EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 12 15

COM(2017) 767 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

DĖL ES BIUDŽETO GARANTIJA UŽTIKRINTOS EIB IŠORĖS VEIKLOS 2016 M.

{SWD(2017) 460 final}

1.ĮVADAS

Išorės skolinimo įgaliojimas (ISĮ) – tai ilgalaikis ir sėkmingas Europos Komisijos ir Europos investicijų banko (EIB) partnerystės elementas. Pagal ISĮ ES suteikia garantiją iš ES biudžeto ir sudaro galimybę EIB skolinti daugiau už ES ribų padedant įgyvendinti ES politikos kryptis. Vykdant ISĮ remiama EIB veikla narystės siekiančiose šalyse, rytinėse ir pietinėse kaimyninėse šalyse, Azijoje, Lotynų Amerikoje ir Pietų Afrikoje. Dabartiniu ISĮ laikotarpiu (2014–2020 m.) ES biudžeto lėšomis garantuojama iki 27 mlrd. EUR EIB operacijų suma 1 .

Šioje ataskaitoje apžvelgiama EIB veikla pagal ES garantiją 2016 m. ir pagrindiniai pasiekti rezultatai ir poveikis, taip pat pateikiama informacija apie tikėtiną būsimą 2016 m. pasirašytų operacijų poveikį remiantis EIB rezultatų vertinimo sistema (RVS) 2 . Be to, ataskaitoje apibendrinamos operacijos, kurias EIB vykdė be ES garantijos (t. y. „savo rizika“), kad būtų parodyta visa EIB veikla šiuose regionuose.

Išsamesnė informacija apie minėtą veiklą projekto, sektoriaus, šalies ir regiono lygmenimis ir statistinių duomenų lentelės pateikiamos pridedamame tarnybų darbiniame dokumente.

2.SVARBIAUSI REZULTATAI

2016 m. bendra EIB pasirašytų operacijų vertė regionuose, kuriems taikomas išorės skolinimo įgaliojimas, sudarė 6,8 mlrd. EUR, t. y. šiek tiek daugiau nei ankstesniais metais (6,7 mlrd. EUR). Daugiau nei pusė šios sumos (58 proc., arba 4 mlrd. EUR) buvo skirta pagal ES garantiją. Buvo 54 naujos operacijos, kurių pirma sutartis buvo pasirašyta praėjusiais metais 3 .

Tikimasi, kad visos naujos operacijos šiuose regionuose arba „puikiai“, arba „gerai“ prisidės siekiant ES ir šalies partnerės prioritetų pagal EIB rezultatų vertinimo sistemą (RVS), kuri įgyvendinama jau penktus metus.

Tikimasi, kad apie 90 proc. naujų projektų pasieks „gerų“ rezultatų, kiek tai susiję su operacijos kokybe ir patikimumu, o kiekvienas naujas projektas pasieks bent jau „priimtiną“ lygį.

Tikėtina, kad daugiau nei 80 proc. naujų projektų bus susiję su „dideliu“ arba „reikšmingu“ EIB operacijų papildomumu, o kiekvienas naujas projektas bus susijęs bent jau su „nedideliu“ EIB operacijų papildomumu.

Keletas pagrindinių rezultatų, kurių tikimasi iš naujų projektų 2016 m.:

·beveik 10 000 paskolų labai mažoms įmonėms, MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms, padėsiančių išlaikyti maždaug 544 700 darbo vietų;

·1,2 mln. keleivių, kasdien besinaudojančių geresniu miesto ir geležinkelių transportu;

·1,5 mln. gyventojų, gaunančių geresnes sanitarijos paslaugas;

·pagamintos energijos kiekis, kurio pakanka 338 000 namų ūkių poreikiams užtikrinti;

·743 200 namų ūkių, prijungtų prie elektros energijos tinklo;

·469 000 gyventojų, gaunančių geresnes atliekų tvarkymo paslaugas;

·150 000 pacientų, kasmet gydomų naujose ar modernizuotose ligoninėse;

·37 000 daugiau studentų, įstojusių į aukštąsias mokyklas;

·4 mln. gyventojų, besinaudojančių daugiasektoriniais miesto infrastruktūros projektais.

Be to, EIB toliau vykdė savo įsipareigojimą remti ES veiksmų klimato kaitos srityje darbotvarkę. EIB operacijos, pasirašytos regionuose, kuriems taikomas ISĮ, ir toliau gerokai viršija ISĮ sprendime nustatytą 25 proc. ribą. 2016 m. EIB pasirašė 1,9 mlrd. EUR paskolų, skirtų kovai su klimato kaita ISĮ regionuose, ir jos sudaro 28 proc. viso finansavimo. 2016 m. pabaigoje bendra visų kovos su klimato kaita veiksmų santykinė dalis įgaliojimo vykdymo 2014–2020 m. laikotarpiu sudarė 34 proc. Siekiant to tikslo ypač aktyviai prisideda skolinimas Azijos regione, nes kova su klimato kaita yra pagrindinis skolinimo tame regione prioritetas.

Be to, 2016 m. 27 proc. visų ISĮ regionuose pasirašytų operacijų (1,8 mlrd. EUR) bus skirta kompleksiniam regioninės integracijos tikslui įgyvendinti kuriant energetikos tinklų jungtis, transporto jungtis, pasitelkiant regioninius privataus kapitalo fondus ir teikiant paramą sanglaudai, plėtojant vietos privatųjį sektorių.

3.FINANSAVIMO OPERACIJOS

3.1.NAUJŲ EIB FINANSAVIMO OPERACIJŲ APŽVALGA PAGAL TIKSLĄ

Teisės aktuose, kuriais grindžiamas ISĮ, nustatyti trys pagrindiniai visų EIB operacijų, kurioms taikoma ES biudžeto garantija, tikslai:

i)    vietos privačiojo sektoriaus plėtra, visų pirma parama mažosioms ir vidutinėms įmonės (toliau – MVĮ);

ii)    socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtra;

iii)    klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos.

Šalių, visų pirma narystės siekiančių šalių, kaimynystės priemonėje dalyvaujančių šalių ir ES, regioninė integracija yra papildomas svarbiausias tikslas, kurio siekiama vienam ar keliems pagrindiniams tikslams skirtomis operacijomis.

2016 m. rugsėjo mėn. Komisijos pasiūlyme iš dalies pakeisti ISĮ sprendimą 4 po laikotarpio vidurio peržiūros 5 nustatytas naujas tikslas, susijęs su pagrindinių migracijos priežasčių šalinimu. Šio naujo tikslo įgyvendinimas turėtų būti apžvelgiamas kitų metų metinėje ataskaitoje po to, kai bus priimtas patikslintas teisės aktas.

Iš visos 2016 m. ISĮ regionuose pasirašytos sumos 49 proc. (3,383 mlrd. EUR) bus skirta vietos privačiojo sektoriaus plėtrai remti, visų pirma užtikrinant MVĮ, labai mažoms įmonėms ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms daugiau galimybių gauti finansavimą. Kiek daugiau nei pusė šios sumos (51 proc., arba 3,457 mlrd. EUR) bus skirta socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtrai. Visomis už ES ribų vykdomomis EIB operacijomis remiami vienas arba abu šie tikslai.

Beveik trečdalis visos pasirašytos sumos bus skirta kovai su klimato kaita (28 proc., arba 1,921 mlrd. EUR). Ši parama klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos paskirstyta 50 atskirų 2016 m. pasirašytų projektų, atsižvelgiant į tai, kad siekiant šio tikslo prisideda daugelis įvairių sektorių operacijų (pavyzdžiui, suteiktos kredito linijos, kai numatoma, kad MVĮ nedidelę paskolintų lėšų dalį skirs investicijoms į atsinaujinančiųjų išteklių energiją arba efektyvaus energijos vartojimo priemones).

Analogiškai 27 proc. (1,824 mlrd. EUR) bus skirta kompleksiniam regioninės integracijos tikslui remti tiek plėtojant infrastruktūrą, tiek užtikrinant vietos privačiojo sektoriaus galimybes gauti finansavimą.

EIB indėlis siekiant ISĮ tikslų pavaizduotas 1 diagramoje; atsižvelgiama į operacijas tiek pagal ISĮ garantiją, tiek pagal EIB skolinimo savo rizika priemones:

1 diagrama. Indėlis siekiant ISĮ tikslų (mln. EUR) 

Išsami informacija apie finansuotus projektus pateikiama pridedamame tarnybų darbiniame dokumente.

Vietos privačiojo sektoriaus plėtra, visų pirma parama MVĮ

EIB parama, teikiama siekiant vietos privačiojo sektoriaus plėtros tikslo, siekiama sudaryti sąlygas asmenims besivystančiose ir besiformuojančiose rinkose plėtoti ir plėsti verslą ir taip kurti darbo vietas, patenkinti prekių ir paslaugų paklausą, įveikti skurdą bei maisto stygiaus problemą ir pakelti gyvenimo lygį. Galiausiai, be privačiojo sektoriaus plėtros neįmanoma tvari socialinė ir ekonominė plėtra.

Ta parama yra įvairių formų:

·kredito linijų teikimas vietos finansų tarpininkams (daugiausia bankams), kad šie galėtų perskolinti lėšas;

·dalyvavimas privataus kapitalo fonduose ir rizikos kapitalo teikimas didelį augimo potencialą turinčioms įmonėms;

·nuosavo kapitalo finansavimas mikrofinansų teikėjams;

·tiesioginės paskolos stambioms įmonėms.

2016 m. pasirašyti 26 nauji projektai, kuriais bus remiama vietos privačiojo sektoriaus plėtra. Bendra patvirtinta šiems projektams skirto EIB finansavimo suma yra 3,7 mlrd. EUR. Pagal dvidešimt du projektus suteiktos kredito linijos, kuriomis remiamos MVĮ, pagal keturis – paskolos privačiojo sektoriaus plėtojamai infrastruktūrai ir

mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams, – jais taip pat bus prisidėta prie vietos privačiojo sektoriaus plėtros.

Socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtra

Socialinės ir ekonominės infrastruktūros – pradedant keliais bei energetikos sistemomis ir baigiant sveikatos priežiūros ir plačiajuosčio interneto paslaugomis – plėtra yra vienas iš pagrindinių plėtros proceso ramsčių. Be to, šioje srityje viešasis finansavimas dažnai yra būtinas, o infrastruktūros teikiama nauda neretai yra viešosios gėrybės, kurios turi didelį teigiamą netiesioginį poveikį ekonomikai, aplinkai ir žmonių gerovei. EIB remia įvairių sektorių infrastruktūros projektus, kuriuos finansuoja gavęs pagal ISĮ suteiktą ES garantiją.

2016 m. prie socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtros ISĮ regionuose buvo prisidedama 33 naujais projektais. Bendra patvirtinta šiems projektams skirto EIB finansavimo suma yra 3,6 mlrd. EUR.

EIB pasirašė 12 naujų transporto sektoriaus projektų, kuriems buvo skirtas didesnis finansavimas, palyginti su praėjusiais metais (2016 m. – 2,1 mlrd. EUR). Maždaug pusę šios skolinamos sumos sudarė miestų viešojo transporto ir geležinkelių finansavimas.

2016 m. EIB pasirašė sutartis dėl šešių naujų projektų energetikos sektoriuje (493 mln. EUR), kuriam buvo skirta mažiau dėmesio nei praėjusiais metais. Yra mažiau stambių energijos gamybos projektų ir daugiau dėmesio skiriama mažesnėms sistemoms, kuriomis numatoma energijos gamyba iš atsinaujinančiųjų išteklių. Didžiausi energijos gamybos projektai įgyvendinami Turkijoje – tai bendrovės „Fina Enerji“ vėjo energijos projektas ir banko „Isbank“ kredito linija, skirta būtent atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir efektyvaus energijos vartojimo sistemoms finansuoti, o jų pagamintos energijos turėtų užtekti maždaug 105 000 namų ūkių reikmėms. Iš viso 2016 m. finansuojant naujus projektus bus pagaminta tiek energijos, kiek pakaktų maždaug 338 000 namų ūkių.

Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos

Kadangi tiek klimato kaitos priežastys, tiek padariniai yra pasaulinio masto, būtina valstybių narių išorės ir vystymosi politikos dalis yra klimato srities finansavimas ir už ES ribų. Dedant tas pastangas vienas iš pagrindinių vaidmenų tenka EIB, visų pirma po 2015 m. Paryžiuje pasiekto pažangaus visuotinio susitarimo, – jis įsigaliojo 2016 m. lapkričio mėn. įvykusioje JTBKKK konferencijoje. EIB jau pavyko pasiekti gerų rezultatų telkiant finansinius išteklius, skirtus padėti ES priklausančioms ir nepriklausančioms šalims įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, nacionalinius klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos planus ir strategijas, mažaanglės energijos ir transporto politikos kryptis.

Iš naujų 2016 m. ISĮ regionuose pasirašytų paskolų 1,9 mlrd. EUR bus skirta klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos. Tai bus pasiekta kone visuose sektoriuose įgyvendinant daugybę projektų. Visais šiais projektais taip pat prisidedama prie vietos privačiojo sektoriaus plėtros arba socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtros.

Daugeliu atveju prie siekiamo kovos su klimato kaita tikslo prisidedama tik dalimi projekto, todėl tik dalis tokiam projektui įgyvendinti skolinamų lėšų priskiriama indėliui siekiant tikslo. Ankstesnių EIB projektų rezultatų analizė parodė, kad daugeliu projektų šiek tiek prisidedama prie kovos su klimato kaita, net jeigu tai nėra pagrindinis projekto tikslas. Tipinis pavyzdys – MVĮ skirta kredito linija, kurios lėšomis finansuojami remiamų įmonių investiciniai projektai iš dalies susiję su energijos vartojimo efektyvumo didinimu pastatuose arba nedidelių atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumų, kaip antai saulės baterijų plokščių, įrengimu. Atitinkamai 2016 m. maždaug 50 naujų projektų prisidedama siekiant klimato politikos tikslo, iš kurių pagal 21 projektą suteiktos kredito linijos.

Apskritai neabejotinai didžiausią indėlį daro mažaanglio transporto, kuriam tenka 64 proc. visos 2016 m. kovai su klimato kaita už ES ribų skirtų naujų paskolų sumos, taip pat atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo projektai (21 proc.). Be to, svarbus vaidmuo ir toliau tenka klimato kaitos švelninimui vengiant metano atliekų ir nuotekų sektoriuje, o prisitaikymo prie klimato kaitos priemonėms teko 3,5 proc.

Regioninė integracija

2016 m. EIB pasirašė 15 naujų projektų, kuriais prisidedama prie regioninės integracijos. Bendra patvirtinta šiems projektams skirto EIB finansavimo suma buvo 1,6 mlrd. EUR. Šie projektai susiję su transporto jungtimis, parama sanglaudai, plėtojant vietos privatųjį sektorių, ir energetikos tinklų jungtimis. Pasirašyti septyni projektai (1 mlrd. EUR) dėl kredito linijų, pagal kuriuos ekonominė sanglauda su ES bus stiprinama sudarant galimybę MVĮ pasinaudoti ilgalaikiu finansavimu. Šeši iš jų įgyvendinami Turkijoje, vienas – Bosnijoje ir Hercegovinoje. Dar viena kredito linija skirta specialiai Gruzijos maisto ir žemės ūkio sektoriaus MVĮ. EIB pasirašė keturis transporto projektus, pagal kuriuos numatoma modernizuoti geležinkelius Ukrainoje ir Moldovoje siekiant didinti keleivinio ir krovininio transporto pajėgumus ir sudaryti geresnes sąlygas prekybai regione ir su ES.

3.2.EIB FINANSAVIMO APŽVALGA PAGAL REGIONĄ IR SEKTORIŲ

1 lentelėje apžvelgiama 2016 m. EIB finansavimo apimtis regionuose, kuriems taikomas ISĮ, įskaitant pagal ISĮ garantiją (bendrosios arba politinės rizikos) ir finansuojamiems pagal EIB skolinimo savo rizika priemones.

1 lentelė. EIB finansavimo operacijos, pasirašytos 2016 m.

2016 m. EIB pasirašytų operacijų vertė regionuose, kuriems taikomas ISĮ, sudaro 6,8 mlrd. EUR iš bendros visame pasaulyje pasirašytos 7,9 mlrd. EUR sumos (įskaitant Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalis bei užjūrio šalis ir teritorijas). Maždaug 5,9 mlrd. EUR pasirašyta narystės siekiančiose šalyse (bendras EIB finansavimas Turkijoje, kuriam taikoma ES garantija, šiuo metu sudaro 9,6 mlrd. EUR) ir kaimyninėse šalyse (tiek pietinėse, tiek rytinėse). Likusios finansavimo operacijos (26 proc.) pasirašytos su Azijos, Vidurinės Azijos ir Lotynų Amerikos šalimis.

Palyginti su 2015 m., bendra EIB finansavimo suma ISĮ regionuose padidėjo 2 proc. (2015 m. pasirašyta 6,7 mlrd. EUR) dėl 54 proc. padidėjusio finansavimo pagal skolinimo savo rizika priemones (2015 m. – 1,9 mlrd. EUR) ir 18 proc. sumažėjusios ES garantijos panaudojimo (2015 m. – 4,8 mlrd. EUR).

2 lentelė. Metinės grynosios pasirašytos sumos ir bendros grynosios pasirašytos sumos, palyginti su dabartinio ES įgaliojimo

viršutinėmis ribomis, 2014–2020 m.

Kaip nurodyta 2 lentelėje, bendra pagal ISĮ pasirašyta suma pasiekė 10,7 mlrd. EUR, o bendras ISĮ panaudojimo lygis pagal pasirašytą finansavimą sudaro 40 proc. (praėjus maždaug 38 proc. įgyvendinimo laiko). Palyginti su dabartiniu ĮSI, kurio viršutinė riba lygi 27 mlrd. EUR, panaudojimo lygis Vidurinėje Azijoje pasiekė 88 proc. įgaliojimo viršutinės ribos, rytinėse kaimyninėse šalyse – 85 proc., Azijoje – 56 proc. ir Lotynų Amerikoje – 44 proc. Atkreipkite dėmesį, kad nurodytuose procentiniuose dydžiuose neatsižvelgta į pasiūlymą didinti ISĮ viršutinę ribą, dėl kurio šiuo metu diskutuojama Taryboje ir Parlamente.

2 diagrama. Metinė EIB skolinimo iš nuosavų išteklių apimties raida

2 diagramoje pavaizduota skolinimo pagal ISĮ ir skolinimo savo rizika priemones raida 2014–2016 m. Per šį laikotarpį ES garantija užtikrintas įgaliojimas buvo taikomas vidutiniškai 64 proc. EIB finansavimo tuose regionuose – per metus šis dydis svyravo nuo 58 proc. iki 72 proc.

Finansuojamų projektų, kurių sutartis EIB pasirašė ISĮ regionuose, skaičius išaugo nuo 55 2015 m. iki 71 2016 m. Iš šios 71 operacijos 54 projektai buvo „nauji“ – pirma jų finansavimo sutartis su EIB buvo pasirašyta 2016 m.; 17 projektų buvo iš dalies finansuojami pagal sutartis, su EIB pasirašytas ankstesniais metais.

3 lentelė. 2016 m. pasirašytų operacijų skaičius pagal regioną (visi ištekliai)

Palyginti su 2015 m., EIB 2016 m. gerokai padidino skolinimą Vakarų Balkanuose – iki 427 mln. EUR (+ 92 proc.) ir Viduržemio jūros regiono šalyse – iki 1,6 mlrd. EUR (+ 12 proc.) įgyvendindamas šiems regionams paremti skirtą Banko ekonominio atsparumo iniciatyvą. Didžioji šios sumos dalis buvo skirta projektams, kuriais numatyta remti vietos privačiojo sektoriaus plėtrą, visų pirma MVĮ skirtoms kredito linijoms (54 proc. Viduržemio jūros regiono šalyse ir 64 proc. Vakarų Balkanuose).

2016 m. kredito linijos sudarė 46 proc. bendro skolinimo (2015 m. – 37,5 proc.), o 54 proc. buvo skirta infrastruktūros ir kitiems projektams finansuoti (2015 m. – 62,5 proc.), daugiau nei pusę numatytos sumos skiriant transporto projektams.

Įgyvendinant vietos privačiojo sektoriaus plėtros tikslą, didžiausias finansavimas (1,8 mlrd. EUR) buvo skirtas narystės siekiančiose šalyse (52 proc.) ir Viduržemio jūros regiono šalyse (960 mln. EUR, arba 28 proc.).

Ekonominės ir socialinės infrastruktūros tikslui finansuoti daugiausia lėšų skirta rytinėse kaimyninėse šalyse – 1,2 mlrd. EUR, arba 34 proc. viso šio tikslo finansavimo.

Galiausiai didžioji dalis regioninės integracijos tikslui numatyto finansavimo (1,3 mlrd. EUR, arba 69 proc.) skirta narystės siekiančioms šalims.

4 lentelė. 2016 m. regionuose, kuriems taikomas sprendimas, pasirašytų EIB finansavimo operacijų pasiskirstymas pagal sektorius (visi ištekliai)

3.3.EIB OPERACIJŲ POVEIKIS IR PRIDĖTINĖ VERTĖ

EIB finansavimo operacijų vertinimas per visą jų gyvavimo ciklą vykdomas naudojantis RVS. Ji padeda atrinkti patikimus projektus, kurie atitinka ES prioritetus ir kuriuose EIB dalyvavimas suteiks pridėtinės vertės. Vertinimo etapu nustatomi rezultatų vertinimo rodikliai kartu su baziniais scenarijais ir tikslais, kurie atspindi tikėtinus operacijos ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos rezultatus. Visą projekto gyvavimo ciklą jo rezultatai vertinami pagal tuos nustatytus veiklos kriterijus ir pranešami dviem svarbiais etapais: tiesioginių operacijų atveju – užbaigus projektą ir praėjus trejiems metams nuo projekto užbaigimo; privataus kapitalo fondų atveju – pasibaigus investavimo laikotarpiui ir gyvavimo ciklo pabaigoje; tarpinio skolinimo atveju – pasibaigus paskirstymo laikotarpiui.

Projektai vertinami pagal tris kriterijus:

i)    pagal 1 kriterijų vertinamas tikėtinas indėlis siekiant ES ir šalių partnerių prioritetų ir tinkamumas pagal EIB įgaliojimo tikslus;

ii)    pagal 2 kriterijų, remiantis tikėtinais rezultatais, vertinama operacijos kokybė ir patikimumas;

iii)    pagal 3 kriterijų vertinamas tikėtinas EIB finansinis ir nefinansinis papildomumas.

Šiame skirsnyje apžvelgiami tikėtini rezultatai siekiant ES politikos tikslų, užfiksuoti taikant rezultatų vertinimo sistemą. Kalbant apie tikėtinus rezultatus, šiame skirsnyje aptariamos ne visos 2016 m. pasirašytos sutartys, bet visi projektai, kurių pirma finansavimo sutartis buvo pasirašyta 2016 metais (jie vadinami naujais projektais). 2016 m. ISĮ regionuose buvo pasirašyti 54 tokie nauji projektai. Bendra patvirtinta šiems projektams skirto EIB finansavimo suma yra 7,3 mlrd. EUR.

2016 m. ISĮ regionuose buvo baigta įgyvendinti 11 projektų, kurie iš pradžių buvo įvertinti pagal RVS, todėl atsirado galimybė išsamiau stebėti pasiektus rezultatus. Šiuos projektus sudarė šešios MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms skirtos kredito linijos, trys infrastruktūros projektai ir du pramonės (mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros) projektai.

3 diagrama. 2016 m. pasirašytų naujų operacijų RVS reitingų pasiskirstymas pagal kriterijų

2016 m. visų naujų projektų reitingas pagal 1 kriterijų buvo bent jau „geras“, o tai reiškia, kad jie atitinka ISĮ tikslus ir svariai prisideda siekiant nacionalinių arba ES vystymosi tikslų ir jų indėlis į kitą tikslą yra nedidelis. Devyniolikos projektų reitingas buvo „puikus“, nes jais buvo svariai prisidedama siekiant tiek ES prioritetų, tiek nacionalinių vystymosi tikslų.

Tiesiogiai finansuojamų projektų 2 kriterijaus reitingas nustatomas pagal projekto patikimumą, finansinį ir ekonominį tvarumą bei tvarumą aplinkos ir socialiniu požiūriais. Tarpinių operacijų reitingas nustatomas pagal tikėtinus rezultatus, pakoreguotus pagal riziką, kuri apskaičiuojama atsižvelgiant į tarpininko patikimumą ir veiklos aplinkos kokybę. Penkiasdešimties projektų reitingas pagal 2 kriterijų buvo „geras“; vidutinė infrastruktūros projektų ekonominė grąža sudarė 10–15 proc. Šešių projektų reitingas buvo „priimtinas“, dažnai dėl labai rizikingos aplinkos, dėl kurios mažėja tikimybė pasiekti užsibrėžtų rezultatų. Jiems priskiriami projektai Ukrainoje ir Kirgizijos Respublikoje.

Pagal 3 kriterijų septynių projektų reitingas buvo „aukštas“, 39 projektų – „reikšmingas“.

4.EIB IR KITŲ SUBJEKTŲ BENDRADARBIAVIMAS

4.1. BENDRADARBIAVIMAS SU KOMISIJA

EIB ir Komisijos bendradarbiavimas su išorės skolinimo įgaliojimu susijusiais klausimais vyksta atsižvelgiant į platesnio masto šių dviejų institucijų partnerystę įvairiausiose srityse – nuo investicijų skatinimo ES, taip pat ir per Europos strateginių investicijų fondą, iki derinimo priemonių, kuriomis remiama EIB ir kitų TFĮ vystymo veikla už ES ribų.

Pagal ISĮ sprendimą reikalaujama, kad Komisija, EIVT ir EIB bendradarbiautų ir didesniu mastu derintų EIB išorės veiksmus su ES išorės politikos tikslais, siekdami didinti EIB finansavimo ir Sąjungos biudžeto išteklių sąveiką, visų pirma palaikydami reguliarų ir sistemingą dialogą ir rengdami išankstines konsultacijas planuojamos politikos, strategijų ir projektų temomis. Toliau taikytas (2013 m. patikslintas) Komisijos, EIVT ir EIB susitarimo memorandumas dėl bendradarbiavimo ir koordinavimo regionuose, kuriems taikomas ISĮ, pavyzdžiui, keičiantis informacija apie planuojamus projektus ir kontaktine informacija.

Konkretus šio bendradarbiavimo pavyzdys yra EIB biurų kolokacija ES delegacijose, naujus EIB išorės biurus perkeliant į vietos delegacijas. Biuras Pekine buvo oficialiai atidarytas 2016 m. gegužės 30 d. ir apima Kinijoje ir Mongolijoje vykdomą veiklą. Be to, 2017 m. pirmąjį ketvirtį iškilmingai atidarytas biuras Naujajame Delyje.

ES derinimo mechanizmais suteikiama daugiau struktūrinio bendradarbiavimo galimybių. Taikant derinimo mechanizmus palaikomi glaudūs bendro finansavimo ryšiai su kitomis tarptautinėmis finansų įstaigomis (TFĮ) ir, atsižvelgiant į kiekvienos atitinkamos šalies sąlygas, atliekamas derinimas su ES politikos kryptimis ir prioritetais. Be to, dėl tų priemonių valdymo struktūros atsiranda galimybė ir poreikis prieš pateikiant projektą dėl dotacijų išteklių derinimo su EIB skolinamomis lėšomis glaudžiai koordinuoti veiklą ir bendradarbiauti su Komisija, EIVT ir kitomis TFĮ.

2016 m. EIB toliau aktyviai dalyvavo įgyvendinant regioninius derinimo mechanizmus. 2016 m. patvirtinta arba pasirašyta 177,32 mln. EUR EIB valdomos paramos iš ES biudžeto lėšų (dotacijos, techninė pagalba, rizikos kapitalas) suma papildo EIB finansavimą ISĮ regionuose (39 mln. EUR ES biudžeto išteklių papildo EIB paskolas, suteiktas pagal Kaimynystės investicinę priemonę, 53 mln. EUR – pagal Vakarų Balkanų investicinę priemonę, 18 mln. EUR – pagal Lotynų Amerikos investicinę priemonę, 18 mln. EUR – pagal Pietryčių Europos energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkosaugos partnerystę, 5,32 mln. EUR – iš Rytų partnerystės techninės pagalbos patikos fondo, 1,64 mln. – pagal Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių investicijų ir partnerystės programą suteiktas paskolas ir 41 mln. EUR – rizikos kapitalą). EIB glaudžiai bendradarbiavo su Komisija ES išorės bendradarbiavimo derinimo platformos (EUBEC) techninės ekspertų grupės veikloje. Išsamus 2015 m. EIB valdomų paramos iš ES biudžeto lėšų operacijų (techninė pagalba, dotacijos, nuosavas kapitalas) sąrašas pateikiamas pridedamame tarnybų darbiniame dokumente.

Komisija toliau aktyviai bendradarbiauja su EIB daugelyje kitų politikos sričių, įskaitant bendravimą su nebendradarbiaujančiomis mokesčių jurisdikcijomis. 2016 m. sausio mėn. Komisija priėmė naują Kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinį, kuriame pateikta keletas iniciatyvų dėl stipresnės ir geriau koordinuotos ES pozicijos dėl piktnaudžiavimo pelno mokesčio srityje tiek bendrojoje rinkoje, tiek už jos ribų. Dokumentų rinkinyje plačiau aptariami kriterijai, kuriais grindžiamas geras mokesčių srities valdymas, įskaitant kovos su agresyviu mokesčių planavimu priemones. Tame dokumentų rinkinyje atsispindi Taryboje vykusių diskusijų rezultatai, atsižvelgta į Europos Parlamento rekomendacijas ir EBPO projekto „Mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimas“ rezultatus. 2017 m. sausio mėn. EIB pristatė laikinąjį požiūrį į savo prastai reguliuojamų, neskaidrių ir nebendradarbiaujančių jurisdikcijų ir didesnės mokesčių rizikos jurisdikcijų politiką.

Išsamūs EIB, Komisijos ir EIVT tarpinstitucinio bendradarbiavimo siekiant remti tiek ES, tiek tų regionų šalių partnerių prioritetus, aspektai išdėstyti pridedamame tarnybų darbiniame dokumente.

4.2. BENDRADARBIAVIMAS SU EUROPOS OMBUDSMENU

2008 m. EIB ir Europos ombudsmeno pasirašytame susitarimo memorandume nustatomas pagrindas dviejų etapų – vidinio (EIB skundų nagrinėjimo mechanizmas) ir išorinio (Ombudsmeno veikla) – EIB skundų nagrinėjimo mechanizmui; jį po išsamių viešų konsultacijų 2010 m. patvirtino EIB direktorių valdyba. Šiuo memorandumu įtvirtinta bendra mechanizmo paskirties ir tiek vidinio, tiek išorinio jo taikymo nuoseklumo samprata, ypač akcentuojant šiuos aspektus:

•    visuose EIB padaliniuose turi būti sukurtas veiksmingas vidaus skundų nagrinėjimo mechanizmas (EIB skundų nagrinėjimo mechanizmas), kurį taikant nagrinėjami išorės subjektų EIB pateikti skundai;

•    tais atvejais, kai skundai yra susiję su operacijomis už ES ribų, įskaitant išorės įgaliojimus, ir skundą pateikia ne ES pilietis ar gyventojas, Ombudsmenas įsipareigoja nagrinėdamas skundus sistemingai naudotis įgaliojimais savo iniciatyva;

•    Ombudsmeno atliekamo patikrinimo mastą, pripažįstant EIB skundų mechanizmą kaip privalomą išankstinę procedūrą.

2016 m. Ombudsmenui nepateikta nė vieno skundo dėl EIB veiklos regione, kuriam taikomas išorės skolinimo įgaliojimas².

Galiojančioje EIB skundų nagrinėjimo mechanizmo politikoje nurodyta, kad EIB stengiasi periodiškai peržiūrėti mechanizmą. Tikimasi, kad vykdoma peržiūra, įskaitant viešas konsultacijas, bus baigta 2017 m. pabaigoje.

4.3. BENDRADARBIAVIMAS SU TARPTAUTINĖMIS FINANSŲ ĮSTAIGOMIS

Bendradarbiavimas su kitomis TFĮ yra neatskiriama EIB veiklos dalis ir apima dialogą instituciniais, horizontaliaisiais bei teminiais klausimais ir tarpusavio konsultacijas, taip pat geresnį bendrą veiklos finansavimą ir darbo pasidalijimą. Tarptautinių finansų įstaigų dialogas daugiausia vyksta specializuotose darbo grupėse, kurios periodiškai posėdžiauja siekdamos dalytis geriausiąja patirtimi arba spręsti konkrečius klausimus.

EIB ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) bendradarbiavimas buvo tęsiamas pagal 2012 m. susitarimo memorandumą. 2016 m. birželio mėn. įvyko Iniciatyvinio komiteto posėdis, kuriam pirmininkavo Komisija. Jame daugiausia dėmesio skirta banko atsakui į migracijos krizę ir bendradarbiavimui apskritai. Be to, EIB ir ERPB surengė du ryšių grupės susitikimus, kad apsikeistų nuomonėmis apie planuojamas operacijas regionuose, kuriuose abu bankai vykdo veiklą. Be to, bankai dalijosi informacija apie savo atsaką į migracijos krizę ir kitomis bendromis juos dominančiomis temomis, įskaitant problemas, susijusias su lengvatinio apmokestinimo zonomis ir naujai sukurta Rytų partnerystės regiono iniciatyva „EU4Business“. Kitos TFĮ bendrai finansavo dvidešimt septynis 2016 m. pasirašytus projektus. Daugiausia projektų bendrai finansuoja ERPB (13 projektų), skyręs 1,1 mlrd. EUR sumą, kuri sudaro 44 proc. visos bendro finansavimo sumos, ir Pasaulio bankas (7 projektai), skyręs 32 proc. visos bendro finansavimo sumos. Amerikos valstybių plėtros bankas ir Lotynų Amerikos plėtros bankas bendrai finansavo 2 projektus (4 proc.), Azijos plėtros bankas – 4 projektus (22 proc.)².

Pastaraisiais metais stiprėja EIB, AFD ir KfW bendradarbiavimas. 2016 m. ISĮ regionuose su AFD buvo bendrai finansuojami 4 projektai, kuriems EIB iš viso skyrė 778 mln. EUR finansavimą. Su KfW grupe bendrai finansuoti 3 projektai, kuriems EIB iš viso skyrė 142 mln. EUR finansavimą. Be to, politikos ir derinimo lygmeniu bei veiklos lygmeniu buvo nustatyta nuolatinė susitikimų tvarka, padėjusi keistis informacija ir didinti skaidrumą.

Šios trys institucijos glaudžiai bendradarbiauja ir vykdydamos Savitarpio pasitikėjimo iniciatyvą (SPI). Ši iniciatyva, kuri yra plačiai pripažinta ES išorės bendradarbiavimo politikos krypčių įgyvendino priemonė, vykdoma nuo 2013 m. Numatyta, kad trys SPI parteriai vienas kitam patiki atlikti tam tikras užduotis, pavyzdžiui, dalį išsamaus projekto patikrinimo arba pirkimų priežiūrą. Iniciatyvos vykdytojus džiugina supaprastintos procedūros. SPI partnerių vadovybė ir sprendimus priimantys organai susipažino su kitos institucijos parengtais dokumentais, kuriais remdamiesi patys priima sprendimus. 2016 m. buvo tęsiamos derybos dėl tolesnio darbų pasidalijimo ir paskirstymo didinimo, taip pat SPI svarbos ir veiksmingumo stiprinimo.

Naujas ir svarbus pokytis buvo trijų naujų narių – Azijos infrastruktūros investicijų banko (AIIB), Islamo plėtros banko ir Naujojo plėtros banko (dar vadinamo BRICS banku) – priėmimas 2016 m. 2016 m. gegužės mėn. Pekine pasirašytame EIB ir AIIB susitarimo memorandume numatyta toliau stiprinti EIB ir AIIB santykius bendro reikalavimus atitinkančių operacijų finansavimo, dalijimosi žiniomis ir reguliarių aukšto lygio susitikimų nustatymo srityse.

Be daugelio darbo grupių ir įvairiausius klausimus (klimato, infrastruktūros, finansų, rizikos, rezultatų vertinimo, ex post vertinimo, skolos valdymo ir pan.) apimančių iniciatyvų, daugiašalių plėtros bankų (DPB) bendradarbiavimas išlieka stiprus aukščiausiu lygmeniu. 2016 m. aukšto lygio DPB diskusijose daugiausia dėmesio buvo skiriama pagrindinėms plėtros darbotvarkės temoms, t. y., kaip bendrai stiprinti DPB paramą kovai su klimato kaita ir prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo. Kita svarbi DPB bendradarbiavimo tema 2016 m. buvo pabėgėlių krizės ir priverstinės migracijos padarinių švelninimas. Buvo sukurta speciali DPB darbo grupė, kuriai pavesta nustatyti ir įvertinti DPB privačiojo sektoriaus finansų sutelkimą ir skatinimą. Atsižvelgdami į G 7 ir G 20 rekomendacijas, DPB drauge ieškojo būdų savo balansams optimizuoti ir skolinimo, skirto vystymosi tikslams įgyvendinti, pajėgumams didinti.

Be to, po susitarimo memorandumų, pasirašytų su UNIDO, IFAD ir FAO, EIB toliau stiprino ryšius su JT sistema. 2016 m. spalio mėn. EIB ir UNDP pasirašė susitarimo memorandumą. Pagrindinės šios partnerystės temos yra atsakas į klimato kaitą, atsakas į krizes ir situacijas po krizių, migracijos krizė bei įtraukiųjų rinkų ir verslumo skatinimas. 2016 m. balandžio mėn. pasirašytas susitarimas su UNOPS. Ši partnerystė abiem institucijoms padės spręsti darnaus vystymosi problemas, visų pirma nestabilios ekonomikos šalyse, taip pat kovoti su klimato kaita ir stiprinti privačiojo sektoriaus gebėjimą skatinti ekonomikos augimą ir pokyčius.

(1) 2016 m. rugsėjo mėn. Komisija pasiūlė didžiausią dabartinio ISĮ viršutinę ribą padidinti iki 32,3 mlrd. EUR (COM(2016) 583). Tikimasi, kad teisėkūros procedūra bus užbaigta antrą 2017 m. pusmetį Parlamentui ir Tarybai pasiekus susitarimą.

(2) Ši ataskaita parengta pagal 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo 466/2014/ES, kuriuo nustatytas išorės skolinimo įgaliojimas, 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

(3) „Naujomis“ laikomos visos operacijos, kurių pirma finansavimo sutartis pasirašyta 2016 m. Šios operacijos sudaro visą patvirtintą 7,2 mlrd. EUR sumą.

(4) COM(2016) 583.

(5) COM(2016) 584.