52006DC0567

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 4.10.2006

KOM(2006) 567 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

GLOBALIOJI EUROPA: KONKURAVIMAS PASAULYJE ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis

{SEK(2006) 1228}{SEK(2006) 1229}{SEK(2006) 1230}

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

GLOBALIOJI EUROPA: KONKURAVIMAS PASAULYJE

ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis

1. KOMUNIKATO TIKSLAS

Augimas ir darbo vietos bei jų sukuriamos galimybės yra Europos Komisijos darbotvarkės Europai pagrindas. Tai labai svarbu siekiant ekonomikos klestėjimo, socialinio teisingumo ir tvaraus vystymosi tikslų bei parengti Europą globalizacijai. Tai pagrindinis kriterijus, kuriuo remdamiesi piliečiai spręs, ar Europa keičia jų kasdienį gyvenimą.

2005 m. atnaujintoje Lisabonos strategijoje numatyti žingsniai, kuriuos turime žengti Europoje , kad užtikrintume augimą ir naujų darbo vietų kūrimą. Joje pabrėžta, kad atvira rinka su itin kokybiškomis vidaus taisyklėmis konkurencijos, naujovių, švietimo, mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos, užimtumo, socialinės ir sanglaudos politikos srityse, kurių vykdymas veiksmingai užtikrinamas, yra itin svarbi padedant Europos bendrovėms konkuruoti pasaulyje. Taip pat labai svarbu užtikrinti atvirą rinką visame pasaulyje.

Ši vidaus darbotvarkė turi būti papildyta išorine galimybių globalizuotoje ekonomikoje kūrimo darbotvarke, kuri apimtų mūsų prekybos ir kitas išorės politikos sritis. Pastaraisiais metais šioje išorės politikos srityje mums svarbiausia buvo siekti ambicingo, subalansuoto ir teisingo daugiašalio sutarimo, kad būtų toliau liberalizuojama tarptautinė prekyba atveriant rinkas, kuriose gali konkuruoti Europos bendrovės, ir sudarant naujas augimo ir vystymosi galimybes. PPO tėra veiksmingiausias būdas plėsti ir valdyti prekybą taisyklėmis pagrįstoje sistemoje bei daugiašalės sistemos kertinis akmuo. Dohos plėtros darbotvarkė mums išlieka pati svarbiausia, ir Komisija intensyviai dirba siekdama iš naujo pradėti 2006 m. liepos mėn. sustabdytas Dohos derybas.

Savo prekybos politika siekiame prisidėti įgyvendinant tam tikrus Europos Sąjungos išorinius tikslus, visų pirma, vystymosi ir kaimynystės užduotis. Jos ir toliau bus pagrindinės ES prekybos politikos funkcijos. ES vaidmeniui pasaulyje sustiprinti itin svarbi Europos Sąjungos išorės politikos sanglauda.

Šio komunikato tikslas – nustatyti, kaip prekybos politika gali prisidėti skatinant augimą ir naujų darbo vietų kūrimą Europoje. Jame nurodoma, kaip greitai besikeičiančioje pasaulio ekonomikoje galime sukurti išsamesnę, geriau integruotą ir į ateitį nukreiptą išorės prekybos politiką, didinančią Europos konkurencingumą. Pabrėžiama būtinybė pritaikyti ES prekybos politikos priemones atsižvelgiant į naujus uždavinius, ieškoti naujų partnerių bei užtikrinti, kad Europa išliktų atvira pasauliui, o kitos rinkos – atviros mums.

Šiame komunikate taip pat aprašomos kai kurios mūsų vidaus ir užsienio politikos sąsajos. Kadangi dėl globalizacijos vidaus ir tarptautinės politikos skirtumai išnyksta, mūsų vidaus politika dažnai turės lemiamos įtakos mūsų konkurencingumui tarptautiniu lygmeniu ir atvirkščiai. Pripažinti būtinybę kompleksiškai ir nuosekliai žiūrėti į vidaus ir pasaulio uždavinius yra pagrindinis šios Komisijos tikslas[1]. Bet kad tai atsispindėtų mūsų mintyse ir veiksmuose, reikia dar daug dirbti[2].

2. BESIKEIČIANTIS PASAULIS

Šiuo metu pasaulyje vykstantys ekonomikos sąrangos pokyčiai tiek pat svarbūs pasaulio ekonomikai ir tarptautiniams santykiams kaip šaltojo karo pabaiga. Pasaulio ekonomikos integravimas greitėja dėl didėjančių prekybos ir kapitalo srautų, finansų rinkų, mažėjančių transportavimo sąnaudų ir esminių pasikeitimų informacijos bei ryšių technologijų srityje. Tai sukuria iki šiol neregėtas augimo ir vystymosi galimybes. Tačiau kartu didesnis spaudimas daromas gamtos ištekliams, visų pirma, mūsų klimatui, ir tradicinėms pramonės šakoms bei pragyvenimo šaltiniams. Tai privertė suabejoti dalykais, dėl kurių ilgą laiką niekas neabejojo, ir sukėlė naujų baimių.

Bendrovės reaguoja į šiuos pokyčius sujungdamos pažangias technologijas ir užsienio kapitalą su didele vis geresnį išsilavinimą įgyjančia darbo jėga besivystančiame pasaulyje. Pasaulio tiekimo grandinės keičiasi, nes bendrovės užsako sudėtingos gamybos darbus ir paslaugas ten, kur sąnaudos mažesnės. Vieno produkto sudėtinės dalys gali būti užsakomos skirtingose šalyse, pakeisdamos tradicinę prekybą galutiniais produktais.

Dabar daugiau šalių nei anksčiau naudojasi globalizacijos teikiamomis galimybėmis. Antrojoje dvidešimtojo amžiaus pusėje pasaulio ekonomikoje pirmavo Jungtinės Amerikos Valstijos, Europa ir Japonija. Dabar prie šių regionų prisijungia vis atviresnėmis ir didesnėmis tampančios ekonomikos, visų pirma, Kinija ir Indija, taip pat Brazilija, Rusija ir kitos. Kinija – jau 3-ioji didžiausia eksportuotoja ir po kelerių metų gali tapti antrąja didžiausia nacionalinė ekonomika. Per tą patį laiką Indija gali tapti 6-ąja didžiausia ekonomika.

Dėl to keičiasi ir pasaulio prekybos pobūdis. Mes vis dar negyvename pasaulyje be tarifų, bet daugelis sektorių juda šia kryptimi. Dabar Europos konkurencingumo raktas – tai žinios, naujovės, intelektinė nuosavybė, paslaugos ir efektyvus išteklių naudojimas. Prekybos politiką ir visą mūsų požiūrį į tarptautinį konkurencingumą reikia keisti.

3. ANALIZĖ: ES KONKURENCINGUMO PAGRINDAS

Yra du itin svarbūs ir tarpusavyje susiję Europos konkurencingumo reikalavimai. Pirma, turėti tinkamą vidaus politiką, kurioje atsispindėtų išorės konkurencijos keliamas uždavinys ir kuri būtų atvira prekybai ir investicijoms. Antra, užtikrinti didesnį atvirumą ir teisingas taisykles kitose rinkose, ypač tose šalyse, kurios bus mūsų svarbiausi prekybos partneriai ateityje. Abu reikalavimai turi būti pagrįsti skaidriomis ir veiksmingomis vidaus, dvišalėmis ir daugiašalėmis taisyklėmis .

3.1. Tinkama vidaus politika

i) Konkurencingos rinkos : norint ES sukurti pasaulyje galinčias konkuruoti bendroves, itin svarbi bendroji rinka . Ji skatina nuspėjamumą ir skaidrumą bei leidžia įmonėms pasinaudoti rinkos dydžio ir masinės gamybos ekonominiais pranašumais, remia veiksmingą išteklių paskirstymą ir naujoves bei užkerta kelią tam, kad valstybės pagalba būtų naudojama kaip antikonkurencinė, protekcionistinė priemonė. Joje sukurtos itin kokybiškos taisyklės ir standartai, padedantys formuoti pasaulio normas.

Konkurencingos rinkos padėjo Europos gamybos pramonei išlaikyti jos BVP dalį globalizacijos kontekste, o JAV ir Japonija šiuo požiūriu atsilieka. ES pramonės produkcija padidėjo 40 % per pastaruosius du dešimtmečius[3], ir ES padėtis pasaulio rinkose beveik nesikeičia. Mūsų paslaugų pramonė pirmauja pasaulyje daugelyje sričių.

Dažniausiai todėl, kad ES bendrovės parduoda aukščiausios kokybės ir dizaino produktus ir paslaugas[4]. Geriausios prekės sudaro trečdalį pasaulio paklausos ir pusę Europos eksporto. Šių aukštesnės vertės produktų sektoriuje ES užima antrą vietą po Japonijos ir aplenkia JAV, o tokios šalys kaip Kinija gerokai atsilieka.

Tačiau ES praranda pozicijas aukščiausių technologijų srityse. Norint išsaugoti ES galimybes parduoti geriausią produkciją, būtina gerinti mūsų produktų – įskaitant kokybiškus, didelę pridėtinę vertę sukuriančius žemės ūkio produktus – ir paslaugų rezultatus naujovių, švietimo, mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos srityje. Turime atsižvelgti ir į išorės klausimus. Europa daug eksportuoja į šalis, kuriose paklausa nekinta, bet jos užima ne tokią gerą padėtį, kaip Japonija ir JAV sparčiai augančiose rinkose, ypač Azijoje.

ii) Atvirumas : Europos ekonomikos atvirumas itin svarbus siekiant kurti naujas darbo vietas ir užtikrinti augimą Europoje bei mūsų konkurencingumą tarptautiniu lygmeniu . Atvirumas globaliai prekybai ir investicijoms padidina mūsų galimybes išnaudoti veiksmingos bendros rinkos teikiamą naudą. Dėl to vidaus ekonomika patiria spaudimą kūrybiškumo ir konkurencingumo požiūriu, spartėja ir daugiau naudos suteikia naujovės, tampa prieinamos naujos technologijos ir vis labiau skatinamos investicijos.

Europa turi atsisakyti protekcionizmo. Dėl protekcionizmo didėja kainos vartotojams ir verslui bei ribojamas pasirinkimas. Vidurio laikotarpiu dėl importo srityje konkuruojančių sektorių apsaugos nuo teisingos tarptautinės konkurencijos produktyvesniems ekonomikos sektoriams tenka mažiau išteklių. Kadangi mūsų klestėjimas priklauso nuo prekybos, kitų sukuriamos atsakomosios kliūtys pakenktų mūsų ekonomikai.

Apsaugoti Europos interesus nuo neteisingos prekybos gali padėti nustatyti laikini ir tiksliniai antikonkurencinio importo į Europą apribojimai. Turime išlaikyti šias būtinas prekybos apsaugos priemones užtikrindami, kad jos būtų keičiamos atsižvelgiant į besikeičiančias prekybos sąlygas pasaulyje.

iii) Socialinis teisingumas : taip pat turime pripažinti galimą kenksmingą rinkos atvėrimo poveikį kai kuriems regionams ir darbuotojams, ypač tiems, kurių kvalifikacija žemesnė. Struktūriniai pokyčiai nėra naujas reiškinys, bet jį spartina globalizacija. Norint realizuoti prekybos naudą ir sukurti naujas darbo vietas Europoje, būtina pašalinti priežastis, kliudančias įgyvendinti pokyčius vidaus rinkoje ir perkelti išteklius į sektorius, kuriuose jie galėtų būti naudojami efektyviausiai. Tačiau tam tikruose sektoriuose arba regionuose galima labai aiškiai pajusti neigiamą prekybos atvėrimo poveikį, kuris gali sukelti politinį pasipriešinimą prekybos atvėrimui. Mums reikia geriau numatyti prekybos atvėrimo pasekmes, padėti sektoriams, regionams ir darbo jėgai prie jo prisitaikyti ir užtikrinti, kad naudą gautų piliečiai. Kaip mes siekiame socialinio teisingumo ir sanglaudos savo šalyse, taip turėtume skatinti mūsų vertybes, įskaitant socialinius ir aplinkosaugos standartus bei kultūros įvairovę, visame pasaulyje[5].

3.2. Rinkų atvėrimas užsienyje

Progresyvus rinkos atvėrimas leidžia padidinti našumą, užtikrinti augimą ir kurti naujas darbo vietas. Tai itin svarbus veiksnys mažinant skurdą ir skatinant vystymąsi, kuris ilgainiui gali padėti pašalinti daugelį pagrindinių veiksnių, keliančių pasaulinio masto uždavinius, su kuriais mes susiduriame, nuo saugumo iki migracijos ir klimato kaitos.

Mūsų svarbiausias argumentas yra tas, kad, atsisakydami protekcionizmo ES viduje, turime aktyviai kurti atviras rinkas ir teisingas prekybos užsienyje sąlygas. Tai gerina pasaulio verslo aplinką ir padeda spartinti ekonomines reformas kitose šalyse. Tai sustiprina ES pramonės konkurencingumą globalioje ekonomikoje ir yra būtina sąlyga norint išlaikyti vidaus politinį pritarimą mūsų atvirumui. Šiai darbotvarkei įgyvendinti reikia dviejų svarbiausių dalykų: glaudesnių ryšių su didžiausiomis sparčiai augančios ekonomikos šalimis ir regionais bei didesnio dėmesio prekybos kliūtims už ES ribų.

Didžiausios sparčiai augančios ekonomikos šalys, ypač Kinija, Indija ir Brazilija, teisėtai džiaugiasi didėjančio vaidmens pasaulio prekyboje teikiama nauda. Kartu jos dabar sukuria 15 % viso pasaulio prekybos srautų. Toks progresyvia liberalizacija paremtas augimas tapo itin svarbus įgyvendinant istorinius pasiekimus, kai milijonai žmonių buvo išgelbėti nuo skurdo.

ES jau itin atvira eksportui iš šių ir kitų besivystančių šalių bei yra pasiruošusi dar labiau atsiverti. Tačiau daugelyje sparčiai augančios ekonomikos šalių spartus augimas derinamas su nereikalingai didelėmis kliūtimis ES eksportui. Kadangi jų vaidmuo ir nauda, kurią teikia pasaulio prekybos sistemos, didėja, didėja ir jų pareigos aktyviai dalyvauti įgyvendinant pasaulio siekius užtikrinti atvirumą.

Toks atvirumas nebėra susijęs tik su tarifais. Norint užtikrinti tikrąjį patekimą į rinką 21-ajame amžiuje, reikės sutelkti dėmesį į naujus klausimus ir plėtoti prekybos politiką, leisiančias pasiekti tikro atvirumo.

i) Netarifinės kliūtys : Tarifų mažinimas išlieka svarbus atveriant rinkas Europos pramonės ir žemės ūkio prekių eksportui. Tačiau mažėjant tarifams, pagrindinėmis kliūtimis tampa netarifinės kliūtys, pvz., prekybą ribojančios taisyklės ir procedūros. Jos dažnai ne tokios akivaizdžios, sudėtingesnės ir gali būti strategiškai svarbesnės, nes jos yra tiesiogiai susijusios su vidaus reguliavimu. Prekybą būtina reguliuoti, bet toks reguliavimas turi būti skaidrus ir nediskriminuojantis su mažiausiais prekybos apribojimais, atsižvelgiant į kitus teisėtus politikos tikslus.

Kova su netarifinėmis kliūtimis yra sudėtinga, reikalauja daug išteklių ir ne visai numatyta PPO sistemoje. Tokios priemonės kaip abipusio pripažinimo susitarimai, tarptautinė standartizacija ir reguliavimo dialogai bei techninė pagalba trečiosioms šalims atliks vis svarbesnį vaidmenį skatinant prekybą ir užkertant kelią iškreiptoms taisyklėms bei standartams. Tam reikės naujų darbo būdų Komisijoje ir su kitais dalyviais, įskaitant valstybes nares ir pramonę, kad kliūtys būtų nustatytos ir pašalintos.

ii) Galimybė naudotis ištekliais : Daugiau nei bet kada Europa privalo ir importuoti, ir eksportuoti. Pirmenybę reikia suteikti kovai su nuostatomis, ribojančiomis galimybę naudotis tokiais ištekliais kaip energija, metalai ir metalo laužas, pirminės žaliavos, įskaitant tam tikras žemės ūkio medžiagas, kailius ir odą. Priemonės, kurių imasi kai kurie didžiausi mūsų prekybos partneriai siekdami apriboti galimybę naudotis šiais medžiagų ištekliais, sukelia ES pramonei dideles problemas. Jeigu tokių galimybės naudotis ištekliais apribojimų nelemia saugumas arba aplinkosauga, juos reikia šalinti.

Ypač svarbi bus energija . Kadangi didėja paklausa pasaulyje ir Europa vis daugiau priklauso nuo išorinių energijos šaltinių, ES turi toliau kurti nuoseklią konkurencingos, patikimos ir tvarios energetikos politiką. Vidaus lygmeniu tai reiškia sukurti konkurencingą visos ES energetikos rinką ir skatinti tvarų, veiksmingą ir diversifikuotą energijos vartojimą. Išorės lygmeniu turėtume siekti didinti skaidrumą, gerinti valdymą ir prekybą trečiųjų šalių energetikos sektoriuje, sukuriant nediskriminacines tranzito ir prieigos prie eksporto energijos tiekimo tinklų infrastruktūros sąlygas trečiosioms šalims bei padedant didinti gamybos ir eksporto pajėgumus ir kurti energijos transportavimo infrastruktūrą. Mūsų vidaus ir išorės politikai labai svarbi šaltinių, tiekimo ir tranzito įvairovė.

Ekonomikos augimo siekimas per prekybą gali turėti pasekmių aplinkai, ypač biologinei įvairovei ir mūsų klimatui . Mūsų išorės konkurencingumo politika turės skatinti energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančių energijos šaltinių, įskaitant biologinį kurą, vartojimą, nedidelės emisijos technologijų naudojimą ir racionalų energijos vartojimą Europoje ir pasaulyje tam, kad būtų sumažinta didėjanti pasaulio energijos paklausa ir padidintas tiekimo patikimumas. Pirmiausia reikės toliau tirti ryšius tarp prekybos politikos ir klimato kaitos.

iii) Naujos augimo sritys : Mums reikės daugiau dėmesio skirti rinkos atvėrimui ir griežtesnėms taisyklėms naujose prekybos srityse, kurios mums ekonomiškai svarbios, ypač tokiose srityse kaip intelektinė nuosavybė (INT), paslaugos, investicijos, viešieji pirkimai ir konkurencija .

Patekimo į naująsias rinkas vertė ES verslo įmonėms labai sumažėja, jeigu šalyse neužtikrinama pakankama INT apsauga. Dėl INT pažeidimų teisių turėtojai netenka pajamų iš savo investicijų, o labiausiai novatoriškoms ir kūrybiškoms bendrovėms iškyla didelė rizika. Didžiausias uždavinys šiuo metu yra užtikrinti turimų įsipareigojimų vykdymą, ypač sparčiai augančios ekonomikos šalyse. Komisija skyrė nemažai išteklių kovai su falsifikacijomis ir INT įgyvendinimo užtikrinimui gerinti svarbiausiose trečiosiose šalyse, pvz., Kinijoje. Glaudžiau bendradarbiaujame su tokiais partneriais kaip JAV ir Japonija INT srityje ir vykdome veiklą, siekdami apsaugoti ES geografines nuorodas. Tačiau reikia dar daug padaryti.

Paslaugos – ES ekonomikos kertinis akmuo. Jos sudaro 77 % BVP ir užimtumo, kuris yra palyginti pranaši Europos sritis, turinti didžiausią ES eksporto augimo potencialą. Laipsniška pasaulio prekybos liberalizacija paslaugų sektoriuje yra svarbus veiksnys kalbant apie būsimą ekonomikos augimą taip pat ir besivystančiame pasaulyje. ES reikės derėtis dėl prekybos paslaugomis liberalizacijos su pagrindiniais prekybos partneriais, ypač jeigu patekimas į rinką sudėtingas arba mūsų partneriai turi mažai įsipareigojimų PPO.

Gerinant investicijų sąlygas paslaugų ir kituose sektoriuose trečiosiose šalyse, galima gerokai paspartinti augimą ir ES, ir priimančiosiose šalyse. Kadangi tiekimo grandinės globalizuojamos, vis svarbesnė tampa galimybė laisvai investuoti trečiosiose rinkose. Reikšmės vis dar turi geografija ir artumas. „Fiziškai“ įsikūrusios užsienio šalyje, ES bendrovės realizuoja verslo galimybes, prekybos srautai tampa geriau prognozuojami, o firmos ir kilmės šalies įvaizdis bei reputacija sustiprėja.

Viešieji pirkimai – tai sritis, kurioje ES eksportuotojams atsiveria didelės nepanaudotos galimybės. ES bendrovės pirmauja pasaulyje transporto įrangos, viešųjų darbų ir komunalinių paslaugų srityse. Tačiau jos susiduria su diskriminacija beveik visose mūsų prekybos partnerėse, kurios veiksmingai užkerta kelią eksportui. Tai galbūt didžiausias prekybos sektorius, apsaugotas nuo daugiašalių disciplinų.

Konkurencijos nebuvimas ir valstybės paramos taisyklės trečiosiose šalyse riboja patekimą į rinką, nes sukuria naujas kliūtis, pakeičiančias tarifus arba tradicines netarifines kliūtis. ES strategiškai suinteresuota kurti tarptautines taisykles ir bendradarbiauti rengiant konkurencijos politiką, siekdama užtikrinti, kad Europos įmonės nenukentėtų trečiosiose šalyse dėl nepagrįsto vietos bendrovių subsidijavimo arba antikonkurencinės praktikos. Šioje srityje reikia daug dirbti. Daugelyje šalių paramos suteikimas nėra labai skaidrus.

Visose šiose srityse itin svarbios skaidrios, veiksmingos taisyklės, kurių laikomasi. Tinkamas tokių taisyklių vykdymo užtikrinimas vidaus lygmeniu yra mūsų konkurencingumo pagrindas. Tačiau mums taip pat reikia dirbti su kitais siekiant užtikrinti, kad jų taisyklės ir standartai būtų panašios kokybės.

4. DARBOTVARKĖ: ES IŠORĖS KONKURENCINGUMO VEIKSMŲ PLANAS

Remdamiesi šia analize, turėtume sukurti veiksmų darbotvarkę mėnesiams ir metams į priekį. Turime siekti daryti įtaką pokyčius skatinančioms jėgoms, išnaudoti globalizacijos teikiamas galimybes ir valdyti riziką. Tai uždavinys, kuriam skirtas 2006 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikatas „ Piliečio darbotvarkė Europai “. Komisijos vaidmuo vadovaujant ES prekybos politikai, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, Parlamentu ir kitais, yra unikalus Europos jėgų šaltinis – vaidmuo, kuris yra svarbesnis nei bet kurioje kitoje politikos srityje. Tačiau turime užtikrinti, kad mūsų prioritetai ir metodai būtų pritaikyti ateities uždaviniams.

4.1. Vidaus lygmuo

Atnaujintoje Lisabonos strategijoje pateikiama nuosekli Europos ekonomikų pritaikymo prie naujos aplinkos pasaulyje darbotvarkė. Siekiant užtikrinti, kad mūsų vidaus taisyklėse būtų atsižvelgta į naują spaudimą ir galimybes, „ Piliečio darbotvarkėje “ siūloma iš esmės persvarstyti bendrąją rinką. Jame bus nagrinėjama, kaip vidaus rinka gali toliau padėti Europos verslo įmonėms įgyvendinti konkuravimui tarptautiniu lygmeniu būtinus pokyčius, užtikrinant įvairovę, specializaciją ir naujoves. Tačiau yra ir kitų politikos iniciatyvų, kurias turime įgyvendinti dabar.

Mūsų politikos kūrimo procese turi būti atsižvelgiama į pasaulio konkurencijos uždavinius. Kuo nuoseklesnės mūsų ir mūsų pagrindinių partnerių taisyklės ir praktika, tuo geriau ES verslui. Turime atlikti pagrindinį vaidmenį dalinantis geriausia patirtimi ir kuriant pasaulio taisykles bei standartus. Kad darytume tai veiksmingai, turime taip pat atsižvelgti į mūsų reguliavimo ir kitų standartų rengimo išorinę dimensiją. Tai nereiškia, kad turime supaprastinti taisykles. Vadinasi, reikia laikytis atviro ir lankstaus požiūrio nustatant mūsų taisykles ir užkertant kelią būsimai trinčiai prekybos srityje – taip palaikant Europos verslo įmones – jei įmanoma. Tai jau įtraukta į mūsų darbotvarkę, susijusią su geresniu reguliavimu ES, bet galime padaryti daugiau. Norint tai pasiekti, labai svarbi priemonė yra tarptautinis ir dvišalis bendradarbiavimas reguliavimo srityje.

Europos piliečiai tikisi pamatyti teigiamus ekonominių ir struktūrinių pokyčių rezultatus . Atvirumo pranašumai neturi tokios reikšmės, jeigu nauda nepasiekia piliečių. Komisija ir valstybės narės atlieka svarbius vaidmenis užtikrindamos, kad prekybos atvėrimo ir globalizacijos nauda pasiektų visus piliečius ir nebūtų perimta tam tikrų suinteresuotųjų grupių. 2005 m. pabaigoje liberalizavus prekybą tekstilės gaminiais, ši nauda nebuvo perduota nuosekliai. Komisija nuolat stebės importo ir vartotojų kainas prieš imdamasi tolesnių veiksmų.

Bendrovėms ir žmonėms reikia laiko ir prognozių, kad jie galėtų prisitaikyti prie pokyčių. ES naujosios kartos sanglaudos politikos programos suteikia galimybes numatyti su globalizacija susijusius pokyčius, jiems pasiruošti ir į juos atsakyti. Šias galimybes būtina išnaudoti. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas taip pat suteiks greitą atsakymą į pavienes, aiškiai apibrėžtas problemas, kilusias dėl restruktūrizavimo. Tikslas – skatinti prisitaikymą, tvarų vystymąsi ir užimtumą, o ne apsaugoti atskiras darbo vietas arba bendroves nuo neišvengiamų pokyčių. Be to, iš dalies pakeisdami Muitinės kodeksą ir sukurdami e. muitinę, atnaujinsime ES muitinę ir taip vietoje palengvinsime prekybą bendrovėms.

4.2. Išorės lygmuo

i) PPO

Pasauliui reikalinga stipri daugiašalė prekybos sistema. Tai veiksmingiausias būdas plėsti ir valdyti prekybą visų labui bei unikali priemonė spręsti ginčus.

Europa neatsisakys daugiašališkumo. Esame ištikimi daugiašališkumui ir pasirengę mokėti protingą kainą, kad sistema klestėtų. Dohos derybų sustabdymas – tai prarasta galimybė užtikrinti pasaulio augimą ir vystymąsi. ES pateikė svarbius liberalizacijos pasiūlymus, taip pat ir žemės ūkio sektoriuje, ir aiškiai pareiškė apie savo norą judėti toliau šiuo metu jos turimų įgaliojimų ribose pagal pasaulio susitarimą. Europa ir toliau lieka ištikima PPO ir daug dirba siekdama atnaujinti derybas, kai tik leis aplinkybės kitose šalyse.

ii) Laisvosios prekybos susitarimai

Laisvosios prekybos susitarimai (LPS), jeigu į juos žiūrima atidžiai, gali remtis PPO ir kitomis tarptautinėmis taisyklėmis, toliau ir sparčiau skatindami atvirumą ir integravimą, spręsdami klausimus, kurių kol kas negalima aptarti daugiašaliu būdu, ir padėdami pagrindą kitam daugiašalės liberalizacijos lygmeniui. Pasitelkus LPS, galima spręsti daugelį klausimų, įskaitant investicijas, viešuosius pirkimus, konkurenciją, kitus reguliavimo klausimus ir INT įgyvendinimo užtikrinimą, kurių kol kas PPO nesprendžia.

Tačiau LPS taip pat gali kelti riziką daugiašalei prekybos sistemai. Jie apsunkina prekybą, suardo nediskriminavimo principą ir izoliuoja silpniausias ekonomikas. Kad LPS turėtų teigiamos įtakos, jie turi būti išsamūs, juose turi būti numatyta beveik visos prekybos liberalizacija ir jie turi aprėpti daugiau nei tik PPO disciplinas. ES svarbiausia užtikrinti, kad bet kokie nauji LPS, įskaitant ir mūsiškius, būtų dar vienas žingsnis į priekį daugiašalės liberalizacijos link, o ne kliūtis.

LPS jokiu būdu nėra naujas reiškinys Europoje. Pavyzdžiui, jų vaidmuo svarbus įgyvendinant Europos kaimynystės politiką, nes stiprina ekonominius ir reguliavimo ryšius su ES. Jie yra dalis mūsų derybų dėl ekonominės partnerystės susitarimų su Afrikos, Karibų ir Ramiojo Vandenyno šalimis ir būsimųjų asociacijos susitarimų su Centrinės Amerikos ir Andų bendrijos šalimis. Tačiau, nors mūsų turimais dvišaliais susitarimais gerai palaikomi kaimynystės ir vystymo tikslai, mūsų svarbiausi interesai prekybos srityje, įskaitant ir Aziją, aprėpti ne taip plačiai. Šių susitarimų turinys irgi ribotas. Turėtume toliau įtraukti kitus klausimus ir platesnį prekybos politikos vaidmenį ES išoriniuose santykiuose plėtojant dvišalę prekybą. Tačiau kad prekybos politika padėtų kurti naujas darbo vietas ir skatintų augimą, ekonomikos veiksniai turi atlikti svarbiausią vaidmenį renkantis būsimus LPS.

Pagrindiniai ekonomikos kriterijai naujiems LPS partneriams turėtų būti rinkos potencialas (ekonomikos dydis ir augimas) ir apsaugos nuo ES eksporto interesų lygis (tarifai ir netarifinės kliūtys). Taip pat turėtume atsižvelgti į mūsų galimų partnerių derybas su ES konkurentais, tikėtiną tokių derybų poveikį ES rinkoms ir ekonomikoms bei riziką, kad mūsų kaimyninių ir besivystančių valstybių partnerių privilegijuotasis patekimas į ES rinkas gali būti nutrauktas.

Remiantis šiais kriterijais prioritetas suteikiamas ASEAN šalims, Korėjai ir Mercosur šalims (su kuriomis šiuo metu deramasi). Jose yra aukštas apsaugos lygis ir didelis rinkos potencialas. Be to, jos aktyviai sudaro LPS su ES konkurentais. Indijoje, Rusijoje ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalyse (ten taip pat šiuo metu vyksta derybos) taip pat dera rinkos potencialas su apsaugos lygiais ir dėl to ES tiesiogiai jomis suinteresuota. Kinija taip pat atitinka daugelį šių kriterijų, bet reikalauja ypatingo dėmesio dėl jos siūlomų galimybių ir keliamos rizikos.

Kalbant apie turinį , nauji konkurencija pagrįsti LPS turėtų būti išsamūs, o jų aprėptis –ambicinga. Jais turi būti siekiama kiek galima didesnio prekybos liberalizavimo, įskaitant radikalų paslaugų ir investicijų liberalizavimą. Naują, ambicingą pavyzdinį ES investicijų susitarimą reikia kurti glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis. Tais atvejais, kai mūsų partneriai yra pasirašę LPS su kitomis šalimis, kurios yra ES konkurentės, turime siekti bent visiško lygiavertiškumo. Reikia panaikinti kiekybinius importo apribojimus ir visų rūšių eksporto muitus, mokesčius ir apribojimus.

LPS taip pat turėtų aprėpti netarifines kliūtis suderinant reguliavimo priemones, jei įmanoma, ir griežtas nuostatas dėl prekybos lengvinimo. Juose turi būti griežtesnės nuostatos dėl INT ir konkurencijos, įskaitant, pvz., nuostatas dėl IN teisių įgyvendinimo užtikrinimo pagal EB vykdymo užtikrinimo direktyvą. Prireikus stengsimės įtraukti nuostatas dėl tinkamo valdymo finansų, mokesčių ir teismų srityse. Taip pat turime užtikrinti, kad prekių kilmės taisyklės LPS būtų paprastesnės, modernesnės ir kad jose atsispindėtų globalizacijos aspektai. Sukursime naujų LPS įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos vidaus mechanizmus.

Priimdami sprendimus dėl naujų LPS, turėsime dėti pastangų, kad sustiprintume tvarų vystymąsi mūsų dvišaliais prekybos santykiais. Galima parengti naujas bendradarbiavimo su darbo standartais ir aplinkos apsauga susijusiose srityse nuostatas. Taip pat atsižvelgsime į mūsų partnerių vystymosi poreikius ir galimą bet kokio susitarimo poveikį kitoms besivystančioms šalims, ypač neturtingų šalių preferenciniam patekimui į ES rinkas. Atliekant bendrą poveikio vertinimą, kuris bus atliktas prieš priimant sprendimą dėl LPS derybų pradėjimo, turėtų būti įvertintas ir galimas poveikis vystymuisi. Atsižvelgdami į mūsų padėtį PPO, skatinsime mūsų LPS partnerius palengvinti mažiausiai išsivysčiusių šalių patekimą į jų rinkas, jeigu įmanoma, sudarant sąlygas patekti į tas rinkas nenustatant muitų ir kvotų.

Tai ambicingi tikslai. Derybos dėl dvišalių susitarimų gali būti sudėtingos ir reikalauti daug pastangų, bet turime rasti atspirties tašką deryboms pradėti. Iš pat pradžių turėsime užtikrinti, kad siekiame tokių pat tikslų, kokių siekia ir mūsų galimi partneriai, kad vėliau dėl nesutampančių lūkesčių išvengtume derybų delsimo. Sprendimą pradėti derybas reikia priimti atsižvelgiant į kiekvieną atvejį atskirai, remiantis šiais ekonominiais kriterijais, bet kartu ir į mūsų partnerių pasirengimą ir platesnes politines aplinkybes. LPS nuostatos turėtų būti sudėtinė santykių su atitinkama šalimi ar regionu dalis. Geriausias būdas šiam tikslui pasiekti platesnėje institucinėje architektūroje turės būti rastas atsižvelgiant į kiekvieną atvejį atskirai.

iii) Transatlantinė prekyba ir konkurencija

Transatlantiniai prekybos santykiai yra didžiausi pasaulyje ir sudaro pasaulio ekonomikos pagrindą. Netradicinių, užsienio šalims taikomų kliūčių pašalinimo ekonominė nauda yra potencialiai svarbi ES ir JAV. Jau siekiame to kurį laiką, pastaruoju metu įgyvendindami Transatlantinę ekonomikos iniciatyvą, pradėtą 2005 m., ir tardamiesi reguliavimo klausimais. Neatsižvelgiant į tam tikrą pažangą, ši teritorija kelia tam tikrų sunkumų, tad reikia toliau dėti naujas pastangas.

Taip pat turime dirbti kartu, siekdami išspręsti pasaulio masto uždavinius. Mūsų svarba pasaulio ekonomikoje reiškia, kad ES ir JAV bendradarbiavimas INT apsaugos arba prekybos saugumo klausimais bus labai svarbus.

iv) Kinija

Kinija – vienas didžiausių Europos sugebėjimo išnaudoti globalizaciją kaip galimybę kurti naujas darbo vietas ir užtikrinti augimą išbandymų. Kinija, spręsdama sudėtingus socialinius, aplinkosaugos ir ekonominius klausimus, susiduria su didžiuliais uždaviniais. Europa turi aiškiai suvokti, kad Kinija jai yra galimybė, iššūkis ir galima partnerė.

Per artimiausias savaites Komisija parengs išsamią strategiją dėl Kinijos. Prekybos ir ekonomikos klausimais strategijoje bus nustatyti aiškūs prioritetai, pagrindiniai uždaviniai, pvz., intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo užtikrinimas, patekimo į rinką klausimai ir investavimo galimybės bei išryškinamas glaudesnio Komisijos, valstybių narių ir kitų šalių bendradarbiavimo poreikis sprendžiant šiuos klausimus.

v) INT įgyvendinimo užtikrinimas

ES turėtų sugriežtinti nuostatas dėl INT būsimuose dvišaliuose susitarimuose ir užtikrinti turimų įsipareigojimų vykdymą, siekdama sumažinti INT pažeidimus ir padirbtų prekių gamybą bei eksportą. Komisija suaktyvins savo vykdymo užtikrinimo veiklą ir bendradarbiavimą su tam tikromis mums svarbiausiomis šalimis, ypač su Kinija, Rusija, ASEAN šalimis, Korėja, Mercosur šalimis, Čile ir Ukraina; be to, dirbsime, siekdami pagerinti vykdymo užtikrinimą Turkijoje vykstant deryboms dėl stojimo. Todėl reikės siekti glaudesnio muitinių bendradarbiavimo, sukurti ir sustiprinti dialogą dėl INT, sustiprinti mūsų pozicijas šioje srityje, skirti daugiau išteklių teisių turėtojams palaikyti, ypač MVĮ, ir informuoti ES bendroves, ypač tas, kurios vykdo veiklą Kinijoje, INT klausimais.

vi) Atnaujintoji patekimo į rinką strategija

ES patekimo į rinką strategija pradėta 1996 m. siekiant užtikrinti daugiašalių ir dvišalių prekybos sandorių vykdymą bei atverti trečiųjų šalių rinkas. Jos tikslas – teikti eksportuotojams informaciją apie patekimo į rinką sąlygas ir sukurti kliūčių prekybai šalinimo sistemą. Patekimo į rinką duomenų bazė, sukurta šiai strategijai paremti, padeda informuoti įmones ir politikos kūrėjus apie rinkos sąlygas, bet išnaudotos ne visos jos galimybės.

2007 m. pradžioje Komisija parengs komunikatą dėl atnaujintos patekimo į rinką strategijos. Jame turėtų būti nustatyti nekintantys prioritetai, kuriuose sektoriuose ir rinkose reikia pašalinti prekybos kliūtis, užtikrinant didžiausią naudą ES eksportuotojams.

Komisijai reikės sutelkti išteklius svarbiausiose šalyse, investuoti į technines žinias, koordinuoti politikos priemones ir glaudžiau dirbti su valstybėmis narėmis bei pramonės atstovais ir (arba) eksportuotojais. Taip pat turėtume remtis šiuo metu vykstančiose derybose įgyta patirtimi ir nustatyti, kas padeda, o kas – ne, šalinant sudėtingesnes kliūtis.

vii) Viešieji pirkimai

Beveik visi pagrindiniai ES prekybos partneriai taiko ribojančias viešųjų pirkimų procedūras, kurios diskriminuoja ES eksportuotojus. Komisija svarsto galimybę pateikti pasiūlymą dėl tokių procedūrų, siekdama užtikrinti lygias galimybes ES tiekėjams dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose užsienyje.

Geriausias būdas išspręsti šiuos klausimus yra paskatinti trečiąsias šalis derėtis dėl esminių susitarimų su ES. Kadangi atviros ES viešųjų pirkimų rinkos svarbios mūsų pačių klestėjimui, reikia rasti naujų būdų atverti svarbiausias užsienio viešųjų pirkimo rinkas neuždarant mūsiškių. Taigi, jeigu svarbūs prekybos partneriai aiškiai nurodo, kad nenori taikyti abipusiškumo principo, mes turėtume apsvarstyti galimybę nustatyti kruopščiai į tikslą nukreiptus patekimo į rinką apribojimus kai kurioms ES viešųjų pirkimų rinkos dalims, kad paskatintume mūsų partnerius pasiūlyti abipusį rinkos atvėrimą. Toks požiūris nebūtų taikomas skurdesnėms besivystančioms šalims.

viii) Prekybos apsaugos priemonių persvarstymas

Prekybos apsaugos priemonės sudaro daugiašalės sistemos dalį ir padeda užtikrinti, kad atvirumo teikiamos naudos nesumažintų neteisinga kainodara, prekybos praktika arba subsidijavimas. Turime užtikrinti, kad kiti, naudodamiesi prekybos apsaugos priemonėmis, taikytų griežtus standartus ir kad būtų visiškai laikomasi tarptautinių taisyklių.

Taip pat turime užtikrinti, kad mūsų priemonės būtų veiksmingos ir pritaikytos prie pasaulio ekonomikos pokyčių. Pvz., ES gamintojai vis daugiau konkuruoja su Europos platintojais, kurie užsako gamybos paslaugas užsienyje, – dažnai tai vienintelis būdas atsakyti į tarptautinę konkurenciją ir padėti išsaugoti darbo vietas Europoje. Tiekėjai plėtoja gamybą daugiau nei vienoje šalyje, dažnai ir ES teritorijoje, ir už jos ribų. Vienoje šalyje surinktų prekių sudėtyje gali būti dalių, pagamintų kitoje šalyje. Vartotojai ir kiti gamintojai tikisi sulaukti tokios naudos kaip platesnis pasirinkimas, mažesnės kainos ir aukštesni standartai. Mums reikia apsvarstyti, ar mūsų priemonės leidžia mums atsižvelgti į tokį platų Europos interesų spektrą.

Neteisingo subsidijavimo atveju turime sugriežtinti skaidrumo reikalavimus tarptautiniu lygmeniu ir sustiprinti savo galimybes stebėti trečiosiose šalyse taikomą praktiką. Kai reikia, naudosime PPO ginčų sprendimo mechanizmus arba mūsų pačių antisubsidijavimo priemones, kad panaikintume užsienio šalių taikomą praktiką, kuria neteisingai iškraipoma konkurencija.

Komisija surinks ekspertų ir suinteresuotųjų šalių nuomones, kad apsvarstytų, kaip sustiprinti mūsų prekybos apsaugos priemonių naudojimą XXI amžiuje. Todėl dar šiais metais bus parengta žalioji knyga.

5. IŠVADA

Siekiant pašalinti kliūtis prekybai ir taip užtikrinti Europos konkurencingumą pasaulio ekonomikoje, reikės nustatyti naujus prioritetus ir suformuoti naują požiūrį prekybos politikoje, kartu įgyvendinant aukštos kokybės ES taisykles ir užtikrinant glaudesnius jų ryšius. Tai turėtų būti neatsiejama platesnės Lisabonos strategijos dalis. Šiam tikslui pasiekti reikės glaudesnio bendradarbiavimo Komisijoje ir su valstybėmis narėmis, pramonės atstovais ir kitais subjektais, atsižvelgiant į pasiūlymus dėl nuoseklumo Komisijos komunikate „Europa pasaulyje“.

Pagrindinė, svarbiausia priemonė siekti mūsų tikslų tebėra daugiašalių derybų sistema. Todėl Europa toliau tvirtai laikosi daugiašališkumo principo. Pasaulio prekybos sistema, pagrįsta PPO principais, itin svarbi užtikrinant nuspėjamumą, stabilumą ir kitas būtinas pasaulio augimo sąlygas. Turėsime siekti naujų galimybių, dėti daugiau pastangų rinkoms atverti ir prekybos iškraipymams panaikinti daugiašalėje sistemoje ir įgyvendinant dvišales iniciatyvas. Sieksime sukurti atviros ir teisingos konkurencijos pasaulyje sąlygas bei su savo taisyklėmis ir standartais supažindinti partnerius.

Artimiausiais mėnesiais Komisija siūlo :

Vidaus lygmeniu:

– užtikrinsime, kad vidaus politikos pasiūlymai, kuriais papildomi Europos standartai, būtų suderinti ir su pasaulinio masto konkurencijos nulemtais uždaviniais ;

– stebėdami importo ir vartotojų kainų pokyčius, užtikrinsime, kad prekybos atvėrimo teikiama nauda pasiektų piliečius;

– sukurdami naujos kartos sanglaudos politikos programas ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, padėsime žmonėms prisitaikyti prie pokyčių .

Išorės lygmeniu:

– įvykdysime įsipareigojimus, susijusius su derybų dėl prekybos Dohos raundu, ir PPO, nes tai tinkamiausias būdas atverti ir valdyti pasaulio prekybą;

– teiksime pasiūlymus dėl prioritetų kuriant prekybos ir investavimo santykius su Kinija kaip dalį plačios strategijos siekiant sukurti naudingos ir lygios partnerystės ryšius;

– pradėsime antrąjį ES INT įgyvendinimo užtikrinimo strategijos etapą;

– teiksime pasiūlymus dėl naujos kartos kruopščiai atrenkamų ir prioritetinių LPS ;

– teiksime pasiūlymus dėl atnaujintos ir sugriežtintos patekimo į rinką strategijos ;

– siūlysime priemones užsienio viešųjų pirkimų rinkoms atverti;

– persvarstysime mūsų prekybos apsaugos priemonių veiksmingumą .

Tai toli siekianti darbotvarkė, kurios tikslas padidinti prekybos politikos svarbą augimui ir naujų darbo vietų kūrimui Europoje, paskatinti pasaulio prekybos liberalizaciją ir papildyti kitus mūsų prekybos politikos išorinius politikos tikslus, visų pirma, vystymosi ir kaimynystės tikslus. Tai bus svarbiausias veiksnys vertinant Europos prekybos politikos veiksmingumą artėjančiais mėnesiais ir metais.

Statistical Annex (intra-EU trade excluded)

Table 1: Market potential and key economic indicators of main EU trade partners

Market potential 2005-25 (€ bn)** | GDP (2005, €Bn) | Annual average growth rates 2005-25 (%)* | Trade with the EU (2005, €Bn) | Share of EU trade (2005, %) |

USA | 449 | 10 144 | 3.2 | 412.7 | 18.5 |

China | 204 | 1 573 | 6.6 | 209.4 | 9.4 |

Japan | 74 | 3 920 | 1.6 | 116.4 | 5.2 |

India | 58 | 607 | 5.5 | 40.0 | 1.8 |

ASEAN | 57 | 714 | 4.9 | 115.1 | 5.2 |

Korea | 45 | 598 | 4.7 | 53.3 | 2.4 |

Mercosur | 35 | 677 | 3.6 | 51.0 | 2.3 |

Canada | 28 | 849 | 2.6 | 40.8 | 1.8 |

GCC | 27 | 412 | 4.3 | 87.6 | 3.9 |

Russia | 21 | 526 | 3.0 | 163.0 | 7.3 |

Taiwan | 18 | 268 | 4.3 | 36.5 | 1.6 |

Australia | 17 | 526 | 2.5 | 30.1 | 1.4 |

HK | 12 | 149 | 4.8 | 31.1 | 1.4 |

Iran | 10 | 151 | 4.3 | 24.2 | 1.1 |

Ukraine | 5 | 61 | 4.9 | 20.7 | 0.9 |

Source: World Bank, Global Insights and own calculations. Note: * Growth figures from Global Insights 2007-15.

** Indicates cumulative changes in market size: economic size x growth .

Table 2: World market shares in 2003 and change over the 1995-2003 period

market share 2003 (in %) | change in market share between 1995 and 2003 (in percentage points) |

EU | 21.3 | -1.1 |

Japan | 10.5 | -4.0 |

Korea | 4.4 | 0.3 |

Russia | 1.4 | 0.3 |

India | 1.2 | 0.2 |

Ukraine | 0.3 | 0.2 |

USA | 13.8 | -2.7 |

China | 1.2 | 5.1 |

Hong Kong | 1.8 | 0.5 |

Mediterranean | 1.7 | 0.3 |

GCC | 0.6 | 0.1 |

Mercosur | 2.2 | -0.1 |

Brazil | 1.6 | 0.0 |

ASEAN | 8.3 | 0.2 |

Rest of the world | 18.6 | 0.6 |

Note ( The sum of figures in the first column equals 100, the sum of figures in the last column is 0.

Source : UN Comtrade – Calculation by CEPII (2006) – report for DG Trade

Table 3: World market shares in low-, medium-, and high-quality products in 2003 and change over the 1995-2003 period

(level in percent and variation in percentage points)

down-market | mid-market | up-market |

2003 | Variation | 2003 | Variation | 2003 | Variation |

EU | 12.9 | -1.8 | 20.0 | 2.0 | 32.3 | 3.1 |

Japan | 6.7 | -2.2 | 11.7 | -4.4 | 15.2 | -6.9 |

Korea | 5.1 | -0.1 | 4.4 | 0.8 | 3.1 | -0.6 |

USA | 12.0 | -3.7 | 13.6 | -4.1 | 17.9 | 0.2 |

China | 20.4 | 8.1 | 8.2 | 4.6 | 3.7 | 1.5 |

Mercosur | 3.0 | 0.1 | 4.2 | 0.6 | 0.9 | -0.1 |

ASEAN | 7.4 | -2.8 | 7.7 | -1.5 | 5.3 | -0.3 |

Source : UN Comtrade – Calculation by CEPII (2006) – report for DG Trade

Table 4: Contribution to the trade balance by quality of traded goods in 1995 and 2003

EU | USA | Japan | Korea | India | Russia | China |

2003 |

Low-market | -56.6 | -47.1 | -18.9 | 74.8 | 73.2 | 14.1 | 182.7 |

Mid-market | -15.8 | 5.2 | 30.1 | -19.2 | -43.8 | 39.3 | -57.0 |

Up-market | 75.8 | 20.2 | -0.9 | -55.4 | -36.9 | -66.5 | -88.9 |

not classified | -3.4 | 21.7 | -10.3 | -0.3 | 7.6 | 13.1 | -36.8 |

Low-market | -36.5 | -36.4 | -16.0 | 108.4 | 49.9 | 59.3 | 109.7 |

Mid-market | -20.8 | 25.1 | 23.9 | -39.0 | -29.6 | 42.6 | -41.3 |

Up-market | 61.0 | 10.1 | -4.6 | -68.5 | -61.3 | -112.5 | -63.4 |

not classified | -3.7 | 1.3 | -3.3 | -0.9 | 41.0 | 10.6 | -5.0 |

Table 5: Contribution to Trade Balance of high technology products by quality in 2003

Quality | EU25 | USA | Japan | Korea | Russia | India | China |

[pic]

[pic]

[1] Žr. „Piliečio darbotvarkę Europai“, priimtą Komisijos 2006 m. gegužės mėn., „Atnaujintąją ES tvariosios plėtros strategiją“, priimtą Tarybos 2006 m. birželio mėn., ir „Europą pasaulyje“, priimtą Komisijos 2006 m. birželio mėn.

[2] Pridedamame tarnybų darbo dokumente pateikta išsamesnė analizė, kuria paremtas šis komunikatas.

[3] ˇr. Komisijos komunikatą „Naujoji pramonės politika: sudaromos sąlygos gamybos sektoriui klestėti“ (2005 m. spalio mėn.)

[4] CEPII (2004), Europos pramonės vieta tarptautiniame darbo padalijime: situacija ir perspektyvos

[5] ˇr. 2006 m. gegužės mėn. Komisijos priimtą komunikatą „Skatinti padorų darbą visiems“.