52015DC0035

1.            ĮVADAS

2007 m. Rumunijai stojant į Europos Sąjungą buvo sukurtas bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmas (BTM)[1]. Buvo sutarta, kad pagrindinėse srityse reikia toliau dirbti siekiant pašalinti teismų reformos trūkumus ir kovoti su korupcija. Nuo tada BTM ataskaitose buvo apžvelgiama Rumunijos pažanga, o konkrečiomis jų rekomendacijomis siekta padėti Rumunijos valdžios institucijoms pasirinkti pastangų kryptį.

BTM teko svarbus vaidmuo Rumunijoje konsoliduojant teisinę valstybę – vieną svarbiausių europinės integracijos aspektų. Komisijos vykdomas stebėjimas ir bendradarbiavimas su Rumunijos valdžios institucijomis skatinant reformas padarė konkrečios įtakos reformų tempui ir mastui. Komisijos išvados ir BTM metodika nuolat sulaukdavo tvirto Tarybos pritarimo[2]; prie jų tobulinimo bendradarbiaudamos ir medžiaga prisidėjo daug valstybių narių.

Šioje ataskaitoje apibendrinami praėjusiais metais atlikti veiksmai ir pateikiama rekomendacijų dėl tolesnių veiksmų. Ji parengta Komisijai atlikus kruopščią analizę ir pasinaudojus Rumunijos valdžios institucijų, pilietinės visuomenės ir kitų suinteresuotųjų šalių pateikta medžiaga. Komisija galėjo pasinaudoti kitų valstybių narių teismų ekspertų parama, kad pateiktų praktikų požiūrį. Reformų proceso valdymo pažangą atspindi vien jau tai, kad ilgainiui labai pagerėjo Rumunijos valdžios institucijų teikiamos informacijos kokybė.

2014 m. BTM ataskaitoje pažymėta, kad daugelyje sričių pasiekta pažangos, ir nurodyta, kad pagrindinių kovos su korupcija institucijų laimėjimai yra svarbus žingsnis siekiant parodyti tvarumą. Sykiu joje nurodyta, kad politiniai išpuoliai prieš pagrindinius reformos principus reiškia, kad konsensuso siekti BTM tikslų nėra. Šioje ataskaitoje vėl pažvelgiama į abi tendencijas siekiant įvertinti, kiek reforma įsitvirtino.

BTM svarbą patvirtino ir pačių rumunų nuomonių apklausa. 2014 m. atlikta „Eurobarometro“ apklausa rodo: Rumunijos visuomenė gana vieningai mano, kad teismų reforma ir kova su korupcija yra rimtos Rumunijos problemos. Rezultatai dar parodė, kad manančiųjų, kad pastaraisiais metais padėtis pagerėjo, gerokai padaugėjo, ir tikima, kad ji gerės toliau. Rumunai tvirtai remia ES vaidmenį sprendžiant tas problemas ir ES veiksmų tęsimą, kol Rumunija pasieks į kitų valstybių narių panašų lygį[3].

Laimėjimų pastovumas yra vienas iš pagrindinių būdų parodyti, kad pažanga siekiant BTM tikslų yra tvari – o tai viena iš sąlygų, parodysiančių, kad tokio mechanizmo kaip BTM nebereikia. Šiam aspektui Komisija, atlikdama šių metų stebėjimą, skyrė ypatingą dėmesį. Kai renkamasi, kaip ES lėšas panaudoti BTM tikslams remti, tikslinga svarstyti, kaip formuoti stiprias ir patvarias institucijas, pavyzdžiui, efektyviai nustatant sanglaudos politikos prioritetus institucinių pajėgumų ir viešųjų institucijų efektyvumo stiprinimo teminio tikslo srityje. Nuosekliau stiprindama atsakomybę ir efektyviai sudėliodama prioritetus, Rumunija gali dirbti kartu su ES partneriais[4], kad reformų tempas artimiausiais metais nelėtėtų.

2.            REFORMŲ PROCESO PADĖTIS RUMUNIJOJE

2.1.        Teismų nepriklausomumas

Paskyrimai

Politinio kišimosi galimybė skiriant aukščiausio rango pareigūnus kėlė bene didžiausią nerimą dėl teismų nepriklausomumo. BTM ataskaitose pabrėžta, kaip svarbu užtikrinti skaidrias ir nuopelnais pagrįstas atrankos procedūras[5]. 2014 m. neatlikta nė vieno reikiamo aukščiausio lygio teisėjų arba prokurorų paskyrimo. Dabar artėja svarbus išbandymas: Organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo tyrimų direkcijos (DIICOT) vyriausiojo prokuroro paskyrimas (po vyriausiojo prokuroro atsistatydinimo lapkričio mėn.)[6]. Dėl Teisingumo ministrui priskirto vaidmens procedūra yra įgijusi stiprų politinį atspalvį[7]. Vyriausioji teismų taryba (VTT) rengia įstatymo pakeitimą, siekdama padėtį pakeisti ir prokurorų paskyrimo procedūrą priderinti prie teisėjams taikomos procedūros pagal Europos Tarybos Europos demokratijos per teisę komisijos (Venecijos komisijos) gaires[8]. Jei tai bus įgyvendinama, tolesniu etapu Vyriausybė turėtų tai pasiūlyti Parlamentui. 2015 m. Rumunijai rasis svarbi proga visapusiškai pasirengti paskirti asmenis į pareigas užtikrinant skaidrumą ir pagal nuopelnus, kad, kaip numatyta,2016 m. galėtų būti atliktos kelios paskyrimo į aukščiausias teismų sektoriaus pareigas procedūros[9].

Pagarba teisėjams ir teismo procesui

Ankstesnėse BTM ataskaitose nurodyta, kad žiniasklaidoje paplitę politiškai motyvuoti išpuoliai prieš teisėjus ir prokurorus[10]. Nors jie nepasiekė ankstesnių metų (ypač 2012 m.) išpuolių masto, 2014 m. šis klausimas tebekėlė problemų ir dažnai siejosi su korupcijos atvejais, į kuriuos buvo įsipainioję įtakingi visuomenės veikėjai.  Tarp VTT nurodytų pavyzdžių – atvejai, kai žiniasklaida skleidė įrodomą šmeižtą arba kaltino teisėjus (arba jų šeimos narius) korupcija. Būta ir atvejų, kai iš tam tikrų visuomenės veikėjų griežtos kritikos susilaukė Konstitucinis teismas[11].

Vienas iš VTT vaidmenų – užtikrinti teismų nepriklausomumą. Nuo 2012 m. VTT laikosi galiojančios procedūros (kurioje dalyvauja Teismų inspekcija), kuria ginama teismų nepriklausomybė ir profesinė reputacija, teisėjų nepriklausomumas ir nešališkumas. Palyginti su 2013 m., 2014 m. į VTT dėl šios procedūros kreiptasi dažniau, tiesa, tai gali būti siejama su didesniu sistemos patikimumu, o ne problemų pagausėjimu. Nors kreiptasi dažniau, Teismų inspekcija pajėgė sumažinti tyrimams reikalingą laiką ir tai sudarė sąlygas VTT sparčiau reaguoti į išpuolius, net per vieną dieną ar dvi. Taip buvo duotas efektyvesnis atkirtis.

Nors nevyriausybinės organizacijos ir teisėjų organizacijų atstovai pripažįsta VTT sukurtos procedūros naudingumą, jie teigia, kad sunku pasiekti VTT pareiškimų sklaidą, kuri prilygtų pirmiau paskelbtam kaltinimui. Būta raginimų Nacionalinei audiovizualinei tarybai aktyviau bausti žiniasklaidą už profesinės etikos pažeidimus. Teismų vadovybė iniciatyviau ėmėsi  žiniasklaidos informavimo apie teismų sistemos kaitą veiksmų[12].

Iki šiol galima pasakyti: panašu, kad nėra sutartos ribos, kuri apibrėžtų, kur politiniais veiksmais kišamasi į teismo reikalus ir teismo sprendimus, ir juolab sunku apibrėžti sankcijas už tų ribų peržengimą. 2014 m. BTM ataskaitoje rekomenduota „užtikrinti, kad Parlamentarų elgesio kodekse būtų aiškios nuostatos, kad parlamentarai ir Parlamento procedūros turėtų nepažeisti teismų nepriklausomumo principo“[13]. Tos nuostatos į kodeksą neįtrauktos (žr. pakartotinę rekomendaciją toliau).

Konstitucinis teismas ir pagarba teismų sprendimams

Konstitucinis teismas (CCR) padėjo išlaikyti galių pusiausvyrą ir užtikrinti pagrindines teises Rumunijoje, taip pat išspręsti klausimus, kurių neišsprendė teismo procesas. Įsigaliojus naujam Baudžiamajam kodeksui ir Baudžiamojo proceso kodeksui, CCR sprendimais pašalintos pagrindinės užsilikusios kliūtys. Kitas pavyzdys susijęs su įstatymu dėl nesuderinamumo – įveikta problema, dėl kurios teismų sprendimai būdavo nenuoseklūs[14].

Kai kurie CCR sprendimai teisingumo sistemai iškeldavo naujų uždavinių – reikėdavo pritaikyti darbo metodus. Dėl kitų CCR sprendimų tekdavo skubiai taisyti įstatymus. Teismų institucijos ir Teisingumo ministerija sureaguodavo iki reikalaujamo termino. Tačiau esama aiškių pavyzdžių, kai Parlamentas ne išsyk ėmėsi priemonių Konstituciniam teismui priėmus sprendimus dėl teisės aktų arba dėl parlamentarų teisių ir pareigų[15].

Kalbant apie teismo sprendimus apskritai, atrodo, kad teisingumo sistema rodo vis didesnį pripažinimą, kad reikia veiksmų, po teismo sprendimų užtikrinančius tolesnes priemones ir norą tokių veiksmų imtis. Tačiau yra likę rimtų problemų[16], ir verslininkai bei nevyriausybinės organizacijos nurodė, kad sprendimų nevykdė valdžios institucijos, iš kurių būtų buvę galima tikėtis pavyzdinio elgesio.

Konstitucija

2014 m. pradžioje pasistūmėjo diskusijos dėl Konstitucijos pataisų, o 2014 m. vasario mėn. pateikti pataisų projektai. Konstitucinis teismas nusprendė, kad daugelis jų prieštarauja Konstitucijai, ir keletą rimtų problemų nurodė Venecijos komisija[17]. Jei darbo būtų vėl imtasi, atsirastų proga naujai pažvelgti, kaip pasinaudoti Konstitucija teismų nepriklausomumui užtvirtinti.

Konstitucijos persvarstymo procesas yra svarbus BTM, nes kai kurie pakeitimai susiję su teisingumo sistema ir Aukščiausiosios teisėjų tarybos veikimu. Nuolat stojęs procesas iki šiol buvo kritikuotas ir už neskaidrų grafiką, ir už neskaidrų konsultavimosi procesą. Venecijos komisijos dalyvavimas padėjo tinkami pakreipti procesą, o visapusiškai įtraukus pagrindines institucijas, tokias kaip BTM, galėtų sustiprėti pasitikėjimas, kad visuose pakeitimuose bus visapusiškai atsižvelgta į teismų nepriklausomumą.

Ankstesnėse BTM ataskaitose kalbėta apie Vyriausybės nepaprastųjų potvarkių naudojimą, kaip teisėkūros sistemos dalį, kurią taikant būtų toliau priimami teisės aktai dėl teismų reformos ir kovos su korupcija[18]. Nustatytos (taip pat ir diskusijose su CCR) dvi problemos. Viena jų – Vyriausybės nepaprastųjų potvarkių naudojimo dažnumas, dėl kurio sumažėja galimybės konsultuotis ir teisėkūros aiškumas, o tai turi pasekmių jurisprudencijos ir praktikos vienodinimui[19]. Antra problema – galimybė ginčyti Vyriausybės nepaprastuosius potvarkius. Vyriausybės nepaprastųjų potvarkių naudojimą gali ginčyti ombudsmenas. Ankstesnėse BTM ataskaitose nurodyta, kad šis pareigūnas yra svarbus užtikrinant galių pusiausvyrą ir teisėkūros proceso kokybę. Dabartinis ombudsmenas, kuris išrinktas balandžio mėn. tik su vienos partijos parama[20], išreiškė nuomonę, kad ombudsmenas neturėtų kištis į klausimus, kurie susiję su skirtingų valstybės institucijų galių pusiausvyra, o turėtų iš esmės sutelkti dėmesį į individualių teisių klausimus. Nors suprantama, kad ombudsmenas turi tam tikrą vertinimo laisvę – kada naudotis galia iš anksto kreiptis į CCR dėl nepaprastųjų potvarkių konstitucingumo, tačiau šis saviribojimas faktiškai sukuria spragą, kurios Rumunijoje, esant dabartinei institucinei sandarai, negali užpildyti kiti subjektai[21].

2.2. Teismų reforma[22]

Naujieji kodeksai

Ankstesnėse BTM ataskaitose pabrėžta naujųjų teisės kodeksų reikšmė modernizuojant Rumunijos teismų sistemą[23]. Naujojo Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso įgyvendinimas 2014 m. vasario mėn. buvo didelio masto įvykis ir teismų sistemos pajėgumo prisitaikyti išbandymas. Pokytis buvo sėkmingai įvykdytas, konstruktyviai bendradarbiaujant pagrindinėms institucijoms: Teisingumo ministerijai, Aukščiausiajam kasaciniam ir teisingumo teismui, VTT, prokuratūrai ir Nacionaliniam teisėjų institutui. Rumunijos teisėjai įrodė, kad yra pajėgūs nenutraukdami darbo prisitaikyti prie naujųjų kodeksų. Panašu, kad kai kurios novatoriškos priemonės, tokios kaip galimybės derėtis dėl kaltinimų pripažinimo, jau buvo konstruktyviai panaudotos.

Atsirado keletas painių pereinamojo laikotarpio klausimų. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, taikant palankiausio teisės akto principą, sprendimų buvo rasta. Kai kuriais klausimais Vyriausybė atliko pakeitimus nepaprastaisiais potvarkiais. Kitais klausimais pateikta teisės aktų pasiūlymų, tačiau parlamentinės procedūros tebevyksta. Po CCR sprendimų reikės ir tolesnių pritaikymų. Pavyzdžiui, gruodžio mėn. Teismas nusprendė, kad kai kurios kodeksų nuostatos dėl teisminės kontrolės ir ikiteisminio tyrimo kolegijas prieštarauja Konstitucijai[24]. Teisminės kontrolės klausimu Teisingumo ministerija per priimtiną laikotarpį ėmėsi priemonių, kad užtikrintų tęstinumą. Ikiteisminio tyrimo klausimu Aukščiausiasis kasacinis ir teisingumo teismas ir VTT nedelsdami pradėjo rengti praktinius sprendimus, kad sudarytų sąlygas dalyvauti atsakovo teisininkams.

Tolesnis praktinis iššūkis kils 2016 m., įsigaliojus atidėto įsigaliojimo civilinių kodeksų nuostatoms. Tačiau esama ženklų, kad civiliniais kodeksais pavyko pasiekti kai kurių jų tikslų, konkrečiai – sumažinti bylinėjimosi trukmę (vidutiniškai vienais metais ir šešiais mėnesiais). Panašaus baudžiamųjų kodeksų poveikio įvertinimo laukiama 2015 m. vasario mėn.

Teismų vystymo strategija (2015–2020 m.)

Teisingumo ministerijos pateiktą „Teismų vystymo strategiją (2015–2020 m.)“ 2014 m. gruodžio 23 d. patvirtino Vyriausybė. Šiame dokumente didele dalimi remiamasi BTM rekomendacijomis ir su Pasaulio banku parengtais tyrimais, konkrečiai „Rumunijos teismų funkcine analize“[25]. [26] Remiantis keletu teisinei valstybei būdingų pamatinių principų strategijoje apibrėžiami tolesnės 2015–2020 m. reformos tikslai, kuriuos įgyvendinus padidėtų teismų efektyvumas ir atskaitomybė bei pagerėtų jų kokybė.  Strategija ir jos veiksmų planas taip pat turėtų tapti ES finansavimo teisingumo srityje prioritetų nustatymo pagrindu. Dokumento tvirtinimo procesas buvo lėtas – pirminis jo projektas buvo parengtas dar 2013 m. rugsėjo mėn. Konsultavimasis vyko rudenį, o 2015 m. strategija ir jos veiksmų planas turėtų būti pabaigti 2015 m. balandžio mėn.

Patirtis leidžia manyti, kad tokią strategiją įgyvendinti lengviau, jei už ją atsakomybę prisiima ir prie įgyvendinimo prisideda kuo daugiau pagrindinių subjektų. Tačiau panašu, kad VTT pirmiausia vykdė su įvairiais lygiagrečiais projektais susijusį darbą.

Biudžetas ir žmogiškieji ištekliai

Nepaisant spaudimo viešiesiems finansams, Teisingumo ministras užsitikrino, kad siekiant reformos sklandumo būtų gerokai padidintas finansavimas. 2014 m. biudžetas padidintas 4 %, o suplanuotas 2015 m. biudžetas numatytas dar didesnis. Tai padėjo finansuoti naujus etatus teismuose ir prokuratūroje, įskaitant 200 naujų pagalbinių etatų teismuose ir prokuratūroje.

Nacionalinė teismų sekretorių mokykla, Nacionalinis teisėjų institutas ir VTT rengė mokymus ir konkursus eiti naujai sukurtas pareigas, ir laisvos vietos buvo greitai užpildytos. Tarp nustatytų būsimų poreikių – didesnis teismo sekretorių skaičius, IT įrangos modernizavimas ir teismų pastatų remontas, taip pat parama itin svarbioms institucijoms, tokioms kaip Teismų inspekcija ir Nacionalinė teismų sekretorių mokykla. Tikimasi, kad ES finansavimui teks svarbus vaidmuo remiant specifinius su reforma susijusius projektus.

Teismų efektyvumas

Nuolatinė teismų problema – darbo krūvis. Jis daro poveikį teismų sprendimų kokybei ir teismų sistemos paslaugų naudotojų patogumui. Teisingumo ministerija ir VTT pateikė keletą teisės aktų pasiūlymų, kuriais būtų sprendžiamas darbo krūvio klausimas. Vienu įstatymu (kurį 2014 m. spalio mėn. sparčiai priėmė Parlamentas) spręsta teismų sprendimų vykdymo užtikrinimo dubliavimo problema, ir apskaičiuota, kad priėmus įstatymą civiliuose teismuose bylų skaičius sumažėjo 300 000. Pasirodė, kad daug sunkiau rasti konsensusą dėl mažų teismų uždarymo, ir įstatymas, kuriuo ketinta suteikti daugiau laisvės atskirti teisėjų ir teismų sekretorių vaidmenis, atrodo įstrigęs. Kaip galimų ateities variantų, pasiūlyta kūrybingų sprendimų, tokių kaip išvažiuojamieji teismai arba teismų ir prokuratūrų lygiagretumo atsisakymas.

Gegužės mėn. VTT sukūrė darbo grupę, kuri apibrėžtų, kaip pamatuoti, analizuoti ir tobulinti visų teismų darbo rezultatus. Atrodo, kad tai vertingas žingsnis užsitikrinant teisingumo sistemos rezultatų vadybos priemones, ypač bendros teisingumo strategijos kontekste. Tarp kita ko, turbūt būtų tikslinga matuoti, kokių tolesnių veiksmų imamasi teisingumo sistemoje, kad būtų užtikrintas jos sprendimų vykdymas.

VTT ir toliau taiko sankcijas už teisėjų profesinius nusižengimus ir drausmės pažeidimus. Teismų inspekcija dabar yra tapusi pagrindine drausmės pažeidimų tyrimų įstaiga. Palyginti su 2013 m., 2014 m. drausminių priemonių padaugėjo, ir sprendimai buvo priimami sparčiau.

Keletas visuomenės apklausų parodė, kad Rumunijos visuomenės pasitikėjimas teismais išaugo, ypač institucijomis, kurios vykdo aukšto lygio pareigūnų, įtariamų korupcija, persekiojimą[27]. Tai svarbus pažangos pripažinimo rodiklis, tačiau sykiu auga ir lūkesčiai. Teisininkai, verslininkai ir nevyriausybinės organizacijos tebepraneša apie santykių su teismais sunkumus.

Jurisprudencijos nuoseklumas

Kitas esminis teismų reformos elementas yra jurisprudencijos nuoseklumas. Aukščiausiasis kasacinis ir teisingumo teismas toliau plėtė prejudicinių sprendimų ir apeliacijų taikymą, atsižvelgdamas į teisės interesą vienodinti jurisprudenciją. Jis taip pat taikė priemonės, kuriomis gerinta teismų sprendimų sklaida. Buvo matyti, kad panašių praktinių veiksmų ėmėsi prokuratūra ir teismų vadovybė apskritai. Didinti praktikos nuoseklumą padėjo ir Teismų inspekcijos vykdomos teminės inspekcijos.

Nepaisant šių pastangų,  lieka nemažai nuoseklumo užtikrinimo kliūčių. Iki šiol nėra aiški teisėjų atskaitomybė tai atvejais, kai jie nusprendžia nutolti nuo įsitvirtinusios praktikos arba kai teismų praktika dar nėra aiški: VTT turėjo aiškiai nurodyti, kad praktikos nevienodumo teisėjų nepriklausomumu teisinti negalima.  Viešojo administravimo įstaigoms taip pat tenka atsakomybė pripažinti sprendimus, priimtus dėl pasikartojančių klausimų. Tai sumažintų bylų skaičių ir padidintų teisinį tikrumą, nes būtų išvengta sprendimų tapačiais klausimais varijavimo.

Padaryta pažangos skelbiant teismų sprendimus. Teisingumo ministerija įgyvendino (ES lėšomis finansuotą) projektą portalo, kuriame skelbiami konsoliduoti galiojantys teisės aktai[28]. Įspūdingą interneto svetainę turi Aukščiausiasis kasacinis ir teisingumo teismas. Vyriausioji teismų taryba taip pat pasirašė partnerystės sutartį dėl teismų praktikos skelbimo, kuris turi būti pradėtas 2015 m. rugpjūčio mėn.

2.3 Tarnybinė etika

Nacionalinė tarnybinės etikos agentūra ir Nacionalinė tarnybinės etikos taryba

2014 m. Nacionalinė tarnybinės etikos agentūra (ANI) vėl svarstė daugybę bylų[29]. Didelė ANI sprendimų dėl nesuderinamumo ir interesų konfliktų dalis (70 %) apskųsta teismui, tačiau maždaug 90 % apskųstų sprendimų teismas patvirtino. ANI įstatymų aiškinimui pritarė ir Konstitucinis teismas, ir Aukščiausiasis kasacinis ir teisingumo teismas. Taigi galima laikyti, kad buvo veikiama teisiškai pagrįstai. Be to, nepaisydamas didelio kito darbo krūvio, 2014 m. daug padėjo Aukščiausiasis kasacinis ir teisingumo teismas rasdamas būdų, kaip pagreitinti nesuderinamumo bylas. Todėl pasiekta daugiau tikrumo ir pagerėjo atgrasomasis tarnybinės etikos įstatymų poveikis.

Nors teismų nepriklausomumo ir nesuderinamumo riba – jautri sritis, vis dėlto šiais metais keli skirtingi teismai priėmė keletą vienas kitam prieštaraujančių sprendimų (netgi apeliacinio teismo lygmeniu), kuriuose pateikiami skirtingi aiškinimai. Sprendimuose pateikti aiškinimai skyrėsi nuo Aukščiausiojo kasacinio ir teisingumo teismo aiškinimų[30].

Taip pat pastebima, kad gerėja tolesnės priemonės, kurių imamasi po ANI sprendimų. Tačiau dar yra atvejų, kai dėl netinkamo įgyvendinimo ANI buvo priversta perduoti bylą prokuratūrai (galutinio sprendimo nevykdymas laikomas baudžiamąja veika) arba skirti baudas[31]. Regis, visuomenė nepakankamai gerai supranta nesuderinamumo taisyklių reikšmės siekiant užkirsti kelią interesų konfliktams. Tai matyti iš didelio išrinktų pareigūnų, kurių paskyrimas pripažintas pažeidžiančiu suderinamumo principą, skaičiaus[32]. Kai jurisprudencijoje pabrėžiama, kad turi būti užtikrintas sprendimų dėl nesuderinamumo vykdymas, taip pat galėtų būti taikomos ir kitos priemonės siekiant užtikrinti, kad taisyklės būtų gerai žinomos.

Kalbant apie darbuotojus ir biudžetą, 2014 m. ANI padėtis nesikeitė. ANI užsitikrino pakankamus išteklius, kad 2015 m. galėtų imtis naujo svarbaus projekto. IT sistema „Prevent“, skirta ex ante interesų konfliktų patikroms organizuojant viešuosius pirkimus atlikti, bus užbaigta iki 2015 m. vidurio. Ši sistema turėtų būti itin naudinga pirmiausia siekiant išvengti interesų konflikto. Sistema bus naudojama organizuojant viešuosius pirkimus už ES ir nacionalines lėšas. Po konsultacijų 2015 m. pavasarį turėtų būti priimtas reikalingas įgyvendinimo įstatymas.

Nacionalinė tarnybinės etikos taryba (NIC) ir toliau vykdė priežiūros institucijos funkciją, visų pirma imdamasi veiksmų viešai, o prireikus taip pat ir Parlamente[33]. Dabartiniai NIC įgaliojimai baigė galioti 2014 m. lapkričio mėn. Pirminio naujos NIC paskyrimo proceso metu taip pat buvo ginčytinų dalykų: be kita ko, pirmuoju etapu buvo paskirti kandidatai, kurių bylas nagrinėjo ANI, todėl buvo suabejota, ar valdžios institucijos visapusiškai pasiryžusios remti tarnybinės etikos institucijas, ir manyta, kad tarnybinės etikos uždavinys nėra gerai suprantamas.

Tarnybinės etikos sistema. Parlamentas

Tarnybinės etikos teisinės sistemos stabilumas tebebuvo probleminis klausimas. Parlamente buvo bandymų pakeisti kai kurias teisinės sistemos sudedamąsias dalis. Šie pakeitimai į įstatymus nepateko, tačiau nebuvo jokių faktų, iš kurių matyti, kad netiesioginė nesuderinamumo arba korupcijos rizika būtų iš anksto įvertinta, taip pat nebuvo konsultuotasi su ANI[34]. Konkreti problema – nesuderinamumo, susijusio su vietos lygmeniu renkama valdžia, pavyzdžiui, merais, kurie atlieka pagrindinį vaidmenį organizuojant viešuosius pirkimus, taisyklės. Reikia pažymėti, kad 2013 m. gruodžio mėn. balsavimo Parlamente situacija[35] nepasikartojo, vis dėlto galima lengvai suprasti, kad dėl griežtų tarnybinės etikos įstatymų Parlamente konsensuso nėra.

Ankstesnis planas kodifikuoti visas tarnybinės etikos taisykles (jas kodifikavus būtų buvę galima padidinti jų nuoseklumą ir aiškumą) buvo sustabdytas dėl dvejonės, ar šis teisėkūros procesas nesusilpnins galiojančių taisyklių. Tai neišnaudota galimybė pašalinti bet kokį taisyklių dviprasmiškumo pavojų. Taip pat bus svarbu įtvirtinti teisės aktuose 2014 m. CCR priimtas nutartis, kuriomis patvirtinamas nuostatų dėl nesuderinamumo konstitucingumas[36].

Tolesnės priemonės, kurių imasi Parlamentas po ANI sprendimų (kai jiems pritaria teismas), ir toliau yra nenuoseklios, nors tikėtasi, kad reformomis bus įtvirtinta daugiau automatinių veiksmų. Vienas simbolinis pavyzdys – sprendimas rastas tik tuomet, kai atsistatydino senatorius. Kitu atveju Deputatų rūmams prireikė daugelio mėnesių priimti sprendimą nepaisant argumentų, kad pagal dabartines taisykles galutinė teismo nutartis taikoma automatiškai[37]. Parlamentas priima sprendimą dėl naujo atvejo, kai deputatas buvo pripažintas nesilaikančiu suderinamumo principo.

2.4 Kova su korupcija

Kova su aukšto rango pareigūnų korupcija

Pastarosiose BTM ataskaitose[38] jau buvo  nurodyta, kad vis daugėja veiksmingos kovos su aukšto rango pareigūnų korupcija atvejų. Ši tendencija išliko ir 2014 m.  Tokių atvejų daugėja ir Nacionalinio kovos su korupcija direkcijos (DNA) vykdomo persekiojimo lygmeniu[39] prokuratūros lygmeniu, ir Aukščiausiojo kasacinio ir teisingumo teismo bylų nagrinėjimo etapu[40]. Taip pat tai yra patvirtinimas, kad tebėra didelių problemų[41]. [42]

2014 m. DNA veikla apėmė daug įvairių aukšto lygio pareigūnų korupcijos atvejų visų lygmenų viešosios valdžios įstaigose ir susijusių su įvairioms politinėms partijoms priklausančiais visuomenės veikėjais. Kaltinimai buvo pareikšti pareigas einantiems ir buvusiems ministrams, parlamentarams, merams, teisėjams ir vyriausiesiems prokurorams, taip pat buvo atliekami su kaltinimais susiję tyrimai. 

Aukščiausiojo kasacinio ir teisingumo teismo nagrinėjamos bylose buvo priimti galutinės instancijos nuosprendžiai buvusiam ministrui pirmininkui, buvusiems ministrams, Parlamento nariams, merams ir teismo pareigūnams. Apeliacinio teismo lygmeniu buvo baigtos svarstyti kitos svarbios įtakingiems verslininkams iškeltos bylos. Tačiau kol kas daugumos korupcijos bylų nuosprendžių vykdymas yra atidedamas (nors tokia tendencija mažiau pastebima Aukščiausiojo kasacinio ir teisingumo teismo lygmeniu).

Per beveik visą 2014 m. laikotarpį DNA prastai sekėsi įtikinti parlamentą sutikti su DNA prašymu panaikinti imunitetą Parlamento nariams, kad būtų galima pradėti tyrimus ir taikyti prevencinio sulaikymo priemones. 2014 m. pabaigoje ši tendencija, regis, pasikeitė, kai Parlamentas panaikino kelių parlamentarų, kurių veiklą tyrė DNA didelėje korupcijos byloje, imunitetą. Parlamento reakcija į DNA prašymus atrodo nepagrįsta, jai trūksta objektyvių kriterijų. Tuo tarpu visi Rumunijos prezidentui siųsti prašymai panaikinti ministrų imunitetą buvo patenkinti[43]. Tačiau nebuvo nustatytos aiškios taisyklės, pagal kurias būtų vykdoma BTM rekomendacija užtikrinti, kad būtų sparčiai pradėtos taikyti konstitucinės taisyklės dėl ministrų įgaliojimų sustabdymo, kai jiems pareiškiamas kaltinimas, o parlamentarams, kuriems taikomos nutartys dėl tarnybinės etikos pažeidimo arba nuosprendžiai dėl korupcijos, nebebūtų leidžiama eiti pareigų[44]. Faktas, kad ministrai toliau eina savo pareigas, nors jiems pareikšti baudžiamieji kaltinimai, o parlamentarai, kuriems pareikštas galutinis nuosprendis dėl korupcijos, ir toliau eina savo pareigas, kelia platesnio pobūdžio klausimų dėl Rumunijos politinių sluoksnių požiūrio į korupciją.

2014 m. lapkričio mėn. Parlamentui nepritarus amnestijos įstatymui, buvo duotas teigiamas ženklas – nepritarta įstatymui, kuriuo iš esmės būtų reabilituojami už korupcijos nusikaltimus nubausti asmenys. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad praėjus tik savaitei po balsavimo mintis apie naują įstatymo dėl kolektyvinės amnestijos projektą vėl sklandė Parlamente, galima manyti, kad diskusija dar nesibaigė.

Taip pat buvo vykdoma aktyvesnė kova su teisėjų korupcijos (kuri pripažinta ypač kenksminga korupcijos forma) atvejais[45]. Pasak DNA, padidėję skaičiai nereiškia, kad padaugėjo teisėjų korupcijos atvejų (nors reiškinio mastas kelia susirūpinimą), bet rodo, kad buvo gauta daugiau signalų iš visuomenės[46]. Tokie atvejai yra sudėtingi, todėl šiai funkcijai atlikti buvo sukurtas naujas specialus DNA skyrius.

Kova su visų lygmenų korupcija

Pastaraisiais metais BTM ataskaitose buvo teigiama, kad sunku nustatyti, kiek sėkmingai plačiojoje visuomenėje sprendžiami korupcijos atvejai.  Tačiau 2014 m. matyti pažangos ženklų. Viešųjų reikalų ministerija ėmėsi kelių konkrečių veiksmų, kad pagerintų šios srities baudžiamojo persekiojimo rezultatus[47]. Kovos su korupcija generalinis direktoratas (DGA) tiek padėdamas vykdyti baudžiamąjį persekiojimą (DNA ir bendrą baudžiamąjį persekiojimą), tiek kaip Vidaus reikalų ministerijos kovos su korupcija organas, ir toliau atliko svarbų vaidmenį, nors, regis, planas į jo kompetencijos sritį įtraukti kitas ministerijas yra sustabdytas. Tačiau 2014 m. teismai priėmė mažiau sprendimų dėl korupcijos, o 80 % nuteistųjų bausmė atidedama – tai vis dar didelė procentinė dalis.

2012–2015 m. nacionalinė kovos su korupcija strategija[48] tapo svarbia viešojo administravimo atskaitos dokumentu. 2014 m. vietos viešojo administravimo institucijų lygmeniu vyko antras vertinimo turas, pagrįstas tarpusavio vertinimu. Ši koncepcija grindžiama Valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) ir EBPO praktika.  Institucijos, susijusios su Nacionaline kovos su korupcija strategija (NAS), įsipareigoja taikyti 13 teisiškai įpareigojančių prevencijos priemonių ir atlikti tarpusavio vertinimą. Šis darbas taip pat remiamas konkrečiais prevenciniais NVO vykdomais projektais, kuriems skiriamos ES lėšos (visų pirma Sveikatos apsaugos ministerijoje ir Regioninės plėtros ministerijoje). Nors šis darbas fragmentiškas ir reikia daug pastangų, kad įsitvirtintų valdžios įstaigose, kurioms trūksta lėšų, yra akivaizdžios sėkmės pavyzdžių. 

Pagrindinės sritys, kuriose reikia imtis veiksmų, – rizikos vertinimas ir vidaus kontrolė. Iš kai kurių pastarųjų atvejų matyti, kad yra kyšininkavimo stambiu mastu atvejų, kurie galėjo būti nustatyti anksčiau atidžiai patikrinus įrašus, tačiau jie buvo nustatyti tik sulaukus pranešimo iš visuomenės[49]. Kai taupomos viešosios lėšos, dėmesį būtų galima sutelkti į su didelėmis sumomis susijusias sritis – mokesčius ir išlaidas. Taip pat galima pasimokyti iš sukauptos patirties apie tai, kas turėtų deklaruoti turtą ir kaip deklaracijos patikrinamos. 

Kalbant apie lėšų, visų pirma nuostolių, išieškojimą, Rumunijos valdžios institucijos pripažino, kad sistemą reikia gerinti. Nors viena šios srities problemų – poreikis gerinti duomenų rinkimą, išieškotų lėšų dalis, kurią pavyksta išieškoti Nacionalinei mokesčių administravimo agentūrai (ANAF) vykdant teismo sprendimus, sudaro tik maždaug 5–15 % lėšų, kurios turi būti išieškotos pagal teismo nutartis. Dėl to sankcijos yra mažiau atgrasančios, nukentėjusioji pusė niekada nesusigrąžina nuostolių (dažnai korupcijos bylose tai būna valstybė) ir atsiranda dar vienas pavyzdys, kaip neįgyvendinami teismo sprendimai. Viena iš galimybių pagerinti tokią padėtį – Teisingumo ministerijos sprendimas įsteigti naują agentūrą, kuri būtų atsakinga už konfiskuotų lėšų valdymą.

Vykdant viešųjų pirkimų procedūras, ypač vietos lygmens, būna vis dar daug korupcijos ir interesų konfliktų atvejų. Šį faktą pripažįsta Rumunijos tarnybinės etikos ir teisėsaugos institucijos. Tokia padėtis turėjo reikšmės įsisavinant ES lėšas. Tačiau tiesa ir tai, kad yra ir kitų veiksnių – be kita ko, viešųjų pirkėjų administraciniai gebėjimai, nevisiškai stabili ir fragmentiška teisinė sistema ir viešųjų pirkimų konkursų kokybė. Atnaujintas struktūrizuotas Komisijos ir Rumunijos dialogas įgyvendinant naujas viešųjų pirkimų direktyvas, o Europos struktūrinių ir investicijų fondų ex ante sąlygos turėtų padėti nustatyti trūkumus, įskaitant su korupcija ir interesų konfliktais susijusias rizikos sritis. Nacionalinės tarnybinės etikos agentūros sumodeliuotos viešųjų pirkimų ex ante patikros, regis, yra žingsnis teisinga linkme, tačiau turėtų būti imtasi ir papildomų veiksmų siekiant sumažinti su viešaisiais pirkimais susijusių interesų konfliktų, favoritizmo, sukčiavimo ir korupcijos apimtis.

3 IŠVADA IR REKOMENDACIJOS

2014 m. Komisijos BTM ataskaitose pabrėžiama pažanga keliose srityse. Kai kuriose jų ši pažanga atrodo tvirta, todėl matyti tvarumo ženklų. Praėjusiais metais ši tendencija išliko. Pagrindinių teisminių ir tarnybinės etikos institucijų veiksmai, kuriais sprendžiamos aukšto lygio pareigūnų korupcijos problemos, išlaikė įspūdingą tempą, dėl to padidėjo rumunų pasitikėjimas teismais apskritai ir ypač korupcijos baudžiamuoju persekiojimu. Šią tendenciją lėmė apskritai pagerėjęs teisminės sistemos profesionalumas, įskaitant norą nuosekliau ginti teismų nepriklausomumą ir iniciatyvesnę laikyseną jurisprudencijos nuoseklumo atžvilgiu. Dabar atsirado galimybė ypač jautriais momentais – t. y. skiriant aukšto rango pareigūnus – patikrinti šią pažangą.

Kartu ir toliau galima lengvai suprasti, kad pažangą reikia konsoliduoti ir užtikrinti, kad ji nenutrūktų. Nors sprendžiant pagal įgyvendinamus kodeksus matyti, kad jau metus valdžios institucijos ir teismai produktyviai ir pragmatiškai dirba kartu, dar daug teisėkūros klausimų reikia išspręsti. Kai kuriuose teismo sprendimuose dar yra stebėtinai daug nenuoseklumo, o tai visuomet kelia susirūpinimą. Parlamento sprendimai dėl to, ar leisti prokuratūrai traktuoti parlamentarus kaip ir kitus piliečius, regis, kol kas neparemti objektyviais kriterijais ir neturi patikimo grafiko. Parlamentas kartais rodo nenorą taikyti galutinius teismo arba Konstitucinio teismo sprendimus, ir tai yra labai būdinga problema. Ir nors pripažinimas, kad su korupcija bendrąja prasme reikia kovoti, iš tiesų valdžios institucijose stiprėja, problemos mastas yra toks, kad siekiant ją išspręsti reikia sistemingesnio metodo.

Komisija pritaria konstruktyviam pastarųjų metų bendradarbiavimui su Rumunijos valdžios institucijomis. Konsensusas dėl reformos ir įsitikinimas, kad pažanga įsitvirtina, didėja, todėl šią tendenciją reikia išlaikyti. Komisija tikisi ir toliau glaudžiai bendradarbiauti su Rumunija, kad užtikrintų BTM tikslų įgyvendinimą.

Komisija ragina Rumuniją imtis veiksmų toliau išvardytose srityse.

1. Teismų nepriklausomumas:

· užtikrinti, kad naujas DIICOT vyriausiasis prokuroras būtų paskirtas pagal skaidrią procedūrą atsižvelgiant į nuopelnus;

· atlikti bendrą skyrimo į aukščiausias teisėjų pareigas peržiūrą, siekiant iki 2015 m. gruodžio mėn. parengti aiškias ir išsamias procedūras pagal Aukščiausiojo kasacinio ir teisingumo teismo pirmininko skyrimo procedūrų pavyzdį;

· užtikrinti, kad Parlamentarų elgesio kodekse būtų aiškios nuostatos, kad parlamentarai ir Parlamento procedūros turėtų nepažeisti teismų nepriklausomumo principo;

· diskutuojant dėl Konstitucijos, išlaikyti teismų nepriklausomumą ir teismų vaidmenį užtikrinant stabdžių ir atsvarų sistemą, dėl kurios kyla pagrindiniai klausimai.

2. Teismų reforma:

· konsultuojantis su VTT, Aukščiausiuoju kasaciniu ir teisingumo teismu ir prokuratūra kuo greičiau užbaigti būtinus baudžiamųjų kodeksų patikslinimus. Šio proceso tikslas turėtų būti užtikrinti, kad veiktų stabili sistema, kurios nereikėtų vėliau keisti;

· siekiant įgyvendinti teismų reformos strategiją parengti operatyvinių veiksmų planą su aiškiai nurodytais įgyvendinimo terminais, už kurį būtų atsakingos Teisingumo ministerija ir VTT, ir prie kurio prisidėti galėtų visi pagrindiniai suinteresuotieji subjektai. Teismų valdymo organams suteikti svaresnes informacijos apie teismų sistemos veikimą priemones (pvz., statistinės priemones, bylų valdymą, dalyvių ir darbuotojų apklausas), kad būtų priimami pagrįstesni sprendimai ir taptų lengviau parodyti pažangą;

· svarstyti pragmatinius sprendimus siekiant išlaikyti galimybes kreiptis į teismus, bet atsisakant dabartinio teismų žemėlapio su daug mažų teismų;

· visais lygmenimis gerinti su teismo sprendimais susijusias tolesnes priemones siekiant užtikrinti, kad sprendimai ir finansinės nuobaudos būtų tinkamai taikomi.

3. Tarnybinė etika:

· dar kartą pasvarstyti, kaip užtikrinti, kad Parlamentas automatiškai taikytų teismo sprendimus, kuriuose reikalaujama, kad parlamentarams nebūtų leidžiama eiti pareigų;

· leisti ANI atlikti su viešaisiais pirkimais susijusių interesų konfliktų ex ante patikras. Užtikrinti glaudesnį prokuratūros ir ANI ryšį, kad dėl galimų su ANI bylomis susijusi pažeidimų būtų imamasi tolesnių veiksmų;

· išnagrinėti, kaip pagerinti visuomenės pritarimą nesuderinamumo taisyklėms ir nesuderinamumo prevencijai bei kaip veiksmingai šias taisykles ir prevenciją įgyvendinti.

4. Kova su korupcija:

· pagerinti statistinių duomenų apie veiksmingą lėšų išieškojimą rinkimą ir užtikrinti, kad nauja agentūra galėtų pagerinti įšaldytų lėšų valdymą ir bendradarbiauti su Nacionaline mokesčių administravimo agentūra, kad būtų pagerinti veiksmingo išieškojimo rodikliai. Kiti viešojo administravimo padaliniai turėtų būti aiškiai atsakingi už nesugebėjimą spręsti šių klausimų;

· sustiprinti prevencinius ir represinius veiksmus, stengiantis užkirsti kelią su viešaisiais pirkimais susijusiems interesų konfliktams, favoritizmui, sukčiavimui ir korupcijai, taip pat skirti ypatingą dėmesį pagrindinėms sritims, pavyzdžiui, teismams;

· siekiant tiksliau nustatyti su korupcija susijusios rizikos sritis ir parengti edukacines ir prevencines priemones, naudotis Nacionaline kovos su korupcija strategija, NVO parama ir ES lėšų teikiamomis galimybėmis;

· toliau didinti kovą su žemesnės grandies pareigūnų korupcija taikant prevencines priemones ir atgrasančias sankcijas.

[1]               2006 m. spalio 17 d. Tarybos išvados (13339/06); Komisijos sprendimas, nustatantis bendradarbiavimo su Rumunija ir jos pažangos siekiant orientacinių tikslų teismų reformos ir kovos su korupcija srityse patikrinimo mechanizmą (C(2006) 6569 final), 2006 m. gruodžio 13 d.

[2]               http://ec.europa.eu/cvm/key_documents_en.htm

[3]               Greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 406.

[4]               Kelios valstybės narės teikia Rumunijai techninę pagalbą su BTM susijusiose srityse.

[5]               COM (2014)37 final; COM (2013)47 final; COM (2012)410 final.

[6]               DIICOT vyriausiajai prokurorei pareikšti kaltinimai dėl korupcijos už veiksmus iki jos paskyrimo 2013 m. 2013 m. sausio mėn. Komisija išreiškė susirūpinimą dėl vykstančio proceso ir rekomendavo Rumunijai užtikrinti, kad nauja prokuratūros vadovybė būtų atviro ir skaidraus proceso tvarka atrinkta iš pakankamo skaičiaus aukštos kvalifikacijos kandidatų, atitinkančių profesinės kompetencijos ir tarnybinės etikos kriterijus.  (COM (2013)47 final, p. 7).

[7]               Dėl to kilo kontroversija dėl 2012–2013 m. atliktų paskyrimų į aukščiausius prokuratūros postus.

[8]               Venecijos komisijos nustatyti europiniai teismų sistemos nepriklausomumo standartai rodo, kaip svarbu išvengti pernelyg didelio politinių veikėjų vaidmens skiriant prokurorus.  

[9]               Generalinis prokuroras ir Nacionalinės kovos su korupcija direkcijos vyriausiasis prokuroras paskirtini 2016 m. gegužės mėn., Aukščiausiojo kasacinio ir teisingumo teismo pirmininkas – 2016 m. rugsėjo mėn., Vyriausiosios teismų tarybos rinkimai vyks 2016 m. Nacionalinės tarnybinės etikos agentūros pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas bus paskirti 2016 m. balandžio mėn.

[10]             COM (2013)47 final, p. 4; COM (2014)37 final, p. 3.

[11]             Pavyzdžiui, po nutarties dėl duomenų saugojimo įstatymų.

[12]             Techninės ataskaitos 1.1.2 skirsnis.       

[13]             Žr. pirmiausia COM(2014)37 final, p. 13.

[14]             Techninės ataskaitos 1.1.1 skirsnis.

[15]             Pavyzdžiui, sprendimų dėl nesuderinamumo srityje kai kurios institucijos, įskaitant Parlamentą, iki šiol delsia taikyti savo nariams nepalankius galutinius sprendimus. Žr. toliau (Tarnybinės etikos skirsnį) ir techninę ataskaitą.

[16]             Žr. toliau apie konfiskavimo atvejus.

[17]             Tai, kad Rumunijos valdžios institucijos į konstitucinės reformos procesą įtraukė Venecijos komisiją ir Europos Komisiją, yra sveikintinas žingsnis. Venecijos komisija taip pat kritiškai vertina teisingumo sistemos pokyčius, ypač Aukščiausiojo kasacinio ir teisingumo teismo atsakomybės už su parlamentarais susijusį tyrimą ir persekiojimą panaikinimą. Venecijos komisija taip pat ragina atidžiau pažvelgti į prokurorų statusą.

[18]             Tai nurodė ir Venecijos komisija.

[19]             Kalbant plačiau, 2014 m. spalio mėn. Vyriausybės priimta „Viešojo administravimo stiprinimo strategija“ turėtų padėti pagerinti teisės aktų kokybę.  

[20]             2012 m. liepos mėn. BTM ataskaitoje teigta: „Rumunijos valdžios institucijos turi užtikrinti ombudsmeno nepriklausomumą ir į šias pareigas skirti visų partijų pasitikėjimą turintį asmenį, galintį visiškai nepriklausomai ir veiksmingai vykdyti savo teisines funkcijas.“ (COM (2012)410 final), p. 18.

[21]             Pavyzdžiui, 2014 m. rugpjūčio mėn. Vyriausybės nepaprastasis potvarkis dėl politinių partijų keitimo didžia dalimi laikytas problemišku Konstitucijos atžvilgiu. Ombudsmenas į CCR nesikreipė. Po to įstatymas buvo paskelbtas prieštaraujančiu Konstitucijai, kai vėlesniame procedūros etape, įstatymui jau įsigaliojus, į Konstitucinį teismą kreipėsi parlamentarai.

[22]             Teismų reformos svarba pripažinta ir Europos semestro kontekste – 2014 m. Tarybos priimtose Rumunijai skirtose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose, kuriose Rumunija paraginta pagerinti teismų sistemos kokybę ir efektyvumą (2014/C 247/21).

[23]             COM (2014)37 final.

[24]             Žr. techninės ataskaitos 1.1.1 skirsnį.

[25]             http://www.just.ro/LinkClick.aspx?fileticket=h7Nit3q0%2FGk%3D&tabid=2880

[26]             Projektas, dėl kurio buvo viešai konsultuojamasi, yra pagrįstas „Teismų funkcine analize“; BTM ataskaitomis ir Europos Komisijos rekomendacijomis; teismų optimizavimo dokumentu; Teisingumo ministerijos specializuotų žinybų, Vyriausiosios teismų tarybos, Viešųjų reikalų ministerijos, Aukščiausiojo kasacinio ir teisingumo teismo, Nacionalinio prekybos biuro, Nacionalinės kalėjimų administracijos pateikta medžiaga.

[27]             Techninės ataskaitos 1.4.8 skirsnis. 

[28]             Duomenų bazė suteikia laisvą ir naudotojams patogią prieigą prie Rumunijos teisės aktų, priimtų nuo 1989 m.

[29]             Techninės ataskaitos 2.1.3 skirsnis.  ANI buvo pranešta apie 638 atvejus, 541 pradėtas nagrinėti ex officio. 514 praneštų atvejų ANI baigė nagrinėti 2014 m. Palyginti su 2013 m., interesų konfliktų ir nepagrįsto turto atvejų padaugėjo, o nesuderinamumo – sumažėjo.

[30]             Vienam iš 2014 m. gegužės mėn. rinkimų į Europos Parlamentą kandidatui buvo taikomas nesuderinamumo sprendimas. Jo dalyvavimui rinkimuose prieštaravo ANI, tačiau apeliacinis teismas nusprendė, kad jis gali dalyvauti (nors svarstoma problema buvo vadinamasis tų pačių pareigų klausimas, dėl kurio Aukščiausiasis kasacinis ir teisingumo teismas jau buvo priėmęs nutartį). Apeliacinis teismas bylos nenukreipė Aukščiausiajam kasaciniam ir teisingumo teismui, todėl nebuvo jokio mechanizmo, kuriuo pasinaudodamas Aukščiausiasis kasacinis ir teisingumo teismas būtų iš naujo pateikęs šio klausimo aiškinimą.

[31]             Pavyzdžiui, kol ANI nepaskyrė baudos vieno miesto tarybos nariams, tol jie netaikė ANI sprendimo dėl interesų konflikto vienam nariui ir neatleido jo iš pareigų. ANI netgi turėjo svarstyti galimybę taikyti panašius veiksmus vienam iš Parlamento komitetų.

[32]             Žr. techninės ataskaitos 2.1 skirsnį. 2014 m. ANI nustatė 294 nesuderinamumo atvejus. 70 % šių atvejų buvo susiję su išrinktais pareigūnais.

[33]             Pavyzdžiui, siekiant užtikrinti ANI nepriklausomumą nuo Senato: http://www.integritate.eu/Comunicate.aspx?Action=1&Year=2014&Month=5&NewsId=1578&currentPage=3&M=NewsV2&PID=20

[34]             Pavyzdžiu gali būti teisės akto, kuriuo iš dalies keičiamas įstatymas Nr. 51/2006 dėl komunalinių paslaugų arba viešojo intereso, pasiūlymo būdas.

[35]             Visų pirma 2013 m. gruodžio mėn. Parlamento priimtais Baudžiamojo kodekso pakeitimais, kuriuos 2014 m. sausio mėn. Konstitucinis teismas pripažino nekonstituciniais, būtų sumažintas tarnybinės etikos sistemos efektyvumas.

[36]             Visų pirma dėl vadinamojo tų pačių valstybinių pareigų klausimo (techninės ataskaitos 1.1.1 skirsnis).

[37]             Sprendimas buvo priimtas per šešis mėnesius po CCR nutarties, tačiau po dvejų metų po Aukščiausiojo kasacinio ir teisingumo teismo nutarties.

[38]             COM(2014) 37 final, p. 9.

[39]             Techninės ataskaitos 3.2.3 skirsnis. 2014 m. DNA užregistravo 4 987 naujus atvejus – palyginti su 2013 m., atvejų skaičius labai padidėjo.  246 bylos, susijusios su 1 167 atsakovais, perduotos teismui, 47 iš atsakovų sudarė derybų dėl kaltinimų pripažinimo susitarimus.

[40]             Techninės ataskaitos 3.1 skirsnis. 2014 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. baudžiamoji kolegija, kaip pirmoji instancija, išsprendė 12 aukšto rango pareigūnų korupcijos bylų, o penkių teisėjų kolegija, kaip galutinė instancija, išsprendė 13 aukšto rango pareigūnų korupcijos bylų.

[41]             Kaip patvirtina nuomonių tyrimų rezultatai, pavyzdžiui, greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 406, iš kurios matyti, kad bent vienas iš devynių respondentų (91 %) Rumunijoje teigė, kad korupcija – svarbi problema (nuomonė nesikeičia nuo 2012 m).

[42]             Ši problema minima ir 2014 m. Tarybos Rumunijai skirtose rekomendacijose (2014/C 247/21) ir Kovos su korupcija ataskaitoje (COM(2014) 38 final).

[43]             Ministrų arba buvusių ministrų, kurie tuo pat metu nėra Parlamento nariai.

[44]             COM(2013) 47 final, p. 7.

[45]             2014 m. buvo kaltinimai dėl korupcijos pareikšti 23 teisėjams (įskaitant keturis Aukščiausiojo kasacinio ir teisingumo teismo teisėjus), šešiems vyriausiesiems prokurorams ir šešiems prokurorams.

[46]             Iš to matyti, kad atsirado bendresnė visuomenės pasitikėjimo DNA ir apskritai teismais tendencija.

[47]             Techninės ataskaitos 4.1 skirsnis.

[48]             http://www.just.ro/LinkClick.aspx?fileticket=T3mlRnW1IsY%3D&tabid=2102

[49]             Pavyzdys – kyšininkavimo atvejis, susijęs su neįgalumo išmokomis, kai neįgalumo išmokų mastas vietovėje neatitiko gyventojų skaičiaus.