršyti: 1) 50 % – NUTS 2 lygio regionuose, kurių BVP vienam gyventojui yra ne didesnis kaip 55 % ES 27 vidurkio; 2) 40 % – NUTS 2 lygio regionuose, kurių BVP vienam gyventojui viršija 55 %, bet yra ne didesnis kaip 65 % ES 27 vidurkio; 3) 30 % – NUTS 2 lygio regionuose, kurių BVP vienam gyventojui viršija 65 % ES 27 vidurkio.

180.

179 punkte nustatytą pagalbos intensyvumą galima padidinti ne daugiau kaip 20 procentinių punktų atokiausiuose regionuose, kuriuose BVP vienam gyventojui yra ne didesnis kaip 75 % ES 27 vidurkio, arba ne daugiau kaip 10 procentinių punktų kituose atokiausiuose regionuose.

181.

179 punkte nustatytą pagalbos intensyvumą taip pat galima padidinti 7.4.4 ir 7.4.5 skirsniuose nurodytose vietovėse su sąlyga, kad pagalbos intensyvumas atitinkamoje vietovėje esančioms didelėms įmonėms neviršija 70 %.

7.4.2.   Didžiausias pagalbos intensyvumas c punkto vietovėse

182.

Pagalbos intensyvumas didelėms įmonėms neturi viršyti: 1) 20 % – retai apgyvendintose vietovėse ir vietovėse (NUTS 3 lygio regionuose arba NUTS 3 lygio regionų dalyse), kurios turi bendrą sausumos sieną su EEE arba ELPA nepriklausančia valstybe; 2) 15 % – ankstesnėse a punkto vietovėse; 3) 10 % – iš anksto nenustatytose c punkto vietovėse, kuriose BVP vienam gyventojui viršija 100 % ES 27 vidurkio ir nedarbo lygis yra mažesnis nei 100 % ES 27 vidurkio; 4) 15 % – iš anksto nenustatytose c punkto vietovėse;

183.

Iki 2024 m. gruodžio 31 d. 182 punkto 2 papunktyje nustatytas 15 % pagalbos intensyvumas ankstesnėse a punkto vietovėse gali būti padidintas ne daugiau kaip 5 procentiniais punktais.

184.

Jei c punkto vietovė yra gretima a punkto vietovei, 182 punkte nustatytas pagalbos intensyvumas toje c punkto vietovėje, kuri yra gretima a punkto vietovei, esančiuose NUTS 3 lygio regionuose arba NUTS 3 lygio regionų dalyse, prireikus gali būti padidintas tiek, kad abiejų vietovių pagalbos intensyvumo skirtumas neviršytų 15 procentinių punktų.

185.

182 punkte nustatytas pagalbos intensyvumas taip pat gali būti padidintas 7.4.5 skirsnyje nurodytose vietovėse.

7.4.3.   Padidintas pagalbos intensyvumas MVĮ

186.

7.4.1 ir 7.4.2 poskirsniuose nustatytą pagalbos intensyvumą galima padidinti ne daugiau kaip 20 procentinių punktų mažosioms įmonėms arba ne daugiau kaip 10 procentinių punktų vidutinėms įmonėms (85).

7.4.4.   Padidintas pagalbos intensyvumas teritorijoms, kurioms numatyta parama iš Teisingos pertvarkos fondo (86)

187.

7.4.1 poskirsnyje nustatytas didžiausias pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 10 procentinių punktų teritorijoms, kurioms Komisijos patvirtintame valstybės narės teritoriniame teisingos pertvarkos plane numatyta parama iš Teisingos pertvarkos fondo, su sąlyga, kad tos teritorijos yra Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytose remiamose vietovėse (87).

7.4.5.   Padidintas pagalbos intensyvumas regionams, kuriuose mažėja gyventojų

188.

7.4.1 poskirsnyje nustatytas didžiausias pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 10 procentinių punktų, o 7.4.2 poskirsnyje nustatytas didžiausias pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 5 procentiniais punktais NUTS 3 lygio regionams, kuriuose gyventojų skaičius 2009–2018 m. sumažėjo daugiau kaip 10 % (88).

7.5.   Regioninės pagalbos žemėlapių pateikimas ir vertinimas

189.

Paskelbus šias gaires Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, kiekviena valstybė narė turėtų pateikti Komisijai po vieną regioninės pagalbos žemėlapį, taikytiną nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Kiekviename pranešime turi būti pateikta V priede nustatyta informacija.

190.

Komisija išnagrinės kiekvienos valstybės narės pateiktą regioninės pagalbos žemėlapį ir jei jis atitiks šiose gairėse nustatytas sąlygas, priims sprendimą jį patvirtinti. Visi regioninės pagalbos žemėlapiai bus skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir sudarys neatskiriamą šių gairių dalį.

7.6.   Pakeitimai

7.6.1.   Gyventojų aprėpties rezervas

191.

Valstybė narė gali nuspręsti savo iniciatyva nustatyti šalies gyventojų aprėpties rezervą, kuris lygus tos valstybės narės didžiausios gyventojų aprėpties, kurią priskyrė Komisija (89), ir jos regioninės pagalbos žemėlapyje nurodytų a ir c punktų vietovių gyventojų aprėpties skirtumui.

192.

Jei valstybė narė nusprendžia nustatyti tokį rezervą, ji gali bet kuriuo metu jį taikyti tam, kad papildytų savo žemėlapį naujomis c punkto vietovėmis tol, kol pasiekiama nacionalinės gyventojų aprėpties viršutinė riba. Tuo tikslu valstybė narė gali remtis naujausiais Eurostato, savo nacionalinės statistikos tarnybos arba kitų pripažintų šaltinių pateiktais socialiniais ir ekonominiais duomenimis. Atitinkamų c punkto vietovių gyventojų skaičius turėtų būti apskaičiuojamas pagal gyventojų skaičiaus duomenis, kuriais remtasi rengiant pradinį žemėlapį.

193.

Jei valstybė narė ketina taikyti savo gyventojų aprėpties rezervą tam, kad žemėlapį papildytų naujomis c punkto vietovėmis, prieš atlikdamas tokius pakeitimus, ji turi apie tai pranešti Komisijai.

7.6.2.   Laikotarpio vidurio peržiūra

194.

Regioninės pagalbos žemėlapių laikotarpio vidurio peržiūra, atsižvelgiant į atnaujintus statistinius duomenis, bus atlikta 2023 metais. Iki 2023 m. birželio mėn. Komisija pateiks išsamesnės informacijos apie tą laikotarpio vidurio peržiūrą.

8.   2014–2020 M. REGIONINĖS VALSTYBĖS PAGALBOS GAIRIŲ PAKEITIMAI

195.

Teikdama pranešimą pagal 189 punktą, valstybė narė taip pat gali įtraukti savo 2014–2021 m. regioninės pagalbos žemėlapio (90) pakeitimus, kad pagalbos skyrimo reikalavimus pagal 2014–2020 m. regioninės valstybės pagalbos teikimo gaires atitinkančios vietovės būtų pakeistos pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančiomis vietovėmis, įtrauktomis į žemėlapį, kurį Komisija turi patvirtinti pagal šių gairių 190 punktą. Patikslintas regioninės pagalbos žemėlapis galios nuo Komisijos sprendimo dėl 2014–2021 m. regioninės pagalbos žemėlapio pakeitimų, apie kuriuos pranešta, priėmimo dienos iki 2021 m. gruodžio 31 d. Tame sprendime taip pat bus nurodytas didžiausias pagalbos intensyvumas, kuris yra taikytinas vietovėse, atitinkančiose pagalbos skyrimo reikalavimus pagal iš dalies pakeistą 2014–2021 m. regioninės pagalbos žemėlapį, ir kuris atitinka 2014–2020 m. regioninės valstybės pagalbos gairėse nustatytą didžiausią pagalbos intensyvumą. Kaip nustatyta tų gairių 179 punkte, iš dalies pakeistas žemėlapis sudarys neatskiriamą 2014–2020 m. regioninės valstybės pagalbos gairių dalį.

196.

2014–2020 m. regioninės valstybės pagalbos gairės iš dalies keičiamos taip: 1) 20 punkto r papunktis pakeičiamas taip: „regioninės pagalbos žemėlapis – Komisijos patvirtintas valstybės narės nurodytų vietovių sąrašas, tenkinantis šiose gairėse arba nuo 2022 m. sausio 1 d. taikytinose regioninės pagalbos gairėse nustatytas sąlygas;“. 2) Po 185 punkto įterpiamas šis 185a punktas: „5.6.3.    Pakeitimai pagal nuo 2022 m. sausio 1 d. taikytinas regioninės valstybės pagalbos gaires 185a. Valstybė narė gali prašyti iš dalies pakeisti jos regioninės pagalbos žemėlapį pagal nuo 2022 m. sausio 1 d. taikomų regioninės valstybės pagalbos gairių 7.6 skirsnį.“

9.   REGIONINĖS PAGALBOS TAISYKLIŲ TAIKYTINUMAS

197.

Komisija šiose gairėse nustatytus principus taikys siekdama įvertinti visos regioninės pagalbos, apie kurią būtina pranešti ir kuri skirta arba kurią ketinama skirti po 2021 m. gruodžio 31 d., suderinamumą.

198.

Pranešimai apie regioninės pagalbos schemas arba pagalbos priemones, kurias ketinama taikyti po 2021 m. gruodžio 31 d., negali būti laikomi išsamiais tol, kol Komisija 7.5 poskirsnyje nustatyta tvarka nėra priėmusi sprendimo, kuriuo patvirtinamas atitinkamos valstybės narės regioninės pagalbos žemėlapis.

199.

Įgyvendinant šias gaires, Europos Sąjungoje skiriamai regioninei pagalbai taikytinos taisyklės šiek tiek pasikeis. Todėl būtina įvertinti visų esamų (91) regioninės pagalbos schemų, kurios bus taikomos po 2021 metų, įskaitant investicinės pagalbos ir veiklos pagalbos schemas, tolesnį pagrįstumą ir veiksmingumą.

200.

Dėl šių priežasčių Komisija siūlo valstybėms narėms pagal Sutarties 108 straipsnio 1 dalį taikyti šias tinkamas priemones: 1) valstybės narės turi apriboti visų esamų regioninės pagalbos schemų taikymą, kad jos apimtų tik pagalbą, kurią ketinama skirti ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d.; 2) valstybės narės turi iš dalies pakeisti kitas esamas horizontaliosios pagalbos schemas, kuriomis pagalbai, skiriamai projektams remiamose vietovėse, nustatoma speciali tvarka, siekiant užtikrinti, kad pagalba, kurią ketinama skirti po 2021 m. gruodžio 31 d., atitiktų regioninės pagalbos žemėlapį, taikytiną pagalbos skyrimo dieną; 3) valstybės narės turėtų per vieną mėnesį nuo šių gairių paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje patvirtinti, kad jos sutinka su 1 ir 2 papunkčiuose nurodytomis priemonėmis.

10.   ATASKAITŲ TEIKIMAS IR STEBĖSENA

201.

Pagal Tarybos reglamentą (ES) 2015/1589 (92) ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 794/2004 (93) valstybės narės turi teikti metines ataskaitas Komisijai.

202.

Valstybės narės privalo vesti išsamią apskaitą, susijusią su visomis pagalbos priemonėmis. Į šiuos duomenis turi būti įtraukta visa informacija, būtina nustatyti, kad tenkinamos tinkamų finansuoti išlaidų ir didžiausio pagalbos intensyvumo sąlygos. Valstybės narės turi saugoti šiuos duomenis 10 metų nuo pagalbos skyrimo dienos ir Komisijos prašymu juos jai pateikti.

11.   PERŽIŪRA

203.

Komisija gali nuspręsti bet kuriuo metu iš dalies pakeisti šias gaires, jei tai reikalinga dėl priežasčių, susijusių su konkurencijos politika, arba siekiant atsižvelgti į kitas ES politikos sritis ir tarptautinius įsipareigojimus, arba dėl kitų pagrįstų priežasčių.

---

(1)  Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytos regioninės pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančiose vietovėse (įprastai vadinamose a punkto vietovėmis) paprastai yra nepalankiausios ekonominės plėtros sąlygos ES. Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytos regioninės pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančiose vietovėse (vadinamosiose c punkto vietovėse) paprastai taip pat nėra palankių sąlygų, tačiau mažesniu mastu.

(2)  Sutarties 174 straipsnio pirmoje ir antroje pastraipose nustatyta: „Kad skatintų visokeriopą darnią plėtrą, Sąjunga plėtoja ir vykdo savo veiklą, padedančią stiprinti jos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Sąjunga ypač siekia mažinti regionų plėtros lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą.“

(3)  Šiose gairėse Komisijos vartojama sąvoka „valstybės narės“ apima ir Šiaurės Airijos teritoriją, kaip susitarta Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos protokole dėl Airijos ir Šiaurės Airijos.

(4)  Todėl tokiems tikslams suteiktos pagalbos regioniniai papildymai nelaikomi regionine pagalba.

(5)  Valstybės narės gali nurodyti šias vietoves regioninės pagalbos žemėlapyje laikydamosi 7 skirsnyje nustatytų sąlygų.

(6)  Žr. 1980 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Philip Morris Holland BV prieš Europos Bendrijų Komisiją, 730/79, ECLI:EU:C:1980:209, 17 punktą ir 1997 m. sausio 14 d. Sprendimo Ispanija prieš Komisiją, C-169/95, ECLI:EU:C:1997:10, 20 punktą.

(7)  Žr. 1996 m. gruodžio 12 d. Sprendimo AIUFFASS ir AKT prieš Komisiją, T-380/94, ECLI:EU:T:1996:195, 54 punktą.

(8)  Žr. 2020 m. spalio 30 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl tinkamumo patikros rezultatų (SWD(2020) 257 final).

(9)  2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui (COM(2019) 640 final).

(10)  2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui (COM(2020) 102 final).

(11)  2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui (COM(2020) 67 final).

(12)  Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas (COM(2020) 22 final).

(13)  OL C 91 I, 2020 3 20, p. 1.

(14)  Kaip apibrėžta VI priede.

(15)  Lignitas – žemos kokybės C kategorijos lignitas, arba ortolignitas, ir žemos kokybės B kategorijos lignitas, arba metalignitas, kaip apibrėžta Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos nustatytoje tarptautinėje anglių kodifikavimo sistemoje.

(16)  Anglys – aukštos kokybės, vidutinės kokybės ir žemos kokybės A ir B kategorijų anglys, kaip apibrėžta Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos tarptautinėje anglių kodifikavimo sistemoje ir patikslinta 2010 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendime dėl valstybės pagalbos nekonkurencingų anglių kasyklų uždarymui palengvinti (OL L 336, 2010 12 21, p. 24).

(17)  Kaip numatyta 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (OL L 354, 2013 12 28, p. 1).

(18)  Valstybės pagalbai Sutarties I priede išvardytų žemės ūkio produktų pirminei gamybai, perdirbimui bei prekybai jais, taip pat miškininkystei taikomos Valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriui gairėse (OL C 204, 2014 7 1, p. 1) nustatytos taisyklės.

(19)  Transporto paslaugos – keleivių vežimas orlaiviais, jūrų transportu, keliais, geležinkeliais ir vidaus vandenimis arba krovinių vežimas samdos pagrindais arba už atlygį. Transporto infrastruktūrai, kuriai taikomos specialiosios gairės, pavyzdžiui, oro uostams, šios gairės taip pat netaikomos (žr. Komisijos komunikatą „Valstybės pagalbos oro uostams ir oro transporto bendrovėms gairės“ (OL C 99, 2014 4 4, p. 3).

(20)  Valstybės pagalbos taisyklių taikymo plačiajuosčio ryšio tinklų sparčiam diegimui ES gairės (OL C 25, 2013 1 26, p. 1).

(21)  Valstybės pagalbos energetikos sektoriui suderinamumą Komisija vertins remdamasi 2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairėmis (OL C 200, 2014 6 28, p. 1).

(22)  Kaip numatyta 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis (OL L 347, 2013 12 20, p. 487).

(23)  Ši nukrypti leidžianti nuostata bus taikoma tik tuo atveju, jei remiantis 12 išnašoje nurodytu Komisijos pasiūlymu bus priimtas reglamentas, ir ji bus laikinai taikoma Teisingos pertvarkos fondo veikimo laikotarpiu.

(24)  Teritoriniame teisingos pertvarkos plane turėtų būti įrodyta, kad investicijos į šias įmones yra būtinos siekiant kompensuoti dėl pertvarkos atsiradusį darbo vietų praradimą, kurio negalima kompensuoti sukuriant darbo vietų MVĮ.

(25)  2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).

(26)  Gairės dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (OL C 249, 2014 7 31, p. 1). Tų gairių 23 punkte paaiškinta, jog atsižvelgiant į tai, kad kyla grėsmė sunkumų patiriančios įmonės egzistavimui, ji negali būti laikoma tinkama priemone kitiems viešosios politikos tikslams siekti, kol neužtikrinamas jos gyvybingumas.

(27)  Žr. 1995 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo TWD Textilwerke Deggendorf GmbH prieš Europos Bendrijų Komisiją, sujungtos bylos T-244/93 ir T-486/93, ECLI:EU:T:1995:160, 56 punktą.

(28)  Šiose gairėse terminas „produktas“ reiškia ir paslaugas.

(29)  Šiuo metu tai: Gvadelupa, Prancūzijos Gviana, Martinika, Majotas, Reunjonas, Sen Martenas, Azorai, Madeira ir Kanarų salos (OL C 202, 2016 6 7, p. 195). Sen Martenas nėra įtrauktas į NUTS 2021.

(30)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1) su pakeitimais, padarytais Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/1755 (OL L 270, 2019 10 24, p. 1). Šiose gairėse naudojami duomenys grindžiami šia NUTS 2021 nomenklatūra.

(31)  2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(32)  2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/1588 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims (OL L 248, 2015 9 24, p. 1).

(33)  2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL L 187, 2014 6 26, p. 1).

(34)  Pardavėjo įrangą sudarantis turtas yra įsigyjamos (arba pasigaminamos) mašinos, įrankiai arba įrenginiai ir susijusi programinė įranga, kuriuos įmonė įsigyja (arba pasigamina) ne tam, kad jie būtų naudojami kurioje nors iš jos veiklos vietų (grupės lygmeniu), bet kuriuos įmonė suteikia pasirinktiems tiekėjams jų veiklos vietose gaminamiems produktams, kurie bus tarpiniai įmonės gamybos proceso produktai, gaminti. Pardavėjo įrangą sudarantis turtas lieka įsigyjančiosios įmonės nuosavybė, tačiau tiekėjui jis suteikiamas tiekimo sutartyje ar panašiame susitarime nustatytomis sąlygomis nustatytoms užduotims atlikti. Šis turtas yra susijęs su aiškiai apibrėžtomis perdirbimo arba surinkimo operacijomis vienoje ar keliose įmonės veiklos vietose (grupės lygmeniu) ir įvykdžius užsakymą arba baigus galioti bendrajai sutarčiai ar ją nutraukus šį turtą gali tekti grąžinti savininkui.

(35)  Nustatyta 19 punkto 13 ir 14 papunkčiuose.

(36)  Žr. 2000 m. rugsėjo 19 d. Teismo sprendimo Vokietija prieš Komisiją, C-156/98, ECLI:EU:C:2000:467, 78 punktą ir 2008 m. gruodžio 22 d. Teismo sprendimo Régie Networks prieš Rhône-Alpes Bourgogne, C-333/07, EU:C:2008:764, 94–116 punktus.

(37)  Žr. VII priedą.

(38)  Pareiga atitinkamoje vietovėje išlaikyti investiciją bent penkerius metus (MVĮ atveju – trejus metus) neturėtų būti kliūtis atnaujinti per šį laikotarpį pasenusią ar sugedusią įrangą ar įrenginius, jei ekonominė veikla atitinkamoje vietovėje išlaikoma minimalų laikotarpį. Tačiau regioninė pagalba negali būti skiriama tai įrangai ar įrenginiams pakeisti.

(39)  48 punkte nustatytas 25 % nuosavų įnašų reikalavimas netaikomas investicinei pagalbai, teikiamai investicijoms atokiausiuose regionuose, jei siekiant visapusiškai taikyti didžiausią pagalbos intensyvumą yra būtinas mažesnis įnašas.

(40)  Tai netaikoma, pavyzdžiui, subsidijuojamų paskolų, viešųjų nuosavo kapitalo paskolų arba rinkos investuotojo principo neatitinkančio valstybės dalyvavimo, pagalbos elementų turinčių valstybės garantijų ir pagal de minimis taisyklę suteiktos valstybės paramos atvejais.

(41)  Jei nenurodyta kitaip, ad hoc pagalbai taikomi tie patys reikalavimai kaip ir individualiai pagalbai, teikiamai pagal schemą.

(42)  Tokios investicijos gali sudaryti sąlygas tolesnėms investicijoms, kurios gali būti perspektyvios be papildomos pagalbos.

(43)  Priešingos padėties scenarijai apibūdinti 64 punkte.

(44)  Projekto grynoji dabartinė vertė – tai iki dabartinės vertės diskontuotų (paprastai pagal kapitalo kainą) teigiamų ir neigiamų grynųjų pinigų srautų investicijos gyvavimo laikotarpiu skirtumas.

(45)  Vidinė grąžos norma grindžiama ne atitinkamų metų buhalteriniu pelnu, bet ją taikant atsižvelgiama į būsimus pinigų srautus, kuriuos investuotojas tikisi gauti per visą investicijos gyvavimo laikotarpį. Ji nustatoma kaip diskontuota norma, kurios grynųjų pinigų srautų grynoji dabartinė vertė lygi nuliui.

(46)  Tačiau tais atvejais, kai būsimos išlaidos ir pajamos yra labai neaiškios, o informacija yra labai nevienareikšmė, valdžios institucija taip pat gali apsvarstyti galimybę nustatyti kompensavimo modelius, kurie būtų ne visiškai ex ante, o mišraus ex ante ir ex post pobūdžio (pavyzdžiui, taikant lėšų susigrąžinimo mechanizmus, pagal kuriuos būtų galima dalytis nenumatytu pelnu).

(47)  Žr. 7.4 skirsnį dėl regioninės pagalbos žemėlapių.

(48)  Išreiškiama kaip bendrasis subsidijos ekvivalentas.

(49)  Idem.

(50)  Lyginant priešingos padėties scenarijus, pagalbą reikia diskontuoti taikant tokį pat koeficientą, kaip pagal atitinkamus investicijų ir priešingos padėties scenarijus.

(51)  Reikalavimas, kad didžiausią leistiną pagalbos intensyvumą vienam projektui turi iš anksto apskaičiuoti pirmoji pagalbą teikianti institucija, netaikomas, kai pagalba teikiama mokesčių lengvatų forma pagal automatinę mokesčių schemą (-as). Tokiu atveju pagalbos sumavimo patikrinimų iš esmės neįmanoma atlikti tuo metu, kai pagalba yra teikiama, ir juos reikėtų atlikti, kai pagalba yra išmokama.

(52)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų (OL L 347, 2013 12 20, p. 259) arba reglamentas, kuriame nustatytos konkrečios nuostatos dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG), taikytinos 2021–2027 m. programavimo laikotarpiui, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų taikomas atitinkamai pradinei investicijai.

(53)  Įskaitant tuos atvejus, kai apie veiklos pagalbos schemas pranešama siekiant pratęsti galiojančių pagalbos priemonių taikymo laikotarpį.

(54)  2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(55)  Tai taip pat galėtų būti tuo atveju, kai pagalba iškraipo ekonominių priemonių, įdiegtų siekiant internalizuoti tokį neigiamą poveikį išorei, veikimą (pavyzdžiui, darydama poveikį ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos arba panašios priemonės siunčiamiems kainų signalams).

(56)  Komisija šį aspektą vertins tiek apimties, tiek vertės požiūriu ir atsižvelgs į verslo ciklą.

(57)  Tam patikrinti turėtų būti taikoma standartinė taikytina viršutinė pagalbos riba c punkto vietovėse, besiribojančiose su a punkto vietovėmis, neatsižvelgiant į padidintą pagalbos intensyvumą pagal 184 punktą.

(58)  Jei investiciniai projektai yra susiję su kelių skirtingų produktų gamyba, turi būti įvertintas kiekvienas produktas.

(59)  Šioms patekimo į rinką kliūtims priskiriamos teisinės kliūtys (visų pirma susijusios su intelektinės nuosavybės teisėmis), masto ir įvairovės ekonomija ir prieigos prie tinklų bei infrastruktūros kliūtys. Jei pagalba yra susijusi su rinka, kurioje pagalbos gavėjas yra įsitvirtinęs rinkos dalyvis, galimos patekimo į rinką kliūtys gali dar labiau padidinti galimą didelę pagalbos gavėjo įtaką rinkoje ir tikėtinus neigiamus tos įtakos rinkoje padarinius.

(60)  Jei rinkoje yra stiprių pirkėjų, mažiau tikėtina, kad pagalbos gavėjas galėtų didinti kainas šiems pirkėjams.

(61)  Vieša paieška valstybės pagalbos skaidrumo duomenų bazėje adresu https://webgate.ec.europa.eu/competition/transparency/public?lang=lt.

(62)  Kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1299/2013 21 straipsnyje.

(63)  Jei nėra oficialaus reikalavimo teikti metinę deklaraciją, duomenų fiksavimo tikslais pagalbos suteikimo diena bus laikoma metų, už kuriuos buvo suteikta pagalba, gruodžio 31 d.

(64)  Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Bendra valstybės pagalbos vertinimo metodika“, Briuselis, 2014 m. gegužės 28 d. (SWD(2014) 179 final), arba jį pakeitę dokumentai.

(65)  Regioninės pagalbos žemėlapyje turėtų būti nurodytos ir retai ir labai retai apgyvendintos vietovės.

(66)  OL C 209, 2013 7 23, p. 1.

(67)  Ši viršutinė riba nustatyta remiantis Eurostato 2018 m. gyventojų skaičiaus duomenimis. Viršutinė riba atitiks 48,00 % ES 27 valstybių narių (nuo 2020 m.) gyventojų skaičiaus (EU27_2020).

(68)  1987 m. spalio 14 d. Sprendimo Vokietija prieš Komisiją, 248/84, EU:C:1987:437, 19 punktas; 1997 m. sausio 14 d. Sprendimo Ispanija prieš Komisiją, C-169/95, EU:C:1997:10, 15 punktas ir 2002 m. kovo 7 d. Sprendimo Italija prieš Komisiją, C-310/99, EU:C:2002:143, 77 punktas.

(69)  Nuoroda į regionus, kurių BVP vienam gyventojui nesiekia 75 % ES 27 vidurkio, pateikta Komisijos komunikate dėl 92 straipsnio 3 dalies a ir c punktų taikymo regioninei pagalbai metodo (OL C 212, 1988 8 12, p. 2).

(70)  Visose tolesnėse nuorodose į BVP vienam gyventojui BVP išreikštas perkamosios galios standartais.

(71)  2016–2018 m. duomenys. Visose tolesnėse nuorodose į BVP vienam gyventojui, palyginti su ES 27 vidurkiu, duomenys grindžiami Eurostato 2016–2018 m. regioninių duomenų vidurkiu (atnaujinta 2020 3 23).

(72)  Sprendimo Vokietija prieš Komisiją, 248/84, op. cit., 19 punktas.

(73)  A punkto vietovių sąrašas buvo pakoreguotas 2016 metais. Žr. Komisijos komunikatą, kuriuo iš dalies keičiamas 2014–2020 m. regioninės pagalbos gairių I priedas (Regioninės pagalbos žemėlapių laikotarpio vidurio peržiūra) (OL C 231, 2016 6 25, p. 1).

(74)  Šis apsauginės sąlygos aspektas taikomas Vokietijai, Airijai, Maltai ir Slovėnijai.

(75)  Ši minimali gyventojų aprėptis taikoma Danijai ir Liuksemburgui.

(76)  Ši gyventojų skaičiaus riba bus sumažinta iki 50 000, jei valstybės narės iš anksto nenustatytų c punkto vietovių gyventojų aprėptis yra mažesnė nei 1 mln., arba iki 10 000, jei valstybės narės gyventojų skaičius nesiekia 1 mln.

(77)  Nedarbo lygio skaičiavimai turėtų būti pagrįsti regioniniais duomenimis, kuriuos skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, naudojant pastarųjų trejų metų, kurių duomenys turimi, vidurkį (pranešimo apie regioninės pagalbos žemėlapį momentu). Jei šiose gairėse nenurodyta kitaip, šiuo pagrindu apskaičiuojamas nedarbo lygis, palyginti su nacionaliniu vidurkiu.

(78)  Siekdama apskaičiuoti, ar tokių salų arba besiribojančių vietovių BVP vienam gyventojui yra ne didesnis nei ES 27 vidurkis, valstybė narė gali remtis savo nacionalinės statistikos tarnybos ar kitų pripažintų šaltinių pateiktais duomenimis.

(79)  Siekdama nustatyti, ar tokių salų arba besiribojančių vietovių nedarbo lygis yra ne mažesnis kaip 115 % nacionalinio vidurkio, valstybė narė gali remtis savo nacionalinės statistikos tarnybos ar kitų pripažintų šaltinių pateiktais duomenimis.

(80)  Ši gyventojų skaičiaus riba bus sumažinta iki 25 000, jei valstybės narės iš anksto nenustatytų c punkto vietovių gyventojų aprėptis yra mažesnė nei 1 mln., arba iki 10 000, jei valstybės narės bendras gyventojų skaičius nesiekia 1 mln., o salų arba besiribojančių vietovių, kurioms būdinga panaši geografinė atskirtis, atveju – iki 5 000.

(81)  Taikydama 5 kriterijų, valstybė narė turi įrodyti, kad vietovėje vyksta dideli struktūriniai pokyčiai arba yra didelis santykinis nuosmukis, palygindama atitinkamų vietovių ir kitų panašių vietovių toje pačioje valstybėje narėje ar kitose valstybėse narėse padėtį, remdamasi socialiniais ir ekonominiais rodikliais, susijusiais su struktūrine verslo statistika, darbo rinka, namų ūkių sąskaitomis, švietimu ar kitais panašiais rodikliais. Šiuo tikslu valstybė narė gali remtis savo nacionalinės statistikos tarnybos ar kitų pripažintų šaltinių pateiktais duomenimis. Šio pagrindimo nereikia teritorijoms, kurioms Komisijos patvirtintame valstybės narės teritoriniame teisingos pertvarkos plane numatyta parama iš Teisingos pertvarkos fondo, nes laikoma, kad struktūrinio pokyčio įrodymas turi sudaryti teisingos pertvarkos plano dalį.

(82)  Vietos administraciniai vienetai (LAU) apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo su pakeitimais, padarytais Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/1755, III priede.

(83)  Tačiau valstybė narė gali nurodyti vietos administracinio vieneto dalis su sąlyga, kad atitinkamo vietos administracinio vieneto gyventojų skaičius viršija minimalų gyventojų skaičių, būtiną besiribojančioms vietovėms pagal 1 arba 5 kriterijus (įskaitant sumažintas gyventojų skaičiaus ribas pagal šiuos kriterijus), ir jei to administracinio vieneto dalių gyventojų skaičius sudaro bent 50 % minimalaus gyventojų skaičiaus, būtino pagal taikytiną kriterijų.

(84)  Salų atveju administracinės sienos apima jūrų sienas su kitais atitinkamos valstybės narės administraciniais vienetais.

(85)  Padidintas pagalbos intensyvumas MVĮ nebus taikomas dideliems investiciniams projektams skiriamai pagalbai.

(86)  Šis skirsnis bus taikomas tik tuo atveju, jei remiantis 12 išnašoje nurodytu Komisijos pasiūlymu bus priimtas reglamentas.

(87)  Regioninės pagalbos žemėlapiai gali būti atnaujinami atsižvelgiant į šią aplinkybę, jei tvirtinant žemėlapį vietovės dar nežinomos.

(88)  Žr. IV priedą.

(89)  Žr. I priedą.

(90)  Pagal 2014–2020 m. regioninės valstybės pagalbos gaires Komisijos patvirtintas regioninės pagalbos žemėlapis, taikomas nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

(91)  Pagal BBIR įgyvendinamos pagalbos priemonės nelaikomos esamomis pagalbos schemomis. Pagalbos schemos, kurios įgyvendinamos pažeidžiant Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, nelaikomos esamomis pagalbos schemomis, išskyrus atvejus, kai jos laikomos esama pagalba pagal 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/1589, nustatančio išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 248, 2015 9 24, p. 9), 17 straipsnio 3 dalį.

(92)  Tarybos reglamentas (ES) 2015/1589.

(93)  2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 140, 2004 4 30, p. 1).