(1)

siekiant užtikrinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, skatinti darbo vietų kūrimą ir įvykdyti ilgalaikius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo įsipareigojimus, Sąjungai reikia šiuolaikiškos, daugiarūšės ir gerai veikiančios infrastruktūros jos transporto, energetikos ir skaitmeniniame sektoriuose, kuri padėtų tarpusavyje sujungti ir integruoti Sąjungą ir visas jos salas ir regionus, įskaitant jos nutolusius, atokiausius, periferinius, kalnuotus ir retai apgyvendintus regionus. Tos jungtys turėtų sudaryti geresnes sąlygas laisvam asmenų, prekių, kapitalo ir paslaugų judėjimui. Transeuropiniais tinklais turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos tarpvalstybinėms jungtims, skatinama didesnė ekonominė, socialinė bei teritorinė sanglauda ir prisidedama prie konkurencingesnės ir tvaresnės socialinės rinkos ekonomikos ir prie kovos su klimato kaita;

(2)

Europos infrastruktūros tinklų priemone (toliau – EITP) siekiama paspartinti investicijas transeuropinių tinklų srityje ir pritraukti finansavimą tiek iš viešojo, tiek iš privačiojo sektorių, kartu padidinant teisinį tikrumą ir laikantis technologinio neutralumo principo. EITP turėtų sudaryti galimybes visapusiškai išnaudoti transporto, energetikos ir skaitmeninio sektorių sinergiją ir taip padidinti Sąjungos veiksmų efektyvumą ir suteikti galimybių kuo labiau sumažinti įgyvendinimo išlaidas;

(3)

EITP taip pat turėtų būti prisidedama prie Sąjungos kovos su klimato kaita veiksmų ir remiami aplinkos bei socialiniu požiūriu tvarūs projektai, įskaitant, kai tikslinga, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus. Visų pirma turėtų būti sustiprintas EITP indėlis siekiant Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (4) (toliau – Paryžiaus susitarimas), uždavinių ir tikslų, taip pat 2030 m. klimato ir energetikos tikslų ir ilgalaikio priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslo;

(4)

vykdant EITP turėtų būti užtikrintas aukšto lygio skaidrumas ir viešos konsultacijos rengiamos laikantis taikytinos Sąjungos ir nacionalinės teisės;

(5)

atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą ir laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šiuo reglamentu siekiama padėti integruoti klimato politikos veiksmus ir pasiekti bendrą tikslą – bent 30 % Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato tikslams įgyvendinti. Be to, šiuo reglamentu turėtų būti prisidėta prie plataus užmojo tikslo 7,5 % metinių išlaidų pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (toliau – 2021–2027 m. DFP) 2024 metais skirti biologinės įvairovės tikslams, o 2026 ir 2027 metais – 10 % metinių išlaidų atsižvelgiant į esamus klimato ir biologinės įvairovės tikslų sutapimus. Vykdant veiksmus pagal EITP, 60 % jos bendro finansinio paketo turėtų būti skiriama klimato tikslams įgyvendinti, remiantis, inter alia, šiais koeficientais: i) 100 % išlaidoms, susijusioms su geležinkelių infrastruktūra, įkrovimo infrastruktūra, alternatyviaisiais ir tvariais degalais, švariu miesto transportu, elektros energijos perdavimu, elektros kaupimu, pažangiaisiais tinklais, CO2 transportu ir atsinaujinančiąja energija; ii) 40 % išlaidoms, susijusioms su vidaus vandenų keliais ir daugiarūšiu vežimu, taip pat dujų infrastruktūra, jei ji sudaro sąlygas padidinti iš atsinaujinančių išteklių gaunamo vandenilio arba biometano naudojimą. Taikomi išsamūs klimato srities išlaidų stebėjimo koeficientai turėtų būti suderinti, kai taikytina, su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060 (5) I priede išdėstytais koeficientais. Atitinkami veiksmai bus nustatyti rengiant ir įgyvendinant EITP ir iš naujo įvertinti atsižvelgiant į atitinkamus vertinimus ir peržiūros procesus. Siekiant išvengti infrastruktūros pažeidžiamumo dėl galimo ilgalaikio klimato kaitos poveikio ir užtikrinti, kad su projektu susijusio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio išlaidos būtų įtrauktos į projekto ekonominį vertinimą, pagal EITP remiami projektai turėtų būti įvertinti atsižvelgiant į jų atsparumo klimato kaitai didinimą, kai aktualu, vadovaujantis gairėmis, kurias Komisija turėtų parengti užtikrindama suderinamumą su kitoms Sąjungos programoms rengiamomis gairėmis;

(6)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnį visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę. Visais EITP vertinimo, rengimo, įgyvendinimo ir stebėsenos etapais turėtų būti atsižvelgiama į lyčių lygybę, taip pat į vienodas teises ir lygias galimybes visiems bei šių tikslų integravimą, ir jie visais tais etapais turėtų būti skatinami;

(7)

siekiant laikytis ataskaitų teikimo reikalavimų dėl Sąjungos fondų lėšų, skirtų remti priemones, kurių imtasi siekiant įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/2284 (6) tikslus, panaudojimo, turėtų būti sekamos su išmetalų ar oro teršalų mažinimu pagal tą direktyvą susijusios išlaidos;

(8)

svarbus EITP tikslas yra padidinti transporto, energetikos ir skaitmeninio sektorių sinergiją ir papildomumą. Tuo tikslu EITP turėtų būti numatyta patvirtinti darbo programas, kurios galėtų apimti konkrečias intervencijų sritis, pavyzdžiui, susijusias su susietuoju ir automatizuotu judumu ar tvariais alternatyviaisiais degalais. Skaitmeninės komunikacijos užtikrinimas galėtų tapti neatskiriama bendro intereso energetikos ir transporto srities projekto dalimi. Be to, pagal EITP kiekvienam sektoriui turėtų būti suteikta galimybė kai kuriuos su kitu sektoriumi susijusius sinerginius elementus laikyti atitinkančiais reikalavimus, jei toks požiūris padidina investicijų teikiamą socialinę ir ekonominę naudą. Sektorių sinergija turėtų būti skatinama veiksmų atrankai taikomais skyrimo kriterijais, taip pat numatant padidintą bendrą finansavimą;

(9)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1315/2013 (7) išdėstytos transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) gairės (toliau – TEN-T gairės), kuriose nustatyta TEN-T infrastruktūra, nurodyti reikalavimai, kuriuos ji turi atitikti, ir numatytos TEN-T įgyvendinimo priemonės. Visų pirma TEN-T gairėse numatyta, kad pagrindinis tinklas turi būti užbaigtas ne vėliau kaip 2030 m., sukuriant naują infrastruktūrą ir iš esmės modernizuojant ir rekonstruojant dabartinę infrastruktūrą, būtiną, kad būtų užtikrintas tinklo tęstinumas;

(10)

siekiant užtikrinti junglumą visoje Sąjungoje, pagal EITP finansuojami veiksmai, kuriais padedama plėtoti bendro intereso projektus transporto sektoriuje, turėtų būti grindžiami visų transporto rūšių papildomumu, kad būtų sukurti efektyvūs, tarpusavyje susieti ir daugiarūšiai tinklai. Tai turėtų apimti kelius tose valstybėse narėse, kurioms vis dar labai reikia investicijų jų TEN-T pagrindiniam kelių tinklui užbaigti;

(11)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (8) (toliau – Finansinis reglamentas) 193 straipsnio 2 dalį dotacija gali būti skirta jau pradėtam įgyvendinti veiksmui, jeigu pareiškėjas gali įrodyti, kad veiksmą buvo būtina pradėti įgyvendinti prieš pasirašant susitarimą dėl dotacijos. Tačiau išlaidos, patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką, nėra tinkamos finansuoti, išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius atvejus. Siekiant išvengti bet kokio Sąjungos paramos sutrikdymo, kuris galėtų pakenkti Sąjungos interesams, turėtų būti įmanoma numatyti ribotą laikotarpį 2021–2027 m. DFP vykdymo pradžioje nustatyti, kad patirtos išlaidos, susijusios su jau pradėtais įgyvendinti pagal šį reglamentą remiamais veiksmais, yra tinkamos finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d., net jei jos buvo patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką arba prašymą suteikti paramą;

(12)

siekiant įgyvendinti TEN-T gairėse nustatytus tikslus, prioriteto tvarka būtina remti vykdomus TEN-T projektus, taip pat tarpvalstybines jungtis ir trūkstamas jungtis, ir užtikrinti, kai taikytina, kad remiami veiksmai atitiktų koridorių darbo planus, patvirtintus vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1315/2013, ir bendrą tinklų plėtrą, kiek tai susiję su veiklos rezultatais ir sąveikumu;

(13)

visų pirma norint ne vėliau kaip 2030 m. visa apimtimi įdiegti Europos geležinkelių eismo valdymo sistemą (ERTMS) pagrindiniame tinkle, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 1315/2013, reikia padidinti paramą Sąjungos lygmeniu ir numatyti privačių investuotojų dalyvavimą skatinančias priemones;

(14)

be to, oro uostų sujungimas su TEN-T pagrindiniu tinklu yra svarbi išankstinė sėkmingo TEN-T pagrindinio tinklo užbaigimo ir veiksmingo intermodalumo užtikrinimo sąlyga. Todėl pirmenybė turėtų būti teikiama tokių oro uostų jungčių sukūrimui, kai jų nėra;

(15)

įgyvendinant tarpvalstybinius veiksmus, reikalingas didelio masto integravimas juos planuojant ir įgyvendinant. Neteikiant pirmenybės nė vienam iš toliau išvardytų pavyzdžių, šis integravimas galėtų būti pasiektas įsteigiant vieną projekto įmonę, bendrą valdymo struktūrą, bendrąją įmonę, sukuriant dvišalę teisinę sistemą, sistemą, grindžiamą įgyvendinimo aktu pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 47 straipsnį, arba nustatant bet kokią kitą bendradarbiavimo formą. Turėtų būti skatinama kurti integruotas valdymo struktūras, įskaitant bendrąsias įmones, be kita ko, numatant didesnį bendro finansavimo lygį;

(16)

šiuo metu rengiamos supaprastinimo priemonės, skirtos TEN-T tinklo įgyvendinimui paspartinti, turėtų padėti veiksmingiau įgyvendinti bendro intereso projektus transporto srityje;

(17)

siekiant atsižvelgti į didėjančius transporto srautus ir TEN-T raidą, reikėtų atitinkamai pritaikyti pagrindinio tinklo koridorių ir iš anksto nustatytų jų atkarpų išdėstymą. Toks pagrindinio tinklo koridorių pritaikymas neturėtų daryti poveikio pagrindinio tinklo užbaigimui ne vėliau kaip 2030 m., turėtų padidinti koridorių aprėptį valstybių narių teritorijose ir turėtų būti proporcingas, kad būtų išlaikytas koridorių plėtros ir koordinavimo nuoseklumas ir veiksmingumas. Todėl pagrindinio tinklo koridorių ilgis neturėtų padidėti daugiau nei 15 %. Tinkamu laiku pritaikant pagrindinio tinklo koridorių išdėstymą reikėtų atsižvelgti į pagrindinio tinklo diegimo peržiūros, numatytos Reglamente (ES) Nr. 1315/2013, rezultatus. Atliekant peržiūrą reikėtų atsižvelgti į regionines tarpvalstybines TEN-T tinklo geležinkelio jungtis, kurių buvo atsisakyta arba kurios buvo išardytos, taip pat į kitus visuotinio tinklo pokyčius ir Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos poveikį;

(18)

būtina skatinti viešąsias ir privačiąsias investicijas į visas transporto rūšis, kad būtų padedama pereiti prie išmaniojo, sąveikaus, tvaraus, daugiarūšio, įtraukaus, prieinamo, saugaus ir patikimo judumo visoje Sąjungoje. 2017 m. gegužės 31 d. komunikate „Europa kelyje. Socialiai teisingo perėjimo prie netaršaus, konkurencingo ir susietojo susisiekimo visiems darbotvarkė“ Komisija pateikė plataus užmojo iniciatyvų, kuriomis siekiama didinti eismo saugą, skatinti pažangų įkrovimą kelyje, mažinti išmetamo CO2 ir oro teršalų kiekį bei eismo spūstis, skatinti susietąjį ir autonominį judumą ir užtikrinti darbuotojams tinkamas sąlygas ir poilsio laiką, rinkinį. Kai aktualu, toms iniciatyvoms turėtų būti teikiama Sąjungos finansinė parama, skiriama pagal EITP;

(19)

kalbant apie naująsias technologijas ir inovacijas, TEN-T gairėse reikalaujama, kad TEN-T sudarytų galimybę mažinti visų transporto rūšių priklausomybę nuo iškastinio kuro, skatindamas efektyvų energijos vartojimą ir alternatyviųjų degalų naudojimą, kartu laikantis technologinio neutralumo principo. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES (9) sukuriama bendra visoms transporto rūšims skirtų alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo Sąjungoje priemonių sistema, siekiant kuo labiau sumažinti transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro ir sušvelninti transporto poveikį aplinkai ir klimatui. Ta direktyva taip pat reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad viešosios įkrovimo prieigos arba viešai prieinami degalų papildymo punktai būtų prieinami ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. Kaip Komisija nurodė 2017 m. lapkričio 8 d. komunikate „Mažataršio judumo įgyvendinimas. Planetą sauganti, vartotojams galių suteikianti ir pramonę bei darbuotojus ginanti Europos Sąjunga“, būtina nustatyti išsamų priemonių, kuriomis būtų skatinamas mažataršis judumas, įskaitant finansinę paramą tuo atveju, kai rinkos sąlygomis nesukuriama pakankamai paskatų, rinkinį;

(20)

2018 m. gegužės 17 d. komunikate „Tvarus judumas Europai: saugu, susieta ir švaru“ Komisija pabrėžė, kad automatizuotos transporto priemonės ir pažangios susiejimo sistemos padidins transporto priemonių saugumą, sudarys sąlygas paprasčiau jomis dalytis ir padidins jų prieinamumą visiems piliečiams, įskaitant tuos, kurie šiuo metu gali neturėti galimybės naudotis judumo paslaugomis, pavyzdžiui, pagyvenusiems ir riboto judumo asmenims. Atsižvelgdama į tai Komisija taip pat pateikė „ES strateginį veiksmų planą dėl kelių eismo saugumo“ ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/96/EB (10) pakeitimą;

(21)

kad būtų pagerintas transporto projektų užbaigimas mažiau išvystytose tinklo dalyse, asignavimas iš Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1058 (11) reglamentuojamo Sanglaudos fondo turėtų būti perkeltas į EITP, siekiant finansuoti transporto projektus valstybėse narėse, atitinkančiose Sanglaudos fondo finansavimo reikalavimus. Pradiniame etape, ir neviršijant 70 % perkelto paketo, skiriant asignavimus finansavimo reikalavimus atitinkantiems projektams turėtų būti atsižvelgiama į nacionalinius asignavimus pagal Sanglaudos fondą. Likę 30 % perkelto paketo turėtų būti konkurso tvarka paskirstyti didžiausiam įmanomam skaičiui projektų valstybėse narėse, atitinkančiose Sanglaudos fondo finansavimo reikalavimus, prioritetą teikiant tarpvalstybinėms jungtims ir trūkstamoms jungtims. Valstybėms narėms turėtų būti taikomos vienodos sąlygos ir turėtų būti deramai atsižvelgiama į dėl nuolatinių nepalankių geografinių sąlygų kylančius sunkumus. Komisija turėtų remti valstybių narių, atitinkančių Sanglaudos fondo finansavimo reikalavimus, pastangas plėtoti tinkamą reikalavimus atitinkančių projektų eilę, visų pirma stiprinant atitinkamų viešojo administravimo įstaigų institucinius gebėjimus;

(22)

2020 m. liepos 21 d. išvadose Europos Vadovų Taryba susitarė, kad platesniame 2021–2027 m. DFP kontekste 1 384 000 000 EUR suma (2018 m. kainomis) iš EITP turi būti panaudota trūkstamoms pagrindinėms tarpvalstybinėms geležinkelio jungtims tarp sanglaudos šalių užbaigti, siekiant paremti vidaus rinkos veikimą, ir kad tai sumai turi būti taikomos perkėlimo iš Sanglaudos fondo į EITP bendro finansavimo taisyklės;

(23)

po 2017 m. lapkričio 10 d. bendro komunikato „Karinio mobilumo gerinimas Europos Sąjungoje“, 2018 m. kovo 28 d. bendrame komunikate dėl karinio mobilumo veiksmų plano buvo pabrėžta, kad transporto infrastruktūros politika akivaizdžiai leidžia didinti gynybos poreikių ir TEN-T sinergiją, siekiant bendro tikslo gerinti karinį mobilumą visoje Sąjungoje, atsižvelgiant į geografinę pusiausvyrą ir galimą naudą civilinei saugai. Remdamasi karinio mobilumo veiksmų planu, 2018 m. Taryba apsvarstė ir patvirtino karinius reikalavimus, susijusius su transporto infrastruktūra, o 2019 m. Komisijos tarnybos nustatė dvejopam naudojimui tinkamas TEN-T dalis, įskaitant būtiną turimos infrastruktūros atnaujinimą. Sąjungos lėšos dvejopos paskirties projektams turėtų būti įgyvendinamos pagal EITP remiantis darbo programomis, atsižvelgiant į taikytinus reikalavimus, nustatytus pagal karinio mobilumo veiksmų planą ir pagal bet kokį kitą preliminarų prioritetinių projektų sąrašą, kurį valstybės narės turi nustatyti vadovaudamosi tuo planu;

(24)

TEN-T gairėse pripažįstama, kad visuotiniu tinklu užtikrinamas susisiekimas ir jungtys su visomis Sąjungos salomis ir regionais, įskaitant atokius ir atokiausius regionus. Be to, 2017 m. spalio 24 d. komunikate „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“ Komisija akcentavo konkrečius atokiausių regionų transporto, energetikos ir skaitmeninius poreikius ir būtinybę užtikrinti pakankamą tuos poreikius atitinkantį Sąjungos finansavimą, be kita ko, pagal EITP, taikant ne didesnes kaip 70 % bendro finansavimo normas;

(25)

atsižvelgiant į didelius investicijų poreikius, kuriuos reikia patenkinti, kad būtų padaryta pažanga siekiant ne vėliau kaip 2030 m. užbaigti TEN-T pagrindinį tinklą (numatoma 350 mlrd. EUR 2021–2027 m. laikotarpiu), ne vėliau kaip 2050 m. užbaigti TEN-T visuotinį tinklą ir investuoti į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, skaitmeninimą ir miestus (numatoma 700 mlrd. EUR 2021–2027 m. laikotarpiu), tikslinga kuo veiksmingiau panaudoti įvairias Sąjungos finansavimo programas ir priemones ir taip kuo labiau padidinti Sąjungos remiamų investicijų pridėtinę vertę. Tai būtų pasiekta racionalizuojant investavimo procesą, didinant transporto projektų bazės matomumą ir suderinamumą su atitinkamomis Sąjungos programomis, pirmiausia EITP, Europos regioninės plėtros fondu (ERPF), Sanglaudos fondu ir programa „InvestEU“. Visų pirma, kai aktualu, reikėtų atsižvelgti į reikiamas sąlygas, išdėstytas Reglamento (ES) 2021/1060 IV priede;

(26)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 347/20131 (12) nustatomi transeuropinės energetikos infrastruktūros prioritetai, kuriuos reikia įgyvendinti, kad būtų pasiekti Sąjungos energetikos ir klimato politikos tikslai, nustatomi bendro intereso projektai, kurie yra būtini siekiant įgyvendinti tuos prioritetus, ir nustatomos su leidimų išdavimu, visuomenės dalyvavimu ir reguliavimu susijusios priemonės, kad būtų paspartintas ir (arba) palengvintas tų projektų įgyvendinimas, įskaitant kriterijus, pagal kuriuos tokiems projektams būtų suteikta Sąjungos finansinė parama. Pagal tą reglamentą nustatant bendro intereso projektus ir toliau bus laikomasi principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, vertinant projektus pagal energijos paklausos scenarijus, kurie visiškai atitinka Sąjungos energetikos ir klimato tikslus;

(27)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 (13) pabrėžiamas poreikis sukurti galimybių atveriančią sistemą, kuri apimtų geresnį Sąjungos lėšų panaudojimą, aiškiai nurodant reikiamus veiksmus, kuriais būtų remiamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas atsinaujinančiosios energijos srityje;

(28)

nors, siekiant atsinaujinančiosios energijos plėtros, tinklų infrastruktūros sukūrimui ir toliau teikiama pirmenybė, tarpvalstybinio bendradarbiavimo atsinaujinančiosios energijos klausimais integravimas ir pažangios ir efektyvios energetikos sistemos kūrimas, įskaitant energijos kaupimo ir reguliavimo apkrova sprendimus, padedančius subalansuoti tinklą, atitinka požiūrį, patvirtintą dokumentų rinkinyje „Švari energija visiems europiečiams“, kuriame numatyta kolektyvinė atsakomybė 2030 m. pasiekti plataus užmojo atsinaujinančiosios energijos tikslą ir pakeistas politikos kontekstas, užtikrinant teisingą ir tinkamą pertvarką ir užsibrėžiant ryžtingus ilgalaikio priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus;

(29)

įgyvendinant Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo darbotvarkę, novatoriškos infrastruktūros technologijos, leidžiančios pereiti prie mažataršių energijos ir judumo sistemų bei didinančios energijos tiekimo saugumą, kartu siekiant didesnės Sąjungos energetinės nepriklausomybės, yra labai svarbios. Visų pirma 2017 m. lapkričio 23 d. Komunikate dėl Europos energetikos tinklų stiprinimo Komisija pabrėžė, kad, atsižvelgiant į tai, kad ne vėliau kaip 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energija turi sudaryti pusę pagaminamos elektros energijos, elektros energijos vaidmuo vis labiau bus mažinti sektorių, kuriuose iki šiol dominavo iškastinis kuras, pvz., transporto, pramonės ir šildymo bei vėsinimo sektorių, priklausomybę nuo iškastinio kuro ir kad atitinkamai transeuropinės energetikos infrastruktūros politikoje dėmesys turi būti sutelktas į investicijas į elektros energijos jungtis, elektros energijos saugyklas, pažangiųjų tinklų projektus ir dujų infrastruktūrą. Siekiant remti Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus ir padėti užtikrinti vidaus rinkos integraciją ir tiekimo saugumą, atitinkamas dėmesys ir pirmenybė turėtų būti skiriami technologijoms ir projektams, kurie padeda pereiti prie mažataršės ekonomikos. Komisija sieks padidinti tarpvalstybinių pažangiųjų tinklų bei novatoriškų saugyklų ir CO2 transportavimo projektų, kurie turi būti remiami pagal EITP, skaičių;

(30)

tarpvalstybiniais atsinaujinančiosios energijos srities projektais turi būti sudarytos sąlygos ekonomiškai efektyviai plėtoti atsinaujinančiosios energijos išteklius Sąjungoje ir pasiekti Sąjungos privalomą tikslą – kad 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energija sudarytų bent 32 %, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2018/2001 3 straipsnyje, ir prisidėta prie strateginio novatoriškų technologijų atsinaujinančiųjų išteklių srityje diegimo. Reikalavimus atitinkančių technologijų pavyzdžiai: atsinaujinančiosios energijos gamyba iš sausumos ir jūros vėjo, saulės energijos, tvarios biomasės, vandenynų energijos, geoterminės energijos ar šių rūšių energijos derinių; jų prijungimas prie tinklo ir papildomi elementai, pavyzdžiui, kaupimo arba konversijos įrenginiai. Reikalavimus atitinkantis veiksmas gali būti susijęs ne tik su elektros energijos sektoriumi ir gali apimti kitus energijos nešėjus ir galimą sektorių susiejimą, pavyzdžiui, su šildymu ir vėsinimu, elektros energijos panaudojimą dujoms gaminti, kaupimą ir transportavimą. Pateikiamas sąrašas neišsamus, kad būtų išlaikytas lankstumas, susijęs su technologine pažanga ir plėtra. Tokiems projektams fizinė jungtis tarp bendradarbiaujančių valstybių narių nėra būtina. Šie projektai gali būti vykdomi tik vienos iš dalyvaujančių valstybių narių teritorijoje, jeigu taikomi šio reglamento priedo IV dalyje nustatyti bendrieji kriterijai;

(31)

siekiant remti tarpvalstybinį bendradarbiavimą atsinaujinančiosios energijos srityje ir projektų įsitvirtinimą rinkoje, Komisija turėtų sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų plėtojimui. Jei tarpvalstybiniai atsinaujinančiosios energijos srities projektai nepakankamai įsitvirtina rinkoje, energetikos sektoriuje tarpvalstybiniams atsinaujinančiosios energijos srities projektams numatytas nepanaudotas biudžetas, prieš apsvarstant galimybę jį naudoti Sąjungos atsinaujinančių išteklių energijos finansavimo mechanizmui, nustatytam Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1999 (14), turėtų būti panaudotas siekiant transeuropinių energetikos tinklų tikslų veiksmams, susijusiems su bendro intereso projektais, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 347/2013;

(32)

būtina remti pažangiųjų tinklų projektus, kurie apima elektros energijos gamybą, paskirstymą ar vartojimą naudojant sistemos valdymą tikruoju laiku ir turi įtakos tarpvalstybiniams energijos srautams. Tokiems projektams teikiama parama iš EITP taip pat turėtų atspindėti pagrindinį pažangiųjų tinklų vaidmenį energetikos pertvarkoje ir padėti panaikinti finansavimo spragas, kurios dabar trukdo investuoti į didelio masto pažangiųjų tinklų technologijų diegimą;

(33)

teikiant Sąjungos paramą ypatingą dėmesį reikėtų skirti tarpvalstybinėms energijos tinklų jungtims, įskaitant jungtis, kurių reikia norint pasiekti Reglamente (ES) 2018/1999 nustatytą tikslą, kad 2020 m. būtų sujungta 10 % elektros energijos tinklų, o 2030 m. jų būtų sujungta 15 %. Elektros energijos jungiamųjų vamzdynų diegimas yra itin svarbus integruojant rinkas ir nutraukiant energetinę izoliaciją, kuomet sudaromos sąlygos sistemoje naudoti daugiau atsinaujinančiosios energijos ir tokiu būdu gauti naudos iš jų skirtingų paklausos ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos pasiūlos portfelių, taip pat iš jūros vėjo energijos tinklų ir pažangiųjų tinklų, ir visos valstybės integruojamos į likvidžią ir konkurencingą energijos rinką;

(34)

bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimas priklauso nuo pagrindinės skaitmeninio ryšio infrastruktūros. Sąjungos pramonės skaitmeninimas ir tokių sektorių kaip transportas, energetika, sveikatos priežiūra ir viešasis administravimas modernizavimas priklauso nuo visuotinės prieigos prie patikimų, prieinamų, didelio ir itin didelio pralaidumo tinklų. Skaitmeninis ryšys tapo vienu iš lemiamų veiksnių mažinant ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus, nes juo remiamas vietos ekonomikos modernizavimas ir skatinamas ekonominės veiklos įvairinimas. EITP intervencinių priemonių skaitmeninio ryšio infrastruktūros srityje aprėptis turėtų būti pritaikyta taip, kad atitiktų jos didėjančią svarbą ekonomikai ir visai visuomenei. Taigi būtina nustatyti bendro intereso skaitmeninio ryšio infrastruktūros projektus, kurių reikia Sąjungos bendrosios skaitmeninės rinkos tikslams pasiekti, ir panaikinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 283/2014 (15);

(35)

2016 m. rugsėjo 14 d. komunikate „Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Kelias į Europos gigabitinę visuomenę“ (Gigabitinės visuomenės strategija) Komisija išdėsto 2025 m. strateginius tikslus siekiant optimizuoti investicijas į skaitmeninio ryšio infrastruktūrą. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972 (16) siekiama, inter alia, sukurti reglamentavimo aplinką, kurioje būtų skatinamos privačiosios investicijos į skaitmeninio junglumo tinklus. Vis dėlto yra aišku, kad dėl įvairių veiksnių, kaip antai atokumas ir teritoriniai ar geografiniai ypatumai ir mažas gyventojų tankis, ir dėl įvairių socialinių ir ekonominių veiksnių tinklų diegimas komerciniu požiūriu nebus perspektyvus daugelyje Sąjungos vietovių ir dėl to tam skubiai reikia skirti daugiau dėmesio. Todėl EITP turėtų būti pritaikyta taip, kad padėtų įgyvendinti tuos Gigabitinės visuomenės strategijoje nustatytus strateginius tikslus, kuriais siekiama taip pat prisidėti prie kaimo ir miesto plėtros pusiausvyros, ir papildytų paramą, teikiamą diegiant itin didelio pralaidumo tinklus pagal kitas programas, visų pirma pasitelkus ERPF, Sanglaudos fondą ir programą „InvestEU“;

(36)

nors visi prie interneto prijungti skaitmeninio ryšio tinklai yra iš esmės transeuropiniai daugiausia dėl taikomųjų programų ir paslaugų, kurioms veikti jie sudaro sąlygas, teikiant paramą pagal EITP pirmenybė turėtų būti teikiama veiksmams, kurių didžiausias numatomas poveikis būtų daromas bendrajai skaitmeninei rinkai, inter alia, juos suderinus su Gigabitinės visuomenės strategijos tikslais, ir ekonomikos bei visuomenės skaitmeninei transformacijai, atsižvelgiant į rinkos nepakankamumo problemas ir nustatytas įgyvendinimo kliūtis;

(37)

mokyklos, universitetai, bibliotekos, vietos, regioninės ar nacionalinės administracijos, pagrindiniai viešųjų paslaugų teikėjai, ligoninės ir sveikatos centrai, transporto mazgai ir skaitmeninėms technologijoms imlios įmonės yra subjektai ir vietos, kurie gali lemti svarbius socialinės ir ekonominės plėtros procesus tose vietovėse, kur jie veikia, įskaitant kaimo ir retai apgyvendintas vietoves. Tokie socialinę ir ekonominę pažangą skatinantys subjektai turi pirmauti gigabitinio ryšio srityje, kad namų ūkiai, įmonės ir vietos bendruomenės Sąjungoje galėtų gauti geriausias paslaugas ir taikomąsias programas. EITP turėtų būti remiama prieiga prie itin didelio pralaidumo tinklų, įskaitant 5G sistemas ir kitą pažangiausią ryšį, kurie gali suteikti galimybę tiems socialinę ir ekonominę pažangą skatinantiems subjektams naudoti gigabitinį ryšį, kad savo vietovėse jie darytų kuo didesnį teigiamą poveikį platesnei ekonomikai ir visuomenei, be kita ko, sukurdami platesnę junglumo ir paslaugų paklausą;

(38)

dėl nesusietų teritorijų visose Sąjungos vietovėse susidaro pralaidumo kliūtys ir neišnaudojamas bendrosios skaitmeninės rinkos potencialas. Daugumoje kaimo ir atokių vietovių aukštos kokybės interneto ryšys gali atlikti svarbų vaidmenį užkertant kelią skaitmeninei atskirčiai, izoliacijai ir gyventojų skaičiaus mažėjimui, nes sumažėtų ir prekių tiekimo, ir paslaugų teikimo kaina, ir būtų iš dalies kompensuojamas atokumas. Aukštos kokybės interneto ryšys būtinas naujoms ekonomikos galimybėms, kaip antai tiksliajam ūkininkavimui arba bioekonomikos plėtrai kaimo vietovėse. EITP turėtų padėti užtikrinti itin didelio pralaidumo fiksuotą ar belaidį ryšį visiems namų ūkiams Sąjungoje: nesvarbu, ar jie yra kaime, ar mieste, daugiausia dėmesio skiriant tiems diegimo atvejams, kai pastebimas tam tikras rinkos nepakankamumas, kurį galima panaikinti mažo intensyvumo dotacijomis. Reikėtų kuo labiau padidinti pagal EITP remiamų veiksmų sinergiją, deramai atsižvelgiant į socialinę ir ekonominę pažangą skatinančių subjektų koncentraciją tam tikroje vietovėje ir finansavimo, kurio reikia aprėpčiai generuoti, dydį. Be to, EITP turėtų būti siekiama visapusiškos namų ūkių ir teritorijų aprėpties, nes vėlesniame etape neekonomiška naikinti spragas jau aprėptoje vietovėje;

(39)

be to, atsižvelgiant į sėkmingai įgyvendinamą iniciatyvą „WiFi4EU“, pagal EITP ir toliau turėtų būti remiamas nemokamo, saugaus ir kokybiško vietos belaidžio ryšio tiekimas visuomeniniuose bendruomenės centruose, įskaitant viešąją misiją vykdančius subjektus, kaip antai valdžios institucijas ir viešųjų paslaugų teikėjus, ir plačiajai visuomenei prieinamas lauko erdves, kad vietos bendruomenėse būtų skatinama Sąjungos skaitmeninė vizija;

(40)

skaitmeninė infrastruktūra yra svarbus postūmis inovacijoms. Siekiant kuo didesnio EITP poveikio, joje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama skaitmeninės infrastruktūros finansavimui. Todėl atskiros skaitmeninės paslaugos ir taikomosios programos, pavyzdžiui, įvairios paskirstytojo registro technologijos arba dirbtinio intelekto taikymas, neturėtų būti įtrauktos į EITP taikymo sritį, o turėtų būti atitinkamai įgyvendinamos naudojant kitas priemones, pavyzdžiui, Skaitmeninės Europos programą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/694 (17). Taip pat svarbu kuo labiau padidinti įvairių programų tarpusavio sinergiją;

(41)

numatytų naujos kartos skaitmeninių paslaugų, tokių kaip daiktų interneto paslaugos ir skaitmeninės taikomosios programos, kurios turėtų duoti didelės naudos įvairiuose sektoriuose ir apskritai visai visuomenei, gyvybingumui reikės nepertraukiamos tarpvalstybinės aprėpties su 5G sistemomis, pirmiausia siekiant suteikti galimybę naudotojams ir objektams palaikyti ryšį judant. Tačiau 5G diegimo išlaidų pasidalijimo scenarijai tuose sektoriuose lieka neaiškūs, o kai kuriose svarbiose srityse pastebima komercinio diegimo rizika yra labai didelė. Tikimasi, kad svarbiausios sritys pirmuoju naujų taikomųjų programų etapu susietojo judumo srityje bus kelių koridoriai ir geležinkelių jungtys, todėl jie yra itin svarbūs pagal EITP finansuotini tarpvalstybiniai projektai;

(42)

siekiant užtikrinti būtiną rezervą tokiai svarbiai infrastruktūrai, padidinti Sąjungos skaitmeninių tinklų pajėgumą bei atsparumą ir prisidėti prie teritorinės sanglaudos, reikia įdiegti magistralinius elektroninių ryšių tinklus, įskaitant jūrinius kabelius, jungiančius Europos teritorijas su trečiosiomis valstybėmis kituose žemynuose arba jungiančius Europos salas, atokiausius regionus ar užjūrio šalis ir teritorijas, be kita ko, per Sąjungos teritorinius vandenis ir valstybių narių išskirtines ekonomines zonas. Vis dėlto tokie projektai dažnai yra komerciniu požiūriu neperspektyvūs, jeigu nėra viešosios paramos. Be to, turėtų būti teikiama parama, kad Europos našiosios kompiuterijos ištekliai būtų papildomi tinkamomis terabitinės spartos jungtimis;

(43)

veiksmais, kuriais prisidedama prie bendro intereso projektų skaitmeninio ryšio infrastruktūros srityje, turėtų būti diegiamos geriausios turimos ir konkrečiam projektui tinkamiausios technologijos, kurios siūlo geriausią pažangiausių technologijų (duomenų srauto pajėgumo, perdavimo saugumo ir tinklo atsparumo požiūriu) ir išlaidų veiksmingumo santykį. Tokiam diegimui reikėtų teikti pirmenybę rengiant darbo programas, atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytus kriterijus. Siekiant užtikrinti kuo didesnę socialinę ir ekonominę bei aplinkosauginę naudą, diegiant itin didelio pralaidumo tinklus gali būti pasinaudota pasyviąja infrastruktūra. Galiausiai paskirstant veiksmų prioritetus turėtų būti atsižvelgta į galimą teigiamą šalutinį poveikį junglumo srityje, pavyzdžiui, kai įgyvendinant projektą galima sudaryti palankesnes sąlygas būsimų projektų įgyvendinimui, taip užtikrinant, kad būtų labiau aprėptos teritorijos ir gyventojai vietovėse, kurios iki šiol buvo neaprėptos;

(44)

Sąjunga yra sukūrusi savo palydovinę vietos nustatymo, navigacijos ir laiko nustatymo (PNT) technologiją (programos GALILEO ir EGNOS) ir savo Žemės stebėjimo ir stebėsenos programą („Copernicus“). Ir programos GALILEO ir EGNOS, ir programa „Copernicus“ siūlo pažangias paslaugas, teikiančias svarbią ekonominę naudą viešiesiems ir privatiesiems naudotojams. Todėl bet kokia EITP lėšomis finansuojama transporto, energetikos arba skaitmeninė infrastruktūra, kurioje naudojamos PNT arba Žemės stebėjimo paslaugos, turėtų būti techniškai suderinama su tomis programomis;

(45)

teigiami pirmojo 2017 m. paskelbto kvietimo teikti pasiūlymus dėl derinimo projektų pagal dabartinę programą rezultatai patvirtino Sąjungos dotacijų naudojimo svarbą ir pridėtinę vertę derinant jas su Europos investicijų banko arba nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų, arba kitų plėtros ir viešųjų finansų įstaigų, taip pat privačiojo sektoriaus finansų įstaigų ir privačiojo sektoriaus investuotojų, be kita ko, pasitelkiant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, skiriamu finansavimu. Derinimas turėtų padėti pritraukti privačiųjų investicijų ir užtikrinti bendro viešojo sektoriaus įnašo svertinį poveikį, atsižvelgiant į programos „InvestEU“ tikslus. Taigi pagal EITP reikėtų ir toliau remti veiksmus, kuriuos galima finansuoti derinant Sąjungos dotacijas su kitais finansavimo šaltiniais;

(46)

transporto sektoriuje derinimo operacijoms naudojamos sumos neturėtų viršyti 10 % 2021–2027 m. DFP 1 išlaidų kategorijos 2 išlaidų pakategorės sumos. Turėtų būti galima naudoti derinimo operacijas, pavyzdžiui, veiksmams, susijusiems su pažangiu, sąveikiu, tvariu, įtraukiu, prieinamu, saugiu ir patikimu judumu;

(47)

EITP politikos tikslai taip pat turi būti įgyvendinami naudojant finansines priemones ir biudžeto garantiją pasinaudojant pagal programą „InvestEU“ sudarytomis galimybėmis. EITP veiksmai turėtų būti naudojami proporcingai didinti investicijas sprendžiant su rinkos nepakankamumu arba neoptimalaus investavimo atvejais susijusius klausimus, nedubliuojant ir neišstumiant privačiojo finansavimo, ypač tais atvejais, kai veiksmai nėra komerciniu požiūriu perspektyvūs, tačiau turi akivaizdžią Sąjungos pridėtinę vertę;

(48)

siekiant sudaryti palankias sąlygas integruotai inovacijų ciklo plėtrai, būtina užtikrinti inovacinių sprendimų, priimtų įgyvendinant Sąjungos bendrąsias mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, ir inovacinių sprendimų, diegiamų gaunant EITP paramą, papildomumą. Siekiant šio tikslo, sukūrus sinergiją su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/695 (18) nustatyta programa „Europos horizontas“, turi būti užtikrinta, kad būtų nustatyti ir programos „Europos horizontas“ strateginio planavimo proceso metu įtvirtinti mokslinių tyrimų ir inovacijų poreikiai Sąjungos transporto, energetikos ir skaitmeniniame sektoriuose. Be to, sukūrus sinergiją su programa „Europos horizontas“ turi būti užtikrinta, kad pagal EITP būtų remiamas inovacinių technologijų ir sprendimų, visų pirma parengtų pagal programą „Europos horizontas“, didelio masto plėtojimas ir diegimas transporto, energetikos ir skaitmeninės infrastruktūros sektoriuose. Taip pat, sukūrus sinergiją su programa „Europos horizontas“, turi būti užtikrinta, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos keistis informacija ir duomenimis tarp programos „Europos horizontas“ ir EITP, pavyzdžiui, atkreipiant dėmesį į visiškai rinkai parengtas programos „Europos horizontas“ technologijas, kurias būtų galima toliau diegti naudojant EITP;

(49)

EITP trukmė turėtų būti tokia pat kaip DFP trukmė. Šiuo reglamentu turėtų būti nustatytas viso 2021–2027 m. laikotarpio finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausia preliminari suma metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip tai suprantama 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (19) 18 punkte;

(50)

Sąjungos lygmeniu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras yra pagrindas, kuriuo remiantis nustatomi nacionaliniai reformų prioritetai ir stebimas jų įgyvendinimas. Siekdamos įgyvendinti tuos reformų prioritetus, valstybės narės rengia savo nacionalines daugiametes investavimo strategijas. Tos strategijos turėtų būti teikiamos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis ir naudojamos kaip prioritetinių investicinių projektų, kurie bus remiami nacionalinėmis arba Sąjungos lėšomis, apibrėžimo ir koordinavimo priemonė. Jos taip pat turėtų padėti nuosekliai naudoti Sąjungos lėšas ir kuo labiau padidinti finansinės paramos, kuri visų pirma turės būti suteikta iš ERPF ir Sanglaudos fondo, Europos investicijų stabilizavimo priemonės, programos „InvestEU“ ir EITP, kai aktualu, pridėtinę vertę. Be to, finansinė parama turėtų būti naudojama taip, kad būtų užtikrintas suderinamumas su Sąjungos ir nacionaliniais energetikos ir klimato srities planais, kai aktualu;

(51)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, apdovanojimus, viešuosius pirkimus ir netiesioginį vykdymą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat apima bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

(52)

šiame reglamente numatyti finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir rezultatus, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir tikėtiną reikalavimų nesilaikymo riziką. Tas pasirinkimas turėtų apimti galimybę naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;

(53)

Sąjungoje įsisteigę teisės subjektai, kiek įmanoma, turėtų turėti galimybę dalyvauti abipusiškumo pagrindu lygiavertėse trečiųjų valstybių, kurios dalyvauja EITP, programose;

(54)

trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Sąjungos programose bendradarbiaudamos pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą (20) (toliau – EEE susitarimas), kuriame numatyta, kad programos įgyvendinamos pagal tą susitarimą priimtu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remiantis kitomis teisinėmis priemonėmis. Šiame reglamente turėtų būti numatyta konkreti nuostata, pagal kurią reikalaujama, kad trečiosios valstybės suteiktų būtinas teises ir prieigą, reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją;

(55)

Finansiniu reglamentu nustatytos dotacijų skyrimo taisyklės. Kad būtų galima atsižvelgti į EITP remiamų veiksmų specifiškumą ir užtikrinti nuoseklų įgyvendinimą sektoriuose, kuriuose įgyvendinama EITP, būtina pateikti papildomus duomenis, susijusius su tinkamumo ir skyrimo kriterijais. Veiksmų atrankai ir jų finansavimui turėtų būti taikomos tik šiame reglamente ir Finansiniame reglamente nustatytos sąlygos. Nedarant poveikio Finansiniam reglamentui, darbo programose turėtų būti galima numatyti supaprastintas procedūras;

(56)

remiantis Finansiniu reglamentu, atrankos ir skyrimo kriterijai nustatomi darbo programose. Transporto sektoriuje projekto kokybė ir svarba turėtų būti vertinamos atsižvelgiant ir į projekto numatomą poveikį Europos junglumui, jo atitiktį prieinamumo reikalavimams ir jo strategiją, susijusią su būsimais techninės priežiūros poreikiais;

(57)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (21), Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (22), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (23) bei (ES) 2017/1939 (24) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimu. Visų pirma, vadovaujantis Reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (25), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises;

(58)

pagal Tarybos sprendimą 2013/755/ES (26) užjūrio šalyse ir teritorijose (UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą atsižvelgiant į EITP taisykles bei tikslus ir galimas priemones, taikytinas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;

(59)

Sąjunga turėtų siekti nuoseklumo ir sinergijos su išorės politikai skirtomis Sąjungos programomis, įskaitant pasirengimo narystei paramą pagal įsipareigojimus, prisiimtus atsižvelgiant į 2018 m. vasario 6 d. Komisijos komunikatą „Įtikinama plėtros perspektyva ir didesnis ES įsipareigojimas Vakarų Balkanų šalims“;

(60)

kai trečiosios valstybės ar subjektai, įsisteigę trečiosiose valstybėse, dalyvauja veiksmuose, kuriais prisidedama prie bendro intereso projektų arba tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų, finansinė parama turėtų būti teikiama tik tuo atveju, jeigu ji yra būtina tų projektų tikslams pasiekti. Kalbant apie tarpvalstybinius atsinaujinančiosios energijos srities projektus, vykdant vienos ar daugiau valstybių narių ir trečiosios valstybės bendradarbiavimą (įskaitant Energijos bendrijoje), turėtų būti laikomasi Direktyvoje (ES) 2018/2001 nustatytų sąlygų dėl fizinės jungties su Sąjunga būtinumo;

(61)

2017 m. spalio 3 d. komunikate „Veiksmingi viešieji pirkimai Europoje ir Europai“ Komisija pažymi, kad Sąjunga yra atviriausia viešųjų pirkimų rinka pasaulyje, tačiau Sąjungos įmonėms suteikiama prieiga kitose šalyse ne visuomet yra abipusė. Todėl paramos pagal EITP gavėjai turėtų išnaudoti visas strategines viešųjų pirkimų galimybes, siūlomas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/25/ES (27);

(62)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (28) 22 ir 23 punktais, EITP turėtų būti vertinama remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus (pavyzdžiui, dėl veiksmų klimato srityje stebėjimo), kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reguliavimo. Tie reikalavimai, kai tinkama, turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais remiantis būtų vertinamas EITP poveikis vietoje. Komisija turėtų atlikti vertinimus ir pranešti jų rezultatus Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, kad būtų įvertintas finansavimo veiksmingumas bei efektyvumas ir jo poveikis bendriems EITP tikslams, taip pat atlikti reikiami pakeitimai;

(63)

turėtų būti įgyvendinamos skaidrios, atskaitingumą užtikrinančios ir tinkamos stebėsenos ir ataskaitų teikimo priemonės, įskaitant išmatuojamus rodiklius, kad būtų galima įvertinti EITP pažangą siekiant šiame reglamente nustatytų bendrojo ir konkrečių tikslų ir teikti tokios pažangos ataskaitas. Tomis priemonėmis taip pat turėtų būti užtikrinta, kad būtų pripažįstami EITP pasiekimai. Šia veiklos rezultatų ataskaitų teikimo sistema turėtų būti užtikrinta, kad EITP įgyvendinimo ir jos rezultatų stebėsenos duomenys būtų tinkami atliekant išsamią pasiektos pažangos ir patirtų sunkumų analizę ir kad tie duomenys ir rezultatai būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Būtina nustatyti proporcingus ataskaitų teikimo reikalavimus Sąjungos lėšų gavėjams, kad būtų galima rinkti EITP svarbius duomenis;

(64)

EITP turėtų būti įgyvendinama vykdant darbo programas. Ne vėliau kaip 2021 m. spalio 15 d. Komisija turėtų priimti pirmąsias daugiametes darbo programas, kuriose turėtų būti nurodytas kvietimų teikti pasiūlymus dėl pirmųjų trejų EITP metų tvarkaraštis, jų temos ir preliminarus biudžetas, taip pat perspektyvinis viso programavimo laikotarpio planas;

(65)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl: konkrečių taisyklių, reglamentuojančių tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų dalių bendrą finansavimą, nustatymo; prireikus, infrastruktūros reikalavimų, taikytinų tam tikrų kategorijų dvejopo infrastruktūros naudojimo veiksmams, ir veiksmų, susijusių su dvejopo infrastruktūros naudojimo veiksmais, vertinimo procedūros nustatymo; darbo programų priėmimo ir Sąjungos finansinės paramos suteikimo. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (29);

(66)

siekiant prireikus pritaikyti EITP stebėsenai taikomus rodiklius, kiekvienam konkrečiam tikslui transporto sektoriuje skiriamas preliminarias biudžeto išteklių procentines dalis ir transporto pagrindinio tinklo koridorių apibrėžtį, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šio reglamento priedo I, II ir III dalių pakeitimų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(67)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. kurti, plėtoti, modernizuoti ir baigti kurti transeuropinius tinklus transporto, energetikos ir skaitmeniniame sektoriuose bei sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui atsinaujinančiosios energijos srityje, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(68)

todėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013 (30) ir Reglamentas (ES) Nr. 283/2014 turėtų būti panaikinti. Tačiau Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 29 straipsnį, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 913/2010 (31) priedas dėl krovinių vežimo koridorių sąrašo, reikėtų palikti galioti;

(69)

siekiant užtikrinti paramos teikimo atitinkamose politikos srityse tęstinumą ir sudaryti sąlygas įgyvendinimą pradėti nuo 2021–2027 m. DFP pradžios, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka ir būti taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.,