52007DC0285

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 1.6.2007

KOM(2007) 285 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) vertinimo

KVIETIMAS PAREIKŠTI PASTABAS APIE ŠĮ KOMUNIKATĄ

Europos Komisija kviečia visas suinteresuotąsias šalis pareikšti pastabas apie šiame komunikate nagrinėjamus (ypač 7.2 skirsnyje išvardytus) klausimus, užpildant anketą internete. Anketą pildyti bus galima aštuonias savaites. Nuorodą į anketą rasite tokioje tinklavietėje:

http://ec.europa.eu/yourvoice/ipm/forms/dispatch?form=EnisaFuture&lang=en

Gautos pastabos bus apibendrintos ataskaitoje, kuri kartu su anketą užpildžiusių organizacijų arba asmenų sąrašu bus paskelbta internete. Anoniminės pastabos nebus nagrinėjamos.

Komisija pasilieka teisę neįtraukti gautų pastabų į ataskaitą (pavyzdžiui, dėl įžeidžiančio pastabų turinio). Ataskaitą bus galima rasti nustatytu laiku, sekant minėtoje tinklavietėje esančia nuoroda.

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) vertinimo

TURINYS

1. Įvadas 4

2. ENISA: istorija 4

3. ENISA vertinimas: Eiga ir uždaviniai 5

3.1. Eiga 5

3.2. Išorinio vertinimo tikslai 6

4. Išorės vertinimo išvados ir rekomendacijos 6

4.1. Vertinimo grupės pagrindinės išvados 6

4.2. Vertinimo grupės rekomendacijos 7

5. išorės vertinimo rezultatų aptarimas 8

6. ENISA vykdomosios valdybos rekomendacijos 9

7. Tolesni veiksmai 10

7.1. Tolesnės konsultacijos ir analizė 10

7.2. Klausimai tolimesnėms diskusijoms 10

8. Išvados 11

1. Įvadas

Ryšių tinklai ir informacijos sistemos tapo esmine ekonominio ir socialinio vystimosi prielaida. Visuomenei vis labiau rūpi ryšių tinklų ir informacijos sistemų apsauga ir jų atsparumas. Komisijos strategijoje i2010 „Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti“[1] buvo pakartota, kokia svarbi tinklų ir informacijos apsauga, kuriant bendrą Europos informacijos erdvę. Visai neseniai komunikate Saugios informacinės visuomenės strategija – „Dialogas, partnerystė ir teisių suteikimas“ [2] buvo apžvelgtos esamos grėsmės informacinei visuomenei ir pateikta atnaujinta politikos strategija, pabrėžiant technologijų įvairovės teigiamą poveikį saugumui ir atvirumo bei sąveikos svarbą.

Siekiant sustiprinti Bendrijos, valstybių narių ir verslo bendruomenės gebėjimą užkirsti kelią didžiausiems pavojams tinklų ir informacijos saugumui, juos nagrinėti ir į juos reaguoti, 2004 m. penkerių metų laikotarpiui[3] buvo įkurta Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (toliau – ENISA). Agentūra įsteigta „ siekiant užtikrinti aukštą ir veiksmingą Bendrijos tinklų ir informacijos saugumo lygį, [...] siekiant Europos Sąjungos piliečių, vartotojų, įmonių ir valstybinio sektoriaus organizacijų labui formuoti tinklų kultūrą ir informacijos apsaugą, tuo prisidedant prie sklandaus vidaus rinkos funkcionavimo “.

Šiame komunikate pateikiamos agentūros vertinimą atlikusios išorės ekspertų grupės išvados ir ENISA vykdomosios valdybos rekomendacijos dėl ENISA reglamento[4]. Jame taip pat nagrinėjama vertinimo ataskaita, ir pradedamos viešos konsultacijos. Visas vertinimo ataskaitos[5] tekstas ir dokumentas, kuriame pateiktos vykdomosios valdybos rekomendacijos[6], siunčiami Europos Parlamentui ir Tarybai[7]. ENISA vertinimas yra Komisijos praktikos sistemingai vertinti visą Bendrijos veiklą, laikantis ex ante , laikotarpio vidurio ir ex post vertinimo sistemos, dalis.

2. ENISA: istorija

Savo pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ENISA įsteigimo[8], Komisija pripažino, kad tinklų ir informacijos apsauga yra vienas svarbiausių politikos klausimų. Tokiomis aplinkybėmis 2004 m. kovą buvo įsteigta ENISA. Agentūros formalią struktūrą sudaro vykdomoji valdyba (jai priklauso valstybių narių, Komisijos ir suinteresuotųjų subjektų atstovai), vykdomasis direktorius ir nuolatinė suinteresuotųjų subjektų grupė, kurios uždavinys − patarti ir dalyvauti rengiant agentūros darbo programą. ENISA reglamento teisinis pagrindas yra Europos bendrijos steigimo sutarties 95 straipsnis. Europos Teisingumo Teismas (ETT) patvirtino Jungtinei Karalystei pateikus ieškinį, kad reglamentas teisėtai grindžiamas 95 straipsniu[9].

Laikantis ENISA reglamento, pirmiausia buvo įsteigta vykdomoji valdyba, kuri 2004 m. rugsėjo 14 d. paskyrė vykdomąjį direktorių (iš Komisijos pasiūlyto galutinio kandidatų sąrašo). Po pradinio steigimosi etapo Briuselyje 2005 m. rugsėjo 1 d. agentūra buvo perkelta į Heraklioną ir darbuotojai pradėjo eiti savo pareigas ten. Vietą agentūrai paskyrė Graikijos Vyriausybė, kai 2003 m. gruodžio 12–13 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo priimtas sprendimas įsteigti agentūros būstinę Graikijoje.

Agentūrai skirtos tokios užduotys: rinkti atitinkamą informaciją, siekiant analizuoti esamus ir kylančius pavojus, o ypač tuos pavojus, kurie gali paveikti elektroninių ryšių tinklų atsparumą ir perduodamos informacijos autentiškumą, vientisumą ir slaptumą. Be to, agentūra kuria „bendruosius metodus“, skirtus užkirsti kelią saugumo problemoms, prisidėti prie informuotumo gerinimo, skatinti „turimos geriausios patirties“ ir „įspėjimo būdų“ mainus bei pavojų vertinimo ir valdymo veiklą. Agentūrai taip pat patikėta stiprinti tinklų ir informacijos apsaugos srities subjektų bendradarbiavimą, teikti paramą Komisijos ir valstybių narių dialogo su pramone metu, sprendžiant su techninės ir programinės įrangos apsauga susijusias problemas ir prisidedant prie Bendrijos pastangų bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis ir prireikus su tarptautinėmis organizacijomis, skatinant bendrą pasaulinį požiūrį į tinklų ir informacijos apsaugos problemas, tokiu būdu prisidedant prie bendros tinklų ir informacijos apsaugos kultūros kūrimo[10].

2006 m. gruodžio 11–12 d. rezoliucijoje dėl saugios informacinės visuomenės strategijos Europos Sąjungos Taryba dar kartą pabrėžė šių užduočių svarbą, ragindama „ ENISA toliau dirbti glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, Komisija ir kitais suinteresuotais subjektais, siekiant įvykdyti tas užduotis bei tikslus, apibrėžtus agentūros reglamente, ir padėti Komisijai ir valstybėms narėms joms dedant pastangas vykdyti tinklų ir informacijos saugumo reikalavimus, tokiu būdu prisidedant prie šiame reglamente išdėstytos saugios informacinės visuomenės strategijos Europoje įgyvendinimo ir tolesnio plėtojimo “[11]. Nuo įsteigimo ENISA vykdė veiklą ir pasiekė rezultatus, kaip apibrėžta 2005 ir 2006 m. darbo programose[12].

3. ENISA vertinimas: Eiga ir uždaviniai

ENISA reglamento 25 straipsnyje nustatoma, kad Komisija įvertina agentūrą iki 2007 m. kovo. Tuo tikslu Komisija „ įvertinimą atlieka pirmiausia siekdama nustatyti, ar pasibaigus 27 straipsnyje nustatytam laikotarpiui, agentūros veiklos trukmė turėtų būti pratęsta “ (t. y. penkeriais metais). Be to, „ vertinimo metu nustatomas agentūros poveikis siekiant tikslų ir uždavinių, jos darbo praktika ir, jei būtina, numatomi atitinkami pasiūlymai “.

3.1. Eiga

Pagal kartu su ENISA vykdomąja valdyba sutartus bendruosius įgaliojimus išorės ekspertų grupė atliko nepriklausomą vertinimą, kuriuo remsis Komisija, vertindama ENISA, kaip numatyta ENISA reglamente. Išorinio vertinimo tikslas buvo pateikti agentūros darbo tvarkos, organizacijos tarpinį vertinimą ir, jei reikia, pasiūlyti tobulinimo rekomendacijas. Kaip nurodyta bendruosiuose įgaliojimuose, išorinio vertinimo metu buvo atsižvelgta į visų suinteresuotųjų subjektų nuomones.

3.2. Išorinio vertinimo tikslai

Pagrindinis išorinio vertinimo tikslas buvo įvertinti agentūros veiklos poveikį jai siekiant savo tikslų ir atliekant užduotis bei jos darbo praktiką. Jame buvo įvertintos agentūros poveikio nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu galimybės bei tobulinant darbo programą naudinga patirtis ir galimas agentūros veiklos srities perorientavimas. Vertinant taip pat buvo nagrinėjami agentūros sukaupti pajėgumai ir su suinteresuotaisiais subjektais sukurti tinklai.

Išorės vertinime dėmesys buvo sutelktas į tokius klausimus:

1. Tinkamumą ir naudingumą, įskaitant tai, kaip agentūros veiklos sritis, tikslai ir užduotys atitinka suinteresuotųjų subjektų poreikius.

2. Be kita ko, biudžeto ir žmogiškųjų išteklių panaudojimo bei rezultatų sklaidos p roduktyvumą, efektyvumą ir poveikį; naudojimąsi išorės ekspertų žiniomis ir tinklų kūrimą. Kokia ENISA veiklos metu gauta pridėtinė vertė; kiek veiksmingos valdymo, vidaus kontrolės, biudžeto ir vidaus procedūrų sistemos?

3. Patirtį ateičiai: pagrindinių suinteresuotųjų subjektų pasiūlymai ir idėjos, kokios ateityje turėtų būti agentūros prioritetinės iniciatyvos ir užduotys; kaip padidinti sinergiją su kitomis ES lygmens institucijomis ir veikla; kaip sustiprinti sinergiją su valstybių narių ir pramonės suinteresuotaisiais subjektais?

4. IšORėS VERTINIMO IšVADOS IR REKOMENDACIJOS

4.1. Vertinimo grupės pagrindinės išvados

Išorės ekspertų grupės vertinimo ataskaitoje[13] patvirtinamas ENISA steigimo pagrindu buvusio politinio pagrindo ir jos pirminių uždavinių pagrįstumas. Visi suinteresuotieji subjektai yra tos pačios nuomonės. Be to, agentūros veikla atitinka jos darbo programą, o agentūros pasiekimai iki šiol yra pakankami arba net geri.

Tačiau atrodo, kad agentūros veikla yra nepakankama, kad būtų pasiektas didelis poveikis ir pridėtinė vertė, kurios tikėtasi, o agentūros žinomumas nepateisina lūkesčių. Vykdyti veiklą geriausiai agentūrai trukdo kelios problemos: jos susijusios su agentūros organizacine struktūra, darbuotojų skaičiumi ir įvairiais įgūdžiais, tolima būstinės vieta, dėmesio skyrimu rezultatams, bet ne poveikiui. Daugelis šių problemų kyla dėl pirminio reglamento dviprasmybių arba pasirinkimo galimybių, todėl ENISA sėkmė ateityje priklauso nuo to, ar valstybės narės atnaujins politinį susitarimą, pagrįstą sukaupta patirtimi ir pasiekimais per pirmąjį agentūros veiklos etapą.

Turėtų būti pabrėžta, kad vertinimas atliktas praėjus vos metams nuo agentūros veiklos pradžios. Suinteresuotieji subjektai vertina agentūros indėlį į vidaus rinkos veikimą; tikimasi, kad šis indėlis didės, ypač mažinant valstybių narių ir Komisijos veiklos dubliavimą tinklų ir informacijos apsaugos srityje ir derinant politiką bei teisės aktus.

Daugumos suinteresuotųjų subjektų nuomone, agentūros uždarymas 2009 m., pasibaigus jos įgaliojimams, Europai reikštų prarastą galimybę ir turėtų neigiamų pasekmių tinklų ir informacijos apsaugai bei vidaus rinkos sklandžiam veikimui. Kita vertus, jie taip pat laikosi nuomonės, kad reikia keisti agentūros strateginę kryptį ir struktūrą.

Išorės ekspertų grupės parengtos vertinimo ataskaitos SWOT lentelė (p. 72) |

STIPRYBĖS | TRŪKUMAI |

Valstybių narių ir Komisijos įgaliojimas Gera pradžia užmezgant ryšius Darbuotojų kompetencija | Vizijos, susitelkimo ir lankstumo stoka Vykdomosios valdybos ir agentūros sudėtingi santykiai Įdarbinimui ir tinklų kūrimui nepalanki agentūros būstinės vieta Darbuotojų stoka, trukdanti efektyviai vykdyti uždavinius Pradinis mokymosi kreivės etapas |

GALIMYBĖS | GRĖSMĖS |

Didėjanti saugumo ES svarba Išskirtinės galimybės reaguoti į saugumo koordinavimo poreikius Pasaulinės sąjungos ieško analogiškų institucijų Europos Sąjungoje Pradedami nauji ypač saugumo srityje svarbūs projektai Tapti orientyru visoms valstybėms narėms | Jei efektyvumas nebus pagerintas, spartus reputacijos pablogėjimas ir netekimas Didelė darbuotojų kaita silpnina personalą Valstybių narių ir valstybių narių bei suinteresuotųjų subjektų prieštaringi lūkesčiai Išorės suinteresuotieji subjektai klaidingai supranta agentūros vaidmenį ir tikslus |

4.2. Vertinimo grupės rekomendacijos

Vertinimo grupės ataskaitoje pateikiami ne tik surinktų duomenų analizės rezultatai, bet ir kai kurios rekomendacijos dėl ENISA ateities po 2009 m. Trumpa jų santrauka pateikiama toliau.

- Agentūros įgaliojimai turėtų būti pratęsti po 2009 m., išlaikant jos pirminius pagrindinius tikslus ir politinį pagrindą, tačiau atsižvelgiant į naujausią patirtį.

- Agentūros reglamentas turėtų būti persvarstytas, kad jame atsispindėtų pirminis strateginis ENISA vaidmuo ir būtų pašalintos dviprasmybės, susijusios su ENISA profiliu. Agentūros veiklos užduotys neturėtų būti išsamiai apibrėžtos reglamentu, kad būtų galima lanksčiau prisitaikyti prie saugumo aplinkos raidos.

- Agentūra turėtų būti padidinta, jai turėtų būti suteikta daugiau išteklių (apytiksliai iki 100 darbuotojų) būtinai kritinei masei pasiekti.

- Siekiant pagerinti ENISA valdymą, turėtų būti persvarstytas vykdomosios valdybos vaidmuo.

- Jei agentūros specialiuoju atstovu būtų paskirtas gerai žinomas, tinklų ir informacijos apsaugos srityje plačiai pripažintas asmuo, ENISA galėtų tapti geriau žinoma.

- Grupė taip pat pateikė rekomendacijų dėl agentūros būstinės Heraklione[14].

Galiausiai vertinimo grupė rekomenduoja kelias trumpalaikes priemones ENISA veiklai pagerinti. Komisija paragino ENISA vykdomąją valdybą ir vykdomąjį direktorių deramai apsvarstyti šias trumpalaikes rekomendacijas ir imtis būtinų veiksmų.

5. išorės vertinimo rezultatų aptarimas

Išorės ekspertų grupės vertinime pateikiama daug naudingų išvadų apie konkrečius aspektus, kurie yra nepaprastai svarbūs gerai ENISA veiklai ir jos poveikiui tinklų ir informacijos apsaugos padėčiai, ypač jos vidaus rinkos aspektui. Komisija didžiąja dalimi sutinka su šiomis išvadomis, kuriomis iš esmės patvirtinamas pirminio politikos pagrindo ir tikslų pagrįstumas, tačiau taip pat pabrėžia, kad atrodo, jog dabartinis agentūros dydis ir jos darbo organizavimas neproporcingi ateities iššūkiams.

Iš šių pastabų reikia pasimokyti, nes keletas ENISA patiriamų sunkumų yra struktūrinio pobūdžio, jie atsiranda dėl dviprasmiško jos reglamento aiškinimo ir neoptimalaus agentūros turimo žmogiškųjų išteklių lygio. Agentūros darbuotojai ir vykdomoji valdyba skirtingai aiškina reglamentą dar ir dėlto, kad nėra valstybių narių bendros ENISA vizijos. Šiuo klausimu vertinimo ataskaitoje pateikta labai aiški nuomonė ir pabrėžiama, kokie įvairūs yra valstybių narių tinklų ir informacijos apsaugos poreikiai. 2004 m. gegužės 1 d. Europos Sąjungai išsiplėtus iki 25 valstybių (o 2007 m. sausio 1 d. iki 27 valstybių), ENISA ir jos veiklai buvo iškelti didesni lūkesčiai ir poreikiai nei numatytieji įsteigiant agentūrą.

Pažangesnių ir sudėtingesnių ryšių ir bevielių technologijų naudojimas ir konvergencija bei sparčiai kintantis grėsmių pobūdis taip pat prisidėjo prie ENISA veiklos aplinkos kaitos. Komunikate dėl saugios informacinės visuomenės strategijos[15] Komisija pabrėžė galimą šių pokyčių įtaką tinklų ir informacijos apsaugos uždaviniams. Į šiuos pokyčius svarbu deramai atsižvelgti mąstant apie ENISA ateitį ir sprendžiant, kaip ES valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai turėtų bendradarbiauti, kad išspręstų naujus tinklų ir informacijos apsaugai kylančius uždavinius.

Pagrindinė vertinimo ataskaitos išvada – ENISA svarba stiprinant ryšius ir darbo santykius su suinteresuotaisiais subjektais ir valstybių narių kompetencijos centrais. Manoma, kad pagrindinė kliūtis, dėl kurių ENISA sunku įsitvirtinti šioje srityje ir vykdyti jos reglamente apibrėžtus uždavinius yra ypač nuolatinės ir efektyvios tinklų kūrimo veiklos su Europos mokslo, technine ir pramonės bendruomenėmis ir sektoriais trūkumas. Pagal išorės ekspertų grupės ataskaitą šiuo požiūriu dėl dabartinės ENISA būstinės vietos sunkiau užmegzti nuolatinius ir nenutrūkstančius darbo ryšius su mokslo, technikos ir pramonės bendruomenėmis ir sektoriais bei pritraukti ir išlaikyti pagrindinius srities ekspertus, kurių profilis ir asmenybė galėtų padėti užmegzti šiuos ryšius. Panašios pastabos taikomos darbo santykiams ir ryšiams su valstybių narių laboratorijomis ir (arba) techniniais centrais.

6. ENISA vykdomosios valdybos rekomendacijos

2007 m. sausio 26 d. Briuselyje ir 2007 m. kovo 22–23 d. Heraklione surengtuose ENISA vykdomosios valdybos susitikimuose Komisija pateikė ataskaitą apie vertinimą, o vykdomoji valdyba aptarė išorės ekspertų ataskaitą. Kovo 23 d. vykdomoji valdyba pateikė rekomendacijas dėl agentūros ateities ir dėl ENISA reglamento pakeitimų[16].

ENISA vykdomosios valdybos rekomendacijos:

4. Reglamentą reikėtų persvarstyti, kad būtų pratęsti įgaliojimai. Reikėtų numatyti šių įgaliojimų tarpinio persvarstymą datą.

5. Nereikėtų iš esmės keisti agentūros veiklos srities.

6. Reglamentas turėtų būti persvarstytas, sujungiant 2 ir 3 straipsnius[17], siekiant nustatyti pagrindinius rezultatais pagrįstus tikslus, kurie būtų realistiški ir priklausytų agentūros veiklos sričiai.

7. Agentūra ir toliau turėtų galėti atsakyti į konkrečius konsultavimo ir pagalbos prašymus, tačiau šių prašymų pobūdis ir jų gavimo bei svarstymo eiga turėtų būti aiškiau nustatyti reglamente.

8. Nereikėtų keisti valdymo struktūros, kurią sudaro vykdomoji valdyba, vykdomasis direktorius ir nuolatinė suinteresuotųjų subjektų grupė.

9. Vykdomojo direktoriaus turėtų būti prašoma, konsultuojantis su vykdomąja valdyba, skirti vieną iš suinteresuotųjų subjektų į nuolatinės suinteresuotųjų subjektų grupės pirmininko pareigas. Be šio su darbo programa susijusio vaidmens grupė turėtų būti aiškiau įpareigota prisidėti prie dvikrypčių idėjų mainų tarp agentūros (vykdomoji valdyba ir vykdomasis direktorius) ir suinteresuotųjų subjektų bendruomenės bei skatinti suinteresuotųjų subjektų bendruomenę skirti išteklius agentūros tikslų siekimui paremti.

7. Tolesni veiksmai

7.1. Tolesnės konsultacijos ir analizė

Komisija mano šiame etape esant tikslinga pradėti viešas konsultacijas ir poveikio vertinimą, įskaitant ekonominės naudos analizę, dėl agentūros veiklos pratęsimo ir jos ateities, laikantis Komisijos geresnio reglamentavimo strategijos[18]. Komisija informuos Europos Parlamentą ir Tarybą apie konsultacijų ir poveikio vertinimo bendrąsias išvadas ir rezultatus.

Viešų konsultacijų ir poveikio vertinimo tikslais (įskaitant ekonominės naudos analizę) reikia išnagrinėti kelias galimybes. Pirmiausia reikia nuspręsti, ar pratęsti agentūros įgaliojimus, ar ją pakeisti kita struktūra, pavyzdžiui, nuolatiniu suinteresuotųjų subjektų forumu arba apsaugos organizacijų tinklu. Jei įgaliojimai būtų pratęsti, reikia nuspręsti dėl optimalaus operatyvinio agentūros dydžio, atsižvelgiant į poreikį stiprinti jos tinklų kūrimo galimybes ir galimą jos uždavinių išplėtimą.

Jei agentūros įgaliojimai būtų pratęsti, reikės patikslinti jos funkcijas, siekiant sustiprinti elektroninių ryšių reguliavimo sistemos, šiuo metu persvarstomos remiantis 2006 m. persvarstymu, tinklų ir informacijos apsaugos teisės aktus. Tikslas būtų paaiškinti, kaip agentūra turėtų dirbti su nacionalinėmis reguliavimo įstaigomis, kitais valstybių narių kompetencijos centrais ir privačiuoju sektoriumi, kad būtų galima apibrėžti reikalavimus ir vadovauti jų įgyvendinimui, siekiant reaguoti į elektroninių tinklų apsaugai ir vientisumui kylančius uždavinius. Tokiu atveju siekiant didžiausios pridėtinės vertės vidaus rinkai, ENISA bus ypač svarbu telkti dėmesį į poveikį, o ne į rezultatus.

7.2. Klausimai tolimesnėms diskusijoms

Komisija suformulavo keletą klausimų tolimesnėms diskusijoms.

10. Kokie šiuo metu svarbiausi iššūkiai tinklų ir informacijos apsaugai? Kas pasikeitė po 2004 m., kai buvo įsteigta ENISA? Kokias problemas labiausiai reikia spręsti Europos lygmeniu? Ar agentūra vis dar yra tinkama priemonė, ar kita struktūra geriau tiktų šiems klausimams spręsti?

11. Kaip ENISA turėtų pritaikyti savo veiklą prie dabartinių tinklų ir informacijos apsaugos poreikių? Kaip turėtų būti pakeistos agentūros funkcijos, kad ES institucijoms ir valstybėms narėms būtų užtikrinta didžiausia pridėtinė vertė? Kaip reikėtų atsižvelgti į strateginį agentūros vaidmenį? Kaip galėtų būti paaiškintas agentūros kaip kompetencijos centro, teikiančio pagalbą ir konsultacijas, profilis? Kuria savo veikla Agentūra daugiausiai prisideda prie sklandaus vidaus rinkos veikimo?

12. Kaip gali būti sustiprinta efektyvi agentūros ir jos suinteresuotųjų subjektų sąveika? Vykdant tinklų kūrimo veiklą, kuriems tinklams savo veikloje agentūra turėtų teikti pirmenybę, kad būtų pasiekta didžiausia vertė? Kaip agentūra gali pasinaudoti turtinga nacionalinių įstaigų ir suinteresuotųjų subjektų bendruomenių sukaupta patirtimi apsaugos srityje? Kaip agentūros darbo rezultatai galėtų būti panaudoti viešajame ir privačiajame sektoriuose ir tokiu būdu pagerintas agentūros žinomumas?

13. Nekeičiant dabartinių ENISA tikslų ir veiklos srities, kokia papildoma veikla gali padėti agentūrai tapti efektyvesne, valstybėms narėms ir suinteresuotiesiems subjektams suteikti pastebimą pridėtinę vertę ir galiausiai užtikrinti didesnį poveikį?

14. Ar būtų naudinga ir įmanoma agentūrai numatyti platesnius labiau į veiklą arba į reguliavimą orientuotus tikslus ir užduotis? Kokios užduotys suteiktų pastebimos Europos masto vertės valstybėms narėms arba suinteresuotiesiems subjektams? Kaip šiuo atveju reikėtų pakeisti tikslus ir veiklos sritį?

15. Kokia turėtų būti agentūros darbuotojų ir biudžeto kritinė masė ir optimalus dydis, kad ji veiktų efektyviai ir būtų tinkami jos darbuotojų įgūdžiai ir kompetencija?

16. Kaip geriausiai galėtų būti sprendžiamos išorės ekspertų grupės nurodytos su tinklų kūrimo ir darbuotojų išlaikymo galimybėmis susijusios problemos, kylančios dėl ENISA būstinės vietos?

8. Išvados

Komisija vertina išorės ekspertų grupės parengtos vertinimo ataskaitos išvadas ir analizę bei ENISA vykdomosios valdybos rekomendacijas dėl agentūros ateities ir ENISA reglamento pakeitimų. Duomenys ir pastabos, kurių reikia priimant sprendimą dėl ENISA veiklos pratęsimo, bus papildyti viešomis konsultacijomis ir poveikio vertinimu, į kurį bus įtraukta ir ekonominės naudos analizė. Komisija informuos Europos Parlamentą ir Tarybą apie viešų konsultacijų ir poveikio vertinimo rezultatus bei pateiks savo bendrojo vertinimo išvadas, ypač sprendimą, ar pateikti pasiūlymą tęsti agentūros veiklą, ar ne.

[1] http://ec.europa.eu/yourvoice/ipm/forms/dispatch?form=EnisaFuture&lang=en

[2] COM (2006) 251, 2006 5 31.

[3] 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 460/2004, įsteigiantis Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrą, OL L 77, 2004 3 13, p. 1 (toliau – „ENISA reglamentas“).

[4] Žr. ENISA reglamento 25 straipsnį.

[5] Galima rasti adresu: http://ec.europa.eu/dgs/information_society/evaluation/studies/index_en.htm

[6] Galima rasti adresu: http://enisa.europa.eu/pages/03_02.htm

[7] Laikantis EINISA reglamento 25 straipsnio 3 dalies.

[8] COM (2003) 63, 2003 2 11.

[9] 2006 m. gegužės 2 d. sprendimas byloje C-217/04.

[10]. Kaip tvirtinama ETT sprendimo 56 ir 57 skirsniuose.

[11] Dokumentas 15900/06 ( Presse 343), 2772-asis Tarybos posėdis (transportas, telekomunikacijos ir energetika), Briuselis, 2006 m. gruodžio 11–12 d, p. 14.

[12] ˇr. http://enisa.europa.eu/

[13] Ataskaitą galima rasti tinklavietėje: http://ec.europa.eu/dgs/information_society/evaluation/studies/index_en.htm

[14] Reikėtų prisiminti, kad būstinės vieta buvo nustatyta valstybių ir vyriausybių vadovų bei Graikijos Vyriausybės sprendimais.

[15] COM(2006) 251, 2006 5 31.

[16] Kaip numatyta ENISA reglamento 25 straipsnyje. Visą ENISA vykdomosios valdybos priimto dokumento tekstą, kuriame pateikti ir vykdomosios valdybos motyvai, galima rasti tinklavietėje http://enisa.europa.eu/pages/03_02.htm

[17] Dėl atitinkamai tikslų ir uždavinių.

[18] ˇr., inter alia , „Geresnis reglamentavimas augimui ir užimtumui Europos Sąjungoje skatinti“, Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui, COM(2005) 97, 2005 3 16.