52011PC0276

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Šis pasiūlymas yra teisės aktų rinkinio, kuriuo siekiama sustiprinti aukų teises ES, dalis. Į rinkinį įtraukti ir šie dokumentai: komunikatas dėl aukų teisių stiprinimo ES ir direktyva, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos reikalavimai. Šiuo pasiūlymu, kuriame kalbama apie civilinėse bylose paskirtus apsaugos orderius, siekiama papildyti 2009 m. rugsėjo mėn. valstybių narių iniciatyvą siekiant priimti Direktyvą dėl Europos apsaugos orderio[1], kurios tikslas – užtikrinti baudžiamosiose bylose paskirtų apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimą.

Europos Sąjunga yra užsibrėžusi tikslą išsaugoti ir vystyti laisvės, saugumo ir teisingumo sritį, kuri pagrįsta teismo ir kitų sprendimų tarpusavio pripažinimo Sąjungoje principu.

Stokholmo programoje (2010–2014 m.)[2] ir jai įgyvendinti skirtame Komisijos veiksmų plane pripažįstamas poreikis imtis papildomų veiksmų, kad mūsų teisingumo sistemomis būtų sutelktas dėmesys į aukų poreikius. Šiais dokumentais aukoms skiriama svarbi vieta ES darbotvarkėje ir tvirtai pabrėžiamas poreikis ir siekis sukurti integruotą ir suderintą požiūrį į aukas pagal 2009 m. spalio mėn. TVR tarybos išvadas[3].

Europos Sąjunga jau ėmėsi veiksmų dėl aukų teisių baudžiamosiose bylose – 2001 m. kovo 15 d. priėmė Tarybos pamatinį sprendimą 2001/220/TVR dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose. Aukų teisių srityje pasiekta laimėjimų, tačiau Tarybos pamatinio sprendimo tikslai įgyvendinti ne visapusiškai.

Europos Parlamentas taip pat paragino Tarybą priimti visapusišką teisinį pagrindą, pagal kurį aukoms būtų teikiama didžiausia apsauga[4]. 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliucijoje dėl smurto prieš moteris panaikinimo[5] Europos Parlamentas ragina valstybes nares pagerinti savo nacionalinės teisės aktus ir politiką, kad būtų kovojama su visų formų smurtu prieš moteris ir šalinamos smurto prieš moteris priežastys, be kita ko, imantis prevencinių priemonių. Be to, Sąjunga raginama užtikrinti visų smurto aukų teisę į pagalbą, apsaugą ir paramą joms.

Bendroje laisvės, teisingumo ir saugumo erdvėje smurto (pvz., privačioje erdvėje) aukoms arba asmenims, kurių fizinei ir (arba) psichinei neliečiamybei arba laisvei kyla pavojus ir kurių atžvilgiu taikoma vienoje valstybėje narėje paskirta apsaugos priemonė, turėtų būti teikiama tokio paties lygio apsauga kitoje valstybėje narėje, jeigu jie persikelia arba keliauja, nereikalaujant pradėti brangių ir daug laiko atimančių procedūrų. Tokie veiksmai taip pat yra atsakas į 2010 m. spalio 27 d. Pilietybės ataskaitoje[6] Komisijos pateiktą raginimą toliau šalinti kliūtis piliečių teisėms.

2009 m. rugsėjo mėn. 12 valstybių narių pateikė pasiūlymą priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl Europos apsaugos orderio[7]. Per derybas paaiškėjo, kad šiame dokumente nustatyti SESV 82 straipsniu pagrįsti tarpusavio pripažinimo baudžiamosiose bylose mechanizmai nesuderinami su jau pasiektu plataus masto tarpusavio pripažinimo standartu civilinėse bylose, kuris grindžiamas SESV 81 straipsniu. Todėl šiuo pasiūlymu siekiama papildyti teisės aktą dėl baudžiamosiose bylose paskirtų apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo, kad visoms valstybėje narėje paskirtoms apsaugos priemonėms būtų taikomas veiksmingas mechanizmas, kuriuo būtų užtikrinamas laisvas jų judėjimas ES.

2. KONSULTACIJOS IR POVEIKIO VERTINIMAS

Šio pasiūlymo, taikomo išimtinai civilinėse bylose paskirtiems apsaugos orderiams, poreikis paaiškėjo per derybas dėl valstybių narių iniciatyvos dėl Europos apsaugos orderio, prie kurios pridėtas poveikio vertinimas. Siekdama konkretesnių nuomonių dėl šio pasiūlymo poreikio ir sąlygų, Komisija surengė papildomas konsultacijas su valstybėmis narėmis, kitomis institucijomis ir įvairių sričių ekspertais.

Pirmiausia 2010 m. gegužės 25 d. Komisija surengė ekspertų posėdį, per kurį patvirtinta, kad daugelyje valstybių narių taikomos civilinės teisės apsaugos priemonės, kurių tarpusavio pripažinimui turėtų būti taikomi civilinėse bylose galiojantys bendri reikalavimai, o ne sudėtingos procedūros, kurios yra bendras standartas baudžiamosiose bylose.

Rengdamasi atlikti poveikio vertinimą Europos Komisija taip pat užsakė išorės tyrimą, kuriuo siekta nustatyti nusikaltimų aukų poreikius ir priemones jiems patenkinti, taip pat įvertinti atskirų galimybių poveikį[8]. Rengdamasi poveikio vertinimui Komisija 2010 m. liepos 15–rugsėjo 30 d. taip pat surengė viešas konsultacijas, kuriose galėjo dalyvauti visi visuomenės atstovai, taip pat nevyriausybinės ir vyriausybinės organizacijos ir pateikti savo nuomones dėl to, kokių veiksmų ES turėtų imtis, kad pagerintų aukų padėtį, įskaitant apsaugos orderių srityje.

Kitas tyrimas užsakytas siekiant išnagrinėti galimybes, susijusias su konkrečiu tikslu užtikrinti, kad taikant apsaugos orderį suteikta apsauga nebūtų prarandama, kai saugomas asmuo keliauja arba persikelia į kitą valstybę narę[9].

3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI 3.1. Teisinis pagrindas

Šis pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 2 dalies a, e ir f punktais. Kaip nustatyta 81 straipsnyje, Sąjunga tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse bylose plėtoja teisminį bendradarbiavimą, kuris grindžiamas teisminių ir neteisminių sprendimų tarpusavio pripažinimo principu. Šis bendradarbiavimas gali apimti valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimo priemonių patvirtinimą.

Šiais tikslais Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones, ypač kai jos būtinos vidaus rinkos tinkamam veikimui, kuriomis siekiama užtikrinti, inter alia, teisminių ir neteisminių sprendimų tarpusavio pripažinimą ir vykdymą valstybėse narėse.

3.2. Siūlomo reglamento santrauka

Siekiant apsaugoti smurto, visų pirma smurto privačioje erdvėje, persekiojimo ar smurto prieš vaikus aukas, valstybių narių nacionalinės teisės aktais nustatyta galimybė paskirti laikinas ir prevencines priemones, kad būtų apsaugotas asmuo, kai esama rimtų priežasčių manyti, kad yra pavojaus jo fizinei ir (arba) psichinei neliečiamybei arba laisvei. Apsaugos priemones paskiria teisminė arba kita institucija pavojuje esančio asmens prašymu. Daugelis jų paskiriamos pavojų keliančio asmens nepakvietus į posėdį, visų pirma skubos atvejais (ex parte procedūros). Apsaugos priemones sudaro, pavyzdžiui, įpareigojimas nesiartinti prie saugomo asmens nurodytu atstumu arba įpareigojimas nesilankyti tam tikrose vietovėse, kuriose gyvena arba lankosi saugomas asmuo. Daugelis apsaugos priemonių ypatingos tuo, kad valdžios institucijos aktyviai nesiima priemonių, kad užtikrintų jų vykdymą: jeigu pavojų keliantis asmuo nevykdo minėto įpareigojimo, jam iš karto skiriama sankcija, dažnai – baudžiamoji.

Padidėjus laisvam judėjimui, vis daugiau asmenų persikelia arba keliauja į užsienį. Todėl itin svarbu užtikrinti, kad vienoje valstybėje narėje paskirta laikina apsauga būtų išsaugoma, kai asmuo keliauja arba persikelia į kitą valstybę narę, ir kad jam nereikėtų dalyvauti ilgai trunkančiose procedūrose. Teisminis bendradarbiavimas civilinėse bylose, grindžiamas teisminių ir neteisminių sprendimų tarpusavio pripažinimo principu, buvo plėtojamas Europoje kuriant vidaus rinką. Tarpusavio pripažinimas buvo palaipsniui gerinamas švelninant užsienio sprendimų tikrinimo reikalavimus Sąjungoje. Šiuo pasiūlymu nustatomas mechanizmas, kuris padėtų užtikrinti, kad valstybė narė, į kurią kreipiasi pavojuje esantis asmuo, sparčiai ir veiksmingai pripažintų pirmos valstybės narės paskirtą apsaugos priemonę be jokių tarpinių formalumų. Kalbant apie kitas tarpusavio pripažinimo priemones civilinėse bylose, šiame pasiūlyme nustatoma standartinė pažyma, kurioje pateikiama visa informacija, susijusi su pripažinimu, o prireikus ir vykdymu. Todėl pirmos valstybės narės kompetentinga institucija ex-officio arba saugomo asmens prašymu išduos pažymą, vėliau saugomas asmuo susisieks su antros valstybės narės kompetentingomis institucijomis ir pateiks joms tą pažymą. Antros valstybės narės kompetentingos institucijos praneš pavojų keliančiam asmeniui apie užsienio apsaugos priemonės geografinį praplėtimą, už jos pažeidimą taikomas sankcijas, o prireikus taip pat užtikrins jos vykdymą.

Siekiant užtikrinti spartų, nebrangų ir veiksmingą apsaugos priemonių judėjimo Europos Sąjungoje mechanizmą, buvo remiamasi pagrindiniais 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000[10], principais, ypač jo 41 ir 42 straipsniais. Įkvėpimo taip pat pasisemta iš Komisijos pasiūlymo nauja redakcija išdėstyti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 44/2001 („Briuselis I“)[11]. Pasiūlyme numatyta panaikinti tarpines procedūras, taip pat pasiūlyta nenumatyti atsisakymo vykdyti sprendimą pagrindų, nebent sprendimas būtų nesuderinamas su sprendimu pripažinimo valstybėje narėje.

Taip pat taikomas savaiminis pripažinimas, kai pripažinimo ir (arba) vykdymo valstybėje narėje nenustatytos apsaugos priemonės civilinėse bylose. Tai iš tiesų vienas pagrindinių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose principų: faktas, kad pagal valstybės narės, kurioje prašoma pripažinti ir (arba) vykdyti kitos valstybės narės paskirtą apsaugos priemonę, vidaus teisę priemonė nenustatyta, neturi įtakos šios valstybės narės pareigai tą priemonę pripažinti, o prireikus ir vykdyti. Šiuo atveju lemiamos reikšmės neturi, kokia institucija (civilinis teismas, meras, baudžiamasis teismas) paskyrė apsaugos priemonę.

Tarpinės procedūros bus naikinamos užtikrinant pagrindinių teisių apsaugą:

– Pirmos valstybės narės institucija, kurios bus paprašyta išduoti pažymą, turės patikrinti, kad gerbiama pavojų keliančio asmens teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, visų pirma teisė į gynybą. Jeigu tokios teisės neužtikrinamos, pažymos išduoti negalima.

– Jeigu pirma valstybė narė sustabdo arba panaikina apsaugos priemonę, antros valstybės narės kompetentinga institucija pavojų keliančio asmens prašymu turi sustabdyti arba panaikinti jos pripažinimą, o prireikus ir vykdymą.

– Abiejų valstybių narių kompetentingos institucijos pavojų keliančiam asmeniui ir saugomam asmeniui turi suteikti bet kokią su apsaugos priemonės paskyrimu, pripažinimu, galimu vykdymu ir sankcijomis, taip pat tos priemonės sustabdymu bei panaikinimu susijusią informaciją.

Visos šios teisių apsaugos priemonės padeda užtikrinti visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažįstamas pagrindines teises ir principus, taip pat sutaupyti laiką ir išlaidas, kurių prireiktų egzekvatūros procedūrai.

Pasiūlyme neaptariamos baudžiamosios sankcijos, kurias valstybės narės nustačiusios už apsaugos priemonės pažeidimą. Jos bus toliau reglamentuojamos kiekvienos valstybės narės nacionalinės teisės.

3.3. Svarbiausių straipsnių analizė

Šis pasiūlymas yra tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose teisės aktas, taigi jis plačiu mastu grindžiamas pagrindiniais galiojančių ES teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose teisės aktų principais. Daug straipsnių yra panašūs į minėtų teisės aktų atitinkamus straipsnius arba su jais visiškai sutampa.

1 straipsnis. Taikymo sritis

Tam tikros apsaugos priemonės jau nustatytos „Bruselis I“[12] ir „Briuselis II-bis“ reglamentuose, taigi svarbu aiškiai nustatyti pasiūlymo santykį su šiais reglamentais.

Šiuo reglamentu nustatomos specialios su apsaugos priemonėmis susijusios taisyklės. Todėl pagal bendrą teisės principą reglamentu pakeičiamos bendros Reglamentu „Briuselis I“ nustatytos taisyklės.

Padėtis dėl Reglamento „Bruselis II-bis“, kurio tikslas yra centralizuoti visus bylos nagrinėjimus, susijusius su santuokos nutraukimu ar separacija, kitokia. Šis pasiūlymas neturi turėti įtakos šiame specialiame teisės akte numatytoms jurisdikciją ir teismo sprendimų pripažinimą reglamentuojančioms taisyklėms – neturėtų būti suteikiama galimybė dėl apsaugos priemonių, paskirtų nagrinėjamoje byloje, kreiptis į kitos valstybės narės teismą. Todėl visos Reglamento „Briuselis II-bis“ taikymo sričiai priklausančios apsaugos priemonės toliau juo reglamentuojamos. Tačiau šis pasiūlymas bus taikomas apsaugos priemonėms, kurioms netaikomas Reglamentas „Bruselis II-bis“, pvz., apsaugos priemonėms, susijusioms su nesusituokusia pora, tos pačios lyties partneriais ar kaimynais.

2 straipsnis. Sąvokų apibrėžtys

Apsaugos priemonės. Apsaugos priemonių sąvokos apibrėžtimi pabrėžiamas tokių valstybėje narėje, siekiant apsaugoti asmenį, kai esama rimtų priežasčių manyti, kad yra pavojus to asmens fizinei ir (arba) psichinei neliečiamybei, paskirtų priemonių prevencinis ir laikinas pobūdis. Apsaugos priemonė gali būti paskirta pagal ex parte procedūrą (pavojų keliančio asmens nepakvietus į posėdį) arba pagal procedūrą, kai informuojamos abi šalys.

Institucija. Institucijos sąvokos apibrėžtis yra plati, kad apimtų bet kokią valstybės narės paskirtą instituciją, turinčią kompetenciją šio reglamento taikymo srities klausimais. Taigi sąvoka apima ne tik teismus, bet ir administracines ir kitas institucijas, kurios pagal valstybės narės nacionalinę teisę turi kompetenciją šio reglamento taikymo srities klausimais.

3 straipsnis. Jurisdikcija

Jurisdikcijos taisyklės turėtų būti ypač nuspėjamos. Todėl jos pagrįstos principu, kad jurisdikciją turi valstybės narės, kurioje yra pavojaus asmens fizinei ir (arba) psichinei neliečiamybei arba laisvei ir kurioje asmeniui reikia apsaugos, institucijos. Nors paprastai tai sutampa su įprastine asmens, kuriam reikia apsaugos, gyvenamąja vieta, taip nėra, kai, pvz., asmuo tam tikram palyginti trumpam laikui persikelia į užsienį, pvz., mokytis.

4 straipsnis. Pripažinimas

Šis straipsnis grindžiamas kitais tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose teisės aktais, visų pirma pasiūlymu nauja redakcija išdėstyti reglamentus „Briuselis I“ ir „Briuselis II-bis“, pirmiausia kiek tai susiję su bendravimo teisėmis ir vaiko sugrąžinimu. Nereikalaujama jokių tarpinių procedūrų – pripažinimas savaiminis.

5 straipsnis. Pažyma

Pažyma reikalinga, kad asmuo galėtų remtis apsaugos priemone kitoje valstybėje narėje. Remtasi Reglamento „Briuselis II-bis“ 14 ir 42 straipsniais, kuriuose kalbama apie bendravimo teises ir vaiko sugrąžinimą.

Kilmės valstybės narės kompetentinga institucija ex-officio arba saugomo asmens prašymu išduos pažymą, naudodamos šio reglamento priede pateiktą standartinę formą. Vėliau šalis, norinti kitoje valstybėje narėje remtis priemone, tos valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikia išduotą pažymą. Pažymoje pateikiama visa su užsienyje paskirtos apsaugos priemonės pripažinimu ir (arba) vykdymu susijusi informacija, visų pirma apsaugos priemonė apibūdinama taip, kad antros valstybės narės kompetentingos institucijos galėtų ją pripažinti, o prireikus ir vykdyti pagal savo nacionalinę teisę. Todėl į pažymą neturi būti įtraukiama nei konkreti nuoroda į nacionalinę teisę, t. y. X įstatymo Y straipsnį, užuot išsamiai paaiškinus priemonę, nei į vietoves, t. y. konkretų adresą, užuot pateikus bendrą nuorodą į darbo arba gyvenamąją vietą.

Antros valstybės narės kompetentingos institucijos gali paprašyti pažymos turinio, visų pirma priemonės apibūdinimo, transliteracijos arba vertimo raštu.

8 straipsnis. Pritaikymas

Šis straipsnis susijęs su atveju, kai užsienyje paskirta apsaugos priemonė nežinoma pagal antros valstybės narės nacionalinę teisę. Tos valstybės narės kompetentinga institucija, kiek įmanoma, turės pritaikyti apsaugos priemonę prie jos teisėje numatytos priemonės, kurios poveikis, tikslai bei interesai panašūs. Pritaikymas yra pasikartojanti teisės aktų dėl tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose taisyklė.

9 straipsnis. Tam tikrų apsaugos priemonių vykdymas

Pagal nacionalinę teisę kompetentingos institucijos labai nedaugeliu atvejų turi aktyviai imtis priemonių, kad suteiktų apsaugos priemonei teisinę galią.

Tokiais atvejais vykdymo valstybės narės kompetentinga institucija turės taikyti pagal jos nacionalinę teisę panašioms apsaugos priemonėms nustatytas taisykles ir nebus reikalaujama jokios specialios procedūros.

10 straipsnis. Pagrindinių teisių apsauga

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, asmens pagrindinių teisių apsauga tapo dar didesniu ES prioritetu: Europos Sąjungos chartija Sąjungai tapo teisiškai privaloma, be to, ES netrukus prisijungs prie Europos žmogaus teisių konvencijos. Aukų atveju reikšmingos įvairios pagrindinės teisės: žmogaus orumas, teisė į gyvybę, teisė į asmens neliečiamybę, teisė į laisvę ir saugumą, pagarba privačiam ir šeimos gyvenimui, asmens duomenų apsauga, teisė į nuosavybę, judėjimo ir apsigyvenimo laisvė, lygybė prieš įstatymą, vaiko ir pagyvenusių žmonių teisės, neįgaliųjų integracija ir teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą bei galiausiai nekaltumo prezumpcija ir teisė į gynybą.

Kaip išsamiai išdėstyta prie šio pasiūlymo pridedamame poveikio vertinime ir vadovaujantis Veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategija[13], visi reglamento elementai atitinka Pagrindinių teisių chartijoje nustatytas teises, visų pirma jos 47 straipsnyje įtvirtintą teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą.

Vienoje valstybėje narėje paskirtos apsaugos priemonės pripažinimo, o prireikus ir vykdymo tarpinės procedūros turi būti naikinamos užtikrinant pagrindinių teisių apsaugą. Šiuo straipsniu nustatoma tvirta apsaugos priemonė, nes pažyma negali būti išduodama, jeigu neužtikrinama pavojų keliančio asmens teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

12 straipsnis. Atsisakymas pripažinti ar vykdyti, pripažinimo ar vykdymo sustabdymas arba panaikinimas

Vienoje valstybėje narėje paskirtų apsaugos priemonių pripažinimas, o prireikus ir vykdymas turėtų būti grindžiamas abipusio pasitikėjimo principu, o nepripažinimo pagrindai turėtų būti minimalūs – tik tokie, kokių reikia. Pagal šį principą siūlomas tik vienas atsisakymo pagrindas. Tam, kad teisingumas būtų vykdomas darniai, būtina sumažinti nesuderinamų sprendimų galimybę. Todėl pavojų keliančio asmens prašymu pripažinimo valstybės narės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti kilmės teismo paskirtą apsaugos priemonę, jei ji nesuderinama su pripažinimo valstybėje narėje priimtu sprendimu.

Jeigu apsaugos priemonė kilmės valstybėje narėje sustabdoma arba panaikinama, svarbu užtikrinti, kad pripažinimo valstybės narės kompetentinga institucija sustabdytų arba panaikintų apsaugos priemonės pripažinimą, o prireikus ir vykdymą. Atitinkamą prašymą teikia pavojų keliantis asmuo. Tam prie pasiūlymo pateikta standartinė prašymo forma.

13 straipsnis. Pranešimas

Kalbant apie kitus tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose teisės aktus, šiuo straipsniu suderinami būtiniausi reikalavimai dėl būtinybės pavojų keliančiam asmeniui ir saugomam asmeniui suteikti bet kokią su apsaugos priemonės paskyrimu, pripažinimu, galimu vykdymu ir sankcijomis, taip pat sustabdymu bei panaikinimu pirmoje valstybėje narėje susijusią informaciją. Straipsnio 2 dalyje taip pat nustatoma pareiga antrai valstybei narei. Tai padės užtikrinti, kad būtų gerbiamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatytos pagrindinės teisės.

4. Subsidiarumas ir proporcingumas

Dėl klausimo tarpvalstybinių aspektų šio pasiūlymo tikslo valstybės narės vienos negali deramai pasiekti. Svarbu užtikrinti, kad asmenys neprarastų jiems suteiktos apsaugos, kai keliauja arba persikelia į užsienį. Valstybės narės vienos negali užtikrinti pagal šį reglamentą numatyto mechanizmo, pagal kurį pašalinami visi tarpiniai formalumai naudojant standartinę daugiakalbę pažymą. Tik Europos lygmens teisės aktais gali būti sukurtos vienodos sąlygos. Todėl pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą.

Pasiūlymas taip pat atitinka proporcingumo principą – šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti Europos lygiu.

2011/0130 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 81 straipsnio 2 dalies a, e ir f punktus,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisės akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[14],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[15],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) Europos Sąjunga yra nustačiusi tikslą išsaugoti ir vystyti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, taip pat sudaryti sąlygas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, visų pirma taikydama teisminių ir neteisminių sprendimų tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose principą. Siekdama palaipsniui sukurti tokią erdvę, Sąjunga, be kita ko, turėtų priimti su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse bylose susijusias priemones, ypač kai jos būtinos tinkamam vidaus rinkos veikimui užtikrinti.

(2) Ši sritis priskiriama teisminiam bendradarbiavimui civilinėse bylose, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnyje.

(3) Apsaugos priemones reglamentuojančių nacionalinių taisyklių skirtumai trukdo vidaus rinkai veikti patikimai. Nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti greitą ir paprastą šio reglamento privalančių laikytis valstybių narių apsaugos priemonių pripažinimą, o prireikus ir vykdymą, yra itin svarbios, kad suteikta apsauga būtų išsaugoma, kai asmuo keliauja ar persikelia į kitą valstybę narę.

(4) Siekiant užtikrinti laisvą apsaugos priemonių judėjimą, būtina ir tinkama numatyti, kad jurisdikciją ir pripažinimą, o prireikus ir vykdymą reguliuojančias taisykles reglamentuotų privaloma ir tiesiogiai taikoma Sąjungos teisinė priemonė.

(5) Šis reglamentas taikomas apsaugos priemonėms, paskirtoms civilinėse bylose, nepaisant institucijos pobūdžio – tai gali būti teismas, administracinė ar bet kuri kita institucija.

(6) Šis reglamentas taikomas visoms jame apibrėžtoms apsaugos priemonėms. Tačiau šis reglamentas netaikomas apsaugos priemonėms, kurias apima 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000. Šiuo reglamentu pakeičiamas 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, kiek tai susiję su priemonėmis, kurios patenka į jo taikymo sritį.

(7) Jurisdikcijos taisyklės turėtų būti ypač nuspėjamos ir pagrįstos principu, kad jurisdikciją turi valstybė narė, kurioje yra pavojaus asmens fizinei ir (arba) psichinei neliečiamybei arba laisvei. Šiuo pagrindu jurisdikcija turėtų būti visada galima.

(8) Tam, kad teisingumas būtų vykdomas darniai, dviejose valstybėse narėse neturėtų būti priimami nesuderinami sprendimai. Todėl tais atvejais, kai priimti nesuderinami sprendimai, šiuo reglamentu turėtų būti nustatyta galimybė pavojų keliančio asmens prašymu atsisakyti pripažinti ir (arba) vykdyti sprendimą.

(9) Abipusis pasitikėjimas teisingumo vykdymu Sąjungoje ir siekis užtikrinti mažiau laiko ir išlaidų reikalaujantį apsaugos priemonių judėjimą Europos Sąjungoje pateisina tokių priemonių pripažinimo ir (arba) vykdymo procedūras be jokių tarpinių formalumų. Todėl pripažinimo, o prireikus ir vykdymo tikslais vienoje valstybėje narėje paskirtos apsaugos priemonės turėtų būti traktuojamos taip, tarsi jos būtų paskirtos valstybėje narėje, kurioje prašoma jas pripažinti ir (arba) vykdyti.

(10) Jeigu pagal antros valstybės narės teisę jos kompetentingos institucijos turi imtis priemonių, kad suteiktų apsaugos priemonei teisinę galią, tokio apsaugos priemonės vykdymo procedūra turėtų būti reglamentuojama tos valstybės narės teisės.

(11) Šiame reglamente neaptariamos baudžiamosios sankcijos, kurias valstybės narės nustačiusios apsaugos priemonės pažeidimo atveju – jos toliau reglamentuojamos kiekvienos valstybės narės nacionalinės teisės.

(12) Kad Europos Sąjungoje būtų sudarytos geresnės apsaugos priemonių laisvo judėjimo sąlygos, šiuo reglamentu turėtų būti nustatytas vienas bendras pažymos modelis ir paskirta ją išduoti kompetentinga institucija. Kad nebūtų pažeidžiamas subsidiarumo principas, šia pažyma neturėtų būti pakeičiama valstybių narių vidaus procedūra.

(13) Pažymos neturėtų būti galima apskųsti. Tačiau, jeigu apsaugos priemonė pirmoje valstybėje narėje sustabdoma arba panaikinama, antros valstybės narės kompetentinga institucija pavojų keliančio asmens prašymu turėtų sustabdyti arba panaikinti apsaugos priemonės pripažinimą ir (arba) vykdymą.

(14) Tam, kad šis reglamentas veiktų sklandžiai ir veiksmingai, Komisija turėtų būti įgaliota priimti teisės aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, kiek tai susiję su bet kokiu prieduose nustatytų formų pakeitimu. Itin svarbu, kad vykdydama parengiamąją veiklą Komisija tinkamai konsultuotųsi, be kita ko, su ekspertais. Rengdama deleguotųjų teisės aktų projektus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai laiku ir tuo pačiu metu būtų deramai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai.

(15) Šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažįstamų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Visų pirma juo siekiama užtikrinti chartijos 47 straipsnyje nustatytas teises į gynybą ir į teisingą bylos nagrinėjimą. Šis reglamentas turi būti taikomas atsižvelgiant į šias teises ir principus.

(16) Kadangi šio reglamento tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(17) [Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1, 2, 3 ir 4 straipsnius Jungtinė Karalystė ir Airija pranešė apie savo norą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą] / [Nepažeidžiant prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 4 straipsnio Jungtinė Karalystė ir Airija nedalyvaus priimant šį reglamentą ir jis nebus joms privalomas ar taikomas].

(18) Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą, todėl jis jai neprivalomas ir netaikomas.

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

Taikymo sritis, sąvokų apibrėžtys ir jurisdikcija

1 straipsnis. Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas apsaugos priemonėms, nepriklausomai nuo to, kokia institucija jas paskyrė civilinėje byloje. Jis netaikomas apsaugos priemonėms, kurias apima Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003.

2 straipsnis. Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente:

a)      apsaugos priemonė – bet kuris valstybės narės institucijos pagal jos nacionalinę teisę priimtas prevencinis arba laikinas sprendimas (kad ir kaip jis būtų vadinamas), kuriuo siekiama apsaugoti asmenį, kai esama rimtų priežasčių manyti, kad yra pavojaus jo fizinei ir (arba) psichinei neliečiamybei arba laisvei. Sąvoka apima priemones, kurios paskirtos į posėdį nekviečiant pavojų keliančio asmens.

Visų pirma apsaugos priemonės yra šios:

i)        įpareigojimas nesilankyti tam tikrose vietovėse, vietose ar apibrėžtose teritorijose, kuriose gyvena, dirba arba lankosi saugomas asmuo; arba

ii)       įpareigojimas jokia forma (be kita ko, nei telefonu, nei elektroniniu ar įprastu paštu, faksu ar kitomis priemonėmis) nesusisiekti su saugomu asmeniu; arba

iii)      įpareigojimas nesiartinti prie saugomo asmens arčiau negu nurodytu atstumu; arba

iv)      sprendimas, kuriuo saugomam asmeniui suteikiama išimtinė teisė naudotis bendru dviejų asmenų būstu.

b)      institucija – bet kokia valstybės narės paskirta institucija, turinti kompetenciją šio reglamento taikymo srities klausimais;

c)      kilmės valstybė narė – valstybė narė, kurioje paskirta apsaugos priemonė;

d)      pripažinimo valstybė narė – valstybė narė, kurioje prašoma pripažinti, o prireikus ir vykdyti apsaugos priemonę.

3 straipsnis. Jurisdikcija

Jurisdikciją turi valstybės narės, kurioje yra pavojaus asmens fizinei ir (arba) psichinei neliečiamybei arba laisvei, institucijos.

II SKYRIUS

Apsaugos priemonių pripažinimas ir vykdymas

4 straipsnis. Pripažinimas

Vienoje valstybėje narėje paskirta apsaugos priemonė kitoje valstybėje narėje pripažįstama nereikalaujant jokios specialios procedūros ir nenumatant galimybės ginčyti pripažinimą, jeigu sprendimas patvirtintas kilmės valstybės pažyma pagal 5 straipsnį.

5 straipsnis. Pažyma

1.           Šalis, norinti kitoje valstybėje narėje remtis pagal šį straipsnį pripažintu apsaugos orderiu, pripažinimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikia pagal šį straipsnį išduotą pažymą.

2.           Kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos, naudodamos priede pateiktą standartinę formą, išduoda pažymą, kurioje, inter alia, priemonė apibūdinama taip, kad būtų palengvintas jos pripažinimas, o prireikus ir vykdymas antroje valstybėje narėje.

3.           Pažyma išduodama:

i)       ex-officio, jeigu apsaugos priemonės priėmimo metu esama tarpvalstybinių aspektų; pagal šį reglamentą byla turi tarpvalstybinių aspektų visais atvejais, išskyrus tuos, kuriais pavojus asmens fizinei ir (arba) psichinei neliečiamybei arba laisvei kyla išimtinai kilmės valstybėje narėje;

ii)       bet kuriuo kitu atveju – saugomo asmens prašymu; paskirdama apsaugos priemonę kilmės valstybės narės kompetentinga institucija praneša saugomam asmeniui apie galimybę prašyti pažymos, kaip nustatyta šiuo reglamentu.

4.           Pripažinimo valstybių narių kompetentingos institucijos prireikus gali paprašyti pažymos turinio transliteracijos arba vertimo raštu pagal 15 straipsnį.

6 straipsnis. Pažymos galiojimas

Pažyma galioja tik tuo mastu, kuriuo sprendimas vykdomas.

7 straipsnis. Pažymos taisymas

1.           Bet kokiam pažymos taisymui taikoma kilmės valstybės narės teisė.

2.           Pažymos išdavimas neskundžiamas.

8 straipsnis. Užsienyje paskirtos apsaugos priemonės pritaikymas

Jeigu apsaugos priemonė pripažinimo valstybėje narėje nežinoma, tos valstybės narės kompetentinga institucija, kiek įmanoma, pritaiko tą priemonę prie jos teisėje numatytos priemonės, kurios poveikis panašus ir kuria siekiama tų pačių tikslų bei interesų.

9 straipsnis. Tam tikrų apsaugos priemonių vykdymas

1. Jeigu vienoje valstybėje narėje paskirta apsaugos priemonė teisinę galią kitoje valstybėje narėje įgyja, kai tos valstybės narės kompetentingos institucijos imasi priemonių, toje kitoje valstybėje narėje priemonė vykdoma nereikalaujant jos paskelbti vykdytina.

2. Kitoje valstybėje narėje paskirtų apsaugos priemonių vykdymo procedūra reglamentuojama pripažinimo valstybės narės teisės, įskaitant skundą dėl apsaugos priemonės pritaikymo pagal 8 straipsnį.

10 straipsnis. Pagrindinių teisių apsauga

1.           Kilmės valstybės narės institucijos išduoda 5 straipsnyje nurodytą pažymą, tik jeigu užtikrinama šiame straipsnyje nustatyta pagrindinių teisių apsauga.

2.           Kilmės valstybės narės procedūroje nedalyvavęs pavojų keliantis asmuo turi teisę kreiptis į tos valstybės narės kompetentingas institucijas dėl apsaugos priemonės peržiūros, jeigu:

a)      jam laiku nebuvo įteiktas procedūros pradėjimo arba lygiavertis dokumentas, kad jis galėtų pasirengti gynybai; arba

b)      dėl nenugalimos jėgos arba išimtinių aplinkybių ne dėl savo kaltės jis negalėjo užginčyti apsaugos priemonės;

išskyrus atvejus, kai jis neužginčijo apsaugos priemonės, kai tai buvo įmanoma padaryti.

2.           Jeigu apsaugos priemonė paskiriama pavojų keliančio asmens nepakvietus į posėdį ir ją ketinama pripažinti ir (arba) vykdyti prieš tai jam neįteikus vykdomojo dokumento, tas asmuo turi teisę ginčyti priemonę pagal kilmės valstybės narės teisę.

11 straipsnis. Peržiūros iš esmės draudimas

Vienoje valstybėje narėje paskirta apsaugos priemonė valstybėje narėje, kurioje prašoma ją pripažinti ir (arba) vykdyti, jokiomis aplinkybėmis negali būti peržiūrima iš esmės.

12 straipsnis. Atsisakymas pripažinti ar vykdyti, pripažinimo ar vykdymo sustabdymas arba panaikinimas

1.           Pavojų keliančio asmens prašymu pripažinimo valstybės narės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti kilmės teismo paskirtą apsaugos priemonę, jei ji nesuderinama su pripažinimo valstybėje narėje priimtu sprendimu.

2.           Jeigu apsaugos priemonė kilmės valstybėje narėje sustabdoma arba panaikinama, pripažinimo valstybės narės kompetentinga institucija pavojų keliančio asmens prašymu sustabdo arba panaikina apsaugos priemonės pripažinimą, o prireikus ir vykdymą. Prašymas pateikiamas naudojantis II priede nurodyta forma.

4.           Negalima atsisakyti pripažinti apsaugos priemonę, jeigu pagal pripažinimo valstybės narės teisę, esant tokioms pačioms faktinėms aplinkybėms, tokia priemonė neleidžiama.

13 straipsnis. Pranešimas

1.           Kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos pavojų keliančiam asmeniui ir saugomam asmeniui nedelsdamos pagal tos valstybės narės teisę praneša apie:

i)        apsaugos priemonės paskyrimą;

ii)       prireikus atitinkamas vykdymo priemones;

iii)      prireikus sankcijas už apsaugos priemonės pažeidimą;

iv)      apsaugos priemonės sustabdymą arba panaikinimą.

2.           Gavusios saugomo asmens pateiktą pažymą pagal 5 straipsnį, pripažinimo valstybės narės kompetentingos institucijos prireikus nedelsdamos pagal Reglamento (EB) Nr. 1393/2007[16] taisykles pavojų keliančiam asmeniui ir saugomam asmeniui praneša apie:

i)        apsaugos priemonės pripažinimą;

ii)       prireikus atitinkamas vykdymo priemones;

iii)      prireikus sankcijas už apsaugos priemonės pažeidimą;

iv)      apsaugos priemonės sustabdymą arba panaikinimą.

III SKYRIUS

Kitos nuostatos

14 straipsnis. Legalizavimas ir kiti panašūs formalumai

Pagal šį reglamentą nereikalaujama legalizavimo ar kito panašaus formalumo.

15 straipsnis. Transliteracija arba vertimas raštu

Jeigu pagal šį reglamentą reikalinga transliteracija arba vertimas raštu, transliteracija arba vertimas raštu atliekamas į pripažinimo valstybės narės oficialią kalbą arba vieną iš oficialių jos kalbų, arba į bet kurią kitą kalbą, kurią pripažinimo valstybė narė nurodė kaip priimtiną. Bet kokį vertimą raštu pagal šį reglamentą atlieka asmuo, įgaliotas versti raštu vienoje iš valstybių narių.

16 straipsnis. Teisė į teisinę pagalbą

Pareiškėjas, kuriam kilmės valstybėje narėje buvo teikiama visa arba dalinė teisinė pagalba, arba kuris buvo atleistas nuo išlaidų apmokėjimo, bet kurioje su apsaugos priemonės vykdymu susijusioje procedūroje turi teisę naudotis pačia palankiausia teisinės pagalbos arba atleidimo nuo išlaidų apmokėjimo tvarka pagal pripažinimo valstybės narės teisę.

IV SKYRIUS

Bendrosios ir baigiamosios nuostatos

17 straipsnis. Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Šis reglamentas taikomas apsaugos priemonėms, paskirtoms nuo jo taikymo pradžios dienos, net jeigu prašymas dėl šių apsaugos priemonių pateiktas iki tos dienos.

18 straipsnis. Formos pakeitimai

Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus pagal 19 straipsnį dėl bet kokių prieduose pateiktų formų pakeitimų.

19 straipsnis. Įgaliojimų suteikimas

1.           Įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytoms sąlygoms.

2.           18 straipsnyje nurodyti įgaliojimai suteikiami neribotam laikui nuo [šio reglamento įsigaliojimo dienos].

3.           18 straipsnyje nurodytus įgaliojimus bet kuriuo metu gali atšaukti Europos Parlamentas arba Taryba. Sprendimu dėl atšaukimo panaikinami tame sprendime nurodyti įgaliojimai. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba jame nustatytą vėlesnę dieną. Jis nedaro poveikio jau deleguotų teisės aktų galiojimui.

4.           Priėmusi deleguotąjį teisės aktą Komisija iš karto apie tai praneša kartu Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.           Pagal 18 straipsnį priimtas deleguotasis teisės aktas įsigalioja, tik jeigu Europos Parlamentas arba Taryba per 2 mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie tokį aktą dienos nepareiškė savo prieštaravimo arba jei iki šio termino pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba informavo Komisiją, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis terminas gali būti pratęsiamas [2 mėnesiais].

20 straipsnis. Nuostata dėl peržiūros

Ne vėliau kaip [per penkerius metus nuo taikymo dienos, nustatytos pagal 23 straipsnį], Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui šio reglamento taikymo ataskaitą. Jei būtina, prie ataskaitos pridedami pasiūlymai dėl pakeitimų.

21 straipsnis. Informacija, su kuria gali susipažinti visuomenė

Siekdamos informuoti visuomenę valstybės narės per Sprendimu 2001/470/EB[17] įsteigtą Europos teisminį tinklą civilinėse ir baudžiamosiose bylose pateikia su apsaugos priemonėmis susijusių nacionalinių taisyklių ir procedūrų aprašą, taip pat nurodo kompetentingas pripažinimo ir (arba) vykdymo institucijas.

Šią informaciją valstybės narės nuolat atnaujina.

22 straipsnis. Valstybių narių pranešimai

Ne vėliau kaip [per 1 metus iki šio reglamento įsigaliojimo] valstybės narės Komisijai nurodo:

a)      institucijas, turinčias kompetenciją į šio reglamento taikymo sritį patenkančiais klausimais;

b)      priimtinas pažymos vertimo kalbas, kaip nurodyta 15 straipsnyje.

Komisija tinkamais būdais, visų pirma per Sprendimu 2001/470 įsteigtą Europos teisminį tinklą civilinėse ir baudžiamosiose bylose, skelbia šią informaciją viešai.

23 straipsnis. Įsigaliojimas ir taikymas

Reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo [praėjus 12 mėnesių nuo jo įsigaliojimo].

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta […]

I PRIEDAS

5 STRAIPSNYJE NURODYTA PAŽYMA

1.           KILMĖS VALSTYBĖ NARĖ

AT □ BE □ BG □ CY □ CZ □ DE □ EE □ EL □ ES □ FI □ FR □ HU □ IE □ IT □ LT □ LU □ LV □ MT □ NL □ PL □ PT □ RO □ SE □ SI □ SK □ UK □

2.           PAŽYMĄ IŠDUOTI KOMPETENTINGA INSTITUCIJA

2.1         Pavadinimas:

2.2         Adresas:

2.3         Telefonas/Faksas/El. pašto adresas:

3.           SAUGOMAS ASMUO

3.1         Pavardė, vardas:

3.2         Adresas pranešimams pagal 13 straipsnį:

3.3         Gimimo data ir vieta (jeigu žinoma):

4.           PAVOJŲ KELIANTIS ASMUO

4.1         Pavardė, vardas:

4.2         Adresas pranešimams pagal 13 straipsnį:

4.3         Gimimo data ir vieta (jeigu žinoma):

5.           APSAUGOS PRIEMONĖ

5.1         Data ir bylos numeris:

6.           APSAUGOS PRIEMONĖS APIBŪDINIMAS[18]

Aš, toliau pasirašiusysis, patvirtinu, kad dėl 4 punkte nurodyto pavojų keliančio asmens kilmės valstybėje narėje paskirta apsaugos priemonė ir kad buvo užtikrinta 10 straipsnyje nurodyta pagrindinių teisių apsauga.

Jei pridėjote papildomų lapų, nurodykite jų skaičių: …

Vieta: …

Kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos parašas ir (arba) spaudas:

II PRIEDAS

PRAŠYMAS SUSTABDYTI ARBA PANAIKINTI PRIPAŽINIMĄ ARBA VYKDYMĄ PAGAL 12 STRAIPSNĮ

1.           PAREIŠKĖJAS (PAVOJŲ KELIANTIS ASMUO)

1.1         Pavardė, vardas:

1.2         Adresas pranešimams teikti pagal 13 straipsnį:

1.3         Gimimo data ir vieta (jeigu žinoma):

2.           KILMĖS VALSTYBĖS NARĖS KOMPETENTINGA INSTITUCIJA

2.1         Pavadinimas:

2.2         Adresas:

2.3         Valstybė narė:

AT □ BE □ BG □CY □ CZ □ DE □ EE □ EL □ ES □ FI □ FR □ HU □ IE □ IT □ LT □ LU □ LV □ MT □ NL □ PL □ PT □ RO □SE □ SI □ SK □ UK □

2.4 Telefonas/Faksas/El. pašto adresas:

3.           SPRENDIMAS SUSTABDYTI ARBA PANAIKINTI APSAUGOS PRIEMONĘ

3.1         Data ir bylos numeris:

3.2         Sprendimo sustabdyti arba panaikinti apsaugos priemonę santrauka:

4.           SAUGOMAS ASMUO

4.1         Pavardė, vardas:

4.2         Adresas pranešimams teikti pagal 13 straipsnį:

4.3         Gimimo data ir vieta (jeigu žinoma):

Jei pridėjote papildomų lapų, nurodykite jų skaičių: …

Vieta: …

Parašas:

[1]               OL C 69, 2010 3 18, p. 5–18, 13577/09 COPEN 176, 2009 m. rugsėjo 23 d.

[2]               Daugiametė programa, kuria nustatomi Europos Sąjungos prioritetai teisingumo, laisvės ir saugumo srityje 2010–2014 m.: „Stokholmo programa – Atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui“ [OL C 115, 2010 5 4, p. 1].

[3]               2009 m. spalio 23 d. 2969-asis TVR tarybos posėdis [14936/09 (Presse 306)].

[4]               2009 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento rekomendacija dėl ES baudžiamojo teisingumo erdvės raidos [P6_TA(2009)0386].

[5]               2009 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl smurto prieš moteris panaikinimo [P7_TA(2009)0098].

[6]               „2010 m. ES pilietybės ataskaita. Kliūčių ES piliečių teisėms šalinimas“ [COM(2010) 603].

[7]               13577/09 COPEN 176, 2009 m. rugsėjo 23 d.

[8]               „Matrix Insight“ / „Andersson Elfers Felix“, „Paramos aukoms ir jų apsaugos bei teisių gerinimo visoje Europoje būdų tyrimas rengiantis atlikti poveikio vertinimą“ (angl. „A Study for an Impact Assessment on Ways of Improving the Support, Protection and Rights of Victims across Europe“), galutinė ataskaita, 2010 m. lapkričio 3 d.

[9]               Burkhard Hess: „Galimybių studija. Europos apsaugos orderis ir Europos civilinio proceso teisė“ (angl. „Feasibility Study: The European Protection Order and the European Law of Civil Procedure“), netrukus bus paskelbta http://ec.europa.eu/justice/index_en.htm.

[10]             2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 [OL L 338, 2003 12 23, p. 1].

[11]             Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo pasiūlymas (nauja redakcija) [COM(2010) 748 galutinis], 2010 12 14.

[12]             2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo [OL L 12, 2001 1 16, p. 1].

[13]             Komisijos komunikatas „Veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategija“ [COM(2010) 573 galutinis, 2010 10 19].

[14]             OL C […], […], p. […].

[15]             OL C […], […], p. […].

[16]             OL L 324, 2007 12 10, p. 79.

[17]             OL L 174, 2011 6 27, p. 25.

[18]             Priemonė apibūdinama taip, kad antros valstybės narės kompetentingos institucijos galėtų ją pripažinti, o prireikus ir vykdyti pagal tos valstybės narės nacionalinę teisę. Todėl neturi būti įtraukiama nei konkreti nuoroda į nacionalinę teisę, t. y. X įstatymo Y straipsnį, užuot išsamiai paaiškinus priemonę, nei į vietoves, t. y. konkretų adresą, užuot pateikus bendrą nuorodą į darbo ar gyvenamąją vietą. Taigi priemonė turi būti apibūdinama bendrai – pvz., įpareigojimas nesilankyti saugomo asmens darbo vietoje, o ne įpareigojimas nesilankyti X gatvės Y name arba įpareigojimas pagal apsaugos priemonę, priimtą pagal X įstatymo Y straipsnį. Jeigu apsaugos priemonė antroje valstybėje narėje nežinoma arba reglamentuojama šiek tiek kitaip, tos valstybės narės institucija, kiek įmanoma, pritaiko tą priemonę prie jos teisėje numatytos priemonės, kurios poveikis panašus ir tikslai tie patys.