Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32012R1026

    2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1026/2012 dėl tam tikrų priemonių siekiant išsaugoti žuvų išteklius, susijusių su valstybėmis, kurios leidžia vykdyti netausiąją žvejybą

    OL L 316, 2012 11 14, p. 34–37 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (HR)

    Legal status of the document In force

    ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2012/1026/oj

    14.11.2012   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    L 316/34


    EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1026/2012

    2012 m. spalio 25 d.

    dėl tam tikrų priemonių siekiant išsaugoti žuvų išteklius, susijusių su valstybėmis, kurios leidžia vykdyti netausiąją žvejybą

    EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

    atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnį,

    atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

    teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

    atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

    laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

    kadangi:

    (1)

    1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje (toliau – UNCLOS) ir 1995 m. rugpjūčio 4 d. Jungtinių Tautų susitarime dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo (toliau – UNFSA) nustatoma, kad valdant tam tikrus bendrus, vienos valstybės ribas viršijančius žuvų išteklius ir toli migruojančių žuvų išteklius, visos valstybės, kurių vandenyse yra žuvų išteklių (pakrantės valstybės) ir valstybės, kurių laivynai žvejoja tuos išteklius (žvejojančios valstybės), turi bendradarbiauti. Šį bendradarbiavimą galima organizuoti per regionines žuvininkystės valdymo organizacijas (angl. regional fisheries management organisations, RFMO) arba, jeigu atitinkami ištekliai nepriklauso jokios RFMO kompetencijai, nustatant ad hoc tvarką, kurios laikosi žvejyba suinteresuotos valstybės;

    (2)

    jeigu trečioji valstybė, kuri yra suinteresuota žvejyba, susijusia su tos valstybės ir Sąjungos bendro intereso žuvų ištekliais, leidžia vykdyti žvejybos veiklą, tinkamai neatsižvelgdama į esamus žvejybos modelius arba kitų valstybių ir Sąjungos teises, pareigas ir interesus, ir taip kelia grėsmę tų išteklių tvarumui, ir valdydama šiuos išteklius nebendradarbiauja su kitomis valstybėmis ir Sąjunga, turėtų būti priimtos specialios priemonės siekiant paraginti tą valstybę prisidėti prie tų išteklių išsaugojimo;

    (3)

    žuvų ištekliai turėtų būti laikomi netausios būklės, jeigu nėra nuolat išlaikomas arba viršijamas toks jų kiekis, kuriam esant užtikrinamas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis, arba jei šis kiekis negali būti apskaičiuojamas, kai išteklių kiekis nėra nuolat išlaikomas neviršijant saugių biologinių ribų;

    (4)

    būtina apibrėžti sąlygas, į kurias atsižvelgiant valstybę būtų galima laikyti valstybe, kuri leidžia vykdyti netausiąją žvejybą, ir jos atžvilgiu taikyti šiame reglamente numatytas priemones, įskaitant procesą, kuriuo toms valstybėms suteikiama teisė išdėstyti savo poziciją ir užtikrinama galimybė imtis taisomųjų veiksmų;

    (5)

    be to, būtina apibrėžti, kokių priemonių galima imtis valstybių, kurios leidžia vykdyti netausiąją žvejybą, atžvilgiu, ir nustatyti bendrąsias tokių priemonių priėmimo sąlygas, kad jos būtų grindžiamos objektyviais kriterijais ir būtų nešališkos, ekonomiškai veiksmingos ir suderintos su tarptautinės teisės, visų pirma su Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutarties, nuostatomis;

    (6)

    taikant tokias priemones turėtų būti siekiama panaikinti valstybėms, kurios leidžia vykdyti netausiąją žvejybą, paskatas žvejoti bendro intereso žuvų išteklių žuvis. Tai galima pasiekti, inter alia, apribojant žvejybos produktų, sužvejotų laivais, kurie vykdė bendro intereso išteklių žuvų žvejybą kontroliuojant valstybei, kuri leidžia vykdyti netausiąją žvejybą, importą, ribojant tų laivų patekimą į uostus ar užtikrinant, kad vykdant bendro intereso išteklių žuvų žvejybą, kurią kontroliuoja valstybė, kuri leidžia vykdyti netausiąją žvejybą, nebūtų naudojami Sąjungos žvejybos laivai ar Sąjungos žvejybos įranga;

    (7)

    siekiant užtikrinti, kad Sąjungos veikla išsaugant žuvų išteklius būtų veiksminga ir nuosekli, būtina atsižvelgti į 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1005/2008, nustatančiame Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (3), nustatytas priemones;

    (8)

    siekiant užtikrinti, kad priemonės, priimtos prieš valstybę pagal šį reglamentą, būtų aplinkosauginiu požiūriu priimtinos, veiksmingos, proporcingos ir atitiktų tarptautines taisykles, būtina pasirūpinti, kad prieš jas priimant būtų įvertintas tikėtinas jų poveikis aplinkai, prekybai, taip pat ekonominis bei socialinis poveikis;

    (9)

    jei pagal šį reglamentą prieš valstybę priimtos priemonės yra neveiksmingos, o ta valstybė ir toliau laikoma valstybe, kuri leidžia vykdyti netausiąją žvejybą, gali būti priimtos tolesnės priemonės pagal šį reglamentą;

    (10)

    pagal šį reglamentą priimtos priemonės prieš valstybę turėtų būti nebetaikomos, jeigu valstybė, kuri leidžia vykdyti netausiąją žvejybą, priėmė priemones, būtinas jai prisidėti prie bendro intereso žuvų išteklių išsaugojimo;

    (11)

    siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, siekiant nustatyti valstybę, kuri leidžia vykdyti netausiąją žvejybą, priimti priemones tokios valstybės atžvilgiu ir nuspręsti, kad tokios priemonės turėtų būti nebetaikomos. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (4);

    (12)

    Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kai tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su pagal šį reglamentą priimtų priemonių taikymo pabaiga, tai reikia padaryti dėl privalomų skubos priežasčių,

    PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

    1 straipsnis

    Dalykas ir taikymo sritis

    1.   Šiame reglamente nustatoma su trečiųjų valstybių vykdoma žvejybos veikla ir jų politika susijusių tam tikrų priemonių priėmimo sistema, kuria siekiama užtikrinti ilgalaikį Sąjungos ir tų trečiųjų valstybių bendro intereso žuvų išteklių išsaugojimą.

    2.   Pagal šį reglamentą priimtas priemones galima taikyti visais atvejais, kai kartu valdydamos bendro intereso žuvų išteklius trečiosios valstybės ir Sąjunga turi bendradarbiauti, taip pat kai tas bendradarbiavimas vykdomas per RFMO ar panašią įstaigą.

    2 straipsnis

    Terminų apibrėžtys

    Šiame reglamente taikomos šios terminų apibrėžtys:

    a)   bendro intereso žuvų ištekliai– žuvų ištekliai, dėl kurių geografinio pasiskirstymo juos žvejoti gali tiek Sąjunga, tiek trečiosios valstybės ir kuriuos valdant tokios valstybės ir Sąjunga turi bendradarbiauti dvišaliu ar daugiašaliu lygmeniu;

    b)   susijusios žuvų rūšys– žuvys, kurios priklauso tai pačiai ekosistemai kaip bendro intereso žuvų išteklių žuvys ir kurios gaudo tų išteklių žuvis, yra pačios jų gaudomos, konkuruoja su jomis dėl maisto ir gyvenamosios erdvės arba kartu su jomis plaukioja toje pačioje žvejybos zonoje ir yra žvejojamos ar netyčia pagaunamos tos pačios žūklės (žūklių) metu;

    c)   regioninė žvejybos valdymo organizacija arba RFMO– paregionio, regiono ar panaši organizacija, pagal tarptautinę teisę turinti kompetenciją nustatyti gyvųjų jūrų išteklių, kurie pagal šios organizacijos steigimo konvenciją ar susitarimą priklauso jos atsakomybės sričiai, išsaugojimo ir valdymo priemones;

    d)   importas– žuvų ar žvejybos produktų įvežimas į Sąjungos teritoriją, įskaitant perkrovimo Sąjungos teritorijoje esančiuose uostuose tikslais;

    e)   perkrovimas– visų žvejybos laive esančių žuvų ar žvejybos produktų arba jų dalies perkrovimas į kitą žvejybos laivą;

    f)   netausi būklė– padėtis, kai nėra nuolat išlaikomas arba viršijamas toks žuvų išteklių kiekis, kuriam esant užtikrinamas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis, arba, jei šis kiekis negali būti apskaičiuojamas, kai išteklių kiekis nėra nuolat išlaikomas neviršijant saugių biologinių ribų; žuvų išteklių kiekis, pagal kurį nustatoma, ar ištekliai yra netausios būklės, turi būti nustatomas remiantis geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis;

    g)   saugios biologinės ribos– žuvų išteklių kiekio ribos, kurių neviršijant yra didelė žuvų dauginimosi tikimybė, tuo pat metu leidžiant sugauti gausų šių išteklių laimikį;

    h)   valstybė– trečioji valstybė, įskaitant savivaldos statusą turinčias teritorijas, kurioms suteikti įgaliojimai jūrų gyvųjų išteklių išsaugojimo ir valdymo srityje.

    3 straipsnis

    Valstybės, kurios leidžia vykdyti netausiąją žvejybą

    Valstybę galima laikyti valstybe, kuri leidžia vykdyti netausiąją žvejybą, jeigu:

    a)

    ji nebendradarbiauja valdant bendro intereso žuvų išteklius ir laikantis visų UNCLOS ir UNFSA ar bet kokio kito tarptautinio susitarimo nuostatų ar tarptautinės teisės normų ir

    b)

    arba

    i)

    ji nepriima reikalingų žvejybos valdymo priemonių, arba

    ii)

    žvejybos valdymo priemones ji priima tinkamai neatsižvelgusi į kitų valstybių ir Sąjungos teises, interesus ir pareigas ir dėl tų žvejybos valdymo priemonių, jas taikant kartu su priemonėmis, kurių ėmėsi kitos valstybės ir Sąjunga, žvejybos veikla galėtų lemti žuvų išteklių netausią būklę. Laikoma, kad šios sąlygos laikytasi ir tada, kai tai valstybei priėmus žvejybos valdymo priemones ištekliai netapo netausūs tik dėl kitų valstybių priimtų priemonių.

    4 straipsnis

    Priemonės valstybių, kurios leidžia vykdyti netausiąją žvejybą, atžvilgiu

    1.   Komisija valstybės, kuri leidžia vykdyti netausią žvejybą, atžvilgiu įgyvendinimo aktais gali priimti šias priemones, kuriomis:

    a)

    ta valstybė nustatoma kaip valstybė, kuri leidžia vykdyti netausiąją žvejybą;

    b)

    nustatomi, jeigu reikia, konkretūs tos valstybės laivai ar laivynai, kuriems turi būti taikomos tam tikros priemonės;

    c)

    nustatomi kiekybiniai žuvų iš bendro intereso žuvų išteklių žuvų, sužvejotų kontroliuojant tai valstybei, ir žvejybos produktų, pagamintų iš tokių žuvų arba savo sudėtyje turinčių tokių žuvų, importo apribojimai;

    d)

    nustatomi kiekybiniai bet kokių susijusių rūšių žuvų ir žvejybos produktų, pagamintų iš tokių žuvų arba jų turinčių savo sudėtyje, importo apribojimai, jeigu jos sužvejotos vykdant bendro intereso žuvų išteklių žuvų žvejybą kontroliuojant tai valstybei; priimdama šią priemonę, Komisija, laikydamasi šio reglamento 5 straipsnio 4 dalies ir taikydama proporcingumo principą, apibrėžia, kurių rūšių žuvims ir sužvejotiems žuvų kiekiams taikoma priemonė;

    e)

    nustatomi apribojimai naudotis Sąjungos uostais su tos valstybės vėliava plaukiojantiems laivams, žvejojantiems bendro intereso ir (arba) susijusių rūšių žuvų išteklius, ir laivams, gabenantiems bendro intereso ir (arba) susijusių rūšių žuvų išteklių žuvis ir iš jų pagamintus žvejybos produktus, kurias sužvejojo su tos valstybės vėliava plaukiojantys laivai ar laivai, kuriems ta valstybė suteikė leidimą vykdyti tokią žvejybą, nors jie ir plaukioja su kitos valstybės vėliava; tokie apribojimai netaikomi susiklosčius force majeure aplinkybėms ar ištikus nelaimei, kaip apibrėžta UNCLOS 18 straipsnyje, kai reikia teikti su tų situacijų pasekmių šalinimu tiesiogiai susijusias paslaugas;

    f)

    Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojams uždraudžiama pirkti bet kokį su tos valstybės vėliava plaukiojantį žvejybos laivą;

    g)

    uždraudžiama su valstybės narės vėliava plaukiojančius žvejybos laivus perregistruoti toje valstybėje;

    h)

    valstybėms narėms uždraudžiama išduoti leidimą sudaryti frachtavimo susitarimus, pagal kuriuos Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojai frachtuoja savo laivus tos valstybės ekonominės veiklos vykdytojams;

    i)

    uždraudžiama eksportuoti į tą valstybę su valstybės narės vėliava plaukiojančius žvejybos laivus ar žvejybos įrangą ir reikmenis, būtinus bendro intereso žuvų išteklių žuvims žvejoti;

    j)

    Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojams su ta valstybe uždraudžiama sudaryti privačius prekybos susitarimus, pagal kuriuos su valstybės narės vėliava plaukiojantis žvejybos laivas galėtų naudotis tos valstybės žvejybos galimybėmis;

    k)

    uždraudžiamos bendros žvejybos operacijos, kurias vykdo su valstybės narės vėliava plaukiojantys žvejybos laivai ir su tos valstybės vėliava plaukiojantys žvejybos laivai.

    2.   Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

    5 straipsnis

    Pagal šį reglamentą priimtoms priemonėms taikomi bendrieji reikalavimai

    1.   4 straipsnyje nurodytos priemonės turi būti:

    a)

    susijusios su bendro intereso žuvų išteklių išsaugojimu;

    b)

    taikomos kartu su Sąjungos laivams nustatytais žvejybos apribojimais arba su gamybos ar vartojimo Sąjungoje apribojimais, taikomais tų rūšių žuvims ir žvejybos produktams, pagamintiems iš šių žuvų ar kurių sudėtyje yra tokių žuvų, dėl kurių priimtos priemonės;

    c)

    proporcingos siekiamiems tikslams ir suderinamos su tarptautiniais susitarimais, kurių susitariančioji šalis yra Sąjunga, ir bet kokiomis kitomis atitinkamomis tarptautinės teisės normomis nustatytais įpareigojimais.

    2.   4 straipsnyje nurodytomis priemonėmis atsižvelgiama į priemones, jau priimtas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1005/2008.

    3.   4 straipsnyje nurodytos priemonės netaikomos taip, kad būtų galima savavališkai arba nepagrįstai diskriminuoti valstybes, kuriose galioja vienodos sąlygos, arba kad būtų paslėptai apribojama tarptautinė prekyba.

    4.   Priimdama 4 straipsnyje nurodytas priemones Komisija, siekdama užtikrinti, kad tos priemonės būtų aplinkosauginiu požiūriu priimtinos, veiksmingos, proporcingos ir atitiktų tarptautines taisykles, įvertina trumpalaikį ir ilgalaikį tų priemonių poveikį aplinkai, prekybai, ekonominį ir socialinį poveikį bei su jų įgyvendinimu susijusią administracinę naštą.

    5.   4 straipsnyje nurodytose priemonėse numatoma atitinkama jų vykdymo užtikrinimo sistema, kurią taiko kompetentingos valdžios institucijos.

    6 straipsnis

    Procedūros, taikomos prieš priimant priemones valstybių, kurios leidžia vykdyti netausiąją žvejybą, atžvilgiu

    1.   Jeigu Komisija laiko būtina priimti 4 straipsnyje nurodytas priemones, ji atitinkamai valstybei praneša apie ketinimą ją priskirti prie valstybių, kurios leidžia vykdyti netausiąją žvejybą. Tokiais atvejais apie tai nedelsiant pranešama Europos Parlamentui ir Tarybai.

    2.   Į tą pranešimą įtraukiama informacija apie tos valstybės priskyrimo prie valstybių, kurios leidžia vykdyti netausiąją žvejybą, priežastis ir apibūdinamos galimos priemonės, kurių pagal šį reglamentą galima imtis tos valstybės atžvilgiu.

    3.   Prieš priimdama 4 straipsnyje nurodytas priemones, Komisija atitinkamai valstybei suteikia tinkamą galimybę raštu pateikti atsakymą į pranešimą ir imtis taisomųjų veiksmų per vieną mėnesį nuo to pranešimo gavimo.

    7 straipsnis

    Priemonių taikymo valstybių, kurios leidžia vykdyti netausiąją žvejybą, atžvilgiu laikotarpis

    1.   4 straipsnyje nurodytos priemonės nebetaikomos, kai valstybė, kuri leidžia vykdyti netausiąją žvejybą, priima atitinkamas taisomąsias priemones, kurios reikalingos bendro intereso žuvų išteklių išsaugojimui ir valdymui, ir tos taisomosios priemonės:

    a)

    buvo priimtos savarankiškai arba dėl jų susitarta atsižvelgiant į konsultacijas su Sąjunga ir, jeigu reikia, su kitomis atitinkamomis valstybėmis ir

    b)

    nemažina Sąjungos savarankiškai ar kartu su kitomis valstybėmis priimtų atitinkamų žuvų išteklių išsaugojimo priemonių poveikio.

    2.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma, ar įvykdytos 1 dalyje nustatytos sąlygos, ir, jeigu reikia, numato, kad pagal 4 straipsnį atitinkamos valstybės atžvilgiu priimtų priemonių taikymas turi būti nutrauktas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

    Dėl tinkamai pagrįstų privalomų skubos priežasčių, susijusių su nenumatyta ekonomine ar socialine triktimi, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus pagal 8 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą, siekdama priimti sprendimą nebetaikyti pagal 4 straipsnį priimtų priemonių.

    8 straipsnis

    Komiteto procedūra

    1.   Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

    2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

    3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis taikomas kartu su jo 5 straipsniu.

    4.   5 straipsnio 4 dalyje nurodyto vertinimo rezultatai pateikiami Europos Parlamentui ir Tarybai pagal Reglamento (ES) Nr. 182/2011 10 straipsnio 4 dalyje numatytą procedūrą kartu su joje nurodytais dokumentais.

    9 straipsnis

    Įsigaliojimas

    Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

    Priimta Strasbūre 2012 m. spalio 25 d.

    Europos Parlamento vardu

    Pirmininkas

    M. SCHULZ

    Tarybos vardu

    Pirmininkas

    A. D. MAVROYIANNIS


    (1)  OL C 229, 2012 7 31, p. 112.

    (2)  2012 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2012 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimas.

    (3)  OL L 286, 2008 10 29, p. 1.

    (4)  OL L 55, 2011 2 28, p. 13.


    Top