52008DC0804

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 1.12.2008

KOM(2008) 804 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

„Prieinamos informacinės visuomenės link“

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

„Prieinamos informacinės visuomenės link“

[SEC (2008) 2915]

[SEC (2008) 2916]

1. SANTRAUKA

Mūsų visuomenė tampa informacine visuomene, todėl kasdieniame gyvenime vis labiau priklausome nuo technologijomis grindžiamų produktų ir paslaugų. Tačiau dėl prasto e. prieinamumo daugelis neįgalių europiečių vis dar negali naudotis informacinės visuomenės teikiamais privalumais.

Pastaraisiais metais e. prieinamumas susilaukė didelio dėmesio kaip vienas iš politikos klausimų. 2006 m. Europos ministrai Rygos deklaracijoje sutarė iki 2010 m. pasiekti reikšmingos pažangos. Remiantis 2007 m. atliktu lyginamuoju vertinimu, pažanga vis dar nepakankama – būtinos papildomos pastangos Rygos tikslams pasiekti. Kadangi internetas kasdieniame gyvenime tampa vis reikšmingesnis, žiniatinklio, ypač viešojo administravimo svetainių, prieinamumas tampa vienu iš svarbiausių prioritetų.

Komisijos manymu, svarbu nedelsiant užtikrinti, kad bendras požiūris į e. prieinamumą, visų pirmą žiniatinklio prieinamumą , būtų darnesnis bei veiksmingesnis, siekiant paspartinti prieinamos informacinės visuomenės kūrimą, kaip paskelbta atnaujintoje socialinėje darbotvarkėje[1]. Šiame komunikate Komisija apibūdina esamą padėtį, pagrindžia Europos veiksmus ir nurodo pagrindinius dalykus, kuriuos būtina įgyvendinti.

Siekiant darnaus bendro požiūrio į e. prieinamumą :

- Europos standartizacijos organizacijos (ESO) turėtų plačiau vykdyti e. prieinamumo standartizavimo veiklą, kad sumažintų rinkos susiskaidymą ir sudarytų geresnes sąlygas aktyviau naudotis IKT grindžiamomis prekėmis bei paslaugomis.

- Valstybės narės, suinteresuotosios šalys ir Komisija turėtų skatinti aktyviau diegti naujoves ir įgyvendinti sprendimus e. prieinamumo srityje, visų pirma naudodamosi ES tyrimų ir naujovių programomis ir struktūriniais fondais.

- Visos suinteresuotosios šalys turėtų visapusiškai išnaudoti galimybes spręsti e. prieinamumo klausimus taikydamos galiojančius ES teisės aktus . Atitinkamus e. prieinamumo reikalavimus Komisija įtrauks į teisės aktų pakeitimus arba naujus rengiamus teisės aktus.

- Komisija suaktyvins suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą , siekdama geriau derinti bei koordinuoti įgyvendinamus veiksmus ir didinti jų poveikį. Visų pirma, nauja laikina aukšto rango ekspertų darbo grupė bus įgaliota teikti patarimus dėl darnaus bendro požiūrio į e. prieinamumą (įskaitant žiniatinklio prieinamumą) ir siūlyti veiksmus, kurių pirmiausiai reikia imtis e. prieinamumo kliūtims įveikti.

Siekiant paspartinti pažangą žiniatinklio prieinamumo srityje :

- Europos standartizacijos organizacijos, atsižvelgdamos į Pasaulinio žiniatinklio konsorciumo (W3C) atnaujintas žiniatinklio gaires (WCAG 2.0), turėtų sparčiai priimti Europos žiniatinklio prieinamumo standartus.

- Valstybės narės turėtų paspartinti darbus , kad viešosios svetainės taptų prieinamos , ir bendromis pastangomis pasirengti sparčiai priimti Europos žiniatinklio prieinamumo standartus.

- Komisija stebės pažangą ir apie ją informuos , o vėliau gali siūlyti atitinkamus teisės aktus.

2. E. PRIEINAMUMAS

E. prieinamumas – tai veikla siekiant įveikti technines kliūtis ir sunkumus, su kuriais neįgalieji, įskaitant daugelį senyvo amžiaus žmonių, susiduria mėgindami lygiomis sąlygomis dalyvauti informacinės visuomenės gyvenime.

Kad visi turėtų lygias galimybes dalyvauti šiuolaikinės visuomenės gyvenime, visos IKT prekės, produktai ir paslaugos turi būti prieinami. Tai taikytina kompiuteriams, telefonams, televizoriams, elektroninės valdžios paslaugoms, pirkimui internetu, skambučių centrams, savitarnos terminalams, pvz., bankomatams ir bilietų pardavimo automatams.

2.1. Esama padėtis

Prieinamumo problema didelė ir vis didėja – apie 15 % Europos gyventojų yra neįgalūs, o penktadalis darbinio amžiaus europiečių turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių reikalingi prieinamumo užtikrinimo sprendimai. Apskritai trys iš penkių žmonių gali turėti naudos iš e. prieinamumo, nes lengviau prieinamomis svetainėmis lengviau naudotis[2].

E. prieinamumas turi socialinių ir ekonominių padarinių tiek atskiriems žmonėms, tiek visai Europai. Pavyzdžiui, prieinamumą didinantys informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis grindžiami sprendimai gali padėti vyresnio amžiaus žmonėms išsaugoti darbą ir padidinti naudojimąsi tokiomis viešosiomis paslaugomis internetu kaip e. valdžia ir e. sveikata. Dėl nepakankamo e. prieinamumo didelė gyventojų dalis lieka nuošalyje ir negali visapusiškai užsiimti profesine, lavinimosi, laisvalaikio, pilietine ir socialine veikla. Geresnis e. prieinamumas padės siekti ir ekonominių, ir socialinės įtraukties tikslų.

Daugelyje šalių priimta bent keletas teisės aktų ar paramos priemonių e. prieinamumui skatinti, o kai kurios IKT sektoriaus įmonės deda dideles pastangas savo produktų ir paslaugų prieinamumui didinti[3].

Be to, e. prieinamumas yra viena iš svarbiausių Europos įtraukties politikos sudėtinių dalių[4]. Žvelgiant plačiau, informacinėms ir komunikacinėms technologijoms taikytina siūloma Direktyva, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas[5]. Europos bendrija ir valstybės narės taip pat privalo vykdyti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje numatytus įsipareigojimus, susijusius su IKT prekių ir paslaugų prieinamumu. Tam tikruose ES teisės aktuose e. prieinamumas tiesiogiai ar netiesiogiai jau svarstomas.

2.2. Tolesnių veiksmų pagrindas

Nepaisant e. prieinamumo teikiamos naudos ir jam skiriamo politinio dėmesio, pažanga šioje srityje vis dar nepatenkinama. Galima pateikti daug ryškių pavyzdžių, patvirtinančių, kad prieinamumas vis dar nepakankamas. Pvz., kurtiesiems ir sutrikusios kalbos žmonėms būtinos teksto konvertavimo paslaugos (angl. text relay services ) prieinamos tik pusėje valstybių narių; su pagalbos tarnybomis teksto telefonu tiesiogiai susisiekti galima tik septyniose valstybėse narėse; transliacijos su garsiniais komentarais, televizijos programų subtitravimas ir televizijos programos su vertimu į gestų kalbą vis dar labai retos. Tik 8 % dviejų pagrindinių Europos mažmeninės bankininkystės bankų įrengtų bankomatų yra informavimo balsu funkcija[6].

Šiuo metu galiojančiame ES acquis e. prieinamumui skiriama mažai teisės aktų nuostatų. Valstybių narių lygmeniu požiūris į e. prieinamumą labai nevienalytis – skiriasi ir svarstomi klausimai (paprastai tai fiksuotos telefonijos paslaugos, televizijos transliavimo paslaugos ir viešųjų svetainių prieinamumas), ir tai, ar taikomos politikos priemonės yra išsamios. Dėl skirtingų reikalavimų ir neaiškumų IKT sektoriui būdingas rinkos susiskaidymas, todėl sunku pasiekti masto ekonomijos, kuri būtina norint plačiai diegti naujoves ir užtikrinti rinkos augimą. Tam tikros sektoriaus įmonės aktyviai įsitraukia į veiklą ir bendradarbiauja su vartotojais (pvz., dėl prieinamos skaitmeninės televizijos), tačiau dauguma lieka nuošalyje.

Pagrindinis su e. prieinamumu susijęs klausimas yra tai, kad dėl nepakankamo suderinimo, neaiškios prioritetų nustatymo tvarkos ir menkos teisinės bei finansinės paramos dabartinių pastangų poveikis yra nepakankamas .

Todėl siekiant reikšmingesnės pažangos būtinas darnus bendras europinis požiūris į e. prieinamumą.

2.3. Siūlomi veiksmai

1. Pokyčių įgyvendinimas stiprinant politikos prioritetus, užtikrinant geresnį koordinavimą ir suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą

Pastaraisiais metais Europos lygmeniu imtasi įvairių veiksmų. Dabar metas gerinti jų sąveiką ir stiprinti atskiras veiklos sritis, kad jų poveikis būtų didesnis ir nuoseklesnis.

Valstybės narės, vartotojai ir sektoriaus atstovai turi dėti daugiau pastangų bei siekti daryti didesnį poveikį – tuo tikslu būtina plačiau bendradarbiauti Europos lygmeniu ir geriau išnaudoti galiojančias ES politikos priemones. Siekdama užtikrinti, kad bendras požiūris būtų darnus bei veiksmingas, ir padėti apibrėžti prioritetus, Komisija įkurs laikiną aukšto rango ekspertų darbo grupę e. prieinamumo klausimams spręsti, kuri atsiskaitys i2010 aukšto rango ekspertų darbo grupei ir kurios veikloje dalyvaus vartotojų organizacijos, neįgalių ir senyvo amžiaus vartotojų, IKT, pagalbinių technologijų ir paslaugų sektorių, akademinės srities ir atitinkamų institucijų atstovai.

2009 m. pradžioje Komisija įkurs laikiną aukšto rango ekspertų darbo grupę , kuri teiks patarimus dėl prioritetų ir užtikrins darnesnį požiūrį į e. prieinamumą. Prie šio bendradarbiavimo raginamos prisidėti ir suinteresuotosios šalys.

Komisija aktyviau rems bendradarbiavimą su suinteresuotosiomis šalimis ir suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą . Aukšto rango ekspertų darbo grupės patarimais visų pirma turėtų vadovautis su i2020 įgyvendinimu, standartizavimo bei telekomunikacijų klausimais ir neįgaliesiems skirtu veiksmų planu susijusios grupės, kad galėtų tinkamai apibrėžti savo prioritetus. Taip pat svarbu, kad vartotojai, atitinkamos valdžios institucijos ir sektoriaus atstovai tvirčiau įsipareigotų ir aktyviau bendradarbiautų e. prieinamumo srityje.

Būtina nustatyti e. prieinamumo prioritetines sritis. Pirmoji sritis – tai žiniatinklio prieinamumas, kuriam gali būti taikomas siūlomas darnus bendras požiūris. Kita sritis – skaitmeninės televizijos ir elektroninių ryšių prieinamumas, įskaitant Europos bendrojo pagalbos numerio prieinamumą. Tuo tikslu turėtų būti užtikrintas aktyvesnis vartotojų ir sektoriaus atstovų bendradarbiavimas, kuris su aukšto rango ekspertų darbo grupės pagalba turėtų būti labiau remiamas ES lygmeniu teisės aktų leidybos ir naujovių srityje.

Kita svarbi prioritetinė sritis – savitarnos terminalai ir elektroninė bankininkystė[7]. Glaudesnis suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas suteiks galimybių konsultuotis dėl būsimų prioritetų ir apibrėžti bendrą būsimo darbo programą.

E. prieinamumo klausimas, jau įtrauktas į Komisijos pasiūlymą dėl naujos e. valdžios Europos sąveikos sistemos[8], Komisijos ir toliau bus sprendžiamas priemonėse, kurios bus įgyvendinamos po i2010 iniciatyvos ir neįgaliesiems skirto veiksmų plano.

Komisija užtikrins, kad e. prieinamumas būtų vienas iš politikos prioritetų ir įgyvendinus i2010 bei neįgaliesiems skirtą veiksmų planą.

Šis koordinavimas ir bendradarbiavimas bus dar labiau sustiprintas aktyviau vykdant toliau minimą veiklą.

2. Pažangos stebėjimas ir gerosios patirties telkimas

Siekdama toliau stebėti bendrą e. prieinamumo ir žiniatinklio prieinamumo pažangą bei įgyvendinimą ir tęsdama 2006–2008 m. atliktus tyrimus[9], 2009 m. Komisija imsis naujo tyrimo.

Pagal 2009 m. Konkurencingumo ir inovacijų programą (KIP) Komisija pasiūlys sukurti naują teminį e. prieinamumo ir žiniatinklio prieinamumo tinklą, kad būtų toliau skatinamas suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas ir bendros patirties bei gerosios patirties kaupimas. Ji taip pat sieks stiprinti e. valdžios, e. sveikatos ir e. įtraukties klausimams skirtą ePractice gerosios patirties mainų tinklą, kuriame jau sukaupta labai daug ekspertinių žinių, susijusių su e. prieinamumu.

Atlikdama tyrimus ir naudodamasi KIP teminiu tinklu , kuris bus įkurtas 2009 m., Komisija stebės, kaip įgyvendinamas ir gerinamas žiniatinklio prieinamumas bei e. prieinamumas, rems bendradarbiavimą bei gerosios patirties mainus.

3. Parama naujovėms ir sprendimų įgyvendinimui

Jau dabar aktyviai remiami e. prieinamumo moksliniai tyrimai ir naujovės. 2008 m. iš ES mokslinių tyrimų programų trylikai naujų projektų skirta 43 mln. EUR. Naudodamasi ES mokslinių tyrimų programomis, pagal kurias 2009 m. bus teikiami kvietimai teikti paraiškas, Komisija ir toliau aktyviai rems e. prieinamumą ir IKT savarankiškai senyvo amžiaus žmonių gyvensenai skatinti.

Komisija užtikrins, kad 2009 m. ir vėliau e. prieinamumas būtų svarbus mokslinių tyrimų ir naujovių srities uždavinys .

Valstybės narės ir Komisija naudosis 2008 m. pradėta įgyvendinti Kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos (KGPA) bendra mokslinių tyrimų programa, siekdamos skatinti naujoviškus IKT grindžiamus sprendimus, kad senyvo amžiaus žmonėms būtų sudaromos sąlygos gyventi savarankiškai ir kad būtų galima užkirsti kelią jų chroniškoms ligoms ir jas valdyti.

Siekdama paspartinti technologijų diegimą Komisija pagal 2008 m. KIP finansavo bandomąjį prieinamos televizijos projektą ir senyvo amžiaus žmonėms skirtus IKT bandomuosius projektus. 2009 m. Komisija finansuos visapusiško konvertavimo, t. y. neįgaliesiems skirto garso, teksto ir vaizdo komunikacijų derinimo, bandomąjį projektą, kurio tikslas – sutrikusios klausos ar kalbos žmonėms padėti naudotis Europos pagalbos numeriu 112.

Valstybės narės ir suinteresuotosios šalys raginamos skatinti naujoves ir sprendimų įgyvendinimą e. prieinamumo srityje skatinti naudojantis struktūriniais fondais ir vykdant Septintąją bendrąją programą, KGPA programą ir nacionalines programas.

Struktūrinių fondų reglamente[10] reikalaujama, kad prieinamumą neįgaliesiems valstybės narės vertintų kaip vieną iš finansavimo kriterijų. Atsižvelgdama į tai 2009 m. Komisija pateiks IKT taikytinas pritaikymo neįgaliesiems priemones ir skatins valstybes nares bei regionus užtikrinti, kad IKT prieinamumas būtų įtrauktas į jų viešųjų pirkimų ir finansavimo kriterijus.

2009 m. Komisija pateiks informacinėms ir komunikacinėms technologijoms taikytinomis pritaikymo neįgaliesiems priemonėmis , kurios būtų taikomos naudojantis struktūriniais fondais ir vykdant kitas programas.

4. Standartizavimo veiklos lengvinimas

Savo standartizavimo programoje Komisija ir toliau aktyviai remia e. prieinamumą. Svarbi standartizavimo priemonė e. prieinamumui skatinti yra Europos standartizacijos organizacijoms suteiktas 376 mandatas[11] . Komisija skatins naudotis šios standartizavimo veiklos rezultatais ir sieks pratęsti 376 mandato galiojimą, kad būtų pateikti galiojantys standartai ir susijusios atitikties vertinimo schemos. Siekiant papildyti ir paremti šį procesą, bus taikomas suinteresuotųjų šalių dialogas, vykdomi gerosios patirties mainai ir bandomieji įgyvendinimo projektai, kaip nurodyta šiame komunikate siūlomose priemonėse.

Vykdydamos 376 mandatą Europos standartizacijos organizacijos turėtų bendradarbiauti su suinteresuotosiomis šalimis ir sparčiai parengti ES e. prieinamumo standartus .

5. Galiojančių teisės aktų taikymas ir naujų teisės aktų svarstymas

Nacionaliniu lygmeniu esama aiškios sąsajos tarp šioje srityje priimtų teisės aktų ir realios e. prieinamumo pažangos[12]. Tyrimuose atkreipiamas dėmesys į tai, kad taikomos skirtingos teisės priemonės ir dėl to kyla teisinio susiskaidymo Europos Sąjungoje pavojus. Atsižvelgdama į tai ir remdamasi 2005 ir 2007 m. komunikatais, Komisija ėmėsi nagrinėti bendresnį teisinį požiūrį į e. prieinamumą .

Tačiau atsižvelgiant į tai, kokia plati, sudėtinga ir nuolat kintanti e. prieinamumo sritis, nėra aiškaus sutarimo dėl galimų ES e. prieinamumo teisės aktų[13], pvz., dėl tokių dalykų kaip taikymo sritis, standartai, atitikties būdai ir sąsajos su galiojančiais teisės aktais. Be to, nors aiškiai sutariama, kad būtina e. prieinamumą gerinti bendromis pastangomis, esama skirtingų nuomonių dėl dalykų, kurių būtina imtis pirmiausiai. Todėl Komisija priėjo prie išvados, kad dar ne metas teikti konkretų e. prieinamumo teisė akto pasiūlymą, tačiau, atsižvelgdama į šioje srityje padarytą pažangą, ji ir toliau vertins galimybes jį pateikti ir ar tai būtų aktualu.

Nepaisant to galiojančiuose ES teisės aktuose esama nuostatų, kurios nėra pakankamai išnaudojamos, visų pirma tokiose srityse kaip radiotelekomunikacijų įranga, elektroniniai ryšiai, viešieji pirkimai, autorių teisės informacinėje visuomenėje, lygios galimybės užimtumo srityje, pridėtinės vertės mokestis ir išimtys dėl valstybės pagalbos[14]. Vien tinkamai taikant šias nuostatas e. prieinamumas valstybėse narėse smarkiai pagerėtų. Todėl prieš tai, kai bus pradėtas svarstyti naujas teisės aktas, Komisija ragina valstybes nares tas nuostatas kuo geriau išnaudoti.

Keletas pirmiau minėtų ES teisės aktų yra persvarstomi arba jų persvarstymas bus pradėtas netrukus[15]. Komisija sieks užtikrinti, kad prireikus šiuose pakeitimuose e. prieinamumo reikalavimai būtų apsvarstyti ir sugriežtinti . Be to, teisės aktų pasiūlymuose dėl elektroninių komunikacijų smarkiai sugriežtinamos pagal dabartinę teisinę sistemą taikomos nuostatos dėl neįgalių vartotojų. Komisija taip pat atidžiai stebės, kaip perkeliama ir įgyvendinama Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva[16], visų pirma jos 3c straipsnis, kuriame numatyta, kad valstybės narės ragina jų jurisdikcijai priklausančius žiniasklaidos paslaugų teikėjus užtikrinti, kad jų paslaugos palaipsniui taptų prieinamos žmonėms su regos ar klausos negalia.

Komisija užtikrins, kad į ES teisės aktų pakeitimus būtų įtraukiamos atitinkamos nuostatos dėl e. prieinamumo . Valstybės narės, suinteresuotosios šalys ir Komisija turėtų visapusiškai išnaudoti galiojančiuose teisės aktuose numatytas galimybes gerinti e. prieinamumą.

3. ŽINIATINKLIO PRIEINAMUMAS

Žiniatinklio prieinamumas yra svarbus e. prieinamumo aspektas, kurį įgyvendinant neįgaliesiems suteikiama galimybė susipažinti su žiniatinkliu, jį suprasti, jame naršyti bei bendrauti ir prisidėti prie jo plėtros. Be to, tai naudinga ir kitiems žmonėms, kurie turi regėjimo, koordinacijos ar kognityvinių sutrikimų, pvz., senyvo amžiaus žmonėms. Žiniatinklio prieinamumas tapo ypač svarbus dėl to, kad labai padaugėjo internetu teikiamų informacijos ir interaktyviųjų paslaugų: internetinė bankininkystė, pirkimas, valdžios bei viešosios paslaugos ir bendravimas su toli esančiais giminaičiais ar draugais.

3.1. Esama padėtis

Bendras žiniatinklio prieinamumas, nepaisant jo svarbos, Europos Sąjungoje vis dar lieka menkas. Pastaraisiais metais atlikta keletas nacionalinių bei europinių tyrimų ir nustatyta, kad dauguma viešųjų ir privačių svetainių neatitinka net pagrindinių tarptautinių prieinamumo gairių. Neseniai atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tik 5,3 % valdžios įstaigų svetainių ir vos viena kita komercinė svetainė, kurios buvo įtrauktos į tyrimą, visiškai atitiko pagrindines prieinamumo gaires[17]. Todėl suprantama, kodėl daug žmonių mano, kad svarbiomis svetainėmis sunku naudotis ir kad dėl to kyla pavojus būti iš dalies ar visiškai atskirtiems nuo informacinės visuomenės.

Pastaraisiais metais viešųjų svetainių prieinamumui valstybių narių politikoje skiriama vis daugiau dėmesio[18]. Europos lygmeniu 2001 m. Komunikate dėl žiniatinklio prieinamumo valstybės narės skatintos paremti Žiniatinklio turinio prieinamumo gaires (WCAG)[19]. Dviejose rezoliucijose[20] Taryba pabrėžė, kad būtina sparčiau užtikrinti žiniatinklio ir jo turinio prieinamumą. 2002 m. Europos Parlamentas pasiūlė, kad iki 2003 m. visos viešosios svetainės taptų prieinamos neįgaliesiems[21]. 2006 m. Rygos ministrų deklaracijoje dėl įtraukiosios informacinės visuomenės numatyta, kad iki 2010 m. visos viešosios svetainės turi tapti prieinamos.

Tarptautiniu mastu Pasaulinio žiniatinklio konsorciumas 1999 m priėmė WCAG 1 versiją. . Tačiau dėl įvairių neaiškumų valstybės narės jį įgyvendino nevienodai, o atsižvelgiant į sparčią interneto raidą WCAG 1.0 apskritai tampa atgyvena. Jau keletą metų W3C rengia atnaujintus techninius reikalavimus (WCAG 2.0), kurie netrukus bus patvirtinti. Šį kartą nevienodo įgyvendinimo būtina išvengti.

3.2. Tolesnių veiksmų pagrindas

Kai kuriais atvejais svetainių prieinamumą didinti gali būti sunku, prireiktų tam tikrų sąnaudų bei ekspertinių žinių. Tačiau esama vis daugiau įrodymų ir pavyzdžių, kad didesnis svetainių prieinamumas iš tikrųjų naudingas ne tik neįgaliesiems, bet ir apskritai visiems svetainių savininkams bei vartotojams. Padidinus prieinamumą paslaugomis lengviau naudotis, jas paprasčiau išlaikyti, be to, jomis naudojasi daugiau vartotojų[22]. Padidinus svetainių prieinamumą, gerėja neįgaliųjų ir kitų asmenų padėtis, todėl gali padidėti Europos bendrovių konkurencingumas.

Pavyzdys. Prieinamos svetainės nauda

Viena Jungtinės Karalystės finansinių paslaugų įmonė užtikrino savo svetainės prieinamumą ir nurodė šiuos su tuo susijusius privalumus:

- klientai informaciją rado greičiau ir svetainėje naršydavo ilgiau;

- paslauga ėmė naudotis nauji klientai, todėl išaugo pardavimas internetu;

- svetainės priežiūra tapo paprastesnė, greitesnė ir pigesnė;

- svetainės populiarumo rodiklis paieškos sistemoje smarkiai pagerėjo;

- buvo pašalintos suderinamumo problemos ir pagerėjo judriojo ryšio prietaisų prieiga;

- mažiau kaip per 12 mėnesių pasiekta 100 % investicijų grąža.

Nepaisant to valstybėms narėms būdingas teisinis susiskaidymas, be to, trūksta aiškių Europos lygmens teisės aktų, todėl varžoma vidaus rinka, šioje tarpvalstybinėje aplinkoje sudaromos kliūtys vartotojams bei piliečiams ir stabdoma sektoriaus plėtra. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje numatyti su internetu susiję įsipareigojimai, kurių turi laikytis ją pasirašiusios valstybės. Todėl tikslinga imtis papildomų Europos lygmens veiksmų.

3.3. Siūlomi veiksmai

Pagrindinė atsakomybė už žiniatinklio prieinamumo gerinimą tenka valstybėms narėms ir atskiriems paslaugų teikėjams. Nepaisant to, Komisija gali imtis tam tikrų veiksmų ar juos remti, kad padėtų greičiau pagerinti žiniatinklio prieinamumą Europoje, net nepriimant jokių konkrečių ES teisės aktų nuostatų, susijusių su žiniatinklio prieinamumu. Bendrą sėkmę užtikrins darnus bendras požiūris. Pagrindinės veiksmų sritys yra šios:

6. Palengvinti sąlygas Europoje greitai priimti ir įgyvendinti tarptautines gaires

Plačiai sutariama, kad WCAG 2.0 gairės yra techniniai reikalavimai, kurių būtina nuosekliai laikytis žiniatinklio prieinamumui užtikrinti. Kai W3C pasieks susitarimą dėl gairių (tai turėtų įvykti artimoje ateityje), pagal 376 mandatą bus galima užbaigti būtinus derinimo darbus Europos lygmeniu. Iki tol valstybės narės turėtų imtis veiksmų ir užtikrinti, kad būtų pasiektas su prieinamomis viešosioms svetainėmis susijęs Rygos deklaracijoje numatytas tikslas ir pasirengti naujuosius žiniatinklio prieinamumo techninius reikalavimus sparčiai ir darniai įtraukti į nacionalines taisykles, ir tuo tikslu:

- 2009–2010 m. paskelbti atnaujintas technines gaires ir prireikus išversti atitinkamus W3C techninius reikalavimus;

- 2009 m. nustatyti atitinkamas viešąsias svetaines bei intranetus[23] ir iki 2010 m. užtikrinti jų prieinamumą.

Komisija ir toliau sieks gerinti savo svetainių prieinamumą ir atnaujins vidaus gaires, kad jose būtų atsižvelgiama į naujuosius techninius reikalavimus.

Neviešųjų paslaugų teikėjai, visų pirma svetainių, kuriose teikiamos visuotinės svarbos paslaugos, savininkai[24] ir komercinių svetainių, kurios yra būtinos norint dalyvauti ūkio veikloje ir visuomenės gyvenime, teikėjai taip pat skatinami gerinti žiniatinklio prieinamumą (nuo 2008 m.).

Valstybės narės iki 2010 m. turėtų užtikrinti, kad visos viešosios svetainės taptų prieinamos , ir pasirengti sparčiai bei darniai pereiti prie atnaujintų žiniatinklio prieinamumo techninių reikalavimų .

Svetainių, kuriose teikiamos visuotinės svarbos paslaugos, savininkai ir kitų susijusių svetainių savininkai turėtų gerinti savo svetainių prieinamumą.

Europos standartizacijos organizacijos, bendradarbiaudamos su suinteresuotosiomis šalimis, turėtų sparčiai parengti WCAG 2.0 grindžiamus ES žiniatinklio prieinamumo standartus .

Komisija gerina Komisijos svetainių prieinamumą ir atnaujina vidaus gaires, kad jose būtų atsižvelgiama į naujuosius techninius reikalavimus.

Komisija stebės ir rems šiuos pokyčius, skatins valstybes nares sparčiai imtis veiksmų, susijusių su pagrindiniais įgyvendinimo aspektais, ir padės kaupti praktinę patirtį bei ja dalytis, visų pirma naudojantis ePractice[25] . Kai standartai bus priimti, Komisija, atsižvelgdama į pasiektą pažangą, apsvarstys, ar reikia bendrų ES priemonių, įskaitant teisės aktus[26].

Komisija stebės pažangą, apie ją skelbs ir svarstys, ar reikia bendrų ES priemonių, įskaitant teisės aktus (nuo 2009 m.).

7. Siekti, kad žiniatinklio prieinamumas būtų geriau suvokiamas, ir jį skatinti

Labai svarbu užtikrinti, kad žiniatinklio prieinamumo poreikiai bei sprendimai būtų akivaizdūs, suprantami ir žinomi. Šioje srityje valstybės narės turėtų imtis iniciatyvos ir:

- aktyviai skatinti svetainių prieinamumą ir apie jį teikti aiškią informaciją bei patarimus, įskaitant pagalbines technologijas[27], ir skatinti atitinkamas šalis rengti pareiškimus apie prieinamumą[28];

- remti mokymo programas, žinių ir gerosios patirties mainus;

- per viešųjų pirkimų sistemą įsigyti prieinamų priemonių ir svetainių;

- 2009 m. paskirti nacionalinį informacijos apie žiniatinklio prieinamumą teikimo punktą (pvz., svetainę);

- stebėti, kaip viešosiose bei kitose svetainėse laikomasi reikalavimų, ar vartotojai jomis patekinti jomis ir kokios jų žiniatinklio prieinamumo diegimo sąnaudos, ir apie tai informuoti aukšto rango ekspertų darbo grupę ir visuomenę.

Valstybės narės turėtų imtis iniciatyvos darniai, našiai ir veiksmingai geriau informuoti visuomenę ir gerinti jos narių supratimą apie žiniatinklio prieinamumą ir apie pasiektą pažangą informuoti aukšto rango ekspertų darbo grupę.

4. IšVADOS

Kad būtų užtikrintas e. prieinamumas, būtina imtis darnių bendrų veiksmų įvairiose srityse. Visų pirma itin svarbu, kad būtų nedelsiant padaryta pažanga žiniatinklio prieinamumo srityje. Visoms suinteresuotosioms šalims tenka svarbus vaidmuo siekiant bendro tikslo – sukurti išties įtraukią informacinę visuomenę.

Komisija ragina Tarybą, Europos Parlamentą, Regionų komitetą ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą pareikšti savo nuomonę apie veiksmus, kurių būtina imtis, kad informacinė visuomenė taptų prieinama visiems.

Priedas. Veiksmų santrauka

E. prieinamumas

Veiksmai | Data | Atsakingi |

Įkurti laikiną aukšto rango ekspertų darbo grupę, kuri teiktų patarimus dėl prioritetų ir užtikrintų darnesnį požiūrį į e. prieinamumą. Prie šio bendradarbiavimo raginamos prisidėti suinteresuotosios šalys. | 2009 m. pradžia | EB, suinteresuotosios šalys |

Užtikrinti, kad e. prieinamumas būtų vienas iš politikos prioritetų ir įgyvendinus i2010 bei neįgaliesiems skirtą veiksmų planą. | Nuo 2009 m. | EB |

Atliekant tyrimus ir naudojantis KIP teminiu tinklu stebėti, kaip įgyvendinamas ir gerinamas žiniatinklio prieinamumas bei e. prieinamumas, ir remti bendradarbiavimą bei gerosios patirties mainus. | Nuo 2009 m. | EB, atitinkamas sektorius ir suinteresuotosios šalys |

Užtikrinti, kad e. prieinamumas būtų svarbus mokslinių tyrimų ir naujovių srities uždavinys. | Nuo 2009 m. | EB |

Skatinti naujoves ir sprendimų įgyvendinimą e. prieinamumo srityje naudojantis struktūriniais fondais ir vykdant Septintąją bendrąją programą, KGPA programą bei nacionalines programas. | Nuo 2009 m. | VN, kitos suinteresuotosios šalys |

Pateikti informacinėms ir komunikacinėms technologijoms taikytinas pritaikymo neįgaliesiems priemones, kurios būtų naudojamos naudojantis struktūriniais fondais ir vykdant kitas programas. | Nuo 2009 m. | EB |

Pagal 376 mandatą bendradarbiauti su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis ir sparčiai parengti ES e. prieinamumo standartus. | Nuo 2009 m. | ESO |

Užtikrinti, kad atitinkamos nuostatos dėl e. prieinamumo būtų įtraukiamos į ES teisės aktų pakeitimus. | Nuo 2008 m. | EB |

Visapusiškai išnaudoti galiojančiuose teisės aktuose numatytas galimybes gerinti e. prieinamumą. | Nuo 2008 m. | VM, atitinkamas EB sektorius ir suinteresuotosios šalys |

Žiniatinklio prieinamumas

Užtikrinti, kad visos viešosios svetainės taptų prieinamos, ir pasirengti sparčiai bei darniai pereiti prie atnaujintų žiniatinklio prieinamumo techninių reikalavimų. | 2009–2010 m. | VN |

Sparčiai parengti WCAG 2.0 grindžiamus ES žiniatinklio prieinamumo standartus. | Nuo 2009 m. | ESO (ir kitos suinteresuotosios šalys) |

Gerinti Komisijos svetainių prieinamumą ir atnaujinti vidaus gaires, kad jose būtų atsižvelgiama į naujuosius techninius reikalavimus. | Nuo 2009 m. | EB |

Visuotinės svarbos paslaugas teikiantys svetainių savininkai ir kiti susiję svetainių savininkai – gerinti savo svetainių prieinamumą. | Nuo 2009 m. | Kitos suinteresuotosios šalys |

Stebėti pažangą, apie ją skelbti ir svarstyti, ar būtinos bendros ES priemonės, įskaitant teisės aktus. | Nuo 2009 m. | EB |

Imtis iniciatyvos darniai, našiai ir veiksmingai geriau informuoti visuomenę ir gerinti jos narių supratimą apie žiniatinklio prieinamumą, o apie pasiektą pažangą informuoti aukšto rango ekspertų darbo grupę. | Nuo 2008 m. | VN |

[1] COM (2008) 412.

[2] Demografinė kaita – naujųjų technologijų ir informacinės visuomenės poveikis.

[3] Žr. duomenis, pateiktus Tarnybų darbiniame dokumente.

[4] Komunikatas dėl i2020 COM (2005) 229. Komunikatas dėl e. prieinamumo COM (2005) 425 ir Komunikatas dėl e. įtraukties COM (2007) 694.

[5] COM (2008) 426.

[6] Daugiau informacijos rasite MeAC (E. prieinamumo pa˛angos vertinimo Europoje) tyrime.

[7] ˇr. Viešųjų konsultacijų ataskaitą.

[8] http://ec.europa.eu/idabc/en/document/7728

[9] MeAC tyrimas ir IKT produktų bei paslaugų prieinamumo neįgaliesiems ir senyvo amžiaus žmonėms tyrimas.

[10] Tarybos reglamentas (EB) 1083/2006

[11] 376 mandato tikslas – suteikti galimybę viešuosius pirkimus ir su tuo susijusius veiklos būdus taikyti informacinėms ir komunikacinėms technologijoms, kad būtų pašalintos kliūtys neįgaliesiems ir senyvo amžiaus žmonėms dalyvauti informacinės visuomenės gyvenime. Europos Komisija įgaliojo Europos standartizacijos organizacijas rasti sprendimą dėl bendrų reikalavimų (pvz., dėl teksto dydžio, ekrano kontrasto, pagalbinės klaviatūros dydžio ir t.t.) ir atitikties vertinimo.

[12] Žr. MeAC tyrimą ir IKT produktų bei paslaugų prieinamumo neįgaliesiems ir senyvo amžiaus žmonėms tyrimą.

[13] Per viešąsias konsultacijas 90 % vartotojų organizacijų pasisakė už tai, kad privalomas teisės aktas būtų priimtas neatidėliojant, palyginti su 33 % pramonės ir valdžios institucijų.

[14] Direktyvos 2000/78/EB, 2002/21/EB, 1999/5/EB, 2004/18/EB, 2001/29/EB, 2007/65/EB.

[15] Pavyzdžiui, šiuo metu persvarstoma Direktyva 1999/5/EB dėl galinių įrenginių; atsižvelgiant į tai Komisija užtikrins, kad būtų išsaugota galimybė pradėti taikyti atitinkamą 3 straipsnio 3 dalies f punktą.

[16] Direktyva 2007/65/EB.

[17] MeAC tyrimas.

[18] Žr. susijusį Tarnybų darbinį dokumentą.

[19] COM (2001) 529.

[20] 2002/C 86/02 ir 2003/C 39/03.

[21] C5-0074/2002–2002/2032(COS).

[22] Tarnybų darbinis dokumentas

[23] Pagal Vienodo požiūrio užimtumo srityje direktyvą 2000/78/EB.

[24] Kaip nurodyta COM (2007) 725.

[25] www.epractice.eu.

[26] Žr. COM 2007 (694) pateiktą poveikio vertinimą.

[27] Neįgaliesiems naudoti tinkama IKT įranga.

[28] Pagalbinės informacijos, tokios kaip svetainės prieinamumo politika, teikimas, atitinkamų techninių reikalavimų laikymasis, parama neįgaliesiems, skundų teikimo sistema.