52006DC0601

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 20.10.2006

KOM(2006) 601 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

ES strategija Afrikai : ES regioninės politikos partnerystė vardan taikos, saugumo ir vystymosi Afrikos Kyšulyje {SEK(2006)1307}

AFRIKOS KYŠULIO REGIONAS [pic]

TURINYS

1. Įvadas 4

1.1. Politikos gairės 4

1.2. Kodėl afrikos kyšulio regionas yra strategiškai svarbus es 5

2. Reginioniai aspektai ir procesai 5

2.1. Regioninės sąsajos 5

2.2. Regiono kompleksinės problemos 6

3. Regiono veiksmų darbo programa 8

3.1. Skatinti veiksmingą regioninį politinį ir ekonominį bendradarbiavimą ir integraciją 8

3.2. Spręsti svarbiausius šalių strateginius politinius klausimus, darančius poveikį visam regionui 9

3.3. Spręsti regionines kompleksines ir tarpvalstybines afrikos kyšulio problemas 10

4. Sėkmingai partnerystei palanki aplinka 10

4.1. Siūlomos es lydimosios priemonės 10

4.2. Siūlomos afrikos kyšulio partnerių lydimosios priemonės 11

5. Išvada 12

6. Santrumpų sąrašas 13

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

ES strategija Afrikai: ES regioninės politikos partnerystė vardan taikos, saugumo ir vystymosi Afrikos Kyšulyje

1. ĮVADAS

1.1. Politikos gairės

2006 m. kovo 20 d. 11-ame IGAD (Tarpvyriausybinė vystymo institucija) valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Europos Komisija pateikė pirminį ES regioninės politikos partnerystės vardan taikos, saugumo ir vystymosi Afrikos Kyšulyje strategijos planą. Šis komunikatas parengtas po aukšto lygio konsultacijų su visomis IGAD šalimis bei kitais suinteresuotaisiais regiono dalyviais, kaip antai Arabų valstybių lyga ir Egiptas, ir jame išdėstomi bendri interesai bei politinė valia stiprinti regiono stabilumą ir solidarumą.

Šis komunikatas grindžiamas dviem svarbiomis ES jau įgyvendinamomis strategijomis: 2005 m. gruodžio 20 d. susitikime su Taryba ir Komisija Europos Parlamento, Tarybos ir valstybių narių vyriausybių atstovų priimtu Europos konsensusu dėl vystimosi [1] ir ES strategija Afrikai , kurią 2005 m. gruodžio 15–16 d. patvirtino Europos Vadovų Taryba. Pirmajame dokumente išdėstomos bendros politikos gairės skurdui mažinti ir tvariam vystimuisi skatinti vadovaujantis išsamiu prevenciniu valstybių nestabilumo problemų sprendimo metodu, kuris apima konfliktų prevenciją bei sprendimą ir taikos kūrimą. Antrojoje strategijoje išdėstoma ES politika Afrikos atžvilgiu: joje pažymima, kad „tokiems klausimams kaip taika ir saugumas, migracija, tarpusavio ryšiai ar stichinių nelaimių valdymas spręsti visų pirma būtinas regiono ir paties žemyno atsakas“ ir pabrėžiama būtinybė „sukurti visapusį konfliktų prevencijos metodą, kuriuo būtų siekiama integruoti veiklos sritis ir veiksmus saugumo, vystymosi ir demokratinio valdymo srityse . Struktūrinėms konfliktų priežastimis spręsti ES turėtų vis labiau pasitelkti regionines bei nacionalines vystymo strategijas ir priemones.“

Saugumas ir vystymasis yra svarbūs ir vienas kitą papildantys klausimai. Nesant taikos ir saugumo neįmanomas vystimasis ir skurdo mažinimas, o be vystimosi ir skurdo mažinimo neįmanoma siekti tvarios taikos.

Tai pagrindinė ES strategiją Afrikai grindžianti prielaida, kuri ypač aktuali Afrikos Kyšuliui. Afrikos Kyšulys yra vienas skurdžiausių ir labiausiai konfliktų draskomų regionų pasaulyje. Užsitęsęs sienos ginčas tarp Eritrėjos ir Etiopijos, Somalio krizė, konfliktai Sudane ir šiaurės Ugandoje daro poveikį milijonų žmonių gyvenimui ir tolina regioną nuo Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo.

Remdamasi šiomis politikos gairėmis, Europos Komisija dabar siūlo sukurti Regioninės politikos partnerystę su Afrikos Kyšuliu [2] , kuria būtų siekiama ES ir Afrikos strategiją pritaikyti praktikoje. Pagrindinis šio komunikato tikslas – siekti mažinti nestabilumą regione, nes tai yra esminis dalykas siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų. Komunikate išdėstytas visapusis konfliktų prevencijos Afrikos Kyšulyje metodas, kuriuo siekiama trumpalaikiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu spręsti nestabilumo priežastis šalių bei regiono lygmenimis ir stiprinti regioninį bendradarbiavimą. Jame pateikiamos gairės ES išorės veiksmams regione ir gairės šalių bei regiono strategijos dokumentams rengti.

1.2. Kodėl Afrikos Kyšulio regionas yra strategiškai svarbus ES

Klestinčiu, demokratiniu, stabiliu ir saugiu Afrikos Kyšulio regionu suinteresuotos tiek paties Kyšulio, tiek ES šalys ir tautos. Tuo tarpu nekontroliuojamas, politiškai užmirštas, ekonomiškai atstumtas ir suniokotos aplinkos Kyšulys gali sužlugdyti toli siekiančių regiono ir ES stabilumo ir vystymosi politikos tikslų siekimą ir kelti grėsmę Europos Sąjungos saugumui.

ES yra svarbiausia Kyšulio vystymosi partnerė. Ji taip pat yra pagrindinė humanitarinės pagalbos teikėja. Socialinis ir ekonominis pažeidžiamumas bei nelygybė, žmogaus ir socialinių teisių pažeidimai, nuolatinis nesaugumas dėl apsirūpinimo maistu, konkurencija dėl ribotų gamtos išteklių, prastas valdymas, gyventojų skaičiaus didėjimas – tai sritys, kuriose, prisidedant regiono ir tarptautiniams partneriams, siekiama poveikio ES stabilumo ir skurdo mažinimo politika. Afrikos Kyšulio stabilumas taip pat yra strategiškai svarbus ES saugumui. Tarpvalstybiniai aspektai, kaip antai nelegali migracija, prekyba ginklais ir narkotikais, pabėgėlių srautai yra veiksniai, prisidedantys prie Afrikos Kyšulyje ir už jo ribų plintančio nestabilumo ir įtampos, kurie netgi gali pasiekti ES. Dėl religinio ekstremizmo plitimo ir ideologinės kaimyninių subregionų įtakos Afrikos Kyšulys tampa vis didesniu tarptautinės bendruomenės dėmesio centru kovojant su terorizmu. Nuolatinis nesaugumas regione taip pat prisidėjo prie kultūros, kurios bruožai: įstatymų nepaisymas, banditizmas ir karo vadų savivalė, įsigalėjimo. Todėl politinių konfliktų, nusikalstamumo ir terorizmo ribos yra gana miglotos.

Ekonominiu požiūriu ES taip pat suinteresuota, kad Afrikos Kyšulys būtų stabilus. Kyšulys ribojasi su strategiškai svarbiais Vidurio Rytų regionais: jis yra šalia Raudonosios jūros, kuri yra nepaprastai svarbi ES prekybai ir tiekimui, visų pirma energijos; yra Saudo Arabijos, didžiausios pasaulio naftos gamintojos, kaimynystėje; regione teka Egiptui (nuo kurio stabilumo savo ruožtu priklauso Viduržemio jūros regiono ir Vidurio Rytų stabilumas) nepaprastai svarbus Nilas ir kitos jo baseino upės; regionas taip pat yra arti ES kaimynystės politikos apimamų šalių Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Be to, ES yra svarbiausia tarptautinė šio regiono prekybos partnerė ir, jei energijos tiekimas bei regiono ekonomika toliau augs ir bus tinkamai valdomi, ES ekonominiai interesai regione gali dar didėti.

Svarbu pažymėti, kad kitos šalys, visų pirma JAV, Kinija ir Indija, atkreipusios dėmesį į strateginę Kyšulio svarbą, į jį investuoja daug išteklių.

2. REGINIONIAI ASPEKTAI IR PROCESAI

2.1. Regioninės sąsajos

Afrikos Kyšulio regione yra ypač sudėtingų regioninių, politinių ir tarpvalstybinių aspektų . Kyšulyje persipina bantų ir Nilo, arabų, Egipto ir Abisinijos kultūros; jame vyko daug karų dėl atsiskyrimo, autonomijos arba teritorinių reikalavimų (daugelis jų susiję su etnine arba religine tapatybe), dėl išteklių kontrolės ir ginčų dėl sienų; regiono gyventojų skaičiaus didėjimas, klimato pokyčiai ir panašios problemos daro poveikį gamtos ištekliams; konkurencija dėl Nilo vandens išteklių skatina nesutarimus; didelė gyventojų dalis yra klajokliai gyvulių augintojai, kuriuos daugiausia sieja etniniai ir kalbiniai ryšiai, o ne politinės sienos, ir kurie yra viena iš labiausiai atstumtų regiono gyventojų grupių; vyrauja militarizmo kultūra ir tam tikrų grupių suinteresuotumas karo ekonomika; regiono pasienio sritys yra apleistos, neišvystytos ir nesaugios. Visi šie veiksniai prisideda prie nestabilumo, konfliktų, skurdo ir prasto valdymo. Juos spręsti galima tik viso regiono mastu tinkamas nacionalines priemones papildant tarpvalstybinio ir tarptautinio lygmens sprendimo būdais.

Kyšulys susiduria ne tik su daug atskirų konfliktų, bet ir su regionine nesaugumo sistema , kai konfliktai ir politinės krizės vienos kitą papildo ir sustiprina. Esama politinė ir ideologinė aplinka Afrikos Kyšulyje didina poliarizaciją ir įsisenėjusią nestabilumo juostą, kuri tęsiasi nuo Darfūro iki pietų Somalio ir neigiamai veikia visą regioną. Regioninės organizacijos, kaip antai Afrikos Sąjunga ir IGAD, vaidina esminį vaidmenį siekdamos rasti tvarius sprendimo būdus problemoms, su kuriomis susiduria Afrikos Kyšulys. I priede pateikiama esamos regiono struktūros apžvalga.

Kai kurių didesnių konfliktų svarbiausių regioninių sąsajų apžvalga pateikiama II priede. Galima padaryti tokias išvadas:

- dauguma sienų yra nestabilios, pasienio regionuose nuolat kyla kokie nors konfliktai, ir yra daug ginčytinų sienų;

- daugumoje šalių, turinčių bendrą sieną, taip pat yra arba netolimoje praeityje buvo įtempti tarpvalstybiniai santykiai, galintys sukelti prievartos bangą;

- turima įrodymų, kad visų didesnių konfliktų regione atveju valstybės kaimyninėse šalyse kovojančioms grupėms teikia prieglobstį, užnugario bazes, karinę paramą ir diplomatinį pripažinimą.

Šios regioninės sąsajos pasireiškia įvairiai:

- pagrindiniai pastaruoju metu vykstantys politiniai pokyčiai – tai Sudano ir Eritrėjos suartėjimas ir Somalyje atsirandantys islamo teismai;

- įtampa tarp Etiopijos ir Eritrėjos neapsiriboja konfliktais ties bendra siena, bet taip pat veikia ir abiejų šalių vidaus politiką bei konfliktus Somalyje ir Sudane;

- Etiopijos santykiai su dauguma jos kaimynių buvo ar tebėra sudėtingi;

- nestabilumą Darfūre ir pietų Somalyje paskatino tarptautiniai veiksniai, ir tai turi poveikį kaimyninėms šalims ir regionams.

2.2. Regiono kompleksinės problemos

Krizėms Kyšulyje būdingos įvairios kompleksinės problemos .

Valdymas ir saugumas. Norint sumažinti nestabilumą Afrikos Kyšulyje būtina spręsti problemas Kyšulyje stiprinančius ir vienas su kitu susijusius veiksnius, kaip antai nesaugumas, skurdas ir valdymas. Šių veiksnių veikiamos gyventojų bendruomenės nedalyvauja valdžios ir turto pasidalijimo šalyje procese, jos neturi galimybės naudotis gamtos ištekliais, socialinėmis paslaugomis, saugumu ir teisingumu. Laikui bėgant šių bendruomenių nepasitenkinimas gali privesti iki smurtinio sukilimo. Konfliktus Kyšulyje gali dar labiau eskaluoti galingi valstybinių ir nevalstybinių veikėjų tinklai, kaip antai karo vadai ir verslininkai, besipelnantys iš karo ekonomikos, įskaitant prekybos ginklais, narkotikais ir žmonėmis, kuriuos jie tam tikra mastu kontroliuoja ir dėl to yra suinteresuoti išlaikyti status quo . Taip dar labiau didinamas gyventojų grupių marginalizavimas ir manipuliavimas etninėmis grupėmis. Be to, nestabilumą ir konfliktus Afrikos Kyšulyje, o kai kuriais atvejais ir visuotinių teisių pažeidimus lemia politinės erdvės taikiam konfliktų sprendimui nebuvimas, autoritarizmas ir militarizmas bei išorės jėgų kišimasis.

Religinis fundamentalizmas. Religinis fundamentalizmas tampa vis svarbesne regiono problema dėl šių priežasčių: i) silpnos Kyšulio šalių valstybės institucijos, dėl kurių regionas tampa fundamentalistinių grupuočių taikiniu, ii) skurdo ir konfliktų keliamas nepasitenkinimas, kuris regioną daro potencialia terpe religiniam ekstremizmui ir agitavimui ir iii) ekstremistinės fundamentalistinės ideologijos, visų pirma iš kai kurių kaimyninių Vidurio Rytų valstybių, daroma įtaka regionui.

Migracija, pabėgėliai ir šalies viduje perkeltieji asmenys. Afrikos Kyšulys yra vienas iš pasaulio regionų, turinčių didžiausią migrantų ir pabėgėlių skaičių. Ši problema stipriai veikia visas regiono šalis – vienas kaip pabėgėlių ir (arba) migrantų kilmės šalis, kitas kaip tranzito ir (arba) tikslo šalis. Šalies viduje perkeltieji asmenys yra ypač pažeidžiami ir sudaro didžiausią gyventojų grupę; į juos būtina atsižvelgti sprendžiant vystymosi klausimus ir nesaugumo problemą. Ši krizė, kurios poveikis regiono politikai ir saugumui didžiulis, rodo politinę marginalizaciją ir atskirtį. Ji yra regiono nestabilumo šaltinis, kurstantis tarpvalstybinę įtampą. Be to, pabėgėliai tampa prekiautojų žmonėmis, nusikaltėlių arba teroristų tinklų taikiniu. Prekyba žmonėmis, nukreipta į Persijos įlankos šalis, kuri apima ne tik pabėgėlius, bet ir atstumtas bei skurdžias gyventojų grupes, bei tai, kad regionas yra pagrindinis maršrutas patekti į Europa, yra labai svarbūs veiksniai.

Mažo kalibro ir lengvosios ginkluotės platinimas ir neleistinas naudojimas. Mažo kalibro ir lengvosios ginkluotės platinimo ir neleistino naudojimo problema yra opi visame Kyšulyje. Jų prieinamumą ir tiekimą iš dalies sąlygoja Kyšulyje ir kaimyniniuose regionuose vykę ir vykstantys karai (bei trečiosios šalys, tiekiančios ginklus opozicijos ar sukilėlių grupuotėms). Tai prisideda prie karo vadų, nereguliariųjų ginkluotųjų pajėgų, nusikalstamų tinklų buvimo bei ginkluoto nusikalstamumo ir smurto regione. Tokia situacija taip pat sudaro sąlygas terorizmui.

Prekyba mažo kalibro ir lengvąja ginkluote bei kita neteisėta prekyba Kyšulyje turi tarpregioninių ir pasaulinio masto aspektų. Didelio masto ginklų prekyba klesti tarp Afrikos Kyšulio ir Didžiųjų Ežerų regiono, Vidurio Afrikos, Šiaurės Afrikos ir Arabijos pusiasalio. Dėl to labai padidėjo kelių ES valstybių narių susirūpinimas prekyba žmonių nešiojamomis oro gynybos sistemomis (MANPADS) ir kitais labai jautriais ginklais su Raudonosios jūros ir Adeno įlankos regionais.

Pasienio sričių saugumas. Pasienio ir pakraščio sričių nesaugumas ir neišsivystimas yra svarbūs regiono nestabilumo veiksniai. Sienų apsauga yra prasta ir tai dažnai prisideda prie nesaugumo, kontrabandos, nelegalios prekybos, prievartos ir aplinkos niokojimo.

Konkurencija dėl prieigos prie gamtinių išteklių , tokių kaip vanduo, mediena, kiti miško produktai, žuvis ir derlinga žemė, dar labiau neigiamai veikia žmonių saugumą šiame regione, o gyventojų didėjimas ir tolimų sričių marginalizacija dar labiau aštrina šią problemą. Dykumėjimo ir klimato pokyčių poveikis dar labiau didins spaudimą gamtiniams ištekliams.

Prieiga prie ribotų vandens išteklių ir vandens išteklių apsauga yra ypatingas regioninės reikšmės klausimas, nes pagrindinės regiono upės Nilo baseino vandens ištekliais naudojasi dešimt valstybių, įskaitant penkias iš septynių Kyšulio valstybių. Kitos svarbios per kelias valstybes, iš Etiopijos į Somalį ir Keniją tekančios upės yra Šabelė, Džuba ir Omo. Dalijimasis Nilo vandenimis potencialiai gali kelti įtampą regione, visų pirmą tarp Egipto ir Nilo aukštupio esančių valstybių.

Struktūrinis nesaugumas dėl apsirūpinimo maistu taip pat yra problema, daugiausia liečianti gyvulius auginančius klajoklius[3] ir naminių gyvulių augintojus. Gamtos išteklių išeikvojimas, vandens šaltinių išdžiūvimas ir ganyklų suniokojimas – visa tai kelia etninę įtampą ir konfliktus Afrikos Kyšulyje. Nesaugumas dėl apsirūpinimo maistu yra tiek regiono nestabilumo priežastis, tiek pasekmė. Spręsti politines nesaugumo dėl apsirūpinimo maistu priežastis yra strateginės svarbos uždavinys norint ištrūkti iš užburto rato, kuriame nestabilumas yra bado priežastis, o badas – nestabilumo.

Klajokliai gyvulių augintojai. Kyšulyje yra daug gyvulius auginančių klajoklių, su savo gyvuliais klajojančių iš vienos šalies į kitą, kurie dažniausiai priklauso marginalizuotoms ir atstumtoms gyventojų grupėms. Bloga politika buvo skatinami arba toleruojami smurtiniai konfliktai klajoklių tarpe arba tarp klajoklių ir kitų gyventojų grupių. Klajokliai buvo įtraukti į nelegalią prekybą, maištus ir vis dažniau į smurtinius konfliktus.

Gyvulius auginančių klajoklių ir kitų žemdirbių santykiai taip pat yra įtempti, o įtampos šaltinis yra žemė, vanduo ir kiti žemės ūkiui būtini gamtos ištekliai.

Regiono gyventojų didėjimas yra svarbi visus šiuos veiksnius aštrinanti aplinkybė ( III ir IV priedai ). Šiuo metu IGAD regione gyvena 195 mln. gyventojų ir prognozuojama, kad 2050 m. jame gyvens jau 480 mln. žmonių, t. y. 25 % visos Afrikos gyventojų. Sparčiai didėjantis gyventojų skaičius dar labiau didina spaudimą ribotiems gamtos ištekliams ir kelia rūpestį dėl regiono vystimosi ir stabilumo.

3. REGIONO VEIKSMŲ DARBO PROGRAMA

Darbo programa siekiama spręsti svarbiausias minėtas regiono problemas, sutelkiant dėmesį į konkrečius veiksmus ir iniciatyvas, kuriuos būtina įgyvendinti siekiant didesnio politinio stabilumo regione.

3.1. Skatinti veiksmingą regioninį politinį ir ekonominį bendradarbiavimą ir integraciją

Vienas iš svarbiausių regioninės partnerystės tikslų – stiprinti Afrikos Sąjungos, IGAD ir kitų subregioninių organizacijų gebėjimus, didinti jų politinę atsakomybę, kad jos vaidintų svarbų vaidmenį regiono stabilizavime. ES glaudesnė partnerystė su Afrikos Sąjunga ir subregioninėmis organizacijomis turėtų apimti šias priemones:

1. Didinti politinį ir veiklos bendradarbiavimą su IGAD parengiant bendrą siekių ir įgyvendinimo planą , akcentuojantį tris pagrindines bendradarbiavimo sritis: i) taika, saugumas ir valdymas, ii) klajokliai gyvulių augintojai ir apsirūpinimas maistu bei iii) institucijų plėtra.

2. Aktyvus Afrikos Sąjungos įtraukimas į Kyšulio problemų sprendimą ir Afrikos gebėjimų[4] stiprinimas, visų pirma plėtojant konfliktų prevencijos gebėjimus, tarpininkavimą konfliktuose ir vykdant karines taikos palaikymo ir stebėjimo operacijas. Rytų Afrikos nuolatinės parengties karinės brigados (EASBRIG) , priklausančios Afrikos nuolatinės parengties ginkluotosioms pajėgoms, sukūrimas yra teigiamas žingsnis kuriant gebėjimus karinių taikos palaikymo ir stebėsenos operacijų vykdymui. ES galėtų paremti šią iniciatyvą ir stiprinti Afrikos Sąjungos taikos ir saugumo tarybos sekretoriato gebėjimus.

3. Skatinti Afrikos Kyšulio regioninę integraciją, inter alia, derybomis dėl Ekonominės partnerystės susitarimo . Rytų ir Pietų Afrikos bendroji rinka (COMESA) ir Rytų Afrikos bendrija vaidina esminį vaidmenį plečiant regioninę integraciją; be jokios abejonės jos turėtų būti įtrauktos į ilgalaikę taikos regione kūrimo strategiją. Europos Komisijos regionams ir visai Afrikai skirtose programose ypatingas dėmesys bus kreipiamas į infrastruktūrą ir ryšius kaip strategines regioninę integraciją skatinančias priemones, atitinkančias strategiją Afrikai.

ES ir Afrikos infrastruktūros partnerystės srityje ES plėtos infrastruktūrą ir susijusias paslaugas bei Kyšulio šalių ir Afrikos regionų tarpusavio ryšius.

4. 2005 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba sutiko remti Afrikos pastangas stebėti ir gerinti valdymą bei plėsti valdymo iniciatyvą siekiant remti nacionalines reformas, pradėtas vykdyti pagal Afrikos tarpusavio vertinimo mechanizmą (APRM) . Kelios Kyšulio šalys (Etiopija, Sudanas, Kenija ir Uganda) jau prisijungė prie APRM, ir jų reformų įgyvendinimą turėtų paremti ES valdymo iniciatyva.

3.2. Spręsti svarbiausius šalių strateginius politinius klausimus, darančius poveikį visam regionui

Šioje darbo programos dalyje akcentuojami svarbiausi strateginiai šalių politiniai klausimai, kurie gali turėti labai rimtą poveikį regionui. Toliau pateikiami keli atrinkti klausimai ir regiono prioritetai, kuriuos būtų galima nagrinėti plėtojant ES politinį dialogą su Afrikos Kyšuliu.

1. Sudane būtina nustatyti taikos proceso (-ų) šalininkus ir priešininkus bei jų interesus ir juos įtraukti į dialogą bei bendradarbiavimą. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas Darfūro krizės reikšmei regionui.

2. Valstybių pagalbos kitose valstybėse veikiančioms ginkluotosioms grupuotėms klausimą reikia įtraukti į ES ir Afrikos Kyšulio regiono šalių politinę bei diplomatinę darbotvarkę.

3. Būtina siekti įsipareigojimų dėl iniciatyvų, kuriomis siekiama išspręsti sienų, visų pirma Etiopijos ir Eritrėjos sienos, demarkacijos klausimą, nes tai daro poveikį visam regionui. Eritrėjos ir Etiopijos santykių normalizavimas yra būtinas taikai ir stabilumui Kyšulyje užtikrinti.

4. Atsižvelgiant į Kenijos ir Džibučio vaidmenį regiono stabilumui reikia peržiūrėti ir plėsti šioms šalims skirtą politinę strategiją.

5. Siekiant regiono stabilumo, izoliavimo politika nėra išeitis Somalyje. Būtina spręsti gilumines nestabilumo Somalyje priežastis. Būtina atsižvelgti į Somalio kaimyninių šalių interesus; jos turėtų vaidinti teigiamą ir stabilizuojantį vaidmenį Somalio taikos procese. Somalio įtraukimas į regioninę partnerystę parodys šios politikos veiksmingumą (žr. V priedą ).

6. Šiaurės Ugandos taikos procese turėtų būti atsižvelgiama į regionines konflikto sąsajas, visų pirma susijusias su pietų Sudanu.

3.3. Spręsti regionines kompleksines ir tarpvalstybines Afrikos Kyšulio problemas

Yra keli svarbūs kompleksiniai ir tarpvalstybiniai klausimai, reikalaujantys sistemingo sprendimo būdo. Komunikate siūlomi ES regioniniai veiksmai trijose tarpusavyje susijusiose srityse ir VI priede išdėstoma politika siekiant šių tikslų:

1. gerinti valdymą, didinti saugumą ir stiprinti dialogą su politiniu islamu, taip pat bendruomenių ir kultūrų dialogą;

2. plėtoti vystymąsi, prekybą, saugumą ir politinį dalyvavimą, ypač pasienio regionuose, gerinti migracijos ir pabėgėlių srautų valdymą, vykdyti nelegalios prekybos bei mažo kalibro ir lengvosios ginkluotės platinimo prevenciją;

3. gerinti politiką ir programas, nukreiptas į konkurencijos dalijantis gamtos išteklius problemos sprendimą, įskaitant regionines apsirūpinimo maistu strategijas, ir mažinti su klajokliais gyventojais susijusius konfliktus, gerinti valdymą ir bendradarbiavimu grindžiamą gėlo vandens valdymą.

4. SĖKMINGAI PARTNERYSTEI PALANKI APLINKA

Sėkmingam šiame komunikate aprašytų priemonių įgyvendinimui būtini bendri ir suderinti ES ir IGAD valstybių narių veiksmai bei lankstumas, sugebėjimas reaguoti į kintančias situacijas ir naujoviškas turimų priemonių naudojimas siekiant kurti politinius pokyčius skatinančias iniciatyvas. Be to, ši regioninės politikos partnerystė vystysis dinamiškai, reguliariai peržiūrint bendrą politiką ir programas. Tai pareikalaus didelių ES ir IGAD koordinavimo gebėjimų, politikos nuostatų kūrimo ir programų įgyvendinimo. Tam siūlomos šios lydimosios priemonės.

4.1. Siūlomos ES lydimosios priemonės

- Skatinti ES valstybių narių ir ES institucijų keitimąsi informacija ir konsultacijas siekiant bendro sutarimo bei bendros strategijos Afrikos Kyšulyje.

- Toliau veiksmingai plėtoti esamas ES priemones, įskaitant Troikos misijas, bendras ES Tarybos ir Komisijos misijas ir ES specialiųjų atstovų teikiamas galimybes, koordinavimui ir dialogui gerinti. Visų pirma dialogui su IGAD ES galėtų skatinti Tarptautinį partnerių forumą (IPF).

- Iki galo išnaudoti Kotonu partnerystės susitarimo 8 straipsnio teikiamas galimybes siekiant palengvinti ir plėtoti dialogą su pagrindiniais veikėjais (nacionalinėmis vyriausybėmis, regiono organizacijomis). ES turėtų užtikrinti, kad į 8 straipsnyje numatytą politinį dialogą būtų įtraukti regioniniai klausimai, visų pirma visą regioną veikiantys atskirų valstybių veiksmai.

- Skatinti konfliktų prevenciją, valdymą ir sprendimą labai žemu ir vidutiniu lygmenimis, be kita ko išnaudojant nevalstybinių veikėjų struktūras.

- Įtraukti Afrikos Kyšulio klausimų aptarimą į derybas ir kontaktus su pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis platesniajame Afrikos ir Arabų šalių regione, visų pirma Egiptą, Persijos įlankos valstybes, Arabų valstybių lygą bei Centrinę ir Rytų Afriką.

- Plėtoti dialogą ir koordinavimą Afrikos Kyšulio klausimais su JAV, Norvegija, Japonija, Kanada, Rusija ir Kinija. Be to, būtinas struktūrinis dialogas su JT ir atitinkamomis agentūromis.

- Plėsti klausimų, susijusių su žmonių saugumu, įskaitant žmogaus ir socialinių teisių, lyčių lygybės, demografinių ir aplinkos (vandens, tvaraus pakrančių zonų ir miškų valdymo, dykumėjimo ir prisitaikymo prie klimato pokyčių), įtraukimą į vystymosi programas ir skatinti jų integravimą į Kyšulio regiono partnerių strategijas.

- Derinti visas Afrikos Kyšulio šalims skirtas ES strategijas, veiklos kryptis ir programas siekiant užtikrinti, kad jose būtų tinkamai atsižvelgta į svarbiausius regiono kompleksinius klausimus ir kad jos prisidėtų prie veiksmingos ES regioninės politikos partnerystės regione. Afrikos Kyšulio valstybėms skirtuose šalies strategijos dokumentuose ES turėtų ypatingą dėmesį skirti regiono situacijos analizei bei smurtinių konfliktų priežasčių įvertinimui.

- Rengdama naujas bendradarbiavimo strategijas su Afrikos Kyšulio šalimis ir IGAD, Komisija sieks, kad Europos plėtros fondo (EPF) 10 šalių nacionalinės ir regioninės strategijos (2008–2013 m.) atitiktų regioninės politikos partnerystę Afrikos Kyšulyje. Kai įmanoma, tą paramą papildys ES valstybių narių parama. Valdymas, gamtos ištekliai ir apsirūpinimo maistu užtikrinimas, švietimas ir regioninė infrastruktūros integracija turėtų būti pagrindinės nacionalines ir regionines strategijas palaikančios bendradarbiavimo sritys.

4.2. Siūlomos Afrikos Kyšulio partnerių lydimosios priemonės

- Su valstybėmis narėmis, IGAD sekretoriatu, kitais politikos sritis nustatančiais organais, susijusiais regiono veikėjais ir pilietinės visuomenės organizacijomis svarstyti, kaip skatinti regioninės strategijos rengimą, siekiant priimti suderintą poziciją ir užtikrinti visų suinteresuotųjų šalių dalyvavimą.

- Regiono partneriai ir organizacijos turėtų sistemingai dalyvauti dialoge visais lygmenimis regiono svarbiausiais klausimais, kaip antai: valdymas, konfliktai, maisto tiekimo užtikrinimas, nelegali prekyba, bendras išteklių dalijimasis, saugumas ir religinis fundamentalizmas, ir siekti nustatyti pokyčius skatinančius veiksnius.

- Skatinti keitimąsi informacija ir aiškiau apibrėžti atitinkamų regiono organizacijų, Afrikos Kyšulio partnerių, kaimyninių šalių ir pagrindinių regiono suinteresuotųjų šalių vaidmenis, siekiant suformuluoti bendrą požiūrį.

- Afrikos Kyšulio šalys ir regiono organizacijos turėtų skirti deramus išteklius dialogui bei darbo programai ir stiprinti struktūras glaudesniam dialogui su Europos Sąjunga.

- Afrikos Kyšulio partneriai turi spręsti konfliktų priežastis ir skatinti bendradarbiavimą įvairiuose sektoriuose, pavyzdžiui, susiedami konfliktų priežastis su gamtos išteklių dalijimosi, klajoklių gyvulių augintojų ir užtikrinto apsirūpinimo maistu klausimais.

- Įgyvendinti atitinkamas institucines reformas ir sukonkretinti valstybių narių įsipareigojimus siekiant užtikrinti tinkamą IGAD sekretoriato veikimą.

- Peržiūrėti ir atnaujinti IGAD strategiją ir užbaigti IGAD sektorių strategiją taikai ir saugumui.

5. IŠVADA

Šiame komunikate, parengtame remiantis pagrindinių Kyšulio regiono pokyčius skatinančių veiksnių ir problemų analize, apibrėžiama ES regioninės politikos partnerystė Afrikos Kyšulyje ir taip įgyvendinama strategija Afrikai. Partneryste siekiama skleisti taiką ir skatinti stabilumą bei vystimąsi regione. Tai politinis pagrindas konkrečioms regioninėms iniciatyvoms ir programoms bei struktūriniam ir atviram partnerių dialogui visais lygmenimis. Partnerystė bus pradėta įgyvendinti 2007 m. Numatoma įgyvendinimą kartu peržiūrėti po dvejų metų siekiant įvertinti pažangą, padarytą įgyvendinant darbo programą, ir užtikrinti, kad ji būtų atnaujinta ir atitiktų regiono sąlygas.

6. SANTRUMPŲ SĄRAŠAS

ALIVE: | Afrikos gyvulininkystės organizacija (Africa Livestock) |

AMCOW: | Afrikos ministrų konferencija dėl vandens (African Ministerial Conference on Water) |

AMESD: | Afrikos aplinkos stebėsena tvariam vystymuisi (African Monitoring for the Environment and Sustainable Development) |

APF: | Afrikos taikos priemonė (African Peace Facility) |

AU: | Afrikos Sąjunga (African Union) |

CEWARN: | Ankstyvojo perspėjimo ir reagavimo į konfliktus mechanizmas (Conflict Early Warning and Response Mechanism) |

COMESA: | Rytų ir Pietų Afrikos bendroji rinka (Common Market of Eastern and Southern Africa) |

CPA: | Išsamus taikos susitarimas (Comprehensive Peace Agreement) |

CSO: | Pielietinės visuomenės forumas (Civil Society Forum) |

DDR: | Nusiginklavimas, demobilizavimas, reintegravimas (Disarmament Demobilisation Reintegration) |

EAC: | Rytų Afkrikos bendrija (East Africa Community) |

EASBRIG: | Rytų Afrikos nuolatinės parengties karinė brigada (Eastern Africa Standby Brigade) |

EK: | Europos Komisija (European Commission) |

EPA: | Ekonominės partnerystės susitarimas (Economic Partnership Agreement) |

EPLF: | Eritrėjos liaudies išsilaisvinimo frontas (Eritrean People’s Liberation Front) |

ES: | Europos Sąjunga (European Union) |

FRUD: | Džibučio vienybės ir demokratijos atstatymo frontas (Front pour la Restauration de l’Unité et de la Démocratie (Djibouti)) |

ICG: | Tarptautinė kontaktinė grupė Somalio klausimais (International Contact Group (ICG) on Somalia) |

IDP: | Šalies viduje perkeltasis asmuo (Internally Displaced Person) |

IGAD: | Tarpvyriausybinė vystymo institucija (Intergovernmental Authority on Development) |

IPF: | IGAD partnerių forumas (IGAD Partners Forum) |

LRA: | Viešpaties pasipriešinimo armija (Lord’s Resistance Army) |

MANPADS: | Žmonių nešiojama oro gynybos sistema (Man Portable Air Defence System) |

MDGS: | Tūkstantmečio vystymo tikslai (Millennium Development Goals) |

NBI: | Nilo baseino iniciatyva (Nile Basin Initiative) |

NDA: | Sudano demokratinis aljansas (National Democratic Alliance (Sudan)) |

NEPAD: | Naujoji Afrikos vystimosi partnerystė (New Partnership for Africa’s Development) |

NGO: | Nevyriausybinė organizacija (Non-governmental organisation) |

OECD DAC: | Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija / Pagalbos vystymuisi komitetas (Organisation for Economic Cooperation and Development / Development Assistance Committee) |

OLF: | Oromo išsilaisvinimo frontas (Oromo Liberation Front) |

ONLF: | Ogadeno nacionalinio išsilaisvinimo frontas (Ogaden National Liberation Front) |

RECSA: | Mažo kalibro ir lengvosios ginkluotės regioninis centras (Regional Centre for Small Arms and Light Weapons) |

REFORM: | Regioninė maisto tiekimo užtikrinimo ir rizikos valdymo programa (Regional Food Security and Risk Management Programme) |

RPF: | Regioninė politinė struktūra (Regional Political Framework) |

SALW: | Mažo kalibro ginklai ir lengvoji ginkluotė (Small Arms and Light Weapons) |

SPLA: | Sudano liaudies išsilaisvinimo armija (Sudan People’s Liberation Army) |

SRRC: | Somalio sutaikinimo ir atstatymo taryba (Somali Reconciliation and Restoration Council) |

SSR: | Saugumo sektoriaus reforma (Security Sector Reform) |

TFG: | Pereinamoji federacinė vyriausybė (Transitional Federal Government) |

TFIs: | Pereinamosios federacinės institucijos (Transitional Federal Institutions) |

TPLF: | Tigrėjaus liaudies išsilaisvinimo frontas (Tigrean People’s Liberation Front) |

[1] OL C 46, 2006 2 24, p. 1.

[2] Šiame komunikate apibrėžiama kaip apimanti visas IGAD šalis: Džibutį, Etiopiją, Eritrėją, Keniją, Somalį, Sudaną, Ugandą.

[3] Žemės ūkis taip pat vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant maisto produktų tiekimą tokiose šalyse kaip Etiopija, ir nors jis daugiausia susijęs su nacionaliniais interesais, negalima pamiršti ir kai kurių regioninių aspektų, pavyzdžiui, susijusių su prekyba.

[4] Remiantis ES koncepcija stiprinti Afrikos gebėjimus konfliktų prevencijos, valdymo ir sprendimo srityse (2006 m. liepos mėn.).