18.11.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 303/1

(1)

1993 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva 93/119/EB dėl gyvūnų apsaugos juos skerdžiant arba užmušant (3) nustatytos skerdžiamų ar žudomų gyvūnų apsaugos Bendrijoje bendros būtinos taisyklės. Nuo priėmimo ši direktyva nebuvo iš esmės keičiama.

(2)

NET sudarius geriausias galimas technines sąlygas gyvūnams žudyti, jie gali patirti skausmą, nerimą, baimę ar kitokio pobūdžio kančių. Tam tikri su žudymu susiję veiksmai gali kelti įtampą ir visi svaiginimo metodai turi tam tikrų trūkumų. Ūkio subjektai ar bet kuris gyvūnų žudyme dalyvaujantis asmuo turėtų imtis reikiamų priemonių skerdžiamų ar žudomų gyvūnų skausmui išvengti ir jų nerimui bei kančioms sumažinti, atsižvelgdami į geriausią šios srities praktiką ir metodus, kuriuos leidžiama naudoti pagal šį reglamentą. Todėl reikėtų laikyti, kad skausmas, nerimas ar kančios gali būti išvengiami, jei ūkio subjektai ar bet kuris gyvūnų žudyme dalyvaujantis asmuo nesilaiko vieno iš šio reglamento reikalavimų arba naudoja leidžiamus, tačiau ne naujausius metodus, dėl aplaidumo arba tyčia sukeldami gyvūnams skausmą, nerimą ar kančių.

(3)

Skerdžiamų ar žudomų gyvūnų apsaugą nuo 1974 m. reglamentuoja Bendrijos teisė, o ji buvo visapusiškai įtvirtinta Direktyva 93/119/EB. Tačiau pastebėta, kad valstybėse narėse ši direktyva įgyvendinama labai nevienodai, ir pabrėžta, kad yra didelių su gerove susijusių problemų ir skirtumų, kurie gali turėti įtakos šio sektoriaus ūkio subjektų konkurencingumui.

(4)

Gyvūnų gerovė – tai Bendrijos vertybė, įtvirtinta Europos bendrijos steigimo sutarties protokolu Nr. 33 dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės (toliau – Protokolas Nr. 33). Skerdžiamų ar žudomų gyvūnų apsauga – visuomenei svarbus klausimas, turintis įtakos vartotojų požiūriui į žemės ūkio produktus. Be to, geresnė skerdžiamų gyvūnų apsauga padeda užtikrinti geresnę mėsos kokybę ir netiesiogiai daro teigiamą poveikį darbuotojų saugai skerdyklose.

(5)

Nacionalinės teisės aktai dėl skerdžiamų ar žudomų gyvūnų apsaugos turi įtakos konkurencijai ir, atitinkamai, Europos bendrijos steigimo sutarties I priede nurodytų gyvūninės kilmės produktų vidaus rinkos veikimui. Siekiant užtikrinti tinkamą šių produktų vidaus rinkos raidą, būtina nustatyti bendras taisykles.

(6)

Europos maisto saugos tarnyba (EMST), įsteigta 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002 nustatančiu maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiu Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiu su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (4), priėmė dvi nuomones dėl tam tikrų rūšių gyvūnų svaiginimo ir žudymo pagrindinių sistemų gerovės aspektų – 2004 m. nuomonę dėl dažniausių prekybos tikslais auginamų rūšių gyvūnų pagrindinių svaiginimo ir žudymo sistemų gerovės aspektų ir 2006 m. nuomonę dėl prekybos tikslais auginamų ūkinių elnių, ožkų, triušių, stručių, ančių, žąsų ir putpelių pagrindinių svaiginimo ir žudymo sistemų gerovės aspektų. Siekiant atsižvelgti į tas mokslines nuomones, reikėtų atnaujinti šios srities Bendrijos teisę. Rekomendacijos laipsniškai atsisakyti anglies dioksido naudojimo kiaulėms žudyti ir paukščių svaiginimo vandens voniose naminiams paukščiams žudyti neįtrauktos į šį reglamentą, nes atlikus poveikio vertinimą paaiškėjo, kad šiuo metu ES ekonomiškai neperspektyvu atsisakyti tokių rekomendacijų. Tačiau svarbu, kad šis klausimas būtų toliau svarstomas. Todėl Komisija turėtų parengti ir pateikti Europos Parlamentui bei Tarybai ataskaitą dėl įvairių taikomų naminių paukščių svaiginimo metodų, visų pirma paukščių svaiginimo grupėmis vandens voniose. Be to, šiame reglamente neturėtų būti atsižvelgta į tam tikras kitas rekomendacijas, nes jos susijusios su techniniais parametrais, kurie turėtų būti įtraukti į įgyvendinimo priemones arba Bendrijos gaires. Rekomendacijos dėl ūkinių žuvų neįtrauktos į šį reglamentą, nes reikia papildomos šios srities mokslinės nuomonės ir ekonominio vertinimo.

(7)

2007 m. Pasaulinė gyvūnų sveikatos organizacija (TEB) priėmė Sausumos gyvūnų sveikatos kodeksą, į kurį įtrauktos gyvūnų skerdimo ir gyvūnų žudymo ligų kontrolės tikslais gairės. Šiose tarptautinėse gairėse pateiktos rekomendacijos dėl gyvūnų paruošimo, suvaržymo, svaiginimo ir kraujo nuleidimo skerdyklose ir gyvūnų žudymo užkrečiamųjų ligų protrūkių metu. Į šias tarptautines normas taip pat turėtų būti atsižvelgta šiame reglamente.

(8)

Nuo Direktyvos 93/119/EB priėmimo skerdykloms taikomi Bendrijos maisto saugos teisės aktai buvo gerokai iš dalies pakeisti priėmus 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (5) ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 853/2004, nustatantį konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (6). Šiuose reglamentuose pabrėžiama maisto sektoriaus ūkio subjektų atsakomybė užtikrinti maisto saugą. Be to, skerdyklose atliekama patikrinimo prieš patvirtinimą procedūra – kompetentingos institucijos patikrina skerdyklų konstrukciją, išplanavimą ir įrangą, siekdamos užtikrinti, kad jie atitiktų taikytinas technines maisto saugos taisykles. Skerdyklose, jas statant ir projektuojant, taip pat renkantis jose naudojamą įrangą, turėtų būti labiau atsižvelgiama į gyvūnų gerovės aspektus.

(9)

Maisto grandinėje atliekamų oficialių patikrinimų tvarka taip pat buvo pakeista, priėmus 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (7), ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 854/2004, nustatantį specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (8).

(10)

Sąlygos, kuriomis žudomi ūkinės paskirties gyvūnai, turi tiesioginės arba netiesioginės įtakos maisto, pašarų ar kitų produktų rinkai ir susijusių ūkio subjektų konkurencingumui. Todėl tokius žudymo veiksmus turėtų reglamentuoti Bendrijos teisė. Tačiau tradicinių rūšių ūkiniai gyvūnai, pvz., arkliai, asilai, galvijai, avys, ožkos ar kiaulės, gali būti laikomi dėl kitais tikslais, pvz., kaip gyvūnai augintiniai, parodoms skirti gyvūnai, darbui ar sportui. Jei žudant tokių rūšių gyvūnus gaunami maisto ar kitokie produktai, šie veiksmai turėtų būti įtraukti į šio reglamento taikymo sritį. O laukinių ar benamių gyvūnų žudymui populiacijos kontrolės tikslais šis reglamentas neturėtų būti taikomas.

(11)

Žuvų fiziologija labai skiriasi nuo sausumos gyvūnų fiziologijos, o ūkinės žuvys užmušamos ir žudomos labai skirtingomis sąlygomis, visų pirma labai skiriasi tikrinimas. Be to, palyginti su kitomis ūkinių gyvūnų rūšimis, žuvų svaiginimo moksliniai tyrimai kur kas mažiau išplėtoti. Reikėtų nustatyti atskiras žudomų žuvų apsaugos normas. Todėl šiuo metu žuvims taikomos nuostatos turėtų apimti tik esminį principą. Tolesnės Bendrijos iniciatyvos turėtų būti grindžiamos EMST atliktu moksliniu žuvų skerdimo ir žudymo rizikos vertinimu bei atsižvelgiant į socialines, ekonomines ir administracines pasekmes.

(12)

Etinė pareiga – nužudyti didelį skausmą kenčiančius produktyvius gyvūnus, jei nėra ekonomiškai pagrįstų priemonių šiam skausmui numalšinti. Dažniausiai yra galimybė gyvūnus nužudyti laikantis tinkamų gerovės sąlygų. Tačiau išimtiniais atvejais, pvz., įvykus nelaimingiems atsitikimams atokiose vietovėse, kuriose gyvūnų negali pasiekti kompetentingi darbuotojai ir įranga, tinkamų gerovės taisyklių laikymasis galėtų prailginti jų kančias. Todėl siekiant gyvūnų gerovės reikėtų netaikyti tam tikrų šio reglamento nuostatų priverstiniam žudymui.

(13)

Kartais gyvūnai gali būti pavojingi žmonėms, kelti grėsmę jų gyvybei, stipriai sužeisti arba užkrėsti mirtinomis ligomis. Paprastai šių pavojų išvengiama, tinkamai apribojus gyvūnų laisvę, tačiau tam tikromis aplinkybėmis taip pat gali prireikti nužudyti pavojingus gyvūnus, kad toks pavojus nebekiltų. Tuomet ne visada įmanoma nužudyti gyvūną kartu visiškai užtikrinant jo gerovę, nes priemonių reikia imtis skubiai. Todėl būtina nustatyti leidžiančias nukrypti nuostatas nuo pareigos svaiginti arba nedelsiant nužudyti gyvūną tokiais atvejais.

(14)

Medžioklės ar pramoginės žvejybos sąlygos labai skiriasi nuo ūkinių gyvūnų žudymo sąlygų, ir medžioklė reglamentuojama specialiais teisės aktais. Todėl reikėtų netaikyti šio reglamento žudymui medžiojant ar pramoginės žvejybos metu.

(15)

Protokole Nr. 33 taip pat pabrėžiama, kad formuojant ir įgyvendinant įvairių sričių, inter alia, žemės ūkio ir vidaus rinkos Bendrijos politiką reikia laikytis teisinių ar administracinių valstybių narių nuostatų ir tradicijų, visų pirma susijusių su religinėmis apeigomis, kultūros tradicijomis ir regionų paveldu. Todėl tikslinga netaikyti šio reglamento kultūros renginiams, jei gyvūnų gerovės reikalavimų laikymasis turėtų neigiamos įtakos pačiai renginio esmei.

(16)

Be to, kultūros tradicijos – tai paveldėti, nusistovėję arba įprasti mąstymo, veiklos ar elgesio modeliai, kuriais iš esmės įprasminama tai, kas perduota pirmtakų arba buvo iš jų perimta. Jos padeda puoselėti ilgalaikius socialinius kartų ryšius. Jei šie veiksmai neturi įtakos gyvūninės kilmės produktų rinkai ir jie negrindžiami gamybos reikmėmis, tikslinga netaikyti šio reglamento gyvūnų žudymui per tokius renginius.

(17)

Naminiai paukščiai, triušiai ir kiškiai asmeniniam vartojimui skerdžiami ne tokiu mastu, kad ši veikla galėtų turėti įtakos komercinių skerdyklų konkurencingumui. Be to, veiksmai, kurių turi imtis valdžios institucijos nustatant ir kontroliuojant visą tokią veiklą, būtų neproporcingi galimoms spręstinoms problemoms. Todėl tokiam žudymui tikslinga netaikyti šio reglamento.

(18)

Direktyva 93/119/EB nustatyta leidžianti nukrypti nuostata dėl skerdžiamų gyvūnų svaiginimo skerdyklose atliekant religines apeigas. Kadangi Bendrijos nuostatos, taikomos gyvūnų skerdimui atliekant religines apeigas, buvo skirtingai perkeltos į nacionalinę teisę, atsižvelgiant į skirtingas valstybių narių aplinkybes ir tai, kad nacionalinėse taisyklėse numatyti platesnio masto klausimai nei numatytieji šiame reglamente, svarbu išlaikyti leidžiančią nukrypti nuostatą dėl gyvūnų svaiginimo prieš skerdimą, tačiau užtikrinant tam tikro lygio kiekvienos valstybės narės subsidiarumą. Todėl šiame reglamente paisoma religijos pasirinkimo laisvės ir teisės išpažinti savo religiją ar tikėjimą laikant pamaldas, mokant tikėjimo, jį praktikuojant ar atliekant apeigas, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 10 straipsnyje.

(19)

Turima pakankamai mokslinių įrodymų, kad stuburiniai gyvūnai yra jautrūs, todėl juos reikėtų įtraukti į šio reglamento taikymo sritį. Tačiau ropliai ir varliagyviai Bendrijoje paprastai ūkiuose neauginami ir todėl nebūtų tikslinga ar proporcinga juos įtraukti į šio reglamento taikymo sritį.

(20)

Daugelis žudymo metodų sukelia gyvūnams skausmą. Todėl prieš nužudant gyvūną arba jo žudymo metu jį reikia apsvaiginti, kad gyvūnas netektų sąmonės ir taptų nejautrus. Gyvūno sąmonės ir jautrumo netekimo lygį nustatyti sudėtinga ir tam reikia taikyti moksliškai patvirtintus metodus. Tačiau norint praktiškai įvertinti procedūros veiksmingumą reikėtų naudoti stebėsenos rodiklius.

(21)

Svaiginimo veiksmingumas daugiausia stebimas, vertinant gyvūno sąmoningumą ir jautrumą. Iš esmės gyvūno sąmoningumas – tai jo gebėjimas jausti emocijas ir kontroliuoti valingus judesius. Neatsižvelgiant į tam tikras išimtis, pvz., imobilizaciją elektros srove ar kitaip sukeltą paralyžių, galima manyti, kad gyvūnas yra netekęs sąmonės, kai jis praranda įprastą stovimą padėtį, jis nėra budrus ir neturi teigiamų ar neigiamų emocijų, pvz., baimės ar susijaudinimo, požymių. Gyvūno jautrumas – tai iš esmės jo gebėjimas jausti skausmą. Apskritai galima manyti, kad gyvūnas nejautrus, jei neveikia jokie jo refleksai ar jis nereaguoja į dirgiklius, pvz., garsą, kvapą, šviesą ar fizinį kontaktą.

(22)

Siekiant išspręsti naujus ūkininkams ir mėsos pramonės subjektams kylančius sunkumus, nuolat kuriami ir rinkai siūlomi nauji svaiginimo metodai. Todėl svarbu įgalioti Komisiją tvirtinti šiuos naujus svaiginimo metodus, užtikrinant vienodą aukšto lygio gyvūnų apsaugą.

(23)

Bendrijos gairės – tai naudinga priemonė, kuria naudodamiesi ūkio subjektai ir kompetentingos institucijos gali gauti konkrečios informacijos apie taikytinus parametrus, užtikrinančius aukšto lygio gyvūnų apsaugą ir kartu vienodas sąlygas visiems ūkio subjektams. Todėl būtina įgalioti Komisiją parengti tokias gaires.

(24)

Kai kuriais svaiginimo metodais, atsižvelgiant į tai, kaip jie naudojami skerdžiant ar žudant, gyvūnus galima nužudyti išvengiant skausmo ir sumažinant gyvūnų nerimą ar kančias. Kiti svaiginimo metodai gali nesukelti gyvūnų mirties, ir gyvūnai gali atgauti sąmonę ar jautrumą vykdant tolesnes skausmą sukeliančias procedūras. Todėl taikant tokius metodus turėtų būti kartu taikomi ir kiti metodai, kurie tikrai sukeltų gyvūnų mirtį prieš jiems atgaunant sąmonę. Todėl labai svarbu konkrečiai nurodyti, kuriuos svaiginimo metodus reikia taikyti kartu taikant žudymo metodą.

(25)

Dėl daugelio veiksnių praktinio gyvūnų svaiginimo sąlygos ir rezultatai būna įvairūs. Todėl apsvaiginimo rezultatus reikėtų nuolat vertinti. Tam ūkio subjektai turėtų nustatyti tipinę kontrolinę grupę, pagal kurią būtų galima patikrinti svaiginimo metodų veiksmingumą, atsižvelgiant į gyvūnų grupės vienarūšiškumą ir kitus esminius veiksnius, pvz., naudojamą įrangą ir dalyvaujančius darbuotojus.

(26)

Gali būti patvirtinta, kad kai kurie svaiginimo protokolai yra pakankamai patikimi, kad gyvūnai būtų negrįžtamai nužudyti bet kokiomis sąlygomis, jeigu taikomi pagrindiniai parametrai. Tokiais atvejais svaiginimo patikrinimai būtų nereikalingi ir neproporcingi. Todėl tikslinga numatyti galimybę leisti nukrypti nuo reikalavimų, susijusių su svaiginimo patikrinimais, jeigu esama pakankami mokslinių įrodymų, kad taikant atitinkamą svaiginimo protokolą užtikrinama, jog visi gyvūnai, tam tikromis komercinėmis sąlygomis, būtų negrįžtamai nužudyti.

(27)

Gyvūnų gerovei labai didelės įtakos turi kasdienė veiklos valdymo tvarka, o patikimus rezultatus galima gauti tik tuo atveju, jei ūkio subjektai parengia stebėsenos priemones poveikiui vertinti. Todėl reikėtų nustatyti standartines, rizika pagrįstas visų gamybos ciklo etapų veiklos procedūras. Jose reikėtų nustatyti aiškius tikslus, atsakingus asmenis, veikimo būdus, pamatuojamus kriterijus ir stebėsenos bei registravimo tvarką. Kiekvienam svaiginimo metodui nustatyti pagrindiniai parametrai turėtų būti taip apibrėžti taip, kad būtų užtikrintas tinkamas visų į šį procesą įtrauktų gyvūnų apsvaiginimas.

(28)

Tinkamai parengti ir kvalifikuoti darbuotojai užtikrina geresnes gyvūnų paruošimo sąlygas. Kompetencija gyvūnų gerovės srityje apima pagrindinių atitinkamų rūšių gyvūnų elgesio modelių, poreikių, sąmoningumo ir jautrumo požymių išmanymą. Be to, reikia turėti techninių žinių, susijusių su naudojama svaiginimo įranga. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad darbuotojai, atliekantys tam tikrus skerdimo veiksmus, ir asmenys, prižiūrintys sezoninį kailinių gyvūnų žudymą, turėtų kompetencijos sertifikatą, atitinkantį jų vykdomą veiklą. Tačiau reikalavimas kitiems gyvūnus žudantiems darbuotojams taip pat turėti kompetencijos sertifikatus būtų neproporcingas siekiamiems tikslams.

(29)

Gali būti laikoma, kad kelerių metų patirtį turintys darbuotojai turi tam tikro lygio kompetenciją. Todėl šiame reglamente reikėtų nustatyti tokiems darbuotojams taikomą pereinamojo laikotarpio nuostatą, susijusią su kompetencijos sertifikato reikalavimu.

(30)

Svaiginimo įranga kuriama ir projektuojama taip, kad būtų veiksmingai naudojama tam tikromis sąlygomis. Todėl siekdami užtikrinti optimalią gyvūnų gerovę, gamintojai turėtų teikti naudotojams išsamias instrukcijas dėl sąlygų, kuriomis turėtų būti naudojama įranga ir vykdoma jos techninė priežiūra.

(31)

Siekiant užtikrinti svaiginimo ir suvaržymo įrangos veiksmingumą, turėtų būti vykdoma tinkama tokios įrangos techninė priežiūra. Kai kurias intensyviai naudojamos įrangos dalis gali reikėti keisti ir net retai naudojama įranga gali tapti mažiau veiksminga dėl korozijos ar kitų aplinkos veiksnių. Be to, kai kurią įrangą reikia tiksliai kalibruoti. Todėl ūkio subjektai ar bet kuris gyvūnų žudyme dalyvaujantis asmuo turėtų vykdyti tokios įrangos techninės priežiūros procedūras.

(32)

Gyvūnų suvaržymas būtinas operatorių saugai ir tinkamam kai kurių svaiginimų metodų taikymui. Tačiau suvaržymas gali sukelti nerimą gyvūnams ir todėl turėtų būti taikomas kuo trumpesnį laikotarpį.

(33)

Netinkamai apsvaiginti gyvūnai gali patirti kančių. Todėl šiame reglamente reikėtų nustatyti reikalavimus dėl tinkamos atsarginės svaiginimo įrangos, kuria būtų galima sumažinti gyvūnų skausmą, nerimą ar kančias.

(34)

Skirtingose valstybėse narėse naminių paukščių, triušių ir kiškių, skerdžiamų siekiant tiesiogiai tiekti nedidelį mėsos kiekį galutiniam vartotojui arba vietos mažmeninės prekybos įstaigoms, kurios tokią mėsą tiesiogiai tiekia kaip šviežią mėsą galutiniam vartotojui, skerdimo mastas skiriasi dėl skirtingų šią veiklą reglamentuojančių nacionalinių taisyklių, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 1 straipsnio 3 dalies d punkte ir 4 dalyje. Tačiau svarbu užtikrinti, kad tokiai veiklai taip pat būtų taikomi tam tikri būtiniausi gyvūnų gerovės reikalavimai.

(35)

Kai kurių gyvūnų kategorijų, išskyrus naminius paukščius, triušius ir kiškius, skerdimui asmeniniam vartojimui jau yra nustatyti tam tikri būtiniausi Bendrijos reikalavimai, pavyzdžiui, išankstinio apsvaiginimo, ir nacionalinės taisyklės. Todėl tikslinga užtikrinti, kad ir šiame Reglamente būtų nustatytos būtiniausios gyvūnų gerovės taisyklės.

(36)

Reglamente (EB) Nr. 854/2004 nustatytas įmonių, iš kurių į Bendriją leidžiama importuoti tam tikrus gyvūninės kilmės produktus, sąrašas. Taikant šį sąrašą turėtų būti atsižvelgiama į skerdykloms taikomus bendrus ir papildomus reikalavimus, nustatytus šiame reglamente.

(37)

Bendrija siekia propaguoti aukštus gyvūnų populiacijų gerovės standartus visame pasaulyje, visų pirma prekybos srityje. Ji remia Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos specialius standartus ir rekomendacijas dėl gyvūnų gerovės, įskaitant ir susijusius su gyvūnų žudymu. Į tokius standartus ir rekomendacijas turėtų būti atsižvelgiama, kai pagal šį reglamentą importo tikslu reikia nustatyti lygiavertiškumą Bendrijos reikalavimams.

(38)

Ūkio subjektų organizacijų parengti geros praktikos vadovai yra vertingos priemonės, kuriomis naudojantis ūkio subjektams gali būti paprasčiau laikytis tam tikrų šiuo reglamentu nustatytų reikalavimų, pavyzdžiui, reikalavimo parengti ir įdiegti standartines veiklos procedūras.

(39)

Skerdyklos ir jose naudojama įranga suprojektuoti konkrečių kategorijų gyvūnams, numatant konkretų pajėgumą. Jei šis pajėgumas viršijamas arba jei įranga naudojama nenumatytoms reikmėms, kenkiama gyvūnų gerovei. Todėl informacija apie šiuos dalykus turėtų būti teikiama kompetentingoms institucijoms ir į ją turėtų būti atsižvelgiama tvirtinant skerdyklas.

(40)

Naudojant kilnojamąsias skerdyklas gyvūnus rečiau reikia vežti didelį atstumą ir todėl gali būti geriau užtikrinama jų gerovė. Tačiau techniniai kilnojamųjų skerdyklų apribojimai skiriasi nuo stacionariųjų, ir technines taisykles gali reikėti atitinkamai keisti. Todėl šiame reglamente reikėtų numatyti galimybę nustatyti leidžiančias nukrypti nuostatas, pagal kurias kilnojamosioms skerdykloms nebūtų taikomi išplanavimo, konstrukcijos ir įrangos reikalavimai. Kol bus priimtos tokios leidžiančios nukrypti nuostatos, tikslinga leisti valstybėms narėms nustatyti ar toliau taikyti nacionalines taisykles dėl kilnojamųjų skerdyklų.

(41)

Skerdyklų konstrukcijos, išplanavimo ir įrangos srityje nuolat vyksta mokslo ir technikos pažanga. Todėl svarbu įgalioti Komisiją iš dalies keisti skerdyklų konstrukcijos, išplanavimo ir įrangos reikalavimus, užtikrinant vienodą ir patikimą gyvūnų apsaugą.

(42)

Bendrijos gairės yra naudingos, nes ūkio subjektams ir kompetentingoms institucijoms gali suteikti konkrečios informacijos apie skerdyklų konstrukciją, išplanavimą ir įrangą, kad būtų užtikrinta aukšto lygio gyvūnų apsauga ir vienodos sąlygos ūkio subjektams. Todėl būtina įgalioti Komisiją priimti tokias gaires.

(43)

Skerdžiant neapsvaigintus gyvūnus reikia tiksliai perpjauti jiems gerklę aštriu peiliu, kad gyvūnai kuo mažiau kentėtų. Be to, mechaniškai nesuvaržytiems gyvūnams po to, kai jiems perpjaunama gerklė, gali būti lėčiau nuleidžiamas kraujas ir todėl gali būti prailginamos nebūtinos kančios. Galvijai, avys ir ožkos yra rūšys, kurioms daugiausia taikoma tokia skerdimo procedūra. Todėl atrajotojai, kurie skerdžiami neapsvaiginti, turėtų būti suvaržyti atskirai ir mechaniniu būdu.

(44)

Gyvūnų paruošimo ir suvaržymo skerdyklose priemonių srityje nuolat vyksta mokslo ir technikos pažanga. Todėl svarbu įgalioti Komisiją iš dalies keisti reikalavimus, taikomus gyvūnų paruošimui ir suvaržymui prieš skerdimą, užtikrinant vienodą ir patikimą gyvūnų apsaugą.

(45)

Bendrijos gairės yra naudingos, nes ūkio subjektams ir kompetentingoms institucijoms gali suteikti konkrečios informacijos apie gyvūnų paruošimą ir suvaržymą prieš skerdimą, kad būtų užtikrinta aukšto lygio gyvūnų apsauga ir vienodos sąlygos visiems ūkio subjektams. Todėl būtina įgalioti Komisiją priimti tokias gaires.

(46)

Kai kuriose valstybėse narėse sukaupta patirtis rodo, kad paskyrus kompetentingą gyvūnų gerovės pareigūną, atsakingą už gyvūnų gerovės procedūrų įgyvendinimo skerdyklose koordinavimą ir stebėjimą, šioje srityje pasiekta palankių rezultatų. Todėl šią priemonę reikėtų taikyti visoje Bendrijoje. Gyvūnų gerovės pareigūnui turėtų būti suteikta pakankamai įgaliojimų ir jis turėtų būti įgijęs pakankamai techninių žinių, kad galėtų tinkamai patarti tiesiogiai skerdimą vykdantiems darbuotojams.

(47)

Mažoms skerdykloms, daugiausia tiesiogiai parduodančioms maisto produktus galutiniams vartotojams, nereikia sudėtingos valdymo sistemos bendriesiems šio reglamento principams įgyvendinti. Todėl reikalavimas paskirti gyvūnų gerovės pareigūną šiose skerdyklose būtų neproporcingas siekiamiems tikslams, ir šiame reglamente reikėtų nustatyti leidžiančią nukrypti nuostatą dėl šio reikalavimo taikymo mažoms skerdykloms.

(48)

Gyvūnų naikinimas dažnai susijęs su krizių valdymu, kai tuo pat metu siekiama ir kitų prioritetinių tikslų, pvz., gyvūnų sveikatos, visuomenės sveikatos, aplinkosaugos ar gyvūnų gerovės. Nors svarbu, kad gyvūnų gerovės taisyklių būtų laikomasi visais gyvūnų naikinimo etapais, išimtinėmis aplinkybėmis šių taisyklių laikymasis gali kelti pavojų žmonių sveikatai arba labai sulėtinti ligos likvidavimą ir dėl to gali užsikrėsti ar žūti daugiau gyvūnų.

(49)

Todėl kompetentingoms institucijoms turėtų būti leista konkrečiais atvejais nukrypti nuo tam tikrų šio reglamento nuostatų, kai dėl gyvūnų sveikatos būklės juos reikia priverstinai žudyti ir (arba) nėra tinkamų alternatyvų jų gerovei užtikrinti. Tačiau tokių leidžiančių nukrypti nuostatų taikymas nereiškia, kad neturėtų būti vykdomas tinkamas planavimas. Tuo tikslu reikėtų stiprinti planavimą ir tinkamai įtraukti gyvūnų gerovės aspektus į užkrečiamųjų ligų neatidėliotinų priemonių planus.

(50)

Taikant pranešimo apie gyvūnų ligas procedūras, informacija apie ligų protrūkius pagal 1982 m. gruodžio 21 d. Direktyvą 82/894/EEB dėl pranešimo apie gyvūnų ligas Bendrijoje (9) turi būti pranešama per Pranešimo apie gyvūnų ligas sistemą (ADNS). Šiuo metu ADNS neteikiama konkreti informacija apie gyvūnų gerovę, tačiau ateityje ji gali būti patobulinta, kad tai būtų daroma. Todėl turėtų būti priimta nuostata, leidžianti nukrypti nuo įpareigojimo pateikti ataskaitą dėl gyvūnų gerovės naikinimo atveju, kad būtų numatytas tolesnis ADNS plėtojimas.

(51)

Kuriama vis sudėtingesnė ir modernesnė svaiginimo ir suvaržymo įranga, reikalaujanti specialios patirties ir tyrimų. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kompetentingai institucijai būtų teikiama pakankama mokslinė parama, kad ja specialistai galėtų naudotis, jei reikia įvertinti naujus gyvūnų svaiginimo įrenginius ar metodus.

(52)

Visų svaiginimo metodų veiksmingumas pagrįstas pagrindinių parametrų kontrole ir reguliariu metodo vertinimu. Todėl norint tinkamai patarti ūkio subjektams gyvūnų gerovės klausimais svarbu parengti nacionalinius geros praktikos vadovus, susijusius su veiklos ir stebėsenos procedūromis, taikytina žudant gyvūnus. Tokiems vadovams parengti reikia mokslinių žinių, praktinės patirties ir suinteresuotųjų subjektų sutarimo. Todėl visų valstybių narių informaciniai centrai arba tinklai turėtų atlikti šią užduotį, bendradarbiaudami su susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis.

(53)

Reikėtų nustatyti vienodą kompetencijos sertifikatų išdavimo tvarką. Todėl kompetencijos sertifikatus išduodančios įstaigos ar padaliniai turėtų būti akredituoti vienos nacionalinės valdžios institucijos ir remiantis suderintais standartais, kurie turėtų būti įvertinti moksliniu požiūriu. Todėl padalinys, teikiantis mokslinę paramą pagal 20 straipsnį, jei būtina, turėtų pateikti nuomonę dėl kompetencijos sertifikatus išduodančių įstaigų ar padalinių pajėgumus ir tinkamumą.

(54)

Reglamente (EB) Nr. 882/2004 nustatyta, kad kompetentinga institucija gali imtis tam tikrų veiksmų, jei nesilaikoma nuostatų, visų pirma susijusių su gerovės taisyklėmis. Todėl reikia numatyti tik papildomus veiksmus, kurių būtina imtis, jei neįgyvendinamos būtent šio reglamento nuostatos.

(55)

Reglamente (EB) Nr. 178/2002 nurodyta, kad EFSA propaguoja tarnybos veiklos srityse dirbančių organizacijų tinklo kūrimą, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas moksliniam bendradarbiavimui, keitimuisi informacija, bendrų projektų kūrimui ir įgyvendinimui, taip pat keitimuisi patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais maisto teisės srityje.

(56)

Reikėtų nustatyti vienodą kompetencijos sertifikatų išdavimo ir mokymų rengimo tvarką. Todėl šiame reglamente reikėtų nustatyti atitinkamus valstybių narių įpareigojimus ir sąlygas, kurių laikantis kompetencijos sertifikatai turi būti išduodami, panaikinami arba sustabdomas jų galiojimas.

(57)

Europos piliečiai tikisi, kad skerdžiant gyvūnus būtų laikomasi būtiniausių gyvūnų gerovės taisyklių. Tam tikrose vietovėse požiūris į gyvūnus taip pat priklauso nuo nacionalinio suvokimo, ir kai kuriose valstybėse yra poreikis toliau taikyti ar priimti griežtesnes nei Bendrijos lygiu sutartas gerovės taisykles. Todėl gyvūnų labui ir, jeigu tai neturėtų įtakos vidaus rinkos veikimui, tikslinga suteikti valstybėms narėms šiek tiek lankstumo išlaikyti ar tam tikrose konkrečiose srityse priimti griežtesnes nacionalines taisykles.

Svarbu užtikrinti, kad tokių nacionalinių taisyklių valstybės narės nenaudotų tokiu būdu, kad būtų pakenkta tinkamam vidaus rinkos veikimui.

(58)

Kai kuriose šio reglamento taikymo srityse, prieš nustatant išsamias taisykles, visų pirma ūkinių žuvų atveju ir dėl galvijų suvaržymo juos apverčiant, Tarybai reikia daugiau mokslinės, socialinės ir ekonominės informacijos. Todėl būtina, kad Komisija, prieš siūlydama kokį nors pakeitimą tose šio reglamento taikymo srityse, pateiktų šią informaciją Tarybai.

(59)

Skerdykloms planuoti, statyti ir įrengti reikia ilgalaikio planavimo ir investicijų. Todėl šiame reglamente turėtų būti numatytas atitinkamas pereinamasis laikotarpis, siekiant atsižvelgti į tai, kiek laiko pramonei reikia, kad ji galėtų prisitaikyti prie atitinkamų šio reglamento reikalavimų. Per šį laikotarpį toliau taikomi Direktyvos 93/119/EB reikalavimai skerdyklų išplanavimui, konstrukcijai ir įrangai.

(60)

Valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikytinų pažeidus šio reglamento nuostatas, ir užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Šios sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios.

(61)

Kadangi šio reglamento tikslo, t. y. užtikrinti suderintą požiūrį žudomų gyvūnų gerovės standartų srityje, valstybės narės negali deramai pasiekti, o Bendrija dėl šio reglamento masto arba poveikio juos pasiektų geriau, Bendrija gali patvirtinti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Laikantis tame straipsnyje išdėstyto proporcingumo principo būtina ir tikslinga siekiant šio tikslo nustatyti specialias gyvūnų žudymą maisto produktų, vilnos, odos, kailių ar kitų produktų gamybos tikslais ir susijusius veiksmus reglamentuojančias taisykles. Šiame reglamente nenumatyta nieko, kas nėra būtina siekiant to tikslo.

(62)

Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (10),

a)

kai gyvūnai žudomi:

b)

naminiams paukščiams, triušiams ir kiškiams, kuriuos jų savininkas skerdžia ne skerdykloje asmeniniam vartojimui.

a)

gyvūnams būtų sudaromos patogios sąlygos ir užtikrinama apsauga, visų pirma jie būtų laikomi švarioje aplinkoje, esant tinkamai temperatūrai, ir užtikrinama, kad jie nekristų ar neslystų;

b)

gyvūnai būtų apsaugoti nuo sužeidimų;

c)

gyvūnai būtų ruošiami ir laikomi, atsižvelgiant į jų įprastinį elgesį;

d)

gyvūnai nerodytų skausmo, baimės, kurių galima išvengti, požymių arba nesielgtų neįprastai;

e)

gyvūnai nepatirtų kančių dėl to, kad yra pernelyg ilgai nešeriami ar negirdomi;

f)

gyvūnai neturėtų sąveikos, kurios galima išvengti, su kitais gyvūnais, galinčiais pakenkti jų gerovei.

a)

atsižvelgiama į gamintojų rekomendacijas;

b)

remiantis turimais moksliniais duomenimis nustatomi pagrindiniai visų taikomų svaiginimo metodų parametrai, išdėstyti I priedo I skyriuje, užtikrinant jų veiksmingumą svaiginti gyvūnus;

c)

nurodomos priemonės, kurių reikia imtis, kai 5 straipsnyje nurodyti patikrinimai rodo, kad gyvūnas nėra tinkamai apsvaigintas arba, skerdžiant gyvūnus pagal 4 straipsnio 4 dalį – kad gyvūnas vis dar turi gyvybės požymių.

a)

gyvūnų paruošimas ir priežiūra prieš suvaržymą;

b)

gyvūnų suvaržymas svaiginimo ar žudymo tikslais;

c)

gyvūnų svaiginimas;

d)

veiksmingo apsvaiginimo vertinimas;

e)

gyvų gyvūnų pančiojimas ar kėlimas;

f)

gyvų gyvūnų kraujo nuleidimas;

g)

skerdimas pagal 4 straipsnio 4 dalį.

a)

gyvūnų, kuriems skirta ši įranga, rūšys, kategorijos, kiekis ir (arba) svoris;

b)

rekomenduojami parametrai, atitinkantys įvairias naudojimo aplinkybes, taip pat I priedo I skyriuje nustatyti pagrindiniai parametrai;

c)

svaiginimo įrangos veiksmingumo aspektų, susijusių su šiame reglamente nustatytų taisyklių laikymusi, stebėsenos metodas;

d)

rekomendacijos dėl techninės priežiūros ir, jei būtina, svaiginimo įrangos kalibravimo.

a)

konsultuodamosi su nevyriausybinių organizacijų, kompetentingų valdžios institucijų ir kitų suinteresuotų subjektų atstovais;

b)

atsižvelgdamos į 20 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytas mokslines nuomones.

a)

didžiausią kiekvienoje skerdimo linijoje per valandą paskerdžiamų gyvūnų skaičių;

b)

gyvūnų, kuriems galima naudoti turimą suvaržymo ar svaiginimo įrangą, kategorijas ir svorį;

c)

didžiausią gyvūnų, kuriuos galima laikyti vieno aptvaro plote, skaičių.

a)

leidžiančios nukrypti nuostatos dėl II priede nustatytų taisyklių, taikomų kilnojamosioms skerdykloms;

b)

visi pakeitimai, kurie būtini siekiant patikslinti II priedą, atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą.

a)

sąmonę turinčius gyvūnus kelti arba kabinti;

b)

mechaninėmis priemonėmis veržti ar rišti gyvūnų kanopas ar kojas;

c)

pažeisti stuburo smegenis, pvz., naudojant įvairius durklus;

d)

siekiant imobilizuoti gyvūną naudoti elektros srovę, kuri jo neapsvaigina ar nenužudo valdomomis sąlygomis, visų pirma, elektros srovę, neveikiančią visų smegenų.

a)

nurodomi už stebėsenos procedūrą atsakingų asmenų vardai ir pavardės;

b)

apibrėžiami rodikliai, pagal kuriuos nustatomi svaiginamų gyvūnų sąmonės netekimo, sąmoningumo ar jautrumo požymiai, rodikliai, pagal kuriuos nustatomas pagal 4 straipsnio 4 dalį paskerstų gyvūnų gyvybės požymių nebuvimas;

c)

nustatomi kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar rezultatai, kuriuos rodo b punkte nurodyti rodikliai, yra patenkinami;

d)

nustatomos būtinos stebėsenos sąlygos ir (arba) laikas;

e)

nurodomas kiekvienos kontrolinės grupės gyvūnų, kuriuos būtina tikrinti vykdant stebėseną, skaičius;

f)

nustatomos tinkamos procedūros, kuriomis užtikrinama, kad svaiginimo ar žudymo veiksmai būtų peržiūrimi, jei netenkinami c punkte nurodyti kriterijai, siekiant nustatyti visų trūkumų priežastis ir atitinkamai pakeisti veiksmų tvarką.

a)

suaugę galvijai, kaip apibrėžta 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1234/2007, nustatančiame bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras BRO reglamentas) (11), ir equidae: 1 gyvulių vieneto;

b)

kiti galvijai: 0,50 gyvulių vieneto;

c)

kiaulės, kurių gyvasis svoris didesnis kaip 100 kg: 0,20 gyvulių vieneto;

d)

kitos kiaulės: 0,15 gyvulių vieneto;

e)

avys ir ožkos: 0,10 gyvulių vieneto;

f)

ėriukai, ožkiukai ir paršiukai, kurių gyvasis svoris mažesnis kaip 15 kg: 0,05 gyvulių vieneto.

a)

užtikrina, kad šie veiksmai būtų atliekami pagal 1 dalyje nurodytą veiksmų planą;

b)

imasi visų tinkamų veiksmų gyvūnų gerovei apsaugoti geriausiomis galimomis sąlygomis.

a)

naikinimo priežastys;

b)

nužudytų gyvūnų skaičius ir rūšys;

c)

taikyti svaiginimo ir žudymo metodai;

d)

patirti sunkumai ir tam tikrais atvejais priemonės, kurių imtasi atitinkamų gyvūnų kančioms malšinti ar mažinti;

e)

visos leidžiančios nukrypti nuostatos, priimtos pagal 3 dalį.

a)

mokslinę ir techninę pagalbą, susijusią su skerdyklų, kaip nurodyta 14 straipsnio 2 dalyje, ir naujų svaiginimo metodų rengimu;

b)

mokslines nuomones apie gamintojų pateiktas instrukcijas dėl suvaržymo ir svaiginimo įrangos naudojimo bei techninės priežiūros;

c)

mokslines nuomones apie geros praktikos vadovus, parengtus jos teritorijoje pagal šį reglamentą;

d)

rekomendacijas pagal šį reglamentą, visų pirma susijusias su patikrinimais ir auditu;

e)

nuomones apie atskirų įstaigų bei padalinių pajėgumus ir tinkamumą įvykdyti 21 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

a)

užtikrinimą, kad būtų organizuojami mokymo kursai žudymo ir susijusiuose veiksmuose dalyvaujantiems darbuotojams;

b)

atitinkamų kompetencijos sertifikatų išdavimą nešališką baigiamąjį egzaminą išlaikiusiems darbuotojams; per egzaminą tikrinami dalykai turi būti susiję su atitinkamų gyvūnų kategorijomis, 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais veiksmais ir IV priede nurodytais dalykais;

c)

a punkte nurodytų mokymo kursų programų ir b punkte nurodyto egzamino turinio bei sąlygų tvirtinimą.

a)

turintiems reikiamos kompetencijos, darbuotojų ir įrangą;

b)

nepriklausomiems ir neturintiems interesų konfliktų dėl galutinio egzamino ir kompetencijos sertifikatų išdavimo.

a)

pareiškėjas yra užregistruotas viename iš 1 dalies a punkte nurodytų mokymo kursų;

b)

pareiškėjas dirbs dalyvaujant ir tiesiogiai prižiūrint kitam asmeniui, kuris turi kompetencijos sertifikatą, išduotą konkrečiai veiklai, kuri bus vykdoma;

c)

laikinas sertifikatas galioja ne ilgiau kaip tris mėnesius; ir

d)

pareiškėjas raštu pateikia pareiškimą, kuriame nurodoma, kad jam anksčiau nebuvo išduotas kitas laikinas tokios pat įgaliojimų apimties kompetencijos sertifikatas arba kompetentingai institucijai įrodo, kad jis negalėjo laikyti galutinio egzamino.

a)

reikalauti, kad ūkio subjektai iš dalies pakeistų savo standartines veiklos procedūras, visų pirma sulėtintų arba sustabdytų gamybą;

b)

reikalauti, kad ūkio subjektai dažniau atliktų 5 straipsnyje nurodytus patikrinimus ir iš dalies pakeistų 16 straipsnyje nurodytas stebėsenos procedūras;

c)

laikinai sustabdyti kompetencijos sertifikatų, pagal šį reglamentą išduotų asmenims, nebeturintiems pakankamai kompetencijos, žinių arba informacijos apie savo užduotis, kad galėtų atlikti veiksmus, kuriems buvo išduotas sertifikatas, galiojimą arba juos panaikinti;

d)

laikinai sustabdyti 21 straipsnio 2 dalyje nurodyto įgaliojimų perdavimo galiojimą arba jį panaikinti;

e)

reikalauti iš dalies pakeisti 8 straipsnyje nurodytas instrukcijas, tinkamai atsižvelgiant į pagal 20 straipsnio 1 dalies b punktą pateiktas mokslines nuomones.

a)

gyvūnų žudymo ne skerdyklose ir susijusių operacijų;

b)

ūkiuose auginamų medžiojamųjų gyvūnų, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.6 punkte, įskaitant šiaurės elnius, skerdimo ir susijusių operacijų;

c)

skerdimo ir susijusių operacijų pagal 4 straipsnio 4 dalį.

a)

A priedo:

b)

C priedo 3.A.2 dalis, 3.B.1 dalies pirma pastraipa, 3.B.2, 3.B.4 dalys ir II skirsnio 4.2 bei 4.3 dalys.