21997A1128(01)

Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas

nustatantis Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystę [1]

BELGIJOS KARALYSTĖ,

DANIJOS KARALYSTĖ,

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

GRAIKIJOS RESPUBLIKA,

ISPANIJOS KARALYSTĖ,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

AIRIJA,

ITALIJOS RESPUBLIKA,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,

Europos bendrijos steigimo sutarties, Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutarties ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties Susitariančiosios Šalys,

toliau – valstybės narės, bei

EUROPOS BENDRIJA, EUROPOS ANGLIŲ IR PLIENO BENDRIJA IR EUROPOS ATOMINĖS ENERGIJOS BENDRIJA,

toliau – Bendrija, ir

RUSIJOS FEDERACIJA,

toliau – Rusija,

ATSIŽVELGDAMOS į Bendrijos, jos valstybių narių ir Rusijos esamus istorinius ryšius ir puoselėjamas bendras vertybes,

PRIPAŽINDAMOS, kad Bendrija ir Rusija nori stiprinti šiuos ryšius ir nustatyti partnerystę ir bendradarbiavimą, kurie gilintų ir plėstų praeityje tarp jų užmegztus santykius, ypač 1989 m. gruodžio 18 d. pasirašytu Europos ekonominės bendrijos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos susitarimu dėl prekybos ir komercinio bei ekonominio bendradarbiavimo (toliau – 1989 m. susitarimas),

ATSIŽVELGDAMOS į Bendrijos bei jos valstybių narių, veikiančių 1992 m. vasario 7 d. Europos Sąjungos sutartimi įsteigtos Europos Sąjungos sistemoje, ir Rusijos pasiryžimą stiprinti politines ir ekonomines laisves, kurios sudaro šios partnerystės pagrindą,

ATSIŽVELGDAMOS į Šalių pasiryžimą skatinti tarptautinę taiką ir saugumą, taip pat taikų ginčų sprendimą ir šiuo tikslu bendradarbiauti Jungtinių Tautų ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos bei kitų forumų sistemoje,

ATSIŽVELGDAMOS į Bendrijos bei jos valstybių narių ir Rusijos tvirtą pasiryžimą visiškai įgyvendinti visus Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos (ESBK) Baigiamojo akto principus ir nuostatas, vėlesnių posėdžių Madride ir Vienoje baigiamuosius dokumentus, ESBK Bonos konferencijos dėl ekonominio bendradarbiavimo dokumentą, Paryžiaus chartiją naujai Europai ir 1992 m. ESBK Helsinkio dokumentą "Permainų iššūkiai",

PATVIRTINDAMOS Bendrijos bei jos valstybių narių ir Rusijos ištikimybę tikslams ir principams, išdėstytiems 1991 m. gruodžio 17 d. Europos energetikos chartijoje ir 1993 m. balandžio mėn. Liucernos konferencijos deklaracijoje,

ĮSITIKINUSIOS pirmaeile teisės viešpatavimo ir pagarbos žmogaus teisėms, ypač mažumų teisėms, daugiapartinės sistemos su laisvais ir demokratiniais rinkimais nustatymo ir ekonomikos liberalizavimo siekiant kurti rinkos ekonomiką svarba,

TIKĖDAMOS, kad visiškas partnerystės įgyvendinimas sudarys prielaidas Rusijos politinių ir ekonominių reformų tęstinumui ir vykdymui,

SIEKDAMOS skatinti regioninio bendradarbiavimo tarp buvusios TSRS šalių procesą šio Susitarimo taikymo srityse, kad būtų palaikoma šio regiono gerovė ir stabilumas,

SIEKDAMOS užmegzti ir plėtoti nuolatinį politinį dialogą dvišaliais ir tarptautiniais abipusio intereso klausimais,

ATSIŽVELGDAMOS į Bendrijos norą teikti deramą techninę pagalbą įgyvendinant ekonominę reformą Rusijoje ir plėtojant ekonominį bendradarbiavimą,

TURĖDAMOS OMENYJE Susitarimo naudingumą sudarant palankias sąlygas laipsniškam artimesnių Rusijos ir platesnės bendradarbiavimo erdvės Europoje bei kaimyniniuose regionuose santykių kūrimui ir Rusijos laipsnišką integraciją į atvirą tarptautinės prekybos sistemą,

ATSIŽVELGDAMOS į Šalių pasiryžimą liberalizuoti prekybą, remiantis Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (toliau – GATT) su atitinkamais pakeitimais, padarytais Urugvajaus raundo derybomis dėl prekybos, principais ir atsižvelgdamos į Pasaulinės prekybos organizacijos (toliau – PPO) įsteigimą,

PRIPAŽINDAMOS, kad Rusija jau nėra valstybinės prekybos šalis, kad dabar ji yra pertvarkomos ekonomikos šalis ir kad šiame Susitarime numatytų formų bendradarbiavimas bus palankus tolesnei rinkos ekonomikos linkme orientuojamai raidai,

SUPRASDAMOS, kad reikia sudaryti verslui ir investicijoms palankesnes sąlygas, taip pat palankesnes sąlygas tokiose srityse, kaip bendrovių įsisteigimas, darbas, paslaugų teikimas ir kapitalo judėjimas,

ĮSITIKINUSIOS, kad šis Susitarimas sudarys palankų klimatą Šalių ekonominiams ryšiams, ypač plėtojant prekybą ir investicijas, kurios itin svarbios ekonomikos pertvarkai ir technologiniam modernizavimui,

SIEKDAMOS nustatyti glaudų bendradarbiavimą aplinkosaugos srityje atsižvelgiant į esamą Šalių savitarpio priklausomumą šioje srityje,

TURĖDAMOS OMENYJE Šalių ketinimą plėtoti bendradarbiavimą kosminės erdvės srityje numatant abipusį savo veiklos šioje srityje papildymą,

SIEKDAMOS skatinti kultūrinį bendradarbiavimą ir gerinti informacijos tekėjimą,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Šiuo Susitarimu nustatoma Bendrijos bei jos valstybių narių ir Rusijos partnerystė. Šios partnerystės tikslai:

- sudaryti Šalių politiniam dialogui atitinkamą struktūrą, leidžiančią šioje srityje plėtoti glaudžius santykius,

- skatinti prekybą ir investicijas bei darnius Šalių ekonominius ryšius, grindžiamus rinkos ekonomikos principais, ir palaikyti tvarią plėtrą Šalyje,

- stiprinti politines ir ekonomines laisves,

- remti Rusijos pastangas stiprinti demokratiją, vystyti savo ekonomiką ir užbaigti perėjimą į rinkos ekonomiką,

- sukurti ekonominio, socialinio, finansinio ir kultūrinio bendradarbiavimo, grindžiamo abipusės naudos, abipusės atsakomybės ir abipusės paramos principais, pagrindą,

- skatinti abipusio intereso veiklos rūšis,

- parengti atitinkamą Rusijos ir platesnės bendradarbiavimo erdvės Europoje laipsniško integravimo struktūrą,

- sudaryti reikiamas sąlygas ateityje sukurti Bendrijos ir Rusijos laisvosios prekybos erdvę, aprėpiančią iš esmės visą tarpusavio prekybą prekėmis, taip pat sąlygas, skatinančias bendrovių įsisteigimo laisvę, tarpvalstybinę prekybą paslaugomis ir kapitalo judėjimą.

I DALIS

BENDRIEJI PRINCIPAI

2 straipsnis

Pagarba demokratijos principams ir žmonių teisėms, kaip apibrėžta Helsinkio Baigiamajame akte ir Paryžiaus chartijoje laisvai Europai, yra Šalių vidaus ir užsienio politikos pamatas bei esminė partnerystės ir šio Susitarimo dalis.

3 straipsnis

Šalys įsipareigoja žiūrėti į atitinkamų šio Susitarimų dalių, ypač III dalies ir 53 straipsnio, plėtojimą, kiek leidžia aplinkybės, siekdamos sukurti tarpusavyje laisvosios prekybos erdvę. Bendradarbiavimo taryba gali teikti Šalims tokio plėtojimo rekomendacijas. Toks plėtojimas gali būti vykdomas tik remiantis Šalių susitarimu pagal jų atitinkamas teisines procedūras. Šalys 1998 m. kartu išnagrinėja, ar aplinkybės leidžia pradėti derybas dėl laisvosios prekybos erdvės sukūrimo.

4 straipsnis

Šalys įsipareigoja bendru sutarimu kartu nagrinėti pakeitimus, kurių gali prireikti kurioje nors Susitarimo dalyje atsižvelgiant į aplinkybių pokyčius, ypač dėl padėties, susidarančios dėl Rusijos prisijungimo prie GATT/PPO. Pirmą kartą Susitarimas peržiūrimas, praėjus trejiems metams nuo jo įsigaliojimo arba kai Rusija prisijungs prie GATT/PPO, kuris iš šių įvykių bus ankstesnis.

5 straipsnis

1. Rusijos pagal šį Susitarimą suteikiamas didžiausio palankumo režimas pereinamuoju laikotarpiu, kuris pasibaigia praėjus penkeriems metams nuo šio Susitarimo įsigaliojimo, netaikomas I priede apibūdintiems pranašumais, kuriuos Rusija suteikė kitoms buvusios TSRS šalims. Šis laikotarpis prireikus gali būti pratęstas konkretiems sektoriams abipusiu Šalių susitarimu.

2. Pagal III dalį suteikiamo didžiausio palankumo režimo atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pereinamasis laikotarpis baigiasi praėjus trejiems metams nuo šio Susitarimo įsigaliojimo arba kai Rusija prisijungs prie GATT/PPO, priklausomai nuo to, kuris iš šių įvykių įvyks pirmiau.

II DALIS

POLITINIS DIALOGAS

6 straipsnis

Tarp Šalių nustatomas reguliarus politinis dialogas, kurį jos ketina plėtoti ir intensyvinti. Jis lydi ir stiprina artimesnių santykių tarp Europos Sąjungos ir Rusijos kūrimą, remia Rusijoje vykstančius politinius ir ekonominius pakyčius ir padeda kurti naujas bendradarbiavimo formas. Politinis dialogas:

- stiprina Rusijos ir Europos Sąjungos ryšius. Ekonominė konvergencija, pasiekta šiuo Susitarimu, atvers kelius intensyvesniems politiniams santykiams,

- skatina pozicijų suartėjimą bendro intereso tarptautiniais klausimais, šitaip stiprindamas saugumą ir stabilumą,

- numato, kad Šalys stengsis bendradarbiauti klausimais, susijusiais su demokratijos principų laikymusi ir žmogaus teisėmis, ir prireikus konsultuosis jų deramo įgyvendinimo klausimais.

7 straipsnis

1. Susitikimai vyksta iš principo du kartus per metus tarp Europos Sąjungos Tarybos pirmininko ir Europos Bendrijų Komisijos pirmininko, ir Rusijos prezidento.

2. Ministrų lygmeniu politinis dialogas vyksta Bendradarbiavimo taryboje, įsteigtoje pagal 90 straipsnį, ir kitomis progomis, įskaitant ir susitikimus su Europos Sąjungos troika, abipusiu susitarimu.

8 straipsnis

Kitas politinio dialogo procedūras ir mechanizmus nustato Šalys, ypač šių formų:

- susitikimai du kartus per metus vyresniųjų pareigūnų lygmeniu tarp Europos Sąjungos troikos ir Rusijos,

- naudojimasis visu mastu diplomatiniais kanalais,

- bet kurios kitos priemonės, įskaitant ekspertų susitikimų galimybę, kurios padėtų įtvirtinti ir plėtoti šį dialogą.

9 straipsnis

Politinis dialogas parlamentų lygmeniu vyksta Parlamentiniame bendradarbiavimo komitete, įsteigtame pagal 95 straipsnį.

III DALIS

PREKYBA PREKĖMIS

10 straipsnis

1. Šalys viena kitai suteikia bendrą didžiausio palankumo režimą, apibūdintą GATT I straipsnio 1 dalyje.

2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma:

a) pranašumams, teikiamiems kaimyninėms šalims siekiant lengvinti pasienio judėjimą;

b) pranašumams, teikiamiems siekiant sukurti muitų sąjungą ar laisvosios prekybos erdvę arba sukūrus tokią sąjungą ar erdvę; terminai "muitų sąjunga" ir "laisvosios prekybos erdvė" turi tas pačias reikšmes, kurios yra apibūdintos GATT XXIV straipsnio 8 dalyje arba nustatytos to paties GATT straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka;

c) pranašumams, teikiamiems konkrečioms šalims pagal GATT ir kitus tarptautinius susitarimus besivystančių šalių labui.

11 straipsnis

1. Vienos Šalies teritorijos produktams, importuotiems į kitos Šalies teritoriją, netaikomi, tiesiogiai ar netiesiogiai, vidaus mokesčiai ar kiti bet kokios rūšies mokesčiai, viršijantys tuos, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai taikomi panašiems vidaus produktams.

2. Be to, šiems produktams taikomas ne mažiau palankus režimas negu tas, kuris taikomas panašiems nacionalinės kilmės produktams, visų įstatymų ir kitų teisės aktų bei reikalavimų, turinčių poveikio vidaus pardavimui, siūlymui parduoti, pirkimui, vežimui, platinimui ar naudojimui, atžvilgiu. Šios straipsnio dalies nuostatos nedraudžia taikyti skirtingus vidaus vežimo mokesčius, kurie yra grindžiami išimtinai transporto rūšies ekonomine veikla, o ne produkto nacionaline kilme.

3. Tarp Šalių mutatis mutandis taikomos GATT III straipsnio 8, 9 ir 10 dalys.

12 straipsnis

1. Šalys sutaria, kad tranzito laisvės principas yra esminė šio Susitarimo tikslų siekimo sąlyga.

Dėl to kiekviena Šalis suteikia tranzito laisvę per savo teritoriją prekėms, kurių kilmės vieta arba kurių paskirties vieta yra kitos Šalies muitų teritorija.

2. Tarp Šalių taikomos GATT V straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse apibūdintos taisyklės.

13 straipsnis

Tarp Šalių mutatis mutandis taikomi šie GATT straipsniai:

1. VII straipsnio 1, 2 ir 3 straipsniai, 4 straipsnio a, b ir d punktai ir 5 straipsnis;

2. VIII straipsnis;

3. IX straipsnis;

4. X straipsnis.

14 straipsnis

Nepažeisdama teisių ir įsipareigojimų, kylančių iš abi Šalis saistančių tarptautinių konvencijų dėl prekių laikinojo įvežimo, kiekviena Šalis atleidžia kitą Šalį nuo importo mokesčių ir muitų mokėjimo už laikinai įvežtas prekes tais atvejais ir laikantis tų procedūrų, kuriuos numato bet kuri kita ją saistanti tarptautinė konvencija šiuo klausimu, pagal jos teisės aktus. Tokie teisės aktai yra taikomi didžiausio palankumo režimo pagrindu ir dėl to atsižvelgiant į išimtis, išvardytas šio Susitarimo 10 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiama į sąlygas, kuriomis atitinkama Šalis yra priėmusi iš tokios konvencijos kylančius įsipareigojimus.

15 straipsnis

1. Rusijos kilmės prekės yra importuojamos į Bendriją be kiekybinių apribojimų, nepažeidžiant šio Susitarimo 17, 20 ir 21 straipsnių nuostatų bei Ispanijos ir Portugalijos stojimo akto 77, 81, 244, 249 ir 280 straipsnių nuostatų.

2. Bendrijos kilmės prekės yra importuojamos į Rusiją be kiekybinių apribojimų, nepažeidžiant šio Susitarimo 17, 20 ir 21 straipsnių bei jo 2 priedo nuostatų.

16 straipsnis

Iki tol, kol Rusija prisijungs prie GATT/PPO, Šalys Bendradarbiavimo komitete konsultuojasi dėl savo importo tarifų politikos, įskaitant tarifų apsaugos pakeitimus. Ypač tokios konsultacijos rengiamos numatant padidinti tarifų apsaugą.

17 straipsnis

1. Jei koks nors produktas yra importuojamas į vienos iš Susitariančiųjų Šalių teritoriją tokiais padidintais kiekiais arba tokiomis sąlygomis, kad daro arba gali padaryti žalą panašių ar tiesiogiai konkuruojančių produktų vidaus gamintojams, Bendrija arba Rusija, kuri iš jų suinteresuota, gali imtis atitinkamų priemonių laikydamasi toliau nurodytų procedūrų ir sąlygų.

2. Prieš imdamasi kokių nors priemonių arba atvejais, kuriems taikoma šio straipsnio 4 dalis, kuo greičiau po to, Bendrija arba Rusija atitinkamai Bendradarbiavimo komitetui pateikia visą svarbią informaciją, kad būtų siekiama abiems Šalims priimtino sprendimo. Šalys bendradarbiavimo komitete skubiai pradeda konsultacijas.

3. Jei po šių konsultacijų Šalys per 30 dienų nuo perdavimo Bendradarbiavimo komitetui nepasiekia susitarimo dėl veiksmų šiai situacijai išvengti, konsultacijų prašiusi Šalis gali apriboti atitinkamų produktų importą arba taikyti kitas atitinkamas priemones tokiu mastu ir tokį laikotarpį, kokių reikia, kad žala nebūtų padaryta arba ji būtų atitaisyta.

4. Kritinėmis aplinkybėmis, kai delsimas padarytų nepataisomą žalą, Šalys gali imtis priemonių iki konsultacijų, jeigu konsultacijos surengiamos tuojau po to, kai tokio veiksmo buvo imtasi.

5. Pasirinkdamos priemones pagal šį straipsnį, Šalys pirmenybę teikia toms, kurios mažiausiai trikdo šio Susitarimo tikslų siekimą.

6. Kai viena šalis imasi apsaugos priemonės pagal šio straipsnio nuostatas, kita Šalis gali nukrypti nuo savo įsipareigojimų pagal šią dalį pirmajai Šaliai dėl apimties atžvilgiu lygiavertės prekybos.

Tokio veiksmo nesiimama nei iki kitos Šalies pasiūlytų konsultacijų, nei jeigu susitarimas buvo pasiektas per 45 dienas nuo tos dienos, kai tokios konsultacijos buvo pasiūlytos.

7. Teise nukrypti nuo šio straipsnio 6 dalyje nurodytų įsipareigojimų nesinaudojama per pirmus trejus metus, kuriais apsaugos priemonė vykdoma, jeigu tos apsaugos priemonės buvo imtasi dėl absoliutaus importo didėjimo ne mažiau kaip ketverius metus ir laikantis šio Susitarimo nuostatų.

18 straipsnis

Jokia šios dalies ir 17 straipsnio nuostata jokiu būdu neužkerta kelio bet kuriai Šaliai imtis antidempingo ar kompensacinių priemonių pagal GATT VI straipsnį, Susitarimą dėl GATT VI straipsnio įgyvendinimo, Susitarimą dėl GATT VI, XVI ir XXIII straipsnių aiškinimo ir taikymo arba su jais susijusius vidaus teisės aktus.

Kalbant apie antidempingo ar subsidijų tyrimus, kiekviena Šalis sutinka nagrinėti kitos Šalies teikimus ir informuoti atitinkamas suinteresuotas šalis apie esminius faktus ir motyvus, kuriais remiantis turi būti priimamas galutinis sprendimas. Prieš taikydamos besąlygiškus antidempingo ir kompensacinius muitus, Šalys kiek įmanoma stengiasi siekti konstruktyvaus problemos sprendimo.

19 straipsnis

Šis Susitarimas neužkerta kelio importo, eksporto ar tranzitu vežamų prekių uždraudimams arba apribojimams dėl viešosios moralės, viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybės ar sveikatos apsaugos, gamtinių išteklių apsaugos, meninę, istorinę ar archeologinę vertę turinčių nacionalinių vertybių apsaugos arba intelektinės, pramoninės komercinės nuosavybės apsaugos ar taisyklių, reglamentuojančių auksą ar sidabrą. Tačiau tokie uždraudimai ir apribojimai neturi būti šališko diskriminavimo ar prekybos tarp Šalių paslėpto ribojimo priemonė.

20 straipsnis

Ši dalis neturi poveikio 1993 m. birželio 12 d. parafuoto ir atgaline data nuo 1993 m. sausio 1 d. taikomo Europos ekonominės bendrijos ir Rusijos Federacijos susitarimo dėl prekybos tekstilės gaminiais nuostatoms. Be to, šio Susitarimo 15 straipsnis netaikomas prekybai tekstilės gaminiais, patenkančiais į Kombinuotosios nomenklatūros 50–63 skyrius.

21 straipsnis

1. Prekybą produktais, kuriems taikoma Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartis, reglamentuoja:

- šios dalies, išskyrus 15 straipsnį, nuostatos, ir

- nuo jo įsigaliojimo – susitarimo dėl kiekybinių priemonių, taikomų EAPB plieno produktų mainams, nuostatos.

2. Kontaktinės grupės anglių ir plieno reikalams įsteigimą reglamentuoja prie šio Susitarimo pridedamas 1 protokolas.

22 straipsnis

Prekyba branduolinėmis medžiagomis

1. Prekybai branduolinėmis medžiagomis taikoma:

- šio Susitarimo nuostatos, išskyrus 15 straipsnį ir 17 straipsnio 1–5 dalis ir 7 dalį,

- 1989 m. susitarimo 6, 7 ir 14 straipsniai bei 15 straipsnio 1 ir 2 dalys, 3 dalies pirmas sakinys, 4 ir 5 dalys,

- pridedamas pasikeitimas laiškais.

2. Nepaisant šio straipsnio 1 dalies nuostatų, Šalys susitaria imtis visų reikiamų veiksmų sudaryti susitarimą, taikomą prekybai branduolinėmis medžiagomis nuo 1997 m. sausio 1 d.

3. Iki tokio susitarimo sudarymo toliau taikomos šio straipsnio nuostatos.

4. Bus imtasi veiksmų sudaryti susitarimą dėl branduolinės saugos priemonių, fizinės apsaugos ir administracinio bendradarbiavimo perduodant branduolines medžiagas. Kol įsigalios toks susitarimas, branduolinių medžiagų perdavimams bus taikomi Šalių atitinkami teisės aktai ir tarptautinio neplatinimo įsipareigojimai.

5. Taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą režimą:

- 1989 m. susitarimo 6 straipsnyje ir 15 straipsnio 5 dalyje nuoroda "šis Susitarimas" suprantama kaip šio straipsnio 1 dalyje nustatytas režimas,

- šio Susitarimo 17 straipsnio 6 dalyje nuoroda "šis straipsnis" suprantama kaip 1989 m. susitarimo 15 straipsnis,

- 1989 m. susitarimo 6, 7, 14 ir 15 straipsniuose nuoroda "Susitariančiosios Šalys" suprantama kaip šio Susitarimo Šalys,

- 1989 m. susitarimo 15 straipsnyje nuoroda "jungtinis komitetas" suprantama kaip pagal šio Susitarimo 92 straipsnį numatytas Bendradarbiavimo komitetas.

IV DALIS

VERSLUI IR INVESTICIJOMS SKIRTOS NUOSTATOS

I SKYRIUS

DARBO SĄLYGOS

23 straipsnis

1. Atsižvelgdamos į kiekvienoje valstybėje narėje taikomus įstatymus, sąlygas ir tvarką, Bendrija ir jos valstybės narės užtikrina, kad režimas, taikomas Rusijos piliečiams, teisėtai samdomiems kurios nors valstybės narės teritorijoje, nediskriminuotų jų dėl pilietybės, lyginant su jų piliečiais, darbo sąlygų, atlyginimo ar atleidimo iš darbo atžvilgiu.

2. Rusija, atsižvelgdama į Rusijoje taikomas sąlygas ir reikalavimus, suteikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytą režimą bet kurios valstybės narės piliečiams, teisėtai samdomiems jos teritorijoje.

24 straipsnis

Socialinės apsaugos koordinavimas

Šalys sudaro susitarimus siekdamos:

1. Priimti, atsižvelgiant į kiekvienoje valstybėje narėje taikomas sąlygas ir reikalavimus, nuostatas, reikalingas Rusijos pilietybę turinčių darbuotojų, teisėtai samdomų pagal sutartį kurios nors valstybės narės teritorijoje, ir atitinkamais atvejais ten teisėtai gyvenančių jų šeimos narių socialinei apsaugai koordinuoti. Šios nuostatos visų pirma užtikrina, kad:

- visi tokių darbuotojų draudimo, darbo ar gyvenimo įvairiose valstybėse narėse laikotarpiai būtų įskaičiuojami skiriant pensijas dėl senatvės, invalidumo ar mirties ir tokių darbuotojų bei atitinkamais atvejais jų šeimos narių sveikatos priežiūros tikslams,

- visos pensijos dėl senatvės, mirties, nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos arba dėl jų atsiradusio invalidumo, išskyrus specialias neįmokines išmokas, būtų laisvai pervedamos kursu, taikomu pagal valstybės narės skolininkės ar valstybių narių skolininkių teisę,

- atitinkami darbuotojai atitinkamais atvejais gautų šeimos pašalpas už pirmiau minėtus savo šeimos narius.

2. Priimti, atsižvelgiant į Rusijoje taikomas sąlygas ir reikalavimus, nuostatas, reikalingas darbuotojams, kurie yra kurios nors valstybės narės piliečiai ir teisėtai samdomi pagal sutartį Rusijoje, bei ten teisėtai gyvenantiems jų šeimos nariams suteikti režimą, panašų į tą, kuris nurodytas šio straipsnio 1 punkto antroje ir trečioje įtraukose.

25 straipsnis

Priemonės, kurių turi būti imtasi pagal šio Susitarimo 24 straipsnį, neturi poveikio teisėms ar įsipareigojimams, kylantiems iš dvišalių susitarimų, siejančių valstybes nares ir Rusiją, jei tie susitarimai valstybių narių arba Rusijos piliečiams numato palankesnį režimą.

26 straipsnis

Bendradarbiavimo taryba nagrinėja, kaip galima pagerinti verslininkų darbo sąlygas laikantis Šalių tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant tuos, kurie išdėstyti ESBK Bonos konferencijos dokumente.

27 straipsnis

Bendradarbiavimo taryba teikia rekomendacijas šio Susitarimo 23 ir 26 straipsniams įgyvendinti.

II SKYRIUS

BENDROVIŲ ĮSISTEIGIMUI IR VEIKLAI TURINČIOS POVEIKIO SĄLYGOS

28 straipsnis

1. Bendrija bei jos valstybės narės ir Rusija suteikia viena kitai ne mažiau palankų režimą, negu tas, kuris suteikiamas bet kuriai trečiajai šaliai dėl bendrovių įsisteigimui turinčių poveikio sąlygų savo teritorijose, ir tai daroma laikantis kiekvienoje iš Šalių taikomų įstatymų ir kitų teisės aktų.

2. Nepažeisdamos 3 priede išvardytų išlygų, Bendrija bei jos valstybės narės Rusijos bendrovių Bendrijos dukterinių bendrovių veiklai suteikia ne mažiau palankų režimą, negu tas, kuris suteiktas kitoms Bendrijos bendrovėms arba Bendrijos bendrovėms, kurios yra kokių nors trečiųjų šalių bendrovių dukterinės bendrovės, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų yra palankesnis, ir tai daro laikantis savo įstatymų ir kitų teisės aktų.

3. Nepažeisdama 4 priede išvardytų išlygų, Rusija Bendrijos bendrovių Rusijos dukterinių bendrovių veiklai suteikia ne mažiau palankų režimą, negu tas, kuris suteiktas kitoms Rusijos bendrovėms arba Rusijos bendrovėms, kurios yra kokių nors trečiųjų šalių bendrovių dukterinės bendrovės, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų yra palankesnis, ir tai daro laikantis savo įstatymų ir kitų teisės aktų.

4. Bendrija bei jos valstybės narės ir Rusija suteikia atitinkamai Rusijos ir Bendrijos bendrovių filialų veiklai ne mažiau palankų režimą, negu tas, kuris suteiktas bet kurios trečiosios šalies bendrovių filialams, ir tai daro laikantis savo įstatymų ir kitų teisės aktų.

5. Šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos negali būti naudojamos taip, kad būtų apeinami Šalies įstatymai ir kiti teisės aktai, taikomi kitos Šalies bendrovių dukterinių bendrovių, įsteigtų tokios pirmosios Šalies teritorijoje, prieigai prie specifinių sektorių arba veiklos rūšių.

Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytu režimu naudojasi bendrovės, įsisteigusios atitinkamai Bendrijoje ir Rusijoje šio Susitarimo įsigaliojimo dieną, ir bendrovės, įsisteigusios po tos dienos.

29 straipsnis

Šio susitarimo 28 straipsnio nuostatos kartu su toliau pateiktomis nuostatomis yra taikomos 6 priede nurodytoms bankininkystės ir draudimo paslaugoms.

1. Kalbant apie 6 priedo B dalyje nurodytas bankininkystės paslaugas, pagal 28 straipsnio 1 dalį įsisteigimui steigiant tik dukterines bendroves ir pagal 28 straipsnio 3 dalį Rusijos suteikiamo režimo pobūdis yra nustatytas 7 priedo A dalyje.

Kalbant apie 6 priedo A dalies 1 ir 2 skirsniuose nurodytas draudimo paslaugas, Rusijos pagal 28 straipsnio 1 dalį suteikiamo režimo pobūdis yra nustatytas 7 priedo B dalyje.

2. Nepaisant bet kurių kitų šio Susitarimo nuostatų, Šaliai neužkertamas kelias imtis riziką ribojančių priemonių, įskaitant dėl investuotojų, indėlininkų, polisų turėtojų arba asmenų, kuriems finansinių paslaugų teikėjas turi atstovaujamojo patikėtinio prievolę, apsaugos, arba užtikrinti finansinės sistemos vientisumą ir stabilumą. Tokios priemonės neturi būti naudojamos Šalies įsipareigojimams pagal Susitarimą išvengti.

Jokia Susitarimo nuostata negali būti aiškinama kaip reikalaujanti, kad Šalis atskleistų informaciją, susijusią su atskirų klientų reikalais ir sąskaitomis, arba konfidencialią ar su nuosavybe susijusią informaciją, kurią turi viešieji subjektai.

3. Nepažeisdamos 7 priedo A dalies 1 punkto d ir e papunkčių nuostatų, Bendrija bei valstybės narės ir Rusija nepriima jokių naujų teisės aktų ar priemonių, kurios nustatytų ar padidintų diskriminavimą palyginti su padėtimi, esančia Susitarimo pasirašymo dieną, kalbant apie sąlygas, turinčias poveikio kitos Šalies bendrovių įsisteigimui jų atitinkamose teritorijose lyginant su jų pačių bendrovėmis.

Šalys susitaria, kad pasakymas "padidinti diskriminavimą" apima diskriminavimo sąlygų pablogėjimą arba jų išplėtimą arba sugrąžinimą po dabartinio taikymo laikotarpio.

4. Šiame Susitarime, kalbant apie bankininkystės paslaugas, bendrovė yra laikoma Bendrijos bendrovės Rusijos dukterine bendrove, kai daugiau kaip penkiasdešimt procentų (50 %) jos akcinio kapitalo priklauso Bendrijos bendrovei.

30 straipsnis

Šiame Susitarime:

a) įsisteigimas – tai Bendrijos arba Rusijos bendrovių, kaip nurodyta šio straipsnio h punkte, teisė imtis ekonominės veiklos steigiant atitinkamai Rusijoje arba Bendrijoje dukterines bendroves ir filialus.

Kalbant apie 29 straipsnyje minėtas finansines paslaugas, "įsisteigimas" – tai Bendrijos arba Rusijos bendrovių, kaip nurodyta šio straipsnio h punkte, teisė imtis ekonominės veiklos steigiant atitinkamai Rusijoje arba Bendrijoje dukterines bendroves ir filialus, gavus kompetentingų institucijų licenciją pagal kiekvienoje Šalyje taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus;

b) bendrovės dukterinė bendrovė – tai pirmosios bendrovės kontroliuojama bendrovė;

c) ekonominė veikla – pramoninio, komercinio ar profesinio pobūdžio veikla, įskaitant finansines paslaugas;

d) filialas – tai juridinio asmens statuso neturinti verslo vieta, kuri turi pastovumo požymių, kaip patronuojančio subjekto padalinys, turi administraciją ir yra materialiai aprūpinta turėti verslo santykių su trečiosiomis šalimis taip, kad pastarosios, žinodamos, kad prireikus bus teisinis ryšys su patronuojančiu subjektu, pagrindine buveine, kuri yra užsienyje, neturi derėtis tiesiogiai su tokiu patronuojančiu subjektu, bet gali sudaryti sandorius verslo vietoje, kuri yra padalinys;

e) Bendrijos dukterinė bendrovė arba Rusijos dukterinė bendrovė – tai atitinkamai "Bendrijos bendrovė" arba "Rusijos bendrovė", kaip apibrėžta toliau, kuri taip pat yra atitinkamai "Rusijos bendrovės" arba "Bendrijos bendrovės" dukterinė bendrovė;

f) valstybės narės arba Rusijos pilietis – tai fizinis asmuo, kuris yra atitinkamai vienos iš valstybių narių arba Rusijos pilietis pagal jų atitinkamus teisės aktus;

g) veikla – tai ekonominės veiklos vykdymas;

Kalbant apie 29 straipsnyje minėtas finansines paslaugas, "veikla" – tai visų rūšių ekonominės veiklos, kuri leidžiama pagal kompetentingų institucijų bendrovei išduotą licenciją laikantis kiekvienoje Šalyje galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų, vykdymas;

h) Bendrijos bendrovė arba Rusijos bendrovė atitinkamai – tai bendrovė, įsteigta atitinkamai pagal valstybės narės arba Rusijos įstatymus ir turinti savo registruotą buveinę ar centrinę administraciją arba pagrindinę verslo vietą atitinkamai Bendrijos arba Rusijos teritorijoje. Tačiau, jei bendrovė, įsteigta atitinkamai pagal valstybės narės arba Rusijos įstatymus, turi tik savo registruotą buveinę atitinkamai Bendrijos arba Rusijos teritorijoje, ta bendrovė laikoma atitinkamai Bendrijos arba Rusijos bendrove, jei jos veikla turi realų ir nenutrūkstamą ryšį atitinkamai su vienos iš valstybių narių arba Rusijos ekonomika.

Kalbant apie tarptautinį jūrų transportą, šio skyriaus ir III skyriaus nuostatų naudos gavėjais taip pat yra laivybos bendrovės, įsteigtos ne Bendrijoje arba Rusijoje ir valdomos atitinkamai valstybės narės arba Rusijos nacionalinių subjektų, jei jų laivai yra įregistruoti toje valstybėje narėje arba Rusijoje pagal jų atitinkamus teisės aktus.

Šioje nuostatoje tarptautinis jūrų transportas yra laikomas apimančiu mišrias įvairių transporto rūšių operacijas, susijusias su kelionės jūra etapu, nepažeidžiant prekių ir keleivių vežimui kitomis transporto rūšimis taikomų nacionalinių apribojimų;

i) 29 straipsnyje ir 7 priede, kalbant apie 6 priedo B dalyje nurodytas bankininkystės paslaugas, "Rusijos dukterinė bendrovė" arba "Bendrijos dukterinė bendrovė", kaip apibrėžta e punkte, nurodo tokią dukterinę bendrovę, kuri yra bankas atitinkamai pagal Rusijos arba valstybės narės įstatymus.

29 straipsnyje ir 7 priede, kalbant apie 6 priedo B dalyje nurodytas bankininkystės paslaugas, "Bendrijos bendrovė" arba "Rusijos bendrovė", kaip apibrėžta h punkte, nurodo tokią bendrovę, kuri yra bankas atitinkamai pagal valstybės narės arba Rusijos įstatymus.

31 straipsnis

Nepaisant 100 straipsnio nuostatų, šios dalies nuostatos neprieštarauja, kad kiekviena Šalis taikytų priemones, kurios yra būtinos siekiant neleisti pasinaudojant šio Susitarimo nuostatomis apeiti jos priemones, taikomas trečiųjų šalių patekimui į jos rinką.

32 straipsnis

1. Nepaisydamos šios dalies I skyriaus nuostatų, Bendrijos bendrovė ir Rusijos bendrovė, įsteigtos atitinkamai Rusijos arba Bendrijos teritorijoje, turi teisę samdyti arba kad jos dukterinės bendrovės, filialai arba bendros įmonės samdytų, laikantis priimančiojoje įsisteigimo šalyje galiojančių įstatymų, atitinkamai Rusijos ir Bendrijos teritorijoje darbuotojus, kurie yra atitinkamai valstybių narių ir Rusijos piliečiai, jei tokie darbuotojai priklauso pagrindiniam personalui, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalyje, ir jei juos išimtinai samdo bendrovės, dukterinės bendrovės, filialai ar bendros įmonės. Leidimai gyventi ir dirbti tokiems darbuotojams išduodami tokio samdymo laikotarpiui.

2. Pirmiau minėtų bendrovių (toliau – organizacijos), pagrindinis personalas yra "bendrovės viduje perkelti darbuotojai", kaip apibrėžta c punkte, pagal toliau nurodytas kategorijas, jeigu organizacija yra juridinis asmuo ir jeigu atitinkami asmenys buvo samdomi arba joje yra buvę partneriais (išskyrus daugumą akcijų turinčius akcininkus) bent metus betarpiškai iki tokio perkėlimo:

a) asmenys, einantys organizacijoje aukštesnes pareigas, kurie visų pirma vadovauja steiginio (filialo, dukterinės bendrovės arba bendros įmonės) valdymui, gaudami bendras įmonės direktorių valdybos ar akcininkų susirinkimo bendras instrukcijas arba jų prižiūrimi, įskaitant:

- vadovaujančius steiginiui arba steiginio skyriui ar padaliniui,

- prižiūrinčius ar kontroliuojančius kitų priežiūros, profesinį ar vadybos darbą dirbančių darbuotojų darbą,

- turinčius įgaliojimus asmeniškai priimti ir atleisti darbuotojus arba rekomenduoti priimti ir atleisti darbuotojus arba spręsti kitus personalo klausimus;

b) organizacijoje dirbantys asmenys, kurie turi specifinių žinių, svarbių organizacijos teikiamai paslaugai, mokslinių tyrimų įrangai, metodams ar valdymui. Vertinant tokias žinias, be tokių žinių specifikos, susijusios su steiginiu, gali būti atsižvelgiama į aukšto lygio kvalifikaciją, siejamą su darbo ar verslo pobūdžiu, reikalaujančiu specifinių techninių žinių, įskaitant priklausymą akredituotos profesijos organizacijai;

c) "bendrovės viduje perkeltas darbuotojas" apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, dirbantis organizacijoje Šalies teritorijoje ir laikinai perkeliamas siekiant ekonominės veiklos kitos Šalies teritorijoje; atitinkama organizacija turi turėti pagrindinę verslo buveinę Šalies teritorijoje, o perkėlimas turi būti į tos organizacijos steiginį veiksmingai siekiant panašių rūšių ekonominės veiklos kitos Šalies teritorijoje.

33 straipsnis

Šalys pripažįsta, kad svarbu suteikti viena kitai nacionalinį režimą dėl viena kitos bendrovių įsisteigimo ir, tais atvejais, kurie čia nenumatyti, veiklos jų teritorijose, ir susitaria svarstyti tolesnės pažangos šia linkme galimybę abipusiškai priimtinu pagrindu ir atsižvelgiant į Bendradarbiavimo tarybos rekomendacijas.

34 straipsnis

1. Šalys dės visas savo pastangas vengti imtis priemonių ar veiksmų, labiau ribojančių viena kitos bendrovių įsisteigimo ir veiklos sąlygas negu ta padėtis, kuri buvo dieną prieš pasirašant Susitarimą.

2. Ne vėliau kaip praėjus tretiesiems metams nuo Susitarimo pasirašymo ir vėliau kasmet Šalys Bendradarbiavimo taryboje nagrinėja:

- priemones, kurių kuri nors Šalis ėmėsi nuo Susitarimo pasirašymo, turinčias poveikio vienos Šalies bendrovių įsisteigimui ar veiklai kitos Šalies teritorijoje ir siejamas su įsipareigojimais, prisiimtais pagal 28 straipsnį, ir

- ar Šalys gali prisiimti:

- įsipareigojimą nesiimti priemonių ar veiksmų, galinčių labiau sugriežtinti viena kitos bendrovių įsisteigimo ir veiklos sąlygas negu ta padėtis, kuris yra tokio nagrinėjimo metu, tais atvejais, kurie joje nenumatyti, arba

- kitus įsipareigojimus, turinčius poveikio jų veiksmų laisvei

srityse, Šalių sutartose dėl 28 straipsnių prisiimtų įsipareigojimų.

Jei po tokio nagrinėjimo viena Šalis mano, kad po Susitarimo pasirašymo kitos Šalies įvestos priemonės sudarė padėtį, kuri ženkliai labiau riboja pirmosios Šalies bendrovių įsisteigimą ar veiklą kitos Šalies teritorijoje palyginti su padėtimi, buvusia Susitarimo pasirašymo dieną, tokia Šalis gali prašyti kitos Šalies surengti konsultacijas. Tokiu atveju taikomos 8 priedo A dalies nuostatos.

3. Siekiant šio straipsnio tikslų, imamasi 8 priedo B dalyje nurodytų priemonių.

4. Šio straipsnio nuostatos nepažeidžia 51 straipsnio nuostatų. Situacijas, kurioms taikomas 51 straipsnis, reglamentuoja tik jo nuostatos, atmetant bet kurias kitas.

35 straipsnis

1. 28 straipsnis netaikomas oro transportui, vidaus vandenų ir jūrų transportui.

2. Tačiau veiklos rūšims, kaip nurodyta toliau, kurių imasi laivybos agentūros teikdamos tarptautines jūrų paslaugas, įskaitant mišraus transporto operacijas, susijusias su kelionės jūra etapu, kiekviena Šalis leidžia kitos Šalies bendrovėms komercine prasme būti jos teritorijoje dukterinių bendrovių ar filialų forma, taikydama ne mažiau palankias įsisteigimo ir veiklos sąlygas negu tos, kurios taikomos jos pačios bendrovėms arba kurios nors trečiosios šalies bendrovių dukterinėms bendrovėms ar filialams,atsiž- velgiant į tai, kurios sąlygos yra palankesnės, ir tai daro laikantis kiekvienoje Šalyje taikomų įstatymų ir kitų teisės aktų.

3. Tokios veiklos rūšys yra šios:

a) jūrų transporto ir su juo susijusių paslaugų rinkodara ir pardavimas per tiesioginius kontaktus su klientais nuo kotiravimo iki sąskaitos faktūros pateikimo;

b) transporto ir su juo susijusių paslaugų, įskaitant vidaus vandenų transporto paslaugas, reikalingas teikti mišraus transporto paslaugas, pirkimas ir perpardavimas;

c) dokumentacijos rengimas, susijęs su transporto dokumentais, muitinės dokumentais ar kitais dokumentais, susijusiais su vežamų prekių kilme ir pobūdžiu;

d) verslo informacijos teikimas bet kuriomis priemonėmis, įskaitant kompiuterizuotas informacines sistemas ir keitimąsi elektroniniais duomenimis (atsižvelgiant į nediskriminacinius telekomunikacijų apribojimus);

e) bet kurių verslo susitarimų su kitomis laivybos agentūromis sudarymas;

f) veikimas bendrovių vardu, inter alia, organizuojant, prireikus, laivo iškvietimą ar krovinio perėmimą.

III SKYRIUS

TARPVALSTYBINIS PASLAUGŲ TEIKIMAS

36 straipsnis

Šio Susitarimo 5 priede išvardytiems sektoriams Šalys viena kitai suteikia režimą, ne mažiau palankesnį negu tas, kuris suteiktas bet kuriai trečiajai šaliai dėl sąlygų, turinčių poveikio tarpvalstybiniam paslaugų teikimui, kurį vykdo Bendrijos arba Rusijos bendrovės atitinkamai į Rusijos arba Bendrijos teritoriją pagal kiekvienoje Šalyje taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus.

37 straipsnis

Atsižvelgdamos į šio Susitarimo 48 straipsnio nuostatas, Šalys leidžia šio Susitarimo 5 priede išvardytuose sektoriuose laikiną fizinių asmenų, kurie yra Bendrijos arba Rusijos bendrovės atstovai ir siekia laikinai atvykti vesti derybų dėl tarpvalstybinio paslaugų pardavimo ar sudaryti susitarimus parduoti tarpvalstybines paslaugas tai bendrovei, judėjimą, jei tie atstovai nesivers tiesioginiu pardavimu plačiajai visuomenei arba patys neteiks paslaugas.

38 straipsnis

1. 5 priede išvardytuose sektoriuose kiekviena Šalis gali reglamentuoti tarpvalstybinio paslaugų teikimo į savo teritoriją sąlygas. Jei šios taisyklės yra bendro taikymo, jos yra administruojamos pagrįstai, objektyviai ir nešališkai.

2. Šio straipsnio 1 dalis nepažeidžia 36 ir 50 straipsnių nuostatų.

3. Ne vėliau kaip trečiųjų metų nuo Susitarimo pasirašymo pabaigoje Šalys Bendradarbiavimo taryboje išnagrinėja:

- abiejų Šalių nuo Susitarimo pasirašymo įvestas priemones, kurios turi poveikio tarpvalstybiniam paslaugų tiekimui, kuriam taikomas 36 straipsnis, ir

- ar galima Šalims prisiimti:

- įsipareigojimus nesiimti priemonių ar veiksmų, kurie gali sugriežtinti tarpvalstybinį paslaugų tiekimą, kuriam taikomas 36 straipsnis, sąlygas palyginti su padėtimi, esančia tokio nagrinėjimo metu, arba

- kitų veiksmų, turinčių poveikio veiksmų laisvei

Šalių sutartose srityse dėl įsipareigojimų, prisiimtų 36 straipsnyje.

Jei po tokio nagrinėjimo viena Šalis mano, kad kitos Šalies po Susitarimo pasirašymo įvestų priemonių susidarė padėtis, labiau ribojanti tarpvalstybinių paslaugų tiekimą, kuriam taikomas 36 straipsnis, palyginti su ta, kokia buvo Susitarimo pasirašymo dieną, tokia pirmoji Šalis gali prašyti kitos Šalies pradėti konsultacijas. Tokiu atveju taikomos 8 priedo A dalies nuostatos.

4. Siekiant šio straipsnio tikslų, imamasi 8 priedo B dalyje nurodytų priemonių.

5. Šio straipsnio nuostatos nepažeidžia 51 straipsnio nuostatų. Situacijas, kurioms taikomas 51 straipsnis, reglamentuoja tik jo nuostatos, atmetant bet kurias kitas.

39 straipsnis

1. Kalbant apie jūrų transportą, Šalys įsipareigoja veiksmingai taikyti neribojamos prieigos prie tarptautinės rinkos ir eismo komerciniais pagrindais principą.

a) Pirmiau minėta nuostata nepažeidžia teisių ir prievolių, kylančių iš Jungtinių Tautų konvencijos dėl linijinių laivų savininkų asociacijų elgesio kodekso, taikytino šio Susitarimo Šalims. Asociacijoms nepriklausančios laivybos linijos yra laisvos veikti konkuruojant su asociacija, jei jos laikosi sąžiningos konkurencijos komerciniu pagrindu principo.

b) Šalys patvirtina, kad jos pripažįsta laisvą konkurencingą aplinką kaip esminį biriųjų ir skystųjų krovinių vežimo verslo požymį.

2. Taikydamos šio straipsnio 1 dalies principus, Šalys:

a) nuo šio Susitarimo įsigaliojimo tarpusavio prekyboje netaiko jokių bet kurios valstybės narės ir buvusios TSRS dvišalių susitarimų nuostatų dėl krovinių dalijimosi;

b) neįtraukia krovinių dalijimosi nuostatų į būsimus dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis dėl biriųjų ir skystųjų krovinių vežimo linijiniais laivais. Tačiau tai neatmeta tokių susitarimų dėl linijinių laivų krovinių galimybės tomis išimtinėmis aplinkybėmis, kai priešingu atveju vienos ar kitos šio Susitarimo Šalies linijinių laivų kompanijos neturėtų veiksmingos galimybės netrikdomai dirbti maršrutais į atitinkamas trečiąsias šalis ir atgal.

c) įsigaliojus šiam Susitarimui, panaikina visas vienašališkas priemones, administracines, technines ir kitas kliūtis, galinčias būti užslėptu apribojimu ar turinčias diskriminacinį poveikį laisvam paslaugų teikimui tarptautiniame jūrų transporte.

Kiekviena Šalis, inter alia, suteikia ne mažiau palankų režimą negu tas, kurį Šalis taiko savo laivams, su kitos Šalies vėliava plaukiojantiems laivams, vežantiems krovinius, keleivius arba ir krovinius, ir keleivius, dėl prieigos į užsienio laivams atvirus uostus, tų uostų infrastruktūros ir pagalbinių laivybos paslaugų naudojimo, taip pat dėl mokesčių ir rinkliavų, muitinio tikrinimo ir stovėjimo vietų kroviniams pakrauti ir iškrauti.

3. Šalys susitaria, kad šiam Susitarimui įsigaliojus ir ne vėliau kaip 1996 m. gruodžio 31 d. jos surengs derybas dėl laipsniško kiekvienos Šalies vidaus vandens kelių atvėrimo kitos Šalies subjektams ir laivybos bendrovėms, kad būtų galima teikti tarptautines jūrų ir upių laivybos paslaugas.

40 straipsnis

Siekiant sudaryti palankias geležinkelio transporto tarp Šalių sąlygas, susitariama, kad abi Šalys pagal šį Susitarimą ir naudodamosi atitinkamais dvišaliais ir daugiašaliais mechanizmais, skatins:

- muitinės ir kitų tikrinimo procedūrų pasienyje kroviniams ir riedmenims lengvinimą,

- bendradarbiavimą kuriant tinkamus riedmenis, atitinkančius tarptautinius eismo reikalavimus,

- tarptautinį transportą reglamentuojančių taisyklių ir procedūrų derinimą,

- tarptautinio keleivių susisiekimo tarp valstybių narių ir Rusijos išsaugojimą ir plėtojimą.

41 straipsnis

Bendradarbiavimas turi užtikrinti teisingas, subalansuotas ir konkurencingas sąlygas paleidimo ir gabenimo į kosmosą rinkai, pagristai svariais ekonominiais veiksniais, o visų pirma bus imtasi veiksmų skatinti derybas dėl daugiašalių taisyklių, reglamentuojančių tarptautinę prekybą paleidimo ir gabenimo į kosmosą paslaugomis, ir dėl jų įgyvendinimo.

Transnacionaliniu laikotarpiu iki 2000 m. susitariama dėl paleidimo į kosmosą paslaugų teikimo sąlygų.

42 straipsnis

Šalys stengiasi viena kitai teikti visokeriopą pagalbą dėl priemonių, skatinančių tarpvalstybinę prekybą judriaisiais palydoviniais ryšiais savo atitinkamose teritorijose, laikantis atitinkamų teisės aktų, praktikos ir sąlygų. 1996 m. Šalys susitiks apsvarstyti galimybių suteikti viena kitai didžiausio palankumo režimą judriųjų palydovinių ryšių paslaugų srityje.

43 straipsnis

Siekdamos užtikrinti suderintą transporto tarp Šalių plėtrą, pritaikytą jų komerciniams poreikiams, Šalys, įsigaliojus šiam Susitarimui, gali sudaryti konkrečius susitarimus dėl abipusio patekimo į rinkas sąlygų ir paslaugų teikimo transporto sektoriuje, kurios dar nėra aptariamos šiame Susitarime. Tokie susitarimai gali būti taikomi daugiau negu vienai arba tik vienai transporto rūšiai.

IV SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

44 straipsnis

Taikant II, III skyrius ir V dalį, neatsižvelgiama į Bendrijos, jos valstybių narių ar Rusijos suteikiamą režimą laikantis įsipareigojimų, įtrauktų į ekonominės integracijos susitarimus.

45 straipsnis

Bendrovės, kurios yra kontroliuojamos ar nuosavybės teise visiškai priklauso Bendrijos bendrovėms ir Rusijos bendrovėms kartu, taip pat naudojasi šios dalies II ir III skyrių ir V dalies nuostatomis.

46 straipsnis

1. Šios dalies nuostatos taikomos atsižvelgiant į apribojimus, pateisinamus viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar visuomenės sveikatos motyvais.

2. Jos netaikomos veiklai, kuri kurios nors Šalies teritorijoje, kad ir retais atvejais, yra susijusi su oficialaus įgaliojimo vykdymu.

47 straipsnis

Bendradarbiavimo taryba parengia tolesnio prekybos paslaugomis liberalizavimo rekomendacijas, atsižvelgdama į paslaugų sektoriaus raidą Šalyse ir kitus Šalių prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus ir ypač atsižvelgdama į derybų dėl Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (toliau – GATS) galutinius rezultatus.

48 straipsnis

Taikant šią dalį, jokia Susitarimo nuostata neužkerta kelio Šalims taikyti savo įstatymus ir taisykles, reglamentuojančius fizinių asmenų atvykimą ir buvimą, darbą, darbo sąlygas, įsisteigimą ir paslaugų teikimą, jeigu tai darant jie netaikomi jiems taip, kad panaikintų arba sumažintų naudą, kurią bet kuri Šalis gauna pagal kurią nors konkrečią Susitarimo nuostatą. Pirmesnė nuostata nepažeidžia 46 straipsnio.

49 straipsnis

1. Didžiausio palankumo režimas, suteikiamas pagal šios dalies arba V dalies nuostatas, netaikomas mokesčių lengvatoms, kurias Šalys teikia arba ateityje teiks remiantis dvigubo apmokestinimo išvengimo susitarimais ar kitais susitarimais mokesčių klausimais.

2. Jokia šios dalies arba V dalies nuostata negali būti aiškinama, kaip neleidžianti Šalims imtis ar vykdyti kokios nors priemonės, kuria siekiama užkirsti kelią mokesčių vengimui remiantis susitarimų dvigubam apmokestinimui išvengti ir kitų susitarimų mokesčių klausimais arba vidaus fiskalinių teisės aktų nuostatomis.

3. Jokia šios dalies arba V dalies nuostata negali būti aiškinama, kaip neleidžianti valstybėms narėms arba Rusijai, taikant atitinkamas fiskalinių teisės aktų nuostatas, daryti skirtumą tarp mokesčių mokėtojų, kurių padėtis nėra vienoda, ypač dėl nuolatinės gyvenamosios vietos.

50 straipsnis

Nepažeidžiant 32 ir 37 straipsnių, jokia šios dalies II, III ir IV skyrių nuostata neturi būti aiškinama kaip suteikianti teisę:

- valstybių narių arba Rusijos piliečiams atvykti atitinkamai į Rusijos arba Bendrijos teritoriją arba joje būti remiantis kokiu nors statusu, ypač kaip bendrovės akcininkas ar partneris arba jos vadybininkas ar tarnautojas, arba paslaugų teikėjas ar gavėjas,

- Bendrijos dukterinėms bendrovėms arba Rusijos bendrovių filialams įdarbinti arba būti įdarbinusiems Bendrijos teritorijoje Rusijos piliečių,

- Rusijos dukterinėms bendrovėms arba Bendrijos bendrovių filialams įdarbinti arba būti įdarbinusiems Rusijos teritorijoje valstybių narių piliečių,

- Rusijos bendrovėms arba Rusijos bendrovių Bendrijos dukterinėms bendrovėms arba filialams tiekti darbuotojus, kurie yra Rusijos piliečiai, dirbti kitiems asmenims ir jų žinioje pagal laikinas darbo sutartis,

- Bendrijos bendrovėms arba Bendrijos bendrovių Rusijos dukterinėms bendrovėms arba filialams tiekti darbuotojus, kurie yra valstybių narių piliečiai, dirbti kitiems asmenims ir jų žinioje pagal laikinas darbo sutartis.

51 straipsnis

1. Šalių viena kitai toliau suteikiamas režimas nuo tos dienos, kai lieka vienas mėnuo iki atitinkamų GATS įsipareigojimų įsigaliojimo dienos, sektoriams ar priemonėms, kuriems taikomas GATS, jokiu būdu neturi būti palankesnis negu tas, kurį tokia pirmoji Šalis teikė pagal GATS nuostatas, kiekvienam paslaugų sektoriui, sektoriaus padaliniui ir paslaugos teikimo būdui.

2. Nepažeidžiant šio straipsnio 1 dalies nuostatų savaiminio pobūdžio, Šalis, kuri yra prisiėmusi įsipareigojimus pagal GATS, informuoja kitą Šalį apie atitinkamas nuostatas ir dėl jų atsirandančius šio Susitarimo pataisymus.

3. Per mėnesį nuo tos dienos, kai iš Šalies, prisiėmusios įsipareigojimus pagal GATS, gaunama šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija, kita Šalis gali pranešti pirmajai Šaliai apie savo ketinimą pataisyti savo įsipareigojimus pagal šią dalį ir tuos pataisymus padaryti tokiu būdu:

- tais atvejais, kai koks nors paslaugų sektorius, sektoriaus padalinys ar paslaugos teikimo būdas buvo pašalintas iš Susitarimo, jo taikymo sritis sumažinta arba jai imta taikyti sąlygas pagal šio straipsnio 1 dalį, identiškas sektorius, sektoriaus padalinys arba tiekimo būdas gali būti pašalinti arba jo taikymo sritis tokiu pačiu būdu sumažinta arba jai taikomos identiškos ar panašios sąlygos.

4. Šie antrosios Šalies padaryti pataisymai turėtų padėti atstatyti Šalių įsipareigojimų pusiausvyrą.

5. Jei Šalis mano, kad pagal šio straipsnio 3 dalį padaryti pataisymai neatstatė Šalių įsipareigojimų pusiausvyros, tokia Šalis gali prašyti kitos Šalies per 30 dienų pradėti konsultacijas, kad būtų rastas priimtinas sprendimas atitinkamai papildomai pataisantsavo įsipareigojimus pagal šią dalį.

6. Jei per 30 dienų nuo tokių konsultacijų pradžios nesurandamas priimtinas sprendimas, kitos Šalies prašymu taikomos 101 straipsnio procedūros.

V DALIS

MOKĖJIMAI IR KAPITALAS

52 straipsnis

1. Šalys įsipareigoja leisti laisvai konvertuojama valiuta bet kokius einamuosius mokėjimus tarp Bendrijos ir Rusijos nuolatinių gyventojų, susijusius su prekių, paslaugų ar asmenų judėjimu, daromus pagal šio Susitarimo nuostatas.

2. Užtikrinamas laisvas kapitalo judėjimas tarp Bendrijos ir Rusijos nuolatinių gyventojų tiesioginių investicijų į bendroves, formuojamas pagal priimančiosios šalies įstatymus, ir investicijų pagal IV dalies II skyriaus nuostatas forma, šių investicijų pervedimas į užsienį, įskaitant bet kuriuos kompensacinius mokėjimus, kylančius iš tokių priemonių, kaip eksproprijavimas, nacionalizavimas, arba panašaus poveikio priemonių, ir bet kokio iš to atsirandančio pelno.

3. 2 dalies nuostatos neužkerta kelio Rusijai taikyti apribojimus Rusijos nuolatinių gyventojų išorinėms tiesioginėms investicijoms. Praėjus penkeriems metams nuo šio Susitarimo įsigaliojimo, Šalys susitaria konsultuotis dėl šių apribojimų išlaikymo, atsižvelgdamos į atitinkamus monetarinius, fiskalinius ir finansinius motyvus.

4. Pervedimai, susiję su kapitalo judėjimu, kuriam taikoma šio straipsnio 2 dalis, daromi to paties keitimo kurso sąlygomis, kaip ir einamiesiems sandoriams.

5. Nepažeidžiant šio straipsnio 6 ir 7 dalių, pasibaigus penkerių metų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo pereinamajam laikotarpiui, kapitalo judėjimui ir su juo susijusiems einamiesiems mokėjimams tarp Bendrijos ir Rusijos nuolatinių gyventojų Šalys neįveda jokių naujų apribojimų ir nesugriežtina galiojančių priemonių. Tačiau apribojimų įvedimas šio straipsnio dalies pirmame sakinyje nurodytu pereinamuoju laikotarpiu neturi turėti poveikio Šalių teisėms ir prievolėms pagal šio straipsnio 2, 3, 4 ir 9 dalis.

6. Įsigaliojus šio straipsnio 5 dalyje minėtam uždraudimui ir nepažeidžiant šio straipsnio 1 ir 2 dalių, tais atvejais, kai išimtinėmis aplinkybėmis kapitalo judėjimai tarp Bendrijos ir Rusijos kelia arba gali sukelti rimtų keitimo kurso politikos arba pinigų politikos taikymo sunkumų Bendrijoje arba Rusijoje, Bendrija arba Rusija atitinkamai gali ne ilgiau kaip šešis mėnesius imtis apsaugos priemonių, skirtų kapitalo judėjimams tarp Bendrijos ir Rusijos, jei tokios priemonės yra būtinai reikalingos.

7. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, kol Rusijos valiuta taps visiškai konvertuojama, kaip apibūdinta su Tarptautinių valiutos fondu (TVF) sudaryto susitarimo VIII straipsnyje, Rusija gali taikyti valiutos keitimo apribojimus, susijusius su trumpalaikių ir vidutinės trukmės finansinių kreditų suteikimu ar ėmimu, tokiu mastu, kokiu tokie kreditų suteikimo ar ėmimo apribojimai yra taikomi Rusijai ir leidžiami pagal TVF Rusijai nustatytą statusą.

Rusija šiuos apribojimus taiko nediskriminaciniu būdu. Jie taikomi taip, kad kuo mažiausiai trukdytų šiam Susitarimui. Bendradarbiavimo tarybai Rusija nedelsdama praneša apie tokias priemones ir bet kuriuos jų pakeitimus.

8. Šalys viena su kita konsultuojasi, kaip lengvinti kapitalo judėjimą tarp Bendrijos ir Rusijos siekiant remti šio Susitarimo tikslus. Šalys ypač stengiasi toliau liberalizuoti kapitalo judėjimus, susijusius su investavimu į portfelius ir komerciniais kreditais, ir kapitalo judėjimus, susijusius su Bendrijos nuolatinių gyventojų Rusijos nuolatiniams gyventojams teikiamomis finansinėmis paskolomis ir kreditais. Bendradarbiavimo taryba per pirmuosius penkerius metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo rengia atitinkamas rekomendacijas.

9. Šalys viena kitai suteikia didžiausio palankumo režimą einamųjų mokėjimų ir kapitalo judėjimų laisvės ir mokėjimo būdų atžvilgiu.

VI DALIS

KONKURENCIJA; INTELEKTINĖ, PRAMONINĖ IR KOMERCINĖ NUOSAVYBĖ; BENDRADARBIAVIMAS TEISĖKŪROS SRITYJE

53 straipsnis

Konkurencija

1. Šalys susitaria dirbti siekdamos taisyti arba šalinti, taikant konkurencijos įstatymus ar kitaip, konkurencijos apribojimus, kurių imasi įmonės arba kuriuos sukelia valstybės kišimasis, jeigu jie gali turėti poveikio prekybai tarp Bendrijos ir Rusijos.

2. Siekdamos šio straipsnio 1 dalyje minėtų tikslų:

2.1. Šalys užtikrina, kad turėtų ir taikytų įstatymus, skirtus jų jurisdikcijoje esančių įmonių konkurencijos apribojimams.

2.2. Šalys neteikia eksporto pagalbos, rodydamos palankumą tam tikroms įmonėms ar tam tikrų produktų, išskyrus pirminius, gamybai. Šalys taip pat pareiškia, kad yra pasirengusios nuo trečiųjų metų po šio Susitarimo įsigaliojimo dienos kitokioms pagalbos rūšims, iškreipiančioms ar galinčioms iškreipti konkurenciją tiek, kiek jos turi poveikio prekybai tarp Bendrijos ir Rusijos, nustatyti griežtą tvarką, įskaitant tam tikrų rūšių pagalbos visišką uždraudimą. Tokių rūšių pagalba ir kiekvienai iš jų taikoma tvarka apibrėžiama kartu per trejus metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo.

Vienos Šalies prašymu kita Šalis teikia informaciją apie savo pagalbos planus arba atskirus specialius valstybės pagalbos atvejus.

2.3. Pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi praėjus penkeriems metams nuo šio Susitarimo įsigaliojimo, Rusija gali imtis priemonių, nesuderinamų su 2.2 punkto antru sakiniu, jeigu šios priemonės įvedamos ir taikomos 9 priede nurodytomis aplinkybėmis.

2.4. Kalbant apie komercinio pobūdžio valstybinius monopolius, Šalys pareiškia, kad yra pasirengusios nuo trečiųjų metų po šio Susitarimo įsigaliojimo dienos užtikrinti, kad Šalių piliečiai ir bendrovės nebūtų diskriminuojami dėl sąlygų, kuriomis perkamos ar parduodamos prekės.

Kalbant apie valstybines įmones arba įmones, kurioms valstybės narės arba Rusija suteikia išimtines teises, Šalys pareiškia, kad yra pasirengusios nuo trečiųjų metų po šio Susitarimo įsigaliojimo dienos užtikrinti, kad nebūtų įteisinama ar toliau taikoma jokia priemonė, kokiu nors mastu, kuris prieštarauja Šalių atitinkamiems interesams, iškreipianti prekybą tarp Bendrijos ir Rusijos. Ši nuostata netrukdo teisiškai ir faktiškai vykdyti konkrečius uždavinius, kurie yra skirti šioms įmonėms.

2.5. Šalių susitarimu 2.2 ir 2.4 punktuose apibrėžtas laikotarpis gali būti pratęstas.

3. Bendrijos arba Rusijos prašymu Bendradarbiavimo komitete gali būti konsultuojamasi dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų konkurencijos apribojimų ar iškraipymų ir savo konkurencijos taisyklių laikymosi, atsižvelgiant į įstatymų nustatytus apribojimus dėl informacijos atskleidimo, konfidencialumo ar verslo paslapties. Gali būti konsultuojamasi ir šio straipsnio 1 ir 2 dalių aiškinimo klausimais.

4. Konkurencijos taisyklių taikymo patirtį turinti Šalis palankiai žiūri į galimybę teikti kitai Šaliai, pastarosios prašymu ir kiek leidžia turimi ištekliai, techninę pagalbą rengiant ir įgyvendinant konkurencijos taisykles.

5. Pirmiau išdėstytos nuostatos jokiu būdu neturi poveikio Šalies teisėms taikyti atitinkamas priemones, ypač nurodytas 18 straipsnyje, prekybos iškraipymams ištaisyti.

54 straipsnis

Intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės apsauga

1. Pagal šio straipsnio ir 10 priedo nuostatas Šalys patvirtina, kad jos didelę reikšmę teikia būtinumui užtikrinti deramą ir veiksmingą intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių apsaugą ir vykdymą.

2. Šalys patvirtina, kad jos didelę reikšmę teikia įsipareigojimams, kylantiems iš šių daugiašalių konvencijų:

- Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos (1967 m. Stokholmo aktas su pakeitimais, padarytais 1979 m.),

- Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos (1967 m. Stokholmo aktas su pakeitimais, padarytais 1979 m.),

- Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų ženklų registravimo klasifikacijos (Ženeva, 1977 m. su pakeitimais, padarytais 1979 m.),

- Budapešto sutarties dėl tarptautinio mikroorganizmų deponavimo pripažinimo patentavimo procedūros reikmėms (1977 m., su pakeitimais, padarytais 1980 m.),

- Patentinės kooperacijos sutarties (Vašingtonas, 1970 m., su pakeitimais, padarytais 1979 m. ir 1984 m.),

- Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolo (Madridas, 1989 m.).

3. Šio straipsnio ir 10 priedo nuostatų įgyvendinimą Šalys reguliariai peržiūri pagal 90 straipsnį. Jei intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės srityje iškiltų problemų, turinčių poveikio prekybos sąlygoms, bet kurios Šalies prašymu surengiamos skubios konsultacijos siekiant rasti abipusiškai priimtinus sprendimus.

55 straipsnis

Bendradarbiavimas teisėkūros srityje

1. Šalys pripažįsta, kad teisės aktų derinimas yra svarbi Rusijos ir Bendrijos ekonominių ryšių stiprinimo sąlyga. Rusija stengiasi užtikrinti, kad jos teisės aktai palaipsniui taptų suderinami su Bendrijos teisės aktais.

2. Įstatymų derinimas ypač plėtojamas šiose srityse: bendrovių teisė, bankininkystės teisė, įmonių finansinė atskaitomybė ir mokesčiai, darbuotojų apsauga darbe, finansinės paslaugos, konkurencijos taisyklės, viešieji pirkimai, žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatos ir gyvybės apsauga, aplinka, vartotojų apsauga, netiesioginiai mokesčiai, muitų teisė, techninės taisyklės ir standartai, branduolinės energetikos įstatymai ir kiti tiesės aktai, transportas.

VII DALIS

EKONOMINIS BENDRADARBIAVIMAS

56 straipsnis

1. Bendrija ir Rusija puoselėja plataus masto ekonominį bendradarbiavimą siekdamos padėti plėsti savo atitinkamą ekonomiką, kurti palankią tarptautinę ekonominę aplinką bei integruoti Rusiją ir platesnę bendradarbiavimo erdvę Europoje. Toks bendradarbiavimas stiprina ir plėtoja ekonominius ryšius abiejų Šalių labui.

2. Šalių politikos kryptys ir kitos priemonės, susijusios su šia dalimi, visų pirma turi būti skirtos skatinti ekonomines ir socialines reformas bei pertvarką Rusijoje ir derintis prie tvarios ir darnios socialinės plėtros reikalavimų; jos taip pat turi aprėpti aplinkosaugos reikalavimus.

3. Šis bendradarbiavimas, inter alia, apima:

- jų atitinkamų pramonės šakų ir transporto vystymą,

- naujų tiekimo šaltinių ir naujų rinkų žvalgymą,

- technologijos ir mokslo pažangos skatinimą,

- stabilių socialinių ir žmonių išteklių ugdymo ir vietinio užimtumo plėtojimo skatinimą,

- regioninio bendradarbiavimo siekiant jo darnaus ir tvaraus vystymo rėmimą.

4. Šalys mano, jog svarbu, kad kartu su tarpusavio partnerystės ir bendradarbiavimo ryšių nustatymu jos palaikytų ir plėtotų bendradarbiavimą su kitomis Europos valstybėmis ir kitomis buvusios TSRS šalimis siekiant darnios regiono plėtros ir negailėtų pastangų šiam procesui skatinti.

5. Šiame Susitarime numatytą ekonominį ir kitų formų bendradarbiavimą tiek, kiek taikytina, Bendrija gali remti remdamasi atitinkamais Tarybos reglamentais dėl techninės pagalbos buvusios TSRS šalims, atsižvelgdama į Šalių sutartus prioritetus. Parama taip pat gali būti teikiama pagal kitus galimus atitinkamus Bendrijos teisės aktus.

Ypatingą dėmesį Šalys skiria priemonėms, galinčioms puoselėti bendradarbiavimą su kitomis buvusios TSRS šalimis.

6. Šios dalies nuostatos neturi poveikio Šalių konkurencijos taisyklių ir šio Susitarimo konkrečių įmonėms taikytinų konkurencijos taisyklių laikymuisi.

57 straipsnis

Bendradarbiavimas pramonės srityje

1. Bendradarbiavimu siekiama visų pirma remti:

- verslo ryšių tarp ūkinės veiklos vykdytojų, įskaitant mažas ir vidutines įmones, plėtojimą,

- įmonių vadybos tobulinimą,

- privatizacijos procesą ekonominės pertvarkos kontekste ir privataus sektoriaus stiprinimą,

- pastangas viešajame ir privačiame sektoriuje pertvarkyti ir modernizuoti pramonę pereinamuoju laikotarpiu, įtvirtinančiu rinkos ekonomiką, ir pagal reikalavimus, užtikrinančius aplinkos apsaugą ir tvarią plėtrą,

- gynybos pramonės pertvarkymą kitoms reikmėms,

- atitinkamų rinkos dėsniais grindžiamų komercijos taisyklių ir praktikos įtvirtinimą, taip pat profesionalios patirties perdavimą.

2. Įgyvendinant bendradarbiavimo iniciatyvas pramonės srityje, atsižvelgiama į Bendrijos ir Rusijos nustatytus prioritetus. Šiomis iniciatyvomis ypač turėtų būti siekiama nustatyti tinkamą įmonių struktūrą, gerinti vadybos išmanymą ir skatinti rinkų bei įmonių veiklos sąlygų skaidrumą.

58 straipsnis

Investicijų skatinimas ir apsauga

1. Turint omenyje Bendrijos ir valstybių narių atitinkamas galias ir kompetencijas, bendradarbiaujant siekiama kurti vidaus ir užsienio investicijoms palankų klimatą, ypač gerinant investicijų apsaugos, kapitalo perkėlimo sąlygas ir keitimąsi informacija apie palankias investavimo galimybes.

2. Šio bendradarbiavimo konkretūs tikslai yra šie:

- jei reikia, valstybių narių ir Rusijos susitarimų dėl investicijų skatinimo ir apsaugos sudarymas,

- jei reikia, valstybių narių ir Rusijos susitarimų dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo sudarymas,

- keitimasis informacija apie palankias investavimo galimybes, inter alia, per prekybos muges, parodas, prekybos savaites ir kitus renginius,

- keitimasis informacija apie įstatymus, kitus teisės aktus ir administravimo praktiką investicijų srityje.

59 straipsnis

Viešieji pirkimai

Šalys bendradarbiauja sudarydamos sąlygas atviram ir konkurencingam viešųjų pirkimų sutarčių skyrimui, ypač konkurso tvarka.

60 straipsnis

Standartai ir atitikties įvertinimas; vartotojų apsauga

1. Pagal savo kompetenciją ir savo teisės aktus Šalys imasi priemonių, kad būtų sumažinti tarp Šalių egzistuojantys skirtumai metrologijos, standartizavimo ir sertifikavimo srityse, skatindamos remtis tarptautiniu mastu sutartais šių sričių dokumentais.

Pirmiau minėtose srityse Šalys glaudžiai bendradarbiauja su atitinkamomis Europos ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis.

Šalys ypač skatina savo atitinkamų organizacijų praktinio pobūdžio sąveiką, kuria siekiama pradėti derybas dėl abipusio pripažinimo susitarimų atitikties įvertinimo veiklos srityje.

2. Šalys glaudžiai bendradarbiauja siekdamos savo vartotojų apsaugos sistemų suderinamumo.

Bendradarbiaujama šioje srityje visų pirma siekiant sukurti nuolatines abipusio informavimo apie pavojingus produktus sistemas, gerinti vartotojų informavimą, ypač apie kainas, produktų ir siūlomų paslaugų apibūdinimą, plėtoti keitimąsi informacija tarp vartotojų interesų atstovų ir didinti vartotojų apsaugos politikos krypčių suderinamumą.

61 straipsnis

Kasyba ir žaliavos

1. Šalys bendradarbiauja siekdamos padėti kasybos ir žaliavų sektorių plėtojimui. Ypač kreipiamas dėmesys į bendradarbiavimą spalvotųjų metalų sektoriuje.

2. Šis bendradarbiavimas pirmiausia orientuojamas į šias sritis:

- keitimąsi informacija visais Šalis dominančiais kasybos ir žaliavų sektorių klausimais, įskaitant prekybos reikalus,

- aplinkosaugos teisės aktų priėmimą ir įgyvendinimą,

- profesinį mokymą.

3. Tokį bendradarbiavimą Šalys reguliariai peržiūri specialiame komitete ar organe, įsteigtame pagal 93 straipsnio nuostatas.

4. Šis straipsnis nepažeidžia straipsnių, kuriuose išsamiau aptariamos žaliavos, konkrečiai 21, 65 ir 66 straipsnių.

62 straipsnis

Mokslas ir technologija

1. Šalys skatina dvišalį bendradarbiavimą civilinių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros (RTD) srityje remiantis abipuse nauda ir atsižvelgiant į turimus išteklius, atitinkamas galimybes dalyvauti savo atitinkamose programose bei atitinkamus intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių (IPR) apsaugos lygius.

2. Bendradarbiavimas mokslo ir technologijos srityje apima:

- keitimąsi moksline ir technine informacija,

- bendrą RTD veiklą,

- profesinio rengimo ir mobilumo programas mokslininkams, tyrinėtojams ir technikams, abiejose pusėse dalyvaujantiems RTD.

Kai toks bendradarbiavimas įgyja veiklos formas, susijusias su mokymu ir (arba) profesiniu rengimu, jis turėtų vykti pagal 63 straipsnio nuostatas.

Tokioje bendradarbiavimo veikloje specialiai atkreipiamas dėmesys į mokslininkų, inžinierių, tyrinėtojų ir technikų, kurie dalyvauja arba dalyvavo masinio naikinimo ginklų tyrimuose ir/arba gamyboje, perkėlimą į kitas sritis.

3. Toks bendradarbiavimas vyksta pagal konkrečius susitarimus, kurie aptariami derybose ir sudaromi kiekvienos Šalies priimta tvarka ir kuriuose, inter alia, išdėstomos atitinkamos IPR nuostatos.

63 straipsnis

Mokymas ir profesinis rengimas

1. Šalys bendradarbiauja siekdamos kelti bendrojo išsilavinimo ir profesinių kvalifikacijų lygį viešajame ir privačiame sektoriuose.

2. Šis bendradarbiavimas pirmiausia orientuojamas į šias sritis:

- aukštojo mokslo ir profesinio rengimo sistemų atnaujinimas Rusijoje,

- viešojo ir privataus sektorių valdininkų ir vyresniųjų valstybės tarnautojų rengimas nustatytinose prioritetinėse srityse,

- universitetų bendradarbiavimas, bendradarbiavimas tarp universitetų ir firmų,

- dėstytojų, absolventų, jaunų mokslininkų ir tyrinėtojų, administratorių ir jaunimo mobilumas,

- Europos studijų dėstymo atitinkamose institucijose skatinimas,

- Bendrijos ir Rusijos kalbų mokymas,

- konferencijų vertėjų antroje aukštojo mokslo pakopoje rengimas,

- keitimasis mokymo metodika ir šiuolaikinių mokymo programų bei techninių galimybių naudojimo skatinimas,

- nuotolinio mokymo ir naujų mokymo technologijų plėtojimas,

- dėstytojų profesinis rengimas.

3. Vienos Šalies dalyvavimas kitos Šalies atitinkamose mokymo ir profesinio rengimo programose galėtų būti svarstomas atitinkama tvarka ir prireikus tada galėtų būti kuriamos institucinės struktūros ir bendradarbiavimo planai, siejami su Rusijos dalyvavimu Bendrijos Tempus programoje.

64 straipsnis

Žemės ūkis ir žemės ūkio pramonės sektorius

Bendradarbiavimu siekiama modernizuoti, pertvarkyti ir privatizuoti žemės ūkį bei žemės ūkio pramonės sektorių Rusijoje laikantis reikalavimų, užtikrinančių pagarbą aplinkai. Bendradarbiaujama, inter alia, kuriant privačius ūkius ir platinimo kanalus, laikymo būdus, rinkodarą ir vadybą, modernizuojant kaimo infrastruktūrą ir tobulinant žemės ūkio paskirties žemės planavimą, gerinant našumą, kokybę ir operatyvumą, perduodant technologijas ir praktinio pobūdžio patirtį. Šalys siekia suderinti savo sanitarinius ir fitosanitarinius standartus.

65 straipsnis

Energetika

1. Bendradarbiavimas vyksta remiantis rinkos ekonomikos ir Europos energetikos chartijos principais, atsižvelgiant į laipsnišką energetikos rinkų integraciją Europoje.

2. Šis bendradarbiavimas, be kita ko, apima šias sritis:

- energijos tiekimo kokybės ir saugumo gerinimas ekonomiškai ir ekologiškai pagristu būdu,

- energetikos politikos formavimas,

- energetikos sektoriaus valdymo ir reguliavimo tobulinimas rinkos ekonomikos sąlygomis,

- institucinių, teisinių, fiskalinių ir kitų sąlygų, reikalingų skatinti prekybą energijos ištekliais ir investicijas, kūrimas,

- energijos taupymo ir energijos ekonomiško vartojimo skatinimas,

- energetikos infrastruktūros, įskaitant dujų tiekimo ir elektros tinklų sujungimą, modernizavimas,

- energijos gamybos, tiekimo ir vartojimo poveikis aplinkai siekiant užkirsti kelią šios veiklos aplinkai daromą žalą arba ją mažinti,

- energetikos technologijų, naudojamų įvairių rūšių energijos tiekimui ir galutiniam vartojimui, tobulinimas,

- vadybinis ir techninis mokymas energetikos sektoriuje.

66 straipsnis

Branduolinis sektorius

Turint omenyje atitinkamas Bendrijos ir valstybių narių galias ir kompetencijas, civilinis bendradarbiavimas branduoliniame sektoriuje vyksta, inter alia, įgyvendinant du susitarimus dėl branduolinės sintezės ir branduolinės saugos, dėl kurių Šalys dar turi sutarti.

67 straipsnis

Kosminė erdvė

Nepažeisdamos 41 straipsnio, Šalys skatina ilgalaikį bendradarbiavimą atitinkamai civilinių kosminių tyrimų, praktinės veiklos ir komercinio taikymo srityse. Ypatingą dėmesį jos skiria iniciatyvoms, kaip abipusiškai naudingais pagrindais visu mastu panaudoti jų atitinkamos veiklos savitarpio papildomumą.

68 straipsnis

Statyba

Šalys bendradarbiauja statybos pramonės srityje, ypač srityse, kurioms taikomi šio Susitarimo 55, 57, 60, 62, 63 ir 77 straipsniai.

Bendradarbiaujama, inter alia, siekiant modernizuoti ir pertvarkyti statybos sektorių Rusijoje, kad jis atitiktų rinkos ekonomikos principus ir laikytųsi atitinkamų sveikatos, saugos ir aplinkosaugos reikalavimų.

69 straipsnis

Aplinka

1. Turėdamos omenyje Europos energetikos chartiją ir 1993 m. Liucernos konferencijos deklaraciją, Šalys plėtoja ir stiprina bendradarbiavimą aplinkos ir žmonių sveikatos srityse.

2. Bendradarbiaujama siekiant kovoti su aplinkos blogėjimu ir aprėpiant šiuos aspektus:

- taršos lygių veiksminga stebėsena ir aplinkos įvertinimas; informavimo apie aplinkos būklę sistema,

- kova su vietinio, regioninio ir tarpvalstybinio masto oro ir vandens tarša,

- ekologinis atkūrimas,

- tvari, naši ir aplinkai nekenksminga gamyba ir energijos naudojimas; pramonės objektų sauga,

- chemikalų klasifikavimas ir saugus tvarkymas,

- vandens kokybė,

- atliekų mažinimas, perdirbimas ir saugus šalinimas, Bazelio konvencijos įgyvendinimas,

- žemės ūkio poveikis aplinkai, dirvožemio erozija ir cheminė tarša,

- miškų apsauga,

- biologinės įvairovės išsaugojimas, saugomos vietovės ir biologinių išteklių tvarus naudojimas ir valdymas,

- žemės naudojimo planavimas, įskaitant statybos ir miestų planavimą,

- ekonominių ir fiskalinių priemonių naudojimas,

- visuotinė klimato kaita,

- ekologinis švietimas ir sąmoningumas,

- Espoo konvencijos dėl poveikio aplinkai įvertinimo įgyvendinimas tarpvalstybiniame kontekste.

3. Bendradarbiavimas vyksta ypač per:

- avarijų planavimą ir kitas nepaprastąsias situacijas,

- keitimąsi informacija ir ekspertais, įskaitant informaciją ir ekspertus, susijusius su švarių technologijų perdavimu bei saugiu ir ekologiškai patikimu biotechnologijų naudojimu,

- bendrą mokslinių tyrimų veiklą,

- įstatymų tobulinimą derinant juos su Bendrijos standartais,

- bendradarbiavimą regioniniu lygmeniu, įskaitant bendradarbiavimą Bendrijos įkurtos Europos aplinkos agentūros sistemoje, ir tarptautiniu lygmeniu,

- strategijų, įskaitant tas, kurios susijusios su pasaulio klimato klausimais ir kuriomis siekiama tvarios raidos, kūrimą,

- poveikio aplinkai tyrimus.

70 straipsnis

Transportas

Šalys plėtoja ir stiprina tarpusavio bendradarbiavimą transporto srityje.

Bendradarbiaujama, inter alia, siekiant pertvarkyti ir modernizuoti transporto sistemas ir tinklus Rusijoje bei, kur reikia, didinti ir užtikrinti vežimo sistemų suderinamumą siekiant kurti platesnio geografinio masto vežimo sistemą.

Šis bendradarbiavimas, inter alia, apima:

- kelių, geležinkelių, jūrų ir oro uostų valdymo ir naudojimo modernizavimą,

- geležinkelių, vandens kelių, automobilių kelių, jūrų ir oro uostų bei oro navigacijos infrastruktūros modernizavimą ir plėtojimą, įskaitant bendro intereso svarbiausių maršrutų ir pirmiau minėtų transporto rūšių transeuropinių jungčių modernizavimą,

- įvairiarūšio transporto skatinimą ir plėtojimą,

- bendrų mokslinių tyrimų ir praktinio taikymo programų skatinimą,

- transporto politikos kūrimo ir įgyvendinimo teisinės ir institucinės bazės rengimą, įskaitant privatizavimą transporto sektoriuje.

71 straipsnis

Pašto paslaugos ir telekomunikacijos

1. Šalys šioje srityje plečia ir stiprina bendradarbiavimą siekdamos savo atitinkamų telekomunikacijų ir pašto tinklų laipsniškos integracijos techniniu lygmeniu. Šiuo tikslu jos inicijuoja šią veiklą:

- keičiasi informacija apie telekomunikacijų ir pašto paslaugas bei televizijos ir transliavimo politiką,

- keičiasi technine ir kita informacija, organizuoja profesinį rengimą ir konsultavimą,

- perduoda technologiją ir profesinę patirtį,

- numato abiejų Šalių atitinkamas organizacijas bendriems projektams rengti ir vykdyti,

- skatina naujas ryšių galimybes visų pirma komercinių ir viešųjų institucijų poreikiams,

- skatina diegti Europos techninius standartus, sertifikavimo sistemas ir reguliavimo nuostatas,

- bendradarbiauja užtikrinant ryšius kritinėmis aplinkybėmis, konsultuojasi rengiant gaires operatorių bendradarbiavimui katastrofų sąlygomis ir kt.

2. Ši veikla koncentruojama, inter alia, šiose prioritetinėse srityse:

- integruoto telekomunikacijų sektoriaus kūrimas ir modernizavimas Rusijoje rinkos ekonomikos ir atitinkamos reguliavimo bazės kūrimo sąlygomis,

- Rusijos telekomunikacijų tinklo modernizavimas ir techninis integravimas į Europos ir pasaulio tinklus,

- bendradarbiavimas kuriant informacijos mainų ir duomenų perdavimo tarp Bendrijos ir Rusijos organizacijų sistemas,

- transeuropinių telekomunikacijų tinklų integravimas techniniu lygmeniu,

- Rusijos pašto ir transliavimo paslaugų modernizavimas, įskaitant teisinius ir reguliavimo aspektus,

- telekomunikacijų, pašto, televizijos ir transliavimo paslaugų valdymas abiejų Šalių besikeičiančioje ekonominėje aplinkoje, įskaitant organizacines struktūras, strategiją ir planavimą, tarifų politikos ir pirkimo principus.

72 straipsnis

Finansinės paslaugos

Šalys bendradarbiauja siekdamos kurti ir plėtoti tinkamą bankininkystės, draudimo ir kitų finansinių paslaugų sektoriaus sistemą Rusijoje, pritaikytą rinkos ekonomikos poreikiams.

Pagrindinės bendradarbiavimo sritys:

- apskaitos standartų, tinkamų laisvos rinkos ekonomikai ir suderinamų su valstybių narių priimtais standartais kūrimas,

- bankų, draudimo ir finansinės sistemos pertvarkymas,

- bankininkystės, draudimo ir finansinių paslaugų sektoriaus stebėsenos ir reguliavimo tobulinimas,

- suderinamų audito sistemų kūrimas,

- keitimasis informacija apie atitinkamus galiojančius ar rengiamus įstatymus,

- komercinių ir privačių bankų infrastruktūros modernizavimas.

73 straipsnis

Regioninė plėtra

Šalys stiprina tarpusavio bendradarbiavimą regioninės plėtros ir žemės naudojimo planavimo klausimais.

Jos skatina nacionalinės, regioninės ir vietinės valdžios institucijų keitimąsi informacija regioninės ir žemės naudojimo planavimo politikos klausimais ir apie regioninės politikos formavimo būdus, ypač pabrėžiant atsilikusių regionų plėtrą.

Jos taip pat skatina tiesioginius atitinkamų regionų ir už regioninę plėtrą atsakingų organizacijų kontaktus, kad, inter alia, būtų susipažįstama su regioninės plėtros puoselėjimo būdais ir metodais.

74 straipsnis

Bendradarbiavimas socialinėje srityje

1. Sveikatos ir saugos srityje Šalys plėtoja tarpusavio bendradarbiavimą siekdamos gerinti darbuotojų sveikatos apsaugos ir saugos lygį.

Konkrečiai kalbant, šis bendradarbiavimas apima:

- švietimą ir mokymą sveikatos ir saugos klausimais, ypač kreipiant dėmesį į padidintos rizikos sektorių veiklą,

- profilaktinių priemonių, užkertančių kelią su darbu siejamoms ligoms ar kitiems negalavimams, rengimą ir skatinimą,

- didesnių nelaimingų atsitikimų pavojų prevenciją ir nuodingų chemikalų tvarkymą,

- mokslinius tyrimus, kuriais kuriami darbuotojų darbo aplinkos ir sveikatos bei saugos sąryšio pažinimo pagrindai.

2. Kalbant apie užimtumą, bendradarbiavimas visų pirma apima techninę pagalbą, susijusią su:

- darbo rinkos optimizacija,

- darbo vietų paieškos ir konsultavimo paslaugų modernizavimu,

- pertvarkos programų planavimu ir valdymu,

- vietinio užimtumo didinimo skatinimu,

- keitimusi informacija apie lankstaus užimtumo programas, įskaitant tas, kurios susijusios su savarankiškos darbo veiklos ir verslumo skatinimu.

3. Šalys ypač daug dėmesio skiria bendradarbiavimui socialinės apsaugos srityje, kuris, inter alia, apima bendradarbiavimą planuojant ir įgyvendinant socialinės apsaugos reformas Rusijoje.

Šiomis reformomis siekiama Rusijoje sukurti rinkos ekonomikai būdingus apsaugos būdus, ir jos aprėpia visas socialinio draudimo veiklos kryptis.

Šis bendradarbiavimas taip pat apima techninę pagalbą socialinio draudimo institucijų kūrimui, siekiant skatinti laipsnišką perėjimą prie sistemos, apimančios įmokines ir socialinės paramos apsaugos formas, taip pat atitinkamas nevyriausybines organizacijas, teikiančias socialines paslaugas.

75 straipsnis

Turizmas

Šalys didina ir plėtoja tarpusavio bendradarbiavimą, kuris apima:

- palankių sąlygų sudarymą turizmo verslui,

- bendradarbiavimą tarp oficialių turizmo organizacijų,

- informacijos srauto didinimą,

- profesionalios patirties perdavimą,

- bendros veiklos galimybių tyrimą.

76 straipsnis

Mažos ir vidutinės įmonės

1. Šalys siekia kurti ir stiprinti mažas ir vidutines įmones (MVĮ) bei skatinti Bendrijos ir Rusijos MVĮ bendradarbiavimą.

2. Šalys skatina keitimąsi informacija ir praktine patirtimi, inter alia, tokios srityse kaip:

- teisinės, administracinės, techninės, mokesčių, finansinės ir kitos sąlygos, būtinos steigiant ir plečiant MVĮ bei jų tarpvalstybiniam bendradarbiavimui,

- MVĮ reikalingų specializuotų paslaugų, pavyzdžiui, vadybos ir rinkodaros mokymas, apskaita, kokybės kontrolė, teikimas bei tokias paslaugas teikiančių agentūrų kūrimas ir stiprinimas,

- nenutrūkstamų nuolatinių ryšių tarp Bendrijos ir Rusijos ūkio subjektų užmezgimas siekiant gerinti informacijos teikimą MVĮ ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo skatinimas, inter alia, per prieigą prie Verslininkų bendradarbiavimo tinklo ir Europos keitimosi informacija centrų, jei bus įvykdyti šių tinklų keliami reikalavimai.

Šalys glaudžiai bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad prieigos prie šių tinklų reikalavimai būtų įvykdyti.

77 straipsnis

Keitimasis informacija, informatika ir informacinė infrastruktūra

1. Šalys remia šiuolaikinių informacijos tvarkymo, įskaitant mediją, būdų plėtojimą. Jos imasi atitinkamų veiksmų skatinti veiksmingą abipusį keitimąsi informacija. Pirmenybė teikiama programoms, kuriomis siekiama teikti bendro pobūdžio informaciją apie Bendriją plačiajai visuomenei ir specializuotą informaciją, inter alia, profesionaliems verslo sluoksniams.

2. Šalys deda būtinas pastangas plėsti ir stiprinti bendradarbiavimą siekiant kurti atitinkamą informacinę infrastruktūrą. Šiuo tikslu jos inicijuoja visų pirma šią veiklą:

- keitimąsi informacija apie informacinių infrastruktūrų kūrimo politiką, įskaitant reguliavimo politiką,

- bendrų mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos projektų informacijos ir komunikacijos technologijų srityje ir informacinės infrastruktūros, pritaikytos rinkos ekonomikos reikmėms ir Rusijos įmonių konversijos potencialui bei Rusijos informatizavimo interesams ir leidžiančios užtikrinti sąveiką su Bendrijos informacinėmis infrastruktūromis, kūrimo galimybės tyrimą,

- bendrų informacijos technologijų ir informacinių paslaugų specialistų rengimo programų rengimą,

- Europos techninių standartų, sertifikavimo sistemų ir reguliavimo nuostatų skatinimą.

78 straipsnis

Muitai

1. Bendradarbiavimo tikslas – siekti Šalių muitinės sistemų suderinamumo.

2. Konkrečios bendradarbiavimo sritys yra šios:

- keitimasis informacija,

- darbo metodų tobulinimas,

- muitinės procedūrų derinimas ir supaprastinimas prekėms, kuriomis prekiauja Šalys,

- Bendrijos ir Rusijos tranzito sistemų sąsajos,

- šiuolaikinių muitinės informacinių sistemų, įskaitant kompiuterizuotas sistemas, muitinio patikrinimo punktuose, įvedimo ir valdymo rėmimas,

- abipusė pagalba ir bendri veiksmai dėl dvejopo naudojimo prekių ir prekių, kurioms taikomi netarifiniai apribojimai,

- seminarų ir mokymo sesijų organizavimas.

Esant reikalui, techninė parama bus suteikta.

3. Nepažeidžiant šiame Susitarime, ypač jo 82 ir 84 straipsniuose, numatomo tolesnio bendradarbiavimo, Šalių muitinės administracinių institucijų abipusė pagalba muitų klausimais bus plėtojama pagal 2 protokolo nuostatas.

79 straipsnis

Bendradarbiavimas statistikos srityje

1. Bendradarbiavimo tikslas – siekti tolesnio veiksmingų statistinių sistemų kūrimo, statistinių duomenų informacinio ir programinio bei technologinio suderinamumo, laiku teikti patikimą statistiką, reikalingą Šalių ekonominiam bendradarbiavimui ir ekonominės reformos procesui Rusijoje remti ir stebėti, taip pat padėti plėtoti privatų verslą Rusijoje.

2. Šalys bendradarbiauja konkrečiai siekdamos:

- stiprinti veiksmingos statistinės sistemos kūrimą Rusijoje, visų pirma sukurti atitinkamą institucinę struktūrą,

- gerinti profesinio rengimo standartus ir statistikos personalo profesinį lygį,

- derinti su tarptautiniais ir visų pirma Bendrijos metodais, standartais ir klasifikacija,

- teikti privataus ir viešojo sektorių ūkiniams subjektams atitinkamus makroekonominius ir mikroekonominius duomenis,

- laiduoti duomenų patikimumą,

- keistis statistine informacija ir šiuo tikslu kurti duomenų bazes ir (arba) jomis atitinkamai naudotis.

80 straipsnis

Ekonomikos mokslai

Šalys sudaro palankias sąlygas ekonominės reformos procesui ir ekonominės politikos krypčių koordinavimui bendradarbiaudamos siekiant suprasti savo atitinkamų ekonominių sistemų pagrindus, ekonominės politikos rinkos ekonomikos sąlygomis formavimui ir įgyvendinimui.

Šalys:

- keičiasi informacija apie makroekonominius rodiklius bei perspektyvas ir plėtros strategijas,

- analizuoja bendro intereso ekonominius klausimus, įskaitant ekonominės politikos formavimą ir įgyvendinimo priemones,

- skatina intensyvų ekonomistų ir vyresniųjų pareigūnų bendradarbiavimą, kad paspartintų ekonominės politikos rengimo informacijos ir praktinės patirties perdavimą ir nustatytų platų su politikos formavimu susijusių tyrimų rezultatų skleidimą.

81 straipsnis

Pinigų plovimas

1. Šalys susitaria dėl būtinumo dėti pastangas ir bendradarbiauti, kad būtų užkirstas kelias naudoti jų finansines sistemas nusikalstamu būdu, ypač darant bendro pobūdžio ir su narkotikais susijusius nusikaltimus, įgytų pajamų plovimui.

2. Bendradarbiavimas šioje srityje apima administracinę ir techninę pagalbą siekiant nustatyti tinkamus kovos su pinigų plovimu standartus, lygiaverčius tiems, kurie yra priimti Bendrijoje ir tarptautiniuose šios srities forumuose, įskaitant Finansinių veiksmų specialios paskirties grupę (angl. FATF).

82 straipsnis

Narkotikai

Šalys bendradarbiauja didindamos politikos ir priemonių, taikomų kovoje su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamyba, tiekimu ir apyvarta, įskaitant prekursorių nukreipimo prevenciją, veiksmingumą ir operatyvumą, taip pat skatindamos narkotikų paklausos prevenciją ir mažinimą. Bendradarbiavimas šioje srityje yra grindžiamas abipusiu Šalių konsultavimusi ir glaudžiu tikslų ir priemonių, susijusių su įvairiomis su narkotikais susijusiomis sritimis, koordinavimu ir, inter alia, numato keitimąsi specialaus rengimo programomis bei prireikus apima Bendrijos teikiamą techninę pagalbą.

83 straipsnis

Bendradarbiavimas kapitalo judėjimo ir mokėjimų Rusijoje srityje

Nepažeisdamos 52 straipsnio Šalys, pripažindamos Rusijos vidaus pinigų rinkos stabilaus funkcionavimo ir plėtojimo būtinumą, bendradarbiauja veiksmingos kapitalo judėjimo ir mokėjimų reguliavimo sistemos Rusijoje kūrimo srityje.

Turint omenyje valstybių narių ir Bendrijos patirtį, kompetenciją ir atitinkamas galimybes, bendradarbiavimas šioje srityje, remiamas Bendrijos teikiama technine pagalba, inter alia, apima:

- Bendrijos bei jos valstybių narių ir Rusijos kompetentingų institucijų ryšių užmezgimą,

- reguliarų keitimąsi informacija,

- pagalbą rengiant atitinkamus reguliavimo nuostatus.

Kad būtų optimaliai naudojami esami ištekliai, Šalys užtikrina glaudų koordinavimą su priemonėmis, kurių imasi kitos šalys ir tarptautinės organizacijos.

VIII DALIS

BENDRADARBIAVIMAS NETEISĖTOS VEIKLOS PREVENCIJOS SRITYJE

84 straipsnis

Šalys nustato bendradarbiavimą, kuriuo siekiama užkirsti kelią tokių rūšių neteisėtai veiklai:

- neteisėta imigracija ir neteisėtas jų pilietybę turinčių fizinių asmenų buvimas jų atitinkamose teritorijose, atsižvelgiant į readmisijos principą ir praktiką,

- neteisėtos veikos ekonominės veiklos srityje, įskaitant korupciją,

- neteisėti sandoriai dėl įvairių prekių, įskaitant pramonines atliekas,

- klastojimas,

- neteisėta prekyba narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis.

Bendradarbiavimas pirmiau minėtose srityse yra grindžiamas abipusiu konsultavimusi ir glaudžia sąveika bei numato techninę ir administracinę pagalbą, kuri apima:

- nacionalinių teisės aktų neteisėtos veiklos prevencijos srityje rengimą,

- informacijos centrų kūrimą,

- neteisėtos veiklos prevencijoje dalyvaujančių institucijų veiksmingumo didinimą,

- personalo mokymą ir mokslinių tyrimų infrastruktūrų kūrimą,

- abipusiškai priimtinų priemonių, užkertančių kelią neteisėtai veiklai, rengimą.

IX DALIS

KULTŪRINIS BENDRADARBIAVIMAS

85 straipsnis

1. Šalys įsipareigoja remti kultūrinį bendradarbiavimą siekdamos sustiprinti savo tautų esamus ryšius ir skatina abipusį savo atitinkamų kalbų ir kultūrų pažinimą, gerbdamos kūrybinę laisvę ir abipusę prieigą prie kultūros vertybių.

2. Bendradarbiavimas apima visų pirma šias sritis:

- keitimąsi informacija ir patyrimu paminklų ir vietų (architektūros paveldo) išsaugojimo ir apsaugos srityje,

- institucijų, menininkų ir kitų asmenų, dirbančių kultūros srityje, kultūrinius mainus,

- literatūros kūrinių vertimus.

3. Bendradarbiavimo taryba gali teikti rekomendacijas šiam straipsniui įgyvendinti.

X DALIS

FINANSINIS BENDRADARBIAVIMAS

86 straipsnis

Kad būtų pasiekti šio Susitarimo, ypač jo VI ir VII dalių, tikslai, pagal 87, 88 ir 89 straipsnius Rusija naudojasi laikina finansine Bendrijos pagalba, teikiama kaip techninė pagalba negrąžinamų subsidijų forma Rusijos ekonominei pertvarkai paspartinti.

87 straipsnis

Ši finansinė pagalba teikiama pagal Tacis programą, numatytą Bendrijos atitinkamame Tarybos reglamente.

88 straipsnis

Bendrijos finansinės pagalbos tikslai ir sritys nustatomi orientacinėje programoje, atspindinčioje nustatytus prioritetus, dėl kurių Šalys susitars atsižvelgdamos į Rusijos reikmes, sektorinius lėšų įsisavinimo pajėgumus ir reformos raidą. Šalys apie tai informuoja Bendradarbiavimo tarybą.

89 straipsnis

Kad skiriami ištekliai būtų optimaliai naudojami, Šalys užtikrina, kad Bendrijos techninės pagalbos įnašai būtų daromi juos glaudžiai koordinuojant su gaunamais iš kitų šaltinių, tokių kaip valstybės narės, kitos šalys ir tarptautinės organizacijos, kaip antai Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas.

XI DALIS

INSTITUCINĖS, BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

90 straipsnis

Įsteigiama Bendradarbiavimo taryba, kuri stebi šio Susitarimo įgyvendinimą. Ji renkasi ministrų lygmeniu kartą per metus ir kai reikia pagal aplinkybes. Ji nagrinėja visus svarbesnius klausimus, kylančius iš Susitarimo, ir bet kuriuos kitus bendro intereso dvišalius ar tarptautinius klausimus siekdama šio Susitarimo tikslų. Bendradarbiavimo taryba taip pat gali teikti atitinkamas rekomendacijas bendru sutarimu tarp Šalių atstovų Bendradarbiavimo taryboje.

91 straipsnis

1. Bendradarbiavimo tarybą sudaro Europos Sąjungos Tarybos nariai ir Europos Bendrijų Komisijos nariai, bei Rusijos Federacijos Vyriausybės nariai.

2. Bendradarbiavimo taryba nustato savo darbo tvarkos taisykles.

3. Bendradarbiavimo tarybai pirmininkauja pakaitomis Bendrijos atstovas ir Rusijos Federacijos Vyriausybės narys.

92 straipsnis

1. Bendradarbiavimo tarybai atlikti savo pareigas padeda Bendradarbiavimo komitetas, kurį sudaro Europos Sąjungos Tarybos narių atstovai bei Europos Bendrijų Komisijos atstovai, ir Rusijos Federacijos Vyriausybės atstovai, paprastai vyresniųjų pareigūnų lygmens. Bendradarbiavimo komitetui pirmininkauja pakaitomis Bendrijos atstovas ir Rusijos Federacijos Vyriausybės atstovas.

Savo darbo tvarkos taisyklėse Bendradarbiavimo taryba nustato Bendradarbiavimo komiteto pareigas, kurios apima Bendradarbiavimo tarybos posėdžių parengimą bei kitas pareigas, nustatytas 16, 17, 53 straipsniuose ir 2 priede, ir kaip Komitetas turi veikti.

2. Bendradarbiavimo taryba gali bet kuriuos savo įgaliojimus perduoti Bendradarbiavimo komitetui, kuris užtikrina veiklos tęstinumą tarp Bendradarbiavimo tarybos posėdžių.

93 straipsnis

Bendradarbiavimo taryba gali nuspręsti steigti bet kuriuos kitus specialius komitetus ar organus, kurie gali padėti jai atlikti savo pareigas, ir nustatyti tokių komitetų ar organų sudėtį ir pareigas bei kaip jie turi veikti.

94 straipsnis

Nagrinėdama bet kurį klausimą, kylantį iš šio Susitarimo ryšium su nuostata, darančia nuorodą kokį nors GATT straipsnį, Bendradarbiavimo taryba kiek įmanoma atsižvelgia į aiškinimą, kurį paprastai tam GATT straipsniui pateikia GATT Susitariančiosios Šalys.

95 straipsnis

Įsteigiamas Parlamentinis bendradarbiavimo komitetas. Jis renkasi savo paties nustatytais laiko tarpais.

96 straipsnis

1. Parlamentinį bendradarbiavimo komitetą sudaro Europos Parlamento nariai ir Rusijos Federacijos federalinio susirinkimo nariai.

2. Parlamentinis bendradarbiavimo komitetas nustato savo darbo tvarkos taisykles.

3. Parlamentiniui bendradarbiavimo komitetui pakaitomis pirmininkauja atinkamai Europos Parlamento narys ir Rusijos Federacijos federalinio susirinkimo narys pagal jo darbo tvarkos taisyklėse numatytinas nuostatas.

97 straipsnis

Parlamentinis bendradarbiavimo komitetas gali iš Bendradarbiavimo tarybos prašyti atitinkamos informacijos apie šio Susitarimo įgyvendinimą, o ši prašomą informaciją pateikia komitetui.

Parlamentinis bendradarbiavimo komitetas informuojamas apie Bendradarbiavimo tarybos rekomendacijas.

Parlamentinis bendradarbiavimo komitetas gali teikti rekomendacijas Bendradarbiavimo tarybai.

98 straipsnis

1. Pagal šio Susitarimo taikymo sritį kiekviena Šalis įsipareigoja užtikrinti, kad kitos Šalies fiziniai ir juridiniai asmenys dėl jos piliečių galėtų nediskirminuojami kreiptis Šalių kompetentingus teismus ir administracinius organus apginti asmenines teises ir savo nuosavybės teises, įskaitant su intelektine, pramonine ir komercine nuosavybe susijusias teises.

2. Pagal savo atitinkamus įgaliojimus Šalys:

- skatina kreiptis į arbitražą siekiant spręsti ginčus, kylančius iš komercinių ir bendradarbiavimo sandorių, sudarytų tarp Bendrijos ir Rusijos ūkio subjektų,

- susitaria, kad, perdavus arbitražui spręsti ginčą, kiekviena ginčo Šalis gali, išskyrus atvejus, kai Šalių pasirinkto arbitražo centro taisyklės nustato kitaip, pasirinkti savo arbitrą nepaisant jo pilietybės, ir kad pirmininkaujantis trečias arbitras arba vienintelis arbitras gali būti trečiosios valstybės pilietis,

- rekomenduos savo ūkio subjektams bendru susitarimu rinktis savo sutartims taikytiną teisę,

- skatina taikyti Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos (Uncitral) parengtas arbitražo taisykles ir kreiptis į valstybės, pasirašiusios 1958 m. birželio 10 d. Konvenciją dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo, arbitražo centrą.

99 straipsnis

Jokia šio Susitarimo nuostata netrukdo Šaliai imtis priemonių:

1) kurias ji laiko būtinas siekiant apginti savo esminius saugumo interesus:

a) kad neleistų atskleisti informacijos, prieštaraujančios jos esminiams saugumo interesams;

b) susijusių su skiliosiomis medžiagomis ar medžiagomis, iš kurių jos yra išgaunamos;

c) susijusių su ginklų, šaudmenų ar karinių medžiagų gamyba ar prekyba arba gynybos tikslams reikalingais moksliniais tyrimais, taikomąja veikla ar gamyba, jei tokios priemonės nepakenkia produktų, kurie nėra skirti konkrečiai kariniams tikslams, konkurencijos sąlygoms;

d) kilus rimtiems vidaus neramumams, keliantiems grėsmę viešosios tvarkos palaikymui, karo ar karo grėsmę keliančios didelės tarptautinės įtampos metu arba siekiant vykdyti įsipareigojimus, prisiimtus taikos ir tarptautinio saugumo palaikymo tikslais; arba

2) kurias ji laiko būtinas, kad laikytųsi tarptautinių prievolių ir įsipareigojimų, arba savarankiškų priemonių, kurių ji imasi laikydamasi tokių visuotinai pripažįstamų tarptautinių prievolių ir įsipareigojimų dėl dvejopo naudojimo pramonės prekių ir technologijų kontrolės.

100 straipsnis

1. Srityse, kurioms taikomas šis Susitarimas, ir nepažeidžiant jokių jame esančių nuostatų:

- Bendrijai taikomos Rusijos priemonės neturi diskriminuoti valstybių narių, jų piliečių arba jų bendrovių ar firmų,

- Rusijai taikomos Bendrijos priemonės neturi diskriminuoti Rusijos piliečių arba jos bendrovių ar firmų.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos nepažeidžia Šalių teisės taikyti atitinkamas savo mokesčių teisės aktų nuostatas mokesčių mokėtojams, kurių statusas, visų pirma dėl jų gyvenamosios vietos, nėra identiškas.

101 straipsnis

1. Kiekviena Šalis gali Bendradarbiavimo tarybai perduoti bet kurį ginčą, susijusį su šio Susitarimo taikymu ar aiškinimu.

2. Bendradarbiavimo taryba gali išspręsti ginčą pateikdama rekomendaciją.

3. Jei neįmanoma išspręsti ginčo pagal šio straipsnio 2 dalį, bet kuri Šalis gali pranešti kitai Šaliai apie taikintojo paskyrimą; kita Šalis tada per du mėnesius turi paskirti antrą taikintoją. Taikant šią procedūrą, Bendrija ir jos valstybės narės yra laikomos viena ginčo Šalimi.

Bendradarbiavimo taryba paskiria trečią taikintoją.

Taikintojų rekomendacija priimama balsų dauguma. Tokia rekomendacija yra Šalims privaloma.

4. Bendradarbiavimo taryba gali nustatyti ginčų sprendimo tvarkos taisykles.

102 straipsnis

Šalys susitaria greitai atitinkamais kanalais bet kurios Šalies prašymu aptarti bet kurį klausimą dėl šio Susitarimo aiškinimo ar vykdymo ir kitus svarbius Šalių santykių aspektus.

Šio straipsnio nuostatos jokiu būdu neturi poveikio 17, 18, 101 ir 107 straipsniams ir jų nepažeidžia.

103 straipsnis

Pagal šį Susitarimą Rusijai suteikiamas režimas jokiu atveju neturi būti palankesnis negu tas, kurį valstybės narės suteikia viena kitai.

104 straipsnis

Šiame Susitarime Šalys – tai Bendrija ar jos valstybės narės, arba Bendrija ir jos valstybės narės pagal jų atitinkamas galias, ir Rusija.

105 straipsnis

Tiek, kiek klausimams, kuriems taikomas šis Susitarimas, yra taikoma Energetikos chartijos sutartis ir jos protokolai, ta sutartis ir protokolai, jiems įsigaliojus, yra taikoma tiems klausimams, bet tik tiek, kiek toks taikymas yra juose numatytas.

106 straipsnis

Šis Susitarimas yra sudarytas pradiniam 10 metų laikotarpiui. Susitarimas nutylėjimu metai iš metų atnaujinamas, jei nei viena Šalis, likus mažiausiai šešiems mėnesiams iki jo galiojimo pabaigos, raštu nepraneša kitai Šaliai apie Susitarimo denonsavimą.

107 straipsnis

1. Šalys imasi bet kokių bendro pobūdžio arba specifinių priemonių, kurių reikia savo įsipareigojimams pagal Susitarimą vykdyti.

2. Jei kuri nors Šalis mano, kad kita Šalis neįvykdė kokio nors savo įsipareigojimo pagal Susitarimą, ji gali imtis atitinkamų priemonių. Prieš tai darydama, išskyrus ypatingos skubos atvejus, Bendradarbiavimo tarybai ji pateikia visą svarbią informaciją, kurios reikia išsamiai išnagrinėti padėtį siekiant Šalims priimtino sprendimo.

Pasirenkant šias priemones, pirmenybė turi būti teikiama toms, kurios mažiausiai trikdo Susitarimo funkcionavimą. Jei kita Šalis prašo, apie šias priemones nedelsiant pranešama Bendradarbiavimo tarybai.

108 straipsnis

1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 priedai kartu su 1 ir 2 protokolais yra sudedamoji šio Susitarimo dalis.

109 straipsnis

Šis Susitarimas, kol asmenys ir ūkio subjektai pagal jį įgis lygiavertes teises, neturi poveikio teisėms, jiems užtikrintoms susitarimais, saistančiais vieną ar daugiau valstybių narių ir Rusiją, išskyrus tose srityse, kurios priklauso Bendrijos kompetencijai, ir nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, kylančių iš šio Susitarimo jų kompetencijai priklausančiose srityse.

110 straipsnis

Šis Susitarimas taikomas teritorijoms, kuriose taikomos Europos bendrijos, Europos anglių ir plieno bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartys laikantis tose sutartyse nustatytų sąlygų, ir Rusijos teritorijai.

111 straipsnis

Šis Susitarimas sudarytas dviem egzemplioriais anglų, danų, graikų, ispanų, italų, olandų, portugalų, prancūzų ir rusų kalbomis. Visi tekstai yra autentiški.

112 straipsnis

Šį Susitarimą Šalys patvirtina laikydamosi savo teisinių procedūrų.

Šis Susitarimas įsigalioja antro mėnesio nuo tos dienos, kai Šalys viena kitai praneša apie pirmoje pastraipoje minėtų procedūrų užbaigimą, pirmą dieną.

Šis Susitarimas, jam įsigaliojus, Bendrijos ir Rusijos santykiams pakeičia, nepažeidžiant 22 straipsnio 1, 3 ir 5 dalių, 1989 m. gruodžio 18 d. Briuselyje pasirašytą Europos ekonominės bendrijos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos susitarimą dėl prekybos ir ekonominio bei komercinio bendradarbiavimo.

+++++ TIFF +++++

Hecho en Corfú, el veinticuatro de junio de mil novecientos noventa y cuatro.Udfærdiget i Corfu den fireogtyvende juni nitten hundrede og fireoghalvfems.Geschehen zu Korfu am vierundzwanzigsten Juni neunzehnhundertvierundneunzig.Έγινε στην Κέρκυρα, στις είκοσι τέσσερις Ιουνίου χίλια εννιακόσια ενενήντα τέσσερα.Done at Corfu on the twenty-fourth day of June in the year one thousand nine hundred and ninety-four.Fait à Corfou, le vingt-quatre juin mil neuf cent quatre-vingt-quatorze.Fatto a Corfù, addì ventiquattro giugno millenovecentonovantaquattro.Gedaan te Korfoe, de vierentwintigste juni negentienhonderd vierennegentig.Feito em Corfu, em vinte e quatro de Junho de mil novecentos e noventa e quatro.

Pour le Royaume de BelgiqueVoor het Koninkrijk BelgiëFür das Königreich Belgien

+++++ TIFF +++++

På Kongeriget Danmarks vegne

+++++ TIFF +++++

Für die Bundesrepublik Deutschland

+++++ TIFF +++++

Για την Ελληνική Δημοκρατία

+++++ TIFF +++++

Por el Reino de España

+++++ TIFF +++++

Pour la République française

+++++ TIFF +++++

Thar cheann Na hÉireannFor Ireland

+++++ TIFF +++++

Per la Repubblica italiana

+++++ TIFF +++++

Pour le Grand-Duché de Luxembourg

+++++ TIFF +++++

Voor het Koninkrijk der Nederlanden

+++++ TIFF +++++

Pela República Portuguesa

+++++ TIFF +++++

For the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland

+++++ TIFF +++++

Por las Comunidades EuropeasFor De Europæiske FællesskaberFür die Europäischen GemeinschaftenΓια τις Ευρωπαϊκές ΚοινότητεςFor the European CommunitiesPour les Communautés européennesPer le Comunità europeeVoor de Europese GemeenschappenPelas Comunidades Europeias

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

[1] Susitarimas, sudarytas vienuolika Europos Sąjungos oficialių kalbų (ispanų, danų, vokiečių, graikų, anglų, prancūzų, italų, olandų, portugalų, suomių, švedų), buvo paskelbtas OL L 327, 1997 11 28, p. 3.Redakcijos čekų, estų, latvių, lietuvių, vengrų, maltiečių, lenkų, slovakų ir slovėnų kalbomis skelbiamos šiame 2004 m. specialaus leidimo tome.

--------------------------------------------------

PRIEDŲ SĄRAŠAS

1 priedas | Buvusios TSRS šalims Rusijos teikiamų pranašumų srityse, kurioms taikomas šis Susitarimas, orientacinis sąrašas (1994 m. sausio mėn.) |

2 priedas | Nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo 15 straipsnio (kiekybiniai apribojimai) |

3 priedas | Bendrijos išlygos pagal 28 straipsnio 2 dalį |

4 priedas | Rusijos išlygos pagal 28 straipsnio 2 dalį |

5 priedas | Tarpvalstybinis paslaugų teikimas Paslaugų, kurioms Šalys suteikia didžiausio palankumo režimą, sąrašas |

6 priedas | Su finansinėmis paslaugomis susijusių sąvokų apibrėžimai |

7 priedas | Finansinės paslaugos |

8 priedas | Nuostatos dėl 34 ir 38 straipsnių |

9 priedas | Nuostatų dėl konkurencijos ir kiekybinių apribojimų įvedimo pereinamasis laikotarpis |

10 priedas | 54 straipsnyje nurodyta intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės apsauga |

PROTOKOLŲ SĄRAŠAS

1 protokolas | dėl anglių ir plieno kontaktinės grupės įsteigimo |

2 protokolas | dėl abipusės administracinės pagalbos, kad būtų tinkamai taikomi muitų teisės aktai |

--------------------------------------------------

BAIGIAMASIS AKTAS

BELGIJOS KARALYSTĖS,

DANIJOS KARALYSTĖS,

VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS,

GRAIKIJOS RESPUBLIKOS,

ISPANIJOS KARALYSTĖS,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS,

AIRIJOS,

ITALIJOS RESPUBLIKOS,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOSIOS HERCOGYSTĖS,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖS,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKOS,

JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS,

EUROPOS BENDRIJOS steigimo sutarties, EUROPOS ANGLIŲ IR PLIENO BENDRIJOS steigimo sutarties ir EUROPOS ATOMINĖS ENERGIJOS BENDRIJOS steigimo sutarties Susitariančiųjų Šalių,

toliau – valstybės narės, bei

EUROPOS BENDRIJOS, EUROPOS ANGLIŲ IR PLIENO BENDRIJOS IR EUROPOS ATOMINĖS ENERGIJOS BENDRIJOS, toliau – Bendrijos, įgaliotieji atstovai

ir

RUSIJOS FEDERACIJOS, toliau – Rusija, įgaliotasis atstovas,

susitikę tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt ketvirtų metų birželio dvidešimt ketvirtą dieną Korfu pasirašyti Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, nustatantį Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystę (toliau – Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas), priėmė šiuos tekstus:

Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas, įskaitant jo priedus ir šiuos protokolus:

1 protokolas dėl anglių ir plieno kontaktinės grupės įsteigimo

2 protokolas dėl abipusės administracinės pagalbos, kad būtų tinkamai taikomi muitų teisės aktai.

Valstybių narių ir Bendrijos įgaliotieji atstovai bei Rusijos įgaliotasis atstovas priėmė toliau išvardytų ir prie šio Baigiamojo akto pridedamų bendrų deklaracijų tekstus:

Bendra deklaracija dėl Susitarimo III dalies ir 94 straipsnio

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 10 straipsnio

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 12 straipsnio

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 17 straipsnio

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 18 straipsnio

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 22 straipsnio 1 dalies antros įtraukos

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 24 straipsnio

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 26, 32 ir 37 straipsnių

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 28 straipsnio

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 29 straipsnio 3 dalies

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 30 straipsnio

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 30 straipsnio a ir g punktų

Bendra deklaracija dėl sąvokos "kontrolė" Susitarimo 30 straipsnio b punkte ir 45 straipsnyje

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 30 straipsnio h punkto trečios pastraipos

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 31 straipsnio

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 34 straipsnio 1 punkto

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 34 ir 38 straipsnių

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 35 straipsnio

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 39 straipsnio 2 dalies c punkto antros pastraipos dėl uostų atvėrimo

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 39 straipsnio 2 dalies c punkto antros pastraipos dėl laivų, plaukiojančių su trečiosios šalies vėliava

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 44 straipsnio

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 46 straipsnio 2 dalies

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 48 straipsnio

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 52 straipsnio

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 53 straipsnio 2.2 punkto

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 54 straipsnio

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 99 straipsnio

Bendra deklaracija dėl Susitarimo101 straipsnio

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 107 straipsnio

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 107 straipsnio 2 dalies

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 2 ir 107 straipsnių

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 112 straipsnio

Bendra deklaracija dėl 2 protokolo 6 straipsnio.

Valstybių narių ir Bendrijos įgaliotieji atstovai bei Rusijos įgaliotasis atstovas taip pat atkreipė dėmesį į šiuos prie Baigiamojo akto pridedamus pasikeitimus laiškais:

Pasikeitimas laiškais dėl Susitarimo 22 straipsnio

Pasikeitimas laiškais dėl Susitarimo 52 straipsnio.

Rusijos įgaliotasis atstovas atkreipė dėmesį į toliau išvardytas ir prie šio Baigiamojo akto pridedamas deklaracijas:

Bendrijos deklaracija dėl Susitarimo 36 straipsnio

Bendrijos deklaracija dėl Susitarimo 54 straipsnio.

Valstybių narių ir Bendrijos įgaliotieji atstovai atkreipė dėmesį į toliau nurodytą ir prie Baigiamojo akto pridedamą deklaraciją:

Rusijos deklaracija dėl Susitarimo 36 straipsnio.

+++++ TIFF +++++

Hecho en Corfú, el veinticuatro de junio de mil novecientos noventa y cuatro.Udfærdiget i Corfu den fireogtyvende juni nitten hundrede og fireoghalvfems.Geschehen zu Korfu am vierundzwanzigsten Juni neunzehnhundertvierundneunzig.Έγινε στην Κέρκυρα, στις είκοσι τέσσερις Ιουνίου χίλια εννιακόσια ενενήντα τέσσερα.Done at Corfu on the twenty-fourth day of June in the year one thousand nine hundred and ninety-four.Fait à Corfou, le vingt-quatre juin mil neuf cent quatre-vingt-quatorze.Fatto a Corfù, addì ventiquattro giugno millenovecentonovantaquattro.Gedaan te Korfoe, de vierentwintigste juni negentienhonderd vierennegentig.Feito em Corfu, em vinte e quatro de Junho de mil novecentos e noventa e quatro.

Pour le Royaume de BelgiqueVoor het Koninkrijk BelgiëFür das Königreich Belgien

+++++ TIFF +++++

På Kongeriget Danmarks vegne

+++++ TIFF +++++

Für die Bundesrepublik Deutschland

+++++ TIFF +++++

Για την Ελληνική Δημοκρατία

+++++ TIFF +++++

Por el Reino de Espańa

+++++ TIFF +++++

Pour la République française

+++++ TIFF +++++

Thar cheann Na hÉireannFor Ireland

+++++ TIFF +++++

Per la Repubblica italiana

+++++ TIFF +++++

Pour le Grand-Duché de Luxembourg

+++++ TIFF +++++

Voor het Koninkrijk der Nederlanden

+++++ TIFF +++++

Pela República Portuguesa

+++++ TIFF +++++

For the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland

+++++ TIFF +++++

Por las Comunidades EuropeasFor De Europæiske FællesskaberFür die Europäischen GemeinschaftenΓια τις Ευρωπαϊκές ΚοινότητεςFor the European CommunitiesPour les Communautés européennesPer le Comunità europeeVoor de Europese GemeenschappenPelas Comunidades Europeias

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

Bendra deklaracija dėl III dalies ir 94 straipsnio

III dalyje ir 94 straipsnyje GATT suprantama kaip 1947 m. Ženevoje pasirašytas Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos su pakeitimais, taikomais šio Susitarimo pasirašymo dieną, jei šalys nesusitars kitaip pagal 90 straipsnį įsteigtoje Bendradarbiavimo taryboje.

--------------------------------------------------

Bendra deklaracija dėl 10 straipsnio

Šalys susitaria, kad 10 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos produktų importo į Rusiją pagal finansines paskolas ir kreditus, suteiktus plėtros ir humanitariniais tikslais, techninei ir humanitarinei pagalbai ir kitus Rusijos ir trečiųjų valstybių ar tarptautinių organizacijų sudarytus, sąlygoms, jei tokios valstybės ar tarptautinės organizacijos reikalauja specialaus režimo tokiam importui.

--------------------------------------------------

Bendra deklaracija dėl 12 straipsnio

III dalyje dėl prekybos prekėmis 12 straipsnis yra skirtas tranzito klausimui. Šalys susitaria, kad 12 straipsnyje aptariama tik prekių vežimo tranzitu laisvė. Ji atitinka įprastinę GATT praktiką. Tranzito klausimas gali būti keliamas būsimose derybose dėl transporto susitarimų, kaip nurodyta 43 straipsnyje.

--------------------------------------------------

Bendra deklaracija dėl 17 straipsnio

Bendrija ir Rusija pareiškia, kad apsaugos straipsnio (17 straipsnio) tekstas nesuteikia GATT apsaugos režimo.

--------------------------------------------------

Bendra deklaracija dėl 18 straipsnio

Susitariama, kad 18 straipsnio ir paskesnės pastraipos nuostatos nėra skirtos ir neturi lėtinti, kliudyti ar trukdyti procedūrai, nustatytai Šalių atitinkamuose teisės aktuose dėl antidempingo ir subsidijų tyrimų.

Šalys susitaria, kad, nepažeidžiant jų teisės aktų ir praktikos, nustatant normalią vertę turi būti deramai atsižvelgiama apskritai, kiekvienu atveju pagal jo privalumus, kai atitinkami gamintojai gali įrodyti savaiminius palyginamuosius pranašumus pagal tokius veiksnius, kaip prieiga prie žaliavų, gamybos procesas, gamybos buvimas arti vartotojų ir specialios produkto savybės.

--------------------------------------------------

Bendra deklaracija dėl 22 straipsnio 1 dalies antros įtraukos

Bendrijos atžvilgiu teisės aktai ir nuostatos, nurodyti 1989 m. susitarimo 6 straipsnyje, apima, inter alia, Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį ir jos įgyvendinimo reglamentus, ypač tų tekstų nuostatas, kurios nurodo Euratomo tiekimo agentūros ir Europos Bendrijų Komisijos teises, įgaliojimus ir pareigas.

--------------------------------------------------

Bendra deklaracija dėl 24 straipsnio

Susitariama, kad sąvoka "šeimos nariai" apibrėžiama pagal atitinkamos priimančios šalies nacionalinius teisės aktus.

--------------------------------------------------

Bendra deklaracija dėl 26, 32 ir 37 straipsnių

Šalys užtikrina, kad vizų ir leidimų gyventi išdavimas pagal valstybių narių ir Rusijos atitinkamai įstatymus ir kitus teisės aktus atliekamas laikantis ESBK Bonos konferencijos baigiamųjų dokumentų principų, ypač siekiant lengvinti skubų verslininkų atvykimą, buvimą ir judėjimą valstybėse narėse ir Rusijoje. Tokios pastangos ypač taikomos svarbiausiam personalui, nurodytam 32 straipsnyje ir tarpvalstybinių paslaugų pardavėjams, nurodytiems 37 straipsnyje, ir užtikrina, kad administracinės procedūros nepanaikintų arba nesumažintų naudos, kurią bet kuri Šalis gauna pagal šiuos Susitarimo straipsnius.

Šalys susitaria, kad šiame kontekste labai svarbu, kad tarp valstybių narių ir Rusijos būtų laiku sudaryti readmisijos (priėmimo atgal) susitarimai.

Bendradarbiavimo taryba reguliariai peržiūri padėties šiose srityse raidą.

--------------------------------------------------

Bendra deklaracija dėl 28 straipsnio

Nepažeisdamos 50 ir 51 straipsnių nuostatų, Šalys susitaria, kad 28 straipsnio 1 ir 4 dalyje paminėti žodžiai "laikantis … įstatymų ir kitų teisės aktų" reiškia, kad kiekviena Šalis gali reglamentuoti bendrovių įsisteigimą steigiant dukterines bendroves ir filialus, kaip apibrėžta 30 straipsnyje, ir filialų veiklą, jei tie įstatymai ir teisės aktai nesukuria išlygų, sudarančių mažiau palankesnį režimą negu tas, kuris atitinkamai suteiktas trečiosios šalies dukterinėms bendrovėms ar filialams.

Nepažeisdamos 3 ir 4 prieduose išvardytų išlygų bei 50 ir 51 straipsnių nuostatų, Šalys susitaria, kad 28 straipsnio 2 ir 3 dalyje paminėti žodžiai "laikantis … įstatymų ir kitų teisės aktų" reiškia, kad kiekviena Šalis gali reglamentuoti bendrovių veiklą savo teritorijoje, jei tie įstatymai ir teisės aktai kitos Šalies bendrovių veiklai nesukuria naujų išlygų, sudarančių mažiau palankesnį režimą negu tas, kuris atitinkamai suteiktas savo bendrovėms arba trečiosios šalies dukterinėms bendrovėms, kuris iš jų geresnis.

--------------------------------------------------

Bendra deklaracija dėl 29 straipsnio 3 dalies

Šalys patvirtina, kad jokia 29 straipsnio 3 dalies nuostata nekliudo Rusijai priimti bet kurias naujas nuostatas ar priemones, kurios nustatytų arba pablogintų diskriminavimą palyginti su padėtimi, esama Susitarimo pasirašymo dieną, dėl sąlygų turinčių poveikio ne Bendrijos bendrovių įsisteigimui jos teritorijoje palyginti su savo pačios bendrovėmis.

--------------------------------------------------

Bendra deklaracija dėl 30 straipsnio

Šalys patvirtina būtinumą užtikrinti, kad 30 straipsnio a ir g punktuose nurodytų licencijų suteikimas:

- būtų grindžiamas objektyviais ir skaidriais kriterijais, tokiais kaip kompetencija ir gebėjimas teikti paslaugą,

- nebūtų labiau apsunkinantis negu reikia siekiant užtikrinti paslaugos kokybę,

- pats netaptų paslaugos teikimo apribojimu.

--------------------------------------------------

Bendra deklaracija dėl 30 straipsnio a ir g punktų

30 straipsnio a punkto antra pastraipa ir g punkto antra pastraipa atsižvelgia į prieigos prie finansinių paslaugų, kaip susitarta pagal šį Susitarimą, specifiką ir neturi poveikio sąvokų "įsisteigimas" ir "veikla" apibrėžimams, kaip jie taikomi finansinėms paslaugoms kitiems tikslams negu šiame Susitarime.

--------------------------------------------------

Bendra deklaracija dėl sąvokos "kontrolė" 30 straipsnio b punkte ir 45 straipsnyje

1. Šalys patvirtina savo bendrą supratimą, kad kontrolės klausimas priklauso nuo konkretaus atvejo faktinių aplinkybių.

2. Bendrovė, pavyzdžiui, laikoma kitos bendrovės "kontroliuojama" ir tokios kitos bendrovės dukterine bendrove, jei:

- tai kitai bendrovei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso dauguma balsavimo teisių, arba

- ta kita bendrovė turi teisę paskirti arba atšaukti daugumą administracinio organo, valdymo organo arba priežiūros organo narių ir tuo pat metu yra akcininkė arba dukterinės bendrovės narė.

3. Abi Šalys laiko 2 dalyje išdėstytus kriterijus nebaigtiniais.

--------------------------------------------------

Bendra deklaracija dėl 30 straipsnio h punkto trečios pastraipos

Atsižvelgdamos į šiuo metu egzistuojančius prekių ir keleivių vežimo vidaus vandens transportu apribojimus, šalys susitaria, kad iki tol, kol tokie apribojimai bus panaikinti, "mišrios įvairių transporto rūšių operacijos, susijusios su kelionės jūra etapu" yra suprantamos kaip tokių operacijų organizavimas.

--------------------------------------------------

Bendra deklaracija dėl 31 straipsnio

31 straipsnio nuostatos leidžia Šalims taikyti bet kokią priemonę, skirtą neleisti trečiosios šalies bendrovei apeiti Šalių priemones dėl tos trečiosios šalies bendrovių įsisteigimo jų atitinkamose teritorijose pasinaudojant bet kokia galimybe, numatyta šiame Susitarime.

--------------------------------------------------

Bendra deklaracija dėl 34 straipsnio 1 dalies

Atsižvelgdamos į Rusijos pateiktus Bendrijai paaiškinimus, kad tam tikrais atžvilgiais ir tam tikriems sektoriams Bendrijos bendrovių Rusijos dukterinėms bendrovėms ir filialams suteikiamas režimas yra geresnis negu Rusijos bendrovėms apskritai suteiktas režimas, t. y. nacionalinis režimas, Šalys susitaria, kad jeigu Rusija nustatytų priemones suvienodinti užsienio bendrovių Rusijos dukterinėms bendrovėms ir filialams taikomą režimą su nacionaliniu režimu, tai negalėtų būti laikoma 34 straipsnio 1 dalyje nurodyto Rusijos įsipareigojimo stengtis pažeidimu.

--------------------------------------------------

Bendra deklaracija dėl 34 ir 38 straipsnių

Šalys susitaria, kad jei kuri nors Šalis manytų, kad kita Šalis 34 straipsnio 2 dalyje arba 38 straipsnio 3 dalyje neteisingai aiškina pasakymus "ženkliai labiau ribojantis", tokia Šalis gali imtis 101 straipsnyje numatytos procedūros.

--------------------------------------------------

Bendra deklaracija dėl 35 straipsnio

Šalys susitaria, kad 35 straipsnio 3 dalies a ir b pastraipose nurodytų rūšių veikla neapima veiklos kaip karjeros.

--------------------------------------------------

Bendra deklaracija dėl 39 straipsnio 2 dalies c punkto antros pastraipos dėl uostų atvėrimo

Remdamasi Rusijos pateikta informacija dėl jos uostų, atvirų užsienio laivams, Bendrija atkreipia dėmesį, kad Rusija ketina ir toliau stengtis didinti užsienio laivams atvirų uostų skaičių. Rusija taip pat atkreipia dėmesį į Bendrijos politiką laikyti atvirus užsienio laivams visus uostus, kurie yra atviri tarptautinei prekybai. Šalys mano, kad uostų atvirumo užsienio laivams laipsnis yra esminis požymis vertinant sąlygas, kurios yra būtinos, kad būtų laisvai teikiamos tarptautinio jūrų transporto paslaugos. Dėl to jos įsipareigoja bent kas dveji metai, rengdamos konsultacijas Bendradarbiavimo taryboje, peržiūrėti užsienio laivams atvirų uostų padėtį. Jei iškiltų rimtų sunkumų palaikant uostą atvirą užsienio laivams, Šalis, kurios teritorijoje yra tas uostas, informuoja apie tai kitą Šalį; pastarosios prašymu rengiamos konsultacijos siekiant užtikrinti, kad bet kokie veiksmai, kurių bus imtasi, kuo mažiausiai paveiktų laisvą tarptautinių jūrų transporto paslaugų teikimą.

--------------------------------------------------

Bendra deklaracija dėl 39 straipsnio 2 dalies c punkto antros pastraipos dėl laivų, plaukiojančių su trečiosios šalies vėliava

Šalys susitaria praėjus penkeriems metams nuo šio Susitarimo įsigaliojimo svarstyti galimybę 39 straipsnio 2 dalies c punkto antrą pastraipą taikyti laivams, plaukiojantiems su trečiosios valstybės vėliava, kuriuos naudoja atitinkamai valstybės narės ar Rusijos laivybos bendrovės arba piliečiai.

--------------------------------------------------

Bendra deklaracija dėl 44 straipsnio

Šiame Susitarime ekonominės integracijos susitarimas yra susitarimas pagal Bendrojo susitarimo dėl prekybos ir paslaugų V straipsnyje nustatytus principus. Šio Susitarimo be kurio aspekto, apimančio ne paslaugų teikimo veiklos sritis, atžvilgiu ekonominės integracijos susitarimas yra susitarimas pagal GATT XXIV straipsnyje nustatytus laisvosios prekybos zonų arba muitų sąjungų kūrimo principus.

--------------------------------------------------

Bendra deklaracija dėl 46 straipsnio 2 dalies

Šalys patvirtina savo bendrą supratimą, kad klausimas, ar tam tikrų rūšių veikla yra susijusi, net ir retkarčiais, su oficialios valdžios naudojimu jų atitinkamose teritorijose, priklauso nuo kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybių. Nagrinėjimas kiekvienu konkrečiu atveju, ar tokių rūšių veikla yra susijusi su:

- teise naudoti fizinius apribojimus, arba

- juridinių funkcijų atlikimu, arba

- teise vienašališkai įteisinti privalomas nuostatas,

padės nustatyti atsakymą į tokį klausimą.

--------------------------------------------------

Bendra deklaracija dėl 48 straipsnio

Pats faktas, kad tam tikrų Šalių fiziniams asmenims reikia gauti vizą, o kitų nereikia, yra nelaikomas naudos, gaunamos pagal konkretų susitarimą, panaikinimu arba nesumažinimu.

--------------------------------------------------

Bendra deklaracija dėl 52 straipsnio (sąvokų apibrėžimai)

"Einamieji mokėjimai"

Einamieji mokėjimai – tai mokėjimai, susiję su prekių, paslaugų ar asmenų judėjimu, atliekami pagal normalią tarptautinę verslo praktiką, ir neapima priemonių, kurie iš esmės yra einamojo mokėjimo ir kapitalo pervedimo operacijos derinys, tokių kaip mokėjimų atidėjimai ir avansai, skirti apeiti atitinkamus įstatymus šioje srityje.

Šis apibrėžimas netrukdo Rusijai taikyti arba priimti įstatymus, nustatančius, kad tokie mokėjimai turi būti atliekami per tuos Rusijos bankus, kurie yra gavę atitinkamas Rusijos Federacijos centrinio banko licencijas tokioms operacijoms atlikti laisvai konvertuojama valiuta.

"Tiesioginė investicija"

Tiesioginė investicija – tai investicija, kuria siekiama ilgalaikių ekonominių ryšių su įmone, tokios kaip investicijos, kurios suteikia galimybę turėti veiksmingą įtaką jos valdymui atitinkamoje šalyje nerezidentams arba užsienyje rezidentams:

1) sukuriant ar išplečiant visiškai priklausomą įmonę, filialą ar skyrių, įsigyjant nuosavybės teise esamą įmonę;

2) dalyvaujant naujoje ar esamoje įmonėje;

3) penkerių metų ar ilgesnės trukmės paskola.

"Laisvai konvertuojama valiuta"

Laisvai konvertuojama valiuta – tai bet kuri valiuta, kurią tokia laiko Tarptautinis valiutos fondas.

--------------------------------------------------

Bendra deklaracija dėl 53 straipsnio 2.2. punkto

Pirminiai produktai – tai tie produktai, kurie taip apibūdinti GATT.

--------------------------------------------------

Bendra deklaracija dėl 54 straipsnio

Šalys susitaria, kad šiame Susitarime intelektinė, pramoninė ir komercinė nuosavybė konkrečiai apima autorių teises, įskaitant kompiuterių programų teises, ir gretutines teises, patentus, pramoninį dizainą, geografines nuorodas, įskaitant kilmės pavadinimus, prekės ir paslaugos ženklus, integruotų grandinių topografijas, taip pat apsaugą nuo nesąžiningos konkurencijos, kaip nurodyta Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos ir neatskleistos informacijos apsaugos 10a straipsnyje.

--------------------------------------------------

Bendra deklaracija dėl 99 straipsnio

Šalys susitaria, kad 99 straipsnyje nustatytų priemonių nesiimama siekiant iškreipti konkurenciją atitinkamose rinkose ir tokiu būdu teikti apsaugą vidaus produkcijai.

--------------------------------------------------

Bendra deklaracija dėl 101 straipsnio

Šalys ragina Bendradarbiavimo tarybą nedelsiant išnagrinėti procedūrines taisykles, kurios galėtų būti naudingos ginčams pagal šį Susitarimą spręsti.

--------------------------------------------------

Bendra deklaracija dėl 107 straipsnio

Šalys, siekdamos teisingo aiškinimo ir praktinio taikymo, bendru sutarimu susitaria, kad Susitarimo 107 straipsnyje vartojamas pasakymas "ypatingos skubos atvejai" reiškia atvejus, kai viena iš Šalių padaro esminį šio Susitarimo pažeidimą. Esminį Susitarimo pažeidimą sudaro:

a) atsisakymas vykdyti Susitarimą, kurio neleidžia bendros tarptautinės teisės normos; arba

b) esminio Susitarimo elemento, nustatyto 2 straipsnyje, pažeidimas.

--------------------------------------------------

Bendra deklaracija dėl 107 straipsnio 2 dalies

Šalys susitaria, kad "atitinkamos priemonės", nurodytos 107 straipsnio 2 dalyje, yra priemonės, kurių imamasi pagal tarptautinę teisę.

Jei Šalis imasi priemonės "ypatingos skubos atveju", kaip nustatyta 107 straipsnio 2 dalyje, kita Šalis gali imtis procedūros, nustatytos 101 straipsnyje.

--------------------------------------------------

Bendra deklaracija dėl 2 ir 107 straipsnių

Šalys pareiškia, kad nuorodos į pagarbą žmogaus teisėms, sudarančią esminį Susitarimo elementą, ir į ypatingos skubos atvejus įtraukimas į Susitarimą išplaukia iš:

- Bendrijos politikos žmogaus teisių srityje laikantis 1992 m. gegužės 11 d. Tarybos deklaracijos, kuri numato šios nuorodos įtraukimą į Bendrijos ir jos ESBK partnerių bendradarbiavimo ar asociacijos susitarimus, taip pat

- Rusijos politikos šioje srityje, ir

- abiejų Šalių ištikimybės atitinkamiems įsipareigojimams, kylantiems iš Helsinkio Baigiamojo akto ir Paryžiaus Chartijos naujai Europai.

--------------------------------------------------

Bendra deklaracija dėl 112 straipsnio

Šalys patvirtina, kad, nors šis Susitarimas pakeičia 1989 m. gruodžio 18 d. susitarimą dėl Šalių santykių, Susitarimas neatmeta ir kitaip nepaveikia jokių priemonių, kurių buvo imtasi iki šio Susitarimo įsigaliojimo, ar susitarimų, sudarytų tarp jų iki tos datos laikantis 1989 m. susitarimo, tokiose priemonėse ar susitarimuose nustatytomis sąlygomis ir taikymo laikotarpiui.

--------------------------------------------------

Bendra deklaracija dėl 2 protokolo 6 straipsnio

1. Šalys susitaria imtis būtinų priemonių, kad padėtų viena kitai, kaip nustatyta šiame protokole ir nedelsiant, dėl toliau nurodytų prekių judėjimų:

a) ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų įtaisų judėjimo;

b) meno ir senovinių daiktų, turinčių vienai iš Šalių istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę, judėjimo;

c) nuodingų prekių, taip pat medžiagų, pavojingų aplinkai ir visuomenės sveikatai, judėjimo;

d) jautriųjų ir strateginių prekių, kurioms taikomi netarifiniai apribojimai pagal Šalių sutartus sąrašus, judėjimo.

2. Šalys susitaria, jei leidžia pagrindiniai jų atitinkamų teisinių sistemų principai, imtis būtinų priemonių, kad būtų galima atitinkamai naudoti kontroliuojamo pristatymo būdą remiantis abipusiškai sutartomis įgyvendinimo nuostatomis, jų priimtomis šiame protokole nustatyta tvarka.

3. Šalys susitaria imtis visų būtinų priemonių pagal savo atitinkamus teisės aktus, kad

- pateiktų visus dokumentus,

- praneštų apie visus sprendimus,

patenkančius į šio Susitarimo taikymo sritį, adresatui, gyvenančiam ar įsisteigusiam jų atitinkamose teritorijose remiantis abipusiškai sutartomis įgyvendinimo nuostatomis, jų priimtomis šiame protokole nustatyta tvarka. Tokiu atveju taikoma 5 straipsnio 3 dalis.

4. Šalys susitaria, kad, kai prašomoji institucija negali veikti savarankiškai, administracinis departamentas, kuriam ši institucija prašymą perdavė, jį vykdo tomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos prašomajai institucijai.

--------------------------------------------------

PASIKEITIMAS LAIŠKAIS

dėl 22 straipsnio

A. Rusijos laiškas

Gerbiamasis Pone,

Šio laiško tikslas – patvirtinti, kad dėl prekybos branduolinėmis medžiagomis pagal šiandien pasirašyto Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo 22 straipsnį, mes esame susitarę dėl to, kas išdėstyta toliau:

Rusija ketina būti stabilia, patikima ir ilgalaike branduolinių medžiagų tiekėja Bendrijai, ir Bendrija tą ketinimą pripažįsta. Rusijos Vyriausybė atkreipia dėmesį į tai, kad Bendrija laiko Rusiją, ypač tiekimo politikos branduolinės energijos srityje tikslais, tiekimo šaltiniu, kuris yra atskiras ir skirtingas nuo kitų tiekėjų.

Kad būtų išvengta prekybos sunkumų, reguliariai arba paprašius rengiamos konsultacijos dėl prekybos branduolinėmis medžiagos tarp Rusijos ir Bendrijos pokyčių. Šios konsultacijos galėtų būti nuolatiniu ir įprastiniu dialogu dėl rinkos pokyčių ir prognozių.

Konsultacijos rengiamos 92 straipsnio pagrindais.

Kaip numatyta Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo 13 straipsnyje, 1989 m. susitarimo 6 straipsnyje nurodyti teisės aktai įgyvendinami vienodai, nešališkai ir teisingai.

Primenu mūsų bendrą siekimą visomis praktiškai įmanomomis priemonėmis sudaryti palankias sąlygas vykstančiam branduoliniam nusiginklavimui. Esame susitarę imtis visų reikiamų veiksmų rengti konsultacijas su visomis suinteresuotomis šalimis, jei pasirodytų, kad atitinkamų dvišalių ir daugiašalių susitarimų įgyvendinimas daro arba gali padaryti esminę žalą Šalių galimybėms.

Siūlau, kad šis laiškas ir Jūsų atsakymas sudarytų mūsų oficialų susitarimą.

Reiškiu Jums savo didžią pagarbą.

Rusijos Federacijos Vyriausybės vardu

B. Bendrijos laiškas

Gerbiamasis Pone,

Ačiū už Jūsų šios dienos raštą, kuriame rašoma:

"Šio laiško tikslas – patvirtinti, kad dėl prekybos branduolinėmis medžiagomis pagal šiandien pasirašyto Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo 22 straipsnį, mes esame susitarę dėl to, kas išdėstyta toliau:

Rusija ketina būti stabilia, patikima ir ilgalaike branduolinių medžiagų tiekėja Bendrijai, ir Bendrija tą ketinimą pripažįsta. Rusijos Vyriausybė atkreipia dėmesį į tai, kad Bendrija laiko Rusiją, ypač tiekimo politikos branduolinės energijos srityje tikslais, tiekimo šaltiniu, kuris yra atskiras ir skirtingas nuo kitų tiekėjų.

Kad būtų išvengta prekybos sunkumų, reguliariai arba paprašius rengiamos konsultacijos dėl prekybos branduolinėmis medžiagos tarp Rusijos ir Bendrijos pokyčių. Šios konsultacijos galėtų būti nuolatiniu ir įprastiniu dialogu dėl rinkos pokyčių ir prognozių.

Konsultacijos rengiamos 92 straipsnio pagrindais.

Kaip numatyta Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo 13 straipsnyje, 1989 m. susitarimo 6 straipsnyje nurodyti teisės aktai įgyvendinami vienodai, nešališkai ir teisingai.

Primenu mūsų bendrą siekimą visomis praktiškai įmanomomis priemonėmis sudaryti palankias sąlygas vykstančiam branduoliniam nusiginklavimui. Esame susitarę imtis visų reikiamų veiksmų rengti konsultacijas su visomis suinteresuotomis šalimis, jei pasirodytų, kad atitinkamų dvišalių ir daugiašalių susitarimų įgyvendinimas daro arba gali padaryti esminę žalą Šalių galimybėms.

Siūlau, kad šis laiškas ir Jūsų atsakymas sudarytų mūsų oficialų susitarimą."

Patvirtinu, kad Jūsų laiškas ir mano atsakymas sudaro mūsų oficialų susitarimą.

Reiškiu Jums savo didžią pagarbą.

Europos Bendrijų vardu

--------------------------------------------------

PASIKEITIMAS LAIŠKAIS

dėl 52 straipsnio

A. Rusijos laiškas

Gerbiamasis Pone,

Dėl Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo 52 straipsnio patvirtinu, kad jokia šio straipsnio nuostata neturi būti aiškinama kaip Bendrijos rezidentams ribojanti Bendrijos rezidentų Rusijoje padarytų investicijų pervedimą į užsienį, įskaitant bet kuriuos kompensacinius mokėjimus, kylančius iš tokių priemonių, kaip eksproprijavimas, nacionalizavimas, arba panašaus poveikio priemonių, ir bet kokio iš to atsirandančio pelno.

Siūlau, kad šis laiškas ir Jūsų atsakymas sudarytų mūsų oficialų susitarimą.

Reiškiu Jums savo didžią pagarbą.

Rusijos Federacijos Vyriausybės vardu

B. Bendrijos laiškas

Gerbiamasis Pone,

Ačiū už Jūsų šios dienos raštą, kuriame rašoma:

"Dėl Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo 52 straipsnio patvirtinu, kad jokia šio straipsnio nuostata neturi būti aiškinama kaip Bendrijos rezidentams ribojanti Bendrijos rezidentų Rusijoje padarytų investicijų pervedimą į užsienį, įskaitant bet kuriuos kompensacinius mokėjimus, kylančius iš tokių priemonių, kaip eksproprijavimas, nacionalizavimas, arba panašaus poveikio priemonių, ir bet kokio iš to atsirandančio pelno.

Siūlau, kad šis laiškas ir Jūsų atsakymas sudarytų mūsų oficialų susitarimą."

Patvirtinu, kad Jūsų laiškas ir mano atsakymas sudaro mūsų oficialų susitarimą.

Reiškiu Jums savo didžią pagarbą.

Europos Bendrijų vardu

--------------------------------------------------

Bendrijos deklaracija dėl 36 straipsnio

Bendrija pareiškia, kad 36 straipsnyje nurodytas tarpvalstybinis paslaugų teikimas nereiškia paslaugų teikėjo judėjimo į šalies, kuriai paslauga skirta, teritoriją, nei paslaugos gavėjo judėjimo į šalies, iš kurios ta paslauga ateina, teritoriją.

--------------------------------------------------

Bendrijos deklaracija dėl 54 straipsnio

Susitarimo nuostatos nepažeidžia Europos bendrijos ir jos valstybių narių kompetencijų intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės reikaluose.

--------------------------------------------------

Rusijos deklaracija dėl 36 straipsnio

Rusija pareiškia, kad teikėjais Bendrijos deklaracijoje dėl 36 straipsnio negalėtų būti laikomi fiziniai asmenys, kurie yra Bendrijos arba Rusijos įmonės atstovai ir prašo laikino atvykimo, kad vestų derybas dėl tarpvalstybinio paslaugų pardavimo arba sudarytų susitarimus parduoti tarpvalstybines paslaugas tai įmonei.

--------------------------------------------------

Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, nustatančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystę, pasirašymo protokolas

Belgijos Karalystės, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Airijos, Italijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės, Portugalijos Respublikos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Europos bendrijos, Europos anglių ir plieno bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos įgaliotieji atstovai ir Rusijos Federacijos įgaliotieji atstovai pasirašė Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą tarp Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos 1994 m. birželio 24 d. Korfu.

Ta proga Prancūzijos Respublika paskelbė šią deklaraciją:

"Prancūzijos Respublika pažymi, kad Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas su Rusijos Federacija netaikomas su Europos bendrija susijusioms užjūrio šalims ir teritorijoms pagal Europos bendrijos steigimo sutartį."

Ši deklaracija buvo pateikta susipažinti Rusijos Federacijai, kuri dėl jos neprieštaravo.

Šis protokolas bus paskelbtas Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

--------------------------------------------------