52014DC0244

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

Eksporto kontrolės politikos peržiūra. Saugumo ir konkurencingumo užtikrinimas kintančiame pasaulyje

1. Įžanga

ES yra stambi dvejopo naudojimo prekių gamintoja ir eksportuotoja, todėl svarbi jos vykdoma eksporto kontrolė, kuria siekiama kovoti su ginklų platinimu. ES eksporto kontrolės režimas sukurtas dešimtojo dešimtmečio pabaigoje ir pastarąjį dešimtmetį buvo palaipsniui griežtinamas, visų pirma atsižvelgiant į 2003 m. gruodžio mėn. ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategija. Reglamentu (EB) Nr. 428/2009[1] (toliau – Reglamentas) įgyvendinami tarptautiniai įsipareigojimai pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (JT ST) rezoliuciją 1540 (2004), atitinkamus tarptautinius susitarimus, taip pat daugiašalius eksporto kontrolės režimus. Reglamentu nustatytas laisvas (su tam tikromis išimtimis) dvejopo naudojimo prekių judėjimas ES viduje ir esminiai dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės principai ir bendrosios taisyklės.

Reglamento 25 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija peržiūrėtų jo įgyvendinimą ir pateiktų pasiūlymų dėl jo dalinių pakeitimų. Be to, neseniai, praėjus dešimčiai metų po to, kai buvo priimta ES kovos su masinio naikinimo ginklų (MNG) platinimu strategija, Taryba paragino siekti veiksmingos ES kovos su MNG platinimu politikos, taip pat peržiūrėti ir sustiprinti eksporto kontrolę[2]. Rengdamasi peržiūrai, Komisija pirmiausia paskelbė žaliąją knygą[3], kuria pradėjo plataus masto viešus debatus dėl ES eksporto kontrolės sistemos. 2013 m. sausio mėn. Komisija paskelbė tarnybų darbinį dokumentą[4], kuriame įvardyti pagrindiniai daugiau negu 100 suinteresuotųjų subjektų iškelti klausimai, taip pat jų nuomonės dėl galimybių kurti integruotesnį ES eksporto kontrolės režimą, kuris padėtų užtikrinti saugumą ir vienodesnes sąlygas. 2013 m. spalio 16 d. buvo priimta reglamento įgyvendinimo ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai[5] – tai buvo antrasis peržiūros proceso etapas. Šiuo komunikatu siekiama nustatyti ES eksporto kontrolės prioritetus. Jame nurodytos konkrečios galimos politikos priemonės, kurios padėtų šią kontrolę modernizuoti ir pritaikyti prie greitai kintančių technologinių, ekonominių ir politinių aplinkybių.

Šis komunikatas taip pat yra viena iš iniciatyvų, numatytų pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT).

2. Eksporto kontrolė, atsižvelgiant į kintančias saugumo, technologines ir ekonomines aplinkybes. Būtinybė atlikti eksporto kontrolės politikos peržiūrą

Nuo šimtmečio pradžios pasaulinė kovos su ginklų platinimu sistema gerokai pasikeitė, sukurta tvirtų kovos su šiuo platinimu priemonių. Eksporto kontrolė yra viena svarbių kovos su ginklų platinimu priemonių, tačiau siekiant užtikrinti kontrolę reikia atsižvelgti į didėjančius su ginklų platinimu susijusius pavojus bei technologinius ir mokslo, taip pat pasaulinės ekonominės veiklos pokyčius, dėl kurių atsiranda naujų saugumo uždavinių ir kurie turi įtakos galimybėms visame pasaulyje užtikrinti vienodas sąlygas.

2.1. Besiformuojanti ir nauja rizika saugumui ir pavojai Kovos su MNG platinimu uždaviniai vis didėja, MNG platinimas yra viena didžiausių grėsmių ES saugumui, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad vis daugiau valstybių plėtoja gebėjimus, kurie kelia susirūpinimą ginklų platinimo požiūriu. Todėl tikėtina, kad ateityje prekyba didesnės rizikos prekėmis bus svarbus kovos su slaptu ginklų platinimu programų aspektas.

Dėl globalizacijos ir augančio nevalstybinių subjektų, vykdančių slaptas ginklų platinimo programas, skaičiaus įvairūs tarpvalstybinio pobūdžio pavojai saugumui tampa neatskiriami vieni nuo kitų: skirtinga neteisėta veikla yra tarpusavyje susijusi ir, pavyzdžiui, prekeivis narkotikais taip pat gali vykdyti teroristinę veiklą ar platinti ginklus. Dėl to, kad keičiasi teroristų profilis ir terorizmas yra pasaulinio masto reiškinys, reikia nuolat skirti ypatingą dėmesį terorizmo grėsmei ir galimam neįprastų išpuolių pavojui.

Ginklų platintojai yra dinamiški ir rengia vis naujas ginklų platinimo strategijas, pagal kurias siekia pasinaudoti tarpusavyje susijusių pasaulinių prekybos ir informacinių sistemų pažeidžiamumu. Jie plėtoja priemones, padedančias išvengti kontrolės – naudojasi vis sudėtingesniais paramos tinklais, kuriuose dalyvauja įvairūs nevalstybiniai subjektai (įskaitant nieko neįtariančius teisėtus ekonominės veiklos vykdytojus, pavyzdžiui, tiekėjus, kurie nėra susipažinę su ginklų platinimo rizika, taip pat finansavimo agentūras, vežėjus, mokslo ir akademines įstaigas) ir kurie didesnės rizikos prekes gabena per teritorijas, kuriose veikia silpnos vietos institucijos, ir perkrovimo centrus.

2.2. Spartūs technologijų ir mokslo pokyčiai Inovacijos ir didėjanti technologijų pažanga yra svarbūs veiksniai, dėl kurių kyla naujų rūšių ginklų platinimo rizika: vyriausybių ir bendrovių bei piliečių saugumas vis labiau priklauso nuo technologinių aspektų. Dėl naujų technologijų daugiau asmenų gali projektuoti ir gaminti ginklus, taigi daugėja pavojų. Be to, sparčiai plintant informacinėms technologijoms kyla naujų rūšių rizika šiuolaikinei ekonomikai, susijusi su pasauline prekyba ir pasauliniais duomenų tinklais: be kita ko, atsiranda specialių kibernetinių masinio slapto sekimo, kontrolės, stebėjimo ir sulaikymo priemonių. Šiuo metu kibernetinis saugumas yra itin svarbus ES saugumo aspektas, o vadinamasis kibernetinis ginklų platinimas tapo svarbiu eksporto kontrolės srities aspektu.

Prekės vis dažniau eksportuojamos perdavimo, o ne gabenimo būdu. Debesijos kompiuterijos amžiuje informacijos srautai, apimantys didesnės rizikos technologijas, gali būti naudojami neribotam didesnės rizikos prekių kiekiui gaminti, o tai yra didžiulis uždavinys eksporto kontrolės srityje, visų pirma dėl to, kad neįmanoma taikyti sienų kontrolės ir bendrovėms sunku užtikrinti atitiktį reikalavimams (pavyzdžiui, kiek tai susiję su IT architektūra, bendradarbiavimu inžinerijos srityje, ekspertų kelionėmis ir pan.). Todėl eksporto kontrolė turi būti vykdoma ir elektroninėmis priemonėmis, atsižvelgiant į tai, kad pasaulis siejamas visuotinių saitų ir kad nematerialusis technologijų perdavimas[6] yra vis reikšmingesnis palyginti su fiziniu prekių judėjimu.

Neeilinė mokslinių tyrimų lemiama pažanga naudinga visuomenei, tačiau esama rizikos, kad moksliniai tyrimai gali būti naudojami netinkamai, todėl kyla įtampa siekiant derinti mokslo atvirumo principą ir nerimą keliančius saugumo klausimus. Per debatus išryškėjo poreikis atsižvelgti į mokslo ir laisvo mokslinės informacijos srauto visuotinį pobūdį[7], kartu šalinti saugumui kylančią riziką dėl galimo mokslinių tyrimų naudojimo netinkamoms reikmėms ir užtikrinti nepriklausomą poveikio saugumui vertinimą.

2.3. Pasaulinės tiekimo grandinės ir vienodos sąlygos Saugumas tapo svarbiu atsakingų tiekimo grandinių aspektu. Daugėja tarpvalstybinių prekių, investicijų, paslaugų, specialiųjų žinių ir asmenų, susijusių su tarptautiniais gamybos tinklais, srautų – plėtojama spartesnė ir mažiau materiali pasaulinė prekyba, prekybos srautai tampa vis sudėtingesni ir pažeidžiamesni, todėl eksporto kontrolė turi padėti apsaugoti teisėtą prekybą nuo neteisėtų sandorių keliamos rizikos. Esama atvejų, kai pasitelkiami tarpininkai ir fiktyvios bendrovės, prekybos srautai nukreipiami į kitas šalis ir naudojamasi perkrovimo centrų paslaugomis, taigi padaugėjo įvairių ginklų platinimo požiūriu susirūpinimą keliančias prekes siunčiančių subjektų ir veiklos rūšių. Skaitmeninė prekyba turi išlikti atvira ir saugi, todėl reikia spręsti ir papildomus uždavinius, susijusius su internetu teikiamų paslaugų ir elektroninės prekybos plėtra.

Plečiantis pasaulinėms vertės grandinėms ir tarptautiniams gamybos gebėjimams, daugėja galimybių dvejopo naudojimo prekių įsigyti iš užsienio. Dvejopo naudojimo prekių pramonės šakų valdymas ir veikla vis labiau tarptautinami, šiame procese dalyvauja labai įvairūs subjektai. Tai turi didelės įtakos tiekėjo sąvokai, kuri itin svarbi eksporto kontrolės srityje. Be to, akivaizdu, kad eksporto kontrolė turi būti lanksti ir turi prisitaikyti prie besikeičiančių ekonominių sąlygų.

Taip pat keičiasi aukštųjų technologijų pramonės šakų profilis. Didėja civilinių ir gynybos technologijų bei pramonės bazių sąsaja, taip pat daugėja prekių, keliančių abejonių dėl jų galimo dvejopo naudojimo, todėl vis sunkiau atskirti civilinėms reikmėms persiunčiamas prekes nuo persiunčiamų dvejopo naudojimo prekių. Todėl prekybos dvejopo naudojimo prekėmis mastas pastaraisiais metais nuolat didėjo, ši prekyba sudaro nemažą išorės prekybos dalį[8]. Minėta prekyba turi įtakos įvairiems sektoriams ir gaminiams, o dėl vis gausesnių ir įvairesnių naudojimo galimybių atsiranda praktinių problemų.

Europos ekonomikos srityje siekiama pereiti prie inovacinės, didelės pridėtinės vertės gamybos, o Europos vertės grandinės yra neatsiejamos nuo pasaulinių vertės grandinių, taigi eksporto kontrolė yra svarbus konkurencingumo veiksnys. Šiomis aplinkybėmis dėl skirtingo lygio kontrolės trečiosiose šalyse iškreipiama konkurencija, o tai žalinga tarptautiniu lygmeniu veiklą vykdančioms ES bendrovėms. Be to, nesuvienodinti kontrolės parametrai ir vadinamasis asimetrinis kontrolės įgyvendinimas kartais gali turėti įtakos kontrolės nuoseklumui ir siekiui visoje ES užtikrinti vienodas sąlygas.

3. Nepaisant materialumo aspekto ir sienų, siekiama integruotos rizika grindžiamos strateginės prekybos kontrolės sistemos

Pagal dabartinį eksporto kontrolės režimą ES mėgino išlaikyti saugumo ir prekybos pusiausvyrą. Sistema iš esmės laikoma patikima ir veiksminga: sukurtas tvirtas teisinis ir institucinis pagrindas. Tačiau ji negali likti statiška: ją reikia iš naujo įvertinti ir patobulinti, siekiant spręsti naujus uždavinius ir kurti šiuolaikinius kontrolės pajėgumus, kurių ES prireiks artimiausią dešimtmetį ir vėliau. Tai galėtų būti pasiekta suteikus naują postūmį integruoto rizika grindžiamo strateginio prekybos kontrolės modelio rengimo srityje, imantis veiksmų toliau nurodytose srityse.

Atlikti rizika grindžiamą būtino prekybos reguliavimo ir reguliavimo naštos mažinimo pusiausvyros peržiūrą ir taip užtikrinti, kad teisės aktai būtų aiškūs ir proporcingi. Taip pat būtų galima numatyti galimybę imtis nereguliuojamojo pobūdžio priemonių (pateikti gaires, sutelkti išteklius ir pan.), kad ES kontrolės režimas apimtų ir lanksčias priemones, kurios padėtų spręsti naujus uždavinius ir kartu užtikrinti vienodas sąlygas ES vidaus rinkoje.

Mažinti konkurencijos iškraipymų skaičių ir didinti saugumą, taikant integruotą požiūrį, kuris padėtų užtikrinti didesnę visų eksporto kontrolės „ramsčių“ (teisės aktų, kontrolės iki licencijos išdavimo, įgyvendinimo, vykdymo, informavimo veiklos) darną: reikėtų plėtoti bendrą ES kontrolės tinklą, kuris padėtų daugiau dėmesio skirti nuosekliam įgyvendinimui ir vykdymui.

Siekiant plėtoti integruotą požiūrį, pagal kurį ekonominės veiklos vykdytojai galėtų visapusiškai papildyti vienas kitą ir kartu kuo geriau naudoti išteklius ir remti veiksmingą atitiktį, svarbu užtikrinti skaidrumą, bendradarbiauti su suinteresuotaisiais subjektais ir svarbesnį vaidmenį skirti privačiajam sektoriui.

Ginklai platinami tarptautiniu lygmeniu, todėl eksporto kontrolės politika turi apimti tarptautinį aspektą. Plėtojant integruotą sistemą būtų galima imtis aktyvesnių ES išorės veiksmų, stiprinti daugiašalius procesus, kurie yra pagrindinė pasaulinės eksporto kontrolės sistemos dalis, taip pat sukurti abipusiai naudingų santykių su pagrindiniais partneriais pagrindą. Visa tai padėtų didinti pačios ES saugumą. 3.1. 1 prioritetas. Prisitaikyti prie kintančių saugumo aplinkybių ir didinti ES indėlį tarptautinio saugumo užtikrinimo srityje

ES eksporto kontrolės sistema turi reaguoti į besikeičiančias aplinkybes užsienio politikos srityje ir neatsilikti nuo naujų metodų saugumo srityje. Šia sistema turi būtų atsižvelgiama į vis gausėjančių besiformuojančių technologijų ir įvairesnių dvejopo naudojimo prekių poveikį saugumui, kad jos būtų naudojamos taikiems tikslams. Minėta sistema turi padėti šalinti vidaus ir išorės saugumo atotrūkį (kuris tampa vis labiau dirbtiniu) ir spręsti kintančius su ginklų platinimo rizika susijusius klausimus, kurie yra tarptautinio pobūdžio ir priklauso skirtingoms jurisdikcijoms.

· Komisija toliau svarstys galimybes plėtoti vadinamąjį žmogiškuoju saugumu grindžiamą metodą[9], pagal kurį pripažįstama, kad saugumas ir žmogaus teisės yra neatsiejamai susiję. Pagal šį metodą gali prireikti plėtoti strateginės svarbos prekių sąvoką, kuri apimtų ne vien prekes, kurios gali būti galiausiai panaudotos karinėms reikmėms arba platinamos kaip masinio naikinimo ginklai, bet ir platesnius saugumo aspektus. Taikant minėtą metodą taip pat gali prireikti išaiškinti kontrolės kriterijus, kad jais būtų atsižvelgiama į platesnį poveikį saugumui, be kita ko, galimą poveikį asmenų saugumui, pavyzdžiui, dėl terorizmo ar žmogaus teisių pažeidimų. Pagal šį metodą būtų užtikrinta didesnė darna su kitų rūšių saugumo kontrole prekybos srityje ir būtų atsižvelgiama į tarptautines tendencijas, pavyzdžiui, Sutartį dėl prekybos ginklais (SPG)[10] ir JT šaunamųjų ginklų protokolą.

· Komisija svarstys galimybę plėtoti vadinamąjį pažangaus saugumo metodą, kuris padėtų prisitaikyti prie dvejopo naudojimo prekių pokyčių ir naujų technologijų platinimo, ir atsižvelgti į tai, kad tarptautinė tiekimo grandinė tampa vis sudėtingesnė. Gali prireikti apsvarstyti toliau nurodytas galimybes.

Gali prireikti plėtoti ES gebėjimus imtis technologinių priemonių, kad būtų galima aktyviai prisidėti prie itin techninių diskusijų apie kontrolės sąrašus, kartu užtikrinti galimybę sparčiai spręsti besiformuojančių technologijų (pavyzdžiui, debesijos kompiuterijos, adityvinės gamybos, dar vadinamos trimačiu spausdinimu, bei nanotechnologijų) keliamus uždavinius ir panaikinti prekių, kurios yra nebeaktualios arba plačiai prieinamos rinkoje, kontrolę. Šis mechanizmas galėtų būti grindžiamas eksporto kontrolės institucijų praktine patirtimi ir struktūrizuotu bendradarbiavimu su pramone. Taip pat gali prireikti plėtoti gaires, taikytinas tais atvejais, kai technologijos yra svarbus verslo vystymo aspektas, dėl kurio kyla rizika ir reikia užtikrinti skaidrumą, teisinį tikrumą ir bendrą požiūrį.

Taip pat gali prireikti plėtoti veiksmingas ES kovos su kibernetinės erdvės naudojimu ginklų platinimo reikmėms priemones ir aiškiai išdėstyti kibernetinių priemonių kontrolę[11]. ES gali tekti skatinti priimti daugiašalius sprendimus dėl kibernetinių priemonių arba imtis kitų veiksmų, pavyzdžiui, sudaryti atskirus ES sąrašus ar sukurti tikslinį visa apimantį mechanizmą, nepažeidžiant ES informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus konkurencingumo ir netrukdant jo integruoti į pasaulines tiekimo grandines.

Modernizuoti kontrolės metodai, kuriais atsižvelgiama į teisėtos ir neteisėtos prekybos akytumą, gali apimti galimybes stiprinti teisinį pagrindą ir tobulinti tam tikras kontrolės priemones, siekiant apimti visus kontrolės grandinės aspektus ir dalyvius ir atsižvelgti į skirtingus kontrolės taikymo būdus ir susijusias problemas. Gali prireikti patikslinti eksporto ir eksportuotojo sąvoką, kad jomis būtų atsižvelgiama į įvairią pasaulinių tiekimo grandinių veiklą ir dalyvius, peržiūrėti kompetentingų institucijų (ypač kiek tai susiję su ne ES bendrovėms) nustatymo priemones, atnaujinti techninės pagalbos kontrolę, padidinti tarpininkavimo ir tranzito kontrolės darną bei vykdymą, taip pat nustatyti specialias teisines nuostatas, skirtas kovoti su bandymais apeiti taisykles ir spręsti su sandoriais, kuriuos sudaro asmenys iš ES, kad ir kur jie būtų, susijusius uždavinius. Be to, galimybės taikyti naujus kontrolės būdus ir sudaryti partnerystę su privačiu sektoriumi galėtų padėti daugiau dėmesio skirti galutinio naudojimo stebėjimui ir sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti teisėtą eksportą ir nustatyti neteisėtą prekybą.

· Komisija galėtų išnagrinėti galimybes skatinti įgyvendinti konkrečią strategiją, kuria būtų užtikrinama vadinamoji nematerialioji kontrolė ir sprendžiami uždaviniai dėl nematerialiojo technologijų perdavimo (NTP). Be kita ko, gali prireikti aiškiau išdėstyti vadinamųjų dvejopo naudojimo mokslinių tyrimų kontrolės sąlygas, kartu siekiant nesudaryti pernelyg didelių kliūčių laisvam žinių srautui ir ES mokslo ir technologijų konkurencingumui pasauliniu mastu.

Siekiant aiškiau išdėstyti teisinę sistemą, kuri galiotų NTP srityje, gali prireikti peržiūrėti teisines nuostatas ir (arba) pateikti gaires, susijusias su svarbiausiomis sąvokomis elektroninio kontroliuojamų technologijų perdavimo srityje. Šis aspektas taip pat gali būti susijęs su kontrolės būdais ir specialių priemonių, kurios padėtų palengvinti laisvą technologijų srautą (pavyzdžiui, ES bendrųjų eksporto leidimų bendrovių vidaus moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai), įvedimu, didinant NTP atsekamumą ir užtikrinant vykdymą, kartu daugiau dėmesio teikiant kontrolės iki persiuntimo nuostatoms (pavyzdžiui, registracijai ir savikontrolei) ir stebėjimui po persiuntimo (pavyzdžiui, atitikties auditams), o ne pačiam persiuntimui.

Tikslingos ir suderintos mokslinių tyrimų bendruomenių informavimo priemonės galėtų padėti mokslininkams ir laboratorijų darbuotojams gauti daugiau informacijos apie taikomas taisykles ir skatinti juos veiksmingai įgyvendinti tas taisykles. Taip pat būtų galima numatyti galimybes imtis kitų veiksmų, pavyzdžiui, parengti dvejopo naudojimo mokslinius tyrimus vykdančių mokslininkų elgesio kodeksą. 3.2. 2 prioritetas. Skatinti eksporto kontrolės konvergenciją ir vienodų sąlygų užtikrinimą visame pasaulyje

Nors tarptautiniu mastu eksporto kontrolė vis plačiau pripažįstama, dėl skirtingų kontrolės standartų trečiosiose šalyse iškreipiama konkurencija ir atsiranda pasaulinės tiekimo grandinės trūkumų, kuriais gali pasinaudoti ginklų platintojai. Todėl ES politika turėtų būti skatinama pasaulinių tiekimo grandinių veiksmingos pasaulinės kontrolės konvergencija, kad pramonės atstovams nereikėtų vienu metu laikytis skirtingų taisyklių ir būtų užtikrinamos vienodos sąlygos.

Remdamasi nacionalinių valdžios institucijų patirtimi, Komisija galėtų apsvarstyti galimybę sukurti veiksmingą reguliaraus ES kontrolės sąrašų naujinimo mechanizmą, siekdama užtikrinti, kad kontrolės sąrašais būtų atsižvelgiama į technologijų ir prekybos pokyčius, ir kad jie padėtų kuo labiau sumažinti konkurencijos iškraipymus dėl pasenusių kontrolės priemonių.

Nors ES licencijavimo sistema iš esmės laikoma patenkinama, licencijavimo procesas vis dar turi įtakos konkurencingumui. Todėl Komisija ieškos būdų, kaip kuo labiau pagerinti licencijavimo sistemą ir procesus, kad padėtų išvengti didelę naštą sukeliančių licencijavimo procedūrų ir sumažintų vėlavimo atvejų ir konkurencijos iškraipymų skaičių. Be kita ko, būtų galima:

o įdiegti reguliarios bendrųjų nacionalinių eksporto leidimų (BNEL) peržiūros sistemą ir aptarti galimybę šiuos leidimus paversti ES bendraisiais eksporto leidimais (ESBEL), taikomais visoje ES;

o pereiti prie atvirųjų licencijų: nustatyti papildomus ESBEL, peržiūrėti veiksmingos kovos su ginklų platinimu ir licencijas išduodančių institucijų bei eksportuotojų naštos mažinimo pusiausvyrą, užtikrinant proporcingą kontrolės lygį, pavyzdžiui:

§ „mažos vertės siuntos“ – padėtų palengvinti nedidelių kiekių prekių, kurios nekelia didelės ginklų platinimo rizikos, eksportą;

§ „šifravimas“ – suteiktų galimybę eksportuoti informacinių ir ryšių technologijų srities prekes, kurios plačiai naudojamos pramonės procesuose ir itin konkurencingoje aplinkoje;

§ „technologijų perdavimas bendrovių viduje“ – mokslinių tyrimų ir plėtros reikmėms;

§ „persiuntimas ES viduje“ (IV priede nurodytoms prekėms[12]) padėtų vykdyti kontrolę, kuri netrikdytų laisvo prekių ir technologijų srauto bendrojoje rinkoje;

§ „dideli projektai“ – leidžia institucijoms susidaryti „bendresnį vaizdą“, užuot kaupus pavienius prašymus išduoti licenciją;

o peržiūrėti ir atnaujinti parametrus (paskirties vietos, prekės), naudojamus dabartiniams ESBEL, taip pat suderinti kai kurias licencijavimo sąlygas ir reikalavimus, siekiant skatinti nuoseklų įgyvendinimą visoje Europos Sąjungoje (įskaitant individualių licencijų galiojimo laikotarpį ir atsisakymus išduoti licenciją). Taip pat būtų galima apsvarstyti galimybę parengti nuoseklaus licencijavimo patirties gaires, įskaitant, pavyzdžiui, geriausios patirties, susijusios su prašymų tvarkymo laiku, gaires.

Komisija įvertins galimybes skatinti pasaulinę eksporto kontrolės konvergenciją, siekdama palengvinti prekybą dvejopo naudojimo prekėmis. Be kita ko, Komisija galėtų siekti užtikrinti nuoseklų, visa apimantį ir vieningą ES atstovavimą įvairiose sistemose[13], kuris atspindėtų jos vaidmenį kovos su ginklų platinimu ir prekybos srityse. Taip pat gali prireikti vykdyti aktyvią išorės informavimo veiklą ir bendradarbiauti su šalimis partnerėmis, siekiant joms padėti plėtoti vienodas taisykles, ir išorės kontrolės klausimais diskutuoti su pagrindiniais prekybos partneriais, kad nebūtų vieni kitiems prieštaraujančių reguliavimo reikalavimų ir būtų šalinama į eksportą orientuotų pramonės šakų administracinė našta. 3.3. 3 prioritetas. Sukurti veiksmingą ir konkurencingą ES eksporto kontrolės režimą

Daugiapakopė ES eksporto kontrolės sistema yra unikali ir lanksti, tačiau dėl skirtingo jos taikymo kartais gali sumenkti bendras jos veiksmingumas. Todėl Komisija turėtų apsvarstyti galimybes šalinti asimetrinio kontrolės įgyvendinimo problemą ir taip kuo labiau mažinti konkurencijos iškraipymą ir sandorių išlaidas, kurias lemia ES viduje vykdoma kontrolė.

· Kadangi kontrolės srityje priimami skirtingi sprendimai, dažnai manoma, kad ES eksporto kontrolės politika nėra darni ir ypač kad minėti sprendimai grindžiami skirtingu rizikos vertinimu. Rizika grindžiamas metodas, pagrįstas išplėtota bendra rizikos valdymo sistema, galėtų padėti darniau nustatyti didelės rizikos sandorius ir kartu optimaliau visoje ES naudoti išteklius ir mažinti konkurencijos iškraipymus dėl skirtingų kontrolės sprendimų.

· Visa apimanti kontrolė[14] tebėra svarbi priemonė, padedanti užkirsti kelią į sąrašą neįtrauktų prekių platinimui, tačiau dėl nevienodo įgyvendinimo atsirado abejonių dėl teisinio tikrumo, konkurencijos iškraipymo ir galimų kontrolės grandinės trūkumų. Didesnę konvergenciją būtų galima pasiekti užtikrinant, kad būtų vienodai suvokiama visa apimančios kontrolės sąvoka, ir skatinant aktyvesnį licencijas išduodančių institucijų tarpusavio konsultavimąsi, kad tokio tipo kontrolė būtų vykdoma visoje ES, o atsisakymo išduoti licenciją politika būtų vienodesnė. Pasiekti šiuos tikslus būtų lengviau reguliariai keičiantis informacija ir sukūrus ES visa apimančią duomenų bazę. Siekiant užtikrinti geresnį vykdymą, kai kuriais duomenimis būtų galima dalytis su muitinės įstaigomis ir kitomis agentūromis, arba jie galėtų būti prieinami viešai. Skaidrumo sąlygomis ekonominės veiklos vykdytojams lengviau tinkamai užtikrinti tiekimo grandinės saugumą.

· Komisija galėtų įvertinti galimybes pakartotinai kritiškai įvertinti persiuntimo ES viduje kontrolę, kad sumažintų likusias kliūtis bendrojoje rinkoje ir kartu užtikrintų griežtą didžiausios rizikos dvejopo naudojimo prekių kontrolę. Be kita ko, būtų galima peržiūrėti IV priedą, siekiant sutelkti dėmesį į atnaujintą didžiausios rizikos prekių sąrašą, ir (arba) ES viduje persiunčiamoms prekėms, įskaitant technologijas, taikyti ESBEL. Būtų galima sudaryti tinkamas sąlygas ir parengti tinkamus reikalavimus, įskaitant galimybes ES viduje tikrinti jau persiųstas prekes, siekiant išlaikyti pusiausvyrą panaikinus licencijų išdavimą iki persiuntimo ir užtikrinti saugumą persiuntimo srityje bei galimybę gauti informaciją.

3.4. 4 prioritetas. Skatinti veiksmingą ir nuoseklų eksporto kontrolės įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą

Eksporto kontrolės politikos srityje daugiausia dėmesio reikėtų skirti ne tik teisėtos prekybos kontrolės taisyklių nustatymui, bet ir priemonėms, kuriomis užkertamas kelias neteisėtai prekybai ir su ja kovojama. Siekiant šalinti kontrolės vengimo atvejų keliamą riziką, visoje ES būtina užtikrinti nuoseklų įgyvendinimą ir vykdymą, tačiau dėl patikimų visos ES statistinių duomenų ir informacijos trūkumo vis dar sunku vykdyti veiksmingą politiką ir veiklos priemones. Komisija peržiūrės galimybes imtis toliau nurodytų priemonių, kurios padėtų sukurti labiau integruotą įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo sistemą.

· Per metus gaunama daugiau negu 40 000 paraiškų, taigi kontrolės institucijos eksporto kontrolei turi skirti daug administracinių išteklių. Reikėtų plėtoti ES eksporto kontrolės tinklą, kuris galėtų padėti optimaliau naudoti išteklius, valdyti administracines išlaidas ir taip stiprinti bendrą sistemos pajėgumą. Todėl reikėtų apsvarstyti galimybę imtis toliau nurodytų veiksmų.

Sustiprinti struktūrizuotą eksporto kontrolės institucijų keitimąsi licencijavimo duomenimis ir kita svarbia informacija (pavyzdžiui, apie paskirties vietas, galutinius naudotojus, atvejus ir pažeidimus). Tai visoms kompetentingoms institucijoms galėtų suteikti galimybę naudotis ypatingos svarbos informacija, atsižvelgiant į aiškiai nustatytus poreikius, kad nebūtų keičiamasi per dideliu informacijos kiekiu. Būtų galima išplėsti saugią IT infrastruktūrą „DUeS“[15], kad būtų galima plačiau dalytis informacija.

Glaudesnį strateginį ir operatyvinį bendradarbiavimą su vykdymo užtikrinimo įstaigomis (pavyzdžiui, muitinės įstaigomis) būtų galima užtikrinti į atitinkamus politikos ciklus integruojant eksporto kontrolės prioritetus[16], dalijantis informacija per visos ES mastu veikiančią keitimosi informacija sistemą, plėtojant bendras rizikos valdymo priemones ir įgyvendinant bendras operacijas. Tikslinis keitimasis informacija, susijusia su vykdymo užtikrinimo veikla, padėtų vykdyti geresnę strateginę kontrolės visoje ES priežiūrą, dalytis geriausios patirties pavyzdžiais, ir galėtų padėti formuoti politiką, pavyzdžiui, susijusią su neteisėtos prekybos nustatymu.

Geriau suderinus įvairių ES institucijų ir valstybių narių veiklą ir nustačius su saugumu susijusių prekybos kontrolės priemonių sąveiką, pavyzdžiui, parengus bendrą IT infrastruktūrą – bendrą platformą, kurioje visos ES mastu būtų galima dalytis informacija, būtų užtikrintas didesnis ES kovos su ginklų platinimu veiksmų poveikis. Taip pat būtų galima užtikrinti didesnę darną su kitomis glaudžiai susijusiomis ES politikos sritimis ir taisyklėmis, pavyzdžiui, su ES cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės saugos veiksmų planu, Reglamentu (ES) Nr. 98/2013 dėl sprogstamųjų medžiagų pirmtakų ir Reglamentu (ES) Nr. 258/2012 dėl šaunamųjų ginklų.

Per pastarąjį dešimtmetį buvo labai stiprinami gebėjimai su masinio naikinimo ginklais susijusiose srityse, be kita ko, buvo vykdomos reikšmingos trečiosioms šalims skirtos informavimo eksporto kontrolės klausimais programos, tačiau ES viduje iniciatyvos dar tik pradedamos vykdyti. Plėtojamos tikslinės ES masto gebėjimų stiprinimo programos ir atitinkamiems pareigūnams, įskaitant muitinių ir pasienio įstaigų pareigūnus, skirti mokymai gali padėti stiprinti gebėjimus užkirsti kelią neteisėtam tarpvalstybiniam strateginės svarbos prekių gabenimui ir nustatyti tokio gabenimo atvejus. Stiprinti ES kontrolės grandinę taip pat galėtų padėti telkiamos žinios, pavyzdžiui, toliau plėtojamos ekspertų grupės žinios.

· Šiuolaikinėje ekonomikoje privačiajam sektoriui tenka svarbiausias vaidmuo kontrolės grandinėje. Todėl partnerystės su privačiuoju sektoriumi projektai galėtų padėti gerokai padidinti pasaulinės tiekimo grandinės saugumą ir atsparumą. Ekonominės veiklos vykdytojai turi galimybes nustatyti neteisėtos prekybos atvejus ir apsaugoti didesnės rizikos technologijas, o dėl nevienodos atitikties reikalavimams prekybos srityje atsiranda iškraipymų ir atsiveria galimybės naudotis tiekimo grandinių trūkumais. Siekiant užtikrinti tinkamas sąlygas, reikia geriau koordinuoti vyriausybių ir privačiojo sektoriaus veiklą ir tarpusavio suvokimą. Tam gali prireikti imtis įvairių toliau nurodytų priemonių.

Už pastangas užtikrinti atitiktį būtų galima atlyginti palengvinant kontrolės procedūrą ir taikant paspartintas eksporto procedūras – nustatant aiškius privačiojo sektoriaus atitikties standartus, pagal kuriuos būtų galima naudoti supaprastintus mechanizmus (pavyzdžiui, ESBEL, BNEL, bendrąsias licencijas); tai būtų didelė patikimiems eksportuotojams taikoma privilegija. Tai galėtų apimti ekonominės veiklos vykdytojams skirtus teisinius reikalavimus ir (arba) gaires, pagal kurias jie galėtų nustatyti, valdyti ir mažinti kylančią ginklų platinimo riziką, itin atidžiai stebėdami prekes, kurios kelia labai didelį susirūpinimą ginklų platinimo požiūriu, taikydami išsamiais patikrinimais ir informacijos atskleidimo reikalavimus, pagal kuriuos, be kita ko, reikia pranešti apie įtartinus sandorius. Nors reikėtų kuo labiau mažinti bendrovių išlaidas ir skatinti savireguliaciją, vidaus kontrolės programų standartiniai reikalavimai galėtų padėti užtikrinti vienodas veiklos sąlygas Europos Sąjungoje. Atitiktis reikalavimams ir konkurencingumas yra vienas kitą stiprinantys veiksniai: reikalavimų atitikties užtikrinimo pastangos padeda mažinti pavojų, kad dvejopo naudojimo prekės bus atsitiktinai teikiamos abejotinų programų reikmėms, taigi įmonės gali išvengti sankcijų ir nenukenčia jų įvaizdis. Be to, priemonės, kuriomis skatinama konvergencija su muitinės įstaigų programa, susijusia su vadinamaisiais patikimais ekonominės veiklos vykdytojais, galėtų padėti sumažinti kontrolės dubliavimo atvejų skaičių ir suteikti ekonomiškai efektyvių galimybių tiek ekonominės veiklos vykdytojams, tiek administracijoms.

Skaidrumas ir koordinuojamos informavimo pastangos galėtų itin padėti užtikrinti reikalavimų skaidrumą, ekonominės veiklos vykdytojams padėti laikytis reikalavimų ir įgyvendinti kontrolę, kartu sudaryti sąlygas, kuriomis kiekvienas tiekimo grandinės elementas būtų atsparus neteisėtos prekybos keliamam pavojui. Be kita ko, būtų galima skelbti ataskaitas ir neslaptą informaciją apie kontrolę, taip pat gaires, kuriose būtų nurodomi gerosios atitikties reikalavimams patirties pavyzdžiai.

Bendrovėms laikytis reikalavimų taip pat galėtų padėti išplėtotos bendros ekonominės veiklos vykdytojams skirtos ES paramos priemonės, pavyzdžiui, standartinės IT priemonės ir elektroninės licencijavimo sistemos.

· Eksporto kontrolė atspindi tarptautinius įsipareigojimus ir yra svarbus tarptautinės prekybos vientisumo aspektas, padedantis stiprinti jų visuotinį veiksmingumą. Būtų galima išnagrinėti galimybes kontrolės priemones įgyvendinti su išorės partneriais – tai padėtų vykdyti saugią prekybą strateginės svarbos prekėmis. Pavyzdžiui, būtų galima plėtoti galutinio vartojimo trečiosiose šalyse stebėseną, taip pat užtikrinti vertinimų tarpusavio pripažinimą.

4. Išvada

ES ekonominės veiklos vykdytojai, valstybės narės ir piliečiai yra suinteresuoti, kad eksportas būtų veiksmingai kontroliuojamas, nes kontrolė padeda kovoti su neteisėta prekyba, skatina teisėtą prekybą ir padeda užtikrinti saugumą. Atnaujintas ES metodas ir reguliavimo sistema padės sustiprinti tiekimo grandinės saugumą ir padidinti jos vientisumą. Tam reikės sistemingiau keistis informacija apie riziką ir koordinuoti licencijas išduodančių ir kitų valdžios institucijų veiklą, bendradarbiauti su privačiuoju sektoriumi, taip pat užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą tarptautiniu lygmeniu.

Prieš imdamasi konkrečių veiksmų, Komisija ragina Tarybą ir Europos Parlamentą apsvarstyti šiame komunikate aprašytą metodą. Be to, Komisija atliks šiame komunikate nurodytų peržiūrėtinų galimybių poveikio vertinimą, kad nustatytų tinkamiausius reguliavimo ir su reguliavimu nesusijusius veiksmus ir jų imtųsi. Kalbant apie Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą, Komisija įvertins įvairių galimybių, visų pirma reguliavimo supaprastinimo ir naštos mažinimo galimybių, sąnaudas ir naudą.

_______________

Akronimų sąrašas

BNEL || bendrasis nacionalinis eksporto leidimas

„DUeS“ || Dvejopo naudojimo prekių elektroninė sistema

ES || Europos Sąjunga

ESBEL || ES bendrasis eksporto leidimas

IRT / IT || informacinės (ir ryšių) technologijos

JT ST rezoliucija || Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija

MNG || masinio naikinimo ginklai

NTP || nematerialusis technologijų perdavimas

REFIT || Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa

SPG || Sutartis dėl prekybos ginklais

VAUP || Vidaus atitikties užtikrinimo programa

[1] OL L 134, 2009 m. gegužės 29 d., p. 1.

[2] 2013 m. spalio 21 d. Tarybos išvados dėl tolesnio veiksmingos ES politikos sprendžiant naujus masinio naikinimo ginklų (MNG) ir jų siuntimo į taikinį sistemų platinimo keliamus uždavinius vykdymo užtikrinimo.

[3] COM(2011) 393, 2011 m. birželio 30 d.

[4] 2013 m. sausio 17 d. SWD(2013) 7.

[5] COM(2013) 710, 2013 m. spalio 16 d.

[6] Nematerialusis technologijų perdavimas apima tiek techninės informacijos perdavimą elektroninėmis priemonėmis, tiek asmenų žinių ir įgūdžių perdavimą.

[7] C(2012) 4890 final dėl prieigos prie mokslinės informacijos ir tos informacijos išsaugojimo.

[8] Apytikriai apskaičiuota, kad ES kontroliuojamo dvejopo naudojimo prekių eksporto vertė sudaro apie 2,5 proc. viso ES eksporto. Daugiau informacijos apie ES prekybą dvejopo naudojimo prekėmis pateikta dokumente COM(2013) 710 final.

[9] Žmogiškuoju saugumu grindžiamu metodu siekiama ES eksporto kontrolės politikos srityje daugiausia dėmesio skirti žmonėms ir visų pirma pripažinti žmogaus teisių, taikos ir saugumo tarpusavio ryšius.

[10] SPG siekiama nustatyti skaidrumo taisykles ir bendrus etikos standartus tarptautinės prekybos įprastais ginklais srityje ir taip mažinti neteisėtą prekybą ginklais.

[11] Taip pat žr. bendrą komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos Sąjungos kibernetinio saugumo strategija. Atvira, saugi ir patikima kibernetinė erdvė“ (JOIN(2013) 1 final, 2013 m. vasario 7 d.).

[12] Reglamento Nr. 428/2009 (EB) IV priede išvardytos itin didelės rizikos dvejopo naudojimo prekės, kurioms taip pat taikoma ES viduje persiunčiamų prekių kontrolė.

[13] Pavyzdžiui, žr. ES pareiškimų daugiašalėse organizacijose teikimo bendruosius principus, dok. 15901/11, 2011 m. spalio 24 d.

[14] Vadinamoji visa apimanti kontrolė taikoma į sąrašą neįtrauktoms dvejopo naudojimo prekėms, kurios galiausiai gali būti panaudotos karinėms arba ginklų platinimo reikmėms.

[15] Dvejopo naudojimo prekių elektroninė sistema.

[16] Kalbant konkrečiai apie muitinės įstaigas, rizikos valdymo ir tiekimo grandinės saugumo strategija ir veiksmų planas, kuriuos 2013 m. birželio 18 d. paprašė parengti Taryba, gali padėti apsvarstyti, kaip, siekiant paremti muitinės įstaigų ir licencijas išduodančių institucijų bendradarbiavimą bei vykdymo užtikrinimą ir palengvinti prekybą ateityje, muitinio tikrinimo srityje būtų galima pritaikyti patobulintą bendrą rizikos valdymo schemą.