14.3.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 67/1

---

TARYBOS SPRENDIMAS 2005/191/BUSP

2004 m. spalio 18 d.

dėl Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos, Norvegijos Karalystės ir Rumunijos susitarimų, nustatančių Islandijos Respublikos, Norvegijos Karalystės ir Rumunijos dalyvavimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose bendrąsias sąlygas, sudarymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 24 straipsnį,

atsižvelgdama į pirmininkaujančios valstybės narės rekomendaciją,

kadangi:

(1)	Trečiųjų valstybių dalyvavimo ES krizių valdymo operacijose sąlygos turėtų būti nustatytos susitarimu, nustatančiu tokio galimo būsimo bendradarbiavimo bendrąsias sąlygas, o ne apibrėžiamos kiekvienai operacijai atskirai.

(2)

2004 m  vasario 23 d. gavusi Tarybos įgaliojimus pirmininkaujanti valstybė narė, padedant Generaliniam sekretoriui – vyriausiajam įgaliotiniui, derėjosi dėl Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos, Norvegijos Karalystės ir Rumunijos susitarimų, nustatančių Islandijos Respublikos, Norvegijos Karalystės ir Rumunijos dalyvavimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose bendrąsias sąlygas.

(3)	Šie susitarimai turėtų būti patvirtinti.

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos, Norvegijos Karalystės ir Rumunijos susitarimai, nustatantys Islandijos Respublikos, Norvegijos Karalystės ir Rumunijos dalyvavimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose bendrąsias sąlygas, patvirtinami Europos Sąjungos vardu.

Susitarimų tekstai pridedami prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) pasirašyti Europos Sąjungą įpareigojančius susitarimus.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

4 straipsnis

Sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

SUSITARIMAS

tarp Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos, nustatantis Islandijos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose bendrąsias sąlygas

EUROPOS SĄJUNGA,

viena šalis, ir

ISLANDIJOS RESPUBLIKA,

kita šalis,

toliau – Šalys,

kadangi:

(1)	Europos Sąjunga (ES) gali nuspręsti imtis veiksmų krizių valdymo srityje.

(2)	Europos Sąjunga nuspręs, ar trečiosios valstybės bus pakviestos dalyvauti ES krizių valdymo operacijoje. Islandijos Respublika gali priimti Europos Sąjungos kvietimą ir pasiūlyti savo įnašą. Tokiu atveju Europos Sąjunga nuspręs, ar priimti pasiūlytą Islandijos Respublikos įnašą.

(3)	Jeigu Europos Sąjunga nuspręs vykdyti karinių krizių valdymo operaciją, naudodamasi NATO ištekliais ir pajėgumais, Islandijos Respublika gali pareikšti principinį ketinimą dalyvauti operacijoje.

(4)	2002 m. spalio 24 ir 25 d. Briuselyje susirinkusi Europos Vadovų Taryba susitarė dėl sąlygų, kuriomis įgyvendinamos 2000 m. gruodžio 7–9 d. Nicoje susirinkusios Europos Vadovų Tarybos sutartos nuostatos dėl ES narėmis nesančių NATO narių dalyvavimo ES vadovaujame krizių valdyme.

(5)	Islandijos Respublikos dalyvavimo ES krizių valdymo operacijose sąlygos turėtų būti nustatytos Susitarimu, nustatančiu tokio galimo būsimo bendradarbiavimo bendrąsias sąlygas, o ne apibrėžiamos kiekvienai operacijai atskirai.

(6)	Toks Susitarimas turėtų nepažeisti Europos Sąjungos sprendimų priėmimo autonomiškumo ir neturėtų iš anksto nulemti kiekvienu atveju atskirai priimamų Islandijos Respublikos sprendimų dalyvauti ES krizių valdymo operacijoje.

(7)	Toks Susitarimas turėtų būti taikomas tik būsimoms ES krizių valdymo operacijoms ir turėtų nepažeisti galimų esamų susitarimų, reglamentuojančių Islandijos Respublikos dalyvavimą jau vykstančioje ES krizių valdymo operacijoje,

SUSITARĖ:

I SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Sprendimai dėl dalyvavimo

1.   Europos Sąjungai priėmus sprendimą pakviesti Islandijos Respubliką dalyvauti ES krizių valdymo operacijoje ir Islandijos Respublikai nusprendus joje dalyvauti, Islandijos Respublika pateikia informaciją apie Europos Sąjungai siūlomą jos įnašą.

2.   Europos Sąjungai nusprendus vykdyti karinių krizių valdymo operaciją naudojantis NATO ištekliais ir pajėgumais, Islandijos Respublika informuos Europos Sąjungą apie ketinimą dalyvauti operacijoje, ir po to pateiks informaciją apie siūlomą įnašą.

3.   Europos Sąjunga nustato Islandijos Respublikos įnašą konsultuodamasi su Islandijos Respublika.

4.   Europos Sąjunga iš anksto kuo greičiau nurodys Islandijos Respublikai tikėtiną įnašo į bendrąsias operacijos išlaidas dydį, kad padėtų Islandijos Respublikai suformuluoti jos pasiūlymą.

5.   Europos Sąjunga laišku praneša Islandijos Respublikai įnašo nustatymo rezultatus, kad užtikrintų Islandijos Respublikos dalyvavimą pagal šio Susitarimo nuostatas.

2 straipsnis

Bendrosios sąlygos

1.   Islandijos Respublika prisijungia prie bendrųjų veiksmų, kuriais Europos Sąjungos Taryba nusprendžia, kad ES vykdys krizių valdymo operaciją, ir prie bet kokių bendrųjų veiksmų ar sprendimo, kuriais Europos Sąjungos Taryba nusprendžia išplėsti ES krizių valdymo operaciją, remdamasi šio Susitarimo nuostatomis ir bet kuriais reikalingais įgyvendinimo susitarimais.

2.   Islandijos Respublikos įnašas į ES krizių valdymo operaciją nepažeidžia Europos Sąjungos sprendimų priėmimo autonomiškumo.

3 straipsnis

Personalo ir pajėgų statusas

1.   Į ES civilinių krizių valdymo operaciją Islandijos Respublikos komandiruoto personalo ir (arba) į ES karinių krizių valdymo operaciją nusiųstų Islandijos Respublikos pajėgų statusas grindžiamas Europos Sąjungos ir valstybės (-ių), kurioje (-iose) vykdoma operacija, susitarimu dėl pajėgų/misijos statuso, jei toks yra.

2.   Į vadavietę ar vadovaujančius padalinius, įsikūrusius ne toje (tose) valstybėje (-ėse), kur vykdoma ES krizių valdymo operacija, nusiųsto personalo statusas grindžiamas atitinkamos vadavietės ir vadovaujančių padalinių susitarimais su Islandijos Respublika.

3.   Nepažeidžiant 1 dalyje minėto susitarimo dėl pajėgų/misijos statuso, Islandijos Respublika turi jurisdikciją savo personalo, dalyvaujančio ES krizių valdymo operacijoje, atžvilgiu.

4.   Islandijos Respublika yra atsakinga už reagavimą į bet kokias su dalyvavimu ES krizių valdymo operacijoje susijusias pretenzijas, pateikiamas jos personalo ar susijusias su juo. Islandijos Respublika yra atsakinga už bet kokio proceso, ypač teisinio ar drausminio, pradėjimą bet kuriam savo personalo nariui pagal savo įstatymus ir kitus teisės aktus.

5.   Islandijos Respublika įsipareigoja pateikti deklaraciją dėl pretenzijų bet kuriai valstybei, dalyvaujančiai ES karinių krizių valdymo operacijoje, kurioje dalyvauja Islandijos Respublika, atsisakymo, ir tai padaryti pasirašydama šį Susitarimą. Tokios deklaracijos pavyzdys pridedamas prie šio Susitarimo.

6.   Europos Sąjungos valstybės narės įsipareigoja pateikti deklaraciją dėl pretenzijų atsisakymo, susijusią su bet kokiu būsimu Islandijos Respublikos dalyvavimu ES krizių valdymo operacijoje, ir įsipareigoja tai padaryti pasirašydamos šį Susitarimą. Tokios deklaracijos pavyzdys pridedamas prie šio Susitarimo.

4 straipsnis

Įslaptinta informacija

1.   Islandijos Respublika imasi atitinkamų priemonių, skirtų užtikrinti, kad ES įslaptinta informacija būtų saugoma pagal Europos Sąjungos Tarybos saugumo nuostatus, nustatytus 2001 m. kovo 19 d. Tarybos sprendime 2001/264/EB (1), ir pagal kompetentingų institucijų, įskaitant ES operacijos vadą, tolesnius nurodymus ES karinių krizių valdymo operacijos atveju arba pagal ES misijos vadovo tolesnius nurodymus ES civilinių krizių valdymo operacijos atveju.

2.   Kai ES ir Islandijos Respublika yra sudariusios susitarimą dėl saugumo procedūrų keičiantis įslaptinta informacija, tokio susitarimo nuostatos taikomos ES krizių valdymo operacijos veiklai.

II SKIRSNIS

DALYVAVIMO CIVILINIŲ KRIZIŲ VALDYMO OPERACIJOSE NUOSTATOS

5 straipsnis

Į ES civilinių krizių valdymo operaciją komandiruotas personalas

1.   Islandijos Respublika užtikrina, kad į ES civilinių krizių valdymo operaciją komandiruotas jos personalas atliktų savo misiją vadovaudamasis:

—	bendraisiais veiksmais ir vėlesniais pakeitimais, kaip nurodyta šio Susitarimo 2 straipsnio 1 dalyje,

—	operacijos planu,

—	įgyvendinimo priemonėmis.

2.   Islandijos Respublika laiku informuoja ES civilinių krizių valdymo operacijos misijos vadovą ir Europos Sąjungos Tarybos generalinį sekretoriatą apie bet kokį jos įnašo į ES civilinių krizių valdymo operaciją pakeitimą.

3.   Islandijos Respublikos kompetentinga institucija atlieka į ES civilinių krizių valdymo operaciją komandiruojamo personalo sveikatos patikrinimą, skiepijimą ir išduoda medicininius pažymėjimus, kad darbuotojas gali eiti pareigas. Į ES civilinių krizių valdymo operaciją komandiruotas personalas pateikia šio pažymėjimo kopiją.

6 straipsnis

Pavaldumo tvarka

1.   Islandijos Respublikos komandiruotas personalas vykdo savo pareigas ir elgiasi išimtinai atsižvelgdamas į ES civilinių krizių valdymo operacijos interesus.

2.   Visas personalas išlieka visiškai pavaldus savo nacionalinėms institucijoms.

3.   Nacionalinės institucijos perduoda veiklos kontrolę ES civilinių krizių valdymo operacijos misijos vadovui, kuris vadovauja remdamasis vadovavimo ir kontrolės hierarchine struktūra.

4.   Misijos vadovas vadovauja ES civilinių krizių valdymo operacijai ir administruoja jos kasdienę veiklą.

5.   Islandijos Respublika turi tas pačias teises ir pareigas tvarkant kasdienę operacijos veiklą kaip ir operacijoje dalyvaujančios Europos Sąjungos valstybės narės, remiantis šio Susitarimo 2 straipsnio 1 dalyje minimais teisiniais dokumentais.

6.   ES civilinių krizių valdymo operacijos misijos vadovas yra atsakingas už ES civilinių krizių valdymo operacijos personalo drausmės kontrolę. Prireikus atitinkama nacionalinė institucija imasi drausminių priemonių.

7.   Islandijos Respublika skiria nacionalinio kontingento koordinatorių (NKK), kuris atstovauja operacijoje dalyvaujančiam jos nacionaliniam kontingentui. NKK nacionaliniais klausimais atsiskaito ES civilinių krizių valdymo operacijos misijos vadovui ir yra atsakingas už kasdienę kontingento drausmę.

8.   Sprendimą užbaigti operaciją priima Europos Sąjunga, pasikonsultavusi su Islandijos Respublika, jei operacijos nutraukimo dieną Islandijos Respublika vis dar prisideda prie ES civilinių krizių valdymo operacijos.

7 straipsnis

Finansiniai aspektai

1.   Islandijos Respublika prisiima visas išlaidas, susijusias su jos dalyvavimu operacijoje, išskyrus bendrai finansuojamas išlaidas, kaip išdėstyta operacijos veiklos biudžete. Tai nepažeidžia 8 straipsnio nuostatų.

2.   Valstybės (-ių), kurioje (-iose) vykdoma operacija, fizinių arba juridinių asmenų mirties, sužalojimo atveju arba jiems patyrus nuostolius ar žalą Islandijos Respublika, nustačius jos atsakomybę, sumoka kompensaciją Susitarimo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytame susitarime dėl misijos statuso, jei toks yra, numatytomis sąlygomis.

8 straipsnis

Įnašas į veiklos biudžetą

1.   Islandijos Respublika prisideda prie ES civilinių krizių valdymo operacijos veiklos biudžeto finansavimo.

2.   Islandijos Respublikos finansinis įnašas į veiklos biudžetą – mažesnė iš šių dviejų pasirinktinų sumų:

a)	orientacinės sumos dalis, proporcinga jos bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) ir visų valstybių, prisidedančių prie operacijos veiklos biudžeto, BNP sumos santykiui; arba

b)	veiklos biudžetui skirtos orientacinės sumos dalis, proporcinga jos personalo, dalyvaujančio operacijoje, skaičiaus ir bendro visų operacijoje dalyvaujančių valstybių personalo skaičiaus santykiui.

3.   Nepaisant 1 ir 2 dalių, Islandijos Respublika neprisideda prie Europos Sąjungos valstybių narių personalui mokamų dienpinigių finansavimo.

4.   Nepaisant 1 dalies, Europos Sąjunga paprastai atleidžia trečiąsias valstybes nuo finansinių įnašų, skirtų konkrečiai ES civilinių krizių valdymo operacijai, jeigu:

a)	Europos Sąjunga nusprendžia, kad operacijoje dalyvaujančios trečiosios valstybės indėlis į operaciją yra reikšmingas ir labai svarbus šiai operacijai, arba

b)	operacijoje dalyvaujančios trečiosios šalies BNP vienam gyventojui neviršija nė vienos Europos Sąjungos valstybės narės BNP vienam gyventojui.

5.   ES civilinių krizių valdymo operacijos misijos vadovas ir atitinkamos Islandijos Respublikos administracinės tarnybos pasirašo su praktinėmis mokėjimo sąlygomis susijusį susitarimą dėl Islandijos Respublikos įnašų į ES civilinių krizių valdymo operacijos veiklos biudžetą. Į šį susitarimą, inter alia, įtraukiamos nuostatos dėl:

a)	atitinkamos sumos;

b)	finansinio įnašo mokėjimo tvarkos;

c)	audito procedūros.

III SKIRSNIS

DALYVAVIMO KARINIŲ KRIZIŲ VALDYMO OPERACIJOSE NUOSTATOS

9 straipsnis

Dalyvavimas ES karinių krizių valdymo operacijoje

1.   Islandijos Respublika užtikrina, kad ES karinių krizių valdymo operacijoje dalyvaujančios jos pajėgos ir personalas atliktų savo misiją vadovaudamiesi:

—	bendraisiais veiksmais ir vėlesniais pakeitimais, kaip nurodyta šio Susitarimo 2 straipsnio 1 dalyje,

—	operacijos planu,

—	įgyvendinimo priemonėmis.

2.   Islandijos Respublikos komandiruotas personalas vykdo savo pareigas ir elgiasi išimtinai atsižvelgdamas į ES karinių krizių valdymo operacijos interesus.

3.   Islandijos Respublika laiku informuoja ES operacijos vadą apie bet kokį jos dalyvavimo operacijoje pasikeitimą.

10 straipsnis

Pavaldumo tvarka

1.   Visos pajėgos ir personalas, dalyvaujantys ES karinių krizių valdymo operacijoje, išlieka visiškai pavaldūs savo nacionalinėms institucijoms.

2.   Vadovavimą savo pajėgų ir personalo veiklai ir taktinį vadovavimą ir (arba) kontrolę nacionalinės institucijos perduoda ES operacijos vadui. ES operacijos vadas turi teisę perduoti savo įgaliojimus.

3.   Islandijos Respublika turi tas pačias teises ir pareigas administruojant kasdienę operacijos veiklą kaip ir dalyvaujančios Europos Sąjungos valstybės narės.

4.   ES operacijos vadas, pasikonsultavęs su Islandijos Respublika, gali bet kada pareikalauti nutraukti Islandijos Respublikos įnašą.

5.   Islandijos Respublika skiria vyriausiąjį karinį atstovą (VKA), kuris ES karinių krizių valdymo operacijoje atstovauja jos nacionaliniam kontingentui. VKA konsultuojasi su ES pajėgų vadu visais su operacija susijusiais klausimais ir yra atsakingas už kasdienę kontingento drausmę.

11 straipsnis

Finansiniai aspektai

1.   Nepažeidžiant 12 straipsnio, Islandijos Respublika prisiima visas išlaidas, susijusias su jos dalyvavimu operacijoje, išskyrus bendrai finansuojamas išlaidas, kaip numatyta šio Susitarimo 2 straipsnio 1 dalyje minimuose teisiniuose dokumentuose, taip pat 2004 m. vasario 23 d. Tarybos sprendime 2004/197/BUSP, nustatančiame karinio ar gynybinio pobūdžio ES operacijų bendrųjų išlaidų finansavimo administravimo mechanizmą (2).

2.   Valstybės (-ių), kurioje (-iose) vykdoma operacija, fizinių arba juridinių asmenų mirties, sužalojimo atveju arba jiems patyrus nuostolius ar žalą Islandijos Respublika, nustačius jos atsakomybę, sumoka kompensaciją Susitarimo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytame susitarime dėl pajėgų statuso, jei toks yra, numatytomis sąlygomis.

12 straipsnis

Įnašas į bendrąsias išlaidas

1.   Islandijos Respublika prisideda prie ES karinių krizių valdymo operacijos bendrųjų išlaidų finansavimo.

2.   Islandijos Respublikos finansinis įnašas į bendrąsias išlaidas – mažesnė iš šių dviejų pasirinktinų sumų:

a)	bendrųjų išlaidų orientacinės sumos dalis, proporcinga jos bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) ir visų valstybių, prisidedančių prie operacijos bendrųjų išlaidų, BNP santykiui, arba

b)	bendrųjų išlaidų orientacinės sumos dalis, proporcinga jos personalo, dalyvaujančio operacijoje, ir visų operacijoje dalyvaujančių valstybių personalo skaičiaus santykiui.

Apskaičiuojant 2 dalies b punkte paminėtą sumą, jeigu Islandijos Respublika komandiruoja personalą tik į operacijos arba pajėgų vadavietę, atsižvelgiama į jos personalo ir bendro atitinkamų vadaviečių personalo skaičiaus santykį. Kitais atvejais atsižvelgiama į viso Islandijos Respublikos komandiruoto personalo ir bendro operacijoje dalyvaujančio personalo skaičiaus santykį.

3.   Nepaisant 1 dalies, Europos Sąjunga paprastai atleidžia trečiąsias valstybes nuo finansinių įnašų į konkrečios ES karinių krizių valdymo operacijos bendrąsias išlaidas, jeigu:

a)	Europos Sąjunga nusprendžia, kad operacijoje dalyvaujanti trečioji valstybė reikšmingai prisideda prie turto ir (arba) pajėgumų, kurie yra būtini šiai operacijai, arba

b)	operacijoje dalyvaujančios trečiosios šalies BNP vienam gyventojui neviršija nė vienos Europos Sąjungos valstybės narės BNP vienam gyventojui.

4.   2004 m. vasario 23 d. Tarybos sprendime 2004/197/BUSP, nustatančiame karinio ar gynybinio pobūdžio ES operacijų bendrųjų išlaidų finansavimo administravimo mechanizmą, numatytas administratorius ir Islandijos Respublikos kompetentingos administracinės institucijos sudaro susitarimą. Į šį susitarimą, inter alia, įtraukiamos nuostatos dėl:

a)	atitinkamos sumos,

b)	finansinio įnašo mokėjimo tvarkos,

c)	audito procedūros.

IV SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13 straipsnis

Susitarimai dėl šio Susitarimo įgyvendinimo

Nepažeidžiant 8 straipsnio 5 dalies ir 12 straipsnio 4 dalies nuostatų, Europos Sąjungos Tarybos generalinis sekretorius – vyriausiasis įgaliotinis bendrai užsienio ir saugumo politikai ir atitinkamos Islandijos Respublikos kompetentingos institucijos sudaro reikalingus techninius ir administracinius susitarimus šiam Susitarimui įgyvendinti.

14 straipsnis

Įsipareigojimų nesilaikymas

Vienai iš Šalių nesilaikant pirmesniuose straipsniuose nustatytų įsipareigojimų, kita Šalis turi teisę nutraukti šį Susitarimą, pranešusi apie tai prieš vieną mėnesį.

15 straipsnis

Ginčų sprendimas

Ginčus dėl šio Susitarimo aiškinimo ar taikymo Šalys sprendžia diplomatinėmis priemonėmis.

16 straipsnis

Įsigaliojimas

1.   Šis Susitarimas įsigalioja kito mėnesio po to, kai Šalys praneša viena kitai apie šiam tikslui būtinų vidaus procedūrų užbaigimą, pirmą dieną.

2.   Šis Susitarimas laikinai taikomas nuo jo pasirašymo dienos.

3.   Šis Susitarimas peržiūrimas ne vėliau kaip 2008 m. birželio 1 d., o vėliau – bent kas trejus metus.

4.   Šis Susitarimas gali būti iš dalies pakeistas remiantis Šalių rašytiniu tarpusavio susitarimu.

5.   Šalis gali denonsuoti šį Susitarimą, raštu pateikdama denonsavimo pranešimą kitai Šaliai. Toks denonsavimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams po to, kai kita Šalis gavo pranešimą.

---

(1)  OL L 101, 2001 4 11, p. 1.

(2)  OL L 63, 2004 2 28, p. 68.

PRIEDAS

DEKLARACIJŲ TEKSTAS

ES VALSTYBIŲ NARIŲ DEKLARACIJOS:

Taikydamos ES bendruosius veiksmus dėl ES krizių valdymo operacijos, kurioje dalyvauja Islandijos Respublika, ES valstybės narės stengsis tiek, kiek joms tai leidžia jų vidaus teisinės sistemos, kiek galima atsisakyti pretenzijų Islandijos Respublikai dėl personalo sužalojimo, mirties arba joms priklausančiam ir ES krizių valdymo operacijų metu naudojamam turtui padarytos žalos ar nuostolių, jeigu toks sužalojimas, mirtis, žala arba nuostoliai:

—	buvo sukelti Islandijos Respublikos personalo, jam vykdant su ES krizių valdymo operacija susijusias pareigas, išskyrus didelio aplaidumo ar tyčinio nusižengimo atvejus, arba

—	atsirado naudojant bet kurį Islandijos Respublikai priklausantį turtą, jeigu tas turtas buvo naudotas vykdant operaciją, išskyrus šį turtą naudojusio Islandijos Respublikos ES krizių valdymo operacijos personalo didelio aplaidumo ar tyčinio nusižengimo atvejus.

ISLANDIJOS RESPUBLIKOS DEKLARACIJA:

Taikydama ES bendruosius veiksmus dėl ES krizių valdymo operacijos, Islandijos Respublika, kiek jai tai leidžia jos vidaus teisinė sistema, stengsis kiek galima atsisakyti pretenzijų bet kuriai kitai ES krizių valdymo operacijoje dalyvaujančiai valstybei dėl savo personalo sužalojimo, mirties arba jai priklausančiam ir ES krizių valdymo operacijų metu naudojamam turtui padarytos žalos ar nuostolių, jeigu toks sužalojimas, mirtis, žala arba nuostoliai:

—	buvo sukelti personalo, jam vykdant ES krizių valdymo operacija susijusias pareigas, išskyrus didelio aplaidumo ar tyčinio nusižengimo atvejus, arba

—	atsirado naudojant bet kurį ES krizių valdymo operacijoje dalyvaujančioms valstybėms priklausantį turtą, jeigu tas turtas buvo naudotas vykdant operaciją, išskyrus šį turtą naudojusio ES krizės valdymo operacijos personalo didelio aplaidumo ar tyčinio nusižengimo atvejus.

---

SUSITARIMAS

tarp Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės, nustatantis Norvegijos Karalystės dalyvavimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose bendrąsias salygas

EUROPOS SĄJUNGA,

viena šalis, ir

NORVEGIJOS KARALYSTĖ,

kita šalis,

toliau – Šalys,

kadangi:

(1)	Europos Sąjunga (ES) gali nuspręsti imtis veiksmų krizių valdymo srityje.

(2)	Europos Sąjunga nuspręs, ar trečiosios valstybės bus pakviestos dalyvauti ES krizių valdymo operacijoje. Norvegijos Karalystė gali priimti Europos Sąjungos kvietimą ir pasiūlyti savo įnašą. Tokiu atveju Europos Sąjunga nuspręs, ar priimti pasiūlytą Norvegijos Karalystės įnašą.

(3)	Jeigu Europos Sąjunga nuspręs vykdyti karinių krizių valdymo operaciją naudodamasi NATO ištekliais ir pajėgumais, Norvegijos Karalystė gali pareikšti principinį ketinimą dalyvauti operacijoje.

(4)	2002 m. spalio 24 ir 25 d. Briuselyje susirinkusi Europos Vadovų Taryba susitarė dėl sąlygų, kuriomis įgyvendinamos 2000 m. gruodžio 7–9 d. Nicoje susirinkusios Europos Vadovų Tarybos sutartos nuostatos dėl ES narėmis nesančių NATO narių dalyvavimo ES vadovaujame krizių valdyme.

(5)	Norvegijos Karalystės dalyvavimo ES krizių valdymo operacijose sąlygos turėtų būti nustatytos Susitarimu, nustatančiu tokio galimo būsimo bendradarbiavimo bendrąsias sąlygas, o ne apibrėžiamos kiekvienai operacijai atskirai.

(6)	Toks Susitarimas turėtų nepažeisti Europos Sąjungos sprendimų priėmimo autonomiškumo ir neturėtų iš anksto nulemti kiekvienu atveju atskirai priimamų Norvegijos Karalystės sprendimų dalyvauti ES krizių valdymo operacijoje.

(7)	Toks Susitarimas turėtų būti taikomas tik būsimoms ES krizių valdymo operacijoms ir turėtų nepažeisti galimų esamų susitarimų, reglamentuojančių Norvegijos Karalystės dalyvavimą jau vykstančioje ES krizių valdymo operacijoje,

SUSITARĖ:

I SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Sprendimai dėl dalyvavimo

1.   Europos Sąjungai priėmus sprendimą pakviesti Norvegijos Karalystę dalyvauti ES krizių valdymo operacijoje ir Norvegijos Karalystei nusprendus joje dalyvauti, Norvegijos Karalystė pateikia informaciją apie Europos Sąjungai siūlomą jos įnašą.

2.   Europos Sąjungai nusprendus vykdyti karinių krizių valdymo operaciją naudojantis NATO ištekliais ir pajėgumais, Norvegijos Karalystė informuos Europos Sąjungą apie ketinimą dalyvauti operacijoje, ir po to pateiks informaciją apie siūlomą įnašą.

3.   Europos Sąjunga nustato Norvegijos Karalystės įnašą konsultuodamasi su Norvegijos Karalyste.

4.   Europos Sąjunga iš anksto kuo greičiau nurodys Norvegijos Karalystei tikėtiną įnašo į bendrąsias operacijos išlaidas dydį, kad padėtų Norvegijos Karalystei suformuluoti jos pasiūlymą.

5.   Europos Sąjunga laišku praneša Norvegijos Karalystei įnašo nustatymo rezultatus, kad užtikrintų Norvegijos Karalystės dalyvavimą pagal šio Susitarimo nuostatas.

2 straipsnis

Bendrosios sąlygos

1.   Norvegijos Karalystė prisijungia prie bendrųjų veiksmų, kuriais Europos Sąjungos Taryba nusprendžia, kad ES vykdys krizių valdymo operaciją, ir prie bet kokių bendrųjų veiksmų ar sprendimo, kuriais Europos Sąjungos Taryba nusprendžia išplėsti ES krizių valdymo operaciją, remdamasi šio Susitarimo nuostatomis ir bet kuriais reikalingais įgyvendinimo susitarimais.

2.   Norvegijos Karalystės įnašas į ES krizių valdymo operaciją nepažeidžia Europos Sąjungos sprendimų priėmimo autonomiškumo.

3 straipsnis

Personalo ir pajėgų statusas

1.   Į ES civilinių krizių valdymo operaciją Norvegijos Karalystės komandiruoto personalo ir (arba) į ES karinių krizių valdymo operaciją nusiųstų Norvegijos Karalystės pajėgų statusas grindžiamas Europos Sąjungos ir valstybės (-ių), kurioje (-iose) vykdoma operacija, susitarimu dėl pajėgų/misijos statuso, jei toks yra.

2.   Į vadavietę ar vadovaujančius padalinius, įsikūrusius ne toje (tose) valstybėje (-ėse), kur vykdoma ES krizių valdymo operacija, nusiųsto personalo statusas grindžiamas atitinkamos vadavietės ir vadovaujančių padalinių susitarimais su Norvegijos Karalyste.

3.   Nepažeidžiant 1 dalyje minėto susitarimo dėl pajėgų/misijos statuso, Norvegijos Karalystė turi jurisdikciją savo personalo, dalyvaujančio ES krizių valdymo operacijoje, atžvilgiu.

4.   Norvegijos Karalystė yra atsakinga už reagavimą į bet kokias su dalyvavimu ES krizių valdymo operacijoje susijusias pretenzijas, pateikiamas jos personalo ar susijusias su juo. Norvegijos Karalystė yra atsakinga už bet kokio proceso, ypač teisinio ar drausminio, pradėjimą bet kuriam savo personalo nariui pagal savo įstatymus ir kitus teisės aktus.

5.   Norvegijos Karalystė įsipareigoja pateikti deklaraciją dėl pretenzijų bet kuriai valstybei, dalyvaujančiai ES karinių krizių valdymo operacijoje, kurioje dalyvauja Norvegijos Karalystė, atsisakymo, ir tai padaryti pasirašydama šį Susitarimą. Tokios deklaracijos pavyzdys pridedamas prie šio Susitarimo.

6.   Europos Sąjungos valstybės narės įsipareigoja pateikti deklaraciją dėl pretenzijų atsisakymo, susijusią su bet kokiu būsimu Norvegijos Karalystės dalyvavimu ES krizių valdymo operacijoje, ir įsipareigoja tai padaryti pasirašydamos šį Susitarimą. Tokios deklaracijos pavyzdys pridedamas prie šio Susitarimo.

4 straipsnis

Įslaptinta informacija

1.   Norvegijos Karalystė imasi atitinkamų priemonių, skirtų užtikrinti, kad ES įslaptinta informacija būtų saugoma pagal Europos Sąjungos Tarybos saugumo nuostatus, nustatytus 2001 m. kovo 19 d. Tarybos sprendime 2001/264/EB (1), ir pagal kompetentingų institucijų, įskaitant ES operacijos vadą, tolesnius nurodymus ES karinių krizių valdymo operacijos atveju arba pagal ES misijos vadovo tolesnius nurodymus ES civilinių krizių valdymo operacijos atveju.

2.   Kai ES ir Norvegijos Karalystė yra sudariusios susitarimą dėl saugumo procedūrų keičiantis įslaptinta informacija, tokio susitarimo nuostatos taikomos ES krizių valdymo operacijos veiklai.

II SKIRSNIS

DALYVAVIMO CIVILINIŲ KRIZIŲ VALDYMO OPERACIJOSE NUOSTATOS

5 straipsnis

Į ES civilinių krizių valdymo operaciją komandiruotas personalas

1.   Norvegijos Karalystė užtikrina, kad į ES civilinių krizių valdymo operaciją komandiruotas jos personalas atliktų savo misiją vadovaudamasis:

—	bendraisiais veiksmais ir vėlesniais pakeitimais, kaip nurodyta šio Susitarimo 2 straipsnio 1 dalyje,

—	operacijos planu,

—	įgyvendinimo priemonėmis.

2.   Norvegijos Karalystė laiku informuoja ES civilinių krizių valdymo operacijos misijos vadovą ir Europos Sąjungos Tarybos generalinį sekretoriatą apie bet kokį jos įnašo į ES civilinių krizių valdymo operaciją pakeitimą.

3.   Norvegijos Karalystės kompetentinga institucija atlieka į ES civilinių krizių valdymo operaciją komandiruojamo personalo sveikatos patikrinimą, skiepijimą ir išduoda medicininius pažymėjimus, kad darbuotojas gali eiti pareigas. Į ES civilinių krizių valdymo operaciją komandiruotas personalas pateikia šio pažymėjimo kopiją.

6 straipsnis

Pavaldumo tvarka

1.   Norvegijos Karalystės komandiruotas personalas vykdo savo pareigas ir elgiasi išimtinai atsižvelgdamas į ES civilinių krizių valdymo operacijos interesus.

2.   Visas personalas išlieka visiškai pavaldus savo nacionalinėms institucijoms.

3.   Nacionalinės institucijos perduoda veiklos kontrolę ES civilinių krizių valdymo operacijos misijos vadovui, kuris vadovauja remdamasis vadovavimo ir kontrolės hierarchine struktūra.

4.   Misijos vadovas vadovauja ES civilinių krizių valdymo operacijai ir administruoja jos kasdienę veiklą.

5.   Norvegijos Karalystė turi tas pačias teises ir pareigas tvarkant kasdienę operacijos veiklą kaip ir operacijoje dalyvaujančios Europos Sąjungos valstybės narės, remiantis šio Susitarimo 2 straipsnio 1 dalyje minimais teisiniais dokumentais.

6.   ES civilinių krizių valdymo operacijos misijos vadovas yra atsakingas už ES civilinių krizių valdymo operacijos personalo drausmės kontrolę. Prireikus atitinkama nacionalinė institucija imasi drausminių priemonių.

7.   Norvegijos Karalystė skiria nacionalinio kontingento koordinatorių (NKK), kuris atstovauja operacijoje dalyvaujančiam jos nacionaliniam kontingentui. NKK nacionaliniais klausimais atsiskaito ES civilinių krizių valdymo operacijos misijos vadovui ir yra atsakingas už kasdienę kontingento drausmę.

8.   Sprendimą užbaigti operaciją priima Europos Sąjunga, pasikonsultavusi su Norvegijos Karalyste, jei operacijos nutraukimo dieną Norvegijos Karalystė vis dar prisideda prie ES civilinių krizių valdymo operacijos.

7 straipsnis

Finansiniai aspektai

1.   Norvegijos Karalystė prisiima visas išlaidas, susijusias su jos dalyvavimu operacijoje, išskyrus bendrai finansuojamas išlaidas, kaip išdėstyta operacijos veiklos biudžete. Tai nepažeidžia 8 straipsnio nuostatų.

2.   Valstybės (-ių), kurioje (-iose) vykdoma operacija, fizinių arba juridinių asmenų mirties, sužalojimo atveju arba jiems patyrus nuostolius ar žalą Norvegijos Karalystė, nustačius jos atsakomybę, sumoka kompensaciją Susitarimo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytame susitarime dėl misijos statuso, jei toks yra, numatytomis sąlygomis.

8 straipsnis

Įnašas į veiklos biudžetą

1.   Norvegijos Karalystė prisideda prie ES civilinių krizių valdymo operacijos veiklos biudžeto finansavimo.

2.   Norvegijos Karalystės finansinis įnašas į veiklos biudžetą – mažesnė iš šių dviejų pasirinktinų sumų:

a)	orientacinės sumos dalis, proporcinga jos bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) ir visų valstybių, prisidedančių prie operacijos veiklos biudžeto, BNP sumos santykiui, arba

b)	veiklos biudžetui skirtos orientacinės sumos dalis, proporcinga jos personalo, dalyvaujančio operacijoje, skaičiaus ir bendro visų operacijoje dalyvaujančių valstybių personalo skaičiaus santykiui.

3.   Nepaisant 1 ir 2 dalių, Norvegijos Karalystė neprisideda prie Europos Sąjungos valstybių narių personalui mokamų dienpinigių finansavimo.

4.   Nepaisant 1 dalies, Europos Sąjunga paprastai atleidžia trečiąsias valstybes nuo finansinių įnašų, skirtų konkrečiai ES civilinių krizių valdymo operacijai, jeigu:

a)	Europos Sąjunga nusprendžia, kad operacijoje dalyvaujančios trečiosios valstybės indėlis į operaciją yra reikšmingas ir labai svarbus šiai operacijai, arba

b)	operacijoje dalyvaujančios trečiosios šalies BNP vienam gyventojui neviršija nė vienos Europos Sąjungos valstybės narės BNP vienam gyventojui.

5.   ES civilinių krizių valdymo operacijos misijos vadovas ir atitinkamos Norvegijos Karalystės administracinės tarnybos pasirašo su praktinėmis mokėjimo sąlygomis susijusį susitarimą dėl Norvegijos Karalystės įnašų į ES civilinių krizių valdymo operacijos veiklos biudžetą. Į šį susitarimą, inter alia, įtraukiamos nuostatos dėl:

a)	atitinkamos sumos;

b)	finansinio įnašo mokėjimo tvarkos;

c)	audito procedūros.

III SKIRSNIS

DALYVAVIMO KARINIŲ KRIZIŲ VALDYMO OPERACIJOSE NUOSTATOS

9 straipsnis

Dalyvavimas ES karinių krizių valdymo operacijoje

1.   Norvegijos Karalystė užtikrina, kad ES karinių krizių valdymo operacijoje dalyvaujančios jos pajėgos ir personalas atliktų savo misiją vadovaudamiesi:

—	bendraisiais veiksmais ir vėlesniais pakeitimais, kaip nurodyta šio Susitarimo 2 straipsnio 1 dalyje,

—	operacijos planu,

—	įgyvendinimo priemonėmis.

2.   Norvegijos Karalystės komandiruotas personalas vykdo savo pareigas ir elgiasi išimtinai atsižvelgdamas į ES karinių krizių valdymo operacijos interesus.

3.   Norvegijos Karalystė laiku informuoja ES operacijos vadą apie bet kokį jos dalyvavimo operacijoje pasikeitimą.

10 straipsnis

Pavaldumo tvarka

1.   Visos pajėgos ir personalas, dalyvaujantys ES karinių krizių valdymo operacijoje, išlieka visiškai pavaldūs savo nacionalinėms institucijoms.

2.   Vadovavimą savo pajėgų ir personalo veiklai ir taktinį vadovavimą ir (arba) kontrolę nacionalinės institucijos perduoda ES operacijos vadui. ES operacijos vadas turi teisę perduoti savo įgaliojimus.

3.   Norvegijos Karalystė turi tas pačias teises ir pareigas administruojant kasdienę operacijos veiklą kaip ir dalyvaujančios Europos Sąjungos valstybės narės.

4.   ES operacijos vadas, pasikonsultavęs su Norvegijos Karalyste, gali bet kada pareikalauti nutraukti Norvegijos Karalystės įnašą.

5.   Norvegijos Karalystė skiria vyriausiąjį karinį atstovą (VKA), kuris ES karinių krizių valdymo operacijoje atstovauja jos nacionaliniam kontingentui. VKA konsultuojasi su ES pajėgų vadu visais su operacija susijusiais klausimais ir yra atsakingas už kasdienę kontingento drausmę.

11 straipsnis

Finansiniai aspektai

1.   Nepažeidžiant 12 straipsnio, Norvegijos Karalystė prisiima visas išlaidas, susijusias su jos dalyvavimu operacijoje, išskyrus bendrai finansuojamas išlaidas, kaip numatyta šio Susitarimo 2 straipsnio 1 dalyje minimuose teisiniuose dokumentuose, taip pat 2004 m. vasario 23 d. Tarybos sprendime 2004/197/BUSP, nustatančiame karinio ar gynybinio pobūdžio ES operacijų bendrųjų išlaidų finansavimo administravimo mechanizmą (2).

2.   Valstybės (-ių), kurioje (-iose) vykdoma operacija, fizinių arba juridinių asmenų mirties, sužalojimo atveju arba jiems patyrus nuostolius ar žalą Norvegijos Karalystė, nustačius jos atsakomybę, sumoka kompensaciją Susitarimo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytame susitarime dėl pajėgų statuso, jei toks yra, numatytomis sąlygomis.

12 straipsnis

Įnašas į bendrąsias išlaidas

1.   Norvegijos Karalystė prisideda prie ES karinių krizių valdymo operacijos bendrųjų išlaidų finansavimo.

2.   Norvegijos Karalystės finansinis įnašas į bendrąsias išlaidas – mažesnė iš šių dviejų pasirinktinų sumų:

a)	bendrųjų išlaidų orientacinės sumos dalis, proporcinga jos bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) ir visų valstybių, prisidedančių prie operacijos bendrųjų išlaidų, BNP santykiui, arba

b)	bendrųjų išlaidų orientacinės sumos dalis, proporcinga jos personalo, dalyvaujančio operacijoje, ir visų operacijoje dalyvaujančių valstybių personalo skaičiaus santykiui.

Apskaičiuojant 2 dalies b punkte paminėtą sumą, jeigu Norvegijos Karalystė komandiruoja personalą tik į operacijos arba pajėgų vadavietę, atsižvelgiama į jos personalo ir bendro atitinkamų vadaviečių personalo skaičiaus santykį. Kitais atvejais atsižvelgiama į viso Norvegijos Karalystės komandiruoto personalo ir bendro operacijoje dalyvaujančio personalo skaičiaus santykį.

3.   Nepaisant 1 dalies, Europos Sąjunga paprastai atleidžia trečiąsias valstybes nuo finansinių įnašų į konkrečios ES karinių krizių valdymo operacijos bendrąsias išlaidas, jeigu:

a)	Europos Sąjunga nusprendžia, kad operacijoje dalyvaujanti trečioji valstybė reikšmingai prisideda prie turto ir (arba) pajėgumų, kurie yra būtini šiai operacijai, arba

b)	operacijoje dalyvaujančios trečiosios šalies BNP vienam gyventojui neviršija nė vienos Europos Sąjungos valstybės narės BNP vienam gyventojui.

4.   2004 m. vasario 23 d. Tarybos sprendime 2004/197/BUSP, nustatančiame karinio ar gynybinio pobūdžio ES operacijų bendrųjų išlaidų finansavimo administravimo mechanizmą, numatytas administratorius ir Norvegijos Karalystės kompetentingos administracinės institucijos sudaro susitarimą. Į šį susitarimą, inter alia, įtraukiamos nuostatos dėl:

a)	atitinkamos sumos;

b)	finansinio įnašo mokėjimo tvarkos;

c)	audito procedūros.

IV SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13 straipsnis

Susitarimai dėl šio Susitarimo įgyvendinimo

Nepažeidžiant 8 straipsnio 5 dalies ir 12 straipsnio 4 dalies nuostatų, Europos Sąjungos Tarybos generalinis sekretorius – vyriausiasis įgaliotinis bendrai užsienio ir saugumo politikai ir atitinkamos Norvegijos Karalystės kompetentingos institucijos sudaro reikalingus techninius ir administracinius susitarimus šiam Susitarimui įgyvendinti.

14 straipsnis

Įsipareigojimų nesilaikymas

Vienai iš Šalių nesilaikant pirmesniuose straipsniuose nustatytų įsipareigojimų, kita Šalis turi teisę nutraukti šį Susitarimą, pranešusi apie tai prieš vieną mėnesį.

15 straipsnis

Ginčų sprendimas

Ginčus dėl šio Susitarimo aiškinimo ar taikymo Šalys sprendžia diplomatinėmis priemonėmis.

16 straipsnis

Įsigaliojimas

1.   Šis Susitarimas įsigalioja kito mėnesio po to, kai Šalys praneša viena kitai apie šiam tikslui būtinų vidaus procedūrų užbaigimą, pirmą dieną.

2.   Šis Susitarimas laikinai taikomas nuo jo pasirašymo dienos.

3.   Šis Susitarimas peržiūrimas ne vėliau kaip 2008 m. birželio 1 d., o vėliau – bent kas trejus metus.

4.   Šis Susitarimas gali būti iš dalies pakeistas remiantis Šalių rašytiniu tarpusavio susitarimu.

5.   Šalis gali denonsuoti šį Susitarimą, raštu pateikdama denonsavimo pranešimą kitai Šaliai. Toks denonsavimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams po to, kai kita Šalis gavo pranešimą.

---

(1)  OL L 101, 2001 4 11, p. 1.

(2)  OL L 63, 2004 2 28, p. 68.

PRIEDAS

DEKLARACIJŲ TEKSTAS

ES VALSTYBIŲ NARIŲ DEKLARACIJOS:

Taikydamos ES bendruosius veiksmus dėl ES krizių valdymo operacijos, kurioje dalyvauja Norvegijos Karalystė, ES valstybės narės stengsis tiek, kiek joms tai leidžia jų vidaus teisinės sistemos, kiek galima atsisakyti pretenzijų Norvegijos Karalystei dėl personalo sužalojimo, mirties arba joms priklausančiam ir ES krizių valdymo operacijų metu naudojamam turtui padarytos žalos ar nuostolių, jeigu toks sužalojimas, mirtis, žala arba nuostoliai:

—	buvo sukelti Norvegijos Karalystės personalo, jam vykdant su ES krizių valdymo operacija susijusias pareigas, išskyrus didelio aplaidumo ar tyčinio nusižengimo atvejus, arba

—	atsirado naudojant bet kurį Norvegijos Karalystei priklausantį turtą, jeigu tas turtas buvo naudotas vykdant operaciją, išskyrus šį turtą naudojusio Norvegijos Karalystės ES krizių valdymo operacijos personalo didelio aplaidumo ar tyčinio nusižengimo atvejus.

NORVEGIJOS KARALYSTĖS DEKLARACIJA:

Taikydama ES bendruosius veiksmus dėl ES krizių valdymo operacijos, Norvegijos Karalystė, kiek jai tai leidžia jos vidaus teisinė sistema, stengsis kiek galima atsisakyti pretenzijų bet kuriai kitai ES krizių valdymo operacijoje dalyvaujančiai valstybei dėl savo personalo sužalojimo, mirties arba jai priklausančiam ir ES krizių valdymo operacijų metu naudojamam turtui padarytos žalos ar nuostolių, jeigu toks sužalojimas, mirtis, žala arba nuostoliai:

—	buvo sukelti personalo, jam vykdant ES krizių valdymo operacija susijusias pareigas, išskyrus didelio aplaidumo ar tyčinio nusižengimo atvejus, arba

—	atsirado naudojant bet kurį ES krizių valdymo operacijoje dalyvaujančioms valstybėms priklausantį turtą, jeigu tas turtas buvo naudotas vykdant operaciją, išskyrus šį turtą naudojusio ES krizės valdymo operacijos personalo didelio aplaidumo ar tyčinio nusižengimo atvejus.

---

SUSITARIMAS

tarp Europos Sąjungos ir Rumunijos, nustatantis Rumunijos dalyvavimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose bendrąsias sąlygas

EUROPOS SĄJUNGA,

viena šalis, ir

RUMUNIJA,

kita šalis,

toliau – Šalys,

kadangi:

(1)	Europos Sąjunga (ES) gali nuspręsti imtis veiksmų krizių valdymo srityje.

(2)	Europos Sąjunga nuspręs, ar trečiosios valstybės bus pakviestos dalyvauti ES krizių valdymo operacijoje. Rumunija gali priimti Europos Sąjungos kvietimą ir pasiūlyti savo įnašą. Tokiu atveju Europos Sąjunga nuspręs, ar priimti pasiūlytą Rumunijos įnašą.

(3)	Jeigu Europos Sąjunga nuspręs vykdyti karinių krizių valdymo operaciją naudodamasi NATO ištekliais ir pajėgumais, Rumunija gali pareikšti principinį ketinimą dalyvauti operacijoje.

(4)	2002 m. spalio 24 ir 25 d. Briuselyje susirinkusi Europos Vadovų Taryba susitarė dėl sąlygų, kuriomis įgyvendinamos 2000 m. gruodžio 7–9 d. Nicoje susirinkusios Europos Vadovų Tarybos sutartos nuostatos dėl ES narėmis nesančių NATO narių dalyvavimo ES vadovaujame krizių valdyme.

(5)	Rumunijos dalyvavimo ES krizių valdymo operacijose sąlygos turėtų būti nustatytos Susitarimu, nustatančiu tokio galimo būsimo bendradarbiavimo bendrąsias sąlygas, o ne apibrėžiamos kiekvienai operacijai atskirai.

(6)	Toks Susitarimas turėtų nepažeisti Europos Sąjungos sprendimų priėmimo autonomiškumo ir neturėtų iš anksto nulemti kiekvienu atveju atskirai priimamų Rumunijos sprendimų dalyvauti ES krizių valdymo operacijoje.

(7)	Toks Susitarimas turėtų būti taikomas tik būsimoms ES krizių valdymo operacijoms ir turėtų nepažeisti galimų esamų susitarimų, reglamentuojančių Rumunijos dalyvavimą jau vykstančioje ES krizių valdymo operacijoje,

SUSITARĖ:

I SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Sprendimai dėl dalyvavimo

1.   Europos Sąjungai priėmus sprendimą pakviesti Rumuniją dalyvauti ES krizių valdymo operacijoje ir Rumunijai nusprendus joje dalyvauti, Rumunija pateikia informaciją apie Europos Sąjungai siūlomą jos įnašą.

2.   Europos Sąjungai nusprendus vykdyti karinių krizių valdymo operaciją naudojantis NATO ištekliais ir pajėgumais, Rumunija informuos Europos Sąjungą apie ketinimą dalyvauti operacijoje, ir po to pateiks informaciją apie siūlomą įnašą.

3.   Europos Sąjunga nustato Rumunijos įnašą konsultuodamasi su Rumunija.

4.   Europos Sąjunga iš anksto kuo greičiau nurodys Rumunijai tikėtiną įnašo į bendrąsias operacijos išlaidas dydį, kad padėtų Rumunijai suformuluoti jos pasiūlymą.

5.   Europos Sąjunga laišku praneša Rumunijai įnašo nustatymo rezultatus, kad užtikrintų Rumunijos dalyvavimą pagal šio Susitarimo nuostatas.

2 straipsnis

Bendrosios sąlygos

1.   Rumunija prisijungia prie bendrųjų veiksmų, kuriais Europos Sąjungos Taryba nusprendžia, kad ES vykdys krizių valdymo operaciją, ir prie bet kokių bendrųjų veiksmų ar sprendimo, kuriais Europos Sąjungos Taryba nusprendžia išplėsti ES krizių valdymo operaciją, remdamasi šio Susitarimo nuostatomis ir bet kuriais reikalingais įgyvendinimo susitarimais.

2.   Rumunijos įnašas į ES krizių valdymo operaciją nepažeidžia Europos Sąjungos sprendimų priėmimo autonomiškumo.

3 straipsnis

Personalo ir pajėgų statusas

1.   Į ES civilinių krizių valdymo operaciją Rumunijos komandiruoto personalo ir (arba) į ES karinių krizių valdymo operaciją nusiųstų Rumunijos pajėgų statusas grindžiamas Europos Sąjungos ir valstybės (-ių), kurioje (-iose) vykdoma operacija, susitarimu dėl pajėgų/misijos statuso, jei toks yra.

2.   Į vadavietę ar vadovaujančius padalinius, įsikūrusius ne toje (tose) valstybėje (-ėse), kur vykdoma ES krizių valdymo operacija, nusiųsto personalo statusas grindžiamas atitinkamos vadavietės ir vadovaujančių padalinių susitarimais su Rumunija.

3.   Nepažeidžiant 1 dalyje minėto susitarimo dėl pajėgų/misijos statuso, Rumunija turi jurisdikciją savo personalo, dalyvaujančio ES krizių valdymo operacijoje, atžvilgiu.

4.   Rumunija yra atsakinga už reagavimą į bet kokias su dalyvavimu ES krizių valdymo operacijoje susijusias pretenzijas, pateikiamas jos personalo ar susijusias su juo. Rumunija yra atsakinga už bet kokio proceso, ypač teisinio ar drausminio, pradėjimą bet kuriam savo personalo nariui pagal savo įstatymus ir kitus teisės aktus.

5.   Rumunija įsipareigoja pateikti deklaraciją dėl pretenzijų bet kuriai valstybei, dalyvaujančiai ES karinių krizių valdymo operacijoje, kurioje dalyvauja Rumunija, atsisakymo, ir tai padaryti pasirašydama šį Susitarimą. Tokios deklaracijos pavyzdys pridedamas prie šio Susitarimo.

6.   Europos Sąjungos valstybės narės įsipareigoja pateikti deklaraciją dėl pretenzijų atsisakymo, susijusią su bet kokiu būsimu Rumunijos dalyvavimu ES krizių valdymo operacijoje, ir įsipareigoja tai padaryti pasirašydamos šį Susitarimą. Tokios deklaracijos pavyzdys pridedamas prie šio Susitarimo.

4 straipsnis

Įslaptinta informacija

1.   Rumunija imasi atitinkamų priemonių, skirtų užtikrinti, kad ES įslaptinta informacija būtų saugoma pagal Europos Sąjungos Tarybos saugumo nuostatus, nustatytus 2001 m. kovo 19 d. Tarybos sprendime 2001/264/EB (1), ir pagal kompetentingų institucijų, įskaitant ES operacijos vadą, tolesnius nurodymus ES karinių krizių valdymo operacijos atveju arba pagal ES misijos vadovo tolesnius nurodymus ES civilinių krizių valdymo operacijos atveju.

2.   Kai ES ir Rumunija yra sudariusios susitarimą dėl saugumo procedūrų keičiantis įslaptinta informacija, tokio susitarimo nuostatos taikomos ES krizių valdymo operacijos veiklai.

II SKIRSNIS

DALYVAVIMO CIVILINIŲ KRIZIŲ VALDYMO OPERACIJOSE NUOSTATOS

5 straipsnis

Į ES civilinių krizių valdymo operaciją komandiruotas personalas

1.   Rumunija užtikrina, kad į ES civilinių krizių valdymo operaciją komandiruotas jos personalas atliktų savo misiją vadovaudamasis:

—	bendraisiais veiksmais ir vėlesniais pakeitimais, kaip nurodyta šio Susitarimo 2 straipsnio 1 dalyje,

—	operacijos planu,

—	įgyvendinimo priemonėmis.

2.   Rumunija laiku informuoja ES civilinių krizių valdymo operacijos misijos vadovą ir Europos Sąjungos Tarybos generalinį sekretoriatą apie bet kokį jos įnašo į ES civilinių krizių valdymo operaciją pakeitimą.

3.   Rumunijos kompetentinga institucija atlieka į ES civilinių krizių valdymo operaciją komandiruojamo personalo sveikatos patikrinimą, skiepijimą ir išduoda medicininius pažymėjimus, kad darbuotojas gali eiti pareigas. Į ES civilinių krizių valdymo operaciją komandiruotas personalas pateikia šio pažymėjimo kopiją.

6 straipsnis

Pavaldumo tvarka

1.   Rumunijos komandiruotas personalas vykdo savo pareigas ir elgiasi išimtinai atsižvelgdamas į ES civilinių krizių valdymo operacijos interesus.

2.   Visas personalas išlieka visiškai pavaldus savo nacionalinėms institucijoms.

3.   Nacionalinės institucijos perduoda veiklos kontrolę ES civilinių krizių valdymo operacijos misijos vadovui, kuris vadovauja remdamasis vadovavimo ir kontrolės hierarchine struktūra.

4.   Misijos vadovas vadovauja ES civilinių krizių valdymo operacijai ir administruoja jos kasdienę veiklą.

5.   Rumunija turi tas pačias teises ir pareigas tvarkant kasdienę operacijos veiklą kaip ir operacijoje dalyvaujančios Europos Sąjungos valstybės narės, remiantis šio Susitarimo 2 straipsnio 1 dalyje minimais teisiniais dokumentais.

6.   ES civilinių krizių valdymo operacijos misijos vadovas yra atsakingas už ES civilinių krizių valdymo operacijos personalo drausmės kontrolę. Prireikus atitinkama nacionalinė institucija imasi drausminių priemonių.

7.   Rumunija skiria nacionalinio kontingento koordinatorių (NKK), kuris atstovauja operacijoje dalyvaujančiam jos nacionaliniam kontingentui. NKK nacionaliniais klausimais atsiskaito ES civilinių krizių valdymo operacijos misijos vadovui ir yra atsakingas už kasdienę kontingento drausmę.

8.   Sprendimą užbaigti operaciją priima Europos Sąjunga, pasikonsultavusi su Rumunija, jei operacijos nutraukimo dieną Rumunija vis dar prisideda prie ES civilinių krizių valdymo operacijos.

7 straipsnis

Finansiniai aspektai

1.   Rumunija prisiima visas išlaidas, susijusias su jos dalyvavimu operacijoje, išskyrus bendrai finansuojamas išlaidas, kaip išdėstyta operacijos veiklos biudžete. Tai nepažeidžia 8 straipsnio nuostatų.

2.   Valstybės (-ių), kurioje (-iose) vykdoma operacija, fizinių arba juridinių asmenų mirties, sužalojimo atveju arba jiems patyrus nuostolius ar žalą Rumunija, nustačius jos atsakomybę, sumoka kompensaciją Susitarimo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytame susitarime dėl misijos statuso, jei toks yra, numatytomis sąlygomis.

8 straipsnis

Įnašas į veiklos biudžetą

1.   Rumunija prisideda prie ES civilinių krizių valdymo operacijos veiklos biudžeto finansavimo.

2.   Rumunijos finansinis įnašas į veiklos biudžetą – mažesnė iš šių dviejų pasirinktinų sumų:

a)	orientacinės sumos dalis, proporcinga jos bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) ir visų valstybių, prisidedančių prie operacijos veiklos biudžeto, BNP sumos santykiui, arba

b)	veiklos biudžetui skirtos orientacinės sumos dalis, proporcinga jos personalo, dalyvaujančio operacijoje, skaičiaus ir bendro visų operacijoje dalyvaujančių valstybių personalo skaičiaus santykiui.

3.   Nepaisant 1 ir 2 dalių, Rumunija neprisideda prie Europos Sąjungos valstybių narių personalui mokamų dienpinigių finansavimo.

4.   Nepaisant 1 dalies, Europos Sąjunga paprastai atleidžia trečiąsias valstybes nuo finansinių įnašų, skirtų konkrečiai ES civilinių krizių valdymo operacijai, jeigu:

a)	Europos Sąjunga nusprendžia, kad operacijoje dalyvaujančios trečiosios valstybės indėlis į operaciją yra reikšmingas ir labai svarbus šiai operacijai, arba

b)	operacijoje dalyvaujančios trečiosios šalies BNP vienam gyventojui neviršija nė vienos Europos Sąjungos valstybės narės BNP vienam gyventojui.

5.   ES civilinių krizių valdymo operacijos misijos vadovas ir atitinkamos Rumunijos administracinės tarnybos pasirašo su praktinėmis mokėjimo sąlygomis susijusį susitarimą dėl Rumunijos įnašų į ES civilinių krizių valdymo operacijos veiklos biudžetą. Į šį susitarimą, inter alia, įtraukiamos nuostatos dėl:

a)	atitinkamos sumos;

b)	finansinio įnašo mokėjimo tvarkos;

c)	audito procedūros.

III SKIRSNIS

DALYVAVIMO KARINIŲ KRIZIŲ VALDYMO OPERACIJOSE NUOSTATOS

9 straipsnis

Dalyvavimas ES karinių krizių valdymo operacijoje

1.   Rumunija užtikrina, kad ES karinių krizių valdymo operacijoje dalyvaujančios jos pajėgos ir personalas atliktų savo misiją vadovaudamiesi:

—	bendraisiais veiksmais ir vėlesniais pakeitimais, kaip nurodyta šio Susitarimo 2 straipsnio 1 dalyje,

—	operacijos planu,

—	įgyvendinimo priemonėmis.

2.   Rumunijos komandiruotas personalas vykdo savo pareigas ir elgiasi išimtinai atsižvelgdamas į ES karinių krizių valdymo operacijos interesus.

3.   Rumunija laiku informuoja ES operacijos vadą apie bet kokį jos dalyvavimo operacijoje pasikeitimą.

10 straipsnis

Pavaldumo tvarka

1.   Visos pajėgos ir personalas, dalyvaujantys ES karinių krizių valdymo operacijoje, išlieka visiškai pavaldūs savo nacionalinėms institucijoms.

2.   Vadovavimą savo pajėgų ir personalo veiklai ir taktinį vadovavimą ir (arba) kontrolę nacionalinės institucijos perduoda ES operacijos vadui. ES operacijos vadas turi teisę perduoti savo įgaliojimus.

3.   Rumunija turi tas pačias teises ir pareigas administruojant kasdienę operacijos veiklą kaip ir dalyvaujančios Europos Sąjungos valstybės narės.

4.   ES operacijos vadas, pasikonsultavęs su Rumunija, gali bet kada pareikalauti nutraukti Rumunijos įnašą.

5.   Rumunija skiria vyriausiąjį karinį atstovą (VKA), kuris ES karinių krizių valdymo operacijoje atstovauja jos nacionaliniam kontingentui. VKA konsultuojasi su ES pajėgų vadu visais su operacija susijusiais klausimais ir yra atsakingas už kasdienę kontingento drausmę.

11 straipsnis

Finansiniai aspektai

1.   Nepažeidžiant 12 straipsnio, Rumunija prisiima visas išlaidas, susijusias su jos dalyvavimu operacijoje, išskyrus bendrai finansuojamas išlaidas, kaip numatyta šio Susitarimo 2 straipsnio 1 dalyje minimuose teisiniuose dokumentuose, taip pat 2004 m. vasario 23 d. Tarybos sprendime 2004/197/BUSP, nustatančiame karinio ar gynybinio pobūdžio ES operacijų bendrųjų išlaidų finansavimo administravimo mechanizmą (2).

2.   Valstybės (-ių), kurioje (-iose) vykdoma operacija, fizinių arba juridinių asmenų mirties, sužalojimo atveju arba jiems patyrus nuostolius ar žalą Rumunija, nustačius jos atsakomybę, sumoka kompensaciją Susitarimo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytame susitarime dėl pajėgų statuso, jei toks yra, numatytomis sąlygomis.

12 straipsnis

Įnašas į bendrąsias išlaidas

1.   Rumunija prisideda prie ES karinių krizių valdymo operacijos bendrųjų išlaidų finansavimo.

2.   Rumunijos finansinis įnašas į bendrąsias išlaidas – mažesnė iš šių dviejų pasirinktinų sumų:

a)	bendrųjų išlaidų orientacinės sumos dalis, proporcinga jos bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) ir visų valstybių, prisidedančių prie operacijos bendrųjų išlaidų, BNP santykiui, arba

b)	bendrųjų išlaidų orientacinės sumos dalis, proporcinga jos personalo, dalyvaujančio operacijoje, ir visų operacijoje dalyvaujančių valstybių personalo skaičiaus santykiui.

Apskaičiuojant 2 dalies b punkte paminėtą sumą, jeigu Rumunija komandiruoja personalą tik į operacijos arba pajėgų vadavietę, atsižvelgiama į jos personalo ir bendro atitinkamų vadaviečių personalo skaičiaus santykį. Kitais atvejais atsižvelgiama į viso Rumunijos komandiruoto personalo ir bendro operacijoje dalyvaujančio personalo skaičiaus santykį.

3.   Nepaisant 1 dalies, Europos Sąjunga paprastai atleidžia trečiąsias valstybes nuo finansinių įnašų į konkrečios ES karinių krizių valdymo operacijos bendrąsias išlaidas, jeigu:

a)	Europos Sąjunga nusprendžia, kad operacijoje dalyvaujanti trečioji valstybė reikšmingai prisideda prie turto ir (arba) pajėgumų, kurie yra būtini šiai operacijai, arba

b)	operacijoje dalyvaujančios trečiosios šalies BNP vienam gyventojui neviršija nė vienos Europos Sąjungos valstybės narės BNP vienam gyventojui.

4.   2004 m. vasario 23 d. Tarybos sprendime 2004/197/BUSP, nustatančiame karinio ar gynybinio pobūdžio ES operacijų bendrųjų išlaidų finansavimo administravimo mechanizmą, numatytas administratorius ir Rumunijos kompetentingos administracinės institucijos sudaro susitarimą. Į šį susitarimą, inter alia, įtraukiamos nuostatos dėl:

a)	atitinkamos sumos;

b)	finansinio įnašo mokėjimo tvarkos;

c)	audito procedūros.

IV SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13 straipsnis

Susitarimai dėl šio Susitarimo įgyvendinimo

Nepažeidžiant 8 straipsnio 5 dalies ir 12 straipsnio 4 dalies nuostatų, Europos Sąjungos Tarybos generalinis sekretorius – vyriausiasis įgaliotinis bendrai užsienio ir saugumo politikai ir atitinkamos Rumunijos kompetentingos institucijos sudaro reikalingus techninius ir administracinius susitarimus šiam Susitarimui įgyvendinti.

14 straipsnis

Įsipareigojimų nesilaikymas

Vienai iš Šalių nesilaikant pirmesniuose straipsniuose nustatytų įsipareigojimų, kita Šalis turi teisę nutraukti šį Susitarimą, pranešusi apie tai prieš vieną mėnesį.

15 straipsnis

Ginčų sprendimas

Ginčus dėl šio Susitarimo aiškinimo ar taikymo Šalys sprendžia diplomatinėmis priemonėmis.

16 straipsnis

Įsigaliojimas

1.   Šis Susitarimas įsigalioja kito mėnesio po to, kai Šalys praneša viena kitai apie šiam tikslui būtinų vidaus procedūrų užbaigimą, pirmą dieną.

2.   Šis Susitarimas gali būti iš dalies pakeistas remiantis Šalių rašytiniu tarpusavio susitarimu.

3.   Šalis gali denonsuoti šį Susitarimą, raštu pateikdama denonsavimo pranešimą kitai Šaliai. Toks denonsavimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams po to, kai kita Šalis gavo pranešimą.

---

(1)  OL L 101, 2001 4 11, p. 1.

(2)  OL L 63, 2004 2 28, p. 68.

PRIEDAS

DEKLARACIJŲ TEKSTAS

ES VALSTYBIŲ NARIŲ DEKLARACIJOS:

Taikydamos ES bendruosius veiksmus dėl ES krizių valdymo operacijos, kurioje dalyvauja Rumunija, ES valstybės narės stengsis tiek, kiek joms tai leidžia jų vidaus teisinės sistemos, kiek galima atsisakyti pretenzijų Rumunijai dėl personalo sužalojimo, mirties arba joms priklausančiam ir ES krizių valdymo operacijų metu naudojamam turtui padarytos žalos ar nuostolių, jeigu toks sužalojimas, mirtis, žala arba nuostoliai:

—	buvo sukelti Rumunijos personalo, jam vykdant su ES krizių valdymo operacija susijusias pareigas, išskyrus didelio aplaidumo ar tyčinio nusižengimo atvejus, arba

—	atsirado naudojant bet kurį Rumunijai priklausantį turtą, jeigu tas turtas buvo naudotas vykdant operaciją, išskyrus šį turtą naudojusio Rumunijos ES krizių valdymo operacijos personalo didelio aplaidumo ar tyčinio nusižengimo atvejus.

RUMUNIJOS DEKLARACIJA:

Taikydama ES bendruosius veiksmus dėl ES krizių valdymo operacijos, Rumunija, kiek jai tai leidžia jos vidaus teisinė sistema, stengsis kiek galima atsisakyti pretenzijų bet kuriai kitai ES krizių valdymo operacijoje dalyvaujančiai valstybei dėl savo personalo sužalojimo, mirties arba jai priklausančiam ir ES krizių valdymo operacijų metu naudojamam turtui padarytos žalos ar nuostolių, jeigu toks sužalojimas, mirtis, žala arba nuostoliai:

—	buvo sukelti personalo, jam vykdant ES krizių valdymo operacija susijusias pareigas, išskyrus didelio aplaidumo ar tyčinio nusižengimo atvejus, arba

—	atsirado naudojant bet kurį ES krizių valdymo operacijoje dalyvaujančioms valstybėms priklausantį turtą, jeigu tas turtas buvo naudotas vykdant operaciją, išskyrus šį turtą naudojusio ES krizės valdymo operacijos personalo didelio aplaidumo ar tyčinio nusižengimo atvejus.

---