This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52011DC0274
COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS Strengthening victims' rights in the EU COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS Strengthening victims' rights in the EU
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Aukų teisių stiprinimas ES KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Aukų teisių stiprinimas ES
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Aukų teisių stiprinimas ES KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Aukų teisių stiprinimas ES
/* KOM/2011/0274 galutinis */
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Aukų teisių stiprinimas ES KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Aukų teisių stiprinimas ES /* KOM/2011/0274 galutinis */
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS
PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ
KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Aukų teisių stiprinimas ES
1.
Kodėl svarbu pasirūpinti aukomis?
Nuo nusikaltimo neapsaugotas nė vienas: nusikaltimų aukomis
Europos Sąjungoje kasmet tampa milijonai žmonių. Eurostato
duomenimis, per metus užregistruojama apie 30 mln. nusikaltimų
prieš asmenis ir nuosavybę, be to, apie daug nusikaltimų niekada
nepranešama. Nuo nusikaltimų dažnai nukenčia ne vienas žmogus,
o aukų artimieji taip pat nukenčia netiesiogiai. Todėl
galima pagrįstai vertinti, kad tiesioginėmis nusikaltimų aukomis
kasmet tampa iki 75 mln. žmonių[1]. Kiekvienais metais daug žmonių tampa kelių eismo aukomis.
2010 m. dėl daugiau kaip milijono kelių eismo
įvykių visoje Europos Sąjungoje žuvo net 30 700
žmonių. Keliuose kasmet žūsta apie 31 000 žmonių,
įskaitant 850 vaikų, jaunesnių nei 14 metų, 250 000
sunkiai sužeidžiami, o 1,2 mln. patiria lengvų sužeidimų[2]. Europoje žmonės nuolat keliauja ir juda per sienas, ir pavojus
nukentėti užsienyje ne mažesnis nei savo šalyje. Iš 1,4 mlrd. 2008 m.
europiečių surengtų kelionių maždaug 90 proc. buvo ES
viduje[3]. Be
to, apie 11,3 mln. europiečių nuolat gyvena už gimtosios šalies
ribų, 10 proc. europiečių tam tikru metu gyveno ir dirbo
užsienyje, o 13 proc. buvo išvykę siekti išsilavinimo ar mokytis[4]. Iš šių skaičių matyti, kaip svarbu imtis tinkamų,
efektyvių veiksmų dėl nusikaltimų ar kelių eismo
įvykių aukų teisių jų gimtojoje šalyje ir joms
keliaujant ar gyvenant užsienyje. Tai ir tarpvalstybinė, ir
nacionalinė problema, kurią reikia spręsti ES lygio veiksmais. Aukų teisės susijusios ir su lyčių aspektu. Moterys
labiausiai kenčia nuo nematomo ir nepranešamo smurto. Europos Tarybos
skaičiavimais, 20–25 proc. suaugusių Europos moterų
bent kartą gyvenime patiria fizinį smurtą, 12–15 proc.
patiria smurtą privačioje erdvėje, o daugiau kaip 10 proc.
kenčia nuo seksualinio smurto[5]. Siekdama sustiprinti laisvės, saugumo ir
teisingumo erdvę, Komisija kaip strateginį prioritetą[6], remdamasi Stokholmo programa ir jos
veiksmų planu[7],
įvardijo būtinybę imtis veiksmų, kad būtų
sustiprintos nusikaltimų aukų teisės ir užtikrinta, kad
būtų patenkinti jų apsaugos, paramos ir teisės kreiptis
į teismą poreikiai. ES jau ėmėsi veiksmų dėl
aukų teisių baudžiamosiose bylose užtikrinimo[8], ir dauguma valstybių narių aukoms
suteikia tam tikrą apsaugą ir paramą. Tačiau aukų
vaidmuo ir poreikiai baudžiamosiose bylose vis dar iš esmės nepakankamai
nustatyti ir jų teisės įvairiose ES valstybėse narėse
vis dar labai skiriasi. Todėl Komisija teikia pasiūlymų
rinkinį, kad sustiprintų galiojančias nacionalines priemones ir
užtikrintų, kad nusikaltimų aukoms būtų suteiktos
nediskriminuojančios minimalios teisės visoje ES, nepaisant jų
tautybės ar gyvenamosios šalies. Į šį rinkinį taip pat
įtrauktas naujas tarpusavio pripažinimo mechanizmas, siekiant užtikrinti,
kad aukos arba potencialios aukos, kurioms paskiriama apsaugos priemonė
jų gyvenamojoje valstybėje narėje, šios apsaugos neprarastų
ir kirsdamos sienas. Šiuo rinkiniu ES prisidės prie tikslo, kad
teisminės sistemos ne tik gaudytų ir baustų nusikaltėlius,
bet ir sutelktų dėmesį į nusikaltimų aukų
poreikius. Kompensacija yra vienas iš pagrindinių
aukų poreikių. Tačiau kelių eismo įvykio kitoje
valstybėje narėje aukos, siekdamos kompensacijos, gali turėti
administracinių ir procedūrinių sunkumų dėl
skirtingų senaties ir apribojimo terminų. Komisija šią
problemą spręs pasiūlydama suderinti senaties terminų
taisykles, kad aukoms nekiltų pavojus prarasti teisę į kompensaciją
dėl procedūrinių priežasčių. Galiausiai aukų teisių ir
nusikaltimų prevencijos ryšys yra akivaizdus. Komisija jau daug metų
vykdo veiksmus, kuriais siekia nusikaltimų ir smurto prevencijos ir
skatina kelių eismo saugą[9].
Prevenciniai veiksmai svarbūs ne tik siekiant sumažinti nusikaltimų
ir nelaimingų atsitikimų skaičių per trumpą ar
vidutinės trukmės laikotarpį, bet ir pakeisti požiūrį
į nusikalstamą ar neatsargų elgesį, tikintis teigiamų
ilgalaikių ir tvarių rezultatų.
2.
Kodėl reikia naujų aukoms skirtų priemonių ES
lygiu?
· Jau daug nuveikėme, kad pripažintume aukas, bet reikia dirbti
toliau Nuomonė, kad aukų teisės
turėtų būti užtikrinamos laikantis lygybės ir
nediskriminavimo principų, nėra nauja. 1989 m. Teisingumo
Teismas patvirtino, kad kompensacijos – vienas iš esminių aukų
poreikių – negali būti išmokamos pagal pilietybę[10]. Nuo tada ES ėmėsi veiksmų,
kad nustatytų bendrus būtiniausius reikalavimus dėl aukų,
visų pirma priėmė 2001 m. Tarybos pamatinį
sprendimą[11],
taip pat ėmėsi konkrečioms aukų grupėms – prekybos
žmonėmis, vaikų seksualinės prievartos ir išnaudojimo bei
terorizmo aukoms – skirtų veiksmų[12].
Komisija taip pat finansiškai parėmė su aukomis ir jų labui
dirbančių viešųjų agentūrų ir NVO, kurių
daugeliui vadovauja savanoriai, veiklą[13].
Tačiau 2001 m. Tarybos pamatiniame
sprendime nustatyti reikalavimai įgyvendinami nepakankamai[14]. Lisabonos sutartimi dabar suteikiamas
aiškus teisinis pagrindas ES nustatyti minimalias taisykles dėl
nusikaltimų aukų teisių, siekiant supaprastinti teismo sprendimų
ir nuosprendžių tarpusavio pripažinimą. Be to, Europos Parlamentas ir
Europos Vadovų Taryba paragino imtis veiksmų šioje srityje[15]. Remiantis galiojančiomis
priemonėmis ir jas papildant, Komisijos pasiūlymais siekiama sustiprinti
teisinį pagrindą, t. y. nustatyti tiesiogiai privalomas ir
tinkamai įgyvendinamas teisines priemones. · Stiprinti pasitikėjimą teisingumo sistema ir gerinti
teisingumo kokybę Vienas iš Europos Sąjungos tikslų –
suteikti savo piliečiams laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę,
kurioje užtikrinama jų judėjimo laisvė. Tačiau abipusis
pasitikėjimas neįmanomas, jei nėra veiksmingų visoje ES
užtikrinamų minimalių aukų teisių. Tai reiškia, kad
teismų sistemos turėtų visapusiškai pasitikėti viena kitos
sąžiningumo ir teisingumo standartais, o piliečiai turėtų
būti tikri, kad tos pačios minimalios taisyklės bus taikomos ir
jiems keliaujant ar gyvenant užsienyje. · Būtiniausi reikalavimai turi galioti visose valstybėse
narėse Dabar dauguma valstybių narių
užtikrina tam tikrą nusikaltimų aukų apsaugą ir paramą
joms. Tačiau aukų vaidmens ir poreikių baudžiamosiose bylose
klausimai nacionalinėse teismų sistemose dar ne iki galo
išspręsti. Be to, nors visos valstybės narės turi
procedūras prašyti kompensacijos po kelių eismo įvykio,
taisyklės skiriasi ir tokių prašymų pateikimo senaties terminai
yra nevienodi. Kad išspręstų šią problemą, valstybės
narės turi sugriežtinti aukų teisių reikalavimus, o ES turi
užtikrinti, kad aukos turėtų vienodas sąlygas. Tam tikros
būtiniausios apsaugos priemonės ir reikalavimai, taikomi visose
valstybėse narėse, supaprastins teisminį bendradarbiavimą
ir padidins teisingumo kokybę, taip pat padidins žmonių
pasitikėjimą pačiu teisingumu. · Pagrindines teises būtina gerbti Tinkamas elgesys su aukomis atitinka
įvairias pagrindines teises, pripažintas Europos Sąjungos
pagrindinių teisių chartijoje (ES chartija) ir Europos žmogaus
teisių konvencijoje (EŽTK)[16].
Todėl veiksmingas aukų teisių pripažinimas ir pagarba joms,
ypač žmogaus orumui, privačiam ir šeimos gyvenimui ir nuosavybei,
turi būti apsaugoti, kartu užtikrinant ir kitų asmenų, pvz.,
kaltinamųjų, pagrindines teises. ES veiksmais bus sugriežtinti
visų baudžiamųjų bylų dalyvių – aukų,
kaltinamųjų ar sulaikytųjų – pagrindinių teisių
reikalavimai, kartu užtikrinant, kad šios teisės būtų kaip nors
ribojamos tik reikiamais atvejais ir proporcingai. · Patenkinant aukų poreikius padedama mažinti bendras su nusikaltimu
susijusias išlaidas Stiprinant aukų teises daromas teigiamas
poveikis atskiroms aukoms ir visuomenei. Patenkinant aukų poreikius prieš
baudžiamųjų bylų nagrinėjimą, jo metu ir po jo, gali
gerokai sumažėti bendros su nusikaltimu susijusios išlaidos[17]. Tai yra ir apčiuopiamos išlaidos,
ypač ekonomikos sektoriui, sveikatos sektoriui ir baudžiamosios teisenos
sistemai, ir neapčiuopiamos išlaidos, kaip antai skausmas, kančios ir
suprastėjusi gyvenimo kokybė. Aukos, kurios gerbiamos, remiamos ir
saugomos, tiek fiziškai, tiek emociškai atsigaus greičiau ir galės
greičiau grįžti į normalų gyvenimą. Taip bus
prarandama mažiau pajamų, sutrumpės nedarbingumo laikotarpis ir
sumažės tolesnės sveikatos priežiūros poreikis. Aukos, su
kuriomis gerai elgiamasi, paprastai daug aktyviau dalyvauja bylos
nagrinėjime, taip padidėja sėkmingo baudžiamojo persekiojimo ir
nuteisimo tikimybė, o tai mažina pakartotinio nusižengimo ar nebaudžiamumo
galimybę.
3.
Specialus dėmesys nusikaltimų aukoms. Aukų poreikiai
ES kasmet daug žmonių tampa
nusikaltimų aukomis. Aukos turi daug įvairių poreikių,
kuriuos reikėtų patenkinti, siekiant joms padėti atsigauti:
poreikis būti pripažintoms ir pagarbaus bei oraus elgesio su
jomis poreikis, apsaugos ir paramos poreikis, galimybė kreiptis
į teismą ir gauti kompensaciją, taip pat turėti
teisę į teisingumo atkūrimą. Pagrindinis Komisijos teisės aktų
rinkinio tikslas – visapusiškai išspręsti su aukų poreikiais
susijusius klausimus. Komisijos pasiūlymais sprendžiami tiesioginių
nusikaltimų aukų ir netiesioginių aukų, kaip antai šeimos
narių, kuriems nusikaltimas irgi turi pasekmių, poreikiai.
Artimiausiems tiesioginių aukų šeimos nariams arba nuo jų
priklausantiems asmenims bus suteikta šiame rinkinyje siūloma parama ir
apsauga. Toliau pateiktu pavyzdžiu aiškiai parodoma,
kaip prastai gali būti elgiamasi su auka ir kaip tai gali paveikti jos
gyvenimą, jei jos asmeniniai poreikiai nėra tinkamai patenkinami
pranešant apie nusikaltimą ir po to. Tolesniuose skyriuose parodysime,
kaip ta pati istorija būtų galėjusi vykti – pagal
kiekvieną poreikių kategoriją, – jei su auka ir jos šeima
būtų elgtasi tinkamai, kaip to bus siekiama įgyvendinant
Komisijos pasiūlymus. Vieną naktį įsilaužta į
Alekso atostogoms su šeima užsienyje išsinuomotą butą. Pabandęs
sulaikyti įsilaužėlius, jis buvo sumuštas šeimos akivaizdoje. Apie
nusikaltimą Aleksas pranešė vietos policijai, bet jį ne iki galo
suprato, tad jis pateikė ne visą informaciją apie
užpuolimą. Artimiausiomis savaitėmis Aleksas negavo beveik jokios
informacijos apie bylą ir jautėsi vis blogiau, nes jį ir jo
šeimą kelis kartus formaliai apklausė skirtingi policijos
pareigūnai. Net jo vaikai buvo pakartotinai apklausiami, ir tai juos labai
liūdino. Grižus namo Aleksui dėl patirtų
sužeidimų prireikė kelių operacijų ir kelias savaites jis
buvo nedarbingas. Policija jam nesuteikė jokios informacijos, kol
vieną dieną buvo liepta atvykti į teismą užsienyje ir
liudyti dviejų įtariamųjų teisme. Teismas buvo
sudėtingas, nes niekas nepaaiškino užsienio šalyje nagrinėjamos
bylos, jam nerimą kėlė ir tai, kad išėjęs iš teismo
salės jis susidurdavo su kaltinamaisiais. Pasibaigus teismui Aleksas negavo jokios
papildomos informacijos apie bylą ir apie tai, kas nutiko kaltinamiesiems.
Bet dar daugelį metų jis ir jo šeima kentėjo nuo emocinių,
fizinių ir finansinių nusikaltimo pasekmių. Nepaisant to, kad
nusikaltimas įvyko kitoje vietoje ir kitoje šalyje, jie niekada
nebesijautė saugūs, net ir savo namuose[18]. 3.1. Pripažinimas ir pagarbus
elgesys Žmogaus orumas yra pagrindinė teisingos
visuomenės teisė ir tinkamo elgesio su aukomis pagrindas. Todėl
nuo nusikaltimų nukentėję asmenys tikisi būti pripažinti aukomis,
jie tikisi, kad bus pripažintos jų kančios ir kad su jais bus
elgiamasi jautriai ir profesionaliai. Reikėtų suprasti, kad aukos yra
asmenys ir jų poreikiai turėtų būti pripažinti. Tačiau
Europos specialistai, reguliariai susiduriantys su nusikaltimų aukomis,
dažnai yra nepakankamai apmokyti, kiek tai susiję su aukų poreikiais
arba su tuo, kaip nustatyti konkretaus asmens poreikius. Aleksas buvo užpultas šeimos narių
akivaizdoje per atostogas užsienyje. Kai jis pranešė apie
nusikaltimą, policija pakvietė vertėją žodžiu, kad jis
galėtų išsamiai paaiškinti, kas nutiko. Policija jį
nukreipė į paramos aukoms organizaciją ir informavo apie jo
teises ir teisę į kompensaciją. Artimiausiomis savaitėmis
policijos asmuo ryšiams jam reguliariai pranešdavo apie tyrimo eigą. 3.2. Apsauga Dėl sistemos veikimo ypatumų aukos
gali nukentėti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Siekiant
išvengti žalos, kurią sukeltų netinkamas bylos nagrinėjimas,
kaip antai pakartotinė arba netaktiška apklausa, svarbu užtikrinti aukų
apsaugą per baudžiamosios veikos tyrimus ir baudžiamųjų
bylų nagrinėjimą. Ši apsauga labai svarbi ypač
pažeidžiamoms aukoms, pvz., vaikams. Net po nusikaltimo nusikaltėlis gali
aukoms padaryti papildomos žalos, bauginti ar prieš jas imtis
atsakomųjų veiksmų. Apie 40 proc. nusikaltimų, apie kuriuos
pranešta, yra pakartotiniai nusikaltimai prieš tą pačią
auką per tuos pačius metus[19].
Užtikrinta galimybė pasinaudoti apsaugos priemonėmis gali būti
esminė tolesnių įvykių prevencijos sąlyga. Be to,
dėl išaugusio judumo ES daugiau aukų persikelia į užsienį
ar po jį keliauja. Tačiau bet kokia jų turima apsauga gali
būti nebeužtikrinama už šalies sienų. Kad apsaugotų žmones,
besinaudojančius savo teise į laisvą judėjimą,
Komisija pirmąkart siūlo apsaugos priemonių tarpusavio
pripažinimą. Kai Aleksas pranešė apie užpuolimą,
policija paklausė, ar jam reikėtų kokios nors apsaugos ar
pagalbos per bylos nagrinėjimą. Per tolesnį baudžiamosios veikos
tyrimą Aleksas ir jo žmona buvo apklausiami kuo mažiau ir tai visada
darė tas pats policijos pareigūnas; jų vaikai buvo apklausti tik
kartą tam paruošto pareigūno, kad jiems nebūtų padaryta
jokios žalos. Kai byla perduota į teismą, Aleksas buvo pakviestas
duoti parodymų. Įžengęs į teismą jis jautėsi
užtikrintai, nes sėdėjo atskirame aukoms skirtame laukiamajame ir
taip išvengė susidūrimo su nusikaltimo vykdytojais už teismo
salės ribų. 3.3. Parama Nusikaltimai aukas sukrečia ir išsekina,
dėl jų jos gali patirti traumą arba nesugebėti susidoroti
su praktiniais dalykais. Pranešus apie nusikaltimą, aukai reikės
suvokti painią teisinę sistemą. Todėl tinkama ir laiku
suteikta parama labai svarbi, siekiant padėti aukoms įveikti
emocines, praktines, administracines ir teisines kliūtis ir atsigauti.
Nepaisant darbo, kurį atlieka veikiančios paramos aukoms tarnybos,
tokia pagalba šiuo metu ne visada prieinama. Policija Aleksą nukreipė į
paramos aukoms organizaciją. Ten jam ir jo šeimai suteikta emocinė
parama, siekiant padėti įveikti nusikaltimo sukeltą skausmą.
Organizacija taip pat suteikė praktinę pagalbą, kaip antai
padėjo gauti medicinos pagalbą ir sutvarkyti dokumentus. Paramos
aukoms organizacija jam papasakojo apie baudžiamąją bylą ir jo
teises bei vaidmenį proceso metu. Jam nurodyti paramos aukoms organizacijos
jo gimtojoje šalyje kontaktiniai duomenys – į ją jis reguliariai
kreipdavosi net ir užbaigus bylą. Organizacijos parama jam ir jo šeimai
leido įveikti šią nelaimę ir sugrįžti į normalų
gyvenimą. 3.4. Teisė kreiptis į
teismą Aukos turi teisėtą interesą
įsitikinti, kad teisingumas įvykdytas. Joms turėtų
būti suteikta veiksminga teisė kreiptis į teismą, ir tai
gali labai padėti joms atsigauti. Informacija aukoms apie jų teises
ir pagrindines datas bei sprendimus yra esminis dalyvavimo bylos nagrinėjime
aspektas, todėl ji turėtų būti suteikta taip, kad aukos
ją suprastų. Aukos turėtų turėti galimybę
dalyvauti teisme ir sekti bylos eigą. Iš tiesų aukoms visoje ES ne
visada užtikrinama teisė į šiuos pagrindinius kreipimosi į
teismą elementus. Policija galiausiai susisiekė su Aleksu,
kad praneštų, jog sulaikė du vyrus ir pateikė jiems kaltinimus
dėl nusikaltimo. Jam taip pat pranešta apie bylos nagrinėjimo
laiką ir vietą ir pasakyta, kad reikės liudyti teisme. Per
teismą suprasti klausimus ir kitas bylos nagrinėjimo dalis jam
padėjo vertėjas žodžiu. 3.5. Kompensacija ir teisingumo
atkūrimas Asmenys, kurie patyrė žalą dėl
kitų asmenų veiksmų, dažnai tikisi gauti tam tikrą
finansinę kompensaciją iš valstybės arba nusikaltėlio.
Kompensacija siekiama pašalinti trumpalaikę ir ilgalaikę
finansinę žalą. Simbolinis sumokėjimas gali būti ir
būdas pripažinti auką. Atkuriamuoju teisingumu, kuris baudžiamosiose
bylose vis dar yra palyginti nauja sąvoka, siekiama daugiau nei vien
suteikti finansinę kompensaciją ir daugiausia dėmesio skiriama
aukos atsigavimui. Ja, kaip alternatyva arba derinant su oficialiu teisingumu,
siekiama atkurti tokią aukų padėtį, kokia ji buvo iki
nusikaltimo, suteikiant joms galimybę, jei jos to pageidauja, susitikti su
nusikaltėliais akis į akį, o pastariesiems – galimybę
prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Aleksas susisiekė su gimtosios šalies
institucija, atsakinga už kompensacijas, užpildė visus reikiamus
dokumentus gimtąja kalba ir tada juos išsiuntė į šalį,
kurioje buvo užpultas. Gautais pinigais jis susimokėjo už po užpuolimo jam
tekusias papildomas išlaidas, įskaitant operacijas.
4.
Specialios aukų kategorijos
· Terorizmo aukos Galbūt skirtingai nei visos kitos aukos,
terorizmo aukos patyrė išpuolius, kurių galutinis tikslas buvo
pakenkti visuomenei. Iš esmės jos turi tuos pačius apsaugos ir
pagalbos poreikius kaip ir bet kurio kito sunkaus smurtinio nusikaltimo aukos.
Tokius poreikius būtina patenkinti ir tokias aukas bei jų šeimas
reikia paremti panašiais būdais[20].
Tačiau dėl išpuolio pobūdžio terorizmo aukoms gali tekti gerokai
didesnis visuomenės dėmesys, ir jos gali turėti gerokai
didesnį socialinio pripažinimo ir pagarbaus visų elgesio – nesvarbu,
praktikuojančių specialistų, žiniasklaidos ar atskirų
asmenų – poreikį. Komisijos pasiūlymuose bus išskirtas
tokių aukų pripažinimas ir pagarbus elgesys su jomis. · Kelių eismo įvykių aukos Kelių eismo įvykių aukoms
dažnai atrodo, kad jų, kaip aukų, statusas visuomenės nėra
pakankamai pripažintas. Kelių eismo įvykių tyrimais dėl
jų pobūdžio iš pradžių siekiama nustatyti priežastis ir
aplinkybes, o ne susitelkiama į aukų poreikius. Tačiau
natūralu, kad tokių įvykių aukos nori būti tikros, kad
įvykis tinkamai ištirtas, o tais atvejais, kai įvykdomas
nusikaltimas, įsitikinti, kad atkurtas teisingumas. Akivaizdu, kad tokiose
bylose dalyvaujantys asmenys turi būti apmokyti, kad suprastų ir
pripažintų šiuos poreikius. Kelių eismo įvykių aukos gali
turėti teisę prašyti kompensacijos už padarytą žalą.
Tarpvalstybinių kelių eismo įvykių atveju viena iš dažnų
aukų problemų yra ta, kad prašymo dėl kompensacijos pateikimo
terminai visoje ES labai skiriasi ir aukos gali nežinoti, kurios šalies
taisyklių reikėtų laikytis. Todėl gali nutikti taip, kad
aukos negauna jokios kompensacijos dėl labai trumpų senaties ar
apribojimo terminų eismo įvykio valstybėje narėje. Tokioms
aukoms bus naudingi peržiūrėti galiojantys ES teisės aktai
dėl įstatymų kolizijos[21],
nes jos galės pasikliauti gimtosios šalies nustatytais senaties terminais. · Ypač pažeidžiamos aukos Kai kurios aukos yra labiau pažeidžiamos nei
kitos, t. y. joms gali būti dar labiau pakenkta baudžiamosios bylos nagrinėjimo
metu, todėl reikia patenkinti jų specialius apsaugos ir paramos
poreikius. Todėl, remdamasi galiojančiais tarptautiniais ir
nacionaliniais metodais, Komisija pirmąkart nustato pažeidžiamų
aukų kategorijas ir kitų rizikos grupėms priklausančių
asmenų nustatymo mechanizmus, pagrįstus individualiu poreikių
vertinimu. Pažeidžiamų aukų kategorijoms
priklauso vaikai, neįgalieji ir seksualinio smurto bei prekybos
žmonėmis aukos. Be to, aukos gali būti pažeidžiamos dėl
kitų su jų asmeninėmis savybėmis (pvz., didelė
baimė ir stresas, bauginimų ar pakartotinio smurto pavojus ar tokia
asmeninė, socialinė ar ekonominė aukos padėtis, kad jai
sunku įveikti nusikaltimo pasekmes arba suprasti teismo procesą) ir
(arba) su nusikaltimo rūšimi ir pobūdžiu (pvz., terorizmas,
organizuotas nusikalstamumas, neapykantos nusikaltimas ar smurtas dėl
lyties) susijusių priežasčių. Pavyzdžiui, organizuoto
nusikalstamumo aukos yra ypač pažeidžiamos, kiek tai susiję su bauginimais
ir pakartotiniu nusikaltimo vykdytojų smurtu, todėl joms reikia
specialių apsaugos priemonių. Požiūris,
kurio laikosi Komisija, atitinka siūlomos naujos direktyvos dėl kovos
su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir
vaikų pornografija ir naujos direktyvos dėl prekybos
žmonėmis nuostatas[22].
Abiem priemonėmis užtikrinami konkretūs šių pažeidžiamų
aukų poreikiai. Pagal ES chartiją ir JT vaiko teisių
konvenciją ir, kaip pripažinta Europos Sąjungos sutartimi, vaikai
turi pagrindinę teisę, kad būtų atsižvelgta į jų
interesus visuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose įstatymuose ir
politikoje, įskaitant teismo procesą. Dėl jų pažeidžiamumo
Komisija aktyviai skatina vaiko interesus atitinkantį teisingumą
vaikų, dalyvaujančių baudžiamojoje byloje, atžvilgiu[23]. Baudžiamasis tyrimas vaikams gali
būti traumuojanti patirtis, ypač jei jie buvo smurto aukos,
todėl reikėtų nustatyti specialias jų apsaugos priemones. Seksualinio smurto aukas, kurių didžioji dauguma yra moterys, reikia apsaugoti nuo
tolesnio smurto ir suteikti specializuotą paramą ir pagalbą
įveikti įvairialypes tokio smurto pasekmes ir sugrįžti į
įprastą gyvenimą. Dėl su tokiais nusikaltimais susijusios
gėdos bei kaltės ir dažnai artimų ryšių su nusikaltimo
vykdytoju, šios aukos labiau nei bet kurios kitos nesiryžta pranešti apie
nusikaltimą. Seksualinio smurto aukoms ypač reikia medicininės
ir psichologinės pagalbos, įskaitant skubią teismo
apžiūrą, taigi pranešimas apie nusikaltimą neturėtų
būti sąlyga norint pasinaudoti tokiomis paslaugomis. Ypač svarbu užtikrinti asmenų, kurie
susiduria su pakartotiniu to paties nusikaltimo vykdytojo smurtu,
saugumą ir apsaugą. Siekiant užkirsti kelią tolesnei žalai ir
sumažinti jos pavojų, ypač svarbu užtikrinti apsaugą, kuri
turėtų apimti galimybę nusikaltimo vykdytojui nustatyti kontakto
suvaržymo, draudimo palaikyti kontaktą ar apsaugos orderį, kad
būtų išvengta tolesnio jo ryšio su auka. Tokia apsauga
turėtų būti perkeliama į kitą ES valstybę
narę, jei auka ten persikelia ar keliauja. Neužtenka užtikrinti, kad aukos gautų
tinkamą paramą ir apsaugą, svarbu apskritai užkirsti kelią
smurtui. Moterys labiausiai susiduria su įvairių rūšių
fiziniu, seksualiniu ir psichologiniu smurtu, ypač šeimoje ir palaikydamos
artimus santykius. Todėl Komisija toliau vykdys veiksmus, kad
užkirstų kelią smurtui prieš moteris Europoje ir su juo kovotų,
taip pat remtų ir saugotų aukas ir rizikos grupes[24].
5.
Komisijos atsakas. laikas imtis veiksmų
Komisija
siūlo toliau nurodytų teisės aktų rinkinį, kad
atsižvelgtų į pirmiau aprašytus poreikius ir užtikrintų, kad
aukos Europoje gautų minimalias teises, apsaugą, paramą,
teisę kreiptis į teismą ir teisę į teisingumo
atkūrimą. Komisija pasiūlys: · Direktyvą, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos aukoms ir jų apsaugos reikalavimai ir keičiamas 2001 m. pamatinis sprendimas. Direktyva bus užtikrinta, kad su aukomis būtų elgiamasi pagarbiai ir kad būtų tinkamai atsižvelgiama į specialius pažeidžiamų aukų poreikius. Taip pat bus užtikrinta, kad aukos gautų reikiamą paramą, kad galėtų dalyvauti bylos nagrinėjime ir gautų bei suprastų reikiamą informaciją, taip pat kad būtų apsaugotos per baudžiamosios veikos tyrimus ir nagrinėjant bylą. · Reglamentą dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose, kuriuo bus padedama užkirsti kelią žalai ir smurtui ir kuriuo bus užtikrinta, kad aukos (pvz., smurto privačioje erdvėje aukos), kurioms užtikrinama apsaugos priemonė vienoje valstybėje narėje, gautų tokią pačią apsaugą kitose valstybėse narėse, jei ten persikeltų arba keliautų. Tokia apsauga turėtų būti suteikiama be jokių papildomų procedūrų, kuriose aukai reikėtų dalyvauti. Šia priemone papildomas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Europos apsaugos orderio[25] pasiūlymas, kurį 2009 m. rugsėjo mėn. inicijavo kelios valstybės narės ir kuris šiuo metu svarstomas Europos Parlamente ir Taryboje. Šis teisės aktų rinkinys yra pirmas
žingsnis siekiant, kad ES baudžiamosios teisenos darbotvarkėje daugiausia
dėmesio būtų skiriama aukoms. Ateityje per kitą aukų
teisių veiksmų etapą Komisija peržiūrės Direktyvą
2004/80/EB dėl kompensacijos nusikaltimų aukoms ir Reglamentą
„Roma II“ (kad išspręstų tarpvalstybinių eismo įvykių
senaties terminams taikytinos teisės klausimus). Taip pat bus atliekami
tolesni su aukomis susiję tyrimai ir imamasi tolesnių veiksmų,
visų pirma kiek tai susiję su konkrečiomis aukų
kategorijomis, kaip antai terorizmo, organizuoto nusikalstamumo ir smurto
dėl lyties, įskaitant moterų lytinių organų
žalojimą, aukomis, siekiant pagerinti tokių aukų
padėtį. Be to, kartu su
šiais veiksmais Komisija įgyvendins įvairias gretutines priemones,
kurios bus ypač svarbios užtikrinant, kad aukos gautų praktiškai
veiksmingas teises ir nebūtinai tik tada, kai dalyvauja baudžiamojoje
byloje. Tai apims mokymus ir gebėjimų stiprinimą, keitimąsi
gerąja patirtimi, nusikaltimų ir smurto prevenciją (kaip antai
informuotumo didinimas ir informacijos teikimas), duomenų rinkimą ir
tyrimus. Taip pat toliau teiksime finansinę paramą pagal dabartines
finansines programas, kad propaguotumėme aukų teisių ir
poreikių užtikrinimo klausimus. Visomis šiomis pastangomis bus dar labiau
sustiprinti nacionaliniu ir ES lygiu jau pasiekti laimėjimai. Tai leis ES
pasiekti, kad užtikrinant teisingumą daugiausia dėmesio
būtų skiriama aukų teisėms ir poreikiams. ES
turėtų užtikrinti, kad aukos būtų tinkamai pripažįstamos
ir jų teisės gerbiamos be jokios diskriminacijos visoje ES. [1] Eurostatas,
„Statistics in focus“ Nr. 36/2009, vertinimas grindžiamas ataskaitoje
„Nusikaltimų našta ES“ („The Burden of Crime in the EU“,
www.europeansafetyobservatory.eu) pateiktos ES tarptautinio nusikalstamumo
apklausos analize ir prielaida, kad apie 60 proc. nusikaltimų nepranešama
ir kad aukos vidutiniškai turi 3 artimuosius. Į šiuos statistinius
duomenis neįtraukti smulkūs nusižengimai. [2] Europos Komisijos duomenų bazė CARE. [3] COM(2010) 352, pagrįsta Eurostato 2008 m.
turizmo statistika. [4] Eurostatas, „Statistics in Focus“ Nr. 94/2009;
„Eurobarometras“ Nr. 337/2010. [5] Europos
Taryba, „Smurto prieš moteris vertinimas“ („Stocktaking study on violence
against women“), 2006 m. [6] COM(2010) 623. [7] OL C 115, 2010 5 4; COM(2010) 171. [8] Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR dėl
nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose; Tarybos
direktyva 2004/80/EB dėl kompensacijos nusikaltimų aukoms. [9] Pvz., programos „Daphne III“, „Terorizmo ir kitos su
saugumu susijusios rizikos prevencija, parengtis ir padarinių valdymas“,
„Nusikalstamumo prevencija ir kova su nusikalstamumu“, „Europos kelių
eismo saugos veiksmų programa 2011–2020 m.“ [10] Byla 186/87 Ian William Cowan prieš Trésor public,
1989 m. vasario 2 d. sprendimas. [11] Žr. 8 išnašą. [12] 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos
su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį
sprendimą 2002/629/TVR; Direktyvos dėl kovos su seksualine prievarta
prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria
panaikinamas Pamatinis sprendimas 2004/68/TVR, pasiūlymas; Pamatinis
sprendimas 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu. [13] Paramos aukoms organizacijose Europoje dirba per
20 000 savanorių („Victim Support Europe“, 2010 m.). [14] Komisijos įgyvendinimo ataskaita, COM(2009) 166. [15] 2009 m. gegužės 7 d. EP rezoliucija
dėl ES baudžiamosios teisenos erdvės kūrimo (INI/2009/2012);
Stokholmo programa (OL C 115, 2010 5 4, p. 1). [16] Pagrindinės teisės: žmogaus orumas, teisė
į gyvybę, asmens neliečiamybė, laisvė ir saugumas,
pagarba privačiam ir šeimos gyvenimui, asmens duomenų apsauga,
teisė į nuosavybę, judėjimo ir apsigyvenimo laisvė,
lygybė prieš įstatymą, vaiko ir pagyvenusių žmonių
teisės, neįgaliųjų integracija ir teisė į
veiksmingą teisinę gynybą. [17] Žr. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą,
SEC(2011) 580, p. 14. [18] Realiomis problemomis pagrįsta išgalvota istorija. [19] 2000 m. Tarptautinė nusikaltimų aukų
apklausa. [20] Kaip pripažinta Tarybos pamatinio sprendimo 2002/475/TVR
dėl kovos su terorizmu 10 straipsnyje. [21] Reglamentas (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms
prievolėms taikytinos teisės („Roma II“). [22] Žr. 12 išnašą. [23] Komisijos komunikatas „ES vaiko teisių
darbotvarkė“, COM(2011) 60 galutinis. [24] Žr. Tarpvyriausybinės konferencijos, patvirtinusios
Lisabonos sutartį, prie Baigiamojo akto pridėtą 19 deklaraciją
(OL C 83, 2010 3 30, p. 345). [25] OL C 69, 2010 3 18, p. 5.