EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2015 10 08

COM(2015) 484 final

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

Dėl Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti įgyvendinimo ir dėl Europos efektyvaus energijos vartojimo fondo

{SWD(2015) 191 final}

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Dėl Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti įgyvendinimo
ir dėl Europos efektyvaus energijos vartojimo fondo

I.    PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PAŽANGA

Energetikos infrastruktūra ir inovacijos – Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti (EEPEG) varomoji jėga – šiuo metu išlieka ne mažiau svarbios nei 2009 m., kai EEPEG buvo sukurta.

Informacija apie visus 2010 m. priimtus EEPEG projektus vaizdžiai pateikta interaktyviajame žemėlapyje, kurį parengė Energetikos generalinis direktoratas ir paskelbė šioje svetainėje – http://ec.europa.eu/energy/eepr/projects/ .

Šioje ataskaitoje rašoma apie kiekvienos EEPEG dalies projektų įgyvendinimo pažangą ir apie Europos efektyvaus energijos vartojimo (EEEV) fondą. Šia ataskaita atnaujinama 2014 m. priimta ataskaita 1 . Joje rašoma apie projektų įgyvendinimą nuo 2014 m. rugpjūčio 31 d. iki 2015 m. birželio 30 d. ir apie mokėjimus, atliktus per tą patį laikotarpį.

II.    BENDRA INFORMACIJA APIE PROJEKTŲ ĮGYVENDIMĄ

2015 m. birželio pabaigoje 34 iš 59 projektų buvo visiškai įgyvendinti, o paramos gavėjams išmokėta iš viso 1 860 487 739 EUR (iš šios sumos išskaičiuota 112 085 349 EUR pagal vykdomuosius lėšų grąžinimo raštus).

Dauguma projektų užbaigti, todėl tikimasi, kad paskutinius mokėjimo prašymus projektų vykdytojai pateiks iki šių metų pabaigos. Su visais dujų ir elektros energijos infrastruktūros objektais susijusi situacija iš esmės teigiama – aštuoni projektai įgyvendinami, kaip planuota, o vieno projekto įgyvendinimas šiuo metu sustabdytas.

Yra tam tikrų sunkumų, susijusių visų pirma su jūrinių vėjo jėgainių prijungimu prie tinklo ir su anglies dioksido surinkimu ir saugojimu. Daugiausia juos lemia naujų technologijų brangumas ir didesnė, nei manyta iš pradžių, finansinė rizika.

Komisija nusprendė toliau finansiškai remti investuotojus, jei tik aišku, kad įmanomas galutinis sprendimas dėl investavimo.

1.    Dujų ir elektros energijos infrastruktūra

Pagal EEPEG infrastruktūros paprogramę remiami 44 projektai trijose pagrindinėse veiklos srityse.

Projektus įgyvendina kiekvienos valstybės narės perdavimo sistemų operatoriai arba projektų vykdytojai. Paskirta 2 267 574 462 EUR suma, iki 2015 m. birželio 30 d. paramos gavėjams iš jos išmokėta 1 094 297 460 EUR. Mokėjimai vykdomi su sąlyga, kad projektų vykdytojai galutiniu sprendimu dėl investavimo tvirtai įsipareigotų įgyvendinti projektą.

Projektai apima tris sritis:

– dujų infrastruktūros ir saugyklų projektai.

Dujų infrastruktūra – sistemos, kuria gamintojas tiekia energiją galutiniam naudotojui, pagrindas. Dujotiekiai, saugyklos, suskystintųjų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo terminalai yra pagrindiniai fiziniai įrenginiai, kuriais užtikrinama, kad dujos naudotojams būtų tiekiamos, kur reikia ir kada reikia. Artimiausiais metais dujų infrastruktūrą reikės toliau plėtoti ir stiprinti. Kai bus nutiestos dabar trūkstamos jungtys tarp valstybių narių, bus lengviau užtikrinti saugų tiekimą ir reaguoti į naujus ir didesnio lankstumo reikalavimus;

– reversinio dujų tiekimo projektai. 

Per 2009 m. dujų tiekimo iš Rusijos į Ukrainą krizę dujos nepasiekė daugumos valstybių narių Centrinėje ir Rytų Europoje, todėl importuotas ne visas reikalingas dujų kiekis. Dujų Europoje netrūko, tačiau esamoje infrastruktūroje nebuvo techninės įrangos ir pajėgumo dujas tiekti priešinga kryptimi, iš vakarų į rytus. Šios problemos sprendimas paremtas pagal EEPEG, todėl dabar Centrinėje ir Rytų Europoje jau veikia reversinis dujų tiekimas;

– elektros energijos infrastruktūros projektai.

Kad į energetikos sistemą būtų integruojama daugiau elektros energijos, gautos iš įvairių atsinaujinančiųjų energijos išteklių, reikia daug investuoti į naują infrastruktūrą. Be to, kai kurių valstybių narių energetikos infrastruktūra tebėra izoliuota, nes menkai sujungta su tokia kaimyninių valstybių infrastruktūra ir energijos vidaus rinka.

1.1    Padaryta pažanga

Iki šiol užbaigtas 31 infrastruktūros projektas iš 44 (palyginti su 27 projektų 2014 m. pradžioje), aštuoni projektai įgyvendinami, o vieno projekto įgyvendinimas sustabdytas. Be to, 2014 m. rugsėjo mėn. nutrauktas finansinės paramos tiekimas keturiems projektams: Nabucco, Galsi, Poseidon ir Rumunijoje vykdytam reversinio dujų tiekimo projektui. Užbaigti devyni elektros energijos sektoriaus projektai. Likę keturi projektai įgyvendinami tinkamai ir tikimasi, kad kai kurie iš jų bus užbaigti šiemet arba vėliausiai iki 2016 m. Užbaigti 22 dujų sektoriaus projektai – penki projektai įgyvendinami, kaip planuota, vieno projekto įgyvendinimas šiuo metu sustabdytas, o keturių projektų įgyvendinimas nutrauktas. Centrinėje ir Rytų Europoje užbaigti visi reversinio tiekimo ir jungčių projektai, išskyrus reversinio tiekimo projektą Rumunijoje, kurio įgyvendinimą Komisija nutraukė 2014 m. rugsėjo mėn.

EEPEG lėšomis prisidėta prie to, kad būtų užtikrintas šių projektų finansavimas ir taip išvengta jų įgyvendinimo vėlavimo arba tokį vėlavimą sumažinti. Todėl dujų tinklai tapo saugesni ir patikimesni, padidėjo tiekimo saugumas bei įvairovė ir pašalintos svarbiausios kliūtys.

Nuo 2014 m. EEPEG įgyvendinimo ataskaitos padaryta didelė elektros energijos ir dujų infrastruktūros projektų pažanga. Pavyzdžiui, 2014 ir 2015 m. išmokėta finansinė parama padėjo plėtoti Danijos dujų perdavimo sistemą – šis projektas užbaigtas 2014 m. pabaigoje. Naujoji infrastruktūra padidins perdavimo sistemų pajėgumą nuo įtekėjimo punkto Elunde (Danijos ir Vokietijos siena) ir veiks kaip Vokietijos ir Danijos dujų perdavimo tinklų jungtis. Be to, dėl naujojo dujotiekio gerokai padidės gamtinių dujų tiekimo saugumas Danijoje. Taip kompensuojamas mažesnis iš jūros telkinių išgaunamas dujų kiekis, didinamas gamtinių dujų tiekimas į Daniją, Švediją ir Baltijos valstybes ir sudaromos galimybės geriau integruoti rinką.

Dar vienas sėkmės pavyzdys – 2014 m. pabaigoje užbaigtas projektas Nordbalt 02, kuriuo reikiamai patobulintas Lietuvos vidinis perdavimo tinklas, kad elektros srovė lengviau tekėtų jungiamąja linija.

Užbaigtas ir Lenkijos dujų perdavimo sistemos plėtros ir modernizavimo tarpvalstybiniame Lenkijos ir Vokietijos tinklų sujungimo punkte projektas. EEPEG lėšomis paremti Lasuvo mazgo ir Lenkijos jungiamųjų dujotiekių modernizavimo ir statybos darbai.

Tos pačios programos lėšomis paremta ir reversinio tiekimo dujotiekio Portalegrė–Gvarda ir Kantanjedė–Mangvaldė 48 km ilgio atkarpos statyba, užbaigta 2014 m. pabaigoje. Įgyvendinant projektą didinamas tiekimo saugumas Pirėnų pusiasalyje, nes projektą ketinama plėtoti ir pastatyti trečią jungtį su Ispanijos dujotiekių tinklu.

Dar vienas užbaigtas projektas – Prancūzijos ir Ispanijos jungtis, kuria prie tinklo bus prijungti atsinaujinantieji energijos šaltiniai ir kuri padės integruoti Prancūzijos ir Ispanijos elektros energijos rinkas, taip pat padidinti elektros energijos tiekimo saugumą regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis.

2015 m. pavasarį pradėjo veikti nauja 225 MW povandeninė Italijos ir Maltos jungtis. Užbaigus projektą, Maltos tinklas pagaliau sujungtas su kitais Europos tinklais, taip užtikrintas rezervinis energijos tiekimas, išlyginsiantis šuolišką energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų išteklių. Tai padidins tiekimo saugumą, sumažins iškastinio kuro naudojimą ir padės Maltoje plėtoti atsinaujinančiųjų išteklių energetiką.

Šalinant kliūtis ir toliau integruojant „energetines salas“ (tris Baltijos valstybes, Pirėnų pusiasalį, Airiją, Siciliją ir Maltą) toliau sėkmingai kuriama visą Europą apimanti energetikos infrastruktūra.

Šiuo metu numatoma, kad dauguma iš aštuonių įgyvendinamų projektų turėtų būti užbaigti 2015–2016 m., ir tik du projektai tęsis atitinkamai iki 2018 ir 2019 m.

Atsižvelgiant į dabartinius energetikos politikos prioritetus, pagal EEPEG remiamas pagrindinės Europos energetikos infrastruktūros projektų rengimas. Transeuropinės energetikos infrastruktūros gairėse 2 nustatytos priemonės, kad bendro intereso projektai, susiję su aštuoniais nustatytais prioritetiniais koridoriais, būtų parengti laiku. Visų pirma, bendro intereso projektams gali būti taikomos spartaus leidimų išdavimo (daugiausiai per 3,5 metų) procedūros ir reguliavimo paskatos siekiant sudaryti geresnes tarpvalstybinių projektų įgyvendinimo sąlygas, be to, šie projektai gali būti finansuojami Europos infrastruktūros tinklų priemonės 3 lėšomis.

Iš viso 30,44 mlrd. EUR biudžeto 4 , kuris 2014–2020 m. skiriamas transportui, energetikai ir telekomunikacijoms, 5,35 mlrd. EUR 5 numatyta energetikai.

Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšomis remiami, visų pirma, Europos energetikos politikai aktualiausi projektai ir sudaromos sąlygos juos įgyvendinti. Be to, Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšų teikimo taisyklės ypač griežtos – šiomis lėšomis projektai gali būti remiami tik jei tai vienintelis investavimo veiksnys, kai jokių kitų priemonių, pavyzdžiui, finansavimo iš tarifų arba ilgalaikių skolos vertybinių popierių, nepakanka.

2. Jūrinių vėjo jėgainių projektai

2.1. Padaryta pažanga

EEPEG paprogramė sudaryta iš 9 projektų, kuriems skirta 565 mln. EUR parama padalyta pagal dvi pagrindines veiklos rūšis:

naujoviškų turbinų ir jūrinių pamatų konstrukcijų didelio masto bandymas, gamyba ir įrengimas (6 projektai) ir

modulinių sprendinių, skirtų dideliam perduodamos vėjo elektros energijos kiekiui integruoti į elektros energijos tinklą, kūrimas (3 projektai).

3 iš 9 projektų užbaigti, o 2 nutraukti pirma laiko. Projektams išmokėta 237 603 431 EUR.

2.2. Sektoriuose padaryta pažanga

2.2.1. Su naujoviškomis turbinomis ir jūrinėmis konstrukcijomis susijusi pažanga

Laiku įgyvendinti projektą Nordsee Ost trukdė blogos oro sąlygos 2014–2015 m. ir techninės problemos, susijusios su vėjo turbinų prijungimu prie tinklo. Projekto įgyvendinimo terminą leista nukelti iki 2015 m. pabaigos.

Kyla didelių sunkumų įgyvendinti projektus Aberdeen Offshore Wind Farm ir Wind Deployment Centre. Aberdyno projektas vėluoja, nes atsirado sunkumų gauti pritarimą darbams jūroje ir krante (darbai apskųsti teismui). Labiausiai tikėtina, kad galutinis sprendimas dėl investavimo bus priimtas 2016 m. ketvirtajame ketvirtyje, o užsakymai pateikti 2019 m. Projektui Global Tech I neatsirado kitų investuotojų. Todėl 2015 m. balandžio mėn. Komisija patvirtino projekto įgyvendinimą nutraukianti atgaline data nuo 2014 m. sausio 1 d.

2.2.2. Jūrinių vėjo jėgainių integravimo į energetikos tinklą pažanga

Projekto HVDC Hub įgyvendinimas nutrauktas. Kiti du projektai (Kriegers Flak ir Cobra Cable) įgyvendinami toliau, nors trukdo daugiametės technologijų ir išlaidų problemos.

Naujas projekto Kriegers Flak pasiūlymas, kurį pateikė įmonės, suderinamas su EEPEG.Projekto partneriai galutinį sprendimą dėl investavimo priėmė remdamiesi nauja technine koncepcija ir 2015 m. sausio mėn. pasirašė atnaujintą bendradarbiavimo susitarimą. Jūrinės jungiamosios linijos tiesimo darbus planuojama užsakyti iki 2018 m. pabaigos.

Projekto Cobra Cable susitarimas dėl dotacijos iš dalies pakeistas, nustatytas naujas veiklos terminas – 2017 m. gruodžio mėn. Pradėtas keitiklių ir kabelio pirkimas, o sutartis bus sudaryta 2015 m. lapkričio mėn. Galutinis sprendimas dėl investavimo bus priimtas 2016 m. antrajame ketvirtyje, jei bus gauti visi reikalingi su trasa susiję leidimai ir jei keitiklių stočių ir kabelio tiekimo sutartims užteks 621 mln. EUR biudžeto. Jei šios sąlygos bus įvykdytos, linija ims veikti dar po dviejų metų.

3. Anglies dioksido surinkimas ir saugojimas

EEPEG paprogramė sudaryta iš 6 projektų ir 1 mlrd. EUR paramos, skiriamos siekiant parodyti visą anglies dioksido surinkimo, transportavimo ir saugojimo procesą.

Vienas projektas įgyvendintas – pastatyti veikiantys bandomieji anglies dioksido surinkimo, transportavimo ir saugojimo įrenginiai. Trijų projektų įgyvendinimas nutrauktas pirma laiko. Du projektai įgyvendinami toliau. Šiems projektams išmokėta 426 982 066 EUR.

Anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektų pažanga

Likusiems dviem projektams (ROAD Nyderlanduose ir Don Valley Jungtinėje Karalystėje) labai sunku gauti reikiamą finansavimą tiek statybai, tiek vykdymui.

Vertinant anglies dioksido transportavimo ir saugojimo infrastruktūros kūrimą, projektas Don Valley įgyvendinamas gerai; ši infrastruktūra bus naudojama ir projektui White Rose (vienas iš jo finansavimo šaltinių – programa NER300) ir galbūt kitiems anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektams Hamberio vietovėje. Kita vertus, anglies dioksido transportavimo ir saugojimo infrastruktūros ateitis visiškai priklauso nuo to, ar jos veikimas bus paremtas pagal Jungtinės Karalystės programą Contract for Difference. 2014 m. rugpjūčio mėn. Jungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė politikos pagrindų dokumentą, kuriame paaiškino, kokių priemonių imsis dėl anglies dioksido transportavimo ir saugojimo, pavyzdžiui, parengs sistemą Contract for Difference, kuri tiktų tokiems projektams kaip Don Valley. Komisija tęs diskusijas ir su projekto partneriais, ir su Jungtinės Karalystės Vyriausybe dėl tvarkaraščio ir perspektyvų, kad būtų priimtas teigiamas galutinis sprendimas dėl investavimo. Ji taip pat aptars galimybes iš dalies pakeisti dotacijų susitarimą, kad būtų atsižvelgta į vėlavimą parengti sistemą Contract for Difference ir planuojamą naują anglies dioksido surinkimo technologiją, kurią pasirinko projekto koordinavimą 2014 m. gruodžio mėn. perėmęs naujas investuotojas.

Projekto ROAD finansavimo deficitas atsirado dėl mažesnės nei pradiniame skaičiavime numatytos anglies dioksido kainos. Europos Komisija labai stengėsi sutelkti atitinkamas valstybes nares, susijusius pramonės partnerius ir Norvegijos atstovus, kad būtų rastas sprendimas. Todėl projekto vykdytojai išnagrinėjo ilgainiui atsiradusį alternatyvų sprendimą, kurį pasirinkus anglies dioksido transportavimo ir saugojimo kaina gerokai sumažėtų, nes sprendimas būtų įgyvendinamas arčiau pakrantės esančioje vietoje. Komisija yra gavusi informacijos apie pareikštą susidomėjimą pagal programą „Horizontas 2020“ sukurti ERA-NET bendro finansavimo fondą – iš jo būtų remiamas pirmasis projektas Europoje, kurį įgyvendinus būtų parodyta, kaip antrinio deginimo anglies dioksido surinkimo ir transportavimo technologija gali būti taikoma tikroje anglimis kūrenamoje elektrinėje, ir būtų pasinaudota visomis šio projekto informacijos sklaidos galimybėmis. Taip būtų sėkmingai parodyta technologija, kurią galima įdiegti į modernizuojamas esamas anglimis kūrenamas elektrines.

III.     EUROPOS EFEKTYVAUS ENERGIJOS VARTOJIMO (EEEV) FONDAS

2010 m. 146,3 mln. EUR iš Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti paskirta tvariosios energetikos projektų finansinei priemonei 6 . 125 mln. EUR panaudoti ES įnašui į 2011 m. sukurtą EEEV fondą, kuriame dabar sukaupti 265 mln. EUR 7 , 20 mln. EUR skirta techninės pagalbos dotacijoms, o 1,3 mln. EUR skirta geresnio informavimo veiklai.

EEEV fondas specialiai pritaikytas (skolos vertybiniais popieriais ir nuosavo kapitalo priemonėmis) finansuoti energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančiųjų išteklių energetikos ir švariojo miesto transporto projektus. Paramą gauna vietos arba regioninės valdžios institucijos arba jų vardu veikiantys privatieji subjektai.

1. Padaryta pažanga

Europos efektyvaus energijos vartojimo fondas

2014 m. pasirašyti du nauji projektai – Prancūzijoje ir Nyderlanduose. Už 5 mln. EUR, Prancūzijoje paskirtus Ronos-Alpių regionui priklausančiai bendrovei, statybų metu bus naujinami visuomeniniai pastatai (aukštosios mokyklos, mokyklos ir gimnazijos) ir sudaromos sąlygos gauti daugiau ilgalaikio finansavimo. Metodas, kurį taiko ši bendrovė, yra geras pavyzdys, kokių telkiamųjų sistemų reikia, kad investicijos į efektyvų energijos vartojimą Europoje būtų didesnės.

Nyderlandų miestas Venlas pasirašė sutartį dėl ilgalaikio 8,5 mln. EUR finansavimo, kurį gavęs atnaujins gatvių apšvietimą ir mažiausiai 16 000 apšvietimo vietų (arba 73 proc. visų miesto apšvietimo vietų) įrengs šviesos diodų lempas ir taip sutaupys 40 proc. elektros energijos.

Nuo fondo sukūrimo (2014 m. gruodžio 31 d.) pasirašytos devynių projektų sutartys, pagal kurias paskirta bendra suma – 115 mln. EUR, taip gauta 216 mln. EUR galutinių investicijų. Be to, trims projektams 8 asignuota 70 mln. EUR.

Sukurti CO2 ekvivalento neišmetimo ir pirminės energijos ekonomijos projektų vertinimo ir ataskaitų teikimo pagrindai. 2014 m. pabaigos duomenimis, į aplinką neišmesta 96 000 tonų CO2 ekvivalento, maždaug tiek, kiek CO2 ekvivalento per metus išmetama dėl 12 000 Europos gyventojų veiklos.

Techninės pagalbos priemonė

2014 m. dar 5,5 mln. EUR paskirta septynioms vietinės valdžios institucijoms 9 jų projektų rengimui finansuoti. Ši suma turėtų pritraukti 127 mln. EUR investicijų, kurios būtų 23 kartus didesnės už pirmines išlaidas.

Komisijos finansuojama Techninės pagalbos priemone bus paremtas iš viso 16 projektų struktūros parengimas, tam bus skirta 17 mln. EUR 10 . Yra kelios priežastys, kodėl neasignuojamos mažos lėšų sumos. Viena vertus, projektai, apie kuriuos sužinota tuomet, kai fondo veikla nebuvo įsibėgėjusi, buvo labiau pažengę / pasiekę aukštesnį brandos laipsnį, todėl techninės pagalbos jiems nereikėjo. Kita vertus, Techninės pagalbos priemonės taikymo patirtis parodė, kad yra daug energijos vartojimo efektyvumo projektų finansavimo problemų, pavyzdžiui, prašymai parengiami prasčiau nei tikėtasi, kai buvo kuriamas fondas (mažai gautų techninės pagalbos prašymų atitiko pateikimo reikalavimus), projektai keičiami dėl politinių pokyčių vyriausybėse arba juos reikia adaptuoti atlikus pirmuosius galimybių tyrimus.

Geresnis informavimas

Europos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės ekspertų centras 11 parengė geresnio informavimo kampaniją, kurio trys pagrindiniai aspektai šie: remti sutarčių dėl energijos vartojimo efektyvumo sudarymą valstybėse narėse, skatinti optimalų struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšų panaudojimą efektyviam energijos vartojimui bei atsinaujinančiųjų išteklių energijai ir skleisti informaciją apie pastarojo meto politikos pokyčius ir prioritetus, susijusius su 2014–2020 m. daugiamete finansine programa. Remiantis parengtomis duomenų suvestinėmis ir šalių strategijomis, įvairiose valstybėse narėse buvo organizuojami specializuoti praktiniai seminarai ir su tolesne veikla susiję renginiai.

Pagrindinės išvados ir perspektyvos

Bus siekiama didinti geografinę EEEV fondo aprėptį, ypač Centrinėje ir Rytų Europoje, kad būtų atsižvelgiama į įvairius Europos vietinės ir regioninės valdžios institucijų poreikius.

Iki šiol fondo investicijos buvo pelningos, todėl dabar bus aktyviai ieškoma papildomų svarbesnių investuotojų, kad ES įnašas būtų naudingesnis.

IV.    Bendros išvados

EEPEG davė gerų rezultatų. Dauguma, ypač dujų ir elektros energijos infrastruktūros, projektų užbaigti. Prireikus Komisija priėmė sprendimus projektų įgyvendinimą nutraukti ir griežtai kontroliuoja projektų įgyvendinimą ir stebėjimą.

Jūrinių vėjo jėgainių projektai pasirodė sudėtingesni, nei tikėtasi, o per pastaruosius penkerius metus sukaupta daug technologinių žinių. Tas pats pasakytina apie anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektus, kurių įgyvendinimas vėlavo arba sustojo, nes kilo sunkumų rasti būtiną papildomą finansavimą.

EEEV fondas taip pat veikė sėkmingai – buvo įsteigtas toliau didėsiantis komercinis fondas, kuris teikia finansavimo sprendimus bei veikia pelningai ir iš kurio lėšų padengiamos administracinės išlaidos, išmokami akcininkų dividendai ir padengiamos steigimo išlaidos.

(1)

   2014 m. ataskaita priimta 2014 m. spalio 28 d., COM(2014) 669.

(2)

   2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, OL L 115, 2013 4 25, p. 39.

(3)

   2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė, OL L 348, 2013 12 20, p. 129.

(4)

   2,8 mlrd. EUR Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšų paskyrus Europos strateginių investicijų fondui.

(5)

     Perskirstytų Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšų, numatytų energetikai (5,85 mlrd. EUR), skirta Europos strateginių investicijų fondui.

(6)

   2010 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1233/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 663/2009 dėl ekonomikos gaivinimo, teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams, programos sukūrimo

(7)

   Be Europos Komisijos, investavo: Europos investicijų bankas (75 mln. EUR), Cassa Depositi e Prestiti SpA (60 mln. EUR) ir investicijų valdytojas Deutsche Bank (5 mln. EUR).

(8)

   Vieno projekto, kuriam lėšos asignuotos 2014 m. kovo mėnesį, nuspręsta neįgyvendinti.

(9)

   Nyderlanduose, Belgijoje, Airijoje ir Portugalijoje.

(10)

   Techninės pagalbos priemonės lėšos asignuotos dar keturiems projektams.

(11)

   Europos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės ekspertų centras yra bendra Europos investicijų banko, Europos Komisijos ir ES valstybių narių bei šalių kandidačių iniciatyva. Šis centras padeda stiprinti savo viešojo sektoriaus narių gebėjimą sudaryti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sandorius. http://www.eib.org/epec/ .

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2015 10 08

COM(2015) 484 final

PRIEDAS

Sumos, išmokėtos pagal EEPEG

prie

KOMISIJOS ATASKAITOS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Dėl Europos energetikos programos ekonomikai gaivinti įgyvendinimo ir dėl Europos efektyvaus energijos vartojimo fondo

{SWD(2015) 191 final}