This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52013SC0532
COMMISSION STAFF WORKING DOCUMENT EXECUTIVE SUMMARY OF THE IMPACT ASSESSMENT Accompanying the documents Communication from the Commission to the Council, the European Parliament, the European Economic and Social Committee and he Committee of the Regions a Clean Air Programme for Europe Proposal for a Directive of the European Parliament and of the Council on the limitation of emissions of certain pollutants into the air from medium combustion plants Proposal for a Directive of the European Parliament and of the Council on the reduction of national emissions of certain atmospheric pollutants and amending Directive 2003/35/EC Proposal for a Council Decision on the acceptance of the Amendment to the 1999 Protocol to the 1979 Convention on Long-Range Transboundary Air Pollution to Abate Acidification, Eutrophication and Ground-level Ozone
KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS POVEIKIO VERTINIMO SANTRAUKA pridedamas prie Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos švaraus oro programa“, pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo, pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB, pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos 1999 m. Protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo pakeitimo priėmimo
KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS POVEIKIO VERTINIMO SANTRAUKA pridedamas prie Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos švaraus oro programa“, pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo, pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB, pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos 1999 m. Protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo pakeitimo priėmimo
/* SWD/2013/0532 final */
KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS POVEIKIO VERTINIMO SANTRAUKA pridedamas prie Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos švaraus oro programa“, pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo, pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB, pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos 1999 m. Protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo pakeitimo priėmimo /* SWD/2013/0532 final */
1. Problemos apibūdinimas 1.1. Politikos aplinkybės Oro tarša daro didelį poveikį
aplinkai ir sveikatai. 2010 m. metinis pirmalaikių mirčių
skaičius viršijo 400 000, 62 % ES teritorijos, įskaitant
71 % „Natura 2000“ ekosistemų, buvo veikiama eutrofikacijos.
Bendros šio poveikio sveikatai išorės sąnaudos sudaro
330–940 mlrd. EUR. Tiesioginė žala ekonomikai: 15 mlrd. EUR
dėl prarastų darbo dienų, 4 mlrd. EUR sveikatos
priežiūros išlaidų, 3 mlrd. EUR kultūrinių augalų
nuvertėjimo nuostolių ir 1 mlrd. EUR pastatams padarytos žalos. Siekiant spręsti šias problemas ES ir
tarptautiniu mastu buvo parengtas oro taršos politikos pagrindas. Atliktas
pagrindinių ES politikos elementų ex post vertinimas:
2005 m. teminės oro taršos strategijos, oro kokybės
direktyvų[1], teršalų išmetimo nacionalinių ribų direktyvos (INR)[2] ir kitų teisės aktų, kuriais kontroliuojami teršalai
jų susidarymo vietoje. Vykdant šią politiką
1990–2010 m. išmetamųjų teršalų kiekiai buvo labai
sumažinti, todėl beveik išspręsta rūgštaus lietaus (rūgštėjimo)
problema ES[3].
2000–2010 m. pagrindinis kietųjų dalelių poveikis sveikatai
buvo sumažintas maždaug 20 %[4]. Bendra oro kokybės politikos
struktūra yra nuosekli, tačiau siekiant užtikrinti, kad teisės
aktų būtų veiksmingai laikomasi, reikia geriau suderinti
išmetamųjų teršalų šaltinių kontrolę, didžiausias
ribas ir aplinkos oro kokybės standartus. 1.2. Pagrindinės
spręstinos problemos Nepaisant šių laimėjimų,
likęs oro taršos poveikis tebėra didelis. Europos Sąjungoje oro
tarša yra pagrindinis aplinkos veiksnys, dėl kurio poveikio pirma laiko
miršta dešimt kartų daugiau žmonių negu jų žūva kelių
eismo įvykiuose[5]; oro tarša taip pat daro esminį poveikį sveikatai, dėl
jos prarandamas našumas. Svarbiausia su ekosistemomis susijusi problema
yra eutrofikacija. Pavojus gresia trims ketvirtadaliams ES vertingiausių
ekosistemų – rizikuojama prarasti 200–300 mlrd. EUR išmokų,
kurias kasmet išmoka „Natura 2000“ tinklas. Su šia rizika yra susijusios dvi
konkrečios problemos. Pirmiausia, smarkiai pažeidinėjami oro kokybės
standartai: trečdalyje ES oro kokybės valdymo zonų viršijamos
kietųjų dalelių (KD10) ribinės vertės, o
ketvirtadalyje – azoto dioksido (NO2). Antra, net jei dabartinių ES teisės
aktų būtų visapusiškai laikomasi, ES nepasieks savo ilgalaikio
tikslo. Iš prognozių matyti, kad 2020 m. dėl KD2,5 ir
pažemio ozono pirmalaikių mirčių skaičius bus 340 000. 1.3. Pagrindiniai veiksniai Nesilaikoma
oro kokybės standartų Dėl
lengvųjų dyzelinių transporto priemonių išmetamų
teršalų kyla NO2 ir NOx atitikimo nustatytoms
vertėms problemų Nors 1993–2009 m.
(„Euro 1“–„Euro 5“) dyzelinių lengvųjų transporto
priemonių išmetamų NOx kiekių ribinės
vertės buvo sugriežtintos pritaikius 4 koeficientą, remiantis
skaičiavimais, išmetamo NOx kiekis tikromis važiavimo
sąlygomis šiek tiek padidėjo. Tai yra vienintelis reikšmingiausias
dabartinio standartų nesilaikymo veiksnys. Maži kuro deginimo įrenginiai ir
koncentruota vietovės tarša kelia pagrindinių KD ribinių
verčių laikymosi problemų Yra vietovių, kuriose dėl namų
ūkių deginamo kietojo kuro tarša labiausiai viršija ribines vertes, o
tam tikrose geografinėse vietovėse yra didelė
išmetamųjų teršalų šaltinių koncentracija, tačiau
dėl topografijos veiksmingai užkertamas kelias teršalų sklaidai[6]. Dėl blogo nacionalinių ir vietos
veiksmų koordinavimo ir regioninio ir vietos lygmenų
gebėjimų stygiaus laikytis teisės aktų sudėtingiau ir
brangiau Kad sumažintų oro taršą, valdžios
institucijos dažnai pradeda veikti per vėlai. Šios problemos dalis –
gebėjimų parengti, įgyvendinti ir stebėti taršos mažinimo
planus stygius. INR direktyvoje nustatytų nacionalinių programų
ir Aplinkos oro kokybės direktyvoje nustatytų veiksmų planų
koordinavimas turėtų būti geresnis. ES nepasieks savo ilgalaikio oro
kokybės tikslo Po 2020 m.
poveikį sveikatai lems keli sektoriai Visi pagrindiniai sektoriai prisideda prie KD
arba ozono koncentracijos didėjimo, todėl visų jų problemas
reikia spręsti. Didžiausias ekonomiškai efektyvias galimybes sumažinti
išmetamųjų teršalų kiekį turi tie sektoriai, kurie išmetamųjų
teršalų sumažino mažiausiai, t. y. žemės ūkio, vidutinio
dydžio deginimo įrenginių, ne keliais judančių
mechanizmų ir tarptautinės laivybos[7]. Poveikis aplinkai
išlieka dėl žemės ūkio sektoriaus išmetamo azoto Žemės ūkio sektorius išmeta
90 % amoniako kiekio ir yra pagrindinis eutrofikacijos
sukėlėjas. Siekiant ekonomiškai efektyviai sumažinti šiuos kiekius
(toks sumažinimas būtų naudingas ūkininkams) išnaudotos ne visos
galimybės. Jeigu nebus sustabdyta
foninė tarša, vien tik vietos veiksmais efektyviai sumažinti poveikio
nepavyks Yra esminių pagrindinių
problemų prielaidų[8], kurių vietos kompetentingos institucijos kontroliuoti negali.
Dalis jų yra nacionalinės ir gali būti pašalintos šiuo lygmeniu,
tačiau jų tarpvalstybinio masto dalis yra didelė (daugiau kaip
50 % KD2,5 atveju ir 60 % NH3 atveju)[9]. 1.4. Kaip problema bus sprendžiama Iki 2020 m. KD10 ir NO2
didžiausių ribų bus laikomasi geriau. Nuolatinių problemų
iš esmės tebeturi probleminės vietovės (pvz., Roma, Lisabona) ir
vietovės, kuriose tebėra įprasta gyvenamąsias patalpas
šildyti kūrenant anglį (pvz., Lenkija, Bulgarija, Čekija,
Slovakija), taip pat tankiai gyvenamos vietovės, todėl atitinkamai
poveikis daromas didelei žmonių grupei. Numatyta, kad iki 2020 m.
visos valstybės narės turės laikytis INR direktyvoje
nurodytų didžiausių ribų. Baziniame scenarijuje daroma prielaida, kad
pradėjus taikyti „Euro 6“ standartus nuo 2017 m. realūs iš
lengvųjų transporto priemonių dyzelinių variklių
išmetami NOx kiekiai bus visiškai kontroliuojami[10]. Ši kontrolė yra ypač svarbi siekiant iki 2020 m.
pradėti laikytis nustatytų ribų. Netgi jeigu šių standartų bus
visapusiškai laikomasi, iki 2025 m. poveikis sveikatai sumažės tik
maždaug penktadaliu, o eutrofikacija greičiausiai nesumažės išvis. 2. Subsidiarumo analizė Teisinis pagrindas – Sutarties 192 straipsnio
1 dalis. ES lygmens veiksmų ir toliau reikia dėl nuolatinio oro
taršos tarpvalstybinio pobūdžio ir dėl produktų, kurie turi
būti kontroliuojami ES lygmeniu dėl su vidaus rinka susijusių
priežasčių. Siekiant užtikrinti, kad veiksmai
būtų proporcingi, taršos sumažinimo nauda sveikatai ir aplinkai
suderinama su sąnaudomis. Taip pat nagrinėjama, kaip optimaliai
paskirstyti išmetamųjų teršalų kiekių mažinimą ES ir
valstybėms narėms. 3. Tikslai Ilgalaikis strateginis tikslas – pasiekti
tokį oro kokybės lygį, kuris neleistų pasireikšti neigiamam
poveikiui ir nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai. Du
bendrieji tikslai yra šie: ·
vėliausiai iki 2020 m.
užtikrinti, kad būtų laikomasi dabartinių oro kokybės
politikos nuostatų, taip pat nuoseklumą su tarptautiniais
įsipareigojimais; ·
iki 2030 m. pasiekti, kad būtų iš
esmės sumažintas poveikis sveikatai ir aplinkai. 4. Politikos pasirinkimo
galimybės, poveikio vertinimas ir pasirinkimo galimybių siekiant pirmojo
(2020 m.) tikslo palyginimas 4.1. Svarstytos pasirinkimo
galimybės Vykdant bazinį scenarijų bus
sumažinti išmetamųjų teršalų kiekiai pagal persvarstytą
Geteborgo protokolą. Siekiant išspręsti teisės aktų
laikymosi problemą, apsvarstytos dar penkios pasirinkimo galimybės:
naujas ES išmetamųjų teršalų šaltinių teisės aktas,
sugriežtintos teršalų išmetimo nacionalinės ribos (griežtesnės
negu nustatyta Geteborgo protokole), didesnė ES parama valstybių
narių veiksmams, griežtesnės tarptautinės kontrolės skatinimas,
taip pat dalinis Aplinkos oro kokybės direktyvos keitimas. 4.2. Poveikio vertinimas Vykdant bazinį scenarijų bus
užtikrinta, kad oro kokybės standartų iš esmės bus laikomasi,
jei pradėjus taikyti „Euro 6“ standartus bus išspręsta
lengvųjų dyzelinių transporto priemonių realiai
išmetamų teršalų problema. Kalbant apie likusias teisės
aktų laikymosi problemas, 13–19 % zonų laikysis 5 µg/m3
ribinės vertės, o ją viršys tik 6–8 % zonų
(priklausomai nuo teršalo). Tolesniais
veiksmais valstybė narė, siekdama sumažinti vietos oro taršą, turėtų išspręsti pirmiau aptartą problemą
pakankamai lengvai. Kalbant apie antrąją problemą, namų
ūkių deginamo kietojo kuro (pagrindinė KD problema)
problemą galima išspręsti apribojant kietojo kuro deginimą ir
remiant perėjimą prie kito kuro naudojimo (pvz., iš
struktūrinių fondų), o NO2 taršos problemą
galima spręsti apribojant dyzelinių transporto priemonių
eismą. Naujas
išmetamųjų šaltinių teisės aktas ir dar labiau
sugriežtintos išmetamųjų teršalų nacionalinės ribos neturėtų veiksmingo poveikio vietos išmetamųjų
teršalų šaltiniams, todėl liktų nesilaikymo atvejų. Taigi
atliekant 2025–2030 m. analizę panaudotos šios pasirinkimo
galimybės. 4.3. Pasirinkimo galimybių
palyginimas Vykdant pagrindinį scenarijų iš
esmės bus laikomasi teisės aktų, o iki 2020 m. likusias
problemas lems vietos taršos šaltiniai. Šias problemas galima veiksmingai
spręsti vykdant vietos veiksmus, kurie remiami ES lygmeniu: t. y.
stiprinant gebėjimus ir finansuojant struktūrinius pokyčius,
pavyzdžiui, keičiant naudojamą kurą. Nėra pagrindo mažinti
Aplinkos oro direktyvos reikalavimų, jei galima pasiekti, kad
būtų laikomasi teisės aktų. 5. Politikos pasirinkimo
galimybės, poveikio vertinimas ir pasirinkimo galimybių siekiant
antrojo (2025–2030 m.) tikslo palyginimas 5.1. Svarstytos pasirinkimo
galimybės Be bazinio scenarijaus, svarstytos dar penkios
pasirinkimo galimybės, pateikiamos 1 lentelėje. 1 lentelė.
2025–2030 m. laikotarpio svarstytos pasirinkimo galimybės 1 pasirinkimo galimybė || 6A pasirinkimo galimybė || 6B pasirinkimo galimybė || 6C pasirinkimo galimybė || 6D pasirinkimo galimybė || 6E pasirinkimo galimybė Bazinis scenarijus || Bazinio scenarijaus ir KD 2,5 maksimalaus techniškai įmanomo sumažinimo (MTĮS) atotrūkio sumažinimas 25 % || Bazinio scenarijaus ir KD 2,5 maksimalaus techniškai įmanomo sumažinimo (MTĮS) atotrūkio sumažinimas 50 % || Bazinio scenarijaus ir KD 2,5 maksimalaus techniškai įmanomo sumažinimo (MTĮS) atotrūkio sumažinimas 75 % || Bazinio scenarijaus ir KD 2,5 maksimalaus techniškai įmanomo sumažinimo (MTĮS) atotrūkio sumažinimas 100 % || PSO rekomenduotų verčių laikymasis (KD 2,5 atotrūkio sumažinimas >100 %) Daugiausia dėmesio skiriama KD poveikiui
sveikatai, nes jos daro didžiausią žalą, taip pat šis poveikis gali
turėti piniginę išraišką, todėl jį galima lengvai
palyginti su išlaidomis. Bet kontroliuojant KD taip pat daromas poveikis
taršai, sukeliančiai padidėjusią ozono koncentraciją,
eutrofikaciją ir rūgštėjimą, taigi įgyvendinant
šią galimybę sumažės ir pastarųjų reiškinių. Vykdant 6E pasirinkimo galimybę ir
nevykdant struktūrinių ir techninių pokyčių PSO
rekomenduojamų verčių iki 2030 m. pasiekti nepavyks.
Šių verčių atitikties galima pasiekti vėliau ilguoju
laikotarpiu. 5.2. Poveikio vertinimas Išsamiame poveikio vertinime pateikiama
2025 m. ir 2030 m. analizė, glaustumo tikslu čia pateikiami
tik 2025 m. rezultatai. 5.2.1. Poveikis sveikatai ir aplinkai Procentinės poveikio sveikatai ir
aplinkai dalies sumažėjimas, palyginti su 2005 m. pateikiamas 2
lentelėje. 2 lentelė.
Procentinės poveikio sveikatai ir aplinkai dalies sumažėjimas,
palyginti su 2005 m. || 2005 m. || 1 pasirinkimo galimybė || 6A || 6B || 6C || 6D PM2,5. Lėtinių ligų ir pirmalaikių mirčių || 494 000 || -38 % || -42 % || -46 % || -50 % || -54 % Ozonas. Ūmių ligų ir pirmalaikių mirčių || 24 600 || -28 % || -29 % || -30 % || -33 % || -39 % Eutrofikacija, nesaugomi plotai tūkstančiais km2 || 1 125 || -21 % || -24 % || -28 % || -34 % || -40 % Rūgštėjimas, nesaugomi plotai, tūkstančiais km2 || 161 || -71 % || -77 % || -81 % || -85 % || -87 % Vykdant 6C pasirinkimo galimybę KD2,5
poveikis sveikatai sumažėja papildomu trečdaliu, palyginti su baziniu
scenarijumi (50 % sumažėjimas, palyginti su 38 %
sumažėjimu), o eutrofikacijos poveikis sumažėja dar puse dydžio,
palyginti su baziniu scenarijumi (34 % sumažėjimas, palyginti su
21 % sumažėjimu). 5.2.2. Poveikis ekonomikai Poveikis ekonomikai (mln. EUR) pateikiamas 3
lentelėje (papildomos sąnaudos, palyginti su 1 pasirinkimo galimybe
(baziniu scenarijumi) ir procentais išreikštas padidėjimas, palyginti su
baziniu scenarijumi): 3 lentelė. Pasirinkimo
galimybių poveikis ekonomikai || 1 pasirinkimo galimybė || 6A pasirinkimo galimybė || 6B pasirinkimo galimybė || 6C pasirinkimo galimybė || 6D pasirinkimo galimybė ES 28, 2025 m. || 87 171 || - || 221 || 0,25 % || 1 202 || 1,38 % || 4 629 || 5,31 % || 47 007 || 53,9 % Pastangos, reikalingos ROTN[11] sektoriui, parodytos 4 lentelėje, jos išreikštos mln. EUR ir
procentinės dalies padidėjimu, palyginti su 1 pasirinkimo galimybe. 4 lentelė.
Pastangos, reikalingos ROTN sektoriui || 1 pasirinkimo galimybė || 6A pasirinkimo galimybė || 6B pasirinkimo galimybė || 6C pasirinkimo galimybė || 6D pasirinkimo galimybė Elektros energijos gamyba || 9 561 || 44 || 0,46 % || 125 || 1,31 % || 470 || 4,92 % || 3 519 || 37 % Namų ūkių deginamas kuras || 9 405 || 74 || 0,78 % || 497 || 5,29 % || 1680 || 18 % || 17 791 || 189 % Pramoniniai deginimo įrenginiai || 2 513 || 19 || 0,75 % || 156 || 6,20 % || 641 || 25 % || 1 811 || 71 % Pramoniniai procesai || 5 017 || 17 || 0,34 % || 125 || 2,49 % || 331 || 6,61 % || 3 964 || 79 % Kuro gavyba || 695 || 0 || 0,00 % || 0 || 0,00 % || 6 || 0,81 % || 583 || 84 % Tirpiklių naudojimas || 1 176 || 1 || 0,08 % || 2 || 0,15 % || 56 || 4,76 % || 12 204 || 1 038 % Kelių transportas || 48 259 || 0 || 0,00 % || 0 || 0 % || 0 || 0 % || 0 || 0 % Ne keliais judantys mechanizmai || 8 760 || 1 || 0,01 % || 5 || 0,06 % || 145 || 1,66 % || 1 451 || 17 % Atliekos || 1 || 6 || 786 % || 7 || 941 % || 9 || 1154 % || 9 || 1 203 % Žemės ūkis || 1 783 || 59 || 3,33 % || 285 || 16 % || 1292 || 72 % || 5 675 || 318 % Iš viso || 87 171 || 221 || 0,25 % || 1202 || 1,38 % || 4629 || 5,31 % || 47 007 || 54 % ROTN sektoriai nustatyti pagal veiklos
rūšį (pvz., deginimas, tirpiklių naudojimas), kuri gali
būti vykdoma įvairiuose ekonomikos sektoriuose (cheminių
medžiagų, perdirbimo ir kt.). Pagal ekonominį sektorių 6C
pasirinkimo galimybėje reikalaujama papildomų 0,22 % žemės
ūkio sektoriaus, 0,1 % perdirbimo sektoriaus ir daug mažiau kitų
pramonės šakų gamybos apimties išlaidų. 5 lentelėje pateikiama tiesioginė
ekonominė nauda ir bendra išorės sąnaudų suma. Papildomais
veiksmais galima būtų sumažinti 60–200 mlrd. EUR per metus
išorės sąnaudų daugiau negu nurodyta baziniame scenarijuje; iš
šių sąnaudų 4,5 mlrd. EUR būtų tiesiogiai
sutaupytų lėšų. 5
lentelė. Dėl oro taršos sumažinimo gauta ekonominė nauda 2025 m., EU28 || 6A pasirinkimo galimybė || 6B pasirinkimo galimybė || 6C pasirinkimo galimybė || 6D pasirinkimo galimybė Prarasta darbo dienų, tiesioginė ekonominė nauda, palyginti su baziniu scenarijumi, mln. EUR || 726 || 1 421 || 2 137 || 2 831 Žala statiniams, tiesioginė ekonominė nauda, palyginti su baziniu scenarijumi, mln. EUR || 53 || 106 || 145 || 162 Kultūrinių augalų nuvertėjimas, tiesioginė ekonominė nauda, palyginti su baziniu scenarijumi, mln. EUR || 61 || 101 || 278 || 630 Bendra sveikatos priežiūros išlaidų suma, tiesioginė ekonominė nauda, palyginti su baziniu scenarijumi (jeigu yra duomenų) || 219 || 437 || 657 || 886 Bendra tiesioginės naudos suma, palyginti su baziniu scenarijumi || 1,059 || 2,065 || 3,237 || 4,509 Bendra oro taršos išorės sąnaudų sumažinimo suma, palyginti su baziniu scenarijumi (maža verte) || 14 997 || 29 767 || 44 686 || 59 642 Bendra oro taršos išorės sąnaudų sumažinimo suma, palyginti su baziniu scenarijumi (didele verte) || 50 317 || 100 937 || 150 853 || 200 074 Suvestinio BVP poveikis labai mažas net 6C
pasirinkimo galimybės atveju, jis yra -0.025 %. Į
makroekonominę analizę įtraukus padidėjusį našumą
visiškai kompensuojamas poveikis BVP, o dėl papildomos tiesioginės
naudos (sveikatos priežiūrai, kultūriniams augalams ir statyboms)
gaunama grynoji ekonominė nauda, sudaranti 0,007 % BVP. 5.2.3. Socialinis poveikis Vykdant bet kurią iš pasirinkimo
galimybių poveikis užimtumui yra mažas (vykdant 6C pasirinkimo
galimybę gali būti sukurta 2 000 darbo vietų, tačiau
to negalima užtikrinti) netgi atsižvelgiant į darbo našumo
padidėjimą. Į tai atsižvelgus, grynasis sukurtų darbo
vietų skaičius būtų 37–112 tūkstančių. 5.2.4. Konkurencingumas
ir poveikis MVĮ Didžiausias poveikis bus daromas žemės
ūkio ir naftos perdirbimo sektoriams. Visais atvejais poveikis
būtų mažesnis už 1 % bendrosios pridėtinės vertės
ribą arba jai lygus, todėl galėtų apimti papildomas
išlaidas. Poveikis MVĮ yra reikšmingas dėl žemės ūkio
priemonių ir priemonių, taikomų vidutinio dydžio deginimo
įrenginiams. Vidutinio dydžio deginimo įrenginių poveikis gali
būti sumažintas tiek, kad būtų mažesnis negu 2,4 % bendrojo
likutinio pertekliaus (žr. toliau). Žemės ūkio priemonės
gali būti taikomos dideliems įrenginiams, kurie sudaro beveik
visą pajėgumą, o likęs poveikis gali būti mažinamas
naudojant atitinkamą Žemės ūkio plėtros fondo paramą. 5.2.5. Planas ilgalaikiams tikslams pasiekti iki 2050. Mažesnės foninės KD2,5
koncentracijos negu rekomenduoja PSO , t. y. mg/m 3, galima
būtų pasiekti beveik visoje ES (99,5 % teritorijos ir 99 %
gyventojų, kuriems daromas poveikis), darant prielaidą, kad bus
vykdomi struktūriniai pokyčiai ir vyks technologinė pažanga. 6
lentelėje pateikiamas būtinas mažinimo planas. 6
lentelė.
Išmetamųjų teršalų mažinimo planas siekiant PSO
rekomenduojamų verčių 2050 m.; išmetamųjų
teršalų kiekiai kilotonomis, sumažinimas, palyginti su 2005 m.
išmetamųjų teršalų kiekiais ES28 || 2005 m. || 2025 m. || 2030 m. || 2040 m. || 2050 m. SO2 || 8 172 || -79 % || -82 % || -87 % || -91 % NOx || 11 538 || -65 % || -70 % || -78 % || -83 % KD2,5 || 1 647 || -48 % || -54 % || -64 % || -72 % NH3 || 3 928 || -30 % || -38 % || -42 % || -48 % LOJ || 9 259 || -50 % || -55 % || -64 % || -71 % 5.3. Pasirinkimo galimybių palyginimas 7 lentelėje
pateikiamas pasirinkimo galimybių poveikis, palyginti su baziniu
scenarijumi. 7
lentelė. Pasirinkimo galimybių poveikis, palyginti su baziniu
scenarijumi. 2025 m., EU28 || 6A pasirinkimo galimybė || 6B pasirinkimo galimybė || 6C pasirinkimo galimybė || 6D pasirinkimo galimybė Sąnaudos, palyginti su baziniu scenarijumi, mln. EUR || 221 || 1 202 || 4 629 || 47 007 Papildomas poveikio sveikatai sumažinimas, viršijantis baziniame scenarijuje numatytą sumažinimą (2005 ataskaitiniai metai) || 10 % || 21 % || 32 % || 43 % Papildomas poveikio eutrofikacijai sumažinimas, viršijantis baziniame scenarijuje numatytą sumažinimą (2005 ataskaitiniai metai) || 16 % || 33 % || 62 % || 90 % Poveikis BVP atsižvelgiant į našumo padidėjimą || 0,007 % || 0,009 % || 0,000 % || - Kita tiesioginė nauda || 333 || 644 || 1 080 || 1 678 Bendra oro taršos išorės sąnaudų sumažinimo suma, palyginti su baziniu scenarijumi (maža verte) || 14 997 || 29 767 || 44 686 || 59 642 Bendra oro taršos išorės sąnaudų sumažinimo suma, palyginti su baziniu scenarijumi (didelel verte) || 50 317 || 100 937 || 150 853 || 200 074 6C pasirinkimo galimybės atveju nauda yra
didesnė už sąnaudas, o 6D pasirinkimo galimybės atveju numatytos
papildomos priemonės yra brangesnės, negu jų teikiama nauda.
Todėl pirmenybė teikiama 6C pasirinkimo galimybei. 5.3.1. Jautrumo analizė Atlikus išsamią 6C galimybės
jautrumo analizė, daromos šios išvados: ·
nors klimato politika bus naudinga oro kokybei,
vien tik šia politika iki 2050 m. pasiekti ilgalaikių oro
kokybės tikslų nepavyks; ·
yra papildomų 6C pasirinkimo galimybėje
nenumatytų galimybių mažinti eutrofikaciją ir ozono poveikį
sveikatai kuklesnėmis sąnaudomis (teisės aktų laikymosi
sąnaudos didesnės 1 %); ·
yra galimybių nustatyti ES metano mažinimo
tikslinį rodiklį, kurio pasiekimo sąnaudos būtų labai
mažos arba jų išvis nebūtų[12];
·
politikos tikslus galima pasiekti ir pagal
būsimus alternatyvius scenarijus. 5.4. Pasirinktos
galimybės įgyvendinimo priemonės Pagrindinė visos politikos
įgyvendinimo priemonė yra INR, į kurią taip pat gali
būti įtrauktos priemonės, kuriomis būtų gerinamos nacionalinės
mažinimo programos, išmetamųjų teršalų inventoriai ir
prognozės ir vykdoma ekosistemų stebėsena, o
administracinės sąnaudos būtų mažos (iš pradžių 6,9
mln. EUR, vėliau 2,5 mln. EUR per metus). Taikant galiojančius ir šiuo metu
svarstomus ES teisės aktus bus sumažinta 52–75 % reikalaujamo
visų teršalų kiekio, išskyrus amoniaką, kurio bus sumažinta tik
25 % (pagal Pramoninių išmetamųjų teršalų
direktyvą). Vidutinio dydžio deginimo įrenginių
(kurių nominalus šiluminis našumas yra 1–50 MW) ES kontrolė
būtų ekonomiškai efektyvi: ·
išmetamų KD, NOx ir SOx kiekiai gali būti
sumažinti reikšmingai ir ekonomiškai efektyviai; ·
bendros kasmetinės operatorių
sąnaudos gali būti apribotos iki 400 mln. EUR, jeigu tik daliai
naujų įmonių bus taikoma antrinė NOx kontrolė; ·
administracinės sąnaudos gali būti
minimalios, jeigu bus reikalaujama įrenginius tik registruoti. Pasirinkta politikos galimybė –
išmetamųjų teršalų kiekių mažinimas, atitinkantis Geteborgo
protokolą, derinamas su visų įrenginių registravimu.
Dėl to poveikis VMĮ sumažėja 0,1–2,4 % bendrojo likutinio
pertekliaus. 6. Stebėsena ir vertinimas ES
oro kokybės politikai stebėti ir jos įgyvendinimui vertinti yra
daugybė rodiklių ir mechanizmų (pvz., EAA ir Programos dėl
tolimų oro teršalų pernašų Europoje monitoringo ir
įvertinimo ataskaitos). Jie bus naudojami vertinti, ar vykdomi
persvarstyti poveikio mažinimo tikslai. Naujoje INR direktyvoje nustatyti
išmetamųjų teršalų kiekių mažinimo įsipareigojimai bus
stebimi taikant sustiprintas nuostatas dėl inventorių ir
prognozių. Politika bus peržiūrima kad penkerius metus, pirmoji
peržiūra bus atliekama ne vėliau kaip 2020 m. [1] 2008/50/EB ir 2004/107/EB. [2] 2001/81/EB. [3] Išmetamųjų teršalų kiekiai sumažinti
įgyvendinant ES teisės aktus dėl iš didelių kuro deginimo
įrenginių išmetamos sieros ir laikantis reikalavimų dėl
mažo sieros kiekio kelių transporto priemonių degaluose, dėl
kurių po „Euro 4“ standartų įsigaliojimo taip pat
pradėti naudoti katalizatoriai. [4] 2010 m. dėl kietųjų dalelių
taršos poveikio pirmalaikių mirčių skaičius buvo
379 420, o dėl ozono – 26 500. [5] Pagal Eurostato pateiktus statistinius duomenis
2010 m. ES 27 eismo įvykiuose žuvo 35 000 žmonių. [6] Pvz., kai kuriuose pagrindiniuose Europos
gyvenamuosiuose centruose nesilaikoma nustatytų išmetamųjų
teršalų ribinių verčių. Šie centrai: Milanas, Madridas,
Barselona, Londonas ir kiti. [7] Visų pirma šalyse, kurios dar nepaskelbė
išmetamos sieros ir (arba) NOx kontrolės zonų. [8] Išmatuotos taršos lygiai yra išmetamųjų
teršalų iš konkrečių vietos šaltinių (pavyzdžiui,
pramoninių zonų arba miesto eismo) kiekių ir foninės
taršos, kurią sukelia regioniniai ir nutolę išmetamųjų
teršalų šaltiniai, suma. [9] Bendradarbiavimo programos dėl tolimų oro
teršalų pernašų Europoje monitoringo ir įvertinimo pateikti
duomenys. [10] „Euro 6“ standartų laikymosi sąlyga yra
įtraukta į bazinį scenarijų, nes toks siekis yra nustatytas
priimtuose teisės aktuose; įgyvendinimo priemonė yra tik
techninis rezultatų pasiekimo mechanizmas. [11] Rinktinė oro taršos nomenklatūra (ROTN) [12] atliekant bendrą optimizavimą į metano
kiekius neatsižvelgiama, nes jo egzistavimo trukmė yra skirtinga
(todėl jo poveikio ozonui grafikas yra skirtingas), palyginti su kitais
ozono pirmtakais;