(1)

2015 m. gruodžio 12 d. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (toliau – UNFCCC) priimtas Paryžiaus susitarimas (4) (toliau – Paryžiaus susitarimas) įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d. Paryžiaus susitarimo šalys susitarė užtikrinti, kad pasaulio vidutinė temperatūra didėtų gerokai mažiau nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūra nedidėtų daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Tas įsipareigojimas buvo sustiprintas 2021 m. lapkričio 13 d. pagal UNFCCC priėmus Glazgo klimato paktą, kuriame UNFCCC šalių konferencija – tuo pačiu ir Paryžiaus susitarimo šalių susirinkimas – pripažįsta, kad klimato kaitos poveikis bus daug mažesnis, jei temperatūra padidės 1,5 °C, palyginti su 2 °C, ir nusprendžia toliau dėti pastangas, kad temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 1,5 °C;

(2)

poreikis imtis veiksmų siekiant sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį tampa vis labiau neatidėliotinas, kaip teigiama Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (toliau – IPCC) 2021 m. rugpjūčio 7 d. ataskaitoje „Climate Change 2021: The Physical Science Basis“ („Klimato kaita 2021 m.: pagrindimas gamtos mokslu“), 2022 m. vasario 28 d. ataskaitoje „Climate Change 2022: Impacts, Adaptation and Vulnerability“ („Klimato kaita 2022 m.: poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas“) ir 2022 m. balandžio 4 d. ataskaitoje „Climate Change 2022: Mitigation of Climate Change“ („Klimato kaita 2022 m.: klimato kaitos švelninimas“). Todėl Sąjunga turėtų reaguoti į tokį neatidėliotiną poreikį intensyvindama pastangas;

(3)

Sąjunga nustatė reguliavimo sistemą, kuria siekiama iki 2030 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 40 %; ją, dar prieš įsigaliojant Paryžiaus susitarimui, 2014 m. patvirtino Europos Vadovų Taryba. Tą reguliavimo sistemą sudaro, inter alia, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (5), nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą Sąjungoje (toliau – ES ATLPS), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 (6), kuriuo reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (toliau – LULUCF) išmetamo ir absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pusiausvyrą, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842 (7), kuriuo nustatomi išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo iki 2030 m. nacionaliniai tikslai sektoriuose, kurių neapima Direktyva 2003/87/EB ir Reglamentas (ES) 2018/841;

(4)

2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate dėl Europos žaliojo kurso numatytas atspirties taškas, kad ne vėliau kaip 2050 m. būtų pasiektas Sąjungos tikslas užtikrinti poveikio klimatui neutralumą ir tikslas po to užtikrinti neigiamą išmetamųjų teršalų kiekio balansą, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1119 (8) (Europos klimato teisės aktas) 2 straipsnio 1 dalyje. Europos žaliąjį kursą sudaro išsamus viena kitą papildančių priemonių ir iniciatyvų rinkinys, kuriuo siekiama ne vėliau kaip 2050 m. Sąjungoje užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, ir jame išdėstyta nauja augimo strategija, kurios tikslas – pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurios augimas atsietas nuo išteklių naudojimo. Ja taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Ta pertvarka taip pat turi lyčių lygybės aspektų ir daro ypatingą poveikį kai kurioms nepalankioje padėtyje esančioms ir pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, negalią turintiems asmenims ir rasinių ar etninių mažumų atstovams. Todėl turi būti užtikrinta, kad pertvarka būtų teisinga bei įtrauki ir nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje;

(5)

2022 m. birželio 16 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo (9), kurioje ji akcentavo, kad reikia imtis atitinkamų priemonių ir reikia skirti ypatingą dėmesį paramai tiems regionams, pramonės šakoms, labai mažoms, mažosiomis ir vidutinėms įmonėms, darbuotojams, namų ūkiams ir vartotojams, kurie susidurs su didžiausiais iššūkiais. Toje rekomendacijoje valstybės narės raginamos apsvarstyti įvairias priemones užimtumo ir asmens statuso pokyčių darbo rinkoje, darbo vietų kūrimo ir verslumo, darbuotojų sveikatos ir saugos, viešųjų pirkimų, mokesčių ir socialinės apsaugos sistemų, pagrindinių paslaugų ir būsto srityse, taip pat, inter alia, siekiant stiprinti lyčių lygybę, švietimą ir mokymą;

(6)

priimtu Reglamentu (ES) 2021/1119 Sąjunga teisės aktuose įtvirtino privalomą tikslą ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą, taigi ne vėliau kaip tais metais grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti iki nulio ir tikslą po to užtikrinti neigiamą išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio balansą. Tame reglamente taip pat nustatytas privalomas Sąjungos tikslas ne vėliau kaip 2030 m. Sąjungos viduje išmetamą grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (išmetamą kiekį atskaičius absorbuotą kiekį) sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu. Be to, jame nustatyta, kad grynojo absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio indėlis siekiant Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslo turi būti ne didesnis kaip 225 mln. tonų CO2 ekvivalento;

(7)

norint įgyvendinti Reglamente (ES) 2021/1119 nustatytus įsipareigojimus, taip pat Sąjungos įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, 2030 m. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslui pasiekti skirta Sąjungos reguliavimo sistema turėtų būti pritaikyta;

(8)

Reglamentu (ES) 2018/842 valstybėms narėms nustatyti įpareigojimai dėl jų minimalių indėlių 2021–2030 m. laikotarpiu siekiant įvykdyti dabartinį Sąjungos tikslą – sektoriuose, kuriems taikomas to reglamento 2 straipsnis, išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 2030 m. sumažinti 30 %, palyginti su 2005 m. lygiu. Tuo reglamentu taip pat nustatytos metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotų nustatymo taisyklės ir valstybių narių pažangos joms užtikrinant savo minimalų indėlį vertinimo taisyklės;

(9)

nors apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema bus taikoma ir jūrų transporto išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, taip pat pastatų, kelių transporto bei papildomų sektorių išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, Reglamento (ES) 2018/842 taikymo sritis turėtų išlikti tokia pati. Todėl Reglamentas (ES) 2018/842 turėtų toliau būti taikomas Sąjungos vidaus laivybos sektoriaus išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, bet neturėtų būti taikomas tarptautinės laivybos sektoriaus išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui. Komunalinių atliekų deginimo įrenginių įtraukimas į Direktyvos 2003/87/EB I priedą tos direktyvos 14 ir 15 straipsnių tikslais taip pat neturėtų pakeisti Reglamento (ES) 2018/842 taikymo srities. Valstybės narės išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuriam taikomas Reglamentas (ES) 2018/842 ir į kurį reikia atsižvelgti vykdant atitikties patikras, toliau bus nustatomas atlikus apskaitos ataskaitų peržiūrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999 (10);

(10)

laikantis 2006 m. IPCC gairių dėl nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos, gaminant energiją iš biomasės išmetamas CO2 kiekis pagal Reglamentą (ES) 2018/841 pranešamas įtraukiant jo duomenis į žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės apskaitos kategorijas. Kad būtų išvengta įskaičiavimo du kartus, nustatant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pagal Reglamentą (ES) 2018/842, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, išmetamas naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą, laikomas lygiu nuliui. Kad būtų atsižvelgta į netiesioginio žemės naudojimo keitimo poveikį ir skatinamas tokio kuro tvarumas, svarbu, kad visos valstybės narės visapusiškai įgyvendintų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2001 (11), įskaitant jos tokiam kurui skirtus tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus;

(11)

kai kuriuose sektoriuose išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis padidėjo arba išliko stabilus. Savo 2020 m. rugsėjo 17 d. komunikate „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis. Investavimas į neutralaus poveikio klimatui ateitį žmonių labui“ Komisija nurodė, kad padidintą bendrą 2030 m. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą pavyks pasiekti tik tokiu atveju, jei prisidės visi sektoriai;

(12)

savo 2020 m. gruodžio 11 d. išvadose Europos Vadovų Taryba nurodė, kad naująjį 2030 m. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą Sąjunga kolektyviai pasieks ekonomiškai efektyviausiu būdu ir visos valstybės narės dalyvaus dedant tas pastangas, atsižvelgdamos į sąžiningumo bei solidarumo aspektus ir nė vieno nepalikdamos nuošalyje, ir kad naująjį 2030 m. tikslą reikia pasiekti tokiu būdu, kad būtų išsaugotas Sąjungos konkurencingumas ir atsižvelgta į skirtingą valstybių narių, be kita ko, salose esančių valstybių narių ir salų, pradinę padėtį, konkrečias nacionalines aplinkybes ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo potencialą, taip pat dedamas pastangas;

(13)

kad būtų pasiektas naujasis Sąjungos 2030 m. tikslas sumažinti grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu, sektoriai, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2018/842, turės palaipsniui mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kol 2030 m. jis taps 40 % mažesnis, palyginti su 2005 m. lygiu. Reglamentu (ES) 2018/842 taip pat padedama siekti Paryžiaus susitarimo tikslų ir Reglamentu (ES) 2021/1119 nustatyto Sąjungos tikslo ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą; jam pasiekti reikia ilgainiui suderinti visų valstybių narių pastangas, kartu atsižvelgiant į konkrečias nacionalines aplinkybes;

(14)

Reglamente (ES) 2018/842 nustatyti 2030 m. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslai turi būti peržiūrėti kiekvienos valstybės narės atžvilgiu. Peržiūrint 2030 m. nacionalinius išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslus turėtų būti naudojama ta pati metodika, kuri buvo naudojama, kai buvo priimamas Reglamentas (ES) 2018/842: pagal ją, kad būtų užtikrintas teisingas ir subalansuotas pastangų paskirstymas, nacionaliniai indėliai buvo nustatyti atsižvelgiant į skirtingus valstybių narių pajėgumus ir ekonominio efektyvumo galimybes. Taigi 2030 m. kiekvienos valstybės narės išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslas turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į jos 2005 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kuriam taikomas tas reglamentas, peržiūrėtą pagal jo 4 straipsnio 3 dalį, neįtraukiant patikrinto išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kurį išmetė 2005 m. veikę, bet tik po 2005 m. į ES ATLPS įtraukti įrenginiai;

(15)

todėl nuo šio reglamento įsigaliojimo metų būtina nustatyti naujas privalomas nacionalines ribas, išreikštas metinėmis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotomis. Taikant tas ribas bus palaipsniui pasiektas kiekvienos valstybės narės 2030 m. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslas. Išlaikomos metų, einančių iki šio reglamento įsigaliojimo metų, metinės ribos, nustatytos Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2020/2126 (12);

(16)

COVID– 19 pandemija ir Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą Sąjungos ekonomikai ir jos išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui daro tokį poveikį, kurio kol kas kiekybiškai įvertinti iki galo neįmanoma. Kita vertus, Sąjunga diegia didžiausią visų laikų paskatų paketą ir spartina iškastinio kuro atsisakymo procesą, o tai taip pat gali turėti įtakos išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui. Dėl tokio neaiškumo ir kitų nenumatytų įvykių, darančių poveikį išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, tikslinga 2025 m. peržiūrėti išmetamųjų teršalų duomenis ir prireikus 2025 m. atnaujinti 2026–2030 m. metines šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotas. Tas atnaujinimas turėtų būti grindžiamas išsamia nacionalinių apskaitos duomenų peržiūra, Komisijos atliekama siekiant nustatyti kiekvienos valstybės narės 2021 m., 2022 m. ir 2023 m. išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vidurkį;

(17)

pagal Reglamentą (ES) 2021/1119 pirmenybė turėtų būti teikiama tiesiogiai išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui, kurį reikės papildyti didesniu anglies dioksido kiekio absorbavimu, kad būtų užtikrintas poveikio klimatui neutralumas. Reglamente (ES) 2021/1119 pripažįstama, kad anglies dioksido absorbentai apima natūralius ir technologinius sprendimus. Svarbu, kad būtų įdiegta saugiai ir nuolat saugomo anglies dioksido absorbavimo naudojantis technologiniais sprendimais sertifikavimo Sąjungos sistema, kuri valstybėms narėms ir rinkos operatoriams suteiktų aiškumo, kaip padidinti tokį anglies dioksido absorbavimą. Kai tokia sertifikavimo sistema įsigalios, galės būti atlikta tokio anglies dioksido absorbavimo apskaitos pagal Sąjungos teisę analizė;

(18)

norint paskatinti kuo anksčiau imtis veiksmų ir toliau užtikrinti aplinkosauginį naudingumą, būtina ir tikslinga sumažinti viso 2021–2030 m. laikotarpio metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotų skolinimosi ir rezervavimo viršutines ribas. Kita vertus, valstybės narės turėtų galėti palaipsniui mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir ekonomiškai efektyviai pasiekti didesnius 2030 m. nacionalinius išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus. Atsižvelgiant į naujas griežtesnes pagal šį reglamentą reikalaujamas metines šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotas, tikslinga padidinti metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotų perleidimo tarp valstybių narių esamas viršutines ribas. Galimybė perleisti metines šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotas skatina valstybių narių bendradarbiavimą, nes joms sudaro sąlygas ekonomiškai efektyviai pasiekti savo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus ir kartu užtikrinti aplinkosauginį naudingumą. Reikėtų užtikrinti tokių perleidimų skaidrumą, kad jie būtų atliekami abipusiai patogiu būdu, be kita ko, organizuojant aukcioną, pasinaudojant rinkos tarpininkais, veikiančiais kaip agentūros, sudarant dvišalius susitarimus arba naudojantis elektronine sąsaja, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas keitimuisi informacija apie numatomus perleidimus ir sumažinti sandorių išlaidas.

Pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/1208 (13) jau reikalaujama, kad valstybės narės pateiktų apibendrintą informaciją apie sudarytus perleidimo sandorius. Komisijai surinkus informaciją, per tris mėnesius nuo valstybių narių pranešimų gavimo elektronine forma pateikiama jos santrauka, kurioje nurodomas metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotų perleidimo sandorio kainų intervalas. Be to, per du laikotarpius nuo Reglamento (ES) 2018/1999 38 straipsnio 4 dalyje nurodytų įgyvendinimo aktų paskelbimo ir patikros, kaip laikomasi reikalavimų, procedūros pradžios valstybės narės kiekvieno mėnesio 15 d. Komisijai gali pranešti apie sudarytus perleidimo sandorius. Be to, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas keitimuisi informacija apie numatomus perleidimus, valstybių narių prašoma nuolat atnaujinti atitinkamą informaciją. Komisija parengia gautos informacijos santrauką ir ją laiku pateikia susipažinti elektronine forma. Siekiant padidinti skaidrumą, prieš bet kokį faktinį perleidimą valstybės narės Reglamentu (ES) 2018/1999 įsteigtą Klimato kaitos komitetą turėtų informuoti apie savo ketinimą perleisti dalį savo atitinkamų metų metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kvotos. Todėl tikslinga iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) 2018/1999;

(19)

tam tikroms valstybėms narėms galima atsižvelgti į ribotą ES ATLPS apyvartinių taršos leidimų panaikinimą siekiant užtikrinti Reglamento (ES) 2018/842 reikalavimų laikymąsi (toliau – ES ATLPS lankstumo priemonė). Iš reikalavimus atitinkančių valstybių narių dvi nėra pasinaudojusios ES ATLPS lankstumo priemone, o viena ja pasinaudojo ne visa apimtimi. Atsižvelgiant į šiuo reglamentu nustatytus didesnius užmojus, toms valstybėms narėms turėtų būti suteikta nauja galimybė pasinaudoti arba toliau naudotis ta lankstumo priemone. Todėl tikslinga nustatyti naują terminą, iki kurio tos valstybės narės Komisijai gali pranešti apie ketinimą pasinaudoti ta lankstumo priemone arba naudotis ja didesniu mastu. Be to, atsižvelgiant į ypatingą Maltos ekonomikos struktūrą, tos valstybės narės nacionalinis išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslas, vertinant pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui, gerokai viršija jos ekonomiškai efektyvaus mažinimo potencialą. Todėl tikslinga padidinti Maltos galimybes naudotis ta lankstumo priemone nekeliant grėsmės Sąjungos 2030 m. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslui;

(20)

be ES ATLPS lankstumo priemonės, vertinant, kaip valstybės narės laikosi Reglamento (ES) 2018/842 reikalavimų, galima atsižvelgti į ribotą LULUCF srityje absorbuotą ir išmestą grynąjį teršalų kiekį (toliau – LULUCF lankstumo priemonė). Siekiant užtikrinti, kad iki 2030 m. būtų dedama pakankamai klimato kaitos švelninimo pastangų, tikslinga apriboti LULUCF lankstumo priemonės naudojimą, padalijant LULUCF lankstumo priemonės naudojimą į du atskirus laikotarpius, kurių kiekvienas ribojamas iki pusės didžiausio viso grynojo absorbuoto teršalų kiekio, nustatyto Reglamento (ES) 2018/842 III priede. Taip pat tikslinga suderinti to priedo pavadinimą su Reglamentu (ES) 2018/841, jį iš dalies pakeitus Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2021/268 (14). Todėl Reglamente (ES) 2018/842 Komisijai nebereikia numatyti įgaliojimų priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų iš dalies pakeistas jo III priedo pavadinimas. Todėl Reglamento (ES) 2018/842 7 straipsnio 2 dalis turėtų būti išbraukta;

(21)

norint sudaryti galimybę skubiai ir veiksmingai imtis veiksmų, turėtų būti sustiprintas Reglamente (ES) 2018/842 numatytas taisomųjų veiksmų mechanizmas, taikomas tais atvejais, kai Komisija nustato, kad valstybė narė nedaro pakankamai pažangos, kad pasiektų tame reglamente nustatytas savo metines šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ribas. Todėl tikslinga peržiūrėti reikalavimus, taikomus taisomųjų veiksmų planams, valstybių narių Komisijai pateiktiniems tuo atveju, jei nedaroma pakankamai pažangos;

(22)

Sąjunga ir valstybės narės yra Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (15) (Orhuso konvencija) šalys. Viešasis tikrinimas ir teisė kreiptis į teismą yra esminiai Sąjungos demokratinių vertybių elementai ir teisinės valstybės apsaugos priemonės;

(23)

Sąjungai vykdant klimato srities veiksmus turėtų būti naudojamasi naujausiais moksliniais duomenimis. Todėl Reglamento (ES) 2018/842 kontekste turėtų būti atsižvelgiama į Europos mokslo patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 401/2009 (16) 10a straipsnį, rekomendacijas;

(24)

atsižvelgiant į tai, kad nuo 2026 m. yra įdiegta griežtesnė reikalavimų laikymosi užtikrinimo tvarka, numatyta Reglamente (ES) 2018/841, tikslinga panaikinti 2026–2030 m. laikotarpiu kiekvienos valstybės narės LULUCF sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, viršijančio jos absorbuotą kiekį, išskaičiavimą. Todėl Reglamento (ES) 2018/842 9 straipsnio 2 dalis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(25)

tikslinga, kad 2024 m. atliekant Reglamento (ES) 2018/842 peržiūrą būtų atsižvelgta į Reglamente (ES) 2021/1119 numatytus Sąjungos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus, Sąjungos įsipareigojimą pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus ir visus kitus atitinkamus įsipareigojimus, prisiimamus UNFCCC šalių konferencijose. Be to, atliekant tą peržiūrą turėtų būti įtrauktas išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo planas, suderinamas su Reglamente (ES) 2021/1119 nustatytu privalomu tikslu ne vėliau kaip 2050 m. Sąjungoje užtikrinti poveikio klimatui neutralumą;

(26)

išmetamas kitų nei CO2 šiltnamio efektą sukeliančių dujų, pavyzdžiui, metano, azoto suboksido ir fluorintų dujų kiekis sudaro daugiau kaip 20 % Sąjungoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Išmetamam kitų nei CO2 šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui taikomas Reglamentas (ES) 2018/842, todėl tos dujos neišvengiamai bus įtrauktos valstybėms narėms įdiegiant priemones, kad įvykdytų šiame reglamente joms nustatytus didesnius 2030 m. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus. Ne vėliau kaip 2023 m. birželio 30 d. valstybės narės Komisijai turi pateikti savo integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų atnaujinimo projektą. Komisija pateiks su tuo susijusias gaires, be kita ko, kad paskatintų valstybes nares nustatyti išmetamo metano kiekio mažinimo tikslines vertes ir politiką. Valstybės narės taip pat turi įvertinti, ar jų strateginiai planai pagal bendrą žemės ūkio politiką turėtų būti peržiūrėti, kad atspindėtų Reglamente (ES) 2018/842 pateiktus didesnius užmojus, nustatytus jo daliniais pakeitimais, priimtais šiuo reglamentu. Informaciją apie rezultatus, gautus derinant Sąjungos ir nacionalines pastangas, susijusias su išmetamu kitų nei CO2 šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, Komisija įtrauks į metines ataskaitas pagal Reglamento (ES) 2018/1999 29 straipsnio 5 dalį. Komisija taip pat turi įvertinti integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektus ir gali teikti rekomendacijas valstybėms narėms, nedarančioms pakankamai pažangos. Atlikdama Reglamento (ES) 2018/841 peržiūrą Komisija įvertins žemės ūkyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dabartines tendencijas ir ateities prognozes, taip pat reguliavimo galimybes, kuriomis būtų užtikrinta, kad jos atitiktų tikslą visuose ekonomikos sektoriuose užtikrinti ilgalaikį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą pagal Sąjungos tikslą užtikrinti poveikio klimatui neutralumą ir Sąjungos tarpinius klimato srities tikslus, išdėstytus Reglamente (ES) 2021/1119. Peržiūrėdama Reglamentą (ES) 2018/842 Komisija įvertins, kaip visi sektoriai, kuriems taikomas tas reglamentas, padeda mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, įskaitant, visų pirma, pasiektą išmetamo kitų nei CO2 šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą, taip pat kituose sektoriuose nei žemės ūkis;

(27)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. pakoreguoti, atsižvelgiant į Reglamentą (ES) 2021/1119, valstybėms narėms nustatytus įpareigojimus dėl 2021–2030 m. laikotarpio jų minimalių indėlių siekiant įvykdyti Sąjungos tikslą – sumažinti jos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir padėti siekti Paryžiaus susitarimo tikslų, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(28)

todėl reglamentai (ES) 2018/842 ir (ES) 2018/1999 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,