EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 03 30

COM(2017) 151 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl Aplinkos triukšmo direktyvos įgyvendinimo pagal Direktyvos 2002/49/EB 11 straipsnį

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl Aplinkos triukšmo direktyvos įgyvendinimo pagal Direktyvos 2002/49/EB 11 straipsnį

1.    Įvadas

Aplinkos triukšmo direktyvos (toliau – Direktyva) 1 11 straipsnyje numatyta, kad Europos Komisija kas penkerius metus turi parengti įgyvendinimo ataskaitą. Direktyvoje reikalaujama, kad ataskaitoje būtų ne tik aptariamas įgyvendinimas, bet ir pateikiama akustinės aplinkos apžvalga, peržiūrėti aplinkos triukšmo sumažinimo uždaviniai ir priemonės (tiesiogiai taikomi teisės aktai), ir įvertintas tolesnių Bendrijos veiksmų poreikis. Šioje antrojoje įgyvendinimo ataskaitoje apžvelgiama padėtis nuo pirmosios ataskaitos paskelbimo 2 , taip pat pateikiamas po Direktyvos įvertinimo, kuris buvo atliktas 2016 m. pagal Komisijos reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT), parengtas veiksmų planas. Todėl ji turėtų būti skaitoma kartu su atitinkamu tyrimu ir Tarnybų darbiniu dokumentu 3 .

Triukšmo tarša tebėra didelė su aplinka susijusi sveikatos problema Europoje. Remiantis moksliniais įrodymais, aukšto lygio triukšmo taršos ilgalaikis poveikis gali sukelti didelį poveikį žmogaus sveikatai endokrininės sistemos ir smegenų veiklos kontroliuojamose srityse: konkrečiai, sukelti širdies ir kraujagyslių ligas, sutrikdyti miegą ir sukelti susierzinimą (nepatogumo jausmą, trikdantį bendrą savijautą). Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Europoje triukšmo tarša yra antra po oro taršos su aplinka susijusių ligų priežastis.

Neigiamas su aplinka susijęs poveikis ir sveikatai bei gerovei keliama rizika taip pat yra vieni iš piliečiams didžiausią susirūpinimą keliančių klausimų 4 , o Sąjungai tenka tam tikras vaidmuo apsaugojant savo piliečius nuo tokių pavojų ir rizikos, ir už Sąjungos miestų tvarumo padidinimą. Aplinkos triukšmo kenksmingą poveikį patiriančių žmonių skaičiaus mažinimo tikslas, apie kurį turi būti pranešama pagal Direktyvos 11 straipsnio 2 dalį, buvo nustatytas 7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje 5 . Tam yra reikalingi novatoriški sprendimai, kurie padės pasiekti Komisijos bendrąjį prioritetą Nr. 1. – Naujo darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investicijų postūmio.

ES lygmeniu Direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo yra pagrindinė teisinė priemonė siekiant apsaugoti piliečius nuo per didelės triukšmo taršos, kurią sukelia kelių, geležinkelių ir oro transporto eismas, taip pat dideli pramonės įrenginiai. Direktyva siekiama dvejopo tikslo: 1) apibūdinti bendras procedūras, kuriomis siekiama išvengti, sumažinti, ar apsaugoti nuo aplinkos triukšmo kenksmingo poveikio pasekmių, ir 2) suteikti pagrindą plėtoti priemones pagrindinių šaltinių spinduliuojamam triukšmui sumažinti.

2.    Akustinės aplinkos kokybė ES ir poveikis visuomenės sveikatai

Europos aplinkos agentūra (EEA) atliko Europos piliečių patiriamo triukšmo poveikio vertinimą valstybių narių 467 aglomeracijose (kuriose įvertinti keliai, geležinkeliai, oro uostai ir pramonės įrenginiai), 86 stambiuose oro uostuose, taip pat 186 600 km pagrindinių kelių ir 44 320 km pagrindinių geležinkelių ne aglomeracijose. Kadangi valstybių narių ataskaitos vis dar yra neišsamios, trūkstami duomenys buvo įrašyti taikant specialų duomenų spragų užpildymo metodą 6 . 1 pav. atskirai pateikti rezultatai aglomeracijose ir už jų ribų 7 .

1 paveikslas. Didesnį nei 55 dB Lden aplinkos triukšmą aglomeracijose ir už jų ribų patiriančių žmonių skaičius 28 ES valstybėse narėse 2012 m.

Kelių eismo triukšmas aglomeracijose ir už jų ribų išlieka dominuojančiu triukšmo šaltiniu, darančiu žmonėms didesnį nei Direktyvoje nustatyto lygio, apie kurį reikia pranešti, poveikį: apskaičiuota, kad iš viso (aglomeracijose ir už jų ribų) didesnį nei 55 dB Lden kelių eismo triukšmą patiria apie 100 mln. žmonių (beveik 70 mln. žmonių aglomeracijose ir 30 mln. – už jų ribų). Geležinkeliai yra antras pagal svarbą triukšmo šaltinis: didesnį kaip 55 dB Lden triukšmą patiria iš viso daugiau nei 18 mln. žmonių (apie 10 mln. žmonių aglomeracijose ir 8 mln. – už aglomeracijų ribų), trečias šaltinis – orlaivių triukšmas: iš viso beveik 4 mln. žmonių (beveik 3 mln. aglomeracijose ir 1 mln. už aglomeracijų ribų) patiria didesnį kaip 55 dB Lden triukšmą. Didesnį nei 55 dB Lden pramonės triukšmą miestų vietovėse patiria apie 1 mln. žmonių.

Remiantis šiais patiriamo triukšmo duomenimis 8 , 14,1 mln. suaugusiųjų patiria didelį aplinkos triukšmo dirginimą, 5,9 mln. suaugusiųjų – didelį miego sutrikdymą, 69 000 – patenka į ligonines, o aplinkos triukšmo sukeltų ankstyvų mirčių atvejų yra 15 900 kasmet.

Į šiuos duomenis įtrauktos tik į Direktyvos taikymo sritį patenkančios aglomeracijos, keliai, geležinkeliai ir oro uostai. Taigi bendras poveikis ir poveikis sveikatai yra dar didesni.

3.    Direktyvos įgyvendinimas

Valstybės narės toliau įgyvendina Direktyvą, nors įgyvendinimo lygis smarkai skiriasi priklausomai nuo valstybių narių pasirinkto užmojo masto, įgyvendinimui skiriamų išteklių, ir nuo to, ar už įgyvendinimą yra atsakingos labiau centralizuotos, ar labiau vietos reikšmės decentralizuotos valdžios institucijos. Apibendrinimas.

Direktyva buvo perkelta į nacionalinę teisę tinkamai visose 28 valstybėse narėse; tai buvo padaryta priimant naujus įgyvendinimo reglamentus arba iš dalies pakeičiant esamus teisės aktus.

Jokių didelių problemų nustatant į Direktyvos taikymo sritį įtrauktinus pagrindinius kelius, pagrindinius geležinkelius ir aglomeracijas, nenustatyta. Tačiau kai kuriose valstybėse narėse vis dar yra praktinių su triukšmo žemėlapių parengimu susijusių sunkumų, kurie kyla tarp nacionalinių įstaigų ir vietos valdžios institucijų.

Direktyvoje konkrečių šaltinių ribinės vertės ES lygmeniu nėra nustatomos: valstybėms narėms paliekama teisė nusistatyti nacionalines ribines vertes, jei jos to pageidauja. Tokias vertes nustatė 21 valstybė narė, o dar keturios valstybėse narės nustatė neįpareigojančius tikslus. Tačiau iki šiol gauta nedaug įrodymų apie jų sėkmingą įgyvendinimą.

Rengdamos strateginius triukšmo žemėlapius, valstybės narės naudojosi Direktyvoje nustatytais rodikliais. Tačiau ypatingais atvejais valstybės narės taip pat naudojosi kitais nacionaliniais triukšmo rodikliais, kaip nurodyta Direktyvos 5 straipsnio 2 dalyje.

Nebuvo lyginami nei laikotarpio tarp ataskaitų teikimo, nei atskirų šalių duomenys, nes valstybės narės vis dar gali vertinti triukšmą taikydamos pritaikytus nacionalinius metodus. Padėtį padės reikšmingai pagerinti naujai parengti bendrieji metodai 9 : nuo 2018 m., kai jų naudojimas taps privalomu, duomenis bus galima palyginti.

Dabartiniame penkerių metų ataskaitų teikimo cikle dar nepateikta daugiau nei 20 % reikalaujamų triukšmo žemėlapių ir apie 50 % veiksmų planų. Taigi Direktyvos įgyvendinimas smarkiai atsilieka, nes iš valstybių narių buvo reikalaujama, kad jos pateiktų šią informaciją iki atitinkamai 2012 m. ir 2013 m. Duomenų išsamumo apžvalga pateikta 1 lentelėje.

1 lentelė. Triukšmo žemėlapių ir veiksmų planų pateikimo pažanga dabartiniame ataskaitų teikimo cikle

Šaltinis. Paslaugų teikimo sutarties ataskaita, pateikta http://ec.europa.eu/environment/noise/evaluation_en.htm

Kadangi valstybės narės jau parengė beveik 80 % reikalaujamų triukšmo žemėlapių ir juos paskelbė įvairiuose internetiniuose informacijos portaluose, tiesioginis Direktyvos įgyvendinimo rezultatas yra tai, kad mes dabar daug aiškiau suvokiame, koks yra triukšmo problemos Europos Sąjungoje mastas. Nepaisant prieinamumo prie šios informacijos, piliečiai ne visada žino, kokia yra padėtis, susijusi su triukšmu, ir koks yra triukšmo poveikis sveikatai.

Valstybės narės taiko skirtingus veiksmų planavimo metodus. Tai rodo nustatyti triukšmo mažinimo priemonių tipai, pusiausvyra tarp išlaidų reikalaujančių arba jų nereikalaujančių priemonių, ir planų pobūdis (strateginis ir (arba) orientuotas į veiksmus). Be to, pavėluotai parengiami veiksmų planai rodo, kad daugelis valstybių narių nesiėmė veiksmų triukšmo taršai mažinti. To priežastys yra įvairios: pavyzdžiui, aglomeracijose kompetentingos valdžios institucijos, atsakingos už veiksmų planų rengimą, gali neturėti strateginių arba biudžeto sprendimų priėmimo galių, kad galėtų nustatyti, ar priemonės, įtrauktos į veiksmų planą, yra realistiškos, įgyvendinamos ir gali būti finansuojamos.

Taip pat skiriasi konsultacijų, kurias valstybės narės surengė dėl veiksmų planų, kokybė ir kiekybė. Konsultacijose dalyvavusios NVO teigė, kad, nors konsultacijose gautų atsakymų apžvalga yra įtraukiama į veiksmų planus, dažnai nėra aišku, kaip planuose buvo atsižvelgta į šiuos atsakymus.

Svarbiausios šių didelių įgyvendinimo vėlavimų priežastys yra, be kita ko, prioriteto atitinkamam klausimui nesuteikimas nacionaliniu ir (arba) vietos lygmeniu, kai priimamas sprendimas dėl ribotų žmogiškųjų ir finansinių išteklių asignavimo. Konkrečios problemos triukšmo kartografavimo srityje buvo centralizuotų ir nuoseklių pradinių duomenų trūkumas, veiksmingo koordinavimo tarp skirtingų kompetentingų valdžios institucijų, atsakingų už Direktyvos įgyvendinimą, nebuvimas ir menkos galimybės palyginti triukšmo žemėlapius skirtingose jurisdikcijose. Rengiant veiksmų planus buvo vėluojama dėl vėlavimų kartografuojant triukšmą (veiksmų planai turi būti grindžiami triukšmo žemėlapiais), ir trumpo laikotarpio tarp triukšmo žemėlapių parengimo ir veiksmų planų terminų (12 mėnesių). Apskritai, remiantis įrodymais, toms valstybėms narėms, kurios įgyvendinimui taikė labai decentralizuotą metodą, buvo ypač sunku užtikrinti, kad jų valdžios institucijos įgyvendintų Direktyvos priemones laiku.

Nors nustatant tyliąsias zonas (aglomeracijose ir ne gyvenvietėse) ir nustatant tokių zonų atrankos kriterijus, daugelyje valstybių narių padaryta pažanga, tyliąsias zonas iki šiol yra nustačiusios tik 13 valstybių narių. Galima to priežastis – tariamas neaiškumas dėl to, ar būtų galimas zonos tipo pakeitimas ateityje ir ar nustatytai tyliajai zonai galėtų būti taikomi teisiniai apribojimai. Tačiau tose valstybėse narėse, kuriose tyliosios zonos buvo nustatytos, jų skaičius laikotarpiu tarp pirmosios ir antrosios ataskaitos pateikimo (2007–2012 m.) labai išaugo. Siekdamos palengvinti tyliųjų zonų nustatymą, valstybės narės paprašė Komisijos parengti papildomas praktines rekomendacijas.

Daug įgyvendinimo sunkumų sukėlė išplėsta Direktyvos taikymo sritis (žr. 2 lentelę) ir reikšmingai išaugęs skaičius subjektų, dėl kurių turėjo būti parengti triukšmo žemėlapiai ir veiksmų planai (pvz., aglomeracijų, dėl kurių turėjo būti atlikti tokie veiksmai, skaičius išaugo nuo 176 iki 467). Dėl to, kad pasikeitė taikymo sritis, tapo sunku palyginti skirtingais ataskaitiniais laikotarpiais pateiktų duomenų išsamumą.

2 lentelė. Subjektų, įtrauktų į Aplinkos triukšmo direktyvos taikymo sritį per 1-ą ir per 2-ą ataskaitinį laikotarpį, skaičius

4.    Direktyvos vertinimas

2013 m. Komisija, įgyvendindama savo geresnio reglamentavimo darbotvarkę 15 , pasiūlė pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) atlikti Direktyvos vertinimą 16 . Remiantis Geresnio reglamentavimo gairėmis 17 , šiame vertinime nagrinėjama, ar Direktyva buvo ir tebėra svarbi norint išspręsti problemą, kuriai išspręsti ji yra skirta, ir ar ji suteikia ES pridėtinę vertę, palyginti su valstybių narių savarankiškais veiksmais. Be to, šiame vertinime vertinama, ar taikant Direktyvą tai buvo pasiekta veiksmingai ir efektyviai, ir ar jos nuostatos derėjo su kitais ES teisės aktais. Vertinime taip pat aptariamas Direktyvos poveikis MVĮ ir galimybė supaprastinti ir sumažinti administracinę naštą.

Šis vertinimas apima laikotarpį nuo Aplinkos triukšmo direktyvos priėmimo (2002 m.) iki dabar. Vertinimo mastas apsiriboja tik Aplinkos triukšmo direktyva, tačiau jame atsižvelgiama į Direktyvos sąveiką su ES teisės aktais, kuriais siekiama skleidžiamą triukšmą mažinti jo susidarymo vietoje (pvz., reglamentuojant motorinių transporto priemonių skleidžiamą triukšmą), tačiau šie teisės aktai nėra išsamiai nagrinėjami.

Vertinimo metodiką sudarė dokumentų ir duomenų analizė, kurią vykdant buvo nagrinėjami valstybių narių ataskaitose pateikti duomenys ir kiti susiję ES ir nacionaliniai dokumentai, taip pat naujausia mokslinė literatūra. Buvo peržiūrėtos Direktyvos įgyvendinimo administracinės sąnaudos ir atlikta sąnaudų ir naudos analizė. Atliekant vertinimą taip pat buvo vykdomos intensyvios ir išsamios konsultacijos su visų valstybių narių kompetentingomis valdžios institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais: vykdomos internetinės apklausos, surengti išsamūs pokalbiai, seminaras, ir viešos konsultacijos internete.

Pati Direktyva ir abu jos tikslai tebėra labai aktualūs siekiant patenkinti nustatytus ES politikos formavimo poreikius 18 . Triukšmo tarša išlieka didžiausia su aplinka susijusi sveikatos problema Europoje. Kaip tvirtina suinteresuotieji subjektai, siekiant išspręsti šią problemą, triukšmo valdymui ir toliau reikia taikyti bendrą metodą. Be to, ES lygmeniu suderintų duomenų rinkimas yra svarbus siekiant sukurti aukštos kokybės įrodymų bazę, kad būtų galima toliau kurti ES teisės aktus dėl triukšmo jo susidarymo vietoje – tai yra būtina, nes vietos triukšmo valdymo priemonės gali būti neveiksmingos, jei pagrindinių triukšmo šaltinių skleidžiamam triukšmui nėra taikoma papildoma kontrolė.

Kalbant apie suderinamumą, nustatyta, kad pati Direktyva yra iš esmės nuosekli, nors suinteresuotieji subjektai įžvelgia tam tikrų neaiškumų. Be to, buvo įrodytas Direktyvos išorinis suderinamumas su kitais susijusiais ES teisės aktais (aplinkos ir triukšmo jos susidarymo vietoje teisės aktais), ir yra laikoma, kad ji juos papildo. Nors ankstyvaisiais Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę etapais buvo praktinių sunkumų, nustatyta, kad nacionaliniai triukšmo kontrolės teisės aktai beveik visada buvo suderinti su Direktyva.

Jau padaryta tam tikra pažanga siekiant pirmojo Direktyvoje nustatyto tikslo, tačiau poveikis dar nėra juntamas dėl to, kad buvo smarkiai vėluojama teisiškai priimti bendras metodikas, o valstybėse narėse labai vėluota ją įgyvendinti. Kalbant apie pažangą siekiant antrojo tikslo, Direktyva vis labiau atkreipiamas dėmesys ES lygmeniu į žalingo triukšmo poveikio sveikatai reikšmę. Tačiau ES dar nepasinaudojo taikant Direktyvą surinktais duomenimis apie gyventojų patiriamo triukšmo poveikį, kad parengtų teisės aktą dėl triukšmo jo susidarymo vietoje. Kalbant apie bendrą Direktyvos poveikį triukšmo taršai, reikėtų pažymėti, kad daugumos triukšmo mažinimo priemonių naudą galima pamatyti tik ilgesniu laikotarpiu, nes triukšmo mažinimo priemonėms įgyvendinti reikia laiko (pvz., daugiau kaip 20 metų), todėl šiuo metu Direktyvos poveikis triukšmo taršai negali būti visapusiškai įvertintas.

Panašu, kad triukšmo kartografavimui ir veiksmų planavimui taikomi penkerių metų trukmės ciklai yra tinkami, tačiau nustatyta, kad vienerių metų tarpas tarp žemėlapių parengimo ir susijusių veiksmų planų priėmimo yra per trumpas. Ataskaitų teikimo mechanizmas yra veiksmingas siekiant, kad valstybės narės greitai pateiktų ataskaitų duomenis, tačiau jis galėtų būti patobulintas.

Tais atvejais, kai veiksmų planai, kuriuose numatytos triukšmo valdymo priemonės, buvo priimti, Direktyvos sąnaudų ir naudos santykis pagal labiausiai tikėtiną sąnaudų ir naudos scenarijų buvo 1:29. Įgyvendinimo administracinės išlaidos yra nedidelės: vienam gyventojui – 0,15 EUR už triukšmo žemėlapius ir 0,03 EUR už veiksmų planus skaičiuojant pagal visą gyventojų skaičių (vidutinėmis vertėmis) per vieną ataskaitinį laikotarpį (t. y., kas penkeri metai). Atsižvelgiant į tai, kad ES yra iš viso 508 mln. gyventojų, visų valstybių narių visapusiško įgyvendinimo administracinės išlaidos yra labai mažos ir sudaro apie 91 mln. EUR kas 5 metus, arba maždaug 18 mln. EUR per metus. Galimybės dar labiau sumažinti Direktyvos įgyvendinimo administracines išlaidas yra nedidelės. Direktyva taip pat neturi poveikio mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Taikant Direktyvą galima generuoti ES pridėtinę vertę sukuriant vienodas konkurencijos sąlygas visiems ES transporto infrastruktūros operatoriams, padedant geriau suvokti triukšmo taršą, taip pat formuojamą ES politiką geriau pagrindžiant informacija, nes pagal Direktyvą būtų teikiami ES lygmeniu palyginami triukšmo poveikio duomenys. Nepaisant šio didelio potencialo, dėl įgyvendinimo vėlavimo Direktyva nepavyko sukurti tokios ES pridėtinės vertės, kokią būtų galima sukurti ją taikant.

Supaprastinimo potencialo srityje atliekant vertinimą nustatyta, kad Direktyva nustatyti reikalavimai yra gana nesudėtingi, o sunkumų kyla daugiausiai dėl to, kaip valstybės narės įgyvendino Direktyvą taikydamos subsidiarumo principą (pvz., deleguodamos įgyvendinimo pareigą keliems skirtingiems valdymo lygiams ir taip sukurdamos sudėtingą kompetencijos tvarką). Todėl supaprastinimo potencialas galimas valstybės narės įgyvendinimo lygmeniu, o ne Direktyvos teisinio teksto lygmeniu. Neseniai peržiūrėjus Direktyvą perkeliančius teisės aktus keliose valstybėse narėse, nustatyta, kad jos šią problemą pripažįsta.

5.    Triukšmo šaltinius reglamentuojantys teisės aktai

Nuo tada, kai 2011 m. buvo pateikta pirmoji įgyvendinimo ataskaita 19 , ES priėmė keturis reglamentus, konkrečiai, Reglamentą (ES) Nr. 540/2014 dėl variklinių transporto priemonių ir keičiamųjų triukšmo slopinimo sistemų garso lygio 20 , Reglamentą (ES) Nr. 168/2013 dėl dviračių ir triračių transporto priemonių bei keturračių patvirtinimo ir rinkos priežiūros 21 , Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1304/2014 dėl posistemio „Geležinkelių riedmenys. Triukšmas“ techninės sąveikos specifikacijos 22 , ir Reglamentą (ES) Nr. 598/2014, kuriuo pagal darnųjį metodą nustatomos su triukšmu susijusių naudojimo apribojimų taikymo Sąjungos oro uostuose taisyklės ir procedūros 23 . Dėl geležinkelių triukšmo Komisija taip pat paskelbė darbinį dokumentą „Dėl krovininių traukinių keliamo triukšmo“ 24 , kuriuo reikalaujama, kad valstybės narės kuo intensyviau naudotųsi turimomis bendrosiomis ir finansinėmis priemonėmis. Komisija taip pat išnagrinėjo Direktyvos 2000/14/EB dėl lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamą triukšmą, suderinimo 25 su Mašinų direktyva 2006/42/EB 26 , tačiau padarė išvadą, kad šios direktyvos turėtų likti atskirtos.

6.    Rekomendacijos ir kiti veiksmai

Atlikus Direktyvos vertinimo ir įgyvendinimo įvertinimą, nustatyta, jog yra kelios sritys, kuriose reikalinga triukšmo, darančio poveikį piliečių sveikatai, mažinimo veikla, kad būtų geriau pasiekti Direktyvos tikslai ir taip priartėta prie PSO rekomenduojamų verčių.

1) Tai, kad vėluojama įgyvendinti Direktyvą, buvo pabrėžta ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūroje 27 . Toje peržiūroje taip pat pabrėžiama, kad valstybės narės yra atsakingos už įgyvendinimo spragų panaikinimą. Komisija, siekdama prisidėti prie spragų panaikinimo, ne tik toliau gerins įgyvendinimą tiksliniais vykdymo užtikrinimo veiksmais, bet ir pateiks moksliškai pagrįstas rekomendacijas valstybėms narėms, visų pirma, dėl žalingo poveikio įvertinimo pagal dozės poveikio santykį. Komisija taip pat dirbs kartu su valstybėmis narėmis, kad pagerintų ataskaitų teikimo mechanizmą vykdydama aplinkos politikos srities stebėsenos ir ataskaitų teikimo prievolių tinkamumo patikrą.

2) Kadangi Direktyvos įgyvendinimo sunkumai kyla pirmiausiai iš to, kokį Direktyvos įgyvendinimo būdą valstybės narės pasirinko pagal subsidiarumo principą, Komisija kviečia valstybes nares persvarstyti savo įgyvendinimo taisykles, įskaitant dėl tyliųjų zonų nustatymo.

3) ES triukšmo jo susidarymo vietoje teisės aktai išlieka veiksmingiausia kovos su triukšmu priemonė 28 . Pagerinus Direktyvos įgyvendinimą, bus sukurta išsami skleidžiamo triukšmo Sąjungoje duomenų bazė, todėl triukšmo mažinimo priemonių transporto srityje politikos alternatyvas bus galima pagrįsti geresne informacija. Komisija yra įsipareigojusi tuo visapusiškai pasinaudoti ateityje, priimdama sprendimą dėl pirmiau nurodytų teisinių priemonių peržiūros.

4) Atliekant vertinimą, nustatytos tik kelios su pačia Direktyva susijusios problemos, konkrečiai, ribota Direktyvos taikymo sritis (kuri leidžia taikyti bendrą metodą tam, kad būtų išvengta triukšmo žalingo poveikio, jam būtų užkirstas kelias arba jis būtų sumažintas, vietoj to, kad būtų mažinamas aplinkos triukšmo neigiamas poveikis sveikatai), kelių nedidelių išaiškinimų kai kuriose apibrėžtyse poreikis, taip pat poreikis suderinti Direktyvą su naujausiais reglamentavimo pokyčiais, įvykusiais ES lygmeniu po Direktyvos priėmimo (pvz., su Lisabonos sutartimi). Be to, naujos mokslo žinios rodo, kad žalingas poveikis sveikatai gali pasireikšti esant mažesniam triukšmui nei šiuo metu reglamentuojamas Direktyvoje; į tai Komisija turi atsižvelgti pagal Direktyvos 11 straipsnio 4 dalį. Todėl Komisija surengs dialogą su suinteresuotaisiais subjektais, kad įvertintų, kaip šias problemas būtų galima išspręsti be reikalo nemažinant valstybių narių lankstumo, leidžiančio joms pačioms nusistatyti užmojo mastą arba pasirinkti metodus.

5) Pernelyg didelio triukšmo poveikis taip pat gali būti sprendžiamas vykdant miestų planavimo politiką – tai siūloma 7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje. Nors kompetencija šioje srityje tenka valstybėms narėms, Komisija stimuliuos ir skatins didelio triukšmo miesto vietovėse sumažinimo veiklą, pavyzdžiui, palengvindama keitimąsi gerąja patirtimi, taip pat remdama mokslinius tyrimus ir inovacijas šioje srityje.

6) Vertinimas rodo, kad priemonės, kuriomis triukšmo problema sprendžiama tiesiogiai, reikalauja didelių pradinių sąnaudų ir ilgo finansinių investicijų susigrąžinimo laikotarpio. Tačiau, palyginus jų sąnaudas su nauda visuomenei, jos yra itin efektyvios. Todėl valstybės narės yra raginamos, įgyvendindamos savo veiksmų planus pagal Direktyvą, imtis triukšmo mažinimo priemonių, pritraukdamos ir privačias investicijas, kai tai įmanoma.

7) Tam tikrais atvejais valstybės narės galėtų pasinaudoti tiksliniu ES bendru finansavimu iš Sanglaudos fondo ir Europos regioninės plėtros fondo, kad paremtų triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimą, kai tokios priemonės yra sudėtinių visaapimančių pastangų dalis siekiant pagerinti miestų aplinką arba sukurti ir pagerinti aplinką tausojančias (taip pat mažai triukšmo keliančias) transporto sistemas. Paramą taip pat galima gauti iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP).

8) Didelio transporto priemonių keliamo triukšmo ilgalaikis poveikis žmonių sveikatai nėra pakankamai žinomas, todėl triukšmo mažinimo priemonėms nesuteikiamas prioritetas, ir neskiriamas biudžetas, kai jo reikia. Todėl valstybės narės turėtų gerinti piliečių ir vietos bei regionų politikų informuotumą apie tokį neigiamą poveikį.

(1)

OL L 189, 2002 7 18.

(2)

COM(2011) 321 final

(3)

Visas ataskaitas galima rasti http://ec.europa.eu/environment/noise/evaluation_en.htm

(4)

 Eurostatas „Urban Europe: Statistics on Cities, Towns and Suburbs“, 2016 m., p. 135; paskelbta: http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/File:Proportion_of_people_who_are_satisfied with the level_of_noise_in_their_city,_2015_(%C2%B9)_(%25)_Cities16.png  

(5)

joje kviečiama smarkiai sumažinti triukšmo taršą ir užtikrinti, kad iki 2020 m. būtų labai sumažinta triukšmo tarša ES ir priartėta prie PSO reikalaujamo lygio.

(6)

 Duomenų spragos buvo užpildytos remiantis „Triukšmas Europoje 2014 m.“ kurią rasite http://www.eea.europa.eu/publications/noise-in-europe-2014 , paskelbta metodika

(7)

Direktyva reikalaujama atskirai pateikti triukšmo aglomeracijose ir triukšmo už aglomeracijų ribų žemėlapius.

(8)

Apskaičiuota taikant tokią pačią metodiką / reakcijos į poveikį santykį, kaip ir ataskaitoje „Noise in Europe 2014“, paskelbtoje: http://www.eea.europa.eu/publications/noise-in-europe-2014

(9)

2015 m. gegužės 19 d. Komisijos direktyva (ES) 2015/996, kuria pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/49/EB nustatomi bendrieji triukšmo įvertinimo metodai , OJ L 168, 2015 7 1.

(10)

Iki 2015 m. birželio mėn.

(11)

22 iš 28 šalių.

(12)

19 iš 26 šalių – 2 šalys 2010 m. pagrindinių geležinkelių neturėjo.

(13)

Iki 2015 m. lapkričio mėn.

(14)

Direktyvos 3 straipsnio p punkte vienas pakilimas arba vienas nusileidimas laikomas atskiru statistiniu vienetu.

(15)

http://ec.europa.eu/priorities/democratic-change/better-regulation_en

(16)

COM(2013) 685 final.

(17)

http://ec.europa.eu/info/strategy/better-regulation-why-and-how_lt

(18)

Kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties konsoliduotoje redakcijoje (OL C 326, 2012 10 26), Europos Sąjungos žaliojoje knygoje „Ateities triukšmo politika“ (COM(96)540 final) ir Bendrojoje Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programoje iki 2020 m. (OL L 354, 2013 12 28).

(19)

COM(2011) 321 final.

(20)

OL L 158 / 131, 2014 5 27, p. 131.

(21)

OL L 60 / 52, 2013 3 2, p. 52.

(22)

OL L 356 / 421, 2014 12 12, p. 421.

(23)

OL L 173 / 65, 2014 6 12, p. 65.

(24)

SWD(2015) 300 final.

(25)

OL L 162 / 1, 2000 7 3, p.1.

(26)

OL L 157 / 24, 2006 6 9, p. 24.

(27)

COM(2017) 63 final.

(28)

 Traffic Noise Reduction in Europe (2007), paskelbta: http://www.cedelft.eu/publicatie/traffic_noise_reduction_in_europe/821