24.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 341/1

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 861/2007 (3) buvo nustatyta Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra. Tas reglamentas taikomas ginčijamiems ir neginčijamiems tarpvalstybiniams civiliniams ir komerciniams ieškiniams, kurių suma neviršija 2 000 EUR. Juo taip pat užtikrinama, kad taikant šią procedūrą priimti teismo sprendimai būtų vykdytini be tarpinių procedūrų, visų pirma, kad vykdymo valstybėje narėje teismo sprendimo nereikėtų paskelbti vykdytinu (egzekvatūros panaikinimas). Reglamento (EB) Nr. 861/2007 bendrasis tikslas buvo pagerinti vartotojų ir įmonių galimybes kreiptis į teismą sumažinant civilinių procesų išlaidas ir juos paspartinant į jo taikymo sritį patenkančių ieškinių atžvilgiu;

(2)

2013 m. lapkričio 19 d. Komisijos ataskaitoje dėl Reglamento (EB) Nr. 861/2007 taikymo nurodyta, jog apskritai laikoma, kad Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra sudarė palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam bylinėjimuisi dėl nedidelių sumų Sąjungoje. Tačiau toje ataskaitoje taip pat nurodytos kliūtys, neleidžiančios iki galo išnaudoti visų Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros privalumų vartotojams ir įmonėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ). Be kita ko, toje ataskaitoje nurodyta, kad daug potencialių ieškovų negali pasinaudoti supaprastinta procedūra tarpvalstybinių ginčų sprendimui dėl nedidelės Reglamente (EB) Nr. 861/2007 nustatytos maksimalios ieškinio sumos. Joje taip pat teigiama, kad galima dar supaprastinti kai kuriuos procedūros elementus, kad sumažėtų bylinėjimosi išlaidos ir trukmė. Komisijos ataskaitoje padaryta išvada, kad veiksmingiausia būtų tas kliūtis pašalinti iš dalies keičiant Reglamentą (EB) Nr. 861/2007;

(3)

vartotojai turėtų turėti galimybę naudotis visomis vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis ir jų pasitikėjimo neturėtų mažinti tai, kad trūksta veiksmingų teisinių priemonių tarpvalstybinį aspektą turintiems ginčams spręsti. Šiuo reglamentu siūlomais Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros patobulinimais siekiama užtikrinti vartotojams veiksmingas teisių gynimo priemones ir taip padėti praktiškai įgyvendinti vartotojų teises;

(4)

padidinus maksimalią ieškinio sumą iki 5 000 EUR būtų paprasčiau taikyti veiksmingas ir ekonomiškai efektyvias teismines priemones tarpvalstybiniams ginčams spręsti, visų pirma MVĮ. Pagerėjus galimybėms kreiptis į teismą būtų labiau pasitikima tarpvalstybiniais sandoriais, o tai leistų daug geriau išnaudoti visas vidaus rinkos teikiamas galimybes;

(5)

šis reglamentas turėtų būti taikomas tik tarpvalstybinėms byloms. Turėtų būti laikoma, kad byla yra tarpvalstybinė tuo atveju, kai bent vienos iš šalių nuolatinė gyvenamoji vieta ar nuolatinio buvimo vieta arba įprastinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje, kuriai šis reglamentas privalomas, nei ta, kurioje kreipiamasi į teismą;

(6)

Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą reikėtų dar patobulinti pasinaudojant technologijų pažanga teisingumo srityje ir naujomis priemonėmis, kuriomis gali naudotis teismai, nes tai gali padėti įveikti geografinius atstumus ir sumažinti dėl jų kylančias dideles išlaidas ir ilgą proceso trukmę;

(7)

siekiant dar sumažinti bylinėjimosi išlaidas ir sutrumpinti proceso trukmę, šalys ir teismai turėtų būti labiau skatinami naudotis šiuolaikinėmis ryšių technologijomis;

(8)

elektroninis dokumentų įteikimas Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros šalims turėtų būti prilygintas įteikimui paštu. Tuo tikslu šiuo reglamentu turėtų būti nustatyta bendra sistema, kuria leidžiama naudoti elektroninį dokumentų įteikimą, kai yra galimybė naudotis būtinomis techninėmis priemonėmis ir elektroninio dokumentų įteikimo naudojimas yra suderinamas su atitinkamų valstybių narių nacionalinėmis proceso taisyklėmis. Šalims arba kitiems procese dalyvaujantiems asmenims ir teismams vykdant bet kokį kitą susirašinėjimą tarpusavyje, pirmenybė, kiek tai įmanoma, turėtų būti teikiama naudojimuisi elektroninėms ryšio priemonėms, kai tokių priemonių yra ir jos yra priimtinos;

(9)

išskyrus atvejus, kai pagal nacionalinę teisę šalys arba kiti adresatai privalo sutikti, kad būtų naudojamos elektroninės ryšio priemonės, jie turėtų galėti pasirinkti, ar įteikiant dokumentus arba vykdant kitą susirašinėjimą su teismu naudoti elektronines ryšio priemones, kai tokių priemonių yra ir jos yra priimtinos, ar labiau tradicines priemones. Šalies sutikimas dėl dokumentų įteikimo elektroniniu būdu nedaro poveikio jos teisei atsisakyti priimti dokumentą, kuris yra parengtas ne valstybės narės, kurioje yra jos nuolatinė gyvenamoji vieta ar nuolatinio buvimo vieta arba įprastinė gyvenamoji vieta, valstybine kalba arba, jei toje valstybėje narėje yra kelios valstybinės kalbos – tos vietos, kurioje yra tos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta ar nuolatinio buvimo vieta arba įprastinė gyvenamoji vieta, valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų, arba kalba, kurią ji supranta, arba nėra pridėtas vertimas į tokią kalbą;

(10)

jeigu įteikiant dokumentus ar vykdant kitą susirašinėjimą naudojamos elektroninės priemonės, valstybės narės turėtų taikyti esamą geriausią praktiką, siekiant užtikrinti, kad gautų dokumentų ir kito susirašinėjimo turinys būtų teisingas ir atitiktų siunčiamų dokumentų ir kito susirašinėjimo turinį, ir kad pagal gavimo patvirtinimui naudojamą metodą būtų numatytas adresato patvirtinimas ir gavimo data;

(11)

Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra iš esmės yra rašytinė procedūra. Žodinis nagrinėjimas turėtų būti rengiamas tik išimties tvarka, kai priimti teismo sprendimo remiantis rašytiniais įrodymais neįmanoma arba jei kurios nors šalies prašymu teismas sutinka surengti žodinį nagrinėjimą;

(12)

kad asmenys galėtų būti apklausti nereikalaujant, kad jie atvyktų į teismą, žodinis nagrinėjimas ir įrodymų rinkimas apklausiant liudytojus, ekspertus ar šalis turėtų būti vykdomas naudojant bet kurias tinkamas nuotolinio ryšio priemones, kuriomis teismas turi galimybę naudotis, išskyrus atvejus, kai dėl ypatingų bylos aplinkybių tokios technologijos naudojimas būtų netinkamas teisingam bylos nagrinėjimui užtikrinti. Jei asmens nuolatinė gyvenamoji vieta arba įprastinė gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje valstybėje narėje, kurioje kreipiamasi į teismą, žodinis nagrinėjimas turėtų būti rengiamas pasinaudojant procedūromis, numatytomis Tarybos reglamente (EB) Nr. 1206/2001 (4);

(13)

valstybės narės turėtų skatinti naudotis nuotolinio ryšio technologijomis. Žodinio nagrinėjimo tikslu turėtų būti suteiktos priemonės, kad Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą taikyti kompetentingi teismai galėtų naudotis tinkamomis nuotolinio ryšio technologijomis siekiant užtikrinti nagrinėjimo sąžiningumą atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Vaizdo konferencijų atveju turėtų būti atsižvelgta į 2015 m. birželio 15 ir 16 d. Tarybos priimtas Tarybos rekomendacijas dėl tarpvalstybinių vaizdo konferencijų ir į Europos e. teisingumo srityje atliktą darbą;

(14)

tikėtinos bylinėjimosi išlaidos gali paveikti ieškovo sprendimą, ar kreiptis į teismą. Teismo mokesčiai kartu su kitomis išlaidomis gali atgrasyti ieškovus nuo kreipimosi į teismą. Siekiant užtikrinti galimybes kreiptis į teismą pareiškiant tarpvalstybinius ieškinius dėl nedidelių sumų, valstybėje narėje už Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą imami teismo mokesčiai neturėtų būti neproporcingi ieškiniui ir neturėtų būti didesni už teismo mokesčius, kurie toje valstybėje narėje imami už nacionalines supaprastintas teismo procedūras. Tačiau tai neturėtų užkirsti kelio taikyti pagrįstus minimalius teismo mokesčius ir neturėtų daryti poveikio galimybei tokiomis pačiomis sąlygomis imti atskirą mokestį už apeliacinę procedūrą, kai apskundžiamas taikant Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą priimtas teismo sprendimas;

(15)

šiame reglamente teismo mokesčius turėtų sudaryti teismui mokėtini mokesčiai ir įmokos, kurių suma nustatoma pagal nacionalinę teisę. Jie neturėtų apimti, pavyzdžiui, sumų, kurios proceso metu pervedamos trečiosioms šalims, pavyzdžiui, advokato atlyginimo, vertimo išlaidų, dokumentų įteikimo išlaidų, kai dokumentus įteikia ne teismas, o kiti subjektai, arba išlaidų ekspertams ar liudytojams;

(16)

veiksminga galimybė kreiptis į teismą visoje Sąjungoje yra vienas iš pagrindinių tikslų. Tam, kad būtų užtikrinta tokia veiksminga galimybė pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, turėtų būti teikiama teisinė pagalba pagal Tarybos direktyvą 2003/8/EB (5);

(17)

kad sumokėtų teismo mokesčius, ieškovas neturėtų būti priverstas keliauti į valstybę narę, kurioje kreipiamasi į teismą, ar tuo tikslu samdyti advokatą. Siekiant užtikrinti, kad galimybės veiksmingai dalyvauti procese būtų suteiktos ir ieškovams, esantiems kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra teismas, į kurį kreiptasi, valstybės narės turėtų mažų mažiausiai pasiūlyti bent vieną šiame reglamente numatytą nuotolinio mokėjimo priemonę;

(18)

turėtų būti patikslinta, kad teismo patvirtintas arba vykdant Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą teisme sudarytas teisminis susitarimas yra vykdytinas taip pat, kaip pagal tą procedūrą priimtas teismo sprendimas;

(19)

siekiant kuo labiau sumažinti vertimo poreikį ir susijusias išlaidas, teismas, išduodamas kita nei savo kalba parengtą pažymą dėl taikant Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą priimto teismo sprendimo vykdymo arba teismo patvirtinto arba vykdant tą procedūrą teisme sudaryto teisminio susitarimo, turėtų naudoti pažymos standartinės formos redakciją atitinkama kalba, pateiktą dinaminiu internetiniu formatu Europos e. teisingumo portale. Šiuo atžvilgiu jis turėtų galėti pasitikėti tame portale pateikiamo vertimo tikslumu. Visos su reikiamu teksto, įrašyto pažymos laisvo teksto laukeliuose, vertimu susijusios išlaidos turi būti paskirstomos taip, kaip numatyta teismo valstybės narės teisėje;

(20)

valstybės narės turėtų teikti šalims praktinę pagalbą standartinėms formoms, numatytoms pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, užpildyti. Be to, jos turėtų teikti bendrąją informaciją apie Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros taikymo sritį ir informaciją apie tai, kokie teismai yra kompetentingi ją taikyti. Tačiau tas įpareigojimas neturėtų apimti teisinės pagalbos ar teisinio konsultavimo, kurį sudaro teisinis konkrečios bylos įvertinimas, teikimo. Valstybės narės turėtų galėti laisvai nuspręsti, kokiais būdais ir kokiomis priemonėmis labiausiai tinka teikti tokią praktinę pagalbą ir bendrąją informaciją, taip pat valstybės narės turėtų nuspręsti, kokioms įstaigoms pavesti vykdyti tuos įpareigojimus. Tokią bendrąją informaciją apie Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros taikymo sritį ir apie kompetentingus teismus taip pat galima teikti darant nuorodą į brošiūrose arba vadovuose, nacionalinėse interneto svetainėse arba Europos e. teisingumo portale, arba atitinkamų rėmimo organizacijų, pavyzdžiui, Europos vartotojų centrų tinklo, pateiktą informaciją;

(21)

informacija apie teismo mokesčius ir jų mokėjimo būdus, taip pat apie valstybių narių valdžios institucijas ar organizacijas, kompetentingas teikti praktinę pagalbą, turėtų būti skaidresnė ir lengvai prieinama internete. Tuo tikslu valstybės narės turėtų pateikti tą informaciją Komisijai, o ši – užtikrinti, kad ji būtų viešai paskelbta ir plačiai išplatinta visomis tinkamomis priemonėmis, visų pirma per Europos e. teisingumo portalą;

(22)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1896/2006 (6) reikėtų patikslinti, kad tuomet, kai ginčas patenka į Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros taikymo sritį, ta procedūra turėtų galėti pasinaudoti ir Europos mokėjimo įsakymo procedūros ieškovas tuo atveju, kai atsakovas yra pateikęs prieštaravimo dėl Europos mokėjimo įsakymo pareiškimą;

(23)

siekiant sudaryti dar palankesnes galimybes taikyti Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, galimybę naudotis standartine ieškinio forma turėtų suteikti ne tik teismai, kompetentingi taikyti Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, bet ta forma turėtų būti galima naudotis ir per atitinkamas nacionalines interneto svetaines. Tas įpareigojimas galėtų būti įvykdytas atitinkamose nacionalinėse interneto svetainėse pateikus nuorodą į Europos e. teisingumo portalą.

Kad atsakovas būtų geriau apsaugotas, Reglamente (EB) Nr. 861/2007 numatytose standartinėse formose turėtų būti pateikiama informacija apie pasekmes atsakovui neužginčijus ieškinio ar pakviestam nedalyvaujant žodiniame nagrinėjime, visų pirma apie tai, kad jo atžvilgiu gali būti priimtas arba vykdomas teismo sprendimas, taip pat kad jam gali būti priteista padengti bylinėjimosi išlaidas. Standartinėse formose taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kad bylą laimėjusiai šaliai bylinėjimosi išlaidos gali būti neatlygintos, jeigu jos buvo patirtos be reikalo arba yra neproporcingos ieškinio sumai;

(24)

siekiant užtikrinti, kad Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros ir Europos mokėjimo įsakymo procedūros standartinės formos būtų nuolat atnaujinamos, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl Reglamento (EB) Nr. 861/2007 I–IV priedų pakeitimų ir dėl Reglamento (EB) Nr. 1896/2006 I– VII priedų pakeitimų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(25)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį Jungtinė Karalystė ir Airija pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą;

(26)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(27)

todėl reglamentai (EB) Nr. 861/2007 ir (EB) Nr. 1896/2006 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

1.

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas tarpvalstybinio pobūdžio, kaip apibrėžta 3 straipsnyje, civilinėms ir komercinėms byloms, neatsižvelgiant į teismo pobūdį, kai ieškinio suma, neskaičiuojant palūkanų, išlaidų ir sąnaudų, neviršija 5 000 EUR tuo metu, kai jurisdikciją turintis teismas gauna ieškinio formą. Jis netaikomas visų pirma mokesčių, muitų ar administracinėms byloms arba valstybės atsakomybei už veiksmus ir neveikimą vykdant valstybės įgaliojimus (acta jure imperii).

2.   Šis reglamentas netaikomas byloms dėl:

2.

3 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2.   Nuolatinė gyvenamoji vieta ar nuolatinio buvimo vieta nustatoma pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 (7) 62 ir 63 straipsnius.

3.   Tinkamas laikas nustatyti, ar byla yra tarpvalstybinė byla, yra data, kurią jurisdikciją turintis teismas gavo ieškinio formą.

(7)  2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012 12 20, p. 1).“"

3.

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4.

5 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra yra rašytinė procedūra.

1a.   Žodinį nagrinėjimą teismas surengia tik jei mano, kad remiantis rašytiniais įrodymais teismo sprendimo priimti neįmanoma, arba jei to prašo kuri nors šalis. Teismas tokį prašymą gali atmesti, jei mano, kad, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, žodinis nagrinėjimas teisingam bylos nagrinėjimui nėra būtinas. Ieškinio atmetimo motyvai pateikiami raštu. Neginčijant paties teismo sprendimo, atmetimo atskirai užginčyti negalima.“

5.

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

Žodinis nagrinėjimas

1.   Kai pagal 5 straipsnio 1a dalį manoma, kad būtina surengti žodinį nagrinėjimą, jis surengiamas pasinaudojant tinkama nuotolinio ryšio technologija, pavyzdžiui, vaizdo konferencija arba telekonferencija, jeigu teismas turi galimybę ja naudotis, išskyrus atvejus, kai dėl ypatingų bylos aplinkybių tokios technologijos naudojimas yra netinkamas teisingam bylos nagrinėjimui užtikrinti.

Jeigu apklausiamo asmens nuolatinė gyvenamoji vieta arba įprastinė gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje valstybėje narėje, kurioje kreipiamasi į teismą, to asmens dalyvavimas žodiniame nagrinėjime per vaizdo konferenciją, telekonferenciją arba naudojant kitą tinkamą nuotolinio ryšio technologiją rengiamas pasinaudojant Tarybos reglamente (EB) Nr. 1206/2001 (8) numatytomis procedūromis.

2.   Šalis, pakviesta fiziškai dalyvauti žodiniame nagrinėjime, gali prašyti naudotis nuotolinio ryšio technologija, jeigu teismas turi galimybę naudotis tokia technologija, motyvuodama tuo, kad su fiziniu dalyvavimu susijusios priemonės, visų pirma tos šalies patiriamų galimų išlaidų atžvilgiu, būtų neproporcingos ieškiniui.

3.   Šalis, pakviesta dalyvauti žodiniame nagrinėjime naudojant nuotolinio ryšio technologiją gali prašyti fiziškai dalyvauti tame nagrinėjime. Standartinėje A ieškinio formoje ir standartinėje C atsiliepimo formoje, parengtose laikantis 27 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, šalims pateikiama informacija apie tai, kad išlaidų, patiriamų dėl tos šalies fizinio dalyvavimo žodiniame nagrinėjime tos šalies prašymu, atlyginimui taikomos 16 straipsnyje nustatytos sąlygos.

4.   Neginčijant paties teismo sprendimo, teismo sprendimo dėl 2 ir 3 dalyse numatyto prašymo atskirai užginčyti negalima.

(8)  2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (OL L 174, 2001 6 27, p. 1).“"

6.

9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

Įrodymų rinkimas

1.   Teismas nustato įrodymų rinkimo priemones ir įrodymų, reikalingų teismo sprendimui priimti, apimtį, laikydamasis taisyklių, taikomų įrodymų leistinumui. Jis naudoja paprasčiausias ir mažiausiai apsunkinančias įrodymų rinkimo priemones.

2.   Teismas gali rinkti įrodymus gaudamas rašytinius liudytojų, ekspertų ar šalių parodymus.

3.   Jei renkant įrodymus asmenį reikia apklausti, tas nagrinėjimas surengiamas laikantis 8 straipsnyje nustatytų sąlygų.

4.   Ekspertų įrodymus ar žodinius parodymus teismas gali rinkti tik tuo atveju, kai remiantis kitais įrodymais teismo sprendimo priimti neįmanoma.“

7.

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Pagalba šalims

1.   Valstybės narės užtikrina, kad šalys turėtų galimybę gauti ir praktinę pagalbą formoms užpildyti, ir bendrąją informaciją apie Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros taikymo sritį, taip pat bendrąją informaciją apie tai, kurie teismai atitinkamoje valstybėje narėje yra kompetentingi priimti teismo sprendimą pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą. Ta pagalba teikiama nemokamai. Jokia šios dalies nuostata nereikalaujama, kad valstybės narės teiktų teisinę pagalbą arba teisinį konsultavimą, kurį sudaro teisinis konkrečios bylos įvertinimas.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad visuose teismuose, kuriuose galima pradėti Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, būtų galima gauti informaciją apie valdžios institucijas ar organizacijas, kompetentingas suteikti 1 dalyje nurodytą pagalbą, ir kad ją būtų galima gauti per atitinkamas nacionalines interneto svetaines.“

8.

13 straipsnis pakeičiamas taip:

„13 straipsnis

Dokumentų įteikimas ir kitas susirašinėjimas

1.   5 straipsnio 2 ir 6 dalyse nurodyti dokumentai ir pagal 7 straipsnį priimti teismo sprendimai įteikiami:

Įteikimas patvirtinamas gaunant gavimo patvirtinimą, įskaitant gavimo datą.

2.   Bet koks 1 dalyje nenurodytas teismo ir šalių arba kitų procese dalyvaujančių asmenų susirašinėjimas vykdomas elektroninėmis priemonėmis, gaunant gavimo patvirtinimą, kai yra techninė galimybė naudotis tokiomis priemonėmis ir jos yra leistinos pagal proceso taisykles valstybėje narėje, kurioje vykdoma Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra, su sąlyga, kad šalis arba asmuo iš anksto sutiko su tokiomis ryšio priemonėmis arba pagal proceso taisykles valstybėje narėje, kurioje yra tos šalies arba asmens nuolatinė gyvenamoji vieta ar nuolatinio buvimo vieta arba įprastinė gyvenamoji vieta, turi teisinę pareigą sutikti su tokiomis ryšio priemonėmis.

3.   Be visų kitų priemonių, kurias pagal proceso taisykles valstybėse narėse galima naudoti iš anksto pareiškiant sutikimą, kaip reikalaujama 1 ir 2 dalyse, dėl elektroninių priemonių naudojimo, turėtų būti numatyta galimybė pareikšti tokį sutikimą standartinėje A ieškinio formoje ir standartinėje C atsiliepimo formoje.

4.   Jei dokumentų neįmanoma įteikti laikantis 1 dalies, jie gali būti įteikti pasinaudojant bet kuriais Reglamento (EB) Nr. 1896/2006 13 arba 14 straipsnyje numatytais būdais.

Jei 2 dalyje nurodytas susirašinėjimas neįmanomas arba dėl ypatingų bylos aplinkybių netinkamas, gali būti naudojami bet kurie kiti pagal valstybės narės, kurioje Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra vykdoma, teisę priimtini ryšių palaikymo būdai.“

9.

Įterpiamas šis straipsnis:

„15a straipsnis

Teismo mokesčiai ir mokėjimo būdai

1.   Valstybėje narėje už Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą imami teismo mokesčiai negali būti neproporcingi ir didesni už teismo mokesčius, kurie toje valstybėje narėje imami už nacionalines supaprastintas teismo procedūras.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad šalims būtų sudaryta galimybė sumokėti teismo mokesčius nuotolinio mokėjimo priemonėmis, kurias naudodamos šalys gali atlikti mokėjimą taip pat ir iš kitos valstybės narės nei ta, kurioje yra teismas, pasiūlant bent vieną iš šių mokėjimo būdų:

10.

17 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   15a ir 16 straipsniai taikomi visiems apeliaciniams skundams.“

11.

18 straipsnis pakeičiamas taip:

„18 straipsnis

Teismo sprendimo peržiūra išimtiniais atvejais

1.   Teismo posėdyje nedalyvavęs atsakovas gali prašyti valstybės narės, kurioje buvo priimtas teismo sprendimas, kompetentingo teismo peržiūrėti pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą priimtą teismo sprendimą, jeigu:

nebent atsakovas teismo sprendimo neginčijo, kai tokią galimybę turėjo.

2.   Prašymą dėl peržiūros galima pateikti per 30 dienų. Šis terminas skaičiuojamas nuo dienos, kai atsakovas faktiškai susipažino su teismo sprendimo turiniu ir galėjo imtis veiksmų, ir ne vėliau kaip nuo pirmos vykdymo priemonės, kuria jam uždrausta visiškai ar iš dalies disponuoti savo turtu, taikymo dienos. Šis terminas negali būti pratęstas.

3.   Jei teismas atmeta 1 dalyje nurodytą prašymą dėl peržiūros remdamasis tuo, kad nėra taikytinas nė vienas iš toje dalyje nustatytų peržiūros pagrindų, teismo sprendimas lieka galioti.

Jei teismas nusprendžia, kad peržiūra yra pagrįsta bet kuriuo iš 1 dalyje nustatytų pagrindų, teismo sprendimas, priimtas pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, tampa negaliojančiu. Tačiau ieškovas nepraranda teisės pasinaudoti bet kokiu senaties termino skaičiavimo sustabdymu, kai toks sustabdymas taikomas pagal nacionalinę teisę.“

12.

20 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Vienos iš šalių prašymu teismas, naudodamas IV priede išdėstytą standartinę D formą, be papildomo mokesčio išduoda pažymą dėl teismo sprendimo, priimto pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą. Tos šalies prašymu teismas jai pateikia šią pažymą bet kuria kita oficialiąja Sąjungos institucijų kalba, pasinaudodamas Europos e. teisingumo portale pateikta daugiakalbe dinamiška standartine forma. Jokia šio reglamento nuostata teismui nesukuriama pareiga pateikti tos pažymos laisvo teksto laukeliuose įrašyto teksto vertimą ir (arba) transliteraciją.“

13.

21 straipsnio 2 dalies b punktas pakeičiamas taip:

14.

Įterpiamas šis straipsnis:

„21a straipsnis

Pažymos kalba

1.   Kiekviena valstybė narė gali nurodyti ne savo, o kitą oficialiąją Sąjungos institucijų kalbą ar kalbas, kuri (-ios) jai priimtina (-os) išduodant 20 straipsnio 2 dalyje nurodytą pažymą.

2.   Pažymoje išdėstytos informacijos apie teismo sprendimo esmę vertimus, kaip nurodyta 20 straipsnio 2 dalyje, atlieka asmuo, kvalifikuotas atlikti vertimus vienoje iš valstybių narių.“

15.

Įterpiamas šis straipsnis:

„23a straipsnis

Teisminiai susitarimai

Teismo patvirtintas arba vykdant Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą teisme sudarytas teisminis susitarimas, kuris yra vykdytinas valstybėje narėje, kurioje buvo vykdoma procedūra, kitoje valstybėje narėje pripažįstamas ir vykdomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir teismo sprendimas, priimtas pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą.

III skyriaus nuostatos mutatis mutandis taikomos teisminiams susitarimams.“

16.

25 straipsnis pakeičiamas taip:

„25 straipsnis

Valstybių narių teiktina informacija

1.   Ne vėliau kaip 2017 m. sausio 13 d. valstybės narės Komisijai praneša apie:

Valstybės narės informuoja Komisiją apie bet kokius vėlesnius tos informacijos pasikeitimus.

2.   Pagal 1 dalį praneštą informaciją Komisija viešai skelbia bet kuriomis tinkamomis priemonėmis, kaip antai Europos e. teisingumo portale.“

17.

26 straipsnis pakeičiamas taip:

„26 straipsnis

Priedų dalinis pakeitimas

Komisijai pagal 27 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl I–IV priedų dalinių pakeitimų.“

18.

27 straipsnis pakeičiamas taip:

„27 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   26 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2016 m. sausio 13 d.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 26 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 26 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų, arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“

19.

28 straipsnis pakeičiamas taip:

„28 straipsnis

Peržiūra

1.   Ne vėliau kaip 2022 m. liepos 15 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui šio reglamento veikimo ataskaitą, įskaitant įvertinimą, ar:

Prireikus prie tos ataskaitos pridedama pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

Tuo tikslu ne vėliau kaip 2021 m. liepos 15 d. valstybės narės pateikia Komisijai informaciją apie tai, kiek pareikšta prašymų pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą ir kiek gauta prašymų vykdyti teismo sprendimus, priimtus pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą.

2.   Ne vėliau kaip 2019 m. liepos 15 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ataskaitą dėl informacijos apie Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą platinimo valstybėse narėse ir gali pateikti rekomendacijų dėl to, kaip padaryti tą procedūrą labiau žinoma.“

1.

7 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Prašymo priedėlyje ieškovas gali nurodyti teismui, kuri iš 17 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose išvardytų procedūrų jo pageidavimu (jei kurios iš jų pageidauja) turi būti taikoma jo ieškiniui tolesniame civiliniame procese tuo atveju, kai atsakovas pateikia prieštaravimo dėl Europos mokėjimo įsakymo pareiškimą.

Pirmoje pastraipoje numatytame priedėlyje ieškovas taip pat gali teismui nurodyti, kad atsakovo prieštaravimo atveju jis nesutinka pereiti prie civilinio proceso, kaip apibrėžta 17 straipsnio 1 dalies a arba b punkte. Tai nekliudo ieškovui apie tai informuoti teismą vėliau, tačiau bet kuriuo atveju jis tai turi padaryti prieš įsakymo išdavimą.“

2.

17 straipsnis pakeičiamas taip:

„17 straipsnis

Prieštaravimo pareiškimo pateikimo pasekmės

1.   Jei prieštaravimo pareiškimas pateikiamas per 16 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, teismo procesas tęsiamas kilmės valstybės narės kompetentinguose teismuose, išskyrus atvejus, kai ieškovas aiškiai prašo tuo atveju nutraukti teismo procesą. Procesas tęsiamas pagal:

2.   Jei ieškovas nėra nurodęs pageidavimo, kurią iš 1 dalies a ir b punktuose išvardytų procedūrų taikyti jo ieškiniui procese, kuris pradedamas prieštaravimo pareiškimo pateikimo atveju, arba jeigu ieškovas yra paprašęs, kad Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 861/2007, būtų taikoma ieškiniui, nepatenkančiam į to reglamento taikymo sritį, šis procesas perduodamas vykdyti tinkamo nacionalinio civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai ieškovas aiškiai paprašė jo neperduoti.

3.   Kai ieškovo reikalavimas nagrinėjamas pagal Europos mokėjimo įsakymo procedūrą, nacionalinės teisės nuostatos negali daryti neigiamos įtakos jo padėčiai tolesniame civiliniame procese.

4.   Procesas perduodamas vykdyti civilinio proceso tvarka, kaip apibrėžta 1 dalies a ir b punktuose, vadovaujantis kilmės valstybės narės teise.

5.   Ieškovas informuojamas apie tai, ar atsakovas pateikė prieštaravimo pareiškimą ir ar bus pereita prie civilinio proceso, kaip apibrėžta 1 dalyje.“

3.

25 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Jeigu valstybėje narėje teismo mokesčiai už nagrinėjimą civilinio proceso tvarka, kaip apibrėžta 17 straipsnio 1 dalies a arba b punkte, atitinkamais atvejais yra tokie patys kaip teismo mokesčiai už nagrinėjimą pagal Europos mokėjimo įsakymo procedūrą arba didesni už juos, bendri teismo mokesčiai už nagrinėjimą pagal Europos mokėjimo įsakymo procedūrą ir už tolesnį nagrinėjimą civilinio proceso tvarka, jeigu pateiktas prieštaravimo pareiškimas pagal 17 straipsnio 1 dalį, neviršija teismo mokesčių, taikomų toje valstybėje narėje už tą nagrinėjimą, kai prieš tai netaikyta Europos mokėjimo įsakymo procedūra.

Valstybėje narėje negali būti imami papildomi teismo mokesčiai už nagrinėjimą civilinio proceso tvarka, kuris, jeigu pateiktas prieštaravimo pareiškimas, atitinkamais atvejais pradedamas pagal 17 straipsnio 1 dalies a arba b punktą, jeigu teismo mokesčiai už tokį nagrinėjimą toje valstybėje narėje yra mažesni nei teismo mokesčiai, taikomi už nagrinėjimą pagal Europos mokėjimo įsakymo procedūrą.“

4.

30 straipsnis pakeičiamas taip:

„30 straipsnis

Priedų dalinis pakeitimas

Komisijai pagal 31 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl I–VII priedų dalinių pakeitimų.“

5.

31 straipsnis pakeičiamas taip:

„31 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   30 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2016 m. sausio 13 d.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 30 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 30 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų, arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“