52009DC0188

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 23.4.2009

KOM(2009) 188 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl Europos kaimynystės politikos įgyvendinimo 2008 m.

{SEC(2009) 511}{SEC(2009) 512}{SEC(2009) 513}{SEC(2009) 514}{SEC(2009) 515}{SEC(2009) 516}{SEC(2009) 517}{SEC(2009) 518}{SEC(2009) 519}{SEC(2009) 520}{SEC(2009) 521}{SEC(2009) 522}{SEC(2009) 523}

KOMISIJOS KOMUNIKATASEUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl Europos kaimynystės politikos įgyvendinimo 2008 m.

1. Strateginės aplinkybės – krizių metai

2008 m. – sunkūs metai įgyvendinant Europos kaimynystės politiką (EKP). Paskutiniaisiais metų mėnesiais ištikusi krizė šiai svarbiai ES politikos sričiai iškėlė naujų ilgalaikių uždavinių. Kilo du dideli konfliktai: 2008 m. rugpjūčio mėn. – Rusijos ir Gruzijos karas, 2008 m. gruodžio mėn. – 2009 m. sausio mėn. – Izraelio intervencija į Gazos Ruožą. Metų pabaigoje Rytų partnerėms ir ES dėl Ukrainos ir Rusijos ginčo buvo nutrauktas dujų tiekimas. Galiausiai visą EKP zoną, ypač Rytuose, paveikė gilėjanti pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė. Susiklosčius tokioms nepalankioms aplinkybėms, sustiprėjo dar aktyvesnės ir konkretesnės ES paramos, kurios tikslas – skatinti abipusį klestėjimą, stabilumą ir saugumą, kaimynystėje poreikis.

Nepaisant sudėtingos bendros situacijos, partnerės padarė didelę pažangą įgyvendindamos EKP keliose pagrindinėse srityse, kuriose ši politika pagreitino reformas. Kelios partnerės padarė pažangą derybose dėl prekybos, taip pat įgyvendindamos mokesčių bei muitinių reformas ir konkurencijos politiką. Be to, kai kuriose šalyse pagerėjo verslo aplinka, kai kuriais atvejais dėl sėkmingos kovos su korupcija. Vis dėlto kai kuriose šalyse korupcija tebėra didelė problema. Apskritai, reformų tempas sulėtėjo, ypač demokratijos reformų ir žmogaus teisių standartų srityje. Šiame komunikate pateikta šių įvykių apžvalga. Jame taip pat aprašyta, kokį poveikį šalims partnerėms padarė finansų ir ekonomikos krizė, ir pateikti pasiūlymai, kaip EKP priemonėmis galima prisidėti gaivinant ekonomiką.

2008 m. EKP palaipsniui tebegilinta atsižvelgiant į 2007 m. gruodžio mėn. Komisijos pasiūlymus[1] ir parengiant dvi naujas iniciatyvas: liepos mėn. priėmus Komisijos komunikatą buvo sukurta Viduržemio jūros šalių sąjunga, o gruodžio mėn. Komisija pateikė ambicingą Rytų partnerystės pasiūlymą. Šiomis svarbiomis iniciatyvomis dar labiau stiprinama EKP ir papildomos esamos iniciatyvos, pavyzdžiui, Juodosios jūros sinergijos iniciatyva.

Išsamesnės informacijos pateikta pridėtose atskirų šalių pažangos ataskaitose ir sektorių pažangos ataskaitoje. EKP pagrįsta tiksliu ir nuosekliu požiūriu. Iš ataskaitų matyti reformų eiliškumo ir pirmumo skirtumai remiantis dvišaliais veiksmų planais[2] ir partnerių įvairovė.

2. Dvišalių santykių vystymas

Armėnija įgyvendindama EKP veiksmų planą padarė pažangą. Vis dėlto šalis tebekovoja su vidaus krizės, kuri ištiko po 2008 m. vasario mėn. prezidento rinkimų ir kurios rezultatas – paskelbta nepaprastoji padėtis ir nerimas dėl demokratijos standartų ir žmogaus teisių, ypač žiniasklaidos laisvės srityje, pasekmėmis. Krizė ištiko šaliai pastaraisiais metais darant stabilią pažangą reformų srityje. 2008 m. imtasi svarbių veiksmų, kad būtų padidintas vyriausybės sprendimų priėmimo skaidrumas, ypač vyriausybės bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis ir pilietine visuomene srityje, tačiau reikia nuveikti dar daugiau. Armėnija padarė pažangą regioninio bendradarbiavimo ir santykių su kaimyninėmis šalimis srityje. Šalis taip pat prisijungė prie daugelio Bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) deklaracijų ir iš esmės aktyviai bendradarbiauja BUSP klausimais. Pažanga padaryta įgyvendinant mokesčių bei muitinių reformas, taip pat finansinių paslaugų, konkurencijos politikos, socialinės politikos ir skurdo mažinimo srityse. Armėnija tęsia bendradarbiavimą su ES prekybos klausimais, taip pat dėl pasirengimo ateityje galbūt pasirašyti išsamų ir visapusišką laisvos prekybos susitarimą. Dvišaliai santykiai su Armėnija dar labiau sustiprėjo 2008 m. vasario mėn. atidarius Europos Komisijos delegaciją Jerevane.

Azerbaidžanas kaip ir pernai padarė tik nedidelę pažangą demokratinio valdymo srityje. 2008 m. spalio mėn. prezidento rinkimai parodė, kad šalis padarė pažangą vykdydama Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) įsipareigojimus, tačiau rinkimų procese būta trūkumų. Šiek tiek pažengta teismų srityje, tačiau jų nepriklausomumas tebekelia susirūpinimą. Neigiamos tendencijos pastebėtos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos srityje. 2008 m. gruodžio mėn. Nacionalinės televizijos ir radijo tarybos priimtu sprendimu neteikti licencijų užsienio transliuotojams, kad jie galėtų transliuoti vietos dažniais, dar labiau apribotos žiniasklaidos pliuralizmo galimybės. Verslo sektoriuje Pasaulio bankas Azerbaidžaną įvertino kaip vieną pirmaujančių pasaulio šalių reformų įgyvendinimo srityje. Daugiausia dėl aukštų naftos ir dujų kainų ypač 2008 m. pirmajame pusmetyje makroekonominės sąlygos buvo palankios, taip pat smarkiai augo ekonomika. Azerbaidžanas tęsė derybas dėl įstojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO). Nemaža pažanga padaryta vykdant 2006 m. susitarimo memorandumą dėl strateginės partnerystės energetikos srityje ir stiprinant savo, kaip energijos gamintojos, vaidmenį. 2009 m. pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui pastebėti teigiami ženklai: ratifikuotas neprivalomas JT Konvencijos prieš kankinimą protokolas, panaikinti kaltinimai šmeižtu žmogaus teisių gynėjui. Dvišaliai santykiai su Azerbaidžanu dar labiau sustiprėjo, 2008 m. vasario mėn. atidarius Europos Komisijos delegaciją Baku.

Nepaisant vyraujančios įtampos, teigiamų veiksmų imtasi sprendžiant Kalnų Karabacho konfliktą – nuo 1994 m. Azerbaidžano ir Armėnijos prezidentai pasirašė pirmą bendrą dokumentą. ES teberemia pastangas išspręsti konfliktą ESBO Minsko grupėje.

Ryžtingiau siekta įgyvendinti Egipto ir ES veiksmų planą socialinių, ekonomikos ir sektorių reformų, tačiau ne taip ryžtingai – politinių reformų srityse. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių srityje nemažai pažengta stiprinant moterų ir vaikų teises, tačiau dar daug reikia nuveikti kitais klausimais. Pažanga padaryta įgyvendinant ūkio reformą, ypač derinant fiskalinę ir pinigų politiką ir iš esmės liberalizuojant ekonomiką, skatinamą kuriant supaprastinta tvarka sprendimus priimančius ekonominius teismus. Pradėtos prekybos derybos dėl laipsniško prekybos paslaugomis liberalizavimo ir įsisteigimo teisės, o baigtos dėl žemės ūkio produktų, perdirbtų žemės ūkio produktų ir žuvininkystės produktų. Pažanga rinkos ir reguliavimo reformos srityje nedidelė, daugiausia siekta gerinti MVĮ verslo sąlygas, muitinių administravimą ir veiklos gebėjimus. Egiptas taip pat prisijungė prie Europos įmonių tinklo. Pažanga padaryta bendradarbiaujant energetikos sektoriuje – pasirašytas Egipto ir ES susitarimo memorandumas dėl strateginės partnerystės energetikos srityje. Užimtumo ir socialinių reikalų srityje nedidelė pažanga padaryta tobulinant darbo įstatymus. Gerokai pažengta didinant galimybes gauti pradinį išsilavinimą. Be to, pažanga padaryta vykdant sveikatos sektoriaus reformą, taip pat didinant pirminės sveikatos priežiūros prieigą ir įvedant sveikatos draudimą visiems gyventojams. 2008 m. balandžio mėn. vykusiame 4-jame ES ir Egipto asociacijos tarybos posėdyje Egiptas pateikė pasiūlymų stiprinti santykius su ES.

Gruzijoje EKP veiksmų plano įgyvendinimo procesą smarkiai paveikė neeiliniai įvykiai. 2008 m. Rusija ėmėsi vienašalių veiksmų, kuriais siekė stiprinti santykius su separatistiniais Gruzijos regionais Abchazija ir Pietų Osetija, ir didino ten savo karines pajėgas. Vienas po kito įvykę kariniai incidentai ir provokacijos 2008 m. rugpjūčio mėn. pasiekė aukščiausią tašką – dėl Pietų Osetijos kontrolės su Rusija prasidėjo ginkluotas konfliktas, kuris atėmė šimtus gyvybių, maždaug 192 000 žmonių buvo priversti persikelti, padaryta didelė žala gamtai, o Gruzijos teritorijoje liko 7000 Rusijos karių. Pažeisdama Gruzijos suverenumą ir užkirsdama kelią taikiam ir tvariam konflikto išsprendimui, kiek vėliau Rusija pripažino dviejų separatistinių regionų paskelbtą nepriklausomybę. ES padedant pasirašytas paliaubų susitarimas, o Europos Vadovų Taryba pareiškė tvirtai remianti Gruzijos teritorijos vientisumą. Du prieštaringų išankstinių rinkimų etapai parodė, kad laikantis nuo Rožinės revoliucijos vykdomos ryžtingos reformų darbotvarkės demokratijos reformoms reikia duoti naują postūmį ir skatinti politinį pliuralizmą. Nepaisant sudėtingų sąlygų, Gruzija šiek tiek pažengė įgyvendindama EKP veiksmų planą: pasiekta laimėjimų kovos su korupcija srityje, taip pat didinant galimybes kreiptis į teismus ir gerinant verslo bei investicijų sąlygas ir muitinių administravimą. Konkrečių priemonių reikia imtis darbo teisės, teisių darbe ir socialinio dialogo srityse. Gruzija tęsė bendradarbiavimą su ES prekybos klausimais, taip pat dėl pasirengimo galbūt pasirašyti išsamų ir visapusišką laisvos prekybos susitarimą. Gruzija taip pat tęsė bendradarbiavimą teisingumo, laisvės ir saugumo srityje – tai ES ir Gruzijos derybų dėl vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimų pagrindas.

Izraeliui pateikus prašymą atnaujinti dvišalius santykius, 2008 m. balandžio mėn. bendradarbiavimas pagal esamą veiksmų planą pratęstas. Todėl daugiau laiko skirta kito dokumento turiniui aptarti. Izraelis padarė pažangą daugelyje EKP veiksmų plano prioritetinių sričių. Tačiau reikia daugiau pastangų, kad priimant tinkamas priemones užimtumo, moterų teisių, socialinės įtraukties, švietimo ir viešojo administravimo srityse būtų sumažintas didėjantis skurdo nuokrypis ir pagerinta arabų mažumos padėtis. Pradėtos prekybos derybos dėl laipsniško prekybos paslaugomis liberalizavimo ir įsisteigimo teisės, o baigtos dėl žemės ūkio produktų, perdirbtų žemės ūkio produktų ir žuvininkystės produktų. Transporto srityje Europos bendrija ir Izraelis pasirašė horizontalųjį aviacijos susitarimą ir pradėjo derybas dėl išsamaus aviacijos susitarimo. Komisija ir Izraelis taip pat pasirašė bendrą deklaraciją dėl bendradarbiavimo ir dialogo švietimo ir mokymo srityje, 2008 m. balandžio mėn. – protokolą dėl Izraelio dalyvavimo Bendrijos programose bendrųjų principų.

Vertinant dvišalius ES ir Izraelio santykius, taip pat bendradarbiavimą pagal EKP veiksmų planą, būtina atsižvelgti į tebesitęsiantį Izraelio ir arabų konfliktą, taip pat bendras politines aplinkybes Artimuosiuose Rytuose. 2008 m. tebesitęsusi ir netgi spartesnė gyvenviečių plėtra padarė neigiamą poveikį tiek taikos procesui, tiek Palestinos gyventojų susisiekimo ir judėjimo galimybėms, taip pat Palestinos ekonomikai. Be to, per mažai pažengta vykdant įvairius veiksmų plane prisiimtus įsipareigojimus, pavyzdžiui, dėl prekybos su Palestina palengvinimo. Paskelbus de facto šešių mėnesių moratoriumą 2008 m. paskutiniame ketvirtyje Vakarų Kranto C zonoje (kurią sudaro išimtinai Izraelio kontroliuojamos vietovės) vėl pradėti griauti be statybos leidimų pastatyti palestiniečių namai. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Gazos Ruože pradėjus operaciją „Lydytas švinas“ ( Operation Cast Lead ) politinė situacija dar labiau paaštrėjo, o Palestinos gyventojų, kurie dar prieš šį puolimą dėl visiškos Gazos Ruožo blokados gyveno skurdžiai, padėtis dar labiau pablogėjo.

Jordanija yra aktyvi ir konstruktyvi EKP partnerė. Pažanga padaryta vykdant kalinimo įstaigų reformą, didinant skaidrumą ir kovojant su korupcija. Vis dėlto teismų nepriklausomumo ar teisės laisvai burtis į asociacijas srityse didesnės pažangos nepastebėta. Nemažai pažengta siekiant liberalizuoti ekonomiką ir padidinti konkurenciją tokiuose sektoriuose kaip elektroninės komunikacijos ir aplinkosaugos valdymas. Verslo sąlygoms pagerinti būtina toliau dirbti teisėkūros srityje. Nedidelė pažanga padaryta prekybos srityje. Be to, dar reikia įgyvendinti visapusišką skurdo mažinimo strategiją; atotrūkis tarp turtingųjų ir skurstančiųjų didėjo. 2008 m. lapkričio mėn. Jordanija išreiškė norą kokybiniu ir kiekybiniu požiūriu sustiprinti politinį bendradarbiavimą su ES įvairiais bendrais politiniais ir saugumo klausimais.

2006 m. pasibaigus Izraelio ir „Hezbollah“ kariniam konfliktui, Libanas ilgai buvo politinėje aklavietėje. 2008 m. gegužės mėn. įveikdamos 18 mėnesių trukusią krizę besivaržančios frakcijos pagaliau susitarė. 2008 m. liepos mėn. sudaryta nacionalinė vienybės vyriausybė. Dėl visus metus trukusios sunkios politinės padėties veiksmų planas buvo įgyvendinamas lėčiau. Nepaisant patobulintos institucijų sistemos, dėl sustojusio teisės aktų leidybos proceso nebuvo įmanoma svarstyti teisės aktų pasiūlymų. Ministrų taryba susitarė dėl kelių reformų (įskaitant konkurencijos politikos ir PVM), tačiau jų taip pat nebuvo įmanoma priimti. Kitose srityse (žmogaus teisių, teismų, socialinio sektoriaus, reguliavimo ir administravimo reformų) pažanga taip pat buvo lėta. Šios aplinkybės paveikė ne tik bendrą šalies socialinę, ekonominę ir politinę padėtį, bet ir dialogą EKP srityje. 2008 m. spalio mėn. imtasi pirmųjų veiksmų, kurių tikslas – įtvirtinant diplomatinius santykius atstatyti santykius su Sirija. Per ataskaitinį laikotarpį darbą tęsė Tarptautinė nepriklausoma tyrimų komisija. Europos Komisija parėmė Specialiojo tribunolo Libanui Hagoje steigimą.

Moldovos Respublika (toliau – Moldova) padarė pažangą įvairiose EKP veiksmų plano srityse: tęsė teismų sistemos reformą, paskelbė Europos komiteto prieš kankinimą ataskaitas ir konstruktyviai bendradarbiavo su ES pasienio pagalbos misija (EUBAM). Moldova taip pat tęsė bendradarbiavimą su ES visais klausimais siekiant išspręsti Padnestrės konfliktą, tarp jų dėl pasitikėjimą didinančių priemonių, kurių tikslas – pagerinti dialogą su piliečiais, ir užtikrino tinkamą sąlygų įvykdymą, kad būtų galima pasinaudoti ES autonominėmis prekybos lengvatomis. Pasirašyta ES ir Moldovos judumo partnerystės sutartis. 2008 m. lapkričio mėn. pradėtos derybos dėl Moldovos prisijungimo prie Energijos bendrijos sutarties – tai didelė pažanga įgyvendinant energetikos sektoriaus reformą. Vis dėlto kai kuriose prioritetinėse srityse pažangos nėra arba ji nedidelė, pavyzdžiui, žmogaus teisių, įskaitant saviraiškos laisvę. Tokia pati padėtis rinkos ir reguliavimo, nacionalinių kovos su korupcija, narkotikais ir prekyba žmonėmis strategijų įgyvendinimo srityse, taip pat tokiuose sektoriuose kaip transportas. Pakeisto rinkimų įstatymo priėmimas laikytinas regresu. Ataskaita apie 2009 m. balandžio mėn. rinkimus bus pateikta kitais metais.

Marokas tebėra aktyvi ir konstruktyvi EKP partnerė, padariusi pažangą įvairiose veiksmų plano srityse. Nors reformos demokratijai ir žmogaus teisėms stiprinti galėtų būti ryžtingesnės, pažanga padaryta: pavyzdžiui, priimtas naujas rinkimų kodeksas, kuriame skatinamas moterų dalyvavimas, priimtos kovos su korupcija priemonės, be to, šalis prisijungė prie JT konvencijų. Tačiau nuolatiniai teismų veiklos trūkumai kelia grėsmę pradėtoms reformoms. Tebėra kliūčių spaudos laisvei. Sustiprintas dialogas su ES tam tikruose jautriuose sektoriuose, būtent kovos su organizuotu nusikalstamumu ir bendradarbiavimo sienos valdymo klausimais. Derybose dėl readmisijos susitarimo pažanga ne tokia didelė kaip tikėtasi. Tačiau pažanga padaryta derybose dėl laipsniško prekybos paslaugomis liberalizavimo ir įsisteigimo teisės, taip pat dėl prekybos žemės ūkio produktais, perdirbtais žemės ūkio produktais ir žuvies bei žuvininkystės produktais. Nors ekonominės sąlygos buvo nepalankios, po 2007 m. rinkimų sudaryta vyriausybė palaipsniui pradėjo kelias struktūrines reformas. Socialinės politikos srityje padėtis kiek pagerėjo: kiek sumažėjo žemiau skurdo ribos gyvenančių gyventojų skaičius, padidintas švietimo ir sveikatos priežiūros biudžetas, labai pagerėjo vandens tiekimas ir sanitarijos infrastruktūra. Tačiau išlieka vaikų darbo problema, be to, susirūpinimą tebekelia jaunimo nedarbas. 2008 m. spalio mėn. Asociacijos tarybos posėdyje Marokas ir ES priėmė bendrą ad hoc darbo grupės parengtą dokumentą dėl dvišalių santykių stiprinimo pagal Aukštesnio statuso gaires, kuris bus įgyvendintas per kelerius metus. Darbo grupė pateiks ataskaitą per kitą Asociacijos tarybos posėdį.

2008 m. Palestinos savivalda padarė pažangą keliose veiksmų plano srityse ir ėmėsi ryžtingų veiksmų Palestinos reformos ir vystymosi planui įgyvendinti. Didžiausia pažanga padaryta biudžeto konsolidavimo srityje ir vykdant saugumo sektoriaus reformą. Ekonomikos srityje Gazos privačiojo sektoriaus padėtis smarkiai pablogėjo, nes vykdoma visiška blokada, o per sienos perėjimo punktus praleidžiama tik minimali humanitarinė pagalba. Vakarų Krante ekonomikos vystymąsi smarkiai stabdė besitęsianti Izraelio okupacija ir nuolatiniai judėjimo bei susisiekimo apribojimai. Nepaisant didelio donorų finansavimo, bendras ekonomikos augimas Okupuotojoje Palestinos Teritorijoje tebėra mažas (mažiau kaip 2 %), gerokai mažesnis už demografinį augimą. Politinės reformos ir institucijų kūrimo srityje padėtis taip pat pablogėjo dėl Vakarų Kranto ir Gazos skilimo. Pastangos sutaikyti abi puses rezultatų nedavė, o žmogaus teisių padėtis pablogėjo abiejose teritorijos dalyse. Teisės aktų leidybos veikla apribota, nes Palestinos įstatymų leidžiamoji taryba negalėjo rengti posėdžių.

Baigiantis metams Izraelis ir Palestina patyrė vieną sunkiausių konflikto laikotarpių. Tačiau išsamiau apie tai bus aprašyta kitoje pažangos ataskaitoje.

Apskritai Tunisas aktyviai dalyvauja EKP. Dar labiau sustiprintas dialogas demokratijos ir žmogaus teisių atitinkamame pakomitetyje, tačiau tebėra problemų praktiškai įgyvendinant nustatytus tikslus, ypač teisės laisvai burtis į asociacijas ir saviraiškos laisvės srityje. Reikalinga teisingumo sistemos reforma, kad būtų galima sustiprinti teisinę valstybę – tai labai svarbu siekiant iš tiesų priartinti Tunisą prie ES. Teisingumo ir saugumo pakomitetyje pradėtas dialogas turėtų atverti kelią glaudesniam bendradarbiavimui kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, taip pat sienos valdymo ir migracijos klausimais. Didelė pažanga padaryta įgyvendinant ekonomikos ir reguliavimo reformas, kurios gerokai prisidėjo prie Tuniso ekonomikos ir prekybos su ES augimo. Tunisas ir toliau siekė gerinti socialinę politiką bei pasiekė gerų rezultatų sveikatos priežiūros, mokyklų, kovos su skurdu ir moterų teisių apsaugos srityse, tačiau reikia nuveikti dar daugiau. Tunisas yra pirmoji regiono partnerė, kuri 2008 m. sausio 1 d., t. y. dvejais metais anksčiau nei planuota, prisijungė prie pramonės produktų laisvosios prekybos zonos. Šalis taip pat pirmoji užbaigė derybas dėl ginčų sprendimo mechanizmo pagal Asociacijos susitarimą ir 2008 m. liepos mėn. parafavo protokolą. Pradėtos derybos ne tik dėl laipsniško prekybos paslaugomis liberalizavimo ir įsisteigimo teisės, bet ir dėl prekybos žemės ūkio produktais, perdirbtais žemės ūkio produktais ir žuvies bei žuvininkystės produktais. Lapkričio mėn. vykusiame Asociacijos tarybos posėdyje Tunisas išreikė norą sustiprinti partnerystę siekiant aukštesnio statuso kaip Marokas. ES išreiškė norą aktyviai dirbti šiuo klausimu.

Ukraina padarė pažangą daugelyje veiksmų plano sričių. Vis dėlto reformų tempas sulėtėjo dėl tebesitęsiančio politinio nestabilumo šalyje, o antrojoje metų pusėje – dėl gilėjančios finansų ir ekonomikos krizės. Ukraina nepadarė jokios pažangos arba tik nedidelę pažangą įgyvendindama kai kurias svarbias politinės reformos priemones, įskaitant konstitucinę bei teismų reformą ir kovą su korupcija. Pagrindiniai Ukrainos laimėjimai per ataskaitinį laikotarpį: 2008 m. gegužės mėn. Ukraina įstojo į Pasaulio prekybos organizaciją, padarė nemažą pažangą derybose dėl ES ir Ukrainos asociacijos sutarties, įskaitant nuodugnios ir visapusiškos laisvosios prekybos zonos klausimus, spalio mėn. pradėjo dialogą dėl vizų, kurio ilgalaikis tikslas – ateityje sukurti bevizį režimą, ir tęsė konstruktyvų bendradarbiavimą su ES pasienio pagalbos misija (EUBAM). Bendradarbiavimas BUSP klausimais taip pat buvo konstruktyvus – Ukraina prisijungė prie beveik visų BUSP pozicijų, prie kurių buvo galima prisijungti. 2008 m. gruodžio mėn. Ukraina ir Komisijos tarnybos pasirašė naują administracinį susitarimą dėl glaudesnio bendradarbiavimo civilinės saugos srityje. Lapkričio mėn. pradėtos derybos dėl šalies prisijungimo prie Energijos bendrijos sutarties. Bendradarbiavimas energetikos srityje dar labiau sustiprėjo dėl Susitarimo memorandumo dėl energijos.

Santykiai su kitomis EKP šalimis 2008 m. klostėsi gerai. Asociacijos komitetas rugsėjo mėn. susitarė dėl asociacijos sutarties su Alžyru įgyvendinimo gairių. Baltarusijai paleidus likusius politinius kalinius, kai kuriems Baltarusijos vyriausybės nariams 6 mėnesiams buvo laikinai panaikintas vizų draudimas. 2008 m. lapkričio mėn. pradėtos derybos dėl pagrindų susitarimo su Libija , 2008 m. gruodžio mėn. parafuota atnaujinta Asociacijos sutartis su Sirija .

3. Naujos EKP stiprinimo programos

2008 m. Europos Sąjunga savo santykius su kaimynėmis gerokai sustiprino vykdydama naujas programas, kuriomis papildė diferencijuotuosius dvišalius santykius. Be to, toliau įgyvendinama Afrikos ir ES bendroji strategija, kurioje dalyvauja penkios EKP šalys ir kuria prisidedama prie tų pačių tikslų įgyvendinimo sudarant konkrečių rezultatų siekiančias ir tikslingas partnerystes.

Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga: siekiant labiau matomos partnerystės

2008 m. liepos mėn. Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikime sudaryta Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga , kurios tikslas – suteikti naują impulsą svarbiems ES santykiams su Viduržemio jūros regiono partnerėmis, didinti bendrą atsakomybę ir vykdant regionų bei subregioninius projektus, kuriais būtų didinami Barselonos proceso laimėjimai, siekti, kad šie santykiai būtų konkretesni ir labiau matomi. Išsamios struktūros klausimu Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga[3] pasiūlė įsteigti į projektus orientuotą veiklą vykdantį sekretoriatą. Lapkričio mėn. Viduržemio jūros regiono valstybių ministrų susitikime nuspęsta dėl sekretoriato steigimo vietos (Barselona) ir susitarta dėl Arabų šalių lygos dalyvavimo visuose bet kokio lygmens susitikimuose. Taip pat nuspręsta Maltoje įsteigti ES ir Arabų lygos ryšių tarnybą.

Pirmieji pagal šią iniciatyvą rengiami projektai susiję su Viduržemio jūros taršos mažinimu, jūrų ir sausumos greitkelių tiesimu, civilinės saugos iniciatyvomis, kuriomis siekiama kovoti su gamtos ir žmonių sukeltomis nelaimėmis, Viduržemio jūros regiono saulės energijos planu, Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių universiteto įsteigimu Slovėnijoje ir Viduržemio jūros regiono verslo vystymosi iniciatyva daugiausia dėmesio skiriant labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Juodosios jūros sinergija: pirmieji įgyvendinimo metai[4]

2008 m. vasario mėn. Kijeve įvyko užsienio reikalų ministrų susitikimas. Priimtame bendrajame pareiškime nustatytos sritys, kuriose veiksmų reikia imtis regionų lygmeniu, įskaitant energetiką, transportą, komunikacijas, prekybą, aplinką, jūrų politiką, žuvininkystę, migraciją, teisėsaugą ir kovą su organizuotu nusikalstamumu.

Juodosios jūros sinergija taip pat labai susidomėjo NVO. 2008 m. gegužės mėn. Moldovoje surengtas pirmasis Juodosios jūros sinergijos pilietinės visuomenės seminaras žmogaus teisių tema. Sukurta bendradarbiavimo migracijos klausimais platforma.

Komisija pradėjo tiriamąsias derybas su regiono šalimis dėl transeuropinių transporto tinklų išplėtimo, o gruodžio mėn. Baku įvyko transporto ministrų susitikimas. Komisija daugiau dėmesio skyrė jūrų saugos ir saugumo klausimams ir pradėjo įgyvendinti jūrų greitkelių koncepciją Juodojoje jūroje. Pradėti darbai bendrajai aviacijos erdvei išplėsti įtraukiant Juodosios jūros šalis. Komisija pradėjo rengtis Europos bendrijos prisijungimui prie Konvencijos dėl Juodosios jūros apsaugos nuo taršos (Bukarešto konvencija). Bulgarija ir Rumunija pateikė oficialų pasiūlymą iš dalies pakeisti konvenciją, kad Europos bendrija galėtų prie jos prisijungti.

Pasiūlymas dėl Rytų partnerystės[5]

Siekdama Sąjungos strateginio intereso užtikrinti stabilumą, geresnį valdymą ir ekonomikos vystymąsi prie Rytų sienos, padėti Sąjungos partnerėms sustiprinti savo valstybingumą ir suverenumą, be kita ko vykdant demokratines reformas, ir atsakyti į partnerių išreikštą norą sustiprinti santykius su ES, 2008 m. gruodžio mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Rytų partnerystės. Šiame pasiūlyme Komisija atskyrė šią partnerystę nuo regionų bendradarbiavimo, pradėto pagal Juodosios jūros sinergijos iniciatyvą, kad ji ir Sinergijos iniciatyva, pagal kurią veikla tik pradedama, kiek įmanoma papildytų viena kitą.

Komunikate dėl Rytų partnerystės pateikti ryžtingi politikos pasiūlymai gilinti santykius su Rytų Europos ir Pietų Kaukazo šalimis, kad būtų stiprinamas politinis bendradarbiavimas, didinama ekonominė integracija ir palaipsniui skatinamas mobilumas, siekiant ilgalaikio tikslo – visiško liberalizavimo vizų srityje. Partnerystė būtų tiek dvišalio, tiek daugiašalio pobūdžio. Daugiašalio bendradarbiavimo lygmeniu planuojama kurti bendradarbiavimo platformas demokratijos, gero valdymo ir stabilumo, ekonominės integracijos ir priartėjimo prie ES politikos, energetikos saugumo ir piliečių ryšių klausimais. Europos Vadovų Taryba pritarė pasiūlymui 2009 m. kovo mėn.

Rytų partnerystė bus pradėta įgyvendinti 2009 m. gegužės 7 d. aukščiausiojo lygio susitikime ir toliau formuojama metiniuose užsienio ministrų ir kas dvejus metus vykstančiuose aukščiausiojo lygio susitikimuose. Pirmuosius susitikimus pagal temines platformas numatyta surengti netrukus po to, kai partnerystė bus pradėta įgyvendinti.

4. Pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikis

Pasaulinė finansų krizė padarė skirtingą poveikį šalių partnerių realiajai ekonomikai.

Ligšiol pasikeitusios ekonominės sąlygos labiau veikė Rytų kaimynines šalis. Šalis, kurių spartų pastarųjų metų augimą daugiausia nulėmė užsienio kapitalo įplaukos (tiesioginės užsienio investicijos, bankų paskolos arba kai kuriais atvejais pinigų perlaidos) neigiamai paveikė tarptautinis kapitalo ir paskolų rinkos sumažėjimas. Keliose regiono šalyse finansinį žlugimą padidino smarkiai sumažėjusios eksporto prekių (energijos, metalo ir žemės ūkio produktų) kainos, nuo kurių labai priklausomos kelios regiono šalys. Socialinis poveikis greičiausiai bus susijęs su padidėjusio pažeidžiamumo rizika ir skurdu, todėl reikės imtis skubių ir sudėtingų socialinių priemonių ir reformų.

2008 m. pabaigoje didžiausia Rytų kaimynė Ukraina patyrė didelį ekonomikos nuosmukį: dėl sumažėjusių plieno eksporto kainų pasikeitusios prekybos sąlygos ir pasaulinė finansų krizė smarkiai sumažėjus išorės finansavimui padidino bankų ir įmonių sektoriaus pažeidžiamumą. Realusis BVP smarkiai sumažėjo, iki apytiksliai 2,5 % sumažėjo visų metų bendras ekonomikos augimas. Ukrainos ekonomikos nuosmukis, kuris greičiausiai tęsis ir 2009 m., taip pat neigiamai paveikė jos pagrindines prekybos partneres, tokias kaip Moldova ir Baltarusija.

Ukrainos valdžios institucijos su Tarptautiniu valiutų fondu (TVF) netrukus sudarė rezervinį susitarimą dėl 12,8 mlrd. EUR pagal išsamią ekonomikos stabilizavimo programą. Pirmoji dalis išmokėta vykstant diskusijoms dėl TVF sąlygų išpildymo antrajai daliai išmokėti. 2008 m. Ukrainos valstybės skola ir skola su valstybės garantija išliko stabili. Pagrindinis uždavinys – padidinti bankų ir įmonių trumpo laikotarpio išorės įsiskolinimą. Siekiant pagerinti bankų padėtį 2008 m. lapkričio mėn. priimti teisės aktai krizei įveikti, kuriais iš dalies pakeistas teisinis pagrindas; šių teisės aktų įgyvendinimas – svarbiausias 2009 m. valdžios institucijų prioritetas, kad veiksmingai dirbantys bankai galėtų teikti paskolas ir taip padėtų atstatyti ekonomikos augimą.

Ukraina – ne vienintelė regiono šalis, gavusi Bretton Woods institucijų finansinę paramą. TVF jau sudarė finansavimo susitarimus su Gruzija, Baltarusija ir Armėnija. Šiais metais greičiausiai jis bus sudarytas su Moldova.

Viduržemio jūros regione dėl žemo finansų sektoriaus tarptautinės integracijos lygio ir apdairios skolinimo politikos, taip pat dėl palyginti nedidelės priklausomybės nuo išorės finansinių srautų finansų institucijos galėjo sušvelninti antrinių būsto paskolų krizės ir pernelyg didelio finansinio įsiskolinimo pasekmes. Pasaulinis kreditavimo sąlygų sugriežtinimas nepaveikė šalies bankų, kurie nesustabdė paskolų srauto į ūkį, nors išorinio finansavimo galimybių apribojimai ateityje gali stabdyti paskolų rinkos augimą ir užkirti kelią glaudesniam finansiniam tarpininkavimui.

Visose EKP šalyse dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės 2009 m. kyla pavojus kai kuriems pagrindiniams ūkio sektoriams, pavyzdžiui, pinigų perlaidų, į eksportą orientuotų pramonės šakų, turizmo ir statybų srityse. Didelis pavojus kyla dėl prastų Europos ekonomikos augimo prognozių, nes ES yra ne tik pagrindinė eksporto rinka, bet joje taip pat dirba daug emigrantų, kurie ir yra pinigų perlaidų šaltinis. Eksportą taip pat greičiausiai paveiks šalių, kuriose darbo užmokestis yra mažesnis, konkurencija. Dėl sulėtėjusio Europos augimo greičiausiai sumažės užsienio investicijų. Tiesioginių užsienio investicijų apimtys gali nukentėti ir dėl to, kad Europos įmonės gali nuspręsti atidėti investicijas. Likvidumo sumažėjimas besivystančiųjų šalių bankų sektoriuje gali sutrikdyti šalių partnerių privatizacijos procesą. MVĮ gali paveikti sumažėjusios finansavimo galimybės, todėl gali smarkiai nukentėti jų ekonominė veikla. Dėl krizės išplitimo į ES kaimynines šalis gali dar labiau padidėti jau ir taip aukštas jaunimo nedarbo lygis, be to, dar daugiau problemų gali kilti vykdant užimtumo ir socialines reformas.

Ekonomikos krizės sąlygomis prekybos ir su prekyba susiję prioritetai pagal EKP veiksmų planus yra svarbesni nei bet kada anksčiau. Regioninį ekonominės integracijos procesą kaimynystėje taip pat reikia tęsti.

Siekdama greitai reaguoti į G20 aukščiausiojo lygio susitikimą Londone, Komisija neseniai priimtame komunikate[6] laiku nustatė tikslingas ir suderintas priemones, kurių visa ES turėtų imtis nuo šių metų, kad paremtų šalių partnerių pastangas įveikti pasaulinės finansų krizės pasekmes. Atsižvelgdama į tai, Europos Komisija, be kita ko, pagreitins 2009 ir 2010 m. išorės pagalbos programų laikotarpio vidurio peržiūrą, kad nustatytų naujus poreikius ir prioritetus.

5. Išvados

Abipuse priklausomybe pagrįsta auganti partnerystė

Nepaisant sudėtingų tarptautinių sąlygų ES santykiai su kaimynėmis ir toliau tolygiai stiprėjo. Ši tendencija matyti tiek iš bendros 2008 m. komunikate nustatytų EKP pirmaujančiųjų šalių pažangos, tiek iš bendradarbiavimo su kitomis šalimis, tarp jų ir su tomis, kurios šiuo metu nėra šios politikos dalyvės. Pažanga pastebima tiek iš glaudžių dvišalių santykių, tiek iš didėjančio daugiašalių iniciatyvų tinklo. 2008 m. krizė ir tebesitęsiančios šalių partnerių problemos tik sutvirtino aktyvesnės EKP, kuria būtų teikiama konkreti ir patikima parama abipusiam saugumui ir klestėjimui sukurti, strateginį pagrindą.

Kelios šalys prašė, kad būtų atsižvelgta į šias tendencijas oficialiai atnaujinant jų santykius su ES. Tai rodo, kad ES turi pritraukimo galią ir vykdydama veiklos rezultatais pagrįstą, diferencijuotą politiką kuria teigiamas paskatas. Taip atnaujinant santykius būtų ne tik oficialiai įtvirtintas politinis bendradarbiavimas ir padidėtų jo apimtis, bet šalys aktyviau dalyvautų ES ekonominėje erdvėje, be to, padidėtų integracijos lygis įvairiose politikos srityse. Komisija laikosi nuomonės, kad ES turėtų būti atvira tokiems prašymams, ypač siekdama skatinti šalių partnerių reformų tempą. Oficialus santykių atnaujinimas būtų pagrįstas įsipareigojimu siekti bendrų vertybių ir interesų, taip pat susijusios partnerės ryžtu, parodytu įgyvendinant veiksmų planą, siekti didesnių tikslų, ypač demokratinės praktikos, pagarbos žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms ir teisinės valstybės srityse.

Sprendžiant valdymo ir ekonomines problemas

ES EKP įgyvendinimo priemonės darosi vis sudėtingesnės. Toliau vykdydama diferencijuotą politiką atsižvelgiant į kiekvienos partnerės padėtį, Komisija užtikrins, kad vienai šaliai ar regionui sėkmingai pritaikytos strategijos ir priemonės prireikus būtų pakartotos kitose kaimyninėse šalyse. Komunikate dėl Rytų partnerystės pateikti keli pasiūlymai, pavyzdžiui, dėl tvirtesnio visapusiško požiūrio į institucijų kūrimą arba nacionalinę politiką socialinei ir ekonominei sanglaudai remti, taip pat galėtų būti svarstomi santykiams su Sąjungos pietų kaimynėmis skatinti.

Šalių partnerių reformoms skatinti teikiamą finansinę paramą taip pat reikia suderinti su naujaisiais prioritetais, kurie nustatomi atsižvelgiant į kaimynystėje kylančias problemas. Į tai bus tinkamai atsižvelgta Komisijos 2011–2013 m. EKPP programavimo pasiūlymuose.

2008 m. pastebėta pažangos stoka valdymo srityje, todėl ES ir jos partnerės turi padvigubinti pastangas aktyvesnio politinio dialogo ir individualios pagalbos srityse, įskaitant valdymo priemonę, kuri tebėra svarbi politinė paskata. Komisija nuspręs dėl kitų pagal šią priemonę skiriamų lėšų atsižvelgdama į šiame komunikate pateiktą analizę ir pridėtas šalių ataskaitas.

Dėl gilėjančios pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės stiprėja ne tik šalių partnerių ekonomikos reformų tempo išlaikymo ir susilaikymo nuo protekcionistinių ir prekybą iškraipančių priemonių, bet ir konkrečios ES paramos poreikis. Atsižvelgdama į tai, Komisija siūlo:

- palaikant nuolatinius ryšius su partnerėmis, užtikrinti aktyvų dialogą dėl veiksmų reaguojant į finansų krizę ir jos sukeltas ekonomines ir socialines pasekmes, ypač dėl poveikio labiausiai pažeidžiamiems asmenims sušvelninimo, tebeskatinant normalias darbo sąlygas ir užtikrinant tvarų ekonomikos ir socialinį vystymąsi;

- toliau telkiant kiek įmanoma didesnę Bendrijos makrofinansinę pagalbą paskolomis, teikiamą bendradarbiaujant su Tarptautiniu valiutų fondu ir atsižvelgiant į TVF programų sąlygas, prisidėti sprendžiant dėl finansų krizės kilusias trumpalaikio likvidumo problemas. Jei kitų lėšų išorės veiksmų Garantijų fondo atidėjiniams sudaryti nepakaktų, kad būtų patenkinti poreikiai, galima svarstyti EKPP dotacijoms skirtų lėšų dalies atidėjimo klausimą. Be to, Komisija ragina valstybes nares svarstyti klausimą dėl dvišalės makroekonominės pagalbos teikimo EKP šalims, panašiai derinant su TVF;

- stiprinti finansų sektoriaus ir institucijų, galinčių užtikrinti tinkamą finansų rinkos priežiūrą (centrinių bankų, bankų ir finansų sektoriaus priežiūros institucijų, vertybinių popierių komisijų ir kt.) reguliavimą kitus dvejus metus teikiant techninę pagalbą ir prireikus vykdant porinius projektus. Kaip dalis šios papildomos pagalbos, taip pat bus tiriama galimybė išplėsti Europos centrinio banko ir Eurosistemos nacionalinių centrinių bankų techninės pagalbos programas įtraukiant šalių partnerių centrinius bankus;

- skatinti Europos investicijų banką ir Europos plėtros ir rekonstrukcijų banką pagreitinti skolinimo veiklą, be kita ko Rytų kaimynystėje;

- mažinti ekonomikos krizės pasekmes prekybos priemonėmis ir teikiant investicinę paramą. Prioritetas gali būti teikiamas Rytų partnerystės MVĮ priemonei, taip pat, jei būtų papildomų lėšų, jų galima skirti Viduržemio jūros regiono valstybių investicijų ir partnerystės programai (FEMIP) ir (arba) Kaimynystės investavimo priemonei (NIP).

[1] COM (2007) 774, Ryžtinga Europos kaimynystės politika.

[2] EKP dalyvaujančios šalys: Alžyras, Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Egiptas, Gruzija, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Moldovos Respublika, Marokas, Okupuotoji Palestinos Teritorija, Sirija, Tunisas ir Ukraina. Priimti dvylikos partnerių, t. y. visų minėtų šalių, išskyrus Alžyrą, Baltarusiją, Libiją ir Siriją, veiksmų planai.

[3] COM (2008) 319, Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui – Iniciatyva „Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga“ (Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos komunikatas).

[4] COM (2008) 391, Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui – Pirmųjų Juodosios jūros sinergijos įgyvendinimo metų ataskaita.

[5] COM (2008) 823, Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui – Rytų partnerystė.

[6] COM (2009) 160, 2009 4 8, Parama krizę siekiančioms įveikti besivystančioms šalims.