(1)

2020 m. birželio mėn. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/776 (2) Europos Komisija (toliau – Komisija) tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba Kinija) ir Egipto kilmės austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms (toliau – SPM) nustatė galutinį kompensacinį muitą. Antisubsidinės priemonės – tai 17–30,7 % ad valorem muitas KLR kilmės importui ir 10,9 % ad valorem muitas Egipto kilmės importui (toliau – pradinės priemonės). Tyrimas, po kurio nustatyti šie muitai, inicijuotas 2019 m. gegužės 16 d. (toliau – pradinis tyrimas) (3).

(2)

Komisija gavo pagal pagrindinio reglamento 23 straipsnio 4 dalį ir 24 straipsnio 5 dalį pateiktą prašymą ištirti galimą kompensacinių priemonių, nustatytų importuojamoms Kinijos ir Egipto kilmės SPM, vengimą importuojant iš Turkijos siunčiamus produktus, deklaruojamus arba nedeklaruojamus kaip Turkijos kilmės, ir nustatyti reikalavimą registruoti tokius importuojamus produktus.

(3)

Prašymą 2021 m. lapkričio 3 d. pateikė Sąjungos SPM gamintojų asociacija „TECH-FAB Europe e.V“ (toliau – pareiškėjas).

(4)

Prašyme buvo pateikta pakankamai įrodymų, kad, nustačius priemones Kinijos ir Egipto kilmės SPM, prekybos pobūdis, susijęs su eksportu iš Kinijos, Egipto ir Turkijos į Sąjungą, pasikeitė. Paaiškėjo, kad prekybos pobūdis pasikeitė dėl praktikos, proceso ar veiklos, kurių negalima paaiškinti jokia kita pakankamai pagrįsta priežastimi ar pateisinamomis ekonominėmis aplinkybėmis, išskyrus muito nustatymą: iš Turkijos į Sąjungą buvo siunčiamos SPM, su kuriomis buvo arba nebuvo atliktos tam tikros surinkimo arba užbaigimo operacijos Turkijoje, visų pirma jas siuntė bendrovė „Turkiz Composite Materials Technology Üretim Sanayi ve Ticaret Anonim Şirketi“ (toliau – „Turkiz Composite“ (4)), esanti ASB Europos laisvojoje zonoje Marmaroje (Turkija).

(5)

Be to, prašyme pateikta pakankamai įrodymų, kad galiojančių antisubsidinių priemonių taisomasis poveikis dėl šios praktikos, proceso ar veiklos buvo mažinamas ir kiekio, ir kainos požiūriu. Panašu, kad į ES rinką importuotas didelis tiriamojo produkto kiekis. Be to, buvo pakankamai įrodymų, kad SPM buvo importuojamos žalingomis kainomis.

(6)

Galiausiai prašyme buvo pateikta pakankamai įrodymų, kad iš Turkijos siunčiamoms SPM ir toliau buvo teikiamos subsidijos SPM gamybai ir pardavimui pagal galiojančias priemones. SPM ir jų dalis gamina ir į Turkiją eksportuoja Kinijos ir Egipto bendrovės, kurios, kaip nustatyta, gauna kompensuotinų subsidijų už SPM, kurioms taikomos galiojančios priemonės, gamybą ir pardavimą.

(7)

Nagrinėjamasis produktas – Kinijos Liaudies Respublikos ir Egipto kilmės medžiagos iš austų ir (arba) ištisinėmis gijomis siūtų stiklo pluošto pusverpalių ir (arba) verpalų su kitais elementais ar be jų, išskyrus įmirkytus ar iš anksto įmirkytus produktus ir tinklines medžiagas, kurių akučių ilgis ir plotis didesni nei 1,8 mm ir svoris didesnis nei 35 g/m2, kurių KN kodai Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/776 įsigaliojimo dieną buvo ex 7019 39 00, ex 7019 40 00, ex 7019 59 00 ir ex 7019 90 00 (TARIC kodai 7019390080, 7019400080, 7019590080 ir 7019900080) (toliau – nagrinėjamasis produktas). Šiam produktui taikomos šiuo metu galiojančios priemonės.

(8)

Tiriamasis produktas yra tas pats, kaip apibrėžta ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje, tačiau siunčiamas iš Turkijos ir deklaruojamas arba nedeklaruojamas kaip Turkijos kilmės (Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/2230 (5) įsigaliojimo dieną klasifikaciniai TARIC kodai buvo 7019390083, 7019400083, 7019590083 ir 7019900083) (toliau – tiriamasis produktas).

(9)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad iš Kinijos ir Egipto į Sąjungą eksportuojamų SPM ir Turkijos arba ne Turkijos kilmės iš Turkijos siunčiamų SPM pagrindinės fizinės ir cheminės savybės ir naudojimo paskirtis yra tokios pačios, todėl jos laikomos panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio c punkte.

(10)

Informavusi valstybes nares ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 23 straipsnį, Komisija inicijavo tyrimą ir Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/2229 (6) (toliau – inicijavimo reglamentas) nustatė reikalavimą registruoti importuojamas SPM, siunčiamas iš Turkijos ir deklaruojamas arba nedeklaruojamas kaip Turkijos kilmės.

(11)

Sąjungoje įsisteigęs vėjo jėgainių menčių gamintojas „LM Wind Power“ teigė, kad tyrimo inicijavimas nebuvo pagrįstas, nes nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, todėl tyrimas turėtų būti nedelsiant nutrauktas.

(12)

Gamintojas teigė, kad priemonių nebuvo vengiama, nes nesikeitė nei Turkijos ir Sąjungos, nei Kinijos bei Egipto ir Sąjungos prekybos pobūdis, dėl kurio būtų galima daryti išvadą, kad priemonių buvo vengiama. Jis taip pat teigė, kad Turkijoje vykdoma praktika, procesas ar veikla nepriskiriami nė vienai iš pagrindinio reglamento 23 straipsnio 3 dalies antros pastraipos kategorijų. Visų pirma prašyme nepateikta jokių įrodymų, kad iš Turkijos į Sąjungą buvo siunčiamos Kinijos arba Egipto kilmės SPM. Be to, praktika, procesas ar veikla negali būti laikomi nedideliu pakeitimu, nes tiriamasis produktas yra galutinės grandies produktas ir kaip toks skiriasi nuo jo žaliavų (daugiausia stiklo pluošto pusverpalių), arba surinkimo operacijomis, visų pirma todėl, kad tiriamasis produktas ir stiklo pluošto pusverpaliai nėra priskiriami prie tų pačių muitų tarifo pozicijų.

(13)

Jis taip pat tvirtino, kad Turkijoje vykdyti minėtą praktiką, procesą ar veiklą įsteigiant šioje šalyje SPM gamyklą buvo pakankamai pagrįsta priežastis ir pateisinamos ekonominės aplinkybės, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 23 straipsnio 3 dalyje. Turkijoje buvo didelė SPM paklausa, o ją daugiausia lėmė Turkijos vėjo energijos sektorius, kuriam 2020 m. reikėjo apie 20 000–25 000 tonų šių medžiagų. Paklausa didėjo, o tai matyti iš to, kad 2018 m. Turkijos bendrovė Turkijoje įsteigė naują stiklo pluošto gamybos bendrovę, kurios papildomi gamybos pajėgumai siekė 70 000 tonų per metus. Galiausiai gamintojas tvirtino, kad netoli Turkijos esančiuose kaimyniniuose regionuose, kaip antai Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, SPM paklausa taip pat padidėjo ir kad šios aplinkybės taip pat pateisina gamyklos steigimą Turkijoje.

(14)

Panašias pastabas pateikė kitas Sąjungoje įsisteigęs Europos vėjo jėgainių menčių gamintojas „Vestas Wind Systems A/S“ ir vienas Turkijos eksportuojantis SPM gamintojas „Turkiz Composite“, esantis ASB Europos laisvojoje zonoje Marmaroje (Turkija), kur jam taikomos pelno mokesčio ir PVM lengvatos.

(15)

Dėl įsisteigimo Turkijoje ekonominio pagrįstumo bendrovė „Turkiz Composite“ taip pat tvirtino, kad Kinijos patronuojančiosios bendrovės direktorių valdyba sprendimą įsteigti bendrovę Turkijoje priėmė dar 2018 m. balandžio 24 d., t. y. prieš Komisijai inicijuojant 1 konstatuojamojoje dalyje nurodytą pradinį tyrimą.

(16)

Egipto valdžios institucijos tvirtino, kad Egiptas buvo neteisingai įtrauktas į šį tyrimą, nes nebuvo priemonių vengimo praktikos, susijusios su Egiptu. Jos, kaip ir bendrovė „LM Wind Power“, tvirtino, kad nebuvo įrodymų, jog priemonių vengiama Turkijoje vykdant surinkimo operacijas, kurioms naudojami iš Egipto eksportuoti stiklo pluošto pusverpaliai, arba iš Kinijos ir Egipto siunčiamų SPM persiuntimo iš Turkijos į Sąjungą operacijas.

(17)

Turkijos valdžios institucijos pabrėžė, kad Turkijoje yra daug įrengtųjų pajėgumų ir gaminama daug SPM, todėl mano, kad tam tikras sąlygas atitinkantys Turkijos vidaus gamintojai turėtų būti atleisti nuo išplėstųjų priemonių.

(18)

Galiausiai Sąjungos stiklo pluoštu sustiprintų plastikinių vamzdžių sistemų ir sprendimų tiekėja „Amiblu Holding GmbH“ tvirtino, kad veiksmai, kuriais siekiama kovoti su rinką iškraipančia priemonių vengimo praktika, susijusia su SPM importu iš trečiųjų šalių, įskaitant Turkiją, atitinka Sąjungos interesus. Visų pirma ji tvirtino, kad jos konkurentų Turkijoje importuojamiems stiklo pluošto pusverpaliams netaikomos antidempingo ir kompensacinės priemonės, todėl daromas poveikis Sąjungos pramonės konkurencinei padėčiai. Bendrovė taip pat paragino Komisiją atlikti sisteminį priemonių vengimo mechanizmų trečiosiose šalyse, įskaitant Turkiją, vertinimą.

(19)

Dėl pirmiau minėtų tvirtinimų, susijusių su tyrimo inicijavimu, Komisija priminė, kad tyrimas inicijuotas remiantis prašyme pateiktais įrodymais. Nors atliekant tyrimą nebuvo galima patvirtinti, kad perkrovimas atliekamas be surinkimo operacijų, buvo nustatyta surinkimo ar užbaigimo operacijų įrodymų. Šiuo atžvilgiu Komisija priminė, kad pagrindinio reglamento 23 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje aiškiai vartojama frazė inter alia, taigi apimama tokia vengimo praktika kaip surinkimo operacijos, kuri nėra aiškiai įvardyta tame straipsnyje. Prašyme pateikta pakankamai įrodymų (7), kad buvo vykdomos surinkimo operacijos ir kad jos buvo vykdomos naudojant stiklo pluošto pusverpalius iš KLR ir Egipto (8). Nustatant, ar surinkimo operacija yra priemonių vengimas, tiriamojo produkto arba jo pagrindinių gamybos žaliavų tarifinis klasifikavimas nėra aktualus.

(20)

Be to, prašyme pateikta pakankamai įrodymų, kad nėra jokių kitų pateisinamų ekonominių aplinkybių, išskyrus muitų nustatymą (pvz., nuoroda į 2018 m. „China Hengshi Foundation Company Limited“ metinę ataskaitą) (9). Remiantis prašymu, 2018 m. metinėje ataskaitoje nustatyta veiklos rizika, susijusi su įmonių grupės „China National Building Materials Group“ veiklos plėtra į Turkiją, buvo „rizika, susijusi su Europos Sąjungos mūsų produktams nustatytais antidempingo muitais ir Kinijos bei JAV prekybos nesutarimų“ (10). Aiškiai nurodytas atskiras antidempingo tyrimas buvo inicijuotas likus maždaug trims mėnesiams iki pradinio tyrimo, po kurio buvo nustatyti kompensaciniai muitai. Taigi šis teiginys rodo ketinimą vengti muitų, nustatytų Komisijai atlikus tyrimą.

(21)

Todėl Komisija atmetė tvirtinimus, kad prašyme nepateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą. Komisija atsižvelgė į bendrovės „Amiblu Holding GmbH“ ir Turkijos valdžios institucijų pareiškimus.

(22)

Atliekant tyrimą buvo nagrinėjamas 2019 m. sausio 1 d. – 2021 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Surinkti TL duomenys siekiant ištirti, be kita ko, tariamą prekybos pobūdžio pasikeitimą nustačius priemones nagrinėjamajam produktui ir ar vykdoma praktika, procesas ar veikla, kurių negalima paaiškinti jokia kita pakankamai pagrįsta priežastimi ar pateisinamomis ekonominėmis aplinkybėmis, išskyrus muito nustatymą. Siekiant išnagrinėti, ar dėl importo sumažėjo galiojančių priemonių taisomasis poveikis kainų ir (arba) kiekio požiūriu ir ar buvo vykdomas subsidijavimas, surinkta išsamesnių 2020 m. liepos 1 d. – 2021 m. birželio 30 d. laikotarpio (toliau – ataskaitinis laikotarpis arba AL) duomenų.

(23)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė Kinijos, Egipto ir Turkijos valdžios institucijoms, žinomiems tų šalių eksportuojantiems gamintojams, Sąjungos pramonei bei ES ir Turkijos asociacijos tarybos pirmininkui.

(24)

Be to, Komisija paprašė Turkijos atstovybės Europos Sąjungoje jai pateikti pavadinimus ir adresus eksportuojančių gamintojų ir (arba) atstovaujančių asociacijų, kurie galėtų būti suinteresuoti dalyvauti tyrime kartu su pareiškėjo prašyme nurodytais Turkijos eksportuojančiais gamintojais.

(25)

Prašymo taikyti išimtį formos Turkijos gamintojams / eksportuotojams ir klausimynai Kinijos ir Egipto gamintojams / eksportuotojams ir Sąjungos importuotojams pateikti Prekybos GD svetainėje.

(26)

Prašymo taikyti išimtį formas pateikė keturi iš šešių žinomų eksportuojančių gamintojų. Tai buvo:

(27)

Be to, klausimyno atsakymus pateikė šešios Kinijos ir Egipto bendrovės, susijusios su „Turkiz Composite“ .

(28)

Klausimyno atsakymus taip pat pateikė Vengrijos bendrovė „Metyx Hungary Korlátolt Felelősségű Társaság“ (bendrovės „Telateks Tekstil Ürünleri Sanayi ve Ticaret Anonim Şirketi“ gaminamų SPM susijusi importuotoja) ir Vokietijos bendrovė „Saertex GmbH & Co. KG“ (bendrovės „Saertex Turkey Teksil Ltd. Şti.“ patronuojančioji bendrovė ir jos gaminamų SPM importuotoja).

(29)

Suinteresuotosioms šalims suteikta galimybė per inicijavimo reglamente nustatytą terminą raštu pareikšti nuomonę ir prašyti būti išklausytoms. Visoms šalims buvo pranešta, kad nepateikus visos susijusios informacijos arba pateikus neišsamią, melagingą ar klaidinančią informaciją, gali būti taikomas pagrindinio reglamento 28 straipsnis ir išvados daromos remiantis turimais faktais.

(30)

2022 m. vasario 4 d. įvyko klausymas, kuriame dalyvavo bendrovė „LM Wind Power“. Atskleidus faktus liepos 12 d. surengtas klausymas, kuriame dalyvavo bendrovė „Turkiz Composite“.

(31)

Pagal pagrindinio reglamento 23 straipsnio 3 dalį, siekiant įvertinti galimą priemonių vengimą, reikėtų išnagrinėti šiuos dalykus:

(32)

Prašyme nurodyta, kad SPM galėjo būti perkraunamos, visų pirma siunčiant jas iš Turkijos į Sąjungą, atliekant arba neatliekant tam tikras surinkimo ar užbaigimo operacijas Turkijoje (žr. 4 konstatuojamąją dalį).

(33)

Kalbant apie perkrovimą, atlikus tyrimą nenustatyta jokių įrodymų, kad kuris nors iš keturių bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų būtų vykdęs tokią praktiką. Todėl atliekant šį tyrimą šio teiginio nebuvo galima patvirtinti.

(34)

Kalbant apie surinkimo / užbaigimo operacijas, pagrindinio reglamento 23 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje jos konkrečiai nenurodomos kaip vengimo praktika, procesas ar veikla. Vis dėlto pagrindinio reglamento 23 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje aiškiai vartojama frazė inter alia, kuri reiškia, kad toje pastraipoje pateikiamas nebaigtinis galimų vengimo veiksmų sąrašas. Todėl ji apima ir kitą vengimo praktiką, kuri nėra aiškiai nurodyta aptariamame straipsnyje, pavyzdžiui, surinkimo / užbaigimo operacijas. Todėl, kadangi iš pareiškėjo prašyme pateiktų įrodymų matyti, kad Turkijoje yra atliekamos surinkimo / užbaigimo operacijos, Komisija taip pat analizavo, mutatis mutandis, ar pagrindinio antidempingo reglamento 13 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai yra įvykdyti, visų pirma:

(35)

Kaip nurodyta 26 konstatuojamojoje dalyje, keturi Turkijos eksportuojantys gamintojai paprašė jiems taikyti išimtį, jeigu priemonių taikymas būtų išplėstas Turkijos atžvilgiu. Jie bendradarbiavo viso tyrimo metu, pateikdami prašymo taikyti išimtį formas ir atsakydami į raštus dėl informacijos neišsamumo. Turkijos eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygis buvo aukštas, nes jų pateiktose prašymo taikyti išimtį formose nurodyta bendra SPM eksporto į Sąjungą apimtis atitiko visą ataskaitinio laikotarpio Turkijos importo apimtį, nustatytą remiantis Eurostato importo statistikos duomenimis.

(36)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 26 straipsnį surengė tikrinamąjį vizitą bendrovės „Turkiz Composite“ patalpose. Priešingai nei kiti trys apie save pranešę gamintojai, ši bendrovė importavo beveik visas savo žaliavas, visų pirma 100 % pagrindinės žaliavos (stiklo pluošto pusverpalių), iš savo susijusių bendrovių Kinijoje ir Egipte. Be to, ši bendrovė ataskaitiniu laikotarpiu buvo pati didžiausia Turkijos SPM eksportuojanti gamintoja. Ataskaitiniu laikotarpiu ji į Sąjungą eksportavo daugiau SPM nei kiti trys bendradarbiavę Turkijos eksportuojantys gamintojai kartu paėmus.

(37)

1 lentelėje parodyta SPM importo iš Kinijos, Egipto ir Turkijos raida tiriamuoju laikotarpiu.

1 lentelė.

SPM importas į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu (tonomis)

(38)

1 lentelėje parodyta, kad SPM importas iš Turkijos padidėjo nuo 2 334 tonų 2019 m. iki 8 367 tonų ataskaitiniu laikotarpiu. Reikšmingas padidėjimas ataskaitiniu laikotarpiu, palyginti su 2019 m., sutapo su bendrovės „Turkiz Composite“, kuri pradėjo gaminti nuo 2019 m. kovo mėn., gamybos padidėjimu.

(39)

SPM importas iš Kinijos sumažėjo nuo 43 460 tonų 2019 m. iki 33 263 tonų ataskaitiniu laikotarpiu, o SPM importas iš Egipto – nuo 11 349 tonų 2019 m. iki 3 608 tonų.

(40)

2 lentelėje parodyta Kinijos ir Egipto stiklo pluošto pusverpalių importo į Turkiją raida remiantis GTA duomenų bazėje pateiktais Turkijos importo statistiniais duomenimis.

2 lentelė.

Stiklo pluošto pusverpalių importo į Turkiją iš Kinijos ir Egipto apimtis tiriamuoju laikotarpiu (tonomis)

(41)

Pagrindinė SPM gamybos žaliava yra stiklo pluošto pusverpaliai. Ši gamybos žaliava toliau perdirbama SPM gaminti. Iš Komisijos turimų įrodymų matyti, kad Turkijos į Sąjungą eksportuotos SPM daugiausia buvo gaminamos iš stiklo pluošto pusverpalių.

(42)

2 lentelėje parodyta, kad stiklo pluošto pusverpalių importas iš Kinijos į Turkiją labai išaugo – nuo 6 996 tonų 2019 m. iki 19 201 tonų ataskaitiniu laikotarpiu. Stiklo pluošto pusverpalių importas iš Egipto į Turkiją taip pat smarkiai išaugo – nuo 9 142 tonų 2019 m. iki 30 149 tonų ataskaitiniu laikotarpiu. Importas iš Kinijos ir Egipto kartu sudarė apie 70 % visų Turkijos importuotų stiklo pluošto pusverpalių 2020 m. ir ataskaitiniu laikotarpiu. Be to, labai išaugęs stiklo pluošto pusverpalių importas iš Kinijos ir Egipto į Turkiją taip pat sutapo su tuo, kad bendrovė „Turkiz Composite“ savo didžiausiam pirkėjui Europoje pradėjo tiekti tik nuo 2020 m. gegužės mėn., todėl padidėjo stiklo pluošto pusverpalių suvartojimas SPM gamybai.

(43)

„Turkiz Composite“ pripažino, kad visi stiklo pluošto pusverpaliai, kuriuos bendrovė naudojo SPM gaminti, buvo pirkti iš Kinijos ir iš Egipto, visų pirma iš susijusių bendrovių Kinijoje ir Egipte. Bendrovė šiuos pusverpalius importavo pagal SS kodą 7019 12. Importas pagal šį kodą išaugo daugiausiai, palyginti su kitu Turkijos importu iš Kinijos ir Egipto.

(44)

Labai padidėjusi stiklo pluošto pusverpalių importo iš Kinijos ir Egipto į Turkiją apimtis rodo, kad Turkijoje didėjo tokių gamybos žaliavų paklausa, ką bent iš dalies galima paaiškinti tuo, kad ataskaitiniu laikotarpiu padidėjo Turkijos SPM gamyba ir eksportas. Tai patvirtino ir bendrovės „Turkiz Composite“ pateikta informacija.

(45)

SPM eksporto iš Turkijos į Sąjungą apimties padidėjimas ir SPM eksporto iš Kinijos ir Egipto į Sąjungą sumažėjimas yra Turkijos ir Sąjungos prekybos pobūdžio pasikeitimas pagal pagrindinio reglamento 23 straipsnį, kaip ir didelis Kinijos ir Egipto stiklo pluošto pusverpalių eksporto į Turkiją apimties padidėjimas ataskaitiniu laikotarpiu, palyginti su 2019 m., kaip matyti iš 2 lentelės.

(46)

Pagrindinio reglamento 23 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad prekybos pobūdžio pasikeitimas būtų susijęs su praktika, procesu ar veikla, kurių negalima paaiškinti jokia kita pakankamai pagrįsta priežastimi ar pateisinamomis ekonominėmis aplinkybėmis, išskyrus muito nustatymą.

(47)

Komisija priminė, kad praktika, procesas ar veikla apima dalių surinkimo / užbaigimo operacijas trečiojoje šalyje, kaip paaiškinta 19 konstatuojamojoje dalyje.

(48)

„Turkiz Composite“ tvirtino, kad buvo pagrįsta priežastis ir pateisinamos ekonominės aplinkybės jai įsteigti. Bendrovė tvirtino, kad ji buvo įsteigta Turkijoje dėl didelės SPM paklausos šioje šalyje ir dėl padidėjusios SPM paklausos kaimyninėse šalyse, išskyrus ES (daugiausia Egipte, Jordanijoje, Irane ir tam tikru mastu Saudo Arabijoje), taip pat dėl didelės ir didėjančios stiklo pluošto pusverpalių paklausos Turkijoje.

(49)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad įsteigti bendrovę Turkijoje „Turkiz Composite“ nusprendė prieš inicijuojant pradinį tyrimą. Ji buvo įsteigta 2018 m. birželio 1 d., tačiau gamybą pradėjo tik 2019 m. kovo mėn., nes vis dar reikėjo rasti patalpas ir įsigyti, perkelti, įrengti bei išbandyti visas SPM mašinas. Gamybos pradžios data sutapo su pradinio antidempingo tyrimo dėl iš Kinijos ir Egipto importuojamų SPM inicijavimo data (11), t. y. maždaug trimis mėnesiais anksčiau nei pradinio tyrimo inicijavimo data.

(50)

Be to, pagrindinio reglamento 23 straipsnio 3 dalyje nustatytas ryšys tarp atitinkamos praktikos, proceso ar veiklos ir prekybos pobūdžio pasikeitimo, nes prekybos pobūdžio pasikeitimą turi lemti tokia praktika, procesas ar veikla. Todėl tam, kad praktika, procesas ar veikla, dėl kurių pasikeitė prekybos pobūdis, nebūtų laikomi priemonių vengimu pagal pagrindinio reglamento 23 straipsnio 3 dalį, būtent tą praktiką, procesą ar veiklą turi būti galima paaiškinti ne muitų nustatymu, o pakankamai pagrįsta priežastimi ar pateisinamomis ekonominėmis aplinkybėmis.

(51)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, argumentas, kad bendrovė buvo įsteigta siekiant gaminti vidaus, Afrikos ir Artimųjų Rytų rinkoms, neturi reikšmės, nes ne bendrovės įsteigimas yra praktika, procesas ar veikla, dėl kurių pasikeitė prekybos pobūdis. Praktika, lėmusi šį pasikeitimą, yra Turkijoje atliekamos surinkimo ir (arba) užbaigimo operacijos, nes būtent dėl jų labai didėja SPM (surinkto produkto) eksportas į Sąjungą. Bendrovės „Turkiz Composite“ SPM pardavimas eksportui į Sąjungą gerokai padidėjo, kai nuo 2020 m. gegužės mėn. bendrovė pradėjo laipsniškai didinti tiekimą savo didžiausiam Europos pirkėjui (žr. 42 konstatuojamąją dalį), o tai sutapo su pradinių priemonių nustatymo data (žr. 1 konstatuojamąją dalį).

(52)

Be to, tai, kad bendrovė, kuri, kaip teigiama, buvo įsteigta vidaus, Afrikos ir Artimųjų Rytų rinkoms aptarnauti, vietoje to, pradėjus antidempingo tyrimą, produkciją faktiškai tiekė tik vidaus ir Sąjungos rinkoms (12), rodo, kad jos surinkimo operacijų veikla buvo pradėta reaguojant į tyrimą, o vėliau, nustačius muitus, ji tapo dar intensyvesnė.

(53)

Atskleidus faktus bendrovės „Turkiz Composite“ ir „LM Wind Power“ tvirtino, kad Komisija, pateikdama argumentus, nepateikė teisinės pateisinamų ekonominių aplinkybių analizės, nes neįvertino, ar praktiką, procesą ar veiklą buvo galima paaiškinti pateisinamomis ekonominėmis aplinkybėmis ar pakankamai pagrįsta priežastimi. Šios bendrovės taip pat nurodė, kad Komisija taikė neteisingą laiko kriterijų, nes nepripažino, kad praktikos, proceso ar veiklos priežastis turi būti muitų nustatymas, o ne tyrimo pradėjimas. Galiausiai jos tvirtino, kad jeigu Komisija būtų taikiusi teisingus teisinius kriterijus, ji būtų padariusi išvadą, kad bendrovės „Turkiz Composite“ steigimą buvo galima paaiškinti pakankamai pagrįsta priežastimi ar pateisinamomis ekonominėmis aplinkybėmis. Bendrovės tvirtino, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios pradėta gaminti Turkijos gamykloje, buvo siekis aptarnauti Turkijos vidaus rinką.

(54)

Komisija šiuos tvirtinimus atmetė. Pirma, nebuvo taip, kad Komisija neįvertino, ar praktiką, procesą ar veiklą buvo galima paaiškinti pateisinamomis ekonominėmis aplinkybėmis ar pakankamai pagrįsta priežastimi. Šis vertinimas buvo atliktas, kaip aiškiai paaiškinta 49 ir 50 konstatuojamosiose dalyse. Komisija aiškiai nustatė praktiką, procesą ar veiklą, dėl kurių pasikeitė prekybos pobūdis, ir tuomet išanalizavo galimas tokią praktiką pateisinančias aplinkybes. Priešingai, nei tvirtino suinteresuotosios šalys, ir kaip paaiškinta 51 konstatuojamojoje dalyje, atitinkama praktika, procesas ar veikla – tai ne „Turkiz Composite“ įsteigimas ar vidaus rinkoje vykdomas pardavimas, nes ne dėl jų pasikeitė prekybos pobūdis, kaip aptarta 2.3 punkte.

(55)

Antra, Komisija netaikė neteisingo laiko kriterijaus. 49 konstatuojamojoje dalyje ji nurodė, kad gamybos pradžios data sutapo su pradinio tyrimo inicijavimo data. Ši išvada, pagrįsta patikrinta bendrovės „Turkiz Composite“ pateikta informacija, buvo teisiškai svarbi, nes viena iš pagrindinio antidempingo reglamento (13) 13 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų yra ta, kad „<...> tos operacijos prasidėjo arba žymiai suintensyvėjo jau pradėjus arba prieš pat pradedant antidempingo tyrimą <...>“. Pagrindinio reglamento 23 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas priemonių vengimas ir atitinkamai daugiausia dėmesio skiriama muito nustatymui, nes jeigu muitas nebūtų taikomas, priemonių nebūtų vengiama. Tai nėra kliūtis praktiką, procesą ar veiklą, pradėtą inicijavus tyrimą, laikyti įrodymu, kad vėliau nustatytas (ir pagrįstai tikėtinas) muitas yra tokią praktiką pateisinanti aplinkybė. Suinteresuotosios šalies siūlomas 23 straipsnio 3 dalies aiškinimas ne tik būtų nesuderinamas su pirmiau cituotos pagrindinio antidempingo reglamento 13 straipsnio 2 dalies formuluote, bet ir neleistų į 23 straipsnio 3 dalies taikymo sritį įtraukti priemonių vengimo praktikos, pradėtos laikotarpiu nuo tyrimo inicijavimo iki muitų nustatymo. Tai prieštarautų pačiam pagrindinio antidempingo reglamento 13 straipsnio tikslui (ir, mutatis mutandis, pagrindinio reglamento 23 straipsniui), kaip yra nustatęs Teismas (14).

(56)

Dėl tvirtinimo, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo paleista Turkijos gamykla, buvo siekis aptarnauti Turkijos vidaus rinką, Komisija pažymėjo, kad atliekant šį tyrimą bendrovė „Turkiz Composite“ šiek tiek pakeitė savo argumentus, nes prieš atskleidžiant faktus bendrovė teigė, kad buvo siekiama aptarnauti vidaus, Afrikos ir Artimųjų Rytų rinkas. Kaip minėta 52 konstatuojamojoje dalyje, tiriamuoju laikotarpiu bendrovė „Turkiz Composite“ savo produkciją tiekė vidaus ir Sąjungos rinkoms. Bet kuriuo atveju bendrovės „Turkiz Composite“ veiklos mastas tiriamuoju laikotarpiu labai padidėjo, kaip matyti iš šių nustatytų faktų:

(57)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, atlikus tyrimą nenustatyta jokios kitos pakankamai pagrįstos priežasties ar pateisinamos ekonominės aplinkybės, dėl kurios smarkiai padidėjo bendrovės „Turkiz Composite“ surinkto produkto eksportas į Sąjungą, išskyrus tai, kad taip siekta išvengti galiojančių antidempingo muitų.

(58)

Pagrindinio antidempingo reglamento 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga, kad surinkimo operacijos turi būti prasidėjusios arba labai suintensyvėjusios jau inicijavus antidempingo tyrimą ar prieš pat jį inicijuojant, o atitinkamos dalys būtų iš šalies, kuriai taikomos antidempingo priemonės. Kaip nurodyta 19 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjant antisubsidijų bylą pagal pagrindinio reglamento 23 straipsnio 3 dalį mutatis mutandis galima taikyti pagrindinio antidempingo reglamento 13 straipsnio 2 dalyje nustatytus teisinius standartus.

(59)

Pradinis tyrimas inicijuotas 2019 m. gegužės 16 d., o galutiniai kompensaciniai muitai nustatyti 2020 m. birželio 15 d. Bendrovė „Turkiz Composite“ oficialiai įsteigta 2018 m. birželio 1 d., o gamybą pradėjo nuo 2019 m. kovo mėn. Taigi, gamybos pradžios data sutampa su pradinio antidempingo tyrimo dėl iš Kinijos ir Egipto importuojamų SPM inicijavimo data, t. y. gamyba pradėta maždaug trimis mėnesiais anksčiau nei inicijuotas pradinis tyrimas.

(60)

Be to, palyginti su 2019 m., 2020 m. ir tiriamuoju laikotarpiu bendrovė „Turkiz Composite“ gerokai padidino pardavimą eksportui. Šis žymus surinkimo ar užbaigimo operacijų masto padidėjimas sutampa su galutinių kompensacinių muitų nustatymo data, t. y. 2020 m. birželio 15 d. (žr. ankstesnę konstatuojamąją dalį). Be to, beveik visas žaliavas, visų pirma 100 % pagrindinių žaliavų (stiklo pluošto pusverpalių), bendrovė įsigijo iš susijusių bendrovių Kinijoje ir Egipte.

(61)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad surinkimo ar užbaigimo operacijos buvo pradėtos arba gerokai suintensyvėjo nuo tada, kai buvo inicijuotas pradinis tyrimas.

(62)

Kalbant apie surinkimo operacijas, pagrindinio antidempingo reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta, kad dar viena sąlyga priemonių vengimui nustatyti yra tai, kad dalys (šiuo atveju – Kinijos ir Egipto kilmės) turi sudaryti ne mažiau kaip 60 % visos surinkto produkto dalių vertės, o surinkimo arba užbaigimo operacijoms panaudotų įvežtų dalių pridėtinė vertė turi sudaryti mažiau nei 25 % gamybos sąnaudų. Nagrinėjant antisubsidijų bylą pagal pagrindinio reglamento 23 straipsnio 3 dalį mutatis mutandis galima taikyti pagrindinio antidempingo reglamento 13 straipsnio 2 dalyje nustatytus teisinius standartus.

(63)

Pagrindinė SPM gamybos žaliava yra stiklo pluošto pusverpaliai. Bendrovė „Turkiz Composite“ 100 % naudojamų stiklo pluošto pusverpalių pirko iš susijusių Kinijos ir Egipto bendrovių. Siuvimo ir mezgimo proceso, kuris yra užbaigimo operacija Turkijoje, metu šie stiklo pluošto pusverpaliai buvo perdirbti į SPM. Remiantis bendrovės „Turkiz Composite“ pateikta ir patikrinta informacija, pagrindinė žaliava, t. y. stiklo pluošto pusverpaliai, sudaro beveik 100 % visos surinkto / užbaigto produkto dalių vertės, kaip apibrėžta pagrindinio antidempingo reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punkte.

(64)

Atskleidus faktus bendrovės „Turkiz Composite“ ir „LM Wind Power“ pakartojo tvirtinimą, kad SPM gamyba iš importuotų pagrindinių žaliavų, t. y. stiklo pluošto pusverpalių, nėra „dalių surinkimas surinkimo operacijomis“, kaip apibrėžta pagrindinio antidempingo reglamento 13 straipsnio 2 dalyje, kuri taikoma mutatis mutandis (žr. 62 konstatuojamąją dalį), ir kad stiklo pluošto pusverpaliai yra ne dalys, o medžiagos, kaip apibrėžta Suderintos sistemos aiškinimo 2 bendrosios taisyklės a punkto antros dalies VII paaiškinime, su sąlyga, kad su surenkamomis dalimis „nevykdomos jokios tolesnės apdirbimo operacijos siekiant jas užbaigti“. Šiomis aplinkybėmis bendrovės teigė, kad stiklo pluošto pusverpaliai nėra SPM „dalys“ ir kad jie yra ne „surenkami“ į SPM, o perdirbami į SPM, sudėtingomis mašinomis suaudžiant ir susiuvant įvairių rūšių stiklo pluošto pusverpalius ir kitas medžiagas. Panašias pastabas pateikė ir Egipto valdžios institucijos.

(65)

Komisija šiuos tvirtinimus atmetė. 63 konstatuojamojoje dalyje aprašytą praktiką galima apibūdinti kaip užbaigimo operaciją, kuri patenka į surinkimo operacijų sąvoką pagal pagrindinio antidempingo reglamento 13 straipsnio 2 dalį, kaip taip pat nurodyta 62 konstatuojamojoje dalyje. Be to, buvo atsižvelgta ir į kitus elementus, kaip paaiškinta toliau.

(66)

Pirma, nuoroda į Suderintos sistemos aiškinimo 2 bendrosios taisyklės a punkto antros dalies VII paaiškinimą yra neaktuali, nes tiesioginis teisinis pagrindas yra pagrindinio reglamento 23 straipsnis, o ne muitų teisės aktai, kaip aiškiai išaiškino Teisingumo Teismas (15).

(67)

Antra, aiškindamas pagrindinio antidempingo reglamento 13 straipsnio 2 dalį, kuri mutatis mutandis taikoma nagrinėjant antisubsidijų bylą pagal pagrindinio reglamento 23 straipsnio 3 dalį, Teisingumo Teismas pirmiausia priminė, kad „pagal suformuotą jurisprudenciją aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus“ (16). Pagrindiniame antidempingo reglamente neapibrėžti terminai „surinkimo operacija“ ir „užbaigimo operacija“. Tačiau pagal tai, kaip suformuluota pagrindinio antidempingo reglamento 13 straipsnio 2 dalis, terminą „surinkimo operacija“ galima aiškinti pagal pagrindinio antidempingo reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punktą kaip aiškiai apimantį ir „užbaigimo operaciją“. Taigi galima daryti išvadą, kad pagrindinio antidempingo reglamento 13 straipsnio 2 dalyje sąvoka „surinkimo operacija“ apima ne tik operacijas, susijusias su sudėtinio gaminio dalių surinkimu, bet taip pat gali apimti ir tolesnio apdirbimo, t. y. produkto užbaigimo, operacijas.

(68)

Be to, remiantis Teismo sprendimu (17), pagal pagrindinio reglamento 23 straipsnį atliekamų tyrimų tikslas – užtikrinti antidempingo muitų veiksmingumą ir užkirsti kelią jų vengimui. Todėl pagrindinio antidempingo reglamento 13 straipsnio 2 dalies (kuri mutatis mutandis taikoma nagrinėjant antisubsidijų bylą pagal pagrindinio reglamento 23 straipsnio 3 dalį) tikslas – nustatyti praktiką, procesus ar veiklą, kuriems daugiausia naudojamos dalys iš šalies, kuriai taikomos priemonės, ir kurių metu šios dalys surenkamos ar užbaigiamos, pridedant joms ribotą vertę.

(69)

Atskleidus faktus bendrovės „Turkiz Composite“, „LM Wind Power“ ir Egipto valdžios institucijos nesutiko su Komisijos metodu, pagal kurį ji stiklo pluošto pusverpalių iš Egipto vertę sumavo su stiklo pluošto pusverpalių iš Kinijos verte, kad nustatytų, ar stiklo pluošto pusverpalių vertė sudarė 60 % ar daugiau visos tariamų SPM dalių vertės. Jos atkreipė dėmesį į pagrindinio antidempingo reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punkte vartojamą formuluotę „sudedamosios dalys yra iš valstybės, kuriai taikomos priemonės“ (vienaskaita).

(70)

Komisija šį tvirtinimą atmetė dėl toliau nurodytų priežasčių.. Pirma, kaip nurodyta 1 konstatuojamojoje dalyje, atliekant pradinį tyrimą SPM importas iš Kinijos ir Egipto buvo nagrinėjamas bendrai. Todėl, siekiant išplėsti pradinių priemonių taikymą, šiame priemonių vengimo tyrime buvo tikslinga taikyti tą pačią metodiką.

(71)

Antra, pagrindinio antidempingo reglamento 13 straipsniu, kuris mutatis mutandis taikomas nagrinėjant antisubsidijų bylą pagal pagrindinio reglamento 23 straipsnio 3 dalį, Komisijai neužkertamas kelias atlikti tokią bendrą analizę siekiant patikrinti, ar laikomasi pagrindinio antidempingo reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyto 60 % kriterijaus. Veikiau priešingai, aiškinant pagrindinio antidempingo reglamento 13 straipsnio 2 dalies formuluotę „valstybės, kuriai taikomos priemonės“ taip, kad dalių vertės negalima sumuoti, jeigu priemonių vengiama daugiau nei vienoje šalyje, būtų prieštaraujama esamai ES teismų praktikai. Sprendime Kolachi Teisingumo Teismas nagrinėjo ypatingą priemonių vengimo praktiką (byloje, kai dviračių dalys iš pradžių buvo iš dalies surenkamos Šri Lankoje, o vėliau toliau surenkamos Pakistane) ir patvirtino, kad pagrindinio antidempingo reglamento 13 straipsnio 2 dalis šiai vengimo praktikai taikoma, nepaisant to, kad toje nuostatoje vartojama vienaskaita. Teisingumo Teismas (18) taip pat pabrėžė, kad bet koks kitas aiškinimas leistų eksportuojantiems gamintojam ssumažinti muitų vengimo priemonių veiksmingumą. Todėl analogiškai aiškinamas ir mėginimas išvengti priemonių vengimo taisyklių taikymo įsigyjant žaliavas iš dviejų šalių, kurioms abiem taikomos priemonės.

(72)

Trečia, remiantis bendrovės „Turkiz Composite“ argumentais, jeigu 50 % žaliavų būtų perkama iš Kinijos, o kiti 50 % – iš Egipto, 100 % dalių būtų įsigyjama iš šalių, kurioms taikomos priemonės, ir tokiu atveju priemonių nebūtų vengiama. Toks rezultatas akivaizdžiai prieštarautų pagrindinio antidempingo reglamento 13 straipsnio 2 dalies tikslui, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad visos į Sąjungą eksportuotos SPM buvo sudarytos arba iš dalių, kurių 100 % buvo įsigytos iš Kinijos, arba iš dalių, kurių 100 % buvo įsigytos iš Egipto.

(73)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad reikalavimas dėl 60 % kriterijaus buvo įvykdytas.

(74)

Bendrovė „Turkiz Composite“ tvirtino, kad jos pridėtinės vertės sąnaudos viršijo 25 % visų gamybos sąnaudų ribą. Pagrindiniai elementai, į kuriuos atsižvelgta skaičiuojant pridėtinę vertę, buvo nusidėvėjimo sąnaudos, nuomos išlaidos, pakavimo medžiagų sąnaudos, tiesioginės ir netiesioginės darbo sąnaudos ir kitos netiesioginės gamybos sąnaudos, kurios buvo įtrauktos į bendrovės „Turkiz Composite“ prašymo taikyti išimtį formoje pateiktus ataskaitinio laikotarpio finansinius duomenis.

(75)

Komisija išanalizavo visus šiuos sąnaudų elementus ir nustatė, kad kai kurių patirtų išlaidų nebuvo galima priskirti gamybos sąnaudoms arba jos buvo pervertintos:

(76)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisijos apskaičiuota panaudotų dalių pridėtinė vertė buvo gerokai mažesnė už bendrovės „Turkiz Composite“ apskaičiuotą vertę.

(77)

Be to, beveik visas žaliavas, visų pirma 100 % pagrindinių žaliavų (stiklo pluošto pusverpalių), bendrovė „Turkiz Composite“ įsigijo iš susijusių bendrovių Kinijoje ir Egipte. Bendrovė „Turkiz Composite“ nepateikė jokių įrodymų, kad šios kainos atitiko ištiestosios rankos principą ir kad joms įtakos nedarė ryšiai, o ne susijusių bendrovių tarpusavio sandorių kaina. Kita vertus, Komisija nustatė, kad šios kainos buvo gerokai mažesnės už kainas, kurias kiti trys Turkijos bendradarbiavę eksportuojantys gamintojai ataskaitiniu laikotarpiu mokėjo nesusijusiems tiekėjams.

(78)

Todėl, siekiant padaryti pagrįstai tikslią išvadą, bendrovės „Turkiz Composite“ mokėtos kainos buvo laikomos susijusių bendrovių tarpusavio sandorių kainomis ir jos buvo pakeistos vidutinėmis svertinėmis kainomis, kurias mokėjo kiti trys bendradarbiavę eksportuojantys gamintojai.

(79)

Atskleidus faktus bendrovės „Turkiz Composite“ ir „LM Wind Power“ tvirtino, kad Komisija negalėjo kontroliuojamųjų sandorių kainų pakeisti vidutinėmis svertinėmis kainomis, kurias kiti trys Turkijos eksportuojantys gamintojai ataskaitiniu laikotarpiu mokėjo savo nesusijusiems tiekėjams. Bendrovės teigė, kad toks metodas neleistinas, ir nemanė, kad yra teisinis pagrindas mutatis mutandis taikyti pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 5 dalį. Abi šalys taip pat teigė, kad Komisija netinkamai atliko tyrimą dėl kainų atitikties ištiestosios rankos principui ir neužtikrino, kad lyginamos kainos būtų palyginamos kiekio požiūriu ir kad būtų įtraukti visi kainų elementai.

(80)

Komisija šiuos tvirtinimus atmetė dėl toliau nurodytų priežasčių. Pirma, Komisija savo bendrajame faktų atskleidimo dokumente nenurodė, kad šio koregavimo teisinis pagrindas yra pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 5 dalis. Siekdama nustatyti dalių, įvežtų iš šalių, kurioms taikomos priemonės, vertę, Komisija apsvarstė pagrindinio antidempingo reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punkto (kuris mutatis mutandis taikomas nagrinėjant antisubsidijų bylą pagal pagrindinio reglamento 23 straipsnio 3 dalį) formuluotę ir tikslą. Pagrindinio antidempingo reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punkto formuluotė jokiu būdu netrukdo Komisijai atlikti tam tikrų koregavimų, kad nustatytų dalių vertę, visų pirma tais atvejais, kai bendrovės sąnaudos nebūtinai atspindi dalių vertę, o taip gali būti, kai dalys perkamos iš susijusių bendrovių. Todėl, siekdama nustatyti dalių vertę, Komisija galėjo atlikti reikiamus koregavimus, įskaitant susijusių bendrovių tarpusavio sandorių kainų pakeitimą, nes buvo nustatyta, kad šios kainos neatitiko ištiestosios rankos principo. Toks požiūris taip pat atitinka pagrindinio reglamento 23 straipsnio tikslą ir juo reglamentuojamus tyrimus, aptartus 68 konstatuojamojoje dalyje, nes taip užkertamas kelias priemonių vengiančioms bendrovėms nepakankamai įvertinti įvežamas dalis, kad galėtų nurodyti pernelyg didelę šių dalių pridėtinę vertę.

(81)

Antra, dėl teiginio, kad Komisija netinkamai atliko tyrimą dėl kainų atitikties ištiestosios rankos principui, reikia priminti, kad bendrovė „Turkiz Composite“ priklauso įmonių grupei „China National Building Materials Group“, kuri yra Kinijos valstybės valdoma įmonių grupė. Su ja susijusioms Kinijos ir Egipto bendrovėms taikomos priemonės. Atlikus tyrimą nustatyta, kad bendrovės „Turkiz Composite“ iš susijusių Egipto ir Kinijos bendrovių įsigytų stiklo pluošto pusverpalių kainos buvo gerokai mažesnės nei kainos, kurias mokėjo kiti trys Turkijos eksportuojantys gamintojai. Todėl Komisija palygino ir vėliau pakeitė bendrovių tarpusavio sandorių kainas vidutinėmis svertinėmis kainomis, kurias kiti trys Turkijos eksportuojantys gamintojai ataskaitiniu laikotarpiu mokėjo savo nesusijusiems tiekėjams.

(82)

Komisija užtikrino, kad lygintos kainos būtų palyginamos kiekio atžvilgiu ir kad būtų įtraukti visi kainų elementai. Pirma, lyginant buvo naudojamas tas pats, t. y. ataskaitinis, laikotarpis. Antra, kitų trijų Turkijos eksportuojančių gamintojų iš nesusijusių tiekėjų ataskaitiniu laikotarpiu įsigytų stiklo pluošto pusverpalių kiekis buvo pakankamai didelis (10 000–25 000 tonų) ir atitinkamai tipiškas, kad jį būtų galima naudoti siekiant patikimai pakeisti bendrovės „Turkiz Composite“ kontroliuojamųjų sandorių kainas ir teisingai nustatyti pridėtinę vertę. Trečia, kiti trys bendradarbiaujantys Turkijos eksportuojantys gamintojai SPM gamino taip pat kaip ir „Turkiz Composite“ – pradėdami nuo stiklo pluošto pusverpalių. Atlikus tyrimą nenustatyta jokių kokybės skirtumų, nes visų keturių bendradarbiaujančių Turkijos eksportuojančių gamintojų gamybos procesai panašūs. Ketvirta, kiti Turkijos eksportuojantys gamintojai didelius kiekius stiklo pluošto pusverpalių pirko vidaus rinkoje, o bendrovė „Turkiz Composite“ stiklo pluošto pusverpalius pirko tik iš Egipto ir Kinijos. Perkant tipiškus kiekius vidaus rinkoje, kainos paprastai būtų mažesnės, o ne didesnės. Penkta, keturių Turkijos eksportuojančių gamintojų palyginimas buvo atliekamas nuosekliai, t. y. remiantis bendromis pirkimo sąnaudomis, kaip nurodyta patikrintose jų lentelėse.

(83)

Atskleidus faktus bendrovė „Turkiz Composite“ tvirtino, kad jos pirkimo iš Kinijos susijusių bendrovių kaina buvo didesnė už susijusių bendrovių pardavimo nesusijusiems pirkėjams Turkijoje kainas. Todėl bendrovė tvirtino, kad jos pirkimai turėtų būti vertinami kaip atitinkantys ištiestosios rankos principą.

(84)

Komisija šį tvirtinimą atmetė. Remiantis bendrovės „Jushi Group Co., Ltd.“ (toliau – „Jushi Group“ (20)’) klausimyno atsakymuose pateiktomis lentelėmis C.3 R ir C.3.U, vidutinė stiklo pluošto pusverpalių vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Turkijoje kaina ataskaitiniu laikotarpiu buvo gerokai didesnė už pardavimo jos susijusiam pirkėjui Turkijoje, t. y. bendrovei „Turkiz Composite“, kainą. Komisija taip pat analizavo kitos su bendrove „Turkiz Composite“ susijusios Kinijos bendrovės, t. y. „Tongxiang Hengxian Trading Company Limited“ (toliau – „Tongxian“ (21)) kainas. Ataskaitiniu laikotarpiu bendrovė „Tongxian“ bendrovei „Turkiz Composite“ pardavė tik stiklo pluošto pusverpalius, o vidutinė vieneto pardavimo kaina taip pat buvo mažesnė už vidutinę vieneto pardavimo kainą, kurią bendrovė „Jushi Group“ nurodydavo nesusijusiems pirkėjams Turkijoje skirtose sąskaitose faktūrose. Be to, ataskaitiniu laikotarpiu bendrovė „Turkiz Composite“ daugiau kaip 90 % visų stiklo pluošto pusverpalių pirko iš bendrovių „Jushi Group“ ir „Tongxian“. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad bendrovės „Turkiz Composite“ vidutinė vieneto pirkimo iš susijusių Kinijos bendrovių „Jushi Group“ ir „Tongxian“ kaina nuolat buvo gerokai mažesnė už vidutinę nesusijusio vieneto pirkimo kainą, kurią bendrovei „Jushi Group“ mokėdavo kitos Turkijos bendrovės (22), taip pat nuolat gerokai mažesnė už kitų trijų bendradarbiaujančių Turkijos eksportuojančių gamintojų mokamas kainas, todėl neatitiko ištiestosios rankos principo.

(85)

Atskleidus faktus bendrovė „Turkiz Composite“ tvirtino, kad Komisija dokumente „Pridėtinės vertės tyrimas“, kuriame skaičiavo pridėtinės vertės sąnaudų dalį procentais (54 eilutė), taikė klaidingą formulę, nes neteisingai padalijo bendras gamybos sąnaudas (50 eilutė) iš bendro įvežtų (iš Egipto, Kinijos ir kitų šaltinių) dalių kiekio (49 eilutė), nors teisinga reikšmė kurią turėjo naudoti, yra „Bendras iš Egipto ir Kinijos įvežtų dalių kiekis“ (48 eilutė).

(86)

Komisija šį tvirtinimą atmetė, nes bendrovė „Turkiz Composite“ nenurodė, koks buvo tokio Komisijos skaičiavimo poveikis. Net jeigu Komisija būtų taikiusi neteisingą formulę, quod non, ir skaičiuodama pridėtinės vertės sąnaudų dalį procentais taikiusi bendrovės „Turkiz Composite“ siūlomą metodą, būtų atsiradęs tik nežymus pridėtinės vertės skirtumas, kuris nebūtų padaręs poveikio Komisijos išvadai dėl to, kad surinkimo ar užbaigimo operacijoms panaudotų dalių pridėtinė vertė buvo mažesnė nei 25 % gamybos sąnaudų.

(87)

Atskleidus faktus bendrovė „Turkiz Composite“ tvirtino, kad Komisija į savo skaičiavimus turėjo įtraukti ir rinkinius, nes rinkiniai yra tiriamojo produkto dalis. Komisija šį tvirtinimą atmetė dėl tų pačių priežasčių, kurios nurodytos jos specialiame bendrovei „Turkiz Composite“ skirtame 2022 m. liepos 5 d. faktų atskleidimo dokumente. Pirma, rinkinių gamyba ir pardavimas ataskaitiniu laikotarpiu sudarė nedidelę bendros bendrovės gamybos ir pardavimo dalį. Ataskaitiniu laikotarpiu į Sąjungą eksportuotų SPM kiekis daugiau nei 170 kartų viršijo į Sąjungą eksportuotų rinkinių kiekį. Antra, bendrovė didžiosios knygos lygmeniu nediferencijavo išlaidų, patirtų dėl SPM gamyklų ir rinkinių gamyklos, buvo tik sukurtos atskiros pjaustymo dirbtuvių darbo sąnaudų sąskaitos. Trečia, rinkiniai buvo parduodami daugiausia vidaus rinkoje.

(88)

Be to, remiantis bendrovės „Turkiz Composite“ pateikta informacija, net jeigu Komisija būtų nusprendusi į savo skaičiavimus įtraukti ir rinkinius, dėl pridėtinės vertės sąnaudų dalies procentais Komisijos išvada, kad surinkimo ar užbaigimo operacijoms panaudotų dalių pridėtinė vertė buvo mažesnė nei 25 % gamybos sąnaudų, nebūtų pasikeitusi, daugiausia dėl riboto rinkinių gamybos masto.

(89)

Pakoregavus praneštas gamybos sąnaudas ir pakeitus praneštas stiklo pluošto pusverpalių kontroliuojamųjų sandorių kainas, nustatyta, kad tokiu būdu nustatyta vidutinė pridėtinė vertė ataskaitiniu laikotarpiu buvo mažesnė už 25 % ribą. Todėl Komisija padarė išvadą, kad dalių, panaudotų surinkimo arba užbaigimo operacijoms, pridėtinė vertė buvo mažesnė nei 25 % gamybos sąnaudų.

(90)

Remdamasi pagrindinio reglamento 23 straipsnio 3 dalimi Komisija nagrinėjo, ar šiuo metu galiojančių priemonių taisomasis poveikis buvo mažinamas atsižvelgiant į importuojamo tiriamojo produkto kiekį ir kainas.

(91)

Kalbant apie kiekius, remiantis bendrovės „Turkiz Composite“ pateiktomis ir patikrintomis lentelėmis, bendrovė 2019 m. importavo 0–300 tonų, palyginti su 6 000–8 000 tonų ataskaitiniu laikotarpiu. Be to, pareiškėjo vertinimu, 2020 m. ir 2021 m. Sąjungos suvartojimas siekė atitinkamai apie 150 000 tonų ir apie 170 000 tonų. Ataskaitiniu laikotarpiu importo iš Turkijos rinkos dalis sudarė daugiau nei 4 %.

(92)

Tirdama kainas Komisija palygino per pradinį tyrimą nustatytą vidutinę nežalingą kainą ir vidutines svertines eksporto CIF kainas, nustatytas remiantis bendrovės „Turkiz Composite“ pateikta informacija, tinkamai pakoreguotas, kad būtų įtrauktos išlaidos po muitinio įforminimo. Palyginus kainas nustatyta, kad dėl importo iš bendrovės „Turkiz Composite“ Sąjungos kainos priverstinai sumažintos daugiau nei 10 %.

(93)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad dėl šiame tyrime nagrinėjamo importo iš Turkijos sumažėjo galiojančių priemonių poveikis kiekio ir kainos požiūriu.

(94)

Pagal pagrindinio reglamento 23 straipsnio 3 dalį Komisija taip pat nagrinėjo, ar importuojamam panašiam produktui ir (arba) jo dalims vis dar taikytos subsidijos.

(95)

Kaip nurodyta Įgyvendinimo reglamente (ES) 2020/776 (žr. 1 konstatuojamąją dalį), nustatyta, kad Kinijos ir Egipto eksportuojantys gamintojai pasinaudojo įvairiomis KLR ir Egipto vyriausybių taikomomis subsidijavimo schemomis. Šiuo atžvilgiu nustatyta, kad susijusios Kinijos ir Egipto bendrovės, priklausančios įmonių grupei „China National Building Materials Group“, taip pat naudojosi keliomis subsidijų schemomis, kaip antai dotacijų, lengvatinio finansavimo ir negautų pajamų. Nustatyta, kad šios subsidijos buvo teikiamos visai bendrovių produkcijai, nes nebuvo susietos su konkrečiu produktu.

(96)

Atliekant šį tyrimą nebuvo gauta jokios naujos informacijos, dėl kurios būtų galima suabejoti pradinio tyrimo išvada ir kuri leistų manyti, kad tos subsidijavimo schemos nebegalioja.

(97)

Be to, bendrovė „Turkiz Composite“ 100 % stiklo pluošto pusverpalių, naudojamų SPM gamybai, pirko iš susijusių Kinijos ir Egipto bendrovių. Kaip nustatyta 2020 m. birželio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2020/870 (23) ir Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/328 (24), su Turkiz Composite“ susijusios bendrovės naudojosi subsidijomis stiklo pluošto pusverpalių gamybai.

(98)

Atliekant tyrimą nepateikta jokių įrodymų, kad su bendrove „Turkiz Composite“ susijusių bendrovių Egipte ir Kinijoje gaminamiems stiklo pluošto pusverpaliams subsidija nebebuvo teikiama. Todėl Komisija padarė išvadą, kad importuojamos panašaus produkto dalys vis dar buvo subsidijuojamos.

(99)

Komisija taip pat pažymėjo, kad galima daryti prielaidą, jog subsidijos buvo perkeliamos tarp susijusių bendrovių, kurios veiklą vykdė nesilaikydamos ištiestosios rankos principo (25), ypač įvertinus tai, kad tolesnės gamybos grandies bendrovė surenka ir eksportuoja produktą į Sąjungą. Todėl Komisija padarė išvadą, kad importuojamas panašus produktas ir jo dalys vis dar subsidijuojami.

(100)

Remdamasi minėtais nustatytais faktais Komisija padarė išvadą, kad importuojamoms KLR ir Egipto kilmės SPM nustatytų galutinių kompensacinių priemonių vengiama importuojant bendrovės „Turkiz Composite“ iš Turkijos siunčiamą tiriamąjį produktą.

(101)

Atsižvelgdama į tai, kad bendradarbiavimo lygis buvo aukštas, ir į tai, kad nurodytas bendrovės „Turkiz Composite“ pardavimas eksportui buvo didesnis nei kitų trijų Turkijos bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų bendrai nurodytas pardavimas eksportui, ir nė viena kita Turkijos bendrovė nepateikė prašymo taikyti išimtį, Komisija padarė išvadą, kad išvados dėl priemonių vengimo praktikos, susijusios su bendrove „Turkiz Composite“, turėtų būti taikomos visoms iš Turkijos importuojamoms prekėms.

(102)

Taigi, remiantis pagrindinio reglamento 23 straipsnio 1 dalimi, galiojančių antisubsidinių priemonių taikymas importuojamoms Kinijos ir Egipto kilmės SPM turėtų būti išplėstas importuojamam tiriamajam produktui.

(103)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 23 straipsnio 2 dalimi, priemonė, kurios taikymas turi būti išplėstas, turėtų būti Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/776 1 straipsnio 2 dalyje visoms kitoms bendrovėms nustatytas 30,7 % galutinis kompensacinis muitas, taikomas CIF neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą.

(104)

Bendrovė „Turkiz Composite“ ataskaitiniu laikotarpiu dalį stiklo pluošto pusverpalių importavo iš Egipto, dalį – iš KLR. Iš susijusių Egipto ir KLR bendrovių įsigytus stiklo pluošto pusverpalius bendrovė „Turkiz Composite“ rinko į SPM, kurios buvo eksportuojamos į Sąjungą, išvengiant muitų, nustatytų iš Egipto importuojamoms SPM (10,9 %) ir iš KLR importuojamoms SPM (30,7 %). Taigi, siekiant išlaikyti taikomų priemonių veiksmingumą, didesnio iš šių dviejų muitų, t. y. muito, kuris taikomas visoms kitoms KLR bendrovėms (30,7 %), taikymo išplėtimas yra pagrįstas, kaip nustatyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/776 1 straipsnio 2 dalyje.

(105)

Atskleidus faktus bendrovė „Turkiz Composite“ tvirtino, kad Komisija negali išplėsti iš Kinijos importuojamiems SPM nustatytų muitų taikymo, nes importuotų stiklo pluošto pusverpalių vertė sudaro mažesnę visos stiklo pluošto pusverpalių, kuriuos bendrovė „Turkiz Composite“ naudoja SPM gaminti, vertės dalį, todėl neatitinka pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyto 60 % kriterijaus, kuris mutatis mutandis taikomas nagrinėjant antisubsidijų bylą pagal pagrindinio reglamento 23 straipsnio 3 dalį. Priešingu atveju toks iš Kinijos importuojamoms SPM nustatytos priemonės taikymo išplėtimas prieštarautų proporcingumo principui, kaip nurodyta Sprendimo Zhejiang Hantong prieš Komisiją, T-278/20, 127 punkte.

(106)

Komisija atmetė tvirtinimą, kad ji negalėjo išplėsti iš Kinijos importuojamoms SPM nustatytų muitų taikymo remdamasi savo argumentais dėl importo sumavimo, kaip aprašyta 71 konstatuojamojoje dalyje. Be to, Komisija priminė, kad pagrindinio reglamento tikslas – apsaugoti ES pramonę nuo nesąžiningo importo, o pagrindinio reglamento 23 straipsnio tikslas – visų pirma užkirsti kelią prekybos apsaugos priemonių vengimui. Muitų taikymą išplėtus tik iki importui iš Egipto taikomų muitų (10,9 %) lygio, būtų nepaisoma to, kad Kinijai taikomų priemonių taip pat buvo vengiama, ir tai pakenktų galiojančių priemonių veiksmingumui.

(107)

Komisija taip pat atmetė tvirtinimą, kad išplėtus iš Kinijos importuojamoms SPM nustatytų priemonių taikymą būtų pažeistas proporcingumo principas. Atsižvelgdama į išvadas, kad buvo nustatyta, jog buvo vengiama pradinių kompensacinių priemonių, nustatytų importui iš Kinijos ir Egipto, Komisija nenustatė argumentų, kodėl didesnio iš dviejų muitų, kurių buvo vengiama, taikymo išplėtimas būtų neproporcingas. Todėl, kaip minėta 104 konstatuojamojoje dalyje, siekiant išlaikyti galiojančių priemonių veiksmingumą, didesnio iš dviejų muitų, t. y. visoms kitoms KLR bendrovėms taikomo muito (30,7 %), taikymo išplėtimas yra pagrįstas pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/776 1 straipsnio 2 dalį.

(108)

Atskleidus faktus bendrovė „LM Wind Power“ teigė, kad išplėtus muitų taikymą iš Turkijos importuojamoms SPM būtų padarytas didelis poveikis SPM importuotojų verslui, o tai savo ruožtu dėl padidėjusių SPM kainų, kurias turėtų mokėti Sąjungos vėjo jėgainių gamintojai, galėtų daryti poveikį Sąjungos gebėjimui pasiekti savo aplinkos apsaugos tikslus.

(109)

Komisija atsižvelgė į bendrovės „LM Wind Power“ pareiškimus, tačiau pakartojo, kad pagrindinis tyrimų, atliekamų pagal pagrindinio reglamento 23 straipsnį, tikslas yra užtikrinti pradinio kompensacinio muito veiksmingumą ir užkirsti kelią jo vengimui. Šio tyrimo metu Komisija nustatė, kad įvykdyti pagrindinio reglamento 23 straipsnyje nustatyti kriterijai, todėl nusprendė išplėsti kompensacinių priemonių taikymą Turkijai. Tačiau nustatyta, kad trys iš keturių bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų yra tikri Turkijos gamintojai, todėl jie buvo atleisti nuo išplėstųjų priemonių. Taigi SPM naudotojai šias medžiagas gali pirkti iš gamintojų, kuriems priemonės netaikomos, taip pat iš Sąjungos gamintojų ir (arba) kitų trečiųjų šalių gamintojų.

(110)

Galiausiai atskleidus faktus pareiškėjas nurodė palankiai vertinantis Komisijos ketinimą išplėsti priemonių taikymą iš Turkijos importuojamoms SPM ir neturintis pastabų dėl Komisijos atskleistų faktų.

(111)

Pagal pagrindinio reglamento 23 straipsnio 3 dalį ir 24 straipsnio 5 dalį, kuriose nustatyta, kad bet kuri išplėsta priemonė turėtų būti taikoma importuojamiems produktams, kurie į Sąjungą įvežami laikantis inicijavimo reglamentu nustatyto reikalavimo registruoti importą, už šį importuojamą registruojamą tiriamąjį produktą turėtų būti renkami muitai.

(112)

Kaip aprašyta pirmiau, nustatyta, kad bendrovė „Turkiz Composite“ taikė priemonių vengimo praktiką. Todėl pagal pagrindinio reglamento 23 straipsnio 6 dalį išimtis šiai bendrovei negali būti suteikta.

(113)

Remiantis prašymu, kiti du bendradarbiavę eksportuojantys gamintojai, t. y. įmonių grupės „Metyx Composites“ bendrovės (žr. 26 konstatuojamąją dalį) ir bendrovė „Saertex Turkey Tekstil Ltd. Şirketi“, buvo pagrindiniai tikrieji SPM gamintojai Turkijoje, kurie netaikė priemonių vengimo praktikos (26). Iš tiesų atlikus tyrimą patvirtinta, kad šie du eksportuojantys gamintojai stiklo pluošto pusverpalių iš Kinijos ir (arba) Egipto neimportavo arba beveik neimportavo.

(114)

Trečiasis bendradarbiaujantis gamintojas („Sonmez Asf Iplik Dokuma Ve Boya San Tic A. Ş“) buvo smulkus SPM gamintojas. Šioje bendrovėje dirbo mažiau nei dešimt žmonių, ji turėjo mažiau nei penkias SPM mašinas ir ataskaitiniu laikotarpiu tik du kartus eksportavo į Sąjungą palyginti nereikšmingą SPM kiekį. Ji buvo įsteigta 1975 m., SPM pradėjo gaminti 2011 m. ir ataskaitiniu laikotarpiu stiklo pluošto pusverpalių iš Kinijos arba Egipto neimportavo.

(115)

Todėl, atsižvelgiant į tai, kad trys pirmiau minėti Turkijos eksportuojantys gamintojai yra tikri gamintojai, netaikantys nei perkrovimo, nei kitos priemonių vengimo praktikos, kaip antai surinkimo operacijų, išplėstosios priemonės jiems nebus taikomos.

(116)

2022 m. liepos 5 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis padarytos pirmiau minėtos išvados, ir paragino jas teikti pastabas.

(117)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1037 25 straipsnio 3 dalį įsteigto komiteto nuomonę,