Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 02013R0231-20220801

    Consolidated text: 2012 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 231/2013, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES nuostatos dėl išimčių, bendrųjų veiklos sąlygų, depozitoriumų, finansinio sverto, skaidrumo ir priežiūros (Tekstas svarbus EEE)Tekstas svarbus EEE

    ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2013/231/2022-08-01

    02013R0231 — LT — 01.08.2022 — 002.001


    Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

    ►B

    KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 231/2013

    2012 m. gruodžio 19 d.

    kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES nuostatos dėl išimčių, bendrųjų veiklos sąlygų, depozitoriumų, finansinio sverto, skaidrumo ir priežiūros

    (Tekstas svarbus EEE)

    (OL L 083 2013.3.22, p. 1)

    Iš dalies keičiamas:

     

     

    Oficialusis leidinys

      Nr.

    puslapis

    data

    ►M1

    KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2018/1618 2018 m. liepos 12 d.

      L 271

    1

    30.10.2018

    ►M2

    KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2021/1255 2021 m. balandžio 21 d.

      L 277

    11

    2.8.2021




    ▼B

    KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 231/2013

    2012 m. gruodžio 19 d.

    kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES nuostatos dėl išimčių, bendrųjų veiklos sąlygų, depozitoriumų, finansinio sverto, skaidrumo ir priežiūros

    (Tekstas svarbus EEE)



    I

    SKYRIUS

    APIBRĖŽTYS

    1 straipsnis

    Apibrėžtys

    Be Direktyvos 2011/61/ES 2 straipsnyje pateiktų apibrėžčių, šiame reglamente vartojamos šios apibrėžtys:

    1)

    kapitalo įsipareigojimas – sutartinis investuotojo įsipareigojimas alternatyvaus investavimo fondo valdytojo (AIFV) prašymu suteikti alternatyvaus investavimo fondui (AIF) sutartos sumos investiciją;

    2)

    atitinkamas asmuo –

    bet kuris iš šių asmenų, kai kalbama apie AIFV:

    a) 

    AIFV direktorius, partneris ar jam prilygstantis asmuo arba vadovas;

    b) 

    AIFV darbuotojas, taip pat bet koks kitas fizinis asmuo, kurio paslaugomis gali naudotis arba kurias kontroliuoja AIFV ir kuris dalyvauja AIFV teikiant kolektyvinio portfelio valdymo paslaugas;

    c) 

    fizinis arba juridinis asmuo, kuris tiesiogiai dalyvauja teikiant paslaugas AIFV pagal funkcijų perdavimo tretiesiems asmenims susitarimą, kad AIFV galėtų teikti kolektyvinio portfelio valdymo paslaugas;

    3)

    vyresnioji vadovybė – asmuo ar asmenys, kurie veiksmingai vadovauja AIFV veiklai pagal Direktyvos 2011/61/ES 8 straipsnio 1 dalies c punktą, ir, jei yra, valdymo organo vykdomasis narys ar vykdomieji nariai;

    4)

    valdymo organas – AIFV organas, turintis įgaliojimus priimti galutinius sprendimus ir atliekantis priežiūros ir valdymo funkcijas arba tik valdymo funkciją, jei šios dvi funkcijos yra atskirtos;

    5)

    specialusis susitarimas – tiesiogiai su AIF turto nelikvidumu susijęs susitarimas, kuris turi poveikį konkrečioms investuotojų į tam tikro tipo AIF investicinius vienetus ar akcijas turimoms išpirkimo teisėms ir kuris yra specialiai sukurtas arba nuo paprastų investuotojų išpirkimo teisių atskiras susitarimas;

    ▼M2

    6)

    tvarumo rizika – tvarumo rizika, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/2088 ( 1 ) 2 straipsnio 22 punkte;

    7)

    tvarumo veiksniai – tvarumo veiksniai, apibrėžti Reglamento (ES) 2019/2088 2 straipsnio 24 punkte.

    ▼B



    II

    SKYRIUS

    BENDROSIOS NUOSTATOS



    1

    SKIRSNIS

    Valdomo turto apskaičiavimas

    (Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalis)

    2 straipsnis

    Bendros valdomo turto vertės apskaičiavimas

    1.  

    Kad galėtų pasinaudoti Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtimi, AIFV:

    a) 

    nustato visus AIF, kurių išorės valdytoju jis yra paskirtas, arba AIF, kurių valdytojas jis yra, jei pagal AIF teisinę formą valdymas gali būti vidinis, pagal Direktyvos 2011/61/ES 5 straipsnį;

    b) 

    nustato kiekvieno valdomo AIF turto portfelį ir pagal vertinimo taisykles, nustatytas pagal šalies, kurioje AIF yra įsteigtas, teisę ir (arba) AIF taisykles arba steigimo dokumentus, nustato atitinkamą valdomo turto, įskaitant visą turtą, įgytą naudojant finansinį svertą, vertę;

    c) 

    agreguoja nustatytas visų valdomų AIF valdomo turto vertes ir gautą bendrą valdomo turto vertę palygina su atitinkama riba, nustatyta Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalyje.

    2.  
    Taikant 1 dalį, į skaičiavimus neįtraukiami kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektai (KIPVPS), kurių atžvilgiu AIFV veikia kaip paskirta valdymo įmonė pagal Direktyvą 2009/65/EB.

    Taikant 1 dalį, į skaičiavimus įtraukiami AIFV valdomi AIF, kurių atžvilgiu AIFV yra perdavęs funkcijas pagal Direktyvos 2011/61/ES 20 straipsnį. Tačiau į skaičiavimus neįtraukiami AIF, kuriuos AIFV valdo kaip funkcijų perėmėjas, portfeliai.

    3.  
    Apskaičiuojant bendrą valdomo turto vertę, kiekviena išvestinės finansinės priemonės pozicija, įskaitant į perleidžiamuosius vertybinius popierius įterptas išvestines finansines priemones, yra konvertuojama į lygiavertę tos išvestinės finansinės priemonės bazinio turto poziciją naudojant 10 straipsnyje nustatytas konvertavimo metodikas. Tuomet apskaičiuojant bendrą valdomo turto vertę naudojama tos lygiavertės pozicijos absoliučioji vertė.
    4.  
    Kai AIF investuoja į kitus AIF, kuriuos valdo tas pats iš išorės paskirtas AIFV, ta investicija gali būti neįtraukiama į AIFV valdomo turto skaičiavimus.
    5.  
    Kai vienas vidinio ar išorinio valdymo AIF padalinys investuoja į kitą to AIF padalinį, ta investicija gali būti neįtraukiama į AIFV valdomo turto skaičiavimus.
    6.  
    Bendra valdomo turto vertė pagal 1–4 dalis apskaičiuojama bent kartą per metus naudojant naujausias turimas turto vertes. Naujausia turima kiekvieno AIF turto vertė nustatoma per dvylika mėnesių iki ribos apskaičiavimo pagal pirmą šios dalies sakinį datos. AIFV nustato ribos apskaičiavimo datą ir ją taiko nuosekliai. Jei pasirinkta data vėliau keičiama, tai turi būti pagrindžiama kompetentingai institucijai. Pasirinkdamas ribos apskaičiavimo datą, AIFV atsižvelgia į valdomo turto vertinimo laiką ir dažnumą.

    3 straipsnis

    Nuolatinė valdomo turto stebėsena

    AIFV nustato, įgyvendina ir taiko nuolatinio bendros valdomo turto vertės stebėjimo procedūras. Stebėsena rodo atnaujintą valdomo turto apžvalgą ir apima pasirašymo ir išpirkimo veiklos arba, jei taikoma, kapitalo įsipareigojimų panaudojimo, kapitalo paskirstymo ir kiekvieno AIF vardu investuoto turto vertės stebėjimą.

    Siekiant įvertinti, ar reikia dažniau apskaičiuoti bendrą valdomo turto vertę, atsižvelgiama į bendros valdomo turto vertės artumą Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalyje nustatytai ribai ir numatomą pasirašymo ir išpirkimo veiklą.

    4 straipsnis

    Atsitiktinis ribos pažeidimas

    1.  
    AIFV vertina situacijas, kai bendra valdomo turto vertė viršija atitinkamą ribą, kad nustatytų, ar jos yra laikino pobūdžio.
    2.  
    Kai bendra valdomo turto vertė viršija atitinkamą ribą ir, AIFV vertinimu, situacija nėra laikino pobūdžio, AIFV nedelsdamas praneša kompetentingai institucijai, kad situacija nelaikoma laikino pobūdžio situacija, ir per 30 kalendorinių dienų kreipiasi veiklos leidimo pagal Direktyvos 2011/61/ES 7 straipsnį.
    3.  
    Kai bendra valdomo turto vertė viršija atitinkamą ribą ir, AIFV vertinimu, situacija yra laikino pobūdžio, AIFV nedelsdamas praneša kompetentingai institucijai, kad situacija laikoma laikino pobūdžio situacija. Pranešime pateikiama AIFV vertinimą, kad situacija yra laikino pobūdžio, patvirtinanti informacija, įskaitant situacijos aprašą ir priežasčių, kodėl ji laikoma laikina, paaiškinimą.
    4.  
    Situacija nelaikoma laikino pobūdžio situacija, jei yra tikimybė, kad ji truks ilgiau nei tris mėnesius.
    5.  
    Praėjus trims mėnesiams nuo datos, kai bendra valdomo turto vertė viršijo atitinkamą ribą, AIFV perskaičiuoja bendrą valdomo turto vertę siekdamas įrodyti, kad ji nebeviršija atitinkamos ribos, arba kompetentingai institucijai įrodyti, kad situacija, dėl kurios valdomas turtas viršijo ribą, yra išspręsta ir prašyti AIFV veiklos leidimo nereikia.

    5 straipsnis

    Registruojantis teiktina informacija

    1.  
    Laikydamiesi Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 3 dalies b punkto reikalavimo, AIFV kompetentingoms institucijoms praneša bendrą valdomo turto vertę, apskaičiuotą 2 straipsnyje nustatyta tvarka.
    2.  

    Laikydamiesi Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 3 dalies c punkto reikalavimo, AIFV pateikia kiekvieno AIF siūlymo dokumentą, atitinkamą siūlymo dokumento ištrauką arba bendrą investavimo strategijos aprašą. Atitinkama siūlymo dokumento ištrauka ir investavimo strategijos aprašas apima bent šią informaciją:

    a) 

    pagrindines turto, į kurį AIF gali investuoti, kategorijas;

    b) 

    pramonės, geografinius ar kitus rinkos sektorius arba konkrečias turto klases, kuriems investavimo strategijoje skiriama daugiausia dėmesio;

    c) 

    AIF skolinimosi arba finansinio sverto politikos aprašą.

    3.  
    Informacija, kurią AIFV turi teikti pagal Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 3 dalies d punktą, nurodyta šio reglamento 110 straipsnio 1 dalyje. Ji teikiama pagal pro forma ataskaitos šabloną, pateiktą IV priede.
    4.  
    Pagal Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 3 dalies d punktą surinkta informacija Sąjungos kompetentingos institucijos dalijasi tarpusavyje, su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI) ir Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV), kai tai būtina jų pareigoms vykdyti.
    5.  
    Informacija, kurios reikalaujama registruojantis, atnaujinama ir teikiama kartą per metus. Dėl priežasčių, susijusių su pasinaudojimu įgaliojimais pagal Direktyvos 2011/61/ES 46 straipsnį, kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad AIFV informaciją, nurodytą Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnyje, teiktų dažniau.



    2

    SKIRSNIS

    Finansinio sverto apskaičiavimas

    (Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 3 dalis)

    6 straipsnis

    Bendrosios nuostatos dėl finansinio sverto apskaičiavimo

    1.  
    AIF finansinis svertas yra išreikštas kaip AIF pozicijos ir jo grynojo turto vertės santykis.
    2.  
    AIFV savo valdomų AIF poziciją apskaičiuoja pagal 7 straipsnyje nustatytą bendrąjį metodą ir 8 straipsnyje nustatytą įsipareigojimų metodą.

    Atsižvelgdama į rinkos pokyčius ne vėliau kaip 2015 m. liepos 21 d. Komisija peržiūri pirmoje pastraipoje nurodytus apskaičiavimo metodus, kad nuspręstų, ar šie metodai pakankami ir tinkami visų tipų AIF, ar reikėtų parengti papildomą ir neprivalomą finansinio sverto apskaičiavimo metodą.

    3.  
    Visų finansinių ar teisinių struktūrų, kuriose dalyvauja atitinkamo AIF kontroliuojami tretieji asmenys, pozicija yra įtraukiama į pozicijos skaičiavimus, kai minėtos struktūros yra specialiai sukurtos tam, kad tiesiogiai ar netiesiogiai didintų poziciją AIF mastu. AIF, kurių pagrindinė investavimo politika yra įgyti į biržos sąrašus neįtrauktų bendrovių ar emitentų kontrolę, atveju AIFV į finansinio sverto skaičiavimus neįtraukia pozicijos, kuri yra tų į biržos sąrašus neįtrauktų bendrovių ir emitentų mastu, jei AIF arba AIF vardu veikiantis AIFV neturi padengti galimų nuostolių, viršijančių jo investiciją į atitinkamą bendrovę ar emitentą.
    4.  
    AIFV neįtraukia sudarytų skolinimosi susitarimų, jei jie yra laikino pobūdžio ir visiškai padengti sutartiniais AIF investuotojų kapitalo įsipareigojimais.
    5.  
    AIFV turi tinkamai dokumentais įformintas procedūras, kaip apskaičiuoti kiekvieno jo valdomo AIF poziciją pagal bendrąjį metodą ir įsipareigojimų metodą. Apskaičiavimas laikui bėgant nesikeičia.

    7 straipsnis

    Bendrasis AIF pozicijos apskaičiavimo metodas

    Pagal bendrąjį metodą apskaičiuotą AIF poziciją sudaro visų pozicijų, įvertintų pagal Direktyvos 2011/61/ES 19 straipsnį ir visus pagal jį priimtus deleguotuosius aktus, absoliučiųjų verčių suma.

    Apskaičiuodamas AIF poziciją pagal bendrąjį metodą, AIFV:

    a) 

    atmeta pinigų ir pinigų ekvivalentų, kurie yra labai likvidžios investicijos, laikomos bazine AIF valiuta, kurie lengvai konvertuojami į žinomą pinigų sumą, kuriems kyla nereikšminga vertės pokyčio rizika ir kurių grąža ne didesnė negu trijų mėnesių aukštos kokybės Vyriausybės obligacijos norma, vertes;

    b) 

    konvertuoja išvestines finansines priemones į lygiavertę jų bazinio turto poziciją taikydamas 10 straipsnyje nustatytas konvertavimo metodikas ir I priedo 4–9 ir 14 punktuose nustatytus metodus;

    c) 

    atmeta pasiskolintas pinigines lėšas, kurios lieka pinigai arba pinigų ekvivalentai, kaip nurodyta a punkte, kai ta mokėtina suma yra žinoma;

    d) 

    įtraukia poziciją, atsiradusią dėl pasiskolintų piniginių lėšų reinvestavimo, išreikštą didesniąja iš šių verčių: realizuotos investicijos rinkos verte arba bendra pasiskolintų pinigų suma, kaip nurodyta I priedo 1 ir 2 punktuose;

    e) 

    įtraukia pozicijas, susijusias su atpirkimo ar atvirkštinio atpirkimo susitarimais ir vertybinių popierių skolinimo ar skolinimosi arba kitais susitarimais pagal I priedo 3 ir 10–13 punktus.

    8 straipsnis

    AIF pozicijos apskaičiavimo įsipareigojimų metodas

    1.  
    Pagal įsipareigojimų metodą apskaičiuotą AIF poziciją sudaro visų pozicijų, įvertintų pagal Direktyvos 2011/61/ES 19 straipsnį ir jo atitinkamus deleguotuosius aktus, absoliučiųjų verčių suma, atsižvelgiant į 2–9 dalyse numatytus kriterijus.
    2.  

    Apskaičiuodamas AIF poziciją pagal įsipareigojimų metodą, AIFV:

    a) 

    konvertuoja kiekvienos išvestinės finansinės priemonės poziciją į lygiavertę tos išvestinės finansinės priemonės bazinio turto poziciją taikydamas 10 straipsnyje ir II priedo 4–9 ir 14 punktuose nustatytas konvertavimo metodikas;

    b) 

    taiko užskaitos ir apsidraudimo susitarimus;

    c) 

    apskaičiuoja poziciją, atsiradusią reinvestavus pasiskolintas sumas, kai dėl tokio reinvestavimo padidėja AIF pozicija, kaip apibrėžta I priedo 1 ir 2 punktuose;

    d) 

    į skaičiavimus įtraukia kitus susitarimus pagal I priedo 3 ir 10–13 punktus.

    3.  

    Apskaičiuojant AIF poziciją pagal įsipareigojimų metodą:

    a) 

    užskaitos susitarimai apima išvestinių finansinių priemonių arba vertybinių popierių pozicijų sandorių, susijusių su tuo pačiu baziniu turtu, derinius, išvestinių finansinių priemonių atveju nepriklausomai nuo išvestinių finansinių priemonių termino, kai tie išvestinių finansinių priemonių arba vertybinių popierių pozicijų sandoriai sudaromi vieninteliu tikslu panaikinti riziką, susijusią su pozicijomis, kurios prisiimamos per kitų išvestinių finansinių priemonių arba vertybinių popierių pozicijas;

    b) 

    apsidraudimo susitarimai apima išvestinių finansinių priemonių arba vertybinių popierių pozicijų sandorių, nebūtinai susijusių su tuo pačiu baziniu turtu, derinius, kai tie išvestinių finansinių priemonių arba vertybinių popierių pozicijų sandoriai sudaromi vieninteliu tikslu kompensuoti riziką, susijusią su pozicijomis, kurios prisiimamos per kitų išvestinių finansinių priemonių arba vertybinių popierių pozicijas.

    4.  

    Nukrypstant nuo 2 dalies, išvestinė finansinė priemonė nekonvertuojama į lygiavertę bazinio turto poziciją, jei ji turi visus šiuos požymius:

    a) 

    AIF portfelyje laikomo finansinio turto rezultatus ji apkeičia kito susijusio finansinio turto rezultatais;

    b) 

    ji visiškai kompensuoja AIF portfelyje laikomo apkeisto turto riziką taip, kad AIF rezultatai nepriklauso nuo apkeisto turto rezultatų;

    c) 

    ji neapima papildomų neprivalomų ypatybių, finansinio sverto išlygų ar kitos papildomos rizikos, palyginti su tiesioginiu susijusio finansinio turto valdymu.

    5.  

    Nukrypstant nuo 2 dalies, išvestinė finansinė priemonė nekonvertuojama į lygiavertę bazinio turto poziciją apskaičiuojant poziciją pagal įsipareigojimų metodą, jei ji atitinka abi šias sąlygas:

    a) 

    bendras AIF išvestinės finansinės priemonės, susijusios su finansiniu turtu ir pinigais, kurie investuojami į pinigų ekvivalentus, kaip apibrėžta 7 straipsnio a punkte, turėjimas yra lygiavertis konkretaus finansinio turto ilgosios pozicijos turėjimui;

    b) 

    išvestinė finansinė priemonė nesukuria papildomos pozicijos ir finansinio sverto ar rizikos.

    6.  

    Apskaičiuojant AIF poziciją, į apsidraudimo susitarimus atsižvelgiama tik tuomet, jei jie atitinka visas šias sąlygas:

    a) 

    pozicijomis, susijusiomis su apsidraudimu, nesiekiama generuoti grąžos ir kompensuojama bendroji ir specifinė rizika;

    b) 

    AIF mastu sumažinama rinkos rizika ir tą sumažėjimą galima patikrinti;

    c) 

    su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusi bendroji ir specifinė rizika, jei yra, yra kompensuojama;

    d) 

    apsidraudimo susitarimai yra susiję su tos pačios klasės turtu;

    e) 

    jie yra rezultatyvūs nepalankiausiomis rinkos sąlygomis.

    7.  
    Laikantis 6 dalies, išvestinės finansinės priemonės, kurios naudojamos apsidrausti nuo valiutos rizikos ir kurios nesukuria papildomos pozicijos, finansinio sverto ar kitos rizikos, nėra įtraukiamos į skaičiavimus.
    8.  

    AIFV pozicijas tarpusavyje užskaito šiais atvejais:

    a) 

    išvestinių finansinių priemonių tarpusavyje, jei jos susijusios su tuo pačiu baziniu turtu, net jei išvestinių finansinių priemonių terminas skirtingas;

    b) 

    išvestinės finansinės priemonės, kurios bazinis turtas yra perleidžiamasis vertybinis popierius, pinigų rinkos priemonė arba kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai, kaip nurodyta Direktyvos 2004/39/EB I priedo C skirsnio 1–3 punktuose, ir to paties atitinkamo bazinio turto tarpusavyje.

    9.  
    AIFV, valdantys AIF, kurie pagal savo pagrindinę investavimo politiką pirmiausia investuoja į palūkanų normos išvestines finansines priemones, taiko specialias trukmės ir užskaitos taisykles, kad atsižvelgtų į koreliaciją tarp terminų segmentų palūkanų normos kreivėje, kaip nustatyta 11 straipsnyje.

    9 straipsnis

    AIF pozicijos didinimo metodai

    Apskaičiuodamas poziciją AIFV taiko I priede nustatytus metodus ten pat nurodytoms situacijoms.

    10 straipsnis

    Išvestinių finansinių priemonių konvertavimo metodikos

    AIFV taiko II priede nustatytas konvertavimo metodikas ten pat nurodytoms išvestinėms finansinėms priemonėms.

    11 straipsnis

    Trukmės ir užskaitos taisyklės

    1.  
    Trukmės ir užskaitos taisykles AIFV taiko apskaičiuodami AIF poziciją pagal 8 straipsnio 9 dalį.
    2.  
    Trukmės ir užskaitos taisyklės nenaudojamos, kai dėl to būtų neteisingai parodytas AIF rizikos pobūdis. Tas užskaitos taisykles taikantys AIFV į savo palūkanų normų strategiją neįtraukia kitų rizikos šaltinių, pvz., kintamumo. Todėl tos užskaitos taisyklės netaikomos palūkanų normos arbitražo strategijose.
    3.  
    Pagal tas trukmės ir užskaitos taisykles negaunamas nepagrįstas finansinio sverto lygis investuojant į trumpalaikes pozicijas. Trumpalaikės palūkanų normos išvestinės finansinės priemonės nėra pagrindinis vidutinės trukmės AIF, taikančio trukmės ir užskaitos taisykles, rezultatų šaltinis.
    4.  
    Palūkanų normos išvestinės finansinės priemonės konvertuojamos į jų lygiavertę bazinio turto poziciją ir tarpusavyje užskaitomos pagal III priedą.
    5.  
    AIF, taikydamas trukmės ir užskaitos taisykles, gali vis tiek naudoti apsidraudimo sistemą. Trukmės ir užskaitos taisyklės gali būti taikomos tik toms palūkanų normos išvestinėms finansinėms priemonėms, kurios neįtrauktos į apsidraudimo susitarimus.



    3

    SKIRSNIS

    Papildomos nuosavos lėšos ir profesinės civilinės atsakomybės draudimas

    (Direktyvos 2011/61/ES 9 straipsnio 7 dalis ir 15 straipsnis)

    12 straipsnis

    Profesinės atsakomybės rizika

    1.  
    Profesinės atsakomybės rizika, kurią reikia padengti pagal Direktyvos 2011/61/ES 9 straipsnio 7 dalį, yra atitinkamo asmens aplaidžiai vykdomos veiklos, už kurią AIFV tenka teisinė atsakomybė, sukeltų nuostolių ar žalos rizika.
    2.  

    Profesinės atsakomybės rizika, kaip apibrėžta 1 dalyje, apima toliau nurodytą riziką, bet ja neapsiriboja:

    a) 

    dokumentų, kuriais įrodoma AIF turto nuosavybės teisė, praradimo;

    b) 

    neteisingų duomenų arba klaidingų pranešimų teikimo AIF arba jo investuotojams;

    c) 

    veiksmų, klaidų ar neveikimo, dėl kurių pažeidžiama:

    i) 

    teisinės ir teisės aktais nustatytos prievolės;

    ii) 

    profesionalumo ir apdairumo pareiga AIF ir jo investuotojų atžvilgiu;

    iii) 

    patikėjimo pareigos;

    iv) 

    konfidencialumo prievolės;

    v) 

    AIF taisyklės arba steigimo dokumentai;

    vi) 

    sąlygos, kuriomis AIF skiria AIFV;

    d) 

    nesąžiningų, apgaulingų ar piktybiškų veiksmų prevencijos tinkamų procedūrų nenustatymo, neįgyvendinimo ir nepalaikymo;

    e) 

    netinkamai atlikto turto vertinimo arba investicinių vienetų ar akcijų kainų apskaičiavimo;

    f) 

    nuostolių dėl veiklos sutrikimų, sistemos trūkumų, nepavykusio sandorio apdorojimo arba proceso valdymo.

    3.  
    Profesinės atsakomybės rizika visuomet yra padengta arba tinkamomis papildomomis nuosavomis lėšomis, nustatomomis pagal 14 straipsnį, arba tinkamo dydžio profesinės civilinės atsakomybės draudimu, nustatytu pagal 15 straipsnį.

    13 straipsnis

    Su profesinės atsakomybės rizika susiję kokybiniai reikalavimai

    1.  
    AIFV įgyvendina veiksmingą vidaus operacinės rizikos valdymo politiką ir procedūras siekdamas tinkamai nustatyti, įvertinti, valdyti ir stebėti operacinę riziką, įskaitant profesinės atsakomybės riziką, kuri pagrįstai gresia arba gali grėsti AIFV. Operacinės rizikos valdymo veikla vykdoma nepriklausomai kaip rizikos valdymo politikos dalis.
    2.  
    AIFV sukuria ankstesnių nuostolių duomenų bazę, kurioje registruojama veiklos trūkumų, nuostolių ir žalos patirtis. Šioje duomenų bazėje registruojama pasitvirtinusi profesinės atsakomybės rizika, nurodyta 12 straipsnio 2 dalyje, bet tuo neapsiribojama.
    3.  
    Taikydamas rizikos valdymo sistemą, AIFV naudoja savo vidaus ankstesnių nuostolių duomenis ir prireikus išorės duomenis, scenarijų analizes ir veiksnius, susijusius su verslo aplinka, taip pat vidaus kontrolės sistemas.
    4.  
    Operacinės rizikos pozicijos ir patirti nuostoliai nuolat stebimi ir apie juos teikiamos reguliarios vidaus ataskaitos.
    5.  
    AIFV operacinės rizikos valdymo politika ir procedūros tinkamai įforminamos dokumentais. AIFV nustato atitikties operacinės rizikos valdymo politikai užtikrinimo tvarką ir veiksmingas priemones šios politikos nesilaikymo atvejams. AIFV nustato procedūras, kaip imtis tinkamų taisomųjų veiksmų.
    6.  
    Operacinės rizikos valdymo politika bei procedūros ir vertinimo sistemos reguliariai, bent kartą per metus, peržiūrimos.
    7.  
    AIFV turi finansinių išteklių, atitinkančių jo įvertintą rizikos pobūdį.

    14 straipsnis

    Papildomos nuosavos lėšos

    1.  
    Šis straipsnis taikomas AIFV, kurie nusprendžia profesinės atsakomybės riziką padengti papildomomis nuosavomis lėšomis.
    2.  
    Atsakomybės rizikai, kylančiai dėl profesinio aplaidumo, padengti AIFV atideda papildomų nuosavų lėšų, kurios lygios bent 0,01 % valdomų AIF portfelių vertės.

    Valdomų AIF portfelių vertė yra visų AIFV valdomų AIF viso turto, įskaitant turtą, įgytą naudojant finansinį svertą, o išvestines finansines priemones vertinant jų rinkos verte, absoliučiųjų verčių suma.

    3.  
    2 dalyje nurodytas papildomų nuosavų lėšų poreikis perskaičiuojamas kiekvienų finansinių metų pabaigoje ir atitinkamai patikslinama papildomų nuosavų lėšų suma.

    AIFV nustato, įgyvendina ir taiko procedūras, pagal kurias nuolat stebima valdomų AIF portfelių vertė, apskaičiuota pagal 2 dalies antrą pastraipą. Jei prieš pirmoje pastraipoje minėtą metinį perskaičiavimą valdomų AIF portfelių vertė labai išauga, AIFV nepagrįstai nedelsdamas perskaičiuoja papildomų nuosavų lėšų poreikį ir atitinkamai patikslina papildomas nuosavas lėšas.

    4.  
    AIFV buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti AIFV atidėti mažesnes papildomas nuosavas lėšas negu 2 dalyje nurodyta suma tik tuomet, jei remdamasi AIFV ankstesnių nuostolių duomenimis, užregistruotais per stebėjimo laikotarpį, kuris ne trumpesnis kaip treji metai iki vertinimo, įsitikina, kad AIFV atideda pakankamai papildomų nuosavų lėšų profesinės atsakomybės rizikai tinkamai padengti. Leistina mažesnė papildomų nuosavų lėšų suma yra ne mažesnė kaip 0,008 % AIFV valdomų AIF portfelių vertės.
    5.  
    AIFV buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali prašyti, kad AIFV atidėtų didesnes papildomas nuosavas lėšas negu 2 dalyje nurodyta suma, jei ji nemano, kad AIFV turi pakankamai papildomų nuosavų lėšų profesinės atsakomybės rizikai tinkamai padengti. Kompetentinga institucija pateikia priežastis, kodėl mano, kad AIFV papildomų nuosavų lėšų nepakanka.

    15 straipsnis

    Profesinės civilinės atsakomybės draudimas

    1.  
    Šis straipsnis taikomas AIFV, kurie nusprendžia profesinės atsakomybės riziką padengti profesinės civilinės atsakomybės draudimu.
    2.  

    AIFV apsidraudžia ir visuomet lieka apsidraudęs tokiu profesinės civilinės atsakomybės draudimu:

    a) 

    kurio pradinė trukmė ne trumpesnė kaip vieni metai;

    b) 

    kurio įspėjimo apie nutraukimą laikotarpis ne trumpesnis kaip 90 dienų;

    c) 

    kuriuo padengiama profesinės atsakomybės rizika, kaip apibrėžta 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse;

    d) 

    kurį teikia ES arba ne ES įmonė, turinti veiklos leidimą teikti profesinės civilinės atsakomybės draudimą pagal Sąjungos teisę arba nacionalinę teisę;

    e) 

    kurį teikia trečiasis asmuo.

    Jei susitariama dėl besąlyginės franšizės, jos suma visiškai padengiama nuosavomis lėšomis, neskaitant nuosavų lėšų, atidedamų pagal Direktyvos 2011/61/ES 9 straipsnio 1 ir 3 dalis.

    3.  
    Draudimo apsauga atskiram reikalavimui išmokėti draudimo išmoką lygi bent 0,7 % AIFV valdomų AIF portfelių vertės, apskaičiuotos pagal 14 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą.
    4.  
    Draudimo apsauga visiems reikalavimams išmokėti draudimo išmoką per metus lygi bent 0,9 % AIFV valdomų AIF portfelių vertės, apskaičiuotos pagal 14 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą.
    5.  
    Profesinės civilinės atsakomybės draudimo politiką ir jos atitiktį šiame straipsnyje nustatytiems reikalavimams AIFV peržiūri bent kartą per metus ir įvykus pokyčiams, turintiems poveikį politikos atitikčiai šiame straipsnyje nustatytiems reikalavimams.



    III

    SKYRIUS

    AIFV VEIKLOS SĄLYGOS



    1

    SKIRSNIS

    Bendrieji principai

    (Direktyvos 2011/61/ES 12 straipsnio 1 dalis)

    16 straipsnis

    Bendrosios kompetentingų institucijų prievolės

    Vertindamos, ar AIFV laikosi Direktyvos 2011/61/ES 12 straipsnio 1 dalies, kompetentingos institucijos taiko bent šiame skirsnyje nustatytus kriterijus.

    17 straipsnis

    Pareiga veikti AIF arba AIF investuotojų ir rinkos vientisumo labui

    1.  
    AIFV taiko politiką ir procedūras, kad išvengtų neteisėtų veiksmų, įskaitant neteisėtus veiksmus, kurie, kaip pagrįstai galima tikėtis, turėtų neigiamos įtakos rinkos stabilumui ir vientisumui.
    2.  
    AIFV užtikrina, kad jų valdomi AIF arba tų AIF investuotojai nepatirtų nepagrįstų išlaidų.

    18 straipsnis

    Išsamus patikrinimas

    1.  
    AIFV užtikrina aukštą stropumo lygį atrinkdami ir nuolat stebėdami investicijas.
    2.  
    AIFV užtikrina, kad turėtų tinkamų žinių ir supratimą apie turtą, į kurį yra investavęs AIF.
    3.  
    AIFV nustato, įgyvendina ir taiko raštišką išsamaus patikrinimo politiką ir procedūras ir įgyvendina veiksmingas priemones, skirtas užtikrinti, kad AIF vardu priimami investavimo sprendimai atitiktų AIF tikslus, investavimo strategiją ir, kai taikoma, rizikos ribas.
    4.  
    3 dalyje nurodyta išsamaus patikrinimo politika ir procedūros reguliariai peržiūrimos ir atnaujinamos.

    ▼M2

    5.  
    AIFV, laikydamiesi 1–3 dalyse nustatytų reikalavimų, atsižvelgia į tvarumo riziką.
    6.  
    Jei AIFV atsižvelgia į investavimo sprendimų pagrindinį neigiamą poveikį tvarumo veiksniams, kaip aprašyta Reglamento (ES) 2019/2088 4 straipsnio 1 dalies a punkte arba kaip reikalaujama to reglamento 4 straipsnio 3 arba 4 dalyje, tie AIFV, laikydamiesi šio straipsnio 1–3 dalyse nustatytų reikalavimų, atsižvelgia į tokį pagrindinį neigiamą poveikį.

    ▼B

    19 straipsnis

    Išsamus patikrinimas investuojant į riboto likvidumo turtą

    1.  

    Kai AIFV investuoja į riboto likvidumo turtą ir kai prieš realizuojant tokią investiciją yra derybų etapas, be 18 straipsnyje nustatytų reikalavimų, derybų etapu AIFV:

    a) 

    nustato ir reguliariai atnaujina verslo planą, atitinkantį AIF trukmę ir rinkos sąlygas;

    b) 

    ieško ir atrenka galimus sandorius, atitinkančius a punkte nurodytą verslo planą;

    c) 

    atrinktus sandorius įvertina atsižvelgdami į galimybes, jei jų yra, ir bendrą susijusią riziką, visus svarbius teisinius, mokestinius, finansinius ar kitus vertei įtaką darančius veiksnius, žmogiškuosius bei materialinius išteklius ir strategijas, įskaitant pasitraukimo strategijas;

    d) 

    vykdo išsamaus patikrinimo veiklą, susijusią su sandoriais, prieš rengiantis juos įvykdyti;

    e) 

    stebi AIF rezultatus, palyginti su a punkte nurodytu verslo planu.

    2.  
    Veiklos, vykdytos pagal 1 dalį, įrašus AIFV saugo mažiausiai penkerius metus.

    20 straipsnis

    Išsamus patikrinimas atrenkant ir paskiriant sandorio šalis ir pagrindinius maklerius

    1.  
    Atrinkdami ir paskirdami sandorio šalis ir pagrindinius maklerius, AIFV atsižvelgdami į visą jų paslaugų įvairovę ir kokybę užtikrina deramą profesionalumo, apdairumo ir stropumo lygį prieš sudarydami susitarimą ir nuolat po to.
    2.  

    Atrinkdami AIFV arba AIF pagrindinius maklerius ar sandorio šalis ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandoriui, vertybinių popierių skolinimo arba atpirkimo susitarimui, AIFV užtikrina, kad tie pagrindiniai makleriai ir sandorio šalys atitiktų visas šias sąlygas:

    a) 

    jiems taikoma nuolatinė valdžios institucijos priežiūra;

    b) 

    jie yra finansiškai patikimi;

    c) 

    jie turi būtiną organizacinę struktūrą ir išteklius, kad galėtų suteikti numatomas paslaugas AIFV arba AIF.

    3.  
    Vertindami 2 dalies b punkte nurodytą finansinį patikimumą, AIFV atsižvelgia į tai, ar pagrindiniam makleriui ar sandorio šaliai taikomi rizikos ribojimo teisės aktai, įskaitant pakankamo kapitalo reikalavimus, ir veiksminga priežiūra.
    4.  
    Atrinktų pagrindinių maklerių sąrašą tvirtina AIFV vyresnioji vadovybė. Išskirtiniais atvejais gali būti paskirti į sąrašą neįtraukti pagrindiniai makleriai, jei jie atitinka 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir juos patvirtina vyresnioji vadovybė. AIFV turi tokio pasirinkimo priežasčių ir išsamaus patikrinimo, atlikto atrenkant ir stebint į sąrašą neįtrauktus pagrindinius maklerius, įrodymus.

    21 straipsnis

    Veikimas sąžiningai, teisingai ir deramai profesionaliai

    Kad nustatytų, ar AIFV veiklą vykdo sąžiningai, teisingai ir deramai profesionaliai, kompetentingos institucijos įvertina bent tai, ar vykdomos šios sąlygos:

    a) 

    AIFV valdymo organas bendrai turi tinkamų žinių, įgūdžių ir patirties, kad galėtų suprasti AIFV veiklą, visų pirma su ta veikla susijusią pagrindinę riziką ir turtą, į kurį yra investavęs AIF;

    b) 

    valdymo organo nariai skiria pakankamai laiko, kad tinkamai vykdytų savo funkcijas AIFV;

    c) 

    kiekvienas valdymo organo narys veikia garbingai, sąžiningai ir nepriklausomai;

    d) 

    AIFV skiria tinkamų išteklių valdymo organo narių įvadiniams kursams ir mokymams.

    22 straipsnis

    Ištekliai

    1.  
    AIFV samdo pakankamai darbuotojų, turinčių jiems paskirtoms funkcijoms vykdyti būtinų įgūdžių, žinių ir patirties.
    2.  
    Taikant 1 dalį, AIFV atsižvelgia į savo veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą ir į paslaugų ir veiksmų, kurių imtasi vykdant tą veiklą, pobūdį ir įvairovę.

    ▼M2

    3.  
    Taikant 1 dalį, AIFV turi būtinus išteklius ir kompetenciją, kad galėtų veiksmingai integruoti tvarumo riziką.

    ▼B

    23 straipsnis

    Sąžiningas elgesys su AIF investuotojais

    1.  
    AIFV užtikrina, kad 57 straipsnyje nurodytomis jo sprendimų priėmimo procedūromis ir organizacine struktūra būtų užtikrintas sąžiningas elgesys su investuotojais.
    2.  
    AIFV vienam ar daugiau investuotojų taikomos palankesnės sąlygos neturi bendros reikšmingos neigiamos įtakos kitiems investuotojams.

    24 straipsnis

    Skatinimo priemonės

    1.  

    Nelaikoma, jog AIFV veikia sąžiningai, teisingai ir atsižvelgdami į valdomų AIF arba tų AIF investuotojų interesus, jeigu, vykdydami su Direktyvos 2011/61/ES I priede nurodytomis funkcijomis susijusią veiklą, jie moka arba jiems mokamas mokestis ar komisiniai, arba jie teikia arba jiems teikiama bet kokia nepiniginė nauda, išskyrus:

    a) 

    mokestį, komisinius arba nepiniginę naudą, kurie mokami arba teikiami AIF arba AIF vardu veikiančiam asmeniui arba kuriuos moka arba teikia AIF arba AIF vardu veikiantis asmuo;

    b) 

    mokestį, komisinius arba nepiniginę naudą, kurie mokami arba teikiami trečiajam asmeniui arba trečiojo asmens vardu veikiančiam asmeniui arba kuriuos moka arba teikia trečiasis asmuo arba trečiojo asmens vardu veikiantis asmuo, jeigu AIFV gali įrodyti, kad tenkinamos šios sąlygos:

    i) 

    AIF investuotojams išsamiai, tiksliai ir suprantamai pateikiama aiški informacija apie mokestį, komisinius ar naudą, jų pobūdį ir sumą arba, kai negalima nustatyti tos sumos, jos apskaičiavimo metodą, prieš suteikiant atitinkamą paslaugą;

    ii) 

    mokestis arba komisiniai sumokami arba nepiniginė nauda suteikiama siekiant pagerinti atitinkamos paslaugos kokybę ir nepakenkti AIFV pareigos veikti atsižvelgiant į jo valdomo AIF ar to AIF investuotojų interesus vykdymui;

    c) 

    tinkamus mokesčius, kurie leidžia teikti arba yra būtini norint teikti atitinkamą paslaugą, įskaitant saugojimo išlaidas, atsiskaitymo ir valiutos keitimo mokesčius, su reguliavimu susijusias rinkliavas arba teisines išlaidas, ir dėl kurių pobūdžio negali atsirasti prieštaravimo AIFV pareigai veikti garbingai, sąžiningai ir atsižvelgiant į jo valdomų AIF arba AIF investuotojų interesus.

    2.  
    Taikant 1 dalies b punkto i papunktį laikoma, kad santraukos forma atskleisti esmines susitarimų dėl mokesčio, komisinių arba nepiniginės naudos sąlygas yra tinkama, jeigu AIFV įsipareigoja atskleisti papildomą informaciją jo valdomo AIF investuotojo prašymu ir su sąlyga, kad jis vykdo tą įsipareigojimą.

    25 straipsnis

    Veiksmingas išteklių ir procedūrų naudojimas tvarkant pavedimus

    1.  
    AIFV nustato, įgyvendina ir taiko procedūras ir susitarimus, kuriais užtikrinamas greitas, sąžiningas ir operatyvus pavedimų vykdymas AIF vardu.
    2.  

    1 dalyje nurodytos procedūros ir susitarimai atitinka šiuos reikalavimus:

    a) 

    jais užtikrinama, kad AIF vardu įvykdyti pavedimai būtų nedelsiant ir tiksliai užregistruoti ir paskirstyti;

    b) 

    juos taikant, AIF pavedimai, kurie yra panašūs, vykdomi paeiliui ir nedelsiant, išskyrus atvejus, kai dėl pavedimo ypatumų arba vyraujančių rinkos sąlygų to neįmanoma padaryti arba tai prieštarauja AIF arba AIF investuotojų interesams.

    3.  
    Finansinės priemonės, pinigų sumos ar kitas turtas, gauti atsiskaitant už atliktus pavedimus, greitai ir teisingai pervedami arba įrašomi į atitinkamo AIF sąskaitą.
    4.  
    AIFV nepiktnaudžiauja informacija, susijusia su dar neįvykdytais AIF pavedimais, ir imasi visų pagrįstų veiksmų, kad nė vienas iš jų atitinkamų asmenų nepiktnaudžiautų tokia informacija.

    26 straipsnis

    Prievolės teikti pasirašymo ir išpirkimo pavedimų vykdymo pranešimus

    1.  
    Įvykdę investuotojo pateiktą pasirašymo ar, kai tinka, išpirkimo pavedimą, AIFV nedelsdami investuotojui patvariąja laikmena pateikia esminę informaciją apie to pavedimo įvykdymą arba pagal aplinkybes pasirašymo pasiūlymo priėmimą.
    2.  
    1 dalis netaikoma, kai reikalaujama, kad trečiasis asmuo investuotojui pateiktų patvirtinimą dėl pavedimo įvykdymo, ir kai patvirtinime pateikiama esminė informacija.

    AIFV užtikrina, kad trečiasis asmuo vykdytų savo prievoles.

    3.  

    1 ir 2 dalyse nurodyta esminė informacija apima:

    a) 

    AIFV tapatybę;

    b) 

    investuotojo tapatybę;

    c) 

    pavedimo gavimo datą ir laiką;

    d) 

    įvykdymo datą;

    e) 

    AIF tapatybę;

    f) 

    bendrąją pavedimo vertę, įskaitant pasirašymo mokesčius, arba grynąją sumą atėmus mokesčius už išpirkimą.

    4.  
    AIFV investuotojui paprašius pateikia informaciją apie pavedimo arba pasirašymo pasiūlymo priėmimo (arba pagal aplinkybes – abiejų) būklę.

    27 straipsnis

    Sprendimų prekiauti valdomo AIF vardu vykdymas

    1.  
    Vykdydami sprendimus prekiauti valdomo AIF vardu, AIFV, kaip AIF portfelio valdytojai, veikia atsižvelgdami į valdomų AIF arba tų AIF investuotojų interesus.
    2.  

    Pirkdami ar parduodami finansines priemones ar kitą turtą, kai svarbus optimalus vykdymas, ir laikydamiesi 1 dalies, AIFV imasi visų pagrįstų veiksmų, kad pasiektų kuo geriausių rezultatų savo valdomų AIF ar tų AIF investuotojų naudai, atsižvelgiant į kainą, išlaidas, greitumą, įvykdymo ir apmokėjimo tikimybę, dydį, pobūdį ar bet kokį kitą veiksnį, susijusį su pavedimo įvykdymu. Santykinė tokių veiksnių svarba nustatoma atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

    a) 

    AIF tikslus, investavimo politiką ir riziką, kaip nurodyta AIF taisyklėse ar steigimo dokumentuose, AIF prospekte arba siūlymo dokumentuose;

    b) 

    pavedimo ypatybes;

    c) 

    su tuo pavedimu susijusių finansinių priemonių ar kito turto ypatybes;

    d) 

    įvykdymo vietų, kurioms tas pavedimas gali būti nukreiptas, ypatybes.

    3.  
    AIFV nustato ir įgyvendina veiksmingas priemones, skirtas 1 ir 2 dalyse nurodytoms prievolėms vykdyti. Visų pirma, AIFV raštu nustato ir įgyvendina pavedimų vykdymo politiką, kuria būtų suteiktos galimybės AIF ir jų investuotojams gauti kuo geriausius rezultatus vykdant AIF pavedimus, kaip numatyta 2 dalyje.
    4.  
    AIFV reguliariai stebi savo pavedimų vykdymo priemonių ir politikos veiksmingumą, siekdami nustatyti ir, kai reikia, pašalinti bet kokius trūkumus.
    5.  
    AIFV kasmet peržiūri savo pavedimų vykdymo politiką. Peržiūrą taip pat reikia atlikti kiekvieną kartą, kai įvyksta reikšmingas pokytis, kuris paveikia AIFV gebėjimą toliau siekti kuo geriausių rezultatų valdomų AIF naudai.
    6.  
    AIFV gali įrodyti, kad įvykdė pavedimus AIF vardu laikydamiesi savo pavedimų vykdymo politikos.
    7.  
    Kai negalima pasirinkti įvykdymo vietų, 2–5 dalys netaikomos. Tačiau AIFV gali įrodyti, kad negalima pasirinkti skirtingų įvykdymo vietų.

    28 straipsnis

    Pavedimų prekiauti AIF vardu pateikimas kitiems subjektams

    1.  
    Pirkdamas ar parduodamas finansines priemones ar kitą turtą, kai svarbus optimalus vykdymas, AIFV, kaip AIF portfelių valdytojas, pavedimus prekiauti valdomų AIF vardu teikia kitiems subjektams vykdyti atsižvelgdamas į savo valdomų AIF ar tų AIF investuotojų interesus.
    2.  
    AIFV imasi visų pagrįstų veiksmų, kad pasiektų kuo geriausių rezultatų AIF ar AIF investuotojų naudai, atsižvelgiant į kainą, išlaidas, greitumą, įvykdymo ir apmokėjimo tikimybę, dydį, pobūdį ar bet kokį kitą veiksnį, susijusį su pavedimo įvykdymu. Santykinė tokių veiksnių svarba nustatoma pagal 27 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus.

    AIFV nustato, įgyvendina ir taiko politiką, kuri suteiktų galimybę jiems vykdyti pirmoje pastraipoje nurodytą prievolę. Pagal šią politiką numatoma, kuriems subjektams gali būti pateikti pavedimai dėl kiekvienos finansinių priemonių klasės. AIFV sudaro susitarimus dėl pavedimų vykdymo tik tuomet, kai tokie susitarimai atitinka šiame straipsnyje išdėstytas prievoles. AIFV suteikia galimybę savo valdomų AIF investuotojams gauti tinkamą informaciją apie politiką, nustatytą pagal šią dalį, ir apie bet kokius reikšmingus šios politikos pasikeitimus.

    3.  
    AIFV reguliariai stebi pagal 2 dalies reikalavimus nustatytos politikos veiksmingumą, ypač šioje politikoje nurodytų subjektų pavedimų vykdymo kokybę ir, kai reikia, šalina trūkumus.

    Be to, AIFV kasmet peržiūri politiką. Tokią peržiūrą taip pat reikia atlikti kiekvieną kartą, kai įvyksta reikšmingas pokytis, kuris paveikia AIFV gebėjimą toliau siekti kuo geriausių rezultatų valdomų AIF naudai.

    4.  
    AIFV gali įrodyti, kad pateikė pavedimus AIF vardu laikydamiesi pagal 2 dalį nustatytos politikos.
    5.  
    Kai negalima pasirinkti įvykdymo vietų, 2–5 dalys netaikomos. Tačiau AIFV gali įrodyti, kad negalima pasirinkti skirtingų įvykdymo vietų.

    29 straipsnis

    Prekybos pavedimų sujungimas ir išskirstymas

    1.  

    AIFV gali vykdyti AIF pavedimą tik jį jungdamas su kito AIF, KIPVPS ar kliento pavedimu arba su pavedimu, pateiktu investuojant savo nuosavas lėšas, kai:

    a) 

    pagrįstai galima tikėtis, kad pavedimų sujungimas apskritai neturės neigiamos įtakos kuriam nors AIF, KIPVPS arba klientams, kurių pavedimą ketinama sujungti;

    b) 

    nustatyta ir įgyvendinama pavedimų išskirstymo politika, kurioje pakankamai tiksliai numatytas teisingas jungtinių pavedimų išskirstymas, įskaitant tai, kaip pavedimų apimtis ir kaina lemia iš dalies įvykdyto pavedimo išskirstymą ir traktavimą.

    2.  
    Kai AIFV sujungia AIF pavedimą su vienu ar keliais kitų AIF, KIPVPS arba klientų pavedimais ir yra įvykdoma tik dalis jungtinio pavedimo, jis išskirsto susijusius sandorius pagal savo pavedimų išskirstymo politiką.
    3.  
    Sujungęs sandorius savo sąskaita su vienu ar keliais AIF, KIPVPS ar klientų pavedimais, AIFV neišskirsto susijusių sandorių AIF, KIPVPS ar klientui žalingu būdu.
    4.  
    Kai AIFV sujungia AIF, KIPVPS ar kito kliento pavedimą su sandoriu savo sąskaita ir yra įvykdoma tik dalis jungtinio pavedimo, jis išskirsto susijusius sandorius AIF, KIPVPS ar klientams, teikdamas jiems pirmenybę, palyginti su sandoriais savo sąskaita.

    Tačiau jeigu AIFV gali pagrįstai įrodyti AIF ar klientui, kad be šio sujungimo jam nebūtų pavykę įvykdyti šio pavedimo tokiomis palankiomis sąlygomis arba iš viso nebūtų pavykę jo įvykdyti, jis gali proporcingai išskirstyti sandorį savo sąskaita, remdamasis 1 dalies b punkte nurodyta politika.



    2

    SKIRSNIS

    Interesų konfliktai

    (Direktyvos 2011/61/ES 14 straipsnis)

    30 straipsnis

    Interesų konfliktų tipai

    Nustatydami, kokio tipo interesų konfliktų kyla valdant AIF, AIFV visų pirma atsižvelgia į tai, ar AIFV, atitinkamas asmuo arba tiesiogiai ar netiesiogiai kontrolės būdu su AIFV susijęs asmuo:

    a) 

    galėtų turėti finansinės naudos arba išvengti finansinio nuostolio AIF arba jo investuotojų sąskaita;

    b) 

    yra suinteresuotas AIF, jo investuotojams arba klientui teikiamos paslaugos arba vykdomos veiklos arba AIF arba kliento vardu vykdomo sandorio rezultatu kitaip, negu AIF yra suinteresuotas tuo rezultatu;

    c) 

    yra finansiškai arba kitaip skatinamas teikti pirmenybę:

    — 
    KIPVPS, kliento ar klientų grupės arba kito AIF interesams, o ne AIF interesams,
    — 
    vieno investuotojo interesams, o ne to paties AIF kito investuotojo ar investuotojų grupės interesams;
    d) 

    vykdo tą pačią veiklą AIF naudai ir kito AIF, KIPVPS ar kliento naudai arba

    e) 

    iš kito asmens, o ne AIF ar jo investuotojų, už AIF naudai vykdomą kolektyvinio portfelio valdymo veiklą, be standartinių komisinių arba mokesčio už tą paslaugą, gauna arba gaus atlygį pinigais, prekėmis arba paslaugomis.

    ▼M2

    AIFV užtikrina, kad, nustatydami interesų konfliktų, kurie gali pakenkti AIF interesams, tipus, įtrauktų tų tipų interesų konfliktus, kurių gali kilti dėl tvarumo rizikos integravimo į jų procesus, sistemas ir vidaus kontrolės priemones.

    ▼B

    31 straipsnis

    Interesų konfliktų politika

    1.  
    AIFV nustato, įgyvendina ir taiko veiksmingą interesų konfliktų politiką. Ši politika tvirtinama raštu ir atitinka AIFV dydį, struktūrą, veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą.

    Kai AIFV yra grupės narys, šia politika taip pat atsižvelgiama į bet kokias aplinkybes, kurios AIFV yra arba turėtų būti žinomos ir kurios gali sukelti interesų konfliktą dėl kitų grupės narių struktūros ir veiklos.

    2.  

    Interesų konfliktų politikoje, nustatytoje vadovaujantis 1 dalimi:

    a) 

    atsižvelgiant į veiklą, kurią vykdo pats AIFV arba kuri vykdoma AIFV vardu, įskaitant veiklą, kurią vykdo funkcijų perėmėjas, antrinis funkcijų perėmėjas, išorės vertintojas ar sandorio šalis, nustatomos aplinkybės, kurios sudaro arba gali sukelti interesų konfliktą, dėl kurio gali kilti reikšminga rizika, kad AIF arba jo investuotojų interesams bus padaryta žala;

    b) 

    pateikiamos procedūros, kurių reikia laikytis, ir priemonės, kurias reikia priimti, kad būtų galima užkirsti kelią tokiems konfliktams, juos valdyti ir stebėti.

    32 straipsnis

    Su investicijų išpirkimu susiję interesų konfliktai

    Atvirojo tipo alternatyvaus investavimo fondą valdantis AIFV nustato, valdo ir stebi interesų konfliktus, kylančius tarp investuotojų, norinčių atsiimti savo investicijas, ir investuotojų, norinčių išlaikyti investicijas AIF, taip pat visus konfliktus tarp AIFV paskatos investuoti į nelikvidų turtą ir AIF išpirkimo politikos laikantis jo prievolių pagal Direktyvos 2011/61/ES 14 straipsnio 1 dalį.

    33 straipsnis

    Interesų konfliktų prevencijos ar valdymo procedūros ir priemonės

    1.  
    Nustatytos interesų konfliktų prevencijos ar valdymo procedūros ir priemonės yra skirtos tam, kad būtų užtikrinta, jog atitinkami asmenys, dalyvaujantys įvairių rūšių veikloje, kurią vykdant kyla interesų konflikto rizika, vykdytų tą veiklą tiek nepriklausomai, kiek tai tinkama atsižvelgiant į AIFV ir grupės, kuriai jis priklauso, dydį ir veiklą ir į rizikos, kad AIF ar jo investuotojų interesams bus padaryta žala, reikšmingumą.
    2.  

    Kai būtina ir tikslinga, kad AIFV užtikrintų reikiamą nepriklausomybės laipsnį, procedūros, kurių reikia laikytis, ir priemonės, kurias reikia priimti, kaip numatyta 31 straipsnio 2 dalies b punkte, apima:

    a) 

    veiksmingas procedūras, kad būtų galima užkirsti kelią arba kontroliuoti atitinkamų asmenų, dalyvaujančių su interesų konflikto rizika susijusioje kolektyvinio portfelio valdymo veikloje arba kitoje veikloje pagal Direktyvos 2011/61/ES 6 straipsnio 2 ir 4 dalis, keitimąsi informacija, kai keitimasis ta informacija gali pakenkti vieno arba daugiau AIF ar jų investuotojų interesams;

    b) 

    atskirą atitinkamų asmenų, kurių pagrindinės funkcijos apima kolektyvinio portfelio valdymo veiklos vykdymą klientų arba investuotojų vardu arba paslaugų teikimą klientams arba investuotojams, kurių interesai gali prieštarauti vieni kitiems, arba kurie kitaip atstovauja skirtingiems interesams, įskaitant AIFV interesus, kurie gali prieštarauti vieni kitiems, priežiūrą;

    c) 

    bet kokio tiesioginio ryšio tarp atitinkamų asmenų, kurie daugiausia vykdo vienos rūšies veiklą, atlyginimo ir skirtingų atitinkamų asmenų, kurie daugiausia vykdo kitokią veiklą, atlyginimo arba jų uždirbtų pajamų, kai dėl šių veiklos rūšių gali kilti interesų konfliktas, panaikinimą;

    d) 

    priemones, skirtas užkirsti kelią arba apriboti bet kurio asmens netinkamą įtaką tam, kaip atitinkamas asmuo vykdo kolektyvinio portfelio valdymo veiklą;

    e) 

    prevencines arba kontrolės priemones tiems atvejams, kai atitinkamas asmuo tuo pačiu metu arba paeiliui dalyvauja vykdant atskirą kolektyvinio portfelio valdymo veiklą arba kitą veiklą pagal Direktyvos 2011/61/ES 6 straipsnio 2 ir 4 dalis, kai dėl tokio dalyvavimo gali pablogėti tinkamas interesų konfliktų valdymas.

    Jeigu priėmus arba taikant vieną arba kelias tokias priemones ir procedūras neužtikrinamas reikiamas nepriklausomybės lygis, AIFV imasi tokių alternatyvių arba papildomų priemonių ir procedūrų, kurios yra reikalingos ir tinkamos šiems tikslams įvykdyti.

    34 straipsnis

    Interesų konfliktų valdymas

    Tuomet, kai AIFV organizacinių ar administracinių susitarimų nepakanka, kad būtų pakankamai patikimai užtikrinta, kad būtų išvengta rizikos, kad AIF ar AIF investuotojų interesams bus padaryta žala, vyresnioji vadovybė ar kitas kompetentingas AIFV vidaus organas nedelsiant informuojamas, kad galėtų priimti bet kokį reikalingą sprendimą ar imtis veiksmų, kuriais užtikrinama, kad AIFV veiktų atsižvelgdamas į AIF ar to AIF investuotojų interesus.

    35 straipsnis

    Interesų konfliktų stebėsena

    1.  
    AIFV saugo ir reguliariai atnaujina informaciją apie veiklos, kurią vykdo pats AIFV arba kuri vykdoma jo vardu, kurioje iškilo arba nuolatinės veiklos atveju gali kilti interesų konfliktas, dėl kurio gali kilti reikšminga rizika, kad vieno arba daugiau AIF ar jų investuotojų interesams bus padaryta žala, tipus.
    2.  
    Vyresnioji vadovybė dažnai ir ne rečiau kaip kartą per metus gauna rašytines ataskaitas apie 1 dalyje nurodytą veiklą.

    36 straipsnis

    Informacijos apie interesų konfliktus atskleidimas

    1.  
    Informacija, kurią reikia atskleisti investuotojams pagal Direktyvos 2011/61/ES 14 straipsnio 1 ir 2 dalis, investuotojams teikiama patvariąja laikmena arba interneto svetainėje.
    2.  

    Kai 1 dalyje nurodyta informacija teikiama interneto svetainėje ir nėra asmeniškai adresuota investuotojui, laikomasi šių sąlygų:

    a) 

    investuotojui pranešamas interneto svetainės adresas ir vieta, kurioje galima rasti tą informaciją interneto svetainėje, ir jis sutiko, kad informacija būtų teikiama tokiu būdu;

    b) 

    turi būti pateikiama naujausia informacija;

    c) 

    ši informacija toje interneto svetainėje turi būti prieinama nuolat ir tiek laiko, kiek investuotojui gali pagrįstai reikėti, norint ją patikrinti.

    37 straipsnis

    Naudojimosi balsavimo teisėmis strategijos

    1.  
    AIFV sukuria tinkamas ir veiksmingas strategijas, kaip nustatyti, kada ir kaip reikia pasinaudoti balsavimo teisėmis, susijusiomis su valdomais AIF portfeliais, išimtinai susijusio AIF ir jo investuotojų naudai.
    2.  

    1 dalyje nurodyta strategija lemia priemones ir procedūras, skirtas:

    a) 

    svarbiems esminiams įvykiams stebėti;

    b) 

    užtikrinti, kad balsavimo teisėmis būtų naudojamasi laikantis atitinkamo AIF investavimo tikslų ir politikos;

    c) 

    interesų konfliktams, kylantiems dėl naudojimosi balsavimo teisėmis, išvengti arba valdyti.

    3.  
    Bendras strategijų aprašas ir veiksmų, kurių imtasi remiantis šiomis strategijomis, išsamus aprašas pateikiamas investuotojams paprašius.



    3

    SKIRSNIS

    Rizikos valdymas

    (Direktyvos 2011/61/ES 15 straipsnis)

    38 straipsnis

    Rizikos valdymo sistemos

    Šiame skirsnyje „rizikos valdymo sistemos“ – sistemos, kurias sudaro atitinkami AIFV organizacinės struktūros elementai (iš kurių svarbiausias – nuolatinė rizikos valdymo funkcija), politika ir procedūros, susiję su rizikos, kuri svarbi atsižvelgiant į kiekvieno AIF investavimo strategiją, valdymu, taip pat su rizikos vertinimu ir valdymu susiję susitarimai, procesai ir metodai, kuriuos AIFV naudoja kiekvieno valdomo AIF atžvilgiu.

    39 straipsnis

    Nuolatinė rizikos valdymo funkcija

    1.  

    AIFV nustato ir palaiko nuolatinę rizikos valdymo funkciją, kurią vykdantys asmenys:

    a) 

    įgyvendina veiksmingą rizikos valdymo politiką ir procedūras, siekdami nuolat nustatyti, vertinti, valdyti ir stebėti visų rūšių riziką, kuri susijusi su kiekvieno AIF investavimo strategija ir kuri gresia arba gali grėsti kiekvienam AIF;

    b) 

    užtikrina, kad AIF rizikos pobūdis, apie kurį informacija atskleista investuotojams pagal Direktyvos 2011/61/ES 23 straipsnio 4 dalies c punktą, atitiktų rizikos ribas, nustatytas pagal šio reglamento 44 straipsnį;

    c) 

    stebi, ar laikomasi rizikos ribų, nustatytų pagal 44 straipsnį, ir laiku praneša AIFV valdymo organui ir, jei yra, AIFV priežiūros funkciją vykdantiems asmenims, kai mano, kad AIF rizikos pobūdis neatitinka tų ribų, arba mato reikšmingą riziką, kad rizikos pobūdis nebeatitiks tų ribų;

    d) 

    AIF arba AIFV veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą atitinkančiu dažnumu reguliariai informuoja AIFV valdymo organą ir, jei yra, AIFV priežiūros funkciją vykdančius asmenis apie:

    i) 

    tai, ar AIF rizikos pobūdis, apie kurį informacija atskleista investuotojams pagal Direktyvos 2011/61/ES 23 straipsnio 4 dalies c punktą, atitinka rizikos ribas, nustatytas pagal šio reglamento 44 straipsnį, ir ar laikomasi tų ribų;

    ii) 

    rizikos valdymo proceso tinkamumą ir veiksmingumą, visų pirma nurodant, ar buvo arba bus imtasi tinkamų priemonių bet kokiems esamiems ar tikėtiniems trūkumams pašalinti;

    e) 

    reguliariai teikia ataskaitas vyresniajai vadovybei, kuriose bendrai apibūdinamas kiekvieno valdomo AIF šiuo metu patiriamos rizikos lygis ir bet kokie esami arba numatomi rizikos ribų, nustatytų pagal 44 straipsnį, pažeidimai, siekiant užtikrinti, kad būtų galima greitai imtis tinkamų veiksmų.

    2.  
    Rizikos valdymo funkciją vykdantiems asmenims suteikiami reikiami įgaliojimai ir galimybė susipažinti su visa svarbia informacija, reikalingi 1 dalyje nurodytoms užduotims įgyvendinti.

    40 straipsnis

    Rizikos valdymo politika

    1.  
    AIFV nustato, įgyvendina ir palaiko tinkamą ir dokumentais įformintą rizikos valdymo politiką, pagal kurią nustatoma visa svarbi rizika, kurią patiria arba gali patirti jo valdomi AIF.

    ▼M2

    2.  
    Rizikos valdymo politika apima tokias procedūras, kurios yra būtinos tam, kad AIFV galėtų įvertinti kiekvieno valdomo AIF patiriamą rinkos, likvidumo, tvarumo ir sandorio šalies riziką ir bet kokios kitos svarbios rūšies riziką, kurią patiria AIF, įskaitant operacinę riziką, kuri gali būti reikšminga kiekvienam jo valdomam AIF.

    ▼B

    3.  

    AIFV, vykdydamas rizikos valdymo politiką, atsižvelgia bent jau į šiuos elementus:

    a) 

    metodus, priemones ir susitarimus, sudarančius sąlygas jam laikytis 45 straipsnio;

    b) 

    metodus, priemones ir susitarimus, sudarančius sąlygas vertinti ir stebėti AIF likvidumo riziką įprastomis ir išskirtinėmis likvidumo sąlygomis, įskaitant reguliariai atliekamus testavimus nepalankiausiomis sąlygomis pagal 48 straipsnį;

    c) 

    su rizikos valdymu susijusių pareigų paskirstymą AIFV;

    d) 

    pagal šio reglamento 44 straipsnį nustatytas rizikos ribas ir pagrindimą, kaip jos atitinka AIF rizikos pobūdį, apie kurį informacija atskleista investuotojams pagal Direktyvos 2011/61/ES 23 straipsnio 4 dalies c punktą;

    e) 

    nuolatinės rizikos valdymo funkcijos ataskaitų teikimo, nurodyto 39 straipsnyje, sąlygas, turinį, dažnumą ir adresatus.

    4.  

    Rizikos valdymo politikoje aprašomos 43 straipsnyje nurodytos apsaugos priemonės, visų pirma:

    a) 

    galimų interesų konfliktų pobūdis;

    b) 

    nustatytos taisomosios priemonės;

    c) 

    priežastys, kodėl reikėtų pagrįstai tikėtis, kad dėl šių priemonių rizikos valdymo funkcija bus vykdoma nepriklausomai;

    d) 

    kaip AIFV ketina užtikrinti, kad apsaugos priemonės nuolat būtų veiksmingos.

    5.  
    1 dalyje nurodyta rizikos valdymo politika atitinka AIFV ir jo valdomų AIF veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą.

    41 straipsnis

    Rizikos valdymo sistemų vertinimas, stebėsena ir peržiūra

    1.  

    AIFV vertina, stebi ir periodiškai, bent kartą per metus, peržiūri:

    a) 

    rizikos valdymo politikos ir 45 straipsnyje nurodytų susitarimų, procesų ir metodų tinkamumą ir veiksmingumą;

    b) 

    kaip AIFV laikosi rizikos valdymo politikos ir 45 straipsnyje nurodytų susitarimų, procesų ir metodų;

    c) 

    priemonių, kurių imtasi bet kokiems rizikos valdymo proceso vykdymo trūkumams šalinti, tinkamumą ir veiksmingumą;

    d) 

    rizikos valdymo funkcijos vykdymą;

    e) 

    priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti funkcinį ir hierarchinį rizikos valdymo funkcijos atskyrimą pagal 42 straipsnį, tinkamumą ir veiksmingumą.

    Dėl pirmoje pastraipoje nurodytos periodinės peržiūros dažnumo sprendžia vyresnioji vadovybė pagal proporcingumo principą atsižvelgdama į AIFV veiklos ir jo valdomo AIF pobūdį, mastą ir sudėtingumą.

    2.  

    Be 1 dalyje nurodytos periodinės peržiūros, rizikos valdymo sistemos peržiūrimos, kai:

    a) 

    labai pasikeičia rizikos valdymo politika ir procedūros ir 45 straipsnyje nurodyti susitarimai, procesai ir metodai;

    b) 

    vidaus ar išorės įvykiai rodo, kad reikia papildomos peržiūros;

    c) 

    labai pasikeičia AIFV valdomo AIF investavimo strategija ir tikslai.

    3.  
    AIFV atnaujina rizikos valdymo sistemas remdamasis 1 ir 2 dalyse nurodytos peržiūros rezultatais.
    4.  
    AIFV praneša savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai apie reikšmingus rizikos valdymo politikos ir 45 straipsnyje nurodytų susitarimų, procesų ir metodų pakeitimus.

    42 straipsnis

    Funkcinis ir hierarchinis rizikos valdymo funkcijos atskyrimas

    1.  

    Kad rizikos valdymo funkcija yra funkciškai ir hierarchiškai atskirta nuo veiklos vienetų, įskaitant portfelio valdymo funkciją, galima laikyti tik tuomet, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

    a) 

    rizikos valdymo funkciją vykdančių asmenų neprižiūri asmenys, atsakingi už AIFV veiklos vienetų, įskaitant portfelio valdymo funkciją, veiklą;

    b) 

    rizikos valdymo funkciją vykdantys asmenys nedalyvauja veiklos vienetų, įskaitant portfelio valdymo funkciją, veikloje;

    c) 

    rizikos valdymo funkciją vykdantiems asmenims atlyginama atsižvelgiant į su ta funkcija susijusių tikslų įgyvendinimą, nepriklausomai nuo veiklos vienetų, įskaitant portfelio valdymo funkciją, veiklos rezultatų;

    d) 

    rizikos valdymo funkciją vykdančių vadovaujančių darbuotojų atlyginimus tiesiogiai prižiūri atlyginimų komitetas, jei yra įsteigtas.

    2.  
    Funkcinis ir hierarchinis rizikos valdymo funkcijos atskyrimas pagal 1 dalį užtikrinamas visoje AIFV hierarchinėje struktūroje iki pat jo valdymo organo. Jį peržiūri AIFV valdymo organas ir, jei yra, priežiūros funkciją vykdantys asmenys.
    3.  
    AIFV buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos peržiūri, kaip AIFV taiko 1 ir 2 dalis, remdamosi Direktyvos 2011/61/ES 15 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatytais kriterijais.

    43 straipsnis

    Apsaugos nuo interesų konfliktų priemonės

    1.  

    Direktyvos 2011/61/ES 15 straipsnio 1 dalyje nurodytomis apsaugos nuo interesų konfliktų priemonėmis bent jau užtikrinama, kad:

    a) 

    rizikos valdymo funkciją vykdančių asmenų priimti sprendimai būtų pagrįsti patikimais duomenimis, kuriuos tinkamu mastu patikrina rizikos valdymo funkciją vykdantys asmenys;

    b) 

    rizikos valdymo funkciją vykdančių asmenų atlyginimas būtų susietas su tikslų, susijusių su rizikos valdymo funkcija, įgyvendinimu, nepriklausomai nuo verslo sričių, kuriose jie dalyvauja, veiklos rezultatų;

    c) 

    būtų atliekama tinkama nepriklausoma rizikos valdymo funkcijos peržiūra siekiant užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami nepriklausomai;

    d) 

    rizikos valdymo funkcijai būtų atstovaujama valdymo organe ar priežiūros funkciją vykdančiame organe, jei jis įsteigtas, ir jai būtų suteikta bent tiek pat įgaliojimų kaip portfelio valdymo funkcijai;

    e) 

    prieštaringos pareigos būtų tinkamai atskirtos.

    2.  

    Jei proporcinga atsižvelgiant į AIFV pobūdį, mastą ir sudėtingumą, 1 dalyje nurodytomis apsaugos priemonėmis taip pat užtikrinama, kad:

    a) 

    rizikos valdymo funkcijos vykdymą reguliariai peržiūrėtų vidaus audito funkciją vykdantys asmenys arba, jei pastaroji funkcija nenustatyta, valdymo organo paskirtas išorės asmuo;

    b) 

    kai įsteigtas rizikos komitetas, jam būtų suteikti tinkami ištekliai ir jo nariai, kurie nėra nepriklausomi, nedarytų netinkamos įtakos rizikos valdymo funkcijos vykdymui.

    3.  
    AIFV valdymo organas ir, jei yra, priežiūros funkciją vykdantys asmenys nustato 1 ir 2 dalyse nurodytas apsaugos nuo interesų konfliktų priemones, reguliariai peržiūri jų veiksmingumą ir laiku imasi taisomųjų veiksmų trūkumams pašalinti.

    44 straipsnis

    Rizikos ribos

    1.  
    AIFV nustato ir įgyvendina kiekybines arba kokybines, arba abiejų rūšių rizikos ribas kiekvienam valdomam AIF, atsižvelgdamas į visų rūšių svarbią riziką. Kai nustatomos tik kokybinės ribos, AIFV gali pagrįsti šį metodą kompetentingai institucijai.
    2.  

    Kokybinės ir kiekybinės rizikos ribos kiekvienam AIF apima bent šią riziką:

    a) 

    rinkos riziką;

    b) 

    kredito riziką;

    c) 

    likvidumo riziką;

    d) 

    sandorio šalies riziką;

    e) 

    operacinę riziką.

    3.  
    Nustatydamas rizikos ribas AIFV atsižvelgia į kiekvieno valdomo AIF atžvilgiu naudojamas strategijas ir turtą, taip pat kiekvienam iš tų AIF taikomas nacionalines taisykles. Tos rizikos ribos atitinka AIF rizikos pobūdį, apie kurį informacija atskleista investuotojams pagal Direktyvos 2011/61/ES 23 straipsnio 4 dalies c punktą, ir yra patvirtinamos valdymo organo.

    45 straipsnis

    Rizikos vertinimas ir valdymas

    1.  

    AIFV patvirtina tinkamus ir veiksmingus susitarimus, procesus ir metodus, skirtus:

    a) 

    bet kuriuo metu nustatyti, įvertinti, valdyti ir stebėti riziką, kurią patiria ar gali patirti jų valdomi AIF;

    b) 

    užtikrinti, kad būtų laikomasi ribų, nustatytų pagal 44 straipsnį.

    2.  
    1 dalyje nurodyti susitarimai, procesai ir metodai yra proporcingi AIFV ir kiekvieno jo valdomo AIF veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui ir atitinka AIF rizikos pobūdį, apie kurį informacija atskleista investuotojams pagal Direktyvos 2011/61/ES 23 straipsnio 4 dalies c punktą.
    3.  

    Taikydamas 1 dalį, AIFV imasi šių veiksmų kiekvieno valdomo AIF atžvilgiu:

    a) 

    įdiegia rizikos vertinimo susitarimus, procesus ir metodus, reikalingus siekiant užtikrinti, kad prisiimtų pozicijų rizika ir jos įtaka bendram rizikos pobūdžiui būtų tiksliai įvertintos remiantis patikimais duomenimis ir kad rizikos vertinimo susitarimai, procesai ir metodai būtų tinkamai įforminti dokumentais;

    b) 

    siekiant peržiūrėti rizikos vertinimo susitarimų pagrįstumą periodiškai vykdo grįžtamuosius patikrinimus, kurie apima modeliu paremtas prognozes ir skaičiavimus;

    c) 

    periodiškai vykdo tinkamą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir analizuoja įvairius scenarijus, siekiant mažinti riziką, kylančią dėl galimų rinkos sąlygų pokyčių, kurie gali turėti neigiamos įtakos AIF;

    d) 

    užtikrina, kad esamas rizikos lygis atitiktų rizikos ribas, nustatytas pagal 44 straipsnį;

    e) 

    nustato, įgyvendina ir palaiko tinkamas procedūras, dėl kurių tuo atveju, jei AIF rizikos ribos būtų pažeistos arba jų pažeidimas būtų tikėtinas, būtų laiku imtasi taisomųjų veiksmų investuotojų naudai;

    f) 

    užtikrina, kad kiekvienam AIF būtų nustatytos tinkamos likvidumo valdymo sistemos ir procedūros, atitinkančios 46 straipsnyje nustatytus reikalavimus.



    4

    SKIRSNIS

    Likvidumo valdymas

    (Direktyvos 2011/61/ES 16 straipsnis)

    46 straipsnis

    Likvidumo valdymo sistema ir procedūros

    AIFV savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms gali įrodyti, kad yra įdiegta Direktyvos 2011/61/ES 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta tinkama likvidumo valdymo sistema ir veiksmingos procedūros atsižvelgiant į kiekvieno AIF investavimo strategiją, likvidumo pobūdį ir išpirkimo politiką.

    47 straipsnis

    Likvidumo rizikos stebėsena ir valdymas

    1.  

    46 straipsnyje nurodyta likvidumo sistema ir procedūromis bent jau užtikrinama, kad:

    a) 

    AIFV išlaikytų AIF likvidumo lygį, atitinkantį jo bazines prievoles, remdamasis AIF turto santykinio likvidumo rinkoje vertinimu, atsižvelgdamas į turtui likviduoti reikiamą laiką ir kainą arba vertę, kuria tą turtą galima likviduoti, ir jo jautrumą kitai rinkos rizikai ar veiksniams;

    b) 

    AIFV stebėtų AIF turto portfelio likvidumo pobūdį atsižvelgdamas į atskiro turto, kuris gali turėti reikšmingą poveikį likvidumui, ribinę įtaką ir reikšmingą neapibrėžtąją ar kitą atsakomybę ir įsipareigojimus, kuriuos AIF gali turėti pagal savo bazines prievoles. Šiais tikslais AIFV atsižvelgia į AIF investuotojų bazės pobūdį, įskaitant investuotojų tipą, santykinį investicijų dydį ir toms investicijoms taikomas išpirkimo sąlygas;

    c) 

    kai AIF investuoja į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, AIFV stebėtų tų kitų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų patvirtintą likvidumo valdymo metodą, be kita ko, atlikdamas periodines peržiūras, kad stebėtų bazinių kolektyvinio investavimo subjektų, į kuriuos investuoja AIF, išpirkimo nuostatų pokyčius. Laikantis Direktyvos 2011/61/ES 16 straipsnio 1 dalies, ši prievolė netaikoma, kai tų kitų kolektyvinio investavimo subjektų, į kuriuos investuoja AIF, investiciniais vienetais ar akcijomis aktyviai prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte, arba lygiavertėje trečiosios šalies rinkoje;

    d) 

    AIFV įgyvendintų ir palaikytų tinkamus likvidumo vertinimo susitarimus ir procedūras, skirtus pozicijų ir numatomų investicijų, kurios daro reikšmingą įtaką AIF turto portfelio likvidumo pobūdžiui, kiekybinei ir kokybinei rizikai įvertinti, kad būtų galima tinkamai įvertinti jų poveikį bendram likvidumo pobūdžiui. Naudojamomis procedūromis užtikrinama, kad AIFV turėtų tinkamų žinių ir supratimą apie turto, į kurį AIF investavo arba ketina investuoti, likvidumą, įskaitant, jei tinka, atskiro turto prekybos apimtį ir kainų jautrumą ir (arba) kainų skirtumą įprastinėmis ir išskirtinėmis likvidumo sąlygomis;

    e) 

    AIFV apsvarstytų ir įgyvendintų priemones ir susitarimus, įskaitant specialiuosius susitarimus, reikalingus kiekvieno valdomo AIF likvidumo rizikai valdyti. AIFV nustato, kokių tipų aplinkybėmis galima naudoti tas priemones ir susitarimus tiek įprastinėmis, tiek išskirtinėmis aplinkybėmis, kiekvieno valdomo AIF atžvilgiu užtikrinant sąžiningą elgesį su visais AIF investuotojais. AIFV gali naudoti tokias priemones ir susitarimus tik tuomet, jei susidaro tos aplinkybės ir tinkamai atskleista informacija pagal 108 straipsnį.

    2.  
    AIFV dokumentais įformina savo likvidumo valdymo politiką ir procedūras, nurodytas 1 dalyje, jas peržiūri bent kartą per metus ir jas atnaujina atsižvelgdami į pokyčius ar naujus susitarimus.
    3.  
    AIFV į savo likvidumo valdymo sistemą ir procedūras, nurodytas 1 dalyje, įtraukia tinkamas problemų sprendimo priemones, kad galėtų spręsti numatomas ar faktines AIF likvidumo problemas ar kitas kritines situacijas.
    4.  
    Kai AIFV valdo AIF, kuris yra finansinį svertą naudojantis uždarojo tipo AIF, netaikomas 1 dalies e punktas.

    48 straipsnis

    Likvidumo valdymo ribos ir testavimas nepalankiausiomis sąlygomis

    1.  
    Prireikus, atsižvelgiant į kiekvieno valdomo AIF pobūdį, mastą ir sudėtingumą, AIFV įgyvendina ir palaiko tinkamas AIF likvidumo ar nelikvidumo ribas, atitinkančias jo bazines prievoles bei išpirkimo politiką ir 44 straipsnyje nustatytus reikalavimus dėl kiekybinių ir kokybinių rizikos ribų.

    AIFV stebi, ar laikomasi tų ribų, ir nustato, kokių veiksmų reikia (ar būtina) imtis viršijus arba galint viršyti ribas. Nustatydami tinkamus veiksmus, AIFV apsvarsto likvidumo valdymo politikos ir procedūrų adekvatumą, AIF turto likvidumo pobūdžio tinkamumą ir netipiško išpirkimo prašymų kiekio poveikį.

    2.  

    AIFV reguliariai atlieka testavimą nepalankiausiomis sąlygomis esant įprastoms ir išskirtinėms likvidumo sąlygoms, kuris leidžia jiems įvertinti kiekvieno valdomo AIF likvidumo riziką. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis:

    a) 

    atliekamas remiantis patikima ir atnaujinta kiekybine arba, kai tas netinka, kokybine informacija;

    b) 

    kai tinka, modeliuoja AIF turto likvidumo problemas ir netipiškus išpirkimo prašymus;

    c) 

    apima rinkos riziką ir su ja susijusį poveikį, įskaitant poveikį užstato vertės išlaikymo prievolei, užstato poreikiams ar kredito linijoms;

    d) 

    atsižvelgia į vertinimo jautrumą nepalankiausiomis sąlygomis;

    e) 

    atliekamas tokiu dažnumu, kuris tinka pagal AIF pobūdį, atsižvelgiant į AIF investavimo strategiją, likvidumo pobūdį, investuotojų tipą ir išpirkimo politiką, ir ne rečiau kaip kartą per metus.

    3.  
    AIFV reaguodamas į testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus veikia vadovaudamasis investuotojų interesais.

    49 straipsnis

    Investavimo strategijos, likvidumo pobūdžio ir išpirkimo politikos suderinimas

    1.  
    Taikant Direktyvos 2011/61/ES 16 straipsnio 2 dalį, laikoma, kad kiekvieno AIFV valdomo AIF investavimo strategija, likvidumo pobūdis ir išpirkimo politika yra suderinti, kai investuotojai gali atsiimti savo investicijas taip, kad būtų užtikrintas sąžiningas elgesys su visais AIF investuotojais ir kad būtų laikomasi AIF išpirkimo politikos ir jo prievolių.
    2.  
    Vertindamas investavimo strategijos, likvidumo pobūdžio ir išpirkimo politikos suderinimą, AIFV taip pat atsižvelgia į poveikį, kurį išpirkimas gali turėti AIF atskiro turto bazinėms kainoms ar kainų skirtumui.



    5

    SKIRSNIS

    Investavimas į pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas

    (Direktyvos 2011/61/ES 17 straipsnis)

    50 straipsnis

    Apibrėžtys

    Šiame skirsnyje:

    a)

    pakeitimas vertybiniais popieriais – pakeitimas vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 36 punkte;

    b)

    pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija – pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 40 punkte;

    c)

    rėmėjas – rėmėjas, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 42 punkte;

    d)

    segmentas – segmentas, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 39 punkte.

    51 straipsnis

    Išlaikytos dalies reikalavimai

    1.  
    AIFV prisiima pakeitimo vertybiniais popieriais kredito rizikos poziciją vieno ar daugiau valdomų AIF vardu tik tuomet, jei iniciatorius, rėmėjas ar pirminis skolintojas aiškiai informavo AIFV, kad nuolat išlaiko reikšmingą grynąją dalį, kuri bet kokiu atveju yra ne mažesnė kaip 5 %.

    Ne mažiau kaip 5 % reikšmingos grynosios dalies išlaikymu laikoma tik:

    a) 

    ne mažiau kaip 5 % nominaliosios kiekvieno iš investuotojams parduotų ar perleistų segmentų vertės išlaikymas;

    b) 

    pakeitimo vertybiniais popieriais atnaujinamųjų pozicijų atveju – ne mažiau kaip 5 % nominaliosios pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų vertės iniciatoriaus dalies išlaikymas;

    c) 

    atsitiktinai atrinktų pozicijų, lygių ne mažiau kaip 5 % nominaliosios vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų vertės, išlaikymas, kai tos pozicijos priešingu atveju būtų buvusios pakeistos vertybiniais popieriais pakeitimo vertybiniais popieriais procese, jeigu pozicijų, kurios gali būti pakeistos vertybiniais popieriais, skaičius yra ne mažesnis kaip 100 sandorio sudarymo metu;

    d) 

    pirmojo nuostolio segmento ir prireikus kitų segmentų, kurių rizikos pobūdis yra toks pat ar didesnis nei investuotojams perleistų ar parduotų segmentų rizikos pobūdis ir kurių terminas baigiasi ne anksčiau nei investuotojams perleistų ar parduotų segmentų terminas, išlaikymas, kad toks išlaikymas būtų lygus iš viso ne mažiau kaip 5 % nominaliosios vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų vertės;

    e) 

    pirmojo nuostolio pozicijos, lygios ne mažiau kaip 5 % kiekvienos vertybiniais popieriais pakeistos pozicijos pakeitimo vertybiniais popieriais procese, išlaikymas.

    Grynoji dalis įvertinama sandorio sudarymo metu ir išlaikoma nuolat. Grynajai daliai, įskaitant išlaikytas pozicijas, nepaskirstytas palūkanas arba pozicijas, netaikomas kredito rizikos mažinimas arba trumposios pozicijos ir ji kitaip neapdraudžiama ir neparduodama. Grynoji dalis nustatoma pagal nebalansinių straipsnių nominaliąją vertę.

    Išlaikymo reikalavimai bet kokiam pakeitimui vertybiniais popieriais negali būti taikomi kelis kartus.

    2.  
    1 dalis netaikoma, kai vertybiniais popieriais pakeistos pozicijos yra reikalavimai arba galimi reikalavimai subjektų, išvardytų Direktyvos 2006/48/EB 122a straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje, atžvilgiu arba kurias visiškai, besąlygiškai ir neatšaukiamai garantuoja tie subjektai, ir netaikoma sandoriams, išvardytiems Direktyvos 2006/48/EB 122a straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje.

    52 straipsnis

    Kokybiniai reikalavimai dėl rėmėjų ir iniciatorių

    Prieš prisiimdamas pakeitimo vertybiniais popieriais kredito rizikos poziciją vieno ar daugiau AIF vardu, AIFV užtikrina, kad rėmėjas ir iniciatorius:

    a) 

    kreditą suteiktų remdamiesi patikimais ir aiškiai apibrėžtais kriterijais ir aiškiai nustatytų paskolų, skirtų pozicijoms, kurias ketinama pakeisti vertybiniais popieriais, tvirtinimo, keitimo, atnaujinimo ir refinansavimo procesą, koks yra taikomas jų turimoms pozicijoms;

    b) 

    nustatytų ir naudotų veiksmingas sistemas, kuriomis turi būti valdomas nuolatinis su kredito rizika susijusių jų portfelių ir pozicijų, taip pat probleminių kreditų identifikavimo bei valdymo ir tinkamų vertės koregavimų bei atidėjinių nustatymo administravimas ir stebėsena;

    c) 

    tinkamai diversifikuotų kiekvieną kredito portfelį pagal tikslinę rinką ir bendrą kredito strategiją;

    d) 

    turėtų rašytinę kredito rizikos politiką, kurioje būtų nustatytos jiems priimtinos rizikos ribos ir atidėjinių politika ir aprašyta, kaip vertinama, stebima ir kontroliuojama ta rizika;

    e) 

    suteiktų galimybę lengvai susipažinti su visais reikšmingais duomenimis apie atskirų bazinių pozicijų kredito kokybę ir rezultatus, pinigų srautus ir užstatą, kuriuo padengiama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, ir su informacija, kuri būtina norint atlikti visapusišką ir gerai pagrįstą pinigų srautų ir užstatų, kuriais padengiamos bazinės pozicijos, verčių testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Tuo tikslu reikšmingi duomenys nustatomi pagal pakeitimo vertybiniais popieriais terminą ir, kai tinkama, pagal pakeitimo vertybiniais popieriais pobūdį po jo;

    f) 

    suteiktų galimybę lengvai susipažinti su visais kitais svarbiais duomenimis, kurie AIFV būtini siekiant laikytis 53 straipsnyje nustatytų reikalavimų;

    g) 

    atskleistų informaciją apie išlaikytą grynąją dalį, nurodytą 51 straipsnyje, taip pat visus dalykus, kurie galėtų pakenkti minimalios grynosios dalies išlaikymui, nurodytam tame straipsnyje.

    53 straipsnis

    Kokybiniai reikalavimai dėl AIFV, prisiėmusių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas

    1.  

    Prieš prisiimdami pakeitimo vertybiniais popieriais kredito rizikos poziciją vieno ar daugiau AIF vardu ir prireikus vėliau, AIFV kiekvienos jų atskiros pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos atžvilgiu kompetentingoms institucijoms gali įrodyti, kad visapusiškai ir nuodugniai supranta tas pozicijas ir įgyvendino oficialią politiką bei procedūras, atitinkančias atitinkamo AIF investicijų į pakeistas vertybiniais popieriais pozicijas rizikos pobūdį, kad būtų galima analizuoti ir registruoti:

    a) 

    iniciatorių arba rėmėjų pagal 51 straipsnį atskleistą informaciją, kurioje nurodoma jų nuolat išlaikoma grynoji pakeitimo vertybiniais popieriais dalis;

    b) 

    atskiros pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos ypatybes;

    c) 

    pakeitimo vertybiniais popieriais bazinių pozicijų rizikos ypatybes;

    d) 

    su reputacija ir nuostoliu susijusią patirtį iš iniciatorių arba rėmėjų ankstesnių pakeitimo vertybiniais popieriais atvejų atitinkamose pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos bazinių pozicijų klasėse;

    e) 

    iniciatorių arba rėmėjų, arba jų tarpininkų ar patarėjų pareiškimus ir atskleistą informaciją, kad jie išsamiai patikrino pakeistas vertybiniais popieriais pozicijas ir, kai taikoma, pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų užstato kokybę;

    f) 

    kai taikoma, metodikas ir koncepcijas, kuriomis pagrįstas užstato, kuriuo padengiamos pakeistos vertybiniais popieriais pozicijos, vertinimas ir politika, kurios laikosi iniciatorius ar rėmėjas vertintojo nepriklausomybei užtikrinti;

    g) 

    visas struktūrines pakeitimo vertybiniais popieriais ypatybes, kurios gali turėti reikšmingos įtakos įstaigos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rezultatams, pvz., sutartinį „iš viršaus žemyn“ (angl. waterfall) principu paremtą metodą ir su juo susijusias priežastis, kredito vertės padidinimą, likvidumo padidinimą, rinkos vertės priežastis ir nuo konkretaus sandorio priklausomą įsipareigojimų neįvykdymo sąvokos apibrėžtį.

    2.  
    Prisiėmęs pakeitimo vertybiniais popieriais kredito rizikos reikšmingos vertės poziciją vieno ar daugiau AIF vardu, AIFV reguliariai atlieka testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, tinkamą tokioms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, pagal Direktyvos 2011/61/ES 15 straipsnio 3 dalies b punktą. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis yra proporcingas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms būdingos rizikos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui.

    AIFV pagal Direktyvos 2011/61/ES 15 straipsnyje nustatytus principus nustato oficialias pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos kredito rizikos stebėsenos procedūras, proporcingas atitinkamo AIF rizikos pobūdžiui, kad galėtų nuolat ir tinkamu laiku stebėti informaciją apie tokių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų bazinių pozicijų rezultatus. Tokia informacija (jei aktualu atsižvelgiant į konkrečią pakeitimo vertybiniais popieriais rūšį ir neapsiribojant tokių rūšių informacija, kokia nurodyta toliau) yra pozicijos rūšis, daugiau kaip 30, 60 ir 90 dienų pradelstų paskolų procentinė dalis, įsipareigojimų neįvykdymo rodikliai, išankstinio mokėjimo rodikliai, paskolos, kurioms taikomas nuosavybės teisės atėmimas, užstato rūšis ir užimtumas, kredito balų dažnių pasiskirstymas arba kitos kreditingumo priemonės pagal skirtingas bazines pozicijas, sektorių ir geografinė įvairovė, paskolos ir vertės santykių dažnių pasiskirstymas kartu su intervalais, su kuriais lengviau atlikti tinkamą jautrumo analizę. Kai bazinės pozicijos pačios yra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, AIFV turi šioje pastraipoje nurodytą informaciją ne tik apie bazinius pakeitimo vertybiniais popieriais segmentus, tokius kaip emitento pavadinimas ir kredito kokybė, bet ir apie tų bazinių pakeitimo vertybiniais popieriais segmentų grupių ypatybes bei rezultatus.

    AIFV tuos pačius analizės standartus taiko dalyvavimui valdant kapitalą arba garantuotam platinimui pakeitimo vertybiniais popieriais emisijų, įsigytų iš trečiųjų asmenų, atvejais.

    3.  
    Kad galėtų tinkamai valdyti riziką ir likvidumą, AIFV, prisiimdami pakeitimo vertybiniais popieriais kredito rizikos poziciją vieno ar daugiau AIF vardu, tinkamai nustato, vertina, stebi, valdo, kontroliuoja ir praneša apie riziką, kylančią dėl atitinkamo AIF turto ir įsipareigojimų neatitikimų, koncentracijos riziką arba investavimo riziką, kylančią dėl šių priemonių. AIFV užtikrina, kad tokių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų rizikos pobūdis atitiktų atitinkamo AIF dydį, bendrą portfelio struktūrą, investavimo strategijas ir tikslus, nustatytus AIF taisyklėse arba steigimo dokumentuose, prospekte ir siūlymo dokumentuose.
    4.  
    Laikydamasis Direktyvos 2011/61/ES 18 straipsnyje nustatytų reikalavimų, AIFV užtikrina, kad vyresniajai vadovybei būtų teikiama pakankamai vidinių ataskaitų, kad vyresnioji vadovybė gerai žinotų apie reikšmingą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos prisiėmimą ir kad rizika, kylanti dėl tų pozicijų, būtų tinkamai valdoma.
    5.  
    AIFV įtraukia tinkamą informaciją apie savo pakeitimo vertybiniais popieriais kredito rizikos pozicijas ir savo rizikos valdymo procedūras šioje srityje į ataskaitas ir atskleidžiamą informaciją, kurias reikia teikti pagal Direktyvos 2011/61/ES 22, 23 ir 24 straipsnius.

    54 straipsnis

    Taisomieji veiksmai

    1.  
    Kai prisiėmę pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją AIFV nustato, kad išlaikytos dalies nustatymas ir atskleista informacija apie ją neatitiko šiame reglamente nustatytų reikalavimų, jie imasi tokių taisomųjų veiksmų, kurie geriausiai atitinka atitinkamo AIF investuotojų interesus.
    2.  
    Kai išlaikyta dalis tam tikru momentu po pozicijos prisiėmimo tampa mažesnė negu 5 % ir taip atsitinka ne dėl natūralaus sandorio apmokėjimo mechanizmo, AIFV imasi tokių taisomųjų veiksmų, kurie geriausiai atitinka atitinkamo AIF investuotojų interesus.

    55 straipsnis

    Tęstinumo išlyga

    51–54 straipsniai taikomi naujam pakeitimui vertybiniais popieriais, kurie išleisti 2011 m. sausio 1 d. ar vėliau. 51–54 straipsniai po 2014 m. gruodžio 31 d. taikomi esamam pakeitimui vertybiniais popieriais, kai naujos bazinės pozicijos pridedamos arba pakeičiamos jų pakaitalais po tos datos.

    56 straipsnis

    Aiškinimas

    Jei nėra konkretaus EVPRI arba Europos priežiūros institucijų jungtinio komiteto išaiškinimo, šio skirsnio nuostatos aiškinamos remiantis atitinkamomis Direktyvos 2006/48/EB nuostatomis, Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto pateiktomis 2010 m. gruodžio 31 d. Direktyvos dėl kapitalo poreikio 122a straipsnio gairėmis ( 2 ) ir vėlesniais jų pakeitimais.



    6

    SKIRSNIS

    Organizaciniai reikalavimai. Bendrieji principai

    (Direktyvos 2011/61/ES 12 ir 18 straipsniai)

    57 straipsnis

    Bendrieji reikalavimai

    1.  

    AIFV turi:

    a) 

    parengti, įgyvendinti ir palaikyti sprendimų priėmimo procedūras bei organizacinę struktūrą, kurios būtų įformintos dokumentais ir kuriose būtų aiškiai nurodyta pavaldumo struktūra bei paskirstytos funkcijos ir pareigos;

    b) 

    užtikrinti, kad jų atitinkami asmenys žinotų, kokių procedūrų laikytis, kad tinkamai vykdytų savo pareigas;

    c) 

    parengti, įgyvendinti ir palaikyti tinkamus vidaus kontrolės mechanizmus, skirtus užtikrinti, kad visais AIFV lygmenimis būtų laikomasi sprendimų ir procedūrų;

    d) 

    parengti, įgyvendinti ir palaikyti veiksmingą vidaus atskaitomybės ir informacijos perdavimo procesą visais atitinkamais AIFV lygmenimis bei veiksmingus informacijos mainus su visais susijusiais trečiaisiais asmenimis;

    e) 

    tinkamai ir tvarkingai registruoti duomenis apie savo veiklą ir vidaus organizacinę struktūrą.

    AIFV atsižvelgia į savo veiklos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą ir į paslaugų ir veiksmų, kurių imtasi vykdant tą veiklą, pobūdį ir įvairovę.

    ▼M2

    AIFV, laikydamiesi pirmoje pastraipoje nustatytų reikalavimų, atsižvelgia į tvarumo riziką.

    ▼B

    2.  
    AIFV parengia, įdiegia ir palaiko tinkamas sistemas ir procedūras, kuriomis užtikrinama informacijos apsauga, vientisumas ir konfidencialumas, atsižvelgdami į tos informacijos pobūdį.
    3.  
    AIFV parengia, įgyvendina ir palaiko tinkamą veiklos tęstinumo politiką, kurios tikslas – užtikrinti, kad tuo atveju, jeigu sutriktų jų sistemos ir procedūros, būtų išsaugoti esminiai duomenys ir funkcijos ir būtų toliau teikiamos paslaugos ir vykdoma veikla arba, kai tai neįmanoma, būtų laiku atkurti tokie duomenys ir funkcijos bei laiku atnaujintas paslaugų teikimas ir veikla.
    4.  
    AIFV parengia, įdiegia ir palaiko apskaitos politiką, procedūras ir vertinimo taisykles, pagal kurias jie, kompetentingai institucijai paprašius, galėtų laiku pateikti kompetentingai institucijai finansines ataskaitas, kuriose pateikiama tikra ir teisinga jų finansinė būklė ir kurios atitinka visus taikomus apskaitos standartus ir taisykles.
    5.  
    AIFV įgyvendina tinkamą politiką ir procedūras siekdami užtikrinti, kad investuotojams būtų pakankamai išsamiai atskleidžiama informacija apie AIF išpirkimo politiką, prieš jiems investuojant į AIF ir reikšmingų pakeitimų atveju.
    6.  
    AIFV stebi ir reguliariai vertina savo sistemų, vidaus kontrolės mechanizmų ir susitarimų, nustatytų pagal 1–5 dalis, tinkamumą ir veiksmingumą bei imasi tinkamų priemonių bet kokiems trūkumams pašalinti.

    58 straipsnis

    Elektroninis duomenų apdorojimas

    1.  
    AIFV imasi tinkamų ir pakankamų priemonių dėl tinkamų elektroninių sistemų, kad būtų galima laiku ir tinkamai užregistruoti kiekvieną portfelio sandorį, pasirašymo arba, kai tinka, išpirkimo pavedimą.
    2.  
    AIFV užtikrina aukštą saugumo lygį elektroniškai apdorojant duomenis ir prireikus užregistruotos informacijos vientisumą ir konfidencialumą.

    59 straipsnis

    Apskaitos procedūros

    1.  
    AIFV taiko apskaitos politiką ir procedūras, kaip nurodyta 57 straipsnio 4 dalyje, kad užtikrintų investuotojų apsaugą. Apskaitos įrašai tvarkomi taip, kad bet kuriuo metu būtų galima tiesiogiai nustatyti visą AIF turtą ir įsipareigojimus. Jei AIF turi skirtingų investicinių padalinių, tų padalinių sąskaitos turi būti atskiros.
    2.  
    AIFV parengia, įdiegia ir palaiko apskaitos ir vertinimo politiką ir procedūras siekdami užtikrinti, kad kiekvieno AIF grynojo turto vertė būtų tiksliai apskaičiuota pagal taikomas apskaitos taisykles ir standartus.

    60 straipsnis

    Valdymo organo, vyresniosios vadovybės ir priežiūros funkciją vykdančių asmenų vykdoma kontrolė

    1.  
    AIFV, viduje skirstydami funkcijas, užtikrina, kad valdymo organas, vyresnioji vadovybė ir, kai yra, priežiūros funkciją vykdantys asmenys būtų atsakingi už tai, kad AIFV laikytųsi savo prievolių pagal Direktyvą 2011/61/ES.
    2.  

    AIFV užtikrina, kad jo vyresnioji vadovybė:

    a) 

    būtų atsakinga už kiekvieno valdomo AIF bendrosios investavimo politikos įgyvendinimą, kaip apibrėžta, kai tai aktualu, fondo taisyklėse, steigimo dokumentuose, prospekte arba siūlymo dokumentuose;

    b) 

    prižiūrėtų kiekvieno valdomo AIF investavimo strategijų patvirtinimą;

    c) 

    būtų atsakinga už tai, kad būtų nustatyta ir įgyvendinama vertinimo politika ir procedūros pagal Direktyvos 2011/61/ES 19 straipsnį;

    d) 

    būtų atsakinga už tai, kad AIFV turėtų nuolatinę ir veiksmingą atitikties užtikrinimo funkciją, net jeigu šią funkciją atlieka trečiasis asmuo;

    e) 

    užtikrintų ir periodiškai tikrintų, kad būtų tinkamai ir veiksmingai įgyvendinama kiekvieno valdomo AIF bendroji investavimo politika, investavimo strategijos ir rizikos ribos ir jų būtų laikomasi, net jei rizikos valdymo funkciją atlieka tretieji asmenys;

    f) 

    patvirtintų ir periodiškai peržiūrėtų kiekvieno valdomo AIF investavimo sprendimų priėmimo vidaus procedūrų tinkamumą, kad užtikrintų tokių sprendimų atitiktį patvirtintoms investavimo strategijoms;

    g) 

    patvirtintų ir periodiškai peržiūrėtų rizikos valdymo politiką ir tai politikai įgyvendinti skirtus susitarimus, procesus ir metodus, įskaitant kiekvieno valdomo AIF rizikos ribojimo sistemą;

    h) 

    būtų atsakinga už tai, kad būtų nustatyta ir taikoma atlyginimų politika pagal Direktyvos 2011/61/ES II priedą;

    ▼M2

    i) 

    būtų atsakinga už tvarumo rizikos integravimą į a–h punktuose nurodytą veiklą.

    ▼B

    3.  

    AIFV taip pat užtikrina, kad jo vyresnioji vadovybė ir, kai tinka, valdymo organas ar priežiūros funkciją vykdantys asmenys:

    a) 

    vertintų ir periodiškai peržiūrėtų politikos, susitarimų ir procedūrų, skirtų užtikrinti, kad būtų laikomasi Direktyvoje 2011/61/ES nustatytų prievolių, veiksmingumą;

    b) 

    imtųsi tinkamų priemonių bet kokiems trūkumams šalinti.

    4.  
    AIFV užtikrina, kad jo vyresniajai vadovybei būtų dažnai ir ne rečiau kaip kartą per metus teikiamos rašytinės atitikties, vidaus audito ir rizikos valdymo ataskaitos, kuriose visų pirma būtų nurodyta, ar buvo imtasi tinkamų taisomųjų priemonių bet kokiems trūkumams pašalinti.
    5.  
    AIFV užtikrina, kad jo vyresniajai vadovybei būtų reguliariai teikiamos investavimo strategijų ir investavimo sprendimų priėmimo vidaus procedūrų, nurodytų 2 dalies b–e punktuose, įgyvendinimo ataskaitos.
    6.  
    AIFV užtikrina, kad valdymo organui arba priežiūros funkciją vykdantiems asmenims, jei yra, būtų reguliariai teikiamos rašytinės ataskaitos 4 dalyje nurodytais klausimais.

    61 straipsnis

    Nuolatinė atitikties užtikrinimo funkcija

    1.  
    AIFV parengia, įgyvendina ir palaiko tinkamą politiką ir procedūras, kurių tikslas – nustatyti bet kokią riziką, kad AIFV gali nesilaikyti Direktyvoje 2011/61/ES numatytų prievolių, bei susijusią riziką, ir nustato tinkamas priemones ir procedūras, skirtas tokiai rizikai kuo labiau sumažinti bei suteikti galimybę kompetentingoms institucijoms veiksmingai naudotis savo įgaliojimais pagal tą direktyvą.

    AIFV atsižvelgia į savo veiklos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą ir į paslaugų ir veiksmų, kurių imtasi vykdant tą veiklą, pobūdį ir įvairovę.

    2.  

    AIFV sukuria ir palaiko nuolatinę ir veiksmingą atitikties užtikrinimo funkciją, kurią vykdantys asmenys veikia nepriklausomai ir prisiima šias pareigas:

    a) 

    stebėti ir reguliariai vertinti priemonių, politikos ir procedūrų, nustatytų pagal 1 dalį, ir veiksmų, kurių imtasi siekiant pašalinti trūkumus, atsiradusius AIFV vykdant savo prievoles, tinkamumą ir veiksmingumą;

    b) 

    teikti konsultacijas atitinkamiems asmenims, atsakingiems už paslaugų teikimą ir veiklos vykdymą, ir padėti jiems laikytis AIFV prievolių pagal Direktyvą 2011/61/ES.

    3.  

    Kad būtų galima tinkamai ir nepriklausomai vykdyti 2 dalyje nurodytą atitikties užtikrinimo funkciją, AIFV užtikrina, kad:

    a) 

    atitikties užtikrinimo funkciją vykdantys asmenys turėtų būtinus įgaliojimus, išteklių, patirties ir galimybę susipažinti su visa svarbia informacija;

    b) 

    būtų paskirtas atitikties užtikrinimo pareigūnas, atsakingas už atitikties užtikrinimo funkciją ir už dažną – mažiausiai kartą per metus – ataskaitų atitikties užtikrinimo klausimais teikimą vyresniajai vadovybei, visų pirma nurodant, ar buvo imtasi tinkamų taisomųjų priemonių bet kokiems trūkumams pašalinti;

    c) 

    atitikties užtikrinimo funkciją vykdantys asmenys nedalyvautų teikiant paslaugas arba vykdant veiklą, kurią jie prižiūri;

    d) 

    atitikties užtikrinimo pareigūno ir kitų atitikties užtikrinimo funkciją vykdančių asmenų atlyginimo nustatymo metodas neturėtų (ir nebūtų tikėtina, kad turės) įtakos jų objektyvumui.

    Tačiau nereikalaujama, kad AIFV laikytųsi pirmos pastraipos c arba d punkto, jeigu jis gali įrodyti, kad, atsižvelgiant į jo veiklos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą ir į jo paslaugų ir veiksmų pobūdį ir įvairovę, reikalavimas yra neproporcingas ir kad jo atitikties užtikrinimo funkcija ir toliau yra veiksminga.

    62 straipsnis

    Nuolatinė vidaus audito funkcija

    1.  
    AIFV, jei tai tinkama ir proporcinga atsižvelgiant į AIFV veiklos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą, taip pat į kolektyvinio portfelio valdymo veiksmų, kurių buvo imtasi vykdant tą veiklą, pobūdį ir įvairovę, nustato ir palaiko vidaus audito funkciją, kuri turi būti atskirta ir nepriklausoma nuo kitų AIFV funkcijų ir veiklos.
    2.  

    1 dalyje nurodytą vidaus audito funkciją vykdantys asmenys turi:

    a) 

    parengti, įgyvendinti ir palaikyti audito planą, kurio paskirtis – patikrinti ir įvertinti AIFV sistemų, vidaus kontrolės mechanizmų ir susitarimų tinkamumą ir veiksmingumą;

    b) 

    teikti rekomendacijas, atsižvelgiant į darbo, atlikto pagal a punktą, rezultatus;

    c) 

    tikrinti, kaip laikomasi b punkte nurodytų rekomendacijų;

    d) 

    teikti ataskaitas vidaus audito klausimais.

    63 straipsnis

    Asmeniniai sandoriai

    1.  

    AIFV parengia, įgyvendina ir palaiko tinkamus susitarimus, kurių tikslas – užkirsti kelią visiems atitinkamiems asmenims, dalyvaujantiems veikloje, dėl kurios gali kilti interesų konfliktas, arba turintiems galimybę susipažinti su viešai neatskleista informacija, kaip apibrėžta2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) ( 3 ) 1 straipsnio 1 dalyje, arba kita konfidencialia informacija, susijusia su AIF arba AIF ar jų vardu sudaromais sandoriais:

    a) 

    sudaryti asmeninį finansinių priemonių ar kito turto sandorį, atitinkantį vieną iš šių kriterijų:

    i) 

    sandoriui taikoma Direktyvos 2003/6/EB 2 straipsnio 1 dalis;

    ii) 

    sandoris susijęs su netinkamu konfidencialios informacijos naudojimu arba atskleidimu;

    iii) 

    sandoris prieštarauja (arba tikėtina, kad prieštaraus) AIFV prievolei pagal Direktyvą 2011/61/ES;

    b) 

    išskyrus atvejus, kai asmuo įprastai atlieka savo darbą arba laikosi paslaugų sutarties, teikti konsultacijas arba skatinti bet kurį kitą asmenį sudaryti asmeninį sandorį, kuris nurodytas a punkto i ir ii papunkčiuose arba kuris kitu atveju būtų netinkamas su dar neįvykdytais pavedimais susijusios informacijos panaudojimas;

    c) 

    išskyrus atvejus, kai asmuo įprastai atlieka savo darbą arba laikosi paslaugų sutarties ir nepažeidžia Direktyvos 2003/6/EB 3 straipsnio a punkto, atskleisti bet kokią informaciją arba pareikšti nuomonę bet kuriam kitam asmeniui, jeigu atitinkamas asmuo žino arba pagrįstai turėtų žinoti, kad atskleidus tokią informaciją tas kitas asmuo imsis arba tikriausiai imtųsi kurio nors iš šių veiksmų:

    i) 

    sudarytų asmeninį finansinių priemonių ar kito turto sandorį, kuris nurodytas a punkto i ir ii papunkčiuose arba kuris kitu atveju būtų netinkamas su dar neįvykdytais pavedimais susijusios informacijos panaudojimas;

    ii) 

    teiktų konsultacijas arba skatintų kitą asmenį sudaryti tokį asmeninį sandorį.

    2.  

    Susitarimais, nurodytais 1 dalyje, visų pirma užtikrinama, kad:

    a) 

    kiekvienam atitinkamam asmeniui būtų žinomi asmeniniams sandoriams taikomi apribojimai, nurodyti 1 dalyje, ir priemonės, kurias AIFV nustatė asmeniniams sandoriams ir atskleidžiamai informacijai pagal 1 dalį;

    b) 

    AIFV būtų nedelsiant informuojamas apie bet kokį asmeninį atitinkamo asmens, kuriam taikoma 1 dalis, sudarytą sandorį, jam pranešant apie tą sandorį arba kitaip suteikiant galimybę AIFV nustatyti tokius sandorius;

    c) 

    būtų užregistruojamas asmeninis sandoris, apie kurį pranešta AIFV arba kurį jis pats nustatė, taip pat bet koks su tokiu sandoriu susijęs įgaliojimas arba draudimas.

    Pirmos pastraipos b punkto tikslais, kai tam tikrą AIFV veiklą vykdo tretieji asmenys, AIFV užtikrina, kad veiklą vykdantis subjektas registruotų bet kokio atitinkamo asmens, kuriam taikoma 1 dalis, sudarytus asmeninius sandorius ir nedelsdamas pateiktų tą informaciją AIFV jam to paprašius.

    3.  

    1 ir 2 dalys netaikomos asmeniniams sandoriams:

    a) 

    įvykdytiems remiantis portfelio valdymo paslauga, kai sprendimai priimami savo nuožiūra, kai portfelio valdytojas ir atitinkamas asmuo arba kitas asmuo, kurio sąskaita vykdomas sandoris, iš anksto nebuvo taręsi dėl šio sandorio;

    b) 

    susijusiems su KIPVPS arba AIF, kurie prižiūrimi pagal valstybės narės teisę, kuriems numatomas lygiavertis jų turto rizikos paskirstymo lygis, kai atitinkamas asmuo ir bet kuris kitas asmuo, kurio sąskaita vykdomi sandoriai, nedalyvauja to subjekto valdyme.

    4.  

    Taikant 1 dalį, asmeninis sandoris taip pat apima finansinės priemonės ar kito turto sandorį, įvykdytą toliau nurodytų asmenų vardu arba jų sąskaita:

    a) 

    atitinkamo asmens;

    b) 

    kito asmens, su kuriuo atitinkamą asmenį sieja giminystės ryšiai arba glaudūs ryšiai;

    c) 

    asmens, kurį su atitinkamu asmeniu sieja tokie santykiai, kad tas atitinkamas asmuo turi tiesioginių arba netiesioginių reikšmingų interesų dėl sandorio rezultato, išskyrus mokestį ar komisinius už sandorio vykdymą.

    64 straipsnis

    Portfelio sandorių registravimas

    1.  
    AIFV nedelsdamas registruoja kiekvieno su AIF susijusio portfelio sandorio informaciją, kurios pakanka išsamiems pavedimo ir įvykdyto sandorio arba susitarimo duomenims atkurti.
    2.  

    Kiek tai susiję su portfelio sandoriais įvykdymo vietoje, 1 dalyje nurodytas įrašas apima tokią informaciją:

    a) 

    AIF pavadinimą arba kitą žymenį ir AIF sąskaita veikiančio asmens vardą ir pavardę;

    b) 

    turtą;

    c) 

    kai tinka, kiekį;

    d) 

    pavedimo arba sandorio tipą;

    e) 

    kainą;

    f) 

    pavedimų atveju – pavedimo perdavimo datą ir tikslų laiką ir asmens, kuriam buvo perduotas pavedimas, vardą ir pavardę arba kitą žymenį, o sandorių atveju – sprendimo prekiauti ir sandorio įvykdymo datą ir tikslų laiką;

    g) 

    kai taikoma, asmens, perduodančio pavedimą arba vykdančio sandorį, vardą ir pavardę;

    h) 

    kai taikoma, pavedimo atšaukimo priežastis;

    i) 

    įvykdytų sandorių atveju – sandorio šalį ir įvykdymo vietą.

    3.  

    Kiek tai susiję su AIF portfelio sandoriais ne įvykdymo vietoje, 1 dalyje nurodytas įrašas apima tokią informaciją:

    a) 

    AIF pavadinimą arba kitokį žymenį;

    b) 

    teisinę ir kitokią dokumentaciją, kuri sudaro portfelio sandorio pagrindą, įskaitant visų pirma įvykdytą susitarimą;

    c) 

    kainą.

    4.  
    2 ir 3 dalyse įvykdymo vieta reiškia finansinį tarpininką, nuolat vykdantį klientų pavedimus iš savo nuosavo finansinio turto, kaip nurodyta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 7 punkte, reguliuojamą rinką, kaip nurodyta tos direktyvos 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte, daugiašalę prekybos sistemą, kaip nurodyta tos direktyvos 4 straipsnio 1 dalies 15 punkte, rinkos formuotoją, kaip nurodyta tos direktyvos 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte, arba kitą likvidumą palaikantį subjektą arba subjektą, kuris trečiojoje šalyje atlieka funkciją, panašią į bet kurio iš pirmiau minėtų vykdomas funkcijas.

    65 straipsnis

    Pasirašymo ir išpirkimo pavedimų registravimas

    1.  
    AIFV imasi visų pagrįstų veiksmų siekdami užtikrinti, kad gauti AIF pasirašymo ir, kai tinka, išpirkimo pavedimai būtų nepagrįstai nedelsiant užregistruoti iš karto po tokio pavedimo gavimo.
    2.  

    Tokiuose įrašuose pateikiama informacija apie:

    a) 

    atitinkamą AIF;

    b) 

    pavedimą teikiantį arba perduodantį asmenį;

    c) 

    pavedimą priimantį asmenį;

    d) 

    pavedimo datą ir laiką;

    e) 

    mokėjimo sąlygas ir būdus;

    f) 

    pavedimo tipą;

    g) 

    pavedimo įvykdymo datą;

    h) 

    pasirašytų arba išpirktų investicinių vienetų ar akcijų skaičių arba lygiavertes sumas;

    i) 

    kiekvieno investicinio vieneto ar akcijos pasirašymo arba, kai tinka, išpirkimo kainą arba, kai tinka, įsipareigoto sumokėti ir sumokėto kapitalo sumą;

    j) 

    visą investicinių vienetų ar akcijų pasirašymo arba išpirkimo vertę;

    k) 

    bendrąją pavedimo vertę, įskaitant pasirašymo mokesčius, arba grynąją sumą atėmus mokesčius už išpirkimą.

    Informacija pagal i, j ir k punktus registruojama iš karto, kai tik tampa prieinama.

    66 straipsnis

    Įrašų saugojimo reikalavimai

    1.  
    AIFV užtikrina, kad visi 64 ir 65 straipsniuose nurodyti reikalaujami įrašai būtų saugomi ne mažiau kaip penkerius metus.

    Tačiau kompetentingos institucijos gali reikalauti AIFV užtikrinti, kad kurie nors arba visi tie įrašai būtų saugomi ilgesnį laikotarpį, atsižvelgiant į turto arba portfelio sandorio pobūdį, jeigu tai būtina, kad ta institucija galėtų vykdyti priežiūros funkcijas pagal Direktyvą 2011/61/ES.

    2.  
    Panaikinus AIFV veiklos leidimą, įrašai turi būti saugomi bent likusią 1 dalyje nurodyto penkerių metų laikotarpio dalį. Kompetentingos institucijos gali reikalauti įrašus saugoti ilgesnį laikotarpį.

    Kai AIFV su AIF susijusias savo pareigas perduoda kitam AIFV, jis užtikrina, kad, kad tam kitam AIFV būtų prieinami 1 dalyje nurodyti įrašai.

    3.  

    Įrašai saugomi tokia laikmena, kad kompetentingoms institucijoms saugoma informacija būtų prieinama ateityje, ir tokia forma ir būdu, kad:

    a) 

    kompetentingos institucijos turėtų galimybę nesunkiai su jais susipažinti ir atkurti kiekvieną pagrindinį kiekvieno portfelio sandorio apdorojimo etapą;

    b) 

    būtų galima lengvai nustatyti bet kokius pataisymus arba kitokius pakeitimus ir įrašų turinį iki tokių pataisymų arba pakeitimų;

    c) 

    nebūtų galimos jokios kitos manipuliacijos ar pakeitimai.



    7

    SKIRSNIS

    Vertinimas

    (Direktyvos 2011/61/ES 19 straipsnis)

    67 straipsnis

    AIF turto vertinimo politika ir procedūros

    1.  
    AIFV parengia, palaiko, įgyvendina ir peržiūri kiekvieno savo valdomo AIF rašytinę politiką ir procedūras, kurias taikant užtikrinamas patikimas, skaidrus, išsamus ir tinkamai dokumentais įformintas vertinimo procesas. Vertinimo politika ir procedūros apima visus reikšmingus atitinkamo AIF vertinimo proceso, vertinimo procedūrų ir kontrolės priemonių aspektus.

    Nepažeisdamas nacionalinės teisės reikalavimų, AIF taisyklių ir steigimo dokumentų, AIFV užtikrina, kad jo valdomiems AIF būtų taikomos sąžiningos, tinkamos ir skaidrios vertinimo metodikos. Kiekvieno tipo turto, į kurį AIF gali investuoti pagal taikomą nacionalinę teisę, AIF taisykles ir steigimo dokumentus, vertinimo metodikos nustatomos vertinimo politikoje ir įgyvendinamos taikant procedūras. AIFV pirmą kartą investuoja į konkretaus tipo turtą tik tuomet, jei yra nustatyta tinkama to konkretaus tipo turto vertinimo metodika ar metodikos.

    Politika ir procedūros, kuriose nustatomos vertinimo metodikos, apima įvesties duomenis, modelius ir kainodaros ir rinkos duomenų šaltinių atrankos kriterijus. Jose numatoma, kad kainos turi būti gaunamos iš nepriklausomų šaltinių, kai tai įmanoma ir tinkama. Atrenkant tam tikrą metodiką įvertinamos turimos atitinkamos metodikos, atsižvelgiant į jų jautrumą kintamųjų pokyčiams ir į tai, kaip pagal konkrečias strategijas nustatoma portfelio turto santykinė vertė.

    2.  
    Vertinimo politikoje nustatomos visų vertinimo procese dalyvaujančių šalių, įskaitant AIFV vyresniąją vadovybę, prievolės, vaidmenys ir atsakomybė. Procedūrose atsižvelgiama į organizacinę struktūrą, kuri nustatyta vertinimo politikoje.

    Vertinimo politikoje ir procedūrose aptariami bent šie dalykai:

    a) 

    turto vertinimą faktiškai atliekančių darbuotojų kompetencija ir nepriklausomumas;

    b) 

    specialios AIF investavimo strategijos ir turtas, į kurį AIF gali investuoti;

    c) 

    vertinimo įvesties duomenų, šaltinių ir metodikų atrankos kontrolės priemonės;

    d) 

    problemų sprendimo kanalai turto vertės skirtumams panaikinti;

    e) 

    bet kokių koregavimų, susijusių su pozicijų dydžiu ir likvidumu arba su rinkos sąlygų pasikeitimais, vertinimas;

    f) 

    tinkamas sąskaitų uždarymo laikas vertinimo tikslais;

    g) 

    tinkamas turto vertinimo dažnumas.

    3.  
    Kai paskiriamas išorės vertintojas, vertinimo politikoje ir procedūrose nustatomas AIFV ir išorės vertintojo keitimosi informacija procesas, siekiant užtikrinti, kad būtų pateikta visa vertinimo užduočiai atlikti būtina informacija.

    Vertinimo politika ir procedūromis užtikrinama, kad AIFV atliktų pradinį ir periodinį trečiųjų asmenų, paskirtų teikti vertinimo paslaugas, išsamų patikrinimą.

    4.  
    Kai vertinimą atlieka pats AIFV, į politiką įtraukiamas apsaugos priemonių, kuriomis užtikrinamas funkcinis vertinimo užduoties atlikimo nepriklausomumas pagal Direktyvos 2011/61/ES 19 straipsnio 4 dalies b punktą, aprašymas. Tokios apsaugos priemonės apima priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią arba apriboti bet kurio asmens netinkamą įtaką tam, kaip asmuo vykdo vertinimo veiklą.

    68 straipsnis

    Modelių naudojimas turtui vertinti

    1.  
    Jei AIF turtui vertinti naudojamas modelis, tas modelis ir jo pagrindinės ypatybės paaiškinami ir pagrindžiami vertinimo politikoje ir procedūrose. Modelio pasirinkimo priežastis, pagrindiniai duomenys, modelyje naudojamos prielaidos ir jų naudojimo loginis pagrindas, taip pat modeliu pagrįsto vertinimo apribojimai tinkamai įforminami dokumentais.
    2.  
    Vertinimo politika ir procedūromis užtikrinama, kad prieš modelį pradedant naudoti jį patvirtintų pakankamą kompetenciją turintis asmuo, kuris nedalyvavo to modelio kūrimo procese. Patvirtinimo procesas tinkamai įforminamas dokumentais.
    3.  
    Modelį iš anksto patvirtina AIFV vyresnioji vadovybė. Kai modelį naudoja AIFV, kuris vertinimo funkciją atlieka pats, vyresniosios vadovybės modelio patvirtinimo teisė neprieštarauja kompetentingos institucijos teisei pagal Direktyvos 2011/61/ES 19 straipsnio 9 dalį reikalauti, kad modelį patikrintų išorės vertintojas arba auditorius.

    69 straipsnis

    Nuoseklus vertinimo politikos ir procedūrų taikymas

    1.  
    AIFV užtikrina, kad vertinimo politika, procedūros ir nustatytos vertinimo metodikos būtų taikomos nuosekliai.
    2.  
    Vertinimo politika, procedūros ir nustatytos metodikos taikomos visam AIF turtui, atsižvelgiant į investavimo strategiją, turto tipą ir, jei taikoma, skirtingų išorės vertintojų buvimą.
    3.  
    Jei jų nereikia atnaujinti, politika ir procedūros laikui bėgant taikomos nuosekliai, vertinimo šaltiniai ir taisyklės taip pat laikui bėgant lieka nuoseklūs.
    4.  
    Vertinimo procedūros ir nustatytos vertinimo metodikos nuosekliai taikomos visiems to paties AIFV valdomiems AIF, atsižvelgiant į investavimo strategijas, AIF turimo turto tipus ir, jei taikoma, skirtingų išorės vertintojų buvimą.

    70 straipsnis

    Periodinė vertinimo politikos ir procedūrų peržiūra

    1.  
    Nustatant vertinimo politiką numatoma periodiškai peržiūrėti politiką ir procedūras, įskaitant vertinimo metodikas. Peržiūra atliekama bent kartą per metus ir prieš AIF pradedant taikyti naują investavimo strategiją ar investuoti į naujo tipo turtą, kuriam dabartinė vertinimo politika netaikoma.
    2.  
    Vertinimo politikoje ir procedūrose išdėstoma, kaip galima keisti vertinimo politiką, įskaitant metodiką, ir kokiomis aplinkybėmis būtų tinkama tai daryti. Rekomendacijos dėl politikos ir procedūrų pakeitimų teikiamos vyresniajai vadovybei, kuri peržiūri ir tvirtina visus pakeitimus.
    3.  
    38 straipsnyje nurodyti rizikos valdymo funkciją vykdantys asmenys peržiūri turtui vertinti nustatytą politiką ir procedūras ir, jei reikia, teikia atitinkamą paramą.

    71 straipsnis

    Atskirų turto verčių peržiūra

    1.  
    AIFV užtikrina, kad visas AIF turimas turtas būtų teisingai ir tinkamai įvertintas. AIFV pagal turto tipą dokumentais įformina, kokiu būdu vertinamas atskirų verčių tinkamumas ir teisingumas. AIFV visuomet gali įrodyti, kad jo valdomų AIF portfeliai yra tinkamai įvertinti.
    2.  

    Vertinimo politikoje ir procedūrose nustatomas atskirų turto verčių peržiūros procesas, kai egzistuoja reikšminga netinkamo vertinimo rizika, kaip antai tokiais atvejais:

    a) 

    vertinimas pagrįstas kainomis, kurias galima gauti tik iš vienos sandorio šalies arba maklerio;

    b) 

    vertinimas pagrįstas nelikvidžiomis biržos kainomis;

    c) 

    vertinimui turi įtakos su AIFV susijusios šalys;

    d) 

    vertinimui turi įtakos kiti subjektai, kurie gali būti finansiškai suinteresuoti AIF veiklos rezultatais;

    e) 

    vertinimas pagrįstas sandorio šalies, kuri yra priemonės iniciatorius, pateiktomis kainomis, visų pirma tais atvejais, kai iniciatorius taip pat finansuoja su priemone susijusią AIF poziciją;

    f) 

    vertinimui turi įtakos vienas ar daugiau AIFV dirbančių asmenų.

    3.  

    Vertinimo politikoje ir procedūrose aprašomas peržiūros procesas, įskaitant pakankamus ir tinkamus atskirų verčių pagrįstumo patikrinimus ir kontrolę. Pagrįstumas vertinamas pagal tai, ar užtikrinamas tinkamo lygio objektyvumas. Tokie patikrinimai ir kontrolė apima bent:

    a) 

    verčių patikrinimą lyginant įvairių sandorio šalių pateiktus ir įvairių laikotarpių kainų duomenis;

    b) 

    verčių patvirtinimą lyginant realizuotas kainas su dabartinėmis balansinėmis vertėmis;

    c) 

    vertinimo šaltinio reputacijos, nuoseklumo ir kokybės įvertinimą;

    d) 

    palyginimą su trečiojo asmens pateiktomis vertėmis;

    e) 

    išimčių nagrinėjimą ir įforminimą dokumentais;

    f) 

    visų skirtumų, kurie atrodo neįprasti arba kinta pagal to tipo turtui nustatytą vertinimo lyginamąjį rodiklį, nustatymą ir nagrinėjimą;

    g) 

    testavimą dėl neaktualių kainų ir numanomų parametrų;

    h) 

    palyginimą su bet kokio susijusio turto ar jo apdraudimo kainomis;

    i) 

    modeliu pagrįstos kainodaros tikslais naudojamų įvesties duomenų, visų pirma tų, nuo kurių labai priklauso modelio kaina, peržiūrą.

    4.  
    Į vertinimo politiką ir procedūras įtraukiamos tinkamos problemų sprendimo priemonės, skirtos turto vertinimo skirtumams šalinti ar kitoms problemoms spręsti.

    72 straipsnis

    Investicinio vieneto ar akcijos grynojo turto vertės apskaičiavimas

    1.  
    AIFV užtikrina, kad kiekvieno jo valdomo AIF investicinio vieneto ar akcijos grynojo turto vertė būtų apskaičiuojama kiekvieną kartą išleidžiant, pasirašant, išperkant arba panaikinant investicinius vienetus ar akcijas ir ne rečiau kaip kartą per metus.
    2.  
    AIFV užtikrina, kad investicinio vieneto ar akcijos grynojo turto vertės apskaičiavimo procedūros ir metodika būtų išsamiai įformintos dokumentais. AIFV reguliariai tikrina apskaičiavimo procedūras ir metodiką ir jų taikymą, o dokumentai atitinkamai keičiami.
    3.  
    AIFV užtikrina, kad būtų nustatytos taisomųjų veiksmų procedūros tam atvejui, jei grynojo turto vertė apskaičiuota neteisingai.
    4.  
    AIFV užtikrina, kad išleistų investicinių vienetų ar akcijų skaičius būtų tikrinamas reguliariai – bent taip pat dažnai, kaip apskaičiuojama investicinio vieneto ar akcijos kaina.

    73 straipsnis

    Profesinės garantijos

    1.  
    Išorės vertintojai paprašius pateikia profesines garantijas, kad įrodytų gebėjimą atlikti vertinimo funkciją. Profesines garantijas išorės vertintojai pateikia rašytine forma.
    2.  

    Profesinės garantijos apima įrodymus dėl išorės vertintojo kvalifikacijos ir gebėjimo atlikti tinkamą ir nepriklausomą vertinimą, įskaitant bent įrodymus, kad išorės vertintojas turi:

    a) 

    pakankamai darbuotojų ir techninių išteklių;

    b) 

    adekvačias procedūras, kuriomis užtikrinamas tinkamas ir nepriklausomas vertinimas;

    c) 

    pakankamai žinių ir supratimo apie AIF investavimo strategiją ir apie turtą, kurį išorės vertintojas yra paskirtas vertinti;

    d) 

    pakankamai gerą reputaciją ir pakankamai vertinimo patirties.

    3.  
    Kai išorės vertintojui taikomas privalomos profesinės registracijos jo įsisteigimo šalies kompetentingoje institucijoje ar kitame subjekte reikalavimas, profesinės garantijos dokumentuose turi būti įrašytas šios institucijos ar subjekto pavadinimas, įskaitant atitinkamus kontaktinius duomenis. Profesinės garantijos dokumente aiškiai nurodomos išorės vertintojui taikomos teisinės ar reguliavimo nuostatos arba profesinio elgesio taisyklės.

    74 straipsnis

    Atvirojo tipo AIF turimo turto vertinimo dažnumas

    1.  
    Atvirojo tipo AIF turimų finansinių priemonių vertinimas atliekamas kiekvieną kartą, kai apskaičiuojama investicinio vieneto ar akcijos grynojo turto vertė pagal 72 straipsnio 1 dalį.
    2.  
    Atvirojo tipo AIF turimo kito turto vertinimas atliekamas bent kartą per metus ir kiekvieną kartą, kai turima įrodymų, kad paskutinė nustatyta vertė nebėra teisinga ar tinkama.



    8

    SKIRSNIS

    AIFM funkcijų perdavimas

    (Direktyvos 2011/61/ES 20 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalys)

    75 straipsnis

    Bendrieji principai

    Perduodami užduotį atlikti vieną ar daugiau funkcijų savo vardu, AIFV visų pirma turi laikytis šių bendrųjų principų:

    a) 

    funkcijų perdavimo struktūra neleidžia nepaisyti AIFV pareigų ar atsakomybės;

    b) 

    AIFV prievolės AIF ir jo investuotojams dėl funkcijų perdavimo nesikeičia;

    c) 

    nepažeidžiamos sąlygos, kurių AIFV turi laikytis, kad galėtų gauti veiklos leidimą ir vykdyti veiklą pagal Direktyvą 2011/61/ES;

    d) 

    funkcijos perduodamos rašytiniu susitarimu tarp AIFV ir funkcijų perėmėjo;

    e) 

    AIFV užtikrina, kad funkcijų perėmėjas jam perduotas funkcijas vykdytų veiksmingai ir laikydamasis taikomų įstatymų ir reguliavimo reikalavimų, ir privalo nustatyti metodus ir procedūras, pagal kuriuos būtų nuolat peržiūrimos funkcijų perėmėjo teikiamos paslaugos. AIFV imasi tinkamų veiksmų, jeigu paaiškėja, kad funkcijų perėmėjas negali veiksmingai vykdyti funkcijų arba nesilaiko taikomų įstatymų bei reguliavimo reikalavimų;

    f) 

    AIFV veiksmingai prižiūri perduotas funkcijas ir valdo su funkcijų perdavimu susijusią riziką. Šiuo tikslu AIFV visada turi būtiną kompetenciją ir išteklių perduotoms funkcijoms prižiūrėti. AIFV susitarime nurodo savo teisę gauti informaciją, atlikti patikrinimus ir patekimo bei prieigos teisę, taip pat savo teises duoti nurodymus funkcijų perėmėjui ir jį stebėti. AIFV užtikrina, kad funkcijų perėmėjas veiksmingai prižiūrėtų perduotų funkcijų vykdymą ir tinkamai valdytų su funkcijų perdavimu susijusią riziką;

    g) 

    AIFV užtikrina, kad perduotų funkcijų arba perduotos užduoties vykdyti funkcijas tęstinumas ir kokybė būtų išlaikomi ir perdavimo nutraukimo atveju; jis tai padaro pavesdamas perduotas funkcijas ar perduotą užduotį vykdyti funkcijas kitam trečiajam asmeniui arba jas vykdydamas pats;

    h) 

    atitinkamos AIFV ir funkcijų perėmėjo teisės ir pareigos yra aiškiai paskirstytos ir išdėstytos susitarime. Visų pirma AIFV sutartimi užsitikrina teisę duoti nurodymus ir nutraukti sutartį, teises gauti informaciją, teisę atlikti patikrinimus, susipažinti su apskaitos dokumentais ir patekti į patalpas. Susitarimu užtikrinama, kad perduotas funkcijas būtų galima vėl perduoti tik gavus AIFV pritarimą;

    i) 

    su portfelio valdymu susijusios funkcijos perduodamos laikantis AIF investavimo politikos. AIFV duoda nurodymus funkcijų perėmėjui, kaip įgyvendinti investavimo politiką, ir stebi, ar funkcijų perėmėjas jos nuolat laikosi;

    j) 

    AIFV užtikrina, kad funkcijų perėmėjas atskleistų AIFV informaciją apie bet kokius pokyčius, kurie gali turėti reikšmingą poveikį funkcijų perėmėjo gebėjimui vykdyti perduotas funkcijas veiksmingai ir laikantis taikomų įstatymų ir reguliavimo reikalavimų;

    k) 

    AIFV užtikrina, kad funkcijų perėmėjas saugotų konfidencialią informaciją, susijusią su AIFV, su AIF, kuriam turi poveikį funkcijų perdavimas, ir su to AIF investuotojais;

    l) 

    AIFV užtikrina, kad funkcijų perėmėjas nustatytų, įgyvendintų ir palaikytų nenumatytų atvejų planą, skirtą veiklai atkurti ir naudojamoms atsarginėms priemonėms periodiškai tikrinti, atsižvelgiant į perduotų funkcijų tipus.

    76 straipsnis

    Objektyvios funkcijų perdavimo priežastys

    1.  

    AIFV pateikia kompetentingoms institucijoms išsamų objektyvių funkcijų perdavimo priežasčių aprašymą, paaiškinimą ir įrodymus. Vertinant, ar visa funkcijų perdavimo struktūra pagrįsta objektyviomis priežastimis, kaip nurodyta Direktyvos 2011/61/ES 20 straipsnio 1 dalies a punkte, svarstomi šie kriterijai:

    a) 

    veiklos funkcijų ir procesų optimizavimas;

    b) 

    lėšų taupymas;

    c) 

    funkcijų perėmėjo kompetencija administravimo srityje arba specifinių rinkų ar investicijų srityje;

    d) 

    funkcijų perėmėjo galimybės naudotis pasaulio prekybos pajėgumais.

    2.  
    Kompetentingoms institucijoms paprašius AIFV pateikia daugiau paaiškinimų ir dokumentus, kuriais įrodoma, kad visa funkcijų perdavimo struktūra pagrįsta objektyviomis priežastimis.

    77 straipsnis

    Funkcijų perėmėjo ypatybės

    1.  
    Funkcijų perėmėjas turi pakankamai išteklių ir įdarbina pakankamai darbuotojų, kurie turi jam perduotoms užduotims vykdyti būtinų įgūdžių, žinių ir patirties, taip pat turi tinkamą organizacinę struktūrą perduotoms užduotims vykdyti.
    2.  
    Asmenys, faktiškai vykdantys AIFV jiems perduotą veiklą, turi pakankamai patirties, tinkamų teorinių žinių ir tinkamos praktinės patirties vykdyti atitinkamas funkcijas. Jų profesinis mokymas ir anksčiau vykdytų funkcijų pobūdis yra tinkamas veiklai vykdyti.
    3.  
    Asmenys, faktiškai vykdantys funkcijų perėmėjo veiklą, nelaikomi pakankamai geros reputacijos asmenimis, jeigu jie turi neigiamų įrašų, susijusių tiek su geros reputacijos vertinimu, tiek su tinkamu perduotų užduočių vykdymu, arba jeigu yra kitos svarbios informacijos, kuri turi įtakos jų gerai reputacijai. Tokie neigiami įrašai, be kita ko, gali būti susiję su nusikalstama veika, teismo procesais ar administracinėmis sankcijomis, kai tai svarbu perduotų užduočių vykdymui. Ypatingas dėmesys kreipiamas į pažeidimus, susijusius su finansine veikla, įskaitant, be kita ko, prievoles, susijusias su pinigų plovimo, nesąžiningumo, sukčiavimo ar finansinių nusikaltimų, bankroto ar nemokumo prevencija. Kita svarbi informacija yra informacija, iš kurios matyti, kad asmuo yra nepatikimas ar nesąžiningas.

    Kai funkcijų perėmėjo profesinės paslaugos reguliuojamos Sąjungoje, pirmoje pastraipoje nurodytos sąlygos laikomos įvykdytomis, jei atitinkama priežiūros institucija peržiūrėjo geros reputacijos kriterijų veiklos leidimo suteikimo procedūros metu, nebent yra priešingų įrodymų.

    78 straipsnis

    Portfelio ar rizikos valdymo funkcijų perdavimas

    1.  
    Šis straipsnis taikomas tais atvejais, kai perduodamos portfelio valdymo arba rizikos valdymo funkcijos.
    2.  

    Laikoma, kad toliau nurodyti subjektai turi veiklos leidimą arba yra registruoti turtui valdyti ir jiems taikoma priežiūra pagal Direktyvos 2011/61/ES 20 straipsnio 1 dalies c punktą:

    a) 

    valdymo įmonės, kurioms suteiktas veiklos leidimas pagal Direktyvą 2009/65/EB;

    b) 

    investicinės įmonės, kurioms suteiktas leidimas pagal Direktyvą 2004/39/EB užsiimti portfelio valdymu;

    c) 

    kredito įstaigos, kurioms suteiktas veiklos leidimas pagal Direktyvą 2006/48/EB ir leidimas užsiimti portfelio valdymu pagal Direktyvą 2004/39/EB;

    d) 

    išorės AIFV, kuriam suteiktas veiklos leidimas pagal Direktyvą 2011/61/ES;

    e) 

    trečiosios šalies subjektai, gavę veiklos leidimus arba registruoti turtui valdyti, kuriuos tose trečiosiose šalyse veiksmingai prižiūri kompetentinga institucija.

    3.  

    Kai funkcijos perduodamos trečiosios šalies įmonei, pagal Direktyvos 2011/61/ES 20 straipsnio 1 dalies d punktą įvykdomos šios sąlygos:

    a) 

    yra sudarytas AIFV buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų ir įmonės, kuriai perduodamos funkcijos, priežiūros institucijų rašytinis susitarimas;

    b) 

    a punkte nurodytas susitarimas suteikia galimybę įmonės, kuriai perduodamos funkcijos, kompetentingoms institucijoms:

    i) 

    paprašius gauti svarbią informaciją, būtiną jų priežiūros užduotims vykdyti, kaip numatyta Direktyvoje 2011/61/ES;

    ii) 

    susipažinti su trečiojoje šalyje laikomais dokumentais, svarbiais jų priežiūros pareigoms vykdyti;

    iii) 

    atlikti patikras vietoje įmonės, kuriai perduotos funkcijos, patalpose. Praktinės patikrų vietoje procedūros išsamiai išdėstomos rašytiniame susitarime;

    iv) 

    kuo greičiau gauti informaciją iš priežiūros institucijos trečiojoje šalyje, kad galėtų tirti pastebėtus Direktyvos 2011/61/ES ir jos įgyvendinimo priemonių reikalavimų pažeidimus;

    v) 

    bendradarbiauti vykdymo užtikrinimo srityje pagal nacionalinę ir tarptautinę teisę, taikomą trečiosios šalies priežiūros institucijai ir ES kompetentingoms institucijoms, kai pažeidžiami Direktyvos 2011/61/ES, jos įgyvendinimo priemonių ir atitinkamos nacionalinės teisės reikalavimai.

    79 straipsnis

    Veiksminga priežiūra

    Kad funkcijų perdavimas trukdo veiksmingai prižiūrėti AIFV, laikoma šiais atvejais:

    a) 

    AIFV, jo auditoriai ir kompetentingos institucijos neturi galimybės faktiškai susipažinti su duomenimis, susijusiais su perduotomis funkcijomis, ir patekti į funkcijų perėmėjo patalpas arba kompetentingos institucijos negali pasinaudoti tomis prieigos teisėmis;

    b) 

    funkcijų perėmėjas nebendradarbiauja su AIFV kompetentingomis institucijomis su perduotomis funkcijomis susijusiais klausimais;

    c) 

    kompetentingoms institucijoms paprašius AIFV nepateikia visos būtinos informacijos, kad kompetentingos institucijos galėtų prižiūrėti, ar vykdant perduotas funkcijas laikomasi Direktyvos 2011/61/ES ir jos įgyvendinimo priemonių reikalavimų.

    80 straipsnis

    Interesų konfliktai

    1.  

    Pagal Direktyvos 2011/61/ES 20 straipsnio 2 dalies b punktą kriterijai, pagal kuriuos vertinama, ar funkcijų perdavimas prieštarauja AIFV arba AIF investuotojo interesams, yra bent tokie:

    a) 

    kai AIFV ir funkcijų perėmėjas priklauso tai pačiai grupei ar turi kitokių sutartinių ryšių, kokiu mastu funkcijų perėmėjas kontroliuoja AIFV ar turi galimybę daryti įtaką jo veiksmams;

    b) 

    kai funkcijų perėmėjas ir atitinkamo AIF investuotojas priklauso tai pačiai grupei ar turi kitokių sutartinių ryšių, kokiu mastu šis investuotojas kontroliuoja funkcijų perėmėją ar turi galimybę daryti įtaką jo veiksmams;

    c) 

    tikimybė, kad funkcijų perėmėjas turės finansinės naudos arba išvengs finansinių nuostolių AIF arba AIF investuotojų sąskaita;

    d) 

    tikimybė, kad funkcijų perėmėjas yra suinteresuotas alternatyvaus investavimo fondo valdytojui arba alternatyvaus investavimo fondui teikiamos paslaugos arba vykdomos veiklos rezultatais;

    e) 

    tikimybė, kad funkcijų perėmėjas yra finansiškai arba kitaip skatinamas teikti pirmenybę kito kliento, o ne AIF arba AIF investuotojų interesams;

    f) 

    tikimybė, kad funkcijų perėmėjas ne iš AIFV, o iš kito asmens už AIFV ir jo valdomų AIF naudai vykdomą kolektyvinio portfelio valdymo veiklą, be standartinių komisinių arba mokesčio už tą paslaugą, gauna arba gaus atlygį pinigais, prekėmis arba paslaugomis.

    2.  

    Kad portfelio arba rizikos valdymo funkcija yra funkciškai ir hierarchiškai atskirta nuo kitų potencialiai prieštaringų užduočių, gali būti laikoma tik tuomet, jei įvykdomos šios sąlygos:

    a) 

    asmenys, atliekantys portfelio valdymo užduotis, neatlieka potencialiai prieštaringų užduočių, kaip antai kontrolės užduočių;

    b) 

    asmenys, atliekantys rizikos valdymo užduotis, neatlieka potencialiai prieštaringų užduočių, kaip antai veiklos užduočių;

    c) 

    asmenys, atsakingi už veiklos užduočių vykdymą, neprižiūri asmenų, atliekančių rizikos valdymo funkcijas;

    d) 

    atskyrimas užtikrinamas visoje funkcijų perėmėjo hierarchinėje struktūroje iki pat jo valdymo organo, o atskyrimo sąlygas peržiūri funkcijų perėmėjo valdymo organas ir, kai yra, priežiūros funkcijas vykdantys asmenys.

    3.  

    Kad galimi interesų konfliktai yra tinkamai nustatomi, valdomi, stebimi ir atskleidžiami AIF investuotojams, laikoma tik jei:

    a) 

    AIFV užtikrina, kad funkcijų perėmėjas imtųsi visų pagrįstų veiksmų, kuriais siekiama nustatyti, valdyti ir stebėti galimus interesų konfliktus, kurių gali kilti tarp jo paties ir AIFV, AIF arba AIF investuotojų. AIFV užtikrina, kad funkcijų perėmėjas turėtų procedūras, kurios atitiktų pagal 31–34 straipsnius reikalaujamas procedūras;

    b) 

    AIFV užtikrina, kad funkcijų perėmėjas AIFV atskleistų informaciją apie galimus interesų konfliktus, taip pat procedūras ir priemones, kurias jis turi patvirtinti, kad galėtų valdyti tokius interesų konfliktus, o AIFV tą informaciją atskleidžia AIF ir AIF investuotojams pagal 36 straipsnį.

    81 straipsnis

    Pritarimas antriniam funkcijų perdavimui ir pranešimas

    1.  
    Antrinis funkcijų perdavimas įsigalioja tuomet, kai AIFV raštu patvirtina, kad jam pritaria.

    Bendras išankstinis AIFV pritarimas nelaikomas pritarimu pagal Direktyvos 2011/61/ES 20 straipsnio 4 dalies a punktą.

    2.  
    Pagal Direktyvos 2011/61/ES 20 straipsnio 4 dalies b punktą pranešime pateikiama išsami informacija apie funkcijų perėmėją, kompetentingos institucijos, kurioje antrinis funkcijų perėmėjas (perduotų funkcijų perėmėjas) gavo veiklos leidimą arba yra registruotas, pavadinimas, nurodomos perduotos funkcijos ir AIF, kuriems turi poveikį antrinis funkcijų perdavimas, taip pat pateikiama rašytinio AIFV pritarimo kopija ir nurodoma numatoma antrinio funkcijų perdavimo įsigaliojimo data.

    82 straipsnis

    „Pašto dėžutės“ funkcijas vykdantis subjektas ir AIFV, kurio nebegalima laikyti AIF valdytoju

    1.  

    AIFV laikomas „pašto dėžutės“ funkcijas vykdančiu subjektu ir jo nebegalima laikyti AIF valdytoju esant bent vienai iš šių situacijų:

    a) 

    AIFV nebeturi būtinos kompetencijos ir išteklių, kad galėtų veiksmingai prižiūrėti perduotas užduotis ir valdyti su jų perdavimu susijusią riziką;

    b) 

    AIFV nebeturi teisės priimti sprendimų pagrindinėse srityse, už kurias atsakinga vyresnioji vadovybė, arba nebeturi teisės vykdyti vyresniosios vadovybės funkcijų, visų pirma susijusių su bendrosios investavimo politikos ir investavimo strategijų įgyvendinimu;

    c) 

    AIFV praranda sutartines teises atlikti tyrimus, patikrinimus, turėti prieigą arba duoti nurodymus savo funkcijų perėmėjams arba tampa nebeįmanoma tokiomis teisėmis naudotis praktiškai;

    d) 

    AIFV perduoda investicijų valdymo funkcijas tokiu mastu, kuris reikšmingai viršija paties AIFV atliekamų investicijų valdymo funkcijų mastą. Vertindamos funkcijų perdavimo mastą, kompetentingos institucijos vertina visą funkcijų perdavimo struktūrą, atsižvelgdamos ne tik į turtą, kurio valdymas perduotas, bet ir į šiuos kokybinius kriterijus:

    i) 

    turto, į kurį AIF arba AIF vardu veikiantis AIFV investavo, tipus ir turto, kurio valdymas perduotas, svarbą AIF rizikos ir grąžos pobūdžiui;

    ii) 

    turto, kurio valdymas perduotas, svarbą siekiant AIF investicinių tikslų;

    iii) 

    AIF investicijų pasiskirstymą pagal geografines teritorijas ir sektorius;

    iv) 

    AIF rizikos pobūdį;

    v) 

    investavimo strategijų, kurias įgyvendina AIF arba AIF vardu veikiantis AIFV, rūšį;

    vi) 

    perduotų užduočių rūšis, palyginti su pasiliktų užduočių rūšimis, ir

    vii) 

    funkcijų perėmėjų ir jų antrinių funkcijų perėmėjų konfigūraciją, jų geografinę veiklos sritį ir organizacinę struktūrą, įskaitant tai, ar funkcijos perduotos subjektui, priklausančiam tai pačiai įmonių grupei kaip AIFV.

    2.  
    Atsižvelgdama į rinkos pokyčius Komisija stebi, kaip šis straipsnis taikomas. Po dvejų metų Komisija peržiūri padėtį ir, jei būtina, imasi tinkamų priemonių, kad papildomai patikslintų sąlygas, kuriomis laikoma, kad AIFV savo funkcijas perdavė tokiu mastu, kad tapo „pašto dėžutės“ funkcijas vykdančiu subjektu ir jo nebegalima laikyti AIF valdytoju.
    3.  
    EVPRI gali parengti gaires, kuriomis užtikrinamas nuoseklus funkcijų perdavimo struktūrų vertinimas visoje Sąjungoje.



    IV

    SKYRIUS

    DEPOZITORIUMAS



    1

    SKIRSNIS

    Rašytinės sutarties duomenys

    (Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 2 dalis)

    83 straipsnis

    Sutarties duomenys

    1.  

    Sutartį, kuria pagal Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 2 dalį skiriamas depozitoriumas, sudaro depozitoriumas ir AIFV ir (arba) AIF ir į ją įtraukiami bent šie duomenys:

    a) 

    paslaugų, kurias teiks depozitoriumas, aprašymas ir procedūrų, kurios bus taikomos kiekvieno tipo turtui, į kurį AIF gali investuoti ir kuris patikimas saugoti depozitoriumui, aprašymas;

    b) 

    aprašymas, kaip turi būti vykdoma saugojimo ir priežiūros funkcija, priklausomai nuo turto, į kurį AIF planuoja investuoti, tipų ir geografinių regionų, kuriuose AIF planuoja investuoti. Aprašant saugojimo pareigas pateikiami šalių sąrašai ir šalių įtraukimo į sąrašą ir (arba) išbraukimo iš to sąrašo procedūros. Tai turi atitikti informaciją apie turtą, į kurį AIF gali investuoti, pateiktą AIF taisyklėse, steigimo dokumentuose ir siūlymo dokumentuose;

    c) 

    pareiškimas, kad jokių depozitoriumo saugojimo funkcijų perdavimas neturi poveikio depozitoriumo atsakomybei, nebent jis atleidžiamas nuo atsakomybės pagal Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 13 arba 14 dalis;

    d) 

    sutarties galiojimo laikotarpis ir jos keitimo ir nutraukimo sąlygos, įskaitant situacijas, dėl kurių sutartis gali būti nutraukta, išsamią informaciją apie nutraukimo procedūrą ir, jei taikoma, procedūras, kurių laikydamasis depozitoriumas turėtų pateikti visą svarbią informaciją savo įpėdiniui;

    e) 

    konfidencialumo prievolės, taikomos sutarties šalims pagal atitinkamus įstatymus ir teisės aktus. Šios prievolės neturi neigiamos įtakos kompetentingų institucijų galimybei susipažinti su svarbiais dokumentais ir informacija;

    f) 

    priemonės ir procedūros, kuriomis naudodamasis depozitoriumas perduoda AIFV arba AIF visą svarbią informaciją, būtiną, kad jis galėtų vykdyti savo pareigas, įskaitant naudojimąsi visomis su turtu susijusiomis teisėmis, ir kad AIFV ir AIF turėtų galimybę laiku gauti tikslią informaciją apie AIF sąskaitas;

    g) 

    priemonės ir procedūros, kuriomis naudodamasis AIFV arba AIF perduoda depozitoriumui visą svarbią informaciją arba užtikrina, kad depozitoriumas turėtų prieigą prie visos informacijos, kurios jam reikia savo pareigoms vykdyti, įskaitant procedūras, kuriomis užtikrinama, kad depozitoriumas gautų informaciją iš kitų AIF ar AIFV paskirtų asmenų;

    h) 

    informacija apie tai, ar depozitoriumas arba trečiasis asmuo, kuriam perduotos saugojimo funkcijos pagal Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 11 dalį, gali pakartotinai naudotis jam patikėtu turtu, ir su tokiu pakartotiniu naudojimu susietos sąlygos, jei jos nustatytos;

    i) 

    procedūros, kuriomis reikia vadovautis, kai svarstoma galimybė keisti AIF taisykles, steigimo dokumentus ar siūlymo dokumentus, išsamiai aprašant situacijas, kurioms esant būtina informuoti depozitoriumą arba būtina gauti išankstinį depozitoriumo sutikimą, kad būtų galima daryti pakeitimą;

    j) 

    visa būtina informacija, susijusi su AIF investicinių vienetų ar akcijų pardavimu, pasirašymu, išpirkimu, išleidimu, panaikinimu ir atpirkimu, kuria turi keistis AIF, AIFV, trečiasis asmuo, veikiantis AIF arba AIFV vardu, ir depozitoriumas;

    k) 

    visa būtina informacija, susijusi su depozitoriumo priežiūros ir kontrolės funkcijų vykdymu, kuria turi keistis AIF, AIFV, trečiasis asmuo, veikiantis AIF arba AIFV vardu, ir depozitoriumas;

    l) 

    kai sutarties šalys numato paskirti trečiuosius asmenis, kurie vykdytų dalį atitinkamų jų pareigų, įsipareigojimas reguliariai teikti išsamią informaciją apie bet kokį paskirtą trečiąjį asmenį ir paprašius informaciją apie kriterijus, naudotus atrenkant trečiąjį asmenį, ir apie veiksmus, kurių numatoma imtis atrinkto trečiojo asmens vykdomai veiklai stebėti;

    m) 

    informacija apie sutarties šalių užduotis ir pareigas, susijusias su prievolėmis pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos srityje;

    n) 

    informacija apie visas AIF vardu arba AIF vardu veikiančio AIFV vardu atidarytas piniginių lėšų sąskaitas ir procedūros, kuriomis užtikrinama, kad depozitoriumas būtų informuotas apie bet kokią naują AIF vardu arba AIF vardu veikiančio AIFV vardu atidarytą sąskaitą;

    o) 

    išsami informacija apie depozitoriumo problemų sprendimo procedūras, be kita ko, nurodant AIF ir (arba) AIFV dirbančius asmenis, su kuriais depozitoriumas turi susisiekti pradėdamas tokią procedūrą;

    p) 

    depozitoriumo įsipareigojimas pranešti AIFV, kai jis sužino, kad turto atskyrimas nepakankamas arba nebepakankamas siekiant užtikrinti apsaugą nuo trečiojo asmens, kuriam pagal Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 11 dalį perduotos saugojimo funkcijos konkrečioje jurisdikcijoje, nemokumo;

    q) 

    procedūros, kuriomis užtikrinama, kad vykdydamas savo pareigas depozitoriumas turėtų galimybę domėtis AIFV ir (arba) AIF veikla ir įvertinti perduotos informacijos kokybę, įskaitant galimybę susipažinti su AIF ir (arba) AIFV apskaitos dokumentais arba apsilankymus vietoje;

    r) 

    procedūros, kuriomis užtikrinama, kad AIFV ir (arba) AIF galėtų peržiūrėti depozitoriumo veiklos rezultatus, susijusius su depozitoriumo sutartinėmis prievolėmis.

    2.  
    Išsami informacija apie a–r punktuose išdėstytas priemones ir procedūras pateikiama depozitoriumo skyrimo sutartyje arba bet kokiuose vėlesniuose sutarties pakeitimuose.
    3.  
    Depozitoriumo skyrimo sutartis arba vėlesni sutarties pakeitimai, nurodyti 2 dalyje, įforminami raštu.
    4.  
    Sutarties šalys gali susitarti visą informaciją, kuria jos keičiasi, arba tos informacijos dalį perduoti elektroniškai, jei užtikrinama, kad tokia informacija būtų tinkamai registruojama.
    5.  
    Jei nacionalinėje teisėje nenumatyta kitaip, dėl kiekvieno AIF specialaus rašytinio susitarimo sudaryti neprivaloma; AIFV ir depozitoriumas turi galimybę sudaryti bendrąjį susitarimą ir jame išvardyti to AIFV valdomus AIF, kuriems taikomas susitarimas.
    6.  
    Nurodoma nacionalinė teisė, taikoma depozitoriumo skyrimo sutarčiai ir visiems vėlesniems susitarimams.



    2

    SKIRSNIS

    Bendrieji trečiųjų šalių depozitoriumams taikomo rizikos ribojimo reguliavimo ir priežiūros vertinimo kriterijai

    (Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 6 dalies b punktas)

    84 straipsnis

    Trečiosios šalies depozitoriumui taikomo rizikos ribojimo reguliavimo ir priežiūros vertinimo kriterijai

    Pagal Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 6 dalies b punktą vertinant trečiosios šalies depozitoriumui taikomo rizikos ribojimo reguliavimo ir priežiūros veiksmingumą, taip pat vertinant, ar jų poveikis yra toks pat, koks numatytas Sąjungos teisėje, ir veiksmingą jų vykdymo užtikrinimą taikomi šie kriterijai:

    a) 

    depozitoriumui taikoma veiklos leidimų suteikimo tvarka ir nuolatinė priežiūra, už kurią atsako pakankamai išteklių savo užduotims atlikti turinti kompetentinga institucija;

    b) 

    trečiosios šalies teisėje nustatytų depozitoriumo veiklos leidimų suteikimo kriterijų poveikis yra toks pat kaip Sąjungos kredito įstaigoms ar investicinėms įmonėms nustatytų veiklos pradėjimo kriterijų;

    c) 

    trečiosios šalies depozitoriumui nustatytų kapitalo reikalavimų poveikis yra toks pat kaip Sąjungoje taikomų reikalavimų, priklausomai nuo to, ar depozitoriumas yra tokio pat pobūdžio kaip Sąjungos kredito įstaiga ar investicinė įmonė;

    d) 

    trečiosios šalies depozitoriumui taikomų veiklos sąlygų poveikis yra toks pat kaip Sąjungos kredito įstaigoms ar investicinėms įmonėms nustatytų reikalavimų, priklausomai nuo depozitoriumo pobūdžio;

    e) 

    trečiosios šalies teisėje nustatytų reikalavimų dėl konkrečių AIF depozitoriumo pareigų vykdymo poveikis yra toks pat kaip Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 7–15 dalyse, jos įgyvendinimo priemonėse ir atitinkamoje nacionalinėje teisėje nustatytų reikalavimų;

    f) 

    tuo atveju, kai depozitoriumas pažeidžia a–e punktuose nurodytus reikalavimus ir sąlygas, trečiosios šalies teisėje numatyta imtis pakankamai atgrasomo poveikio vykdymo užtikrinimo veiksmų.



    3

    SKIRSNIS

    Depozitoriumo funkcijos, išsamaus patikrinimo pareigos ir atskyrimo prievolė

    (Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 7–9 dalys ir 21 straipsnio 11 dalies c punktas ir d punkto iii papunktis)

    85 straipsnis

    Pinigų stebėjimas. Bendrieji reikalavimai

    1.  
    Kai Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 7 dalyje nurodytame subjekte AIF vardu, AIF vardu veikiančio AIFV vardu arba AIF vardu veikiančio depozitoriumo vardu turima arba atidaroma piniginių lėšų sąskaita, AIFV užtikrina, kad depozitoriumui pradėjus eiti pareigas ir vėliau nuolat būtų pateikiama visa svarbi informacija, kurios jam reikia, kad galėtų laikytis savo prievolių.
    2.  

    Kad turėtų galimybę susipažinti su visa informacija apie AIF piniginių lėšų sąskaitas ir turėtų aiškią visų AIF pinigų srautų apžvalgą, depozitoriumui bent:

    a) 

    jį paskyrus pateikiama informacija apie visas egzistuojančias piniginių lėšų sąskaitas, atidarytas AIF vardu arba AIF vardu veikiančio AIFV vardu;

    b) 

    pateikiama informacija, kai AIF arba AIF vardu veikiantis AIFV atidaro bet kokią naują piniginių lėšų sąskaitą;

    c) 

    pateikiama visa informacija, susijusi su piniginių lėšų sąskaitomis, atidarytomis trečiojo asmens subjekte, – šią informaciją tiesiogiai pateikia tie tretieji asmenys.

    86 straipsnis

    AIF pinigų srautų stebėjimas

    Depozitoriumas užtikrina, kad AIF pinigų srautai būtų veiksmingai ir tinkamai stebimi, visų pirma bent:

    a) 

    užtikrina, kad visi AIF pinigai būtų įrašyti sąskaitose, atidarytose subjektuose, nurodytuose Direktyvos 2006/73/EB 18 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose, atitinkamose rinkose, kuriose AIF veiklai vykdyti reikalingos piniginių lėšų sąskaitos; tokiems subjektams taikomas veiksmingas rizikos ribojimo reguliavimas ir priežiūra, kurie turi tokį pat poveikį kaip Sąjungos teisė, jų vykdymas veiksmingai užtikrinamas ir laikomasi Direktyvos 2006/73/EB 16 straipsnyje nustatytų principų;

    b) 

    įgyvendina veiksmingas ir tinkamas visų pinigų srautų pokyčių suderinimo procedūras ir atlieka tokius suderinimus kasdien arba, jei pinigų srautų pokyčiai nedažni, kai tokie pokyčiai įvyksta;

    c) 

    įgyvendina tinkamas procedūras, kad darbo dienos pabaigoje nustatytų reikšmingus pinigų srautus ir visų pirma tuos pinigų srautus, kurie galėtų neatitikti AIF operacijų;

    d) 

    periodiškai peržiūri tų procedūrų adekvatumą, be kita ko, atlikdamas visapusišką suderinimo proceso peržiūrą bent kartą per metus ir užtikrindamas, kad AIF vardu, AIF vardu veikiančio AIFV vardu arba AIF vardu veikiančio depozitoriumo vardu atidarytos piniginių lėšų sąskaitos būtų įtrauktos į suderinimo procesą;

    e) 

    nuolat stebi suderinimo rezultatus ir veiksmus, kurių imtasi reaguojant į bet kokius neatitikimus, nustatytus taikant suderinimo procedūras, ir praneša AIFV, jei pažeidimas neištaisomas nepagrįstai nedelsiant, o jei situacijos negalima išsiaiškinti ir (arba) ištaisyti, taip pat informuoja kompetentingas institucijas;

    f) 

    tikrina savo paties pinigų pozicijų įrašų atitiktį AIFV įrašams. AIFV užtikrina, kad visi nurodymai ir informacija, susiję su trečiojo asmens subjekte atidaryta piniginių lėšų sąskaita, būtų nusiųsti depozitoriumui, kad depozitoriumas galėtų atlikti savo suderinimo procedūrą.

    87 straipsnis

    Pareigos, susijusios su pasirašymu

    AIFV užtikrina, kad depozitoriumui būtų pateikta informacija apie investuotojų arba jų vardu atliktus mokėjimus pasirašius AIF investicinius vienetus ar akcijas kiekvienos darbo dienos pabaigoje, kai AIFV, AIF arba jo vardu veikiantis asmuo, kaip antai pervedimo agentas, gauna tokius mokėjimus arba pavedimą iš investuotojo. AIFV užtikrina, kad depozitoriumas gautų visą kitą svarbią informaciją, kurios jam reikia užtikrinti, kad mokėjimai tuomet būtų įrašyti piniginių lėšų sąskaitose, atidarytose AIF vardu, AIF vardu veikiančio AIFV vardu arba depozitoriumo vardu, pagal Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 7 dalies nuostatas.

    88 straipsnis

    Finansinės priemonės, kurias reikia saugoti

    1.  

    AIF arba AIF vardu veikiančiam AIFV priklausančios finansinės priemonės, kurių negalima fiziškai pateikti depozitoriumui, įtraukiamos į depozitoriumo saugojimo pareigų sritį, kai įvykdomi visi šie reikalavimai:

    a) 

    jos yra perleidžiamieji vertybiniai popieriai, įskaitant tuos, kurie apima išvestines finansines priemones, kaip nurodyta Direktyvos 2009/65/EB 51 straipsnio 3 dalies paskutinėje pastraipoje ir Komisijos direktyvos 2007/16/EB 10 straipsnyje ( 4 ), pinigų rinkos priemonės arba kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai;

    b) 

    jas galima įrašyti arba laikyti sąskaitoje tiesiogiai arba netiesiogiai depozitoriumo vardu.

    2.  
    Finansinės priemonės, kurios pagal taikomą nacionalinę teisę yra tik tiesiogiai AIF vardu įregistruotos pas patį emitentą ar jo agentą, kaip antai registro tvarkytoją arba pervedimo agentą, nėra saugomos.
    3.  
    AIF arba AIF vardu veikiančiam AIFV priklausančios finansinės priemonės, kurias galima fiziškai pateikti depozitoriumui, visada įtraukiamos į depozitoriumo saugojimo pareigų sritį.

    89 straipsnis

    Saugojimo pareigos, susijusios su depozitoriumo saugomu turtu

    1.  

    Siekdamas laikytis Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 8 dalies a punkte nustatytų prievolių dėl finansinių priemonių, kurios turi būti saugomos, depozitoriumas bent užtikrina, kad:

    a) 

    finansinės priemonės būtų tinkamai registruojamos pagal Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 8 dalies a punkto ii papunktį;

    b) 

    įrašai ir atskirtos sąskaitos būtų tvarkomi taip, kad būtų užtikrintas jų tikslumas ir visų pirma registruojama atitiktis finansinėms priemonėms ir lėšoms, laikomoms AIF vardu;

    ▼M1

    c) 

    reikiamu dažnumu būtų atliekamas depozitoriumo ir trečiojo asmens, kuriam perduotos saugojimo funkcijos pagal Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 11 dalį, vidaus sąskaitų ir duomenų suderinimas.

    ▼B

    d) 

    būtų užtikrintas tinkamas apdairumas saugomų finansinių priemonių atžvilgiu, siekiant garantuoti aukšto lygio investuotojų apsaugą;

    e) 

    būtų vertinama ir stebima visa svarbi saugojimo rizika visoje saugojimo grandinėje, o AIFV būtų informuojamas apie bet kokią nustatytą reikšmingą riziką;

    f) 

    būtų imtasi tinkamų organizacinių priemonių, siekiant kuo labiau sumažinti finansinių priemonių arba su tomis priemonėmis susijusių teisių praradimo ar vertės sumažėjimo riziką dėl sukčiavimo, blogo administravimo, netinkamo registravimo arba aplaidumo;

    g) 

    būtų patikrinta AIF turto nuosavybės teisė arba AIF vardu veikiančio AIFV turto nuosavybės teisė.

    ▼M1

    Kiek tai susiję su pirmos pastraipos c punktu, suderinimų dažnumas nustatomas remiantis šiais veiksniais:

    a) 

    įprasta AIF prekybos veikla;

    b) 

    bet kuriuo sandoriu, nepriskiriamu įprastai prekybos veiklai;

    c) 

    bet kuriuo sandoriu, vykdomu kito kliento, kurio turtą trečiasis asmuo saugo toje pačioje finansinių priemonių sąskaitoje kaip ir AIF turtą, vardu.

    ▼M1

    2.  
    Jei depozitoriumas savo saugojimo funkcijas perdavė trečiajam asmeniui pagal Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 11 dalį, jam ir toliau taikomi šio straipsnio 1 dalies a–e punktų reikalavimai. Jis taip pat užtikrina, kad trečiasis asmuo laikytųsi 1 dalies b–g punktų reikalavimų ir 99 straipsnyje nustatytų atskyrimo prievolių.

    ▼B

    3.  
    Depozitoriumo saugojimo pareigos, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse, skaidrumo pagrindu taikomos finansinių struktūrų ir (arba) teisinių struktūrų, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja AIF arba AIF vardu veikiantis AIFV, turimam baziniam turtui.

    Pirmoje pastraipoje nurodytas reikalavimas netaikomas fondų fondams arba finansuojamųjų ir finansuojančiųjų subjektų struktūroms, jei pagrindiniai fondai turi depozitoriumą, kuris saugo šių fondų turtą.

    90 straipsnis

    Saugojimo pareigos, susijusios su nuosavybės teisės patikrinimu ir apskaita

    1.  
    AIFV depozitoriumui teikia visą svarbią informaciją, kurios jam reikia, kad galėtų laikytis savo prievolių pagal Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 8 dalies b punktą, depozitoriumui pradėjus eiti pareigas ir vėliau nuolat ir užtikrina, kad tretieji asmenys teiktų depozitoriumui visą svarbią informaciją.
    2.  

    Kad galėtų laikytis Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 8 dalies b punkte nustatytų prievolių, depozitoriumas bent:

    a) 

    turi galimybę nepagrįstai nedelsdamas susipažinti su visa svarbia informacija, kurios jam reikia nuosavybės teisės tikrinimo ir apskaitos pareigoms vykdyti, įskaitant svarbią informaciją, kurią depozitoriumui turi teikti tretieji asmenys;

    b) 

    turi pakankamos ir patikimos informacijos, kad galėtų įsitikinti, jog AIF turi turto nuosavybės teisę arba AIF vardu veikiantis AIFV turi turto nuosavybės teisę;

    c) 

    apskaito tą turtą, dėl kurio nuosavybės teisės priklausymo AIF ir AIF vardu veikiančiam AIFV įsitikino. Siekdamas laikytis šios prievolės depozitoriumas:

    i) 

    savo apskaitoje AIF vardu registruoja turtą, įskaitant jo atitinkamas nominaliąsias sumas, dėl kurio nuosavybės teisės priklausymo AIF arba AIF vardu veikiančiam AIFV jis įsitikino;

    ii) 

    gali bet kuriuo metu pateikti išsamų ir atnaujintą AIF turto, įskaitant jo atitinkamas nominaliąsias sumas, inventorių.

    Taikant 2 dalies c punkto ii papunktį, depozitoriumas užtikrina, kad būtų nustatytos procedūros, skirtos užtikrinti, kad registruoto turto nebūtų galima priskirti, perduoti, juo keistis ar jo pateikti apie tokius sandorius nepranešus depozitoriumui ar jo funkcijų perėmėjui, taip pat depozitoriumas turi galimybę nepagrįstai nedelsdamas susipažinti su atitinkamo trečiojo asmens kiekvieno sandorio ir pozicijos įrodomaisiais dokumentais. AIFV užtikrina, kad atitinkamas trečiasis asmuo nepagrįstai nedelsdamas pateiktų depozitoriumui sertifikatus ar kitus įrodomuosius dokumentus kiekvieną kartą, kai parduodamas ar įsigyjamas turtas arba įvyksta esminis įvykis, dėl kurio išleidžiamos finansinės priemonės, ir bent kartą per metus.

    3.  
    Bet kuriuo atveju depozitoriumas užtikrina, kad AIFV nustatytų ir įgyvendintų tinkamas procedūras, skirtas patikrinti, ar jo valdomo AIF įsigytas turtas yra tinkamai registruotas AIF vardu arba AIF vardu veikiančio AIFV vardu, ir patikrinti pozicijų AIFV apskaitoje ir turto, dėl kurio nuosavybės teisės priklausymo AIF arba AIF vardu veikiančiam AIFV jis įsitikino, atitiktį. AIFV užtikrina, kad visi nurodymai ir svarbi informacija, susiję su AIF turtu, būtų nusiųsti depozitoriumui, kad depozitoriumas galėtų atlikti savo patikrinimo ar suderinimo procedūrą.
    4.  
    Depozitoriumas nustato ir įgyvendina problemų sprendimo procedūrą, skirtą tokioms situacijoms, kai aptinkama anomalija, įskaitant pranešimą AIFV ir kompetentingoms institucijoms, jei situacijos negalima išsiaiškinti ir (arba) ištaisyti.
    5.  
    Depozitoriumo saugojimo pareigos, nurodytos 1–4 dalyse, skaidrumo pagrindu taikomos finansinių struktūrų ir (arba) teisinių struktūrų, kurias įsteigė AIF arba AIF vardu veikiantis AIFV investavimo į bazinį turtą tikslais ir kurias tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja AIF arba AIF vardu veikiantis AIFV, turimam baziniam turtui.

    Pirmoje pastraipoje nurodytas reikalavimas netaikomas fondų fondams ir finansuojamųjų ir finansuojančiųjų subjektų struktūroms, jei pagrindiniai fondai turi depozitoriumą, kuris vykdo šio fondo turto nuosavybės teisės patikrinimo ir apskaitos funkcijas.

    91 straipsnis

    Pagrindinių maklerių ataskaitų teikimo prievolės

    1.  

    Kai paskiriamas pagrindinis makleris, AIFV užtikrina, kad nuo to paskyrimo dienos galiotų susitarimas, pagal kurį reikalaujama, kad pagrindinis makleris patvariąja laikmena pateiktų depozitoriumui visų pirma pareiškimą, kuriame būtų tokia informacija:

    a) 

    3 dalyje išvardytų elementų vertės kiekvienos darbo dienos pabaigoje;

    b) 

    išsami informacija apie visus kitus dalykus, būtina siekiant užtikrinti, kad AIF depozitoriumas turėtų atnaujintą ir tikslią informaciją apie turto, kurio saugojimas perduotas pagal Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 11 dalį, vertę.

    2.  
    1 dalyje nurodytas pareiškimas AIF depozitoriumui pateikiamas ne vėliau kaip kitos darbo dienos, einančios po dienos, su kuria jis susijęs, pabaigoje.
    3.  

    1 dalies a punkte nurodyti elementai yra, be kita ko:

    a) 

    bendra AIF vardu pagrindinio maklerio turimo AIF turto vertė, kai saugojimo funkcijos yra perduotos pagal Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 11 dalį. Kiekvieno iš šių elementų vertė:

    i) 

    alternatyvaus investavimo fondui suteiktų piniginių paskolų ir sukauptų palūkanų;

    ii) 

    vertybinių popierių, kuriuos AIF turi iš naujo pateikti pagal atviras trumpąsias pozicijas, įgytas AIF vardu;

    iii) 

    einamųjų atsiskaitymų sumų, kurias AIF turi sumokėti pagal ateities sandorius;

    iv) 

    pagrindinio maklerio turimų skolintų vertybinių popierių pardavimo piniginių įplaukų dėl AIF vardu įgytų trumpųjų pozicijų;

    v) 

    pagrindinio maklerio turimų piniginių garantinių įmokų dėl AIF vardu sudarytų atvirų ateities sandorių. Ši prievolė papildo prievoles pagal 87 ir 88 straipsnius;

    vi) 

    bet kokio ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorio, sudaryto AIF vardu, rinkos verte įvertintų uždarymo pozicijų;

    vii) 

    visų AIF užtikrintų prievolių pagrindiniam makleriui ir

    viii) 

    viso kito su AIF susijusio turto;

    b) 

    kito Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 8 dalies b punkte nurodyto turto, kurį pagrindinis makleris laiko kaip užstatą, kai sudaromi užtikrinti sandoriai pagal pagrindinio maklerio paslaugų susitarimą, vertė;

    c) 

    turto vertė tuo atveju, kai pagrindinis makleris pasinaudojo teise naudotis AIF turtu;

    d) 

    visų įstaigų, kuriose pagrindinis makleris laiko arba gali laikyti AIF pinigus sąskaitoje, atidarytoje AIF vardu arba AIF vardu veikiančio AIFV vardu pagal Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 7 dalį, sąrašas.

    92 straipsnis

    Priežiūros pareigos. Bendrieji reikalavimai

    1.  
    Paskyrimo metu depozitoriumas įvertina riziką, susijusią su AIF strategijos ir AIFV organizacijos pobūdžiu, mastu ir sudėtingumu, kad parengtų priežiūros procedūras, kurios būtų tinkamos AIF ir turtui, į kurį jis investuoja, ir kurios tuomet būtų įgyvendintos ir taikomos. Tokios procedūros reguliariai atnaujinamos.
    2.  
    Vykdydamas savo priežiūros pareigas pagal Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 9 dalį, depozitoriumas atlieka procesų ir procedūrų, už kurias atsakingas AIFV, AIF arba paskirtas trečiasis asmuo, ex post kontrolę ir patikrinimus. Visomis aplinkybėmis depozitoriumas užtikrina, kad būtų nustatyta tinkama patikrinimo ir suderinimo procedūra, kuri būtų įgyvendinama, taikoma ir dažnai peržiūrima. AIFV užtikrina, kad visi nurodymai, susiję su AIF turtu ir operacijomis, būtų nusiųsti depozitoriumui, kad depozitoriumas galėtų atlikti savo patikrinimo ar suderinimo procedūrą.
    3.  
    Depozitoriumas nustato aiškią ir visapusišką problemų sprendimo procedūrą, skirtą tokioms situacijoms, kai vykdydamas savo priežiūros pareigas jis aptinka galimų pažeidimų; išsami informacija apie tą procedūrą paprašius pateikiama AIFV kompetentingoms institucijoms.
    4.  
    AIFV depozitoriumui teikia visą svarbią informaciją, kurios jam reikia, kad galėtų laikytis prievolių pagal Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 9 dalį, depozitoriumui pradėjus eiti pareigas ir vėliau nuolat, įskaitant informaciją, kurią depozitoriumui turi teikti tretieji asmenys. AIFV visų pirma užtikrina, kad depozitoriumas turėtų galimybę susipažinti su apskaitos dokumentais ir atlikti patikras vietoje AIFV patalpose ir bet kokio AIF arba AIFV paskirto paslaugų teikėjo, kaip antai administratorių ar išorės vertintojų, patalpose, ir (arba) peržiūrėti nepriklausomų kvalifikuotų auditorių ar kitų ekspertų ataskaitas ir pareiškimus, susijusius su pripažintais išorės sertifikatais, kad galėtų užtikrinti nustatytų procedūrų adekvatumą ir tinkamumą.

    93 straipsnis

    Pareigos, susijusios su pasirašymu ir išpirkimu

    Siekdamas laikytis Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 9 dalies a punkto, depozitoriumas įvykdo šiuos reikalavimus:

    1) 

    Depozitoriumas užtikrina, kad AIF, AIFV arba paskirtas subjektas nustatytų, įgyvendintų ir taikytų tinkamą ir nuoseklią procedūrą, kurios paskirtis:

    i) 

    suderinti pasirašymo pavedimus su pasirašymo įplaukomis ir AIF išleistų investicinių vienetų ar akcijų skaičių su AIF gautomis pasirašymo įplaukomis;

    ii) 

    suderinti išpirkimo pavedimus su išmokėtomis išpirkimo sumomis ir AIF panaikintų investicinių vienetų ar akcijų skaičių su išmokėtomis išpirkimo sumomis;

    iii) 

    reguliariai tikrinti, ar suderinimo procedūra yra tinkama.

    Taikant i, ii ir iii punktus, depozitoriumas visų pirma reguliariai tikrina, ar AIF sąskaitose esančių investicinių vienetų ar akcijų bendras skaičius sutampa su AIF registre įrašytų apyvartoje esančių investicinių vienetų ar akcijų bendru skaičiumi.

    2) 

    Depozitoriumas užtikrina ir reguliariai tikrina, kad AIF investicinių vienetų ar akcijų pardavimo, išleidimo, atpirkimo, išpirkimo ir panaikinimo procedūros atitiktų taikomą nacionalinę teisę ir AIF taisykles arba steigimo dokumentus, taip pat tikrina, ar šios procedūros veiksmingai įgyvendinamos.

    3) 

    Depozitoriumo patikrinimų dažnumas atitinka pasirašymo ir išpirkimo dažnumą.

    94 straipsnis

    Pareigos, susijusios su akcijų ar investicinių vienetų vertinimu

    1.  

    Siekdamas laikytis Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 9 dalies b punkto, depozitoriumas:

    a) 

    nuolat tikrina, kad būtų nustatytos ir taikomos tinkamos ir nuoseklios AIF turto vertinimo procedūros laikantis Direktyvos 2011/61/ES 19 straipsnio ir jos įgyvendinimo priemonių, AIF taisyklių ir steigimo dokumentų; ir

    b) 

    užtikrina, kad vertinimo politika ir procedūros būtų veiksmingai įgyvendinamos ir periodiškai peržiūrimos.

    2.  
    Depozitoriumo procedūros atliekamos tokiu dažnumu, kuris atitinka AIF vertinimo politikoje numatytą dažnumą, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 19 straipsnyje ir jos įgyvendinimo priemonėse.
    3.  
    Kai depozitoriumas mano, kad AIF investicinių vienetų ar akcijų vertė apskaičiuota nesilaikant taikomos teisės, AIF taisyklių arba Direktyvos 2011/61/ES 19 straipsnio, jis apie tai praneša AIFV ir (arba) AIF ir užtikrina, kad laiku būtų imtasi taisomųjų veiksmų, vadovaujantis AIF investuotojų interesais.
    4.  
    Kai paskiriamas išorės vertintojas, depozitoriumas tikrina, ar išorės vertintojo paskyrimas atitinka Direktyvos 2011/61/ES 19 straipsnį ir jos įgyvendinimo priemones.

    95 straipsnis

    Pareigos, susijusios su AIFV nurodymų vykdymu

    Siekdamas laikytis Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 9 dalies c punkto, depozitoriumas bent:

    a) 

    nustato ir įgyvendina tinkamas procedūras, kurių tikslas – tikrinti, ar AIF ir AIFV laikosi taikomų įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat AIF taisyklių ir steigimo dokumentų. Visų pirma depozitoriumas stebi, ar AIF laikosi investavimo apribojimų ir finansinio sverto ribų, nustatytų AIF siūlymo dokumentuose. Tos procedūros yra proporcingos AIF pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui;

    b) 

    nustato ir įgyvendina problemų sprendimo procedūrą, skirtą tam atvejui, kai AIF pažeidžia vieną iš a punkte nurodytų apribojimų ar ribų.

    96 straipsnis

    Pareigos, susijusios su atsiskaitymu už sandorius laiku

    1.  
    Siekdamas laikytis Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 9 dalies d punkto, depozitoriumas nustato procedūrą, kurios tikslas – aptikti bet kokią situaciją, kai sandorių, susijusių su AIF arba AIF vardu veikiančio AIFV turtu, atveju atlygis nepervedamas AIF per įprastą laikotarpį, pranešti apie tai AIFV ir, jei padėtis nebuvo ištaisyta, reikalauti finansinių priemonių grąžinimo iš sandorio šalies, kai įmanoma.
    2.  
    Jei sandoriai vyksta nereguliuojamoje rinkoje, įprastas laikotarpis vertinamas atsižvelgiant į sąlygas, susijusias su sandoriais (ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandoriais arba investicijomis į nekilnojamąjį turtą ar į privačias bendroves).

    97 straipsnis

    Pareigos, susijusios su AIF pajamų paskirstymu

    1.  

    Siekdamas laikytis Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 9 dalies e punkto, depozitoriumas:

    a) 

    užtikrina, kad grynųjų pajamų apskaičiavimas, kai AIFV jas deklaruoja, būtų atliekamas pagal AIF taisykles, steigimo dokumentus ir taikomą nacionalinę teisę;

    b) 

    užtikrina, kad būtų imtasi tinkamų priemonių, kai AIF auditoriai pareiškia sąlyginę nuomonę dėl metinių finansinių ataskaitų. AIF arba AIF vardu veikiantis AIFV pateikia depozitoriumui visą informaciją apie sąlygas nuomonėje dėl finansinių ataskaitų; ir

    c) 

    tikrina dividendų išmokų, kai AIFV jas deklaruoja, ir, kai tinka, valdytojo pelno dalies išsamumą ir tikslumą.

    2.  
    Kai depozitoriumas mano, kad pajamos apskaičiuotos nesilaikant taikomos teisės arba AIF taisyklių ar steigimo dokumentų, jis apie tai praneša AIFV ir (arba) AIF ir užtikrina, kad laiku būtų imtasi taisomųjų veiksmų, vadovaujantis AIF investuotojų interesais.

    98 straipsnis

    Išsamus patikrinimas

    1.  
    Siekdamas įvykdyti Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 11 dalies c punkte nustatytas prievoles, depozitoriumas įgyvendina ir taiko tinkamą dokumentais įformintą išsamaus patikrinimo procedūrą, pagal kurią atrenkamas funkcijų perėmėjas ir nuolat stebima jo veikla. Ta procedūra reguliariai bent kartą per metus peržiūrima ir paprašius pateikiama kompetentingoms institucijoms.
    2.  

    Atrinkdamas ir skirdamas trečiąjį asmenį, kuriam perduodamos saugojimo funkcijos pagal Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 11 dalį, depozitoriumas veikia deramai profesionaliai, apdairiai ir stropiai, siekdamas užtikrinti, kad patikėjus finansines priemones šiam trečiajam asmeniui būtų garantuojama tinkamo lygio apsauga. Jis bent:

    a) 

    įvertina reguliavimo ir teisinę sistemą, įskaitant šalies riziką, saugojimo riziką ir galimybę užtikrinti trečiojo asmens sutarčių vykdymą. Tas vertinimas visų pirma suteikia galimybę depozitoriumui nustatyti galimą trečiojo asmens nemokumo poveikį AIF turtui ir teisėms. Jei depozitoriumas sužino, kad turto atskyrimas yra nepakankamas siekiant užtikrinti apsaugą nuo nemokumo dėl šalies, kurioje trečiasis asmuo veikia, teisės, jis nedelsdamas apie tai informuoja AIFV;

    b) 

    įvertina, ar trečiojo asmens praktika, procedūros ir vidaus kontrolės priemonės yra tinkamos siekiant užtikrinti, kad AIF arba AIF vardu veikiančio AIFV finansinių priemonių atžvilgiu būtų užtikrinamas aukšto lygio apdairumas ir apsauga;

    c) 

    įvertina, ar trečiojo asmens finansinis pajėgumas ir reputacija atitinka jam perduotas užduotis. Tas vertinimas grindžiamas potencialaus trečiojo asmens pateikta informacija, taip pat kitais duomenimis ir informacija, jei yra;

    d) 

    užtikrina, kad trečiasis asmuo turėtų veiklos vykdymo ir techninių gebėjimų perduotoms saugojimo užduotims vykdyti užtikrinant pakankamo lygio apsaugą ir saugumą.

    ▼M1

    2a.  

    Sutartyje, pagal kurią depozitoriumas paskiria trečiąjį asmenį to depozitoriumo AIF klientų turtui saugoti, turi būti bent šios nuostatos:

    a) 

    depozitoriumo teisės į informaciją, tikrinimą ir prieigą prie atitinkamų turtą saugančio trečiojo asmens duomenų ir sąskaitų garantija, kad depozitoriumas galėtų vykdyti priežiūros ir išsamaus patikrinimo prievoles, visų pirma leisti depozitoriumui:

    i) 

    identifikuoti visus saugojimo grandinės subjektus;

    ii) 

    patikrinti, kad nustatytų finansinių priemonių, įrašytų į depozitoriumo apskaitos knygose AIF vardu arba AIF vardu veikiančio AIFV vardu atidarytas finansinių priemonių sąskaitas, kiekis atitiktų trečiojo asmens to AIF vardu saugomų nustatytų finansinių priemonių, įrašytų į trečiojo asmens apskaitos knygose atidarytas finansinių priemonių sąskaitas, kiekį;

    iii) 

    patikrinti, kad nustatytų finansinių priemonių, užregistruotų ir laikomų finansinių priemonių sąskaitoje, atidarytoje emitento centrinio vertybinių popierių depozitoriumo (CVPD) arba jo agento savo klientų vardu veikiančio trečiojo asmens vardu, kiekis atitiktų nustatytų finansinių priemonių, įrašytų į depozitoriumo apskaitos knygose kiekvieno jo AIF kliento vardu arba AIF vardu veikiančio AIFV vardu atidarytas finansinių priemonių sąskaitas, kiekį;

    b) 

    išsami informacija apie vieno trečiojo asmens ir kito trečiojo asmens tarpusavyje sutartas lygiavertes teises ir prievoles saugojimo funkcijų tolesnio perdavimo atveju.

    ▼B

    3.  

    Atlikdamas periodinės peržiūros ir nuolatinio stebėjimo užduotis depozitoriumas veikia deramai profesionaliai, apdairiai ir stropiai, siekdamas užtikrinti, kad trečiasis asmuo ir toliau atitiktų šio straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus ir Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 11 dalies d punkte nustatytas sąlygas. Šiuo tikslu depozitoriumas bent:

    a) 

    stebi trečiojo asmens rezultatus ir atitiktį depozitoriumo standartams;

    b) 

    užtikrina, kad trečiasis asmuo savo saugojimo užduotis atliktų labai apdairiai, atsargiai ir stropiai, visų pirma veiksmingai atskirtų finansines priemones laikydamasis 99 straipsnio reikalavimų;

    c) 

    peržiūri saugojimo riziką, susijusią su sprendimu patikėti turtą trečiajam asmeniui, ir nepagrįstai nedelsdamas praneša AIF arba AIFV apie bet kokius tos rizikos pokyčius. Tas vertinimas grindžiamas trečiojo asmens pateikta informacija ir kitais duomenimis ir informacija, jei yra. Kilus sumaiščiai rinkoje arba nustačius tam tikrą riziką, peržiūra atliekama dažniau ir platesne apimtimi. Jei depozitoriumas sužino, kad turto atskyrimas yra nebepakankamas siekiant užtikrinti apsaugą nuo nemokumo dėl šalies, kurioje trečiasis asmuo veikia, teisės, jis nedelsdamas apie tai informuoja AIFV.

    4.  
    Kai trečiasis asmuo toliau perduoda bet kokią jam perduotą funkciją, 1, 2 ir 3 dalyse išdėstytos sąlygos ir kriterijai taikomi mutatis mutandis.
    5.  
    Depozitoriumas stebi, kaip laikomasi Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 4 dalies.
    6.  
    Depozitoriumas parengia kiekvienos rinkos, kurioje jis paskiria trečiąjį asmenį pagal Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 11 dalį vykdyti saugojimo pareigas, nenumatytų atvejų planus. Tokiame nenumatytų atvejų plane nurodoma alternatyvaus paslaugų teikėjo, jei yra, tapatybė.
    7.  
    Jei funkcijų perėmėjas nebeatitinka reikalavimų, depozitoriumas imasi AIF ir jo investuotojų interesus atitinkančių priemonių, įskaitant galimybę nutraukti sutartį.

    99 straipsnis

    Atskyrimo prievolė

    ▼M1

    1.  

    Kai saugojimo funkcijos visiškai arba iš dalies perduodamos trečiajam asmeniui, depozitoriumas užtikrina, kad trečiasis asmuo, kuriam saugojimo funkcijos perduotos pagal Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 11 dalį, laikytųsi atskyrimo prievolės, nustatytos tos direktyvos 21 straipsnio 11 dalies d punkto iii papunktyje, užtikrindamas ir tikrindamas, ar trečiasis asmuo:

    a) 

    teisingai registruoja visas nustatytas finansines priemones finansinių priemonių sąskaitoje, atidarytoje trečiojo asmens apskaitos knygose, kad galėtų saugoti depozitoriumo klientų finansines priemones, į kurią neįtraukiamos depozitoriumo ir trečiojo asmens bei kitų trečiojo asmens klientų nuosavos finansinės priemonės, kad depozitoriumas galėtų suderinti nustatytų finansinių priemonių, įrašytų į depozitoriumo apskaitos knygose atidarytas sąskaitas kiekvieno savo AIF kliento vardu arba AIF vardu veikiančio AIFV vardu, kiekį;

    b) 

    saugo visus įrašus ir turi finansinių priemonių sąskaitas, kurie yra būtini, kad depozitoriumas bet kuriuo metu nedelsdamas galėtų atskirti depozitoriumo klientų turtą nuo trečiojo asmens nuosavo turto, kitų trečiojo asmens klientų turto ir depozitoriumo savo sąskaita saugomo turto;

    c) 

    įrašus ir finansinių priemonių sąskaitas tvarko taip, kad būtų užtikrintas jų tikslumas ir visų pirma jų atitiktis saugomam depozitoriumo AIF klientų turtui ir kad jais remdamasis depozitoriumas bet kada galėtų nustatyti tikslų to turto pobūdį, buvimo vietą ir nuosavybės statusą;

    d) 

    reguliariai arba bet kuriuo atveju, kai pasikeičia aplinkybės, teikia depozitoriumui pranešimą apie depozitoriumo AIF klientų turto duomenis;

    e) 

    reikiamu dažnumu atlieka savo ir trečiojo asmens, kuriam perdavė saugojimo funkcijas pagal Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 11 dalį, finansinių priemonių sąskaitų ir vidaus duomenų suderinimą.

    Suderinimo dažnumas nustatomas pagal 89 straipsnio 1 dalį;

    f) 

    imasi tinkamų organizacinių priemonių, kad kuo labiau sumažintų finansinių priemonių ar su tomis finansinėmis priemonėmis susijusių teisių praradimo arba vertės sumažėjimo riziką dėl netinkamo finansinių priemonių panaudojimo, sukčiavimo, blogo administravimo, netinkamo duomenų saugojimo arba aplaidumo;

    g) 

    kai trečiasis asmuo yra Direktyvos 2006/73/EB 18 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytas subjektas, kuriam taikomas veiksmingas rizikos ribojimo reguliavimas ir priežiūra, kurie turi tokį pat poveikį kaip Sąjungos teisė, o jų vykdymas veiksmingai užtikrinamas, depozitoriumas imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad AIF pinigai būtų laikomi sąskaitoje ar sąskaitose pagal Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 7 dalį.

    ▼B

    2.  
    Kai depozitoriumas perduoda savo saugojimo funkcijas trečiajam asmeniui pagal Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 11 dalį, stebint, kaip trečiasis asmuo laikosi atskyrimo prievolių, užtikrinama, kad jo klientams priklausančios finansinės priemonės būtų apsaugotos nuo to trečiojo asmens nemokumo. Jei pagal taikomą teisę, įskaitant visų pirma nuosavybę ar nemokumą reglamentuojančią teisę, 1 dalyje nustatytų reikalavimų nepakanka tam tikslui pasiekti, depozitoriumas įvertina, kokių papildomų priemonių reikia imtis, kad būtų kuo labiau sumažinta nuostolių rizika ir išlaikytas tinkamas apsaugos lygis.

    ▼M1

    2a.  

    Kai depozitoriumas perduoda savo saugojimo funkcijas trečiojoje šalyje esančiam trečiajam asmeniui pagal Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 11 dalį, be šio straipsnio 1 dalies reikalavimų, depozitoriumas užtikrina, kad:

    a) 

    depozitoriumas iš nepriklausomo fizinio ar juridinio asmens gautų teisinę konsultaciją, kuria patvirtinama, kad taikomoje nemokumo teisėje pripažįstama:

    i) 

    depozitoriumo klientų turto atskyrimas nuo trečiojo asmens nuosavo turto, nuo kitų trečiojo asmens klientų turto ir nuo trečiojo asmens depozitoriumo savo sąskaita saugomo turto;

    ii) 

    nemokumo atveju depozitoriumo AIF klientų turtas nėra trečiojo asmens turto dalis;

    iii) 

    depozitoriumo AIF klientų turto negalima paskirstyti trečiojo asmens, kuriam perduotos saugojimo funkcijos pagal Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 11 dalį, kreditoriams, taip pat jo realizuoti pastarųjų naudai;

    b) 

    trečiasis asmuo imasi šių veiksmų:

    i) 

    užtikrina, kad būtų laikomasi a punkte nustatytų sąlygų sudarant funkcijų perdavimo susitarimą su depozitoriumu ir nuolatos visą perdavimo laikotarpį;

    ii) 

    nedelsdamas informuoja depozitoriumą, kai nebevykdoma kuri nors iš i papunktyje nurodytų sąlygų;

    iii) 

    informuoja depozitoriumą apie taikomos nemokumo teisės ir jos faktinio taikymo pasikeitimus.

    ▼M1

    3.  
    Kai trečiasis asmuo, kuriam perduotos saugojimo funkcijos pagal Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 11 dalį, nusprendžia perduoti visas savo saugojimo funkcijas ar jų dalį kitam trečiajam asmeniui pagal Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 11 dalies trečią pastraipą, 1, 2 ir 2a dalys taikomos mutatis mutandis.

    ▼B



    4

    SKIRSNIS

    Finansinių priemonių praradimas, atleidimas nuo atsakomybės ir objektyvios priežastys

    (Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 12 ir 13 dalys)

    100 straipsnis

    Saugomos finansinės priemonės praradimas

    1.  

    Kad saugoma finansinė priemonė yra prarasta, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 12 dalyje, laikoma tuomet, kai depozitoriumo arba trečiojo asmens, kuriam perduotos saugomų finansinių priemonių saugojimo funkcijos, saugomos finansinės priemonės atžvilgiu įvykdoma bet kuri iš šių sąlygų:

    a) 

    įrodoma, kad AIF pareikšta nuosavybės teisė negalioja, nes ji nustojo egzistuoti arba niekada neegzistavo;

    b) 

    AIF galutinai prarado finansinės priemonės nuosavybės teisę;

    c) 

    AIF visiškai neturi galimybės tiesiogiai ar netiesiogiai disponuoti finansine priemone.

    2.  
    Kad finansinė priemonė prarasta, AIFV nustato vadovaudamasis dokumentais įforminta procedūra, kuri yra lengvai prieinama kompetentingoms institucijoms. Kai nustatoma, kad priemonė prarasta, apie tai nedelsiant pranešama investuotojams, naudojantis patvariąja laikmena.
    3.  
    Saugoma finansinė priemonė nelaikoma prarasta, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 12 dalyje, kai AIF galutinai praranda tam tikros finansinės priemonės nuosavybės teisę, tačiau ši priemonė pakeičiama kita finansine priemone ar priemonėmis arba konvertuojama į kitą finansinę priemonę ar priemones.
    4.  
    Trečiojo asmens, kuriam perduotos saugomų finansinių priemonių saugojimo funkcijos, nemokumo atveju AIFV nustato, kad saugoma finansinė priemonė yra prarasta, iš karto, kai tik tvirtai įsitikinama, kad įvykdyta viena iš 1 dalyje išvardytų sąlygų.

    Ar įvykdyta kuri nors iš 1 dalyje nustatytų sąlygų, turi būti įsitikinta vėliausiai bankroto bylos pabaigoje. AIFV ir depozitoriumas atidžiai stebi bankroto bylos eigą siekdami nustatyti, ar visos arba kai kurios finansinės priemonės, patikėtos trečiajam asmeniui, kuriam perduotos finansinių priemonių saugojimo funkcijos, yra faktiškai prarastos.

    5.  
    Saugomos finansinės priemonės praradimas nustatomas nepriklausomai nuo to, ar 1 dalyje išvardytos sąlygos įvykdomos dėl sukčiavimo, aplaidumo ar kito tyčinio ar netyčinio elgesio.

    101 straipsnis

    Atleidimas nuo atsakomybės pagal Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 12 dalį

    1.  

    Depozitoriumas nelaikomas atsakingu pagal Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 12 dalies antrą pastraipą, jei depozitoriumas gali įrodyti, kad įvykdytos visos šios sąlygos:

    a) 

    įvykis, dėl kurio finansinė priemonė buvo prarasta, įvyko ne dėl kokio nors depozitoriumo ar trečiojo asmens, kuriam perduotos pagal Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 8 dalies a punktą saugomų finansinių priemonių saugojimo funkcijos, veiksmo ar neveikimo;

    b) 

    depozitoriumas negalėjo pagrįstai išvengti įvykio, dėl kurio finansinė priemonė buvo prarasta, nors ir ėmėsi visų apsaugos priemonių, kurių pagal bendrą sektoriaus praktiką turi imtis stropus depozitoriumas;

    c) 

    nepaisant griežto ir visapusiško išsamaus patikrinimo, depozitoriumas negalėjo išvengti praradimo.

    Kad ši sąlyga įvykdyta, galima laikyti tuomet, kai depozitoriumas užtikrino, kad depozitoriumas ir trečiasis asmuo, kuriam perduotos pagal Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 8 dalies a punktą saugomų finansinių priemonių saugojimo funkcijos, ėmėsi visų toliau nurodytų veiksmų:

    i) 

    nustatyti, įgyvendinti, taikyti ir palaikyti tokias struktūras ir procedūras ir užtikrinti tokią kompetenciją, kokios yra tinkamos ir proporcingos AIF turto pobūdžiui ir sudėtingumui, kad būtų galima laiku nustatyti ir nuolat stebėti išorės įvykius, dėl kurių gali būti prarasta saugoma finansinė priemonė;

    ii) 

    nuolat vertinti, ar kurie nors iš įvykių, nustatytų pagal i papunktį, kelia didelę saugomos finansinės priemonės praradimo riziką;

    iii) 

    informuoti AIFV apie nustatytą didelę riziką ir prireikus imtis tinkamų veiksmų, kad būtų išvengta saugomų finansinių priemonių praradimo ar būtų sumažinti nuostoliai, kai nustatomi faktiniai ar potencialūs išorės įvykiai, kaip manoma, keliantys didelę saugomos finansinės priemonės praradimo riziką.

    2.  

    1 dalies a ir b punktuose nurodyti reikalavimai gali būti laikomi įvykdytais esant šioms aplinkybėms:

    a) 

    įvyksta gaivaliniai įvykiai, kurių žmogus negali kontroliuoti ar daryti jiems įtakos;

    b) 

    Vyriausybė ar valstybinė įstaiga, įskaitant teismą ar tribunolą, priima įstatymą, dekretą, kitą teisės aktą, sprendimą ar įsakymą, kurie turi poveikį saugomoms finansinėms priemonėms;

    c) 

    kyla karas, riaušės ar kiti dideli neramumai.

    3.  
    1 dalies a ir b punktuose nurodyti reikalavimai nelaikomi įvykdytais tokiais atvejais, kai nustatoma depozitoriumo ir trečiojo asmens, kuriam perduotos pagal Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 8 dalies a punktą saugomų finansinių priemonių saugojimo funkcijos, apskaitos klaida, veiklos trūkumai, sukčiavimas arba atskyrimo reikalavimų nevykdymas.
    4.  
    Šis straipsnis taikomas mutatis mutandis funkcijų perėmėjui, kai depozitoriumas sutartimi perleidžia savo atsakomybę pagal Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 13 ir 14 dalis.

    102 straipsnis

    Objektyvios priežastys depozitoriumui susitarti dėl atleidimo nuo atsakomybės

    1.  

    Objektyvios priežastys susitarti dėl atleidimo nuo atsakomybės pagal Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 13 dalį:

    a) 

    yra leidžiamos tik tiksliomis ir konkrečiomis aplinkybėmis, kurios apibūdina atitinkamą veiklą;

    b) 

    atitinka depozitoriumo politiką ir sprendimus.

    2.  
    Objektyvios priežastys nustatomos kiekvieną kartą, kai depozitoriumas ketina atsisakyti atsakomybės.
    3.  

    Kad depozitoriumas turi objektyvių priežasčių susitarti dėl atleidimo nuo atsakomybės pagal Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 13 dalį, laikoma tuomet, kai depozitoriumas gali įrodyti, kad jis neturėjo kitos išeities, kaip tik perduoti savo saugojimo pareigas trečiajam asmeniui. Visų pirma taip yra šiais atvejais:

    a) 

    pagal trečiosios šalies teisę reikalaujama, kad tam tikras finansines priemones saugotų vietos subjektas, ir yra vietos subjektų, kurie tenkina Direktyvos 2011/61/ES 21 straipsnio 11 dalyje išdėstytus funkcijų perdavimo kriterijus; arba

    b) 

    AIFV primygtinai reikalauja išlaikyti investiciją tam tikroje jurisdikcijoje, nepaisydamas depozitoriumo įspėjimų dėl su tuo susijusios padidėjusios rizikos.



    V

    SKYRIUS

    SKAIDRUMO REIKALAVIMAI, FINANSINIS SVERTAS, SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS SUSIJUSIOS TAISYKLĖS IR KEITIMASIS INFORMACIJA APIE GALIMAS AIFV VEIKLOS PASEKMES



    1

    SKIRSNIS

    Metinė ataskaita, informacijos atskleidimas investuotojams ir ataskaitos kompetentingoms institucijoms

    (Direktyvos 2011/61/ES 22 straipsnio 2 dalies a–e punktai, 23 straipsnio 4 dalis ir 24 straipsnio 1 dalis)

    103 straipsnis

    Bendrieji metinės ataskaitos principai

    Metinėje ataskaitoje visa informacija, įskaitant šiame skirsnyje nurodytą informaciją, pateikiama taip, kad ji būtų reikšminga, patikima, palyginama ir aiški. Metinėje ataskaitoje pateikiama investuotojams reikalinga informacija apie konkrečias AIF struktūras.

    104 straipsnis

    Balanso arba turto ir įsipareigojimų ataskaitos ir pajamų ir išlaidų ataskaitos turinys ir forma

    1.  

    Balanse arba turto ir įsipareigojimų ataskaitoje pateikiami bent toliau nurodyti elementai ir pagrindinės straipsnių eilutės pagal Direktyvos 2011/61/ES 22 straipsnio 2 dalies a punktą:

    a) 

    „turtas“, apimantis išteklius, kuriuos AIF kontroliuoja dėl praėjusių įvykių ir iš kurių ateityje tikisi gauti ekonominės naudos. Turtas toliau grupuojamas į šias straipsnių eilutes:

    i) 

    „investicijos“, apimančios skolos ir nuosavybės vertybinius popierius, nekilnojamąjį turtą, turtą ir išvestines finansines priemones, taip pat kita;

    ii) 

    „pinigai ir pinigų ekvivalentai“, apimantys grynuosius pinigus, indėlius iki pareikalavimo ir reikalavimus atitinkančias trumpalaikes likvidžias investicijas, taip pat kita;

    iii) 

    „gautinos sumos“, apimančios gautinas sumas, susijusias su dividendais ir palūkanomis, parduotas investicijas, iš maklerių gautinas sumas, taip pat kita, ir „išankstiniai mokėjimai“, apimantys su AIF sąnaudomis susijusias iš anksto sumokėtas sumas, taip pat kita;

    b) 

    „įsipareigojimai“, apimantys dabartines AIF prievoles, atsirandančias dėl praeities įvykių, už kuriuos atsiskaitant numatoma naudoti ekonominę naudą teikiančius AIF išteklius. Įsipareigojimai toliau grupuojami į šias straipsnių eilutes:

    i) 

    „mokėtinos sumos“, apimančios sumas, mokėtinas įsigyjant investicijas ar išperkant AIF investicinius vienetus ar akcijas, ir makleriams mokėtinas sumas, taip pat kita, ir „sukauptos sąnaudos“, apimančios įsipareigojimus mokėti valdymo mokesčius, mokesčius už konsultacijas, sėkmės mokesčius, palūkanas ir kitas sąnaudas, patirtas AIF vykdant veiklą, taip pat kita;

    ii) 

    „pasiskolintos lėšos“, apimančios bankams ir kitoms sandorio šalims mokėtinas sumas, taip pat kita;

    iii) 

    „kiti įsipareigojimai“, apimantys sandorio šalims mokėtinas sumas už užstatą, kai grąžinami paskolinti vertybiniai popieriai, būsimųjų laikotarpių pajamas, mokėtinus dividendus ir paskirstomas sumas, taip pat kita;

    c) 

    grynasis turtas – likusi AIF turto dalis atėmus visus jo įsipareigojimus.

    2.  

    Pajamų ir išlaidų ataskaitoje pateikiami bent toliau nurodyti elementai ir pagrindinės straipsnių eilutės:

    a) 

    „pajamos“, rodančios bet kokį ekonominės naudos padidėjimą per ataskaitinį laikotarpį dėl įplaukų, turto padidėjimo ar įsipareigojimų sumažėjimo, kai dėl to padidėja grynasis turtas, išskyrus su investuotojų įnašais susijusį ekonominės naudos padidėjimą. Pajamos toliau grupuojamos į šias straipsnių eilutes:

    i) 

    „investicinės pajamos“, kurias toliau galima grupuoti taip:

    — 
    „dividendų pajamos“, susijusios su dividendais už investicijas į nuosavą kapitalą, į kuriuos AIF turi teisę,
    — 
    „palūkanų pajamos“, susijusios su palūkanomis už investicijas į skolos vertybinius popierius ir už pinigus, į kurias AIF turi teisę,
    — 
    „nuomos pajamos“, susijusios su nuomos pajamomis iš investicijų į turtą, į kurias AIF turi teisę;
    ii) 

    „realizuotasis pelnas iš investicijų“, rodantis pelną dėl investicijų pardavimo;

    iii) 

    „nerealizuotasis pelnas iš investicijų“, rodantis pelną dėl investicijų perkainojimo; ir

    iv) 

    „kitos pajamos“, apimančios pajamas iš mokesčių už paskolintus vertybinius popierius ir pajamas iš įvairių šaltinių, taip pat kita;

    b) 

    „sąnaudos“, rodančios ekonominės naudos sumažėjimą per ataskaitinį laikotarpį dėl turto sumažėjimo ar sunaudojimo arba įsipareigojimų prisiėmimo, kai dėl to sumažėja grynasis turtas, išskyrus su paskirstymu investuotojams susijusį ekonominės naudos sumažėjimą. Sąnaudos toliau grupuojamos į šias straipsnių eilutes:

    — 
    „investavimo konsultacijų arba valdymo mokesčiai“, rodantys sutartinius mokesčius, mokėtinus konsultantui arba AIFV,
    — 
    „kitos sąnaudos“, apimančios administravimo mokesčius, profesinius mokesčius, depozitoriumo mokesčius ir palūkanas, taip pat kita. Atskiri straipsniai, jei yra reikšmingo pobūdžio, turėtų būti atskleidžiami atskirai,
    — 
    „realizuotasis nuostolis dėl investicijų“, rodantis nuostolį dėl investicijų pardavimo,
    — 
    „nerealizuotasis nuostolis dėl investicijų“, rodantis nuostolį dėl investicijų perkainojimo;
    c) 

    „grynosios pajamos arba išlaidos“, rodančios atitinkamai pajamų perviršį, palyginti su išlaidomis, arba išlaidų perviršį, palyginti su pajamomis.

    3.  
    Straipsnių eilučių išdėstymas, nomenklatūra ir terminologija atitinka AIF taikomus apskaitos standartus arba AIF priimtas taisykles, taip pat šalyje, kurioje įsteigtas AIF, taikomus teisės aktus. Tokios straipsnių eilutės gali būti taisomos arba išplečiamos siekiant užtikrinti atitiktį pirmiau nurodytiems reikalavimams.
    4.  
    Papildomos straipsnių eilutės, antraštės ir tarpinės sumos pateikiamos AIF balanse arba turto ir įsipareigojimų ataskaitoje, kai toks pateikimas reikalingas AIF finansinei būklei suprasti, arba pajamų ir išlaidų ataskaitoje, atsižvelgiant į turinį ir formą, kai toks pateikimas būtinas AIF finansiniam rezultatui suprasti. Kai būtina, papildoma informacija pateikiama finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. Aiškinamojo rašto paskirtis – pateikti pagrindinėse ataskaitose pateiktų straipsnių aprašomuosius paaiškinimus ar išskaidymą ir informaciją apie straipsnius, kurie neatitinka pripažinimo šiose ataskaitose kriterijų.
    5.  
    Kiekviena reikšminga panašių straipsnių grupė pateikiama atskirai. Atskiri straipsniai, jei jie reikšmingi, turi būti atskleisti. Reikšmingumas vertinamas pagal taikomos apskaitos sistemos reikalavimus.
    6.  
    Balanso arba turto ir įsipareigojimų ataskaitos straipsnių pateikimo ir grupavimo tvarka išlaikoma tokia pati per visus ataskaitinius laikotarpius, nebent akivaizdu, kad kitoks pateikimas arba grupavimas būtų tinkamesnis, kai, pvz., pakeitus investavimo strategiją keičiasi prekybos pobūdis, arba apskaitos standarte reikalaujama, kad būtų pakeista pateikimo tvarka.
    7.  
    Atsižvelgiant į pajamų ir išlaidų ataskaitos turinį ir formą, nustatytą IV priede, visi pajamų ir sąnaudų straipsniai pripažįstami atitinkamą laikotarpį pajamų ir išlaidų ataskaitoje, nebent AIF taikomame apskaitos standarte reikalaujama kitaip.

    105 straipsnis

    Finansinių metų veiklos ataskaita

    1.  

    Finansinių metų veiklos ataskaitoje pateikiama bent:

    a) 

    investicinės veiklos per metus ar laikotarpį apžvalga ir AIF portfelio metų ar laikotarpio pabaigoje apžvalga;

    b) 

    AIF veiklos rezultatų per metus ar laikotarpį apžvalga;

    c) 

    informacijos, išvardytos Direktyvos 2011/61/ES 23 straipsnyje, reikšmingi pakeitimai, kaip apibrėžta toliau, dar nepateikti finansinėse ataskaitose.

    2.  
    Ši ataskaita apima teisingą ir subalansuotą AIF veiklos ir veiklos rezultatų apžvalgą, taip pat aprašant pagrindinę riziką ir investavimo arba ekonominį netikrumą, kurį gali patirti AIF.
    3.  
    Tokiu mastu, koks būtinas AIF investicinei veiklai arba jo veiklos rezultatams suprasti, analizėje pateikiami tiek finansiniai, tiek nefinansiniai tam AIF svarbūs pagrindiniai veiklos rodikliai. Ataskaitoje pateikta informacija atitinka šalies, kurioje AIF įsteigtas, nacionalines taisykles.
    4.  
    Finansinių metų veiklos ataskaitoje pateikta informacija įtraukiama į direktorių ar investicijų valdytojų ataskaitą, jei ji paprastai teikiama kartu su AIF finansinėmis ataskaitomis.

    106 straipsnis

    Reikšmingi pakeitimai

    1.  
    Informacijos pakeitimai laikomi reikšmingais (esminiais) pagal Direktyvos 2011/61/ES 22 straipsnio 2 dalies d punktą, jeigu yra didelė tikimybė, kad sumanus investuotojas, sužinojęs tokią informaciją, iš naujo apsvarstys galimybę investuoti į AIF, nes, be kita ko, tokia informacija gali turėti įtakos investuotojo gebėjimui pasinaudoti savo teisėmis, susijusiomis su investicija, arba kitaip pažeisti vieno ar kelių AIF investuotojų interesus.
    2.  
    Siekdami laikytis Direktyvos 2011/61/ES 22 straipsnio 2 dalies d punkto, AIFV įvertina informacijos, nurodytos Direktyvos 2011/61/ES 23 straipsnyje, pakeitimus per finansinius metus pagal šio straipsnio 1 dalį.
    3.  
    Informacija atskleidžiama pagal AIF taikomų apskaitos standartų ir AIF priimtų apskaitos taisyklių reikalavimus, kartu aprašant bet kokį galimą ar laukiamą poveikį AIF ir (arba) AIF investuotojams. Kai laikytis konkrečių apskaitos standartų ir apskaitos taisyklių reikalavimų gali būti nepakankama, kad investuotojai galėtų suprasti pakeitimo poveikį, atskleidžiama papildoma informacija.
    4.  
    Kai informacija, kurią reikalaujama atskleisti pagal 1 dalį, nenumatyta AIF taikomuose apskaitos standartuose arba jo apskaitos taisyklėse, pateikiamas reikšmingo pakeitimo aprašymas kartu aprašant bet kokį galimą ar laukiamą poveikį AIF ir (arba) AIF investuotojams.

    107 straipsnis

    Informacijos apie atlyginimus atskleidimas

    1.  

    Kai pateikiama informacija, kurios reikalaujama pagal Direktyvos 2011/61/ES 22 straipsnio 2 dalies e punktą, nurodoma, ar visas atlyginimas susijęs su bet kuriuo iš toliau išvardytų elementų:

    a) 

    visų AIFV darbuotojų visu atlyginimu, nurodant naudos gavėjų skaičių;

    b) 

    tų AIFV darbuotojų, kurie visapusiškai arba iš dalies dalyvauja AIF veikloje, visu atlyginimu, nurodant naudos gavėjų skaičių;

    c) 

    viso AIFV darbuotojų atlyginimo dalimi, priskirtina AIF, nurodant naudos gavėjų skaičių.

    2.  
    Kai tinka, pateikiant informaciją apie visą finansinių metų atlyginimą taip pat nurodoma alternatyvaus investavimo fondo sumokėta valdytojo pelno dalis.
    3.  
    Kai informacija atskleidžiama AIFV lygmeniu, pateikiamas jos paskirstymas ar išskaidymas pagal kiekvieną AIF, jei ši informacija egzistuoja arba yra lengvai prieinama. Atskleidžiant šią informaciją įtraukiamas aprašymas, kaip buvo pateiktas paskirstymas ar išskaidymas.
    4.  
    AIFV teikia bendrąją informaciją, susijusią su finansiniais ir nefinansiniais atitinkamų darbuotojų kategorijų atlyginimų politikos ir praktikos kriterijais, kad investuotojai galėtų įvertinti sukurtas paskatas. Pagal Direktyvos 2011/61/ES II priede išdėstytus principus AIFV bent atskleidžia informaciją, kurios reikia tam, kad būtų galima suprasti AIF rizikos pobūdį ir priemones, kurių AIF imasi siekdamas išvengti interesų konfliktų ar juos valdyti.

    108 straipsnis

    Periodiškas informacijos atskleidimas investuotojams

    1.  
    Direktyvos 2011/61/ES 23 straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija pateikiama aiškiai ir suprantamai.
    2.  

    Atskleisdamas informaciją apie AIF turto dalį, kuriai taikomi specialieji susitarimai dėl šio turto nelikvidumo, pagal Direktyvos 2011/61/ES 23 straipsnio 4 dalies a punktą AIFV:

    a) 

    apžvelgia bet kokius taikomus specialiuosius susitarimus, įskaitant tai, ar jie susiję su nelikvidaus turto izoliavimo sąskaitomis, išpirkimo apribojimais ar kitais panašiais susitarimais, turto, kuriam taikomi tokie susitarimai, vertinimo metodiką ir kaip šiam turtui taikomi valdymo ir sėkmės mokesčiai;

    b) 

    atskleidžia šią informaciją kaip dalį AIF periodinių ataskaitų investuotojams, kaip reikalaujama AIF taisyklėse ar steigimo dokumentuose, arba tuo metu, kai teikiamas prospektas ir siūlymo dokumentas, ir ne vėliau kaip tuo metu, kai teikiama metinė ataskaita pagal Direktyvos 2011/61/ES 22 straipsnio 1 dalį.

    AIF turto dalis, kuriai taikomi specialieji susitarimai, kaip apibrėžta 1 straipsnio 5 punkte, apskaičiuojama kaip turto, kuriam taikomi specialieji susitarimai, grynoji vertė, padalyta iš atitinkamo AIF grynojo turto vertės.

    3.  

    Apie visus naujus AIF likvidumo valdymo susitarimus pagal Direktyvos 2011/61/ES 23 straipsnio 4 dalies b punktą AIF valdytojai:

    a) 

    kiekvieno savo valdomo AIF, kuris nėra uždarojo tipo finansinio sverto netaikantis AIF, investuotojams praneša, kai jie daro likvidumo valdymo sistemų ir procedūrų, nurodytų Direktyvos 2011/61/ES 16 straipsnio 1 dalyje, pakeitimus, kurie yra reikšmingi pagal 106 straipsnio 1 dalį;

    b) 

    nedelsdami praneša investuotojams, kai jie pradeda taikyti išpirkimo apribojimus, nelikvidaus turto izoliavimo sąskaitas ar panašius specialiuosius susitarimus arba kai jie nusprendžia sustabdyti išpirkimą;

    c) 

    pateikia su likvidumu susijusių susitarimų, nesvarbu, ar tai specialieji susitarimai, ar ne, pakeitimų apžvalgą. Kai tinka, įtraukiamos sąlygos, kuriomis leidžiamas išpirkimas, ir aplinkybės, lemiančios, kada vadovybė turi teisę veikti savo nuožiūra. Taip pat įtraukiami visi vykdytini balsavimo ar kiti apribojimai, bet kokio įšaldymo laikotarpio trukmė arba nuostatos dėl pirmumo teisės ar proporcingo paskirstymo išpirkimo apribojimų ir sustabdymo atveju.

    4.  

    Atskleidžiant informaciją apie AIF rizikos pobūdį pagal Direktyvos 2011/61/ES 23 straipsnio 4 dalies c punktą pateikiama:

    a) 

    priemonės, kurių paskirtis – įvertinti AIF portfelio jautrumą svarbiausių rūšių rizikai, kuri gresia ar gali grėsti AIF;

    b) 

    informacija apie tai, ar buvo viršytos AIFV nustatytos rizikos ribos arba ar tikėtina, kad jos bus viršytos, o kai šios rizikos ribos buvo viršytos, aplinkybių ir taisomųjų priemonių, kurių imtasi, aprašymas.

    Informacija atskleidžiama kaip dalis AIF periodinių ataskaitų investuotojams, kaip reikalaujama AIF taisyklėse ar steigimo dokumentuose, arba tuo metu, kai teikiamas prospektas ir siūlymo dokumentas, ir ne vėliau kaip tuo metu, kai teikiama metinė ataskaita pagal Direktyvos 2011/61/ES 22 straipsnio 1 dalį.

    5.  
    Atskleidžiant informaciją apie AIFV taikomas rizikos valdymo sistemas pagal Direktyvos 2011/61/ES 23 straipsnio 4 dalies c punktą, nurodomos rizikos valdymo sistemų, kurias AIFV taiko siekdamas valdyti riziką, kuri gresia ar gali grėsti kiekvienam jo valdomam AIF, pagrindinės savybės. Pakeitimo atveju taip pat atskleidžiama informacija, susijusi su pakeitimu ir jo laukiamu poveikiu AIF ir jo investuotojams.

    Informacija atskleidžiama kaip dalis AIF periodinių ataskaitų investuotojams, kaip reikalaujama AIF taisyklėse ar steigimo dokumentuose, arba tuo metu, kai teikiamas prospektas ir siūlymo dokumentas, ir ne vėliau kaip tuo metu, kai teikiama ar viešai skelbiama metinė ataskaita pagal Direktyvos 2011/61/ES 22 straipsnio 1 dalį.

    109 straipsnis

    Reguliarus informacijos atskleidimas investuotojams

    1.  
    Direktyvos 2011/61/ES 23 straipsnio 5 dalyje nurodyta informacija pateikiama aiškiai ir suprantamai.
    2.  

    Informacija apie didžiausio finansinio sverto lygio, apskaičiuoto pagal bendrąjį ir įsipareigojimų metodus, pakeitimus ir apie visas teises pakartotinai naudoti užstatą ar bet kokią garantiją pagal finansinio sverto susitarimus pateikiama nepagrįstai nedelsiant ir apima:

    a) 

    pradinį ir peržiūrėtą didžiausią finansinio sverto lygį, apskaičiuotą pagal 7 ir 8 straipsnius, pagal kuriuos finansinio sverto lygis skaičiuojamas kaip atitinkama pozicija, padalyta iš AIF grynojo turto vertės;

    b) 

    suteiktų pakartotinio užstato naudojimo teisių pobūdį;

    c) 

    suteiktų garantijų pobūdį ir

    d) 

    išsamią informaciją apie paslaugų teikėjų pakeitimus, susijusius su vienu iš pirmiau nurodytų dalykų.

    3.  
    Informacija apie visą AIF naudojamo finansinio sverto, apskaičiuoto pagal bendrąjį ir įsipareigojimų metodus, sumą atskleidžiama kaip dalis AIF periodinių ataskaitų investuotojams, kaip reikalaujama AIF taisyklėse ar steigimo dokumentuose, arba tuo metu, kai teikiamas prospektas ir siūlymo dokumentas, ir bent tuo metu, kai teikiama metinė ataskaita pagal Direktyvos 2011/61/ES 22 straipsnio 1 dalį.

    110 straipsnis

    Ataskaitų teikimas kompetentingoms institucijoms

    1.  

    Siekdamas laikytis Direktyvos 2011/61/ES 24 straipsnio 1 dalies antros pastraipos ir 3 straipsnio 3 dalies d punkto, AIFV, teikdamas ataskaitas kompetentingoms institucijoms, pateikia informaciją apie:

    a) 

    pagrindines priemones, kuriomis prekiauja, įskaitant finansinių priemonių ir kito turto suskirstymą, taip pat AIF investavimo strategijas ir jų tikslines geografines sritis bei sektorius;

    b) 

    rinkas, kurių narys yra arba kuriose aktyviai prekiauja;

    c) 

    AIF portfelio diversifikavimą, įskaitant jo pagrindines pozicijas ir didžiausias koncentracijas, bet tuo neapsiribojant.

    Informacija pateikiama kuo greičiau ir ne vėliau kaip praėjus mėnesiui nuo 3 dalyje nurodyto laikotarpio pabaigos. Kai AIF yra fondų fondas, šį laikotarpį AIFV gali pratęsti 15 dienų.

    2.  

    Apie kiekvieną valdomą ES AIF ir kiekvieną AIF, kurio investicinius vienetus ar akcijas platina Sąjungoje, AIFV savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms pagal Direktyvos 2011/61/ES 24 straipsnio 2 dalį pateikia tokią informaciją:

    a) 

    AIF turto dalį, kuriai taikomi specialieji susitarimai, kaip apibrėžta šio reglamento 1 straipsnio 5 punkte, dėl šio turto nelikvidumo, kaip nurodyta Direktyvos 2011/61/ES 23 straipsnio 4 dalies a punkte;

    b) 

    visus naujus AIF likvidumo valdymo susitarimus;

    c) 

    AIFV taikomas rizikos valdymo sistemas rinkos rizikai, likvidumo rizikai, sandorio šalies rizikai ir kitai rizikai, įskaitant operacinę riziką, valdyti;

    d) 

    dabartinį AIF rizikos pobūdį, įskaitant:

    i) 

    AIF investicijų rinkos rizikos pobūdį, įskaitant numatomą AIF grąžą ir kintamumą įprastomis rinkos sąlygomis;

    ii) 

    AIF investicijų likvidumo pobūdį, įskaitant AIF turto likvidumo pobūdį, išpirkimo sąlygų pobūdį ir sandorio šalių AIF teikiamo finansavimo sąlygas;

    e) 

    informaciją apie pagrindines turto, į kurį AIF investavo, kategorijas, įskaitant atitinkamą trumposios pozicijos rinkos vertę ir ilgosios pozicijos rinkos vertę, apyvartą ir veiklos rezultatus ataskaitiniu laikotarpiu; ir

    f) 

    periodinio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, atlikto esant įprastoms ir išskirtinėms aplinkybėms pagal Direktyvos 2011/61/ES 15 straipsnio 3 dalies b punktą ir 16 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, rezultatus.

    3.  

    1 ir 2 dalyse nurodyta informacija pateikiama ataskaitose taip:

    a) 

    AIFV, valdantys portfelius tokių AIF, kurių visas valdomas turtas, apskaičiuotas pagal 2 straipsnį, viršija 100 mln. EUR ribą arba 500 mln. EUR ribą, atitinkamai nustatytą Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose, tačiau neviršija 1 mlrd. EUR, kas pusę metų teikia ataskaitas apie kiekvieną savo valdomą ES AIF ir apie kiekvieną AIF, kurio akcijas ar investicinius vienetus jie platina Sąjungoje;

    b) 

    AIFV, valdantys portfelius tokių AIF, kurių visas valdomas turtas, apskaičiuotas pagal 2 straipsnį, viršija 1 mlrd. EUR, kas ketvirtį teikia ataskaitas apie kiekvieną savo valdomą ES AIF ir apie kiekvieną AIF, kurio akcijas ar investicinius vienetus jie platina Sąjungoje;

    c) 

    AIFV, kuriems taikomi šios dalies a punkte nurodyti reikalavimai, kas ketvirtį teikia ataskaitas apie kiekvieną AIF, kurio visas valdomas turtas, įskaitant turtą, įgytą naudojant finansinį svertą, viršija 500 mln. EUR;

    d) 

    AIFV kas metus teikia ataskaitas apie kiekvieną savo valdomą finansinio sverto netaikantį AIF, kuris pagal savo pagrindinę investavimo politiką investuoja į nebiržines bendroves ir emitentus siekdamas įgyti jų kontrolę.

    4.  
    Nukrypdama nuo 3 dalies, AIFV buveinės valstybės narės kompetentinga institucija gali laikyti, kad jos funkcijoms vykdyti tikslinga ir būtina reikalauti, kad visa informacija arba jos dalis būtų teikiama dažniau.
    5.  
    AIFV, valdantys vieną ar kelis AIF, kurie, AIFV vertinimu, naudoja reikšmingą finansinį svertą pagal šio reglamento 111 straipsnį, pateikia Direktyvos 2011/61/ES 24 straipsnio 4 dalyje reikalaujamą informaciją tuo pat metu kaip tą, kurios reikalaujama pagal šio straipsnio 2 dalį.
    6.  
    1, 2 ir 5 dalyse nustatytą informaciją AIFV pateikia pagal pro forma ataskaitos šabloną, pateiktą IV priede.
    7.  
    Pagal Direktyvos 2011/61/ES 42 straipsnio 1 dalies a punktą bet kokia nuoroda į ne ES AIFV buveinės valstybės narės kompetentingas institucijas laikoma nuoroda į referencinės valstybės narės kompetentingas institucijas.

    111 straipsnis

    Reikšmingo finansinio sverto naudojimas

    1.  
    Taikant Direktyvos 2011/61/ES 24 straipsnio 4 dalį laikoma, kad AIF naudoja reikšmingą finansinį svertą, kai AIF pozicija, apskaičiuota taikant įsipareigojimų metodą pagal šio reglamento 8 straipsnį, yra tris kartus didesnė už jo grynojo turto vertę.
    2.  
    Kai įvykdomi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti reikalavimai, AIFV pagal Direktyvos 2011/61/ES 24 straipsnio 4 dalį pateikia informaciją savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms, vadovaudamiesi šio reglamento 110 straipsnio 3 dalyje nustatytais principais.



    2

    SKIRSNIS

    AIFV, valdantys AIF, kurie taiko finansinį svertą

    (Direktyvos 2011/61/ES 25 straipsnio 3 dalis)

    112 straipsnis

    AIF valdymo apribojimai

    1.  
    Šiame straipsnyje išdėstyti principai taikomi siekiant patikslinti aplinkybes, kurioms esant kompetentingos institucijos naudojasi savo teise nustatyti finansinio sverto ribas ar kitus apribojimus AIF valdytojams.
    2.  
    Vertindama pagal Direktyvos 2011/61/ES 7 straipsnio 3 dalį, 15 straipsnio 4 dalį, 24 straipsnio 4 arba 5 dalį gautą informaciją, kompetentinga institucija atsižvelgia į mastą, kuriuo AIFV finansinio sverto naudojimas arba jo sąveika su AIFV grupe ar kitomis finansų įstaigomis gali didinti finansų sistemos sisteminę riziką arba sumaišties rinkose riziką.
    3.  

    Kompetentingos institucijos vertindamos atsižvelgia bent į šiuos aspektus:

    a) 

    aplinkybes, kuriomis vieno ar kelių AIF pozicija, įskaitant pozicijas, atsirandančias dėl finansavimo ar investavimo pozicijų, kurias AIFV įgyja savo sąskaita arba AIF vardu, gali būti svarbus rinkos, likvidumo ar sandorio šalies rizikos šaltinis finansų įstaigai;

    b) 

    aplinkybes, kuriomis AIFV veikla arba jo sąveika su, pvz., AIFV grupe ar kitomis finansų įstaigomis, visų pirma susijusi su turto, į kurį AIF investuoja, tipais ir AIFV taikomais metodais naudojant finansinį svertą, lemia arba gali lemti finansinių priemonių ar kito turto kainų mažėjimo spiralę taip, kad kiltų grėsmė tokių finansinių priemonių ar kito turto perspektyvumui;

    c) 

    kriterijus, tokius kaip AIF tipas, su atitinkamais AIF susijusi AIFV investavimo strategija, rinkos sąlygos, kuriomis veikia AIFV ir AIF, ir bet koks tikėtinas procikliškas poveikis, kuris gali atsirasti kompetentingoms institucijoms nustačius atitinkamo AIFV finansinio sverto naudojimo ribas ar kitus apribojimus;

    d) 

    kriterijus, tokius kaip vieno ar kelių AIF dydis ir bet koks susijęs poveikis konkrečiame rinkos sektoriuje, rizikos koncentracija tam tikrose rinkose, kuriose investuoja vienas ar keli AIF, bet kokia rinkos, kurioje nustatyta rizika, keliama užkrato plitimo į kitas rinkas rizika, likvidumo problemos tam tikrose rinkose konkrečiu momentu, turto ir įsipareigojimų neatitikimo mastas tam tikroje AIFV investavimo strategijoje arba neįprastas turto, į kurį AIF gali investuoti, kainų kitimas.



    3

    SKIRSNIS

    Specialios taisyklės, susijusios su trečiosiomis šalimis

    (Direktyvos 2011/61/ES 34 straipsnio 1 dalis, 35 straipsnio 2 dalis, 36 straipsnio 1 dalis, 37 straipsnio 7 dalies d punktas, 40 straipsnio 2 dalies a punktas ir 42 straipsnio 1 dalis)

    113 straipsnis

    Bendrieji reikalavimai

    1.  
    Bendradarbiavimo susitarimuose numatomos visos įmanomos situacijos ir dalyviai, numatyti Direktyvos 2011/61/ES VII skyriuje, atsižvelgiant į AIFV buvimo vietą, AIF buvimo vietą ir AIFV veiklą.
    2.  
    Bendradarbiavimo susitarimai sudaromi raštu.
    3.  
    Bendradarbiavimo susitarimuose nustatoma speciali ES kompetentingų institucijų ir trečiųjų šalių priežiūros institucijų konsultacijų, bendradarbiavimo ir keitimosi informacija priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tikslais tvarka.
    4.  
    Į bendradarbiavimo susitarimus įtraukiama speciali sąlyga, kuria numatomas informacijos, kurią Sąjungos kompetentinga institucija gavo iš trečiosios šalies priežiūros institucijos, perdavimas kitoms Sąjungos kompetentingoms institucijoms, EVPRI ar ESRV, kaip reikalaujama pagal Direktyvą 2011/61/ES.

    114 straipsnis

    Mechanizmai, priemonės ir procedūros

    1.  
    Bendradarbiavimo susitarimuose nustatomi mechanizmai, priemonės ir procedūros, reikalingi tam, kad Sąjungos kompetentingos institucijos galėtų susipažinti su visa informacija, būtina jų pareigoms pagal Direktyvą 2011/61/ES vykdyti.
    2.  
    Bendradarbiavimo susitarimuose nustatomi mechanizmai, priemonės ir procedūros, reikalingi tam, kad būtų galima atlikti patikras vietoje, kai to reikia Sąjungos kompetentingoms institucijoms vykdant pareigas pagal Direktyvą 2011/61/ES. Patikras vietoje atlieka tiesiogiai Sąjungos kompetentinga institucija arba trečiosios šalies kompetentinga institucija padedant Sąjungos kompetentingai institucijai.
    3.  
    Bendradarbiavimo susitarimuose nustatomi mechanizmai, priemonės ir procedūros, reikalingi tam, kad trečiosios šalies kompetentinga institucija galėtų padėti Sąjungos kompetentingoms institucijoms, kai to reikia siekiant užtikrinti Sąjungos teisės aktų ir nacionalinių įgyvendinimo teisės aktų vykdymą, jei juos pažeidžia trečiojoje šalyje įsteigtas subjektas, pagal tai institucijai taikomą nacionalinę ir tarptautinę teisę.

    115 straipsnis

    Duomenų apsauga

    Bendradarbiavimo susitarimais užtikrinama, kad duomenų perdavimas trečiosioms šalims ir duomenų analizė būtų atliekami tik laikantis Direktyvos 2011/61/ES 52 straipsnio.



    4

    SKIRSNIS

    Informacijos apie galimas AIFV veiklos pasekmes sistemai mainai

    (Direktyvos 2011/61/ES 53 straipsnio 1 dalis)

    116 straipsnis

    Informacijos apie galimas AIFV veiklos pasekmes sistemai mainai

    Taikant Direktyvos 2011/61/ES 53 straipsnį, valstybių narių kompetentingos institucijos, atsakingos už AIFV veiklos leidimų suteikimą arba AIFV priežiūrą pagal tą direktyvą, su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis, EVPRI ir ESRV keičiasi bent tokia informacija:

    a) 

    informacija, gauta pagal 110 straipsnį, kai tokia informacija gali būti svarbi stebint galimą atskirų AIFV ar kelių AIFV bendrą poveikį sistemiškai svarbių finansų įstaigų stabilumui ir tinkamam rinkų, kuriose veikia AIFV, funkcionavimui ir į tą poveikį reaguojant;

    b) 

    informacija, gauta iš trečiosios šalies valdžios institucijų, kai tai būtina sisteminei rizikai stebėti;

    c) 

    a ir b punktuose nurodytos informacijos analize ir bet kokios situacijos, kai laikoma, kad vieno ar kelių prižiūrimų AIFV arba vieno ar kelių jų valdomų AIF veikla didina finansų sistemos sisteminę riziką, sumaišties rinkose riziką arba ilgalaikiam ekonomikos augimui keliamą riziką, vertinimo duomenimis;

    d) 

    informacija apie priemones, kurių imtasi, kai vieno ar kelių prižiūrimų AIFV arba vieno ar kelių jų valdomų AIF veikla kelia sisteminę riziką arba pavojų tinkamam rinkų, kuriose jie veikia, funkcionavimui.



    VI

    SKYRIUS

    BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

    117 straipsnis

    Įsigaliojimas

    Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    Jis taikomas nuo 2013 m. liepos 22 d.

    Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.




    I PRIEDAS

    AIF pozicijos didinimo metodai

    1. Neužtikrintos pasiskolintos piniginės lėšos. Kai investuojamos pasiskolintos piniginės lėšos, jos paprastai didina AIF poziciją visa tų pasiskolintų lėšų suma. Taigi minimali pozicija visuomet yra lygi pasiskolintų lėšų sumai. Ji gali būti didesnė, jei investicijos, realizuotos naudojant pasiskolintas lėšas, vertė yra didesnė nei pasiskolinta suma. Kad būtų išvengta dvigubo skaičiavimo, pasiskolintos piniginės lėšos, naudojamos pozicijai finansuoti, į skaičiavimą neįtraukiamos. Jei pasiskolintos piniginės lėšos neinvestuojamos, bet lieka pinigai ar pinigų ekvivalentai, kaip apibrėžta 7 straipsnio a punkte, jos AIF pozicijos nedidins.

    2. Užtikrintos pasiskolintos piniginės lėšos. Užtikrintos pasiskolintos piniginės lėšos yra panašios į neužtikrintas pasiskolintas pinigines lėšas, tačiau paskola gali būti užtikrinta turto grupe arba turto vienetu. Jei pasiskolintos piniginės lėšos neinvestuojamos, bet lieka pinigai ar pinigų ekvivalentai, kaip apibrėžta 7 straipsnio a punkte, jie AIF pozicijos nedidins.

    3. Konvertuojamos pasiskolintos lėšos. Konvertuojamos pasiskolintos lėšos yra įsigyta skola, kuri tam tikromis aplinkybėmis gali sudaryti sąlygas savininkui ar emitentui konvertuoti tą skolą į kitą turtą. AIF pozicija yra tokių pasiskolintų lėšų rinkos vertė.

    4. Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai. Palūkanų normų apsikeitimo sandoris yra susitarimas apsikeisti palūkanų normų pinigų srautais, apskaičiuotais naudojant nominaliąją pagrindinę sumą, nustatytais intervalais (mokėjimo datos) per susitarimo galiojimo laikotarpį. Kiekvienos šalies mokėjimo prievolė apskaičiuojama naudojant skirtingą palūkanų normą, remiantis nominaliosiomis pozicijomis.

    5. Sandoriai dėl skirtumų. Sandoris dėl skirtumų yra dviejų šalių – investuotojo ir sandorio dėl skirtumų teikėjo – susitarimas sumokėti kitai šaliai bazinio turto kainos pasikeitimo skirtumą. Priklausomai nuo to, kaip kinta kaina, viena šalis sumoka kitai skirtumą tarp kainos sandorio sudarymo metu ir kainos jo galiojimo pabaigoje. Pozicija yra bazinio turto rinkos vertė. Tokia pati tvarka turi būti taikoma finansinėms lažyboms dėl skirtumų (angl. financial spread bets).

    6. Ateities sandoriai. Ateities sandoris yra susitarimas pirkti ar parduoti nustatytą vertybinių popierių, valiutos, biržos prekių, indekso ar kito turto kiekį nustatytą datą ateityje už iš anksto sutartą kainą. Pozicija yra lygiaverčio bazinio turto rinkos vertė.

    7. Bendrosios grąžos apsikeitimo sandoriai. Bendrosios grąžos apsikeitimo sandoris yra susitarimas, pagal kurį viena šalis (bendrosios investicijų grąžos mokėtojas) kitai šaliai (bendrosios investicijų grąžos gavėjui) perveda visą susijusio įsipareigojimo ekonominį rezultatą. Visas ekonominis rezultatas apima pajamas iš palūkanų ir mokesčių, pelną arba nuostolius iš rinkos pokyčių ir kredito nuostolius. AIF pozicija yra lygiaverčio susijusio turto, kuris turi įtakos apsikeitimo sandorio ekonominiam rezultatui, rinkos vertė.

    8. Išankstiniai sandoriai. Išankstinis sandoris yra specialioms reikmėms pritaikytas dvišalis susitarimas pasikeisti turtu arba pinigų srautais nustatytą atsiskaitymo dieną ateityje už išankstinę kainą, dėl kurios susitarta sandorio dieną. Viena išankstinio sandorio šalis yra pirkėjas (ilgoji pozicija), kuris sutinka sumokėti išankstinę kainą atsiskaitymo dieną; kita šalis – pardavėjas (trumpoji pozicija), kuris sutinka gauti išankstinę kainą. Sudarant išankstinį sandorį paprastai nereikalaujama sumokėti mokesčio. AIF pozicija yra lygiaverčio bazinio turto rinkos vertė. Ją galima pakeisti sandorio nominaliąja verte, kai ji konservatyvesnė.

    9. Pasirinkimo sandoriai. Pasirinkimo sandoris yra susitarimas, pagal kurį pirkėjas už tam tikrą mokestį (premiją) įgyja teisę, bet ne prievolę už sutartą kainą (iš anksto nustatytą arba vykdymo kainą) pirkti arba parduoti tam tikrą bazinio turto kiekį pasibaigus sandorio galiojimui arba iki sandorio galiojimo pabaigos (galiojimo pabaiga). Pasirinkimo pirkti sandoris suteikia teisę pirkti, o pasirinkimo parduoti sandoris suteikia teisę parduoti. Fondo pozicijos ribos bus, viena vertus, potencialiai neribota pozicija ir, kita vertus, pozicija, apribota iki didesnės iš šių verčių: sumokėtos premijos arba to pasirinkimo sandorio rinkos vertės. Pozicija tarp šių dviejų ribų nustatoma kaip pagal delta koeficientą (pasirinkimo sandorio delta koeficientas (delta) rodo tik pasirinkimo sandorio kainos priklausomybę nuo bazinio turto kainos pokyčio) pakoreguotas bazinės pozicijos ekvivalentas. Toks pat metodas turi būti taikomas įterptosioms išvestinėms finansinėms priemonėms, pvz., struktūrizuotiems produktams. Struktūra turėtų būti išskaidoma į sudedamąsias dalis ir turi būti tinkamai atsižvelgiama į išvestinių finansinių priemonių pozicijų sluoksnių poveikį.

    10. Atpirkimo sandoriai. Atpirkimo sandoris paprastai įvyksta, kai AIF „parduoda“ vertybinius popierius atvirkštinio atpirkimo sandorio šaliai ir susitaria ateityje juos atpirkti už sutartą kainą. AIF sudaręs šį sandorį patirs finansavimo išlaidų, todėl turės reinvestuoti pinigines įplaukas (faktiškai piniginį užstatą), kad gautų už patirtas finansavimo išlaidas didesnę grąžą. Šis „piniginio užstato“ reinvestavimas reiškia, kad papildoma rinkos rizika teks AIF, todėl į ją būtina atsižvelgti apskaičiuojant bendrą poziciją. „Parduotų“ vertybinių popierių ekonominė rizika ir grąža lieka AIF. Be to, atpirkimo sandoris beveik visada susijęs su finansiniu svertu, nes bus reinvestuojamas piniginis užstatas. Tuo atveju, kai pagal sandorį gaunamas nepiniginis užstatas ir šis užstatas toliau naudojamas kaip kito atpirkimo sandorio arba akcijų skolinimo susitarimo dalis, visa užstato rinkos vertė turi būti įtraukiama į bendros pozicijos sumą. AIF pozicija padidėja reinvestuota piniginio užstato dalimi.

    11. Atvirkštinio atpirkimo sandoriai. Šis sandoris paprastai įvyksta, kai AIF „perka“ vertybinius popierius iš atvirkštinio atpirkimo sandorio šalies ir susitaria ateityje juos vėl parduoti už sutartą kainą. AIF paprastai sudaro šiuos sandorius, kad gautų mažai rizikingą pinigų rinkos tipo grąžą, o „įsigyti“ vertybiniai popieriai naudojami kaip užstatas. Taigi bendra pozicija nesukuriama; AIF taip pat neprisiima „įsigytų“ vertybinių popierių rizikos ir grąžos, t. y. nėra papildomos rinkos rizikos. Tačiau yra galimybė „įsigytus“ vertybinius popierius toliau naudoti kaip atpirkimo sandorio arba vertybinių popierių skolinimo sandorio dalį, kaip aprašyta pirmiau, ir tokiu atveju visa vertybinių popierių rinkos vertė turi būti įtraukiama į bendros pozicijos sumą. Įsigytų vertybinių popierių ekonominė rizika ir grąža lieka sandorio šaliai, todėl AIF pozicija nedidinama.

    12. Vertybinių popierių skolinimo sandoriai. Vertybinių popierių skolinimo sandorį sudarantis AIF vertybinį popierių paskolins vertybinius popierius besiskolinančiai sandorio šaliai (kuri paprastai skolinasi vertybinius popierius fizinio skolintų vertybinių popierių pardavimo sandoriui padengti) už sutartą mokestį. Vertybinius popierius besiskolinanti šalis AIF pateiks piniginį arba nepiniginį užstatą. Bendra pozicija sukuriama tik tuo atveju, kai piniginis užstatas reinvestuojamas į priemones, išskyrus 7 straipsnio a punkte apibrėžtas priemones. Jei nepiniginis užstatas toliau naudojamas kaip atpirkimo sandorio arba kito vertybinių popierių skolinimo sandorio dalis, visa vertybinių popierių rinkos vertė turi būti įtraukiama į bendros pozicijos sumą, kaip aprašyta pirmiau. Pozicija sukuriama tokiu mastu, kokiu reinvestuojamas piniginis užstatas.

    13. Vertybinių popierių skolinimosi sandoriai. Vertybinių popierių skolinimosi sandorį sudarantis AIF pasiskolins vertybinį popierių iš vertybinius popierius skolinančios sandorio šalies už sutartą mokestį. Tuomet AIF parduos vertybinį popierių rinkoje. AIF turi trumpąją to vertybinio popieriaus poziciją. Jei pardavimo piniginės įplaukos reinvestuojamos, dėl to taip pat padidės AIF pozicija. Pozicija yra parduotų skolintų vertybinių popierių rinkos vertė; papildoma pozicija sukuriama tokiu mastu, kokiu gauti pinigai reinvestuojami.

    14. Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai. Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris (CDS) yra kredito išvestinės finansinės priemonės susitarimas, kuris suteikia pirkėjui apsaugą (paprastai grąžinama visa suma) tuo atveju, jei susijęs subjektas nevykdo įsipareigojimų arba patiria kredito įvykį. Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio pardavėjas mainais iš pirkėjo gauna reguliarų mokestį, vadinamą kredito kainų skirtumu (angl. spread). Apsaugos pardavėjo pozicija yra didesnioji iš šių verčių: bazinio susijusio turto rinkos vertė arba kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio nominalioji vertė. Apsaugos pirkėjo pozicija yra bazinio susijusio turto rinkos vertė.




    II PRIEDAS

    Išvestinių finansinių priemonių konvertavimo metodikos

    1. Sąraše išvardytoms standartinėms išvestinėms finansinėms priemonėms (sąrašas nebaigtinis) taikomi šie konvertavimo metodai:

    a) 

    Ateities sandoriai

    Obligacijų ateities sandoris : sandorių skaičius * nominalusis sandorio dydis * pigiausios susijusios obligacijos rinkos vertė

    Palūkanų normos ateities sandoris : sandorių skaičius * nominalusis sandorio dydis

    Valiutos ateities sandoris : sandorių skaičius * nominalusis sandorio dydis

    Akcijų ateities sandoris : sandorių skaičius * nominalusis sandorio dydis * bazinės akcijos rinkos kaina

    Indekso ateities sandoriai : sandorių skaičius * nominalusis sandorio dydis * indekso vertė

    b) 

    Paprastieji pasirinkimo sandoriai (įsigyti ir (arba) parduoti pasirinkimo pirkti sandoriai ir pasirinkimo parduoti sandoriai)

    Paprastasis obligacijų pasirinkimo sandoris : nominalioji sandorio vertė * bazinės susijusios obligacijos rinkos vertė * delta

    Paprastasis akcijų pasirinkimo sandoris : sandorių skaičius * nominalusis sandorio dydis * bazinės akcijos rinkos vertė * delta

    Paprastasis palūkanų normos pasirinkimo sandoris : nominalioji sandorio vertė * delta

    Paprastasis valiutos pasirinkimo sandoris : nominalioji sandorio dėl valiutos įsipareigojimo (įsipareigojimų) vertė * delta

    Paprastieji indekso pasirinkimo sandoriai : sandorių skaičius * nominalusis sandorio dydis * indekso vertė * delta

    Paprastieji pasirinkimo sandoriai dėl ateities sandorių : sandorių skaičius * nominalusis sandorio dydis * bazinio turto rinkos vertė * delta

    Paprastieji pasirinkimo sandoriai dėl apsikeitimo sandorių : susijusio apsikeitimo sandorio įsipareigojimų metodu konvertuota suma * delta

    Pirmumo teisės ir varantų sandoriai : akcijų (obligacijų) skaičius * bazinės su sandoriu susijusios priemonės rinkos vertė * delta

    c) 

    Apsikeitimo sandoriai

    Paprastieji infliacijos ir fiksuotųjų (kintamųjų) palūkanų normos apsikeitimo sandoriai : nominalioji sandorio vertė

    Valiutos apsikeitimo sandoriai : nominalioji valiutos įsipareigojimo (įsipareigojimų) vertė

    Skirtingų valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandoriai : nominalioji valiutos įsipareigojimo (įsipareigojimų) vertė

    Bazinis bendrosios grąžos apsikeitimo sandoris : susijusio turto bazinė rinkos vertė

    Nebazinis bendrosios grąžos apsikeitimo sandoris : abiejų bendrosios grąžos apsikeitimo sandorio dalių sukaupta bazinė rinkos vertė

    Vieno pavadinimo kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris: :

    Apsaugos pardavėjo atveju – didesnioji iš šių verčių: bazinio susijusio turto rinkos vertė arba kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio nominalioji vertė.

    Apsaugos pirkėjo atveju – bazinio susijusio turto rinkos vertė

    Sandoris dėl skirtumų : akcijų (obligacijų) skaičius * bazinės su sandoriu susijusios priemonės rinkos vertė

    d) 

    Išankstiniai sandoriai

    Išankstinis valiutos keitimo sandoris : nominalioji valiutos įsipareigojimo (įsipareigojimų) vertė

    Išankstinis palūkanų normos sandoris : nominalioji vertė

    e) 

    Finansinio sverto pozicija pagal indeksus su įterptuoju finansiniu svertu

    Išvestinės finansinės priemonės, suteikiančios finansinio sverto poziciją pagal bazinį indeksą, arba indeksų, įterpiančių finansinio sverto poziciją portfelyje, atveju atitinkamam turtui turi būti taikomas standartinis įsipareigojimų metodas.

    2. Sąraše išvardytoms finansinėms priemonėms su įterptosiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis (sąrašas nebaigtinis) taikomi šie konvertavimo metodai:

    Konvertuojamosios obligacijos : susijusių akcijų skaičius * bazinių susijusių akcijų rinkos vertė * delta

    Su kreditu susiję vekseliai : bazinio susijusio turto rinkos vertė

    Iš dalies apmokėti vertybiniai popieriai : akcijų (obligacijų) skaičius * bazinių su sandoriu susijusių priemonių rinkos vertė

    Pirmumo teisės ir varantų sandoriai : akcijų (obligacijų) skaičius * bazinės su sandoriu susijusios priemonės rinkos vertė * delta

    3. Nestandartinių išvestinių finansinių priemonių pavyzdžių ir susijusių taikomų įsipareigojimų metodikų sąrašas:

    — 
    Variacijos apsikeitimo sandoriai: variacijos apsikeitimo sandoriai yra sutartys, suteikiančios investuotojams galimybę įgyti poziciją bazinio turto variacijos (kintamumo kvadratu) atžvilgiu ir visų pirma sudaryti sandorius dėl ateityje gautino (arba istorinio) turto vertės kintamumo ir esamo numanomo turto vertės kintamumo skirtumo. Vadovaujantis rinkos praktika, iš anksto nustatyta kaina ir variacijos nominalioji vertė išreiškiamos pagal kintamumą. Variacijos nominalioji vertė apskaičiuojama taip:

    image

    Vega nominalioji vertė yra teorinis rodiklis, rodantis, koks pelnas arba nuostolis būtų gautas, jeigu kintamumas pasikeistų 1 %.
    Kadangi realizuotas kintamumas negali būti neigiamas, didžiausi apsikeitimo sandorio ilgosios pozicijos nuostoliai yra žinomi. Didžiausi apsikeitimo sandorio trumposios pozicijos nuostoliai dažniausiai ribojami nustačius kintamumo viršutinę ribą. Nenustačius viršutinės ribos, galimi apsikeitimo sandorio trumposios pozicijos nuostoliai yra neriboti.
    Šiam sandoriui t laiku taikoma konvertavimo metodika:
    Variacijos nominalioji vertė * (esama) variacijat (be kintamumo viršutinės ribos)
    Variacijos nominalioji vertė * min [(esama) variacijat; kintamumo viršutinė riba2] (su kintamumo viršutine riba)
    čia: (esama) variacijat yra realizuoto ir numanomo kintamumo, pakelto antruoju laipsniu, funkcija; konkrečiau:

    image

    — 
    Kintamumo apsikeitimo sandoriai
    Pagal analogiją su variacijos apsikeitimo sandoriais, kintamumo apsikeitimo sandoriams turėtų būti taikomos tokios konvertavimo formulės:
    — 
    Vega nominalioji vertė * (esamas) kintamumast (be kintamumo viršutinės ribos)
    — 
    Vega nominalioji vertė * min [(esamas) kintamumast; kintamumo viršutinė riba] (su kintamumo viršutine riba)
    čia: (esamas) kintamumast yra realizuoto ir numanomo kintamumo funkcija.

    4. Barjero (suaktyvinimo arba galiojimo nutraukimo, angl. knock-in knock-out) pasirinkimo sandoriai

    Sandorių skaičius * nominalusis sandorio dydis * bazinės akcijos rinkos vertė * delta




    III PRIEDAS

    Trukmės ir užskaitos taisyklės

    1. Palūkanų normos išvestinė finansinė priemonė konvertuojama į jai lygiavertę bazinio turto poziciją pagal toliau pateiktą metodiką.

    Kiekvienos palūkanų normos išvestinės finansinės priemonės lygiavertė bazinio turto pozicija apskaičiuojama jos trukmę dalijant iš AIF siektinos trukmės ir dauginant iš lygiavertės bazinio turto pozicijos:

    image

    čia:

    — 
    trukmė IFP yra palūkanų normos išvestinės finansinės priemonės (IFP) trukmė (išvestinės finansinės priemonės rinkos vertės priklausomybė nuo palūkanų normos pokyčių),
    — 
    trukmė siektina atitinka investavimo strategiją, tikslines pozicijas, bet kuriuo metu tikėtiną rizikos lygį ir kitu atveju bus reguliuojama. Ji taip pat atitinka portfelio trukmę normaliomis rinkos sąlygomis,
    — 
    KVišvestinė finansinė priemonė yra išvestinės finansinės priemonės pozicijos konvertuota vertė, kaip apibrėžta II priede.

    2. Lygiavertės bazinio turto pozicijos, apskaičiuotos pagal 1 dalį, tarpusavyje užskaitomos taip:

    a) 

    Kiekviena palūkanų normos išvestinė finansinė priemonė priskiriama atitinkamam terminų intervalui iš šios terminų intervalų grupės:

    Terminų intervalai

    1. 

    0–2 metai

    2. 

    2–7 metai

    3. 

    7–15 metų

    4. 

    > 15 metų

    b) 

    Ilgosios ir trumposios lygiavertės bazinio turto pozicijos tarpusavyje užskaitomos kiekviename terminų intervale. Suma, gauta atlikus pirmosios ir pastarosios pozicijų tarpusavio užskaitą, yra užskaitoma suma tame terminų intervale.

    c) 

    Pradedant nuo trumpiausio terminų intervalo, tarpusavyje užskaitomos sumos tarp dviejų gretimų terminų intervalų apskaičiuojamos tarpusavyje užskaitant likusios į tarpusavio užskaitą neįtrauktos ilgosios (arba trumposios) pozicijos sumą terminų intervale (i) su likusios į tarpusavio užskaitą neįtrauktos trumposios (ilgosios) pozicijos suma terminų intervale (i + 1).

    d) 

    Pradedant nuo trumpiausio terminų intervalo, užskaitomos sumos tarp dviejų nutolusių terminų intervalų, kuriuos skiria vienas intervalas, apskaičiuojamos tarpusavyje užskaitant likusios į tarpusavio užskaitą neįtrauktos ilgosios (arba trumposios) pozicijos sumą terminų intervale (i) su likusios į tarpusavio užskaitą neįtrauktos trumposios (ilgosios) pozicijos suma terminų intervale (i + 2).

    e) 

    Apskaičiuojama dviejų labiausiai nutolusių terminų intervalų likusių į tarpusavio užskaitą neįtrauktų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų užskaitoma suma.

    3. AIF savo pozicijas apskaičiuoja kaip toliau nurodytų absoliučiųjų verčių sumą:

    — 
    0 % kiekviename terminų intervale tarpusavyje užskaitomos sumos,
    — 
    40 % tarpusavyje užskaitomų sumų tarp dviejų gretimų terminų intervalų (i) ir (i + 1),
    — 
    75 % tarpusavyje užskaitomų sumų tarp dviejų nutolusių terminų intervalų, kuriuos skiria vienas intervalas, t. y. terminų intervalų (i) ir (i + 2),
    — 
    100 % tarpusavyje užskaitomų sumų tarp dviejų labiausiai nutolusių terminų intervalų, ir
    — 
    100 % likusių į tarpusavio užskaitą neįtrauktų pozicijų.




    IV PRIEDAS

    Ataskaitų šablonai. AIFV

    (Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 3 dalies d punktas ir 24 straipsnis)



    Su AIFV susijusi teiktina informacija

    (Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 3 dalies d punktas ir 24 straipsnio 1 dalis)

     

     

    Svarbiausia rinka/priemonė

    Antra pagal svarbą rinka/priemonė

    Trečia pagal svarbą rinka/priemonė

    Ketvirta pagal svarbą rinka/priemonė

    Penkta pagal svarbą rinka/priemonė

    1

    Pagrindinės rinkos, kuriose jis prekiauja savo valdomų AIF vardu

     

     

     

     

     

    2

    Pagrindinės priemonės, kuriomis jis prekiauja savo valdomų AIF vardu

     

     

     

     

     

    3

    Visų valdomų AIF valdomo turto vertės, apskaičiuotos pagal 2 straipsnį

    Bazine valiuta (jei ji vienoda visiems AIF)

    EUR

     

    Pateikti rinkų oficialius pavadinimus, vietą ir jurisdikciją



    Išsamus visų AIF valdytojo valdomų AIF sąrašas

    paprašius teikiamas kiekvieno ketvirčio pabaigoje

    (Direktyvos 2011/61/ES 24 straipsnio 3 dalis)

    AIF pavadinimas

    Fondo identifikavimo kodas

    Sukūrimo data

    AIF tipas

    (rizikos draudimo fondas, privataus kapitalo fondas, nekilnojamojo turto fondas, fondų fondas, kita (*1))

    GTV

    ES AIF: Taip/Ne

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    (*1)   

    Jei pasirinktas variantas „kita“, nurodyti strategiją, kuri geriausiai apibūdina AIF tipą.

    Piniginės vertės turėtų būti nurodomos AIF bazine valiuta.

    Ataskaitų šablonai. AIF

    (Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 3 dalies d punktas ir 24 straipsnis)



    Su AIF susijusi teiktina informacija

    (Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 3 dalies d punktas ir 24 straipsnio 1 dalis)

    Duomenų tipas

    Pateikiami duomenys

    AIF identifikavimas

    1

    AIF pavadinimas

     

    ES AIF: taip/ne

    2

    Fondo valdytojas

    (Oficialus pavadinimas ir standartinis kodas, kai yra)

     

    ES AIFV: taip/ne

    3

    Fondo identifikavimo kodai,

    kai taikoma

     

     

    4

    AIF sukūrimo data

     

     

    5

    AIF buvimo vieta

     

     

    6

    AIF pagrindinio (-ių) maklerio (-ių) identifikavimas

    (Oficialus pavadinimas ir standartinis kodas, kai yra)

     

     

    7

    AIF bazinė valiuta pagal ISO 4217 ir valdomas turtas, apskaičiuotas pagal 2 straipsnį

    Valiuta

    Visas valdomas turtas

    8

    Trijų pagrindinių finansavimo šaltinių jurisdikcijos (išskyrus investuotojų įsigytus AIF investicinius vienetus ar akcijas)

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    9

    Vyraujantis AIF tipas (pasirinkti vieną)

    Rizikos draudimo fondas

    Privataus kapitalo fondas

    Nekilnojamojo turto fondas

    Fondų fondas

    Kita

    Nė vienas

     

    10

    Investavimo strategijų suskirstymas

    (Pateikti AIF investavimo strategijų suskirstymą, atsižvelgiant į vyraujantį AIF tipą, pasirinktą atsakant į 1 klausimą. Daugiau informacijos, kaip pildyti šią skiltį, pateikiama aiškinamosiose gairėse)

     

     

    Nurodyti strategiją, kuri geriausiai apibūdina AIF strategiją

    GTV dalis

    (%)

    a)  Rizikos draudimo fondo strategijos

    (Pildyti šią skiltį, jei atsakydami į 1 klausimą kaip vyraujantį AIF tipą pasirinkote „Rizikos draudimo fondą“)

     

    Nurodyti rizikos draudimo fondo strategijas, kurios geriausiai apibūdina AIF strategijas

    Akcijos: ilgųjų pozicijų strategija (Long bias)

    Akcijos: ilgųjų/trumpųjų pozicijų strategija (Long/Short)

    Akcijos: rinkos atžvilgiu neutrali strategija (Market Neutral)

    Akcijos: trumpųjų pozicijų strategija (Short Bias)

    Santykinė vertė: fiksuotųjų pajamų arbitražas (Fixed Income Arbitrage)

    Santykinė vertė: konvertuojamųjų obligacijų arbitražas (Convertible Bond Arbitrage)

    Santykinė vertė: kintamumo arbitražas (Volatility Arbitrage)

    Įvykiais pagrįsta strategija: nuvertėję vertybiniai popieriai/restruktūrizavimas (Distressed/Restructuring)

    Įvykiais pagrįsta strategija: rizikos arbitražas/susijungimų arbitražas (Risk Arbitrage/Merger Arbitrage)

    Įvykiais pagrįsta strategija: akcijos – specialios situacijos (Equity Special Situations)

    Kreditas: ilgųjų/trumpųjų pozicijų strategija (Credit Long/Short)

    Kreditas: turtu užtikrintas skolinimas (Asset Based Lending)

    Makro

    Valdomi ateities sandoriai/prekybos biržos prekėmis konsultantai (Managed Futures/CTA): fundamentali

    Valdomi ateities sandoriai/prekybos biržos prekėmis konsultantai (Managed Futures/CTA): kiekybinė

    Daugialypės strategijos (Multi-strategy) rizikos draudimo fondas

    Kita rizikos draudimo fondo strategija

     

     

    b)  Privataus kapitalo strategijos

    (Pildyti šią skiltį, jei atsakydami į 1 klausimą kaip vyraujantį AIF tipą pasirinkote „Privataus kapitalo fondą“)

     

    Nurodyti privataus kapitalo fondo strategijas, kurios geriausiai apibūdina AIF strategijas

    Rizikos kapitalas (Venture Capital)

    Augimo kapitalas (Growth Capital)

    Tarpinis kapitalas (Mezzanine Capital)

    Daugialypės strategijos (Multi-strategy) privataus kapitalo fondas

    Kita privataus kapitalo fondo strategija

     

     

    c)  Nekilnojamojo turto strategijos

    (Pildyti šią skiltį, jei atsakydami į 1 klausimą kaip vyraujantį AIF tipą pasirinkote „Nekilnojamojo turto fondą“)

     

    Nurodyti nekilnojamojo turto fondo strategijas, kurios geriausiai apibūdina AIF strategijas

    Gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas

    Komercinės paskirties nekilnojamasis turtas

    Pramoninės paskirties nekilnojamasis turtas

    Daugialypės strategijos (Multi-strategy) nekilnojamojo turto fondas

    Kita nekilnojamojo turto strategija

     

     

    d)  Fondų fondo strategijos

    (Pildyti šią skiltį, jei atsakydami į 1 klausimą kaip vyraujantį AIF tipą pasirinkote „Fondų fondą“)

     

    Nurodyti fondų fondo strategijas, kurios geriausiai apibūdina AIF strategijas

    Rizikos draudimo fondų fondas

    Privataus kapitalo fondų fondas

    Kitas fondų fondas

     

     

    e)  Kitos strategijos

    (Pildyti šią skiltį, jei atsakydami į 1 klausimą kaip vyraujantį AIF tipą pasirinkote „Kita“)

     

    Nurodyti kitas strategijas, kurios geriausiai apibūdina AIF strategijas

    Biržos prekių fondas

    Akcijų fondas

    Fiksuotųjų pajamų fondas

    Infrastruktūros fondas

    Kitas fondas

     

     

    Pagrindinės pozicijos ir didžiausia koncentracija

    11

    Pagrindinės priemonės, kuriomis AIF prekiauja

     

     

     

     

    Priemonės tipas/priemonės kodas

    Vertė (apskaičiuota pagal AIFVD 3 straipsnį)

    Ilgoji/trumpoji pozicija

     

    Svarbiausia priemonė

     

     

     

     

    2-a pagal svarbą priemonė

     

     

     

     

    3-a pagal svarbą priemonė

     

     

     

     

    4-a pagal svarbą priemonė

     

     

     

     

    5-a pagal svarbą priemonė

     

     

     

    12

    Geografinė sritis

     

     

     

    Pateikti AIF turimų investicijų geografinį suskirstymą pagal AIF viso grynojo turto vertės procentinę dalį

    % GTV

     

     

    Afrika

     

     

     

    Azija ir Ramiojo vandenyno regionas (išskyrus Artimuosius Rytus)

     

     

     

    Europa (EEE)

     

     

     

    Europa (išskyrus EEE)

     

     

     

    Artimieji Rytai

     

     

     

    Šiaurės Amerika

     

     

     

    Pietų Amerika

     

     

     

    Viršnacionalinė/daugiaregioninė sritis

     

     

    13

    10 pagrindinių AIF pozicijų ataskaitų teikimo datą (vertingiausių absoliučiąja verte):

     

     

    Turto/įsipareigojimo tipas

    Turto/įsipareigojimo pavadinimas/aprašymas

    Vertė (apskaičiuota pagal 3 straipsnį)

    Bendrosios rinkos vertės %

    Ilgoji/trumpoji pozicija

    Sandorio šalis (kai tinka)

     

    1-a

     

     

     

     

     

     

     

    2-a

     

     

     

     

     

     

     

    3-a

     

     

     

     

     

     

     

    4-a

     

     

     

     

     

     

     

    5-a

     

     

     

     

     

     

     

    6-a

     

     

     

     

     

     

     

    7-a

     

     

     

     

     

     

     

    8-a

     

     

     

     

     

     

     

    9-a

     

     

     

     

     

     

     

    10-a

     

     

     

     

     

     

    14

    5 didžiausios portfelio koncentracijos:

     

     

    Turto/įsipareigojimo tipas

    Rinkos pavadinimas/aprašymas

    Agreguotos pozicijos vertė (apskaičiuota pagal 3 straipsnį)

    Bendrosios rinkos vertės %

    Ilgoji/trumpoji pozicija

    Sandorio šalis (kai tinka)

     

    1-a

     

     

     

     

     

     

     

    2-a

     

     

     

     

     

     

     

    3-a

     

     

     

     

     

     

     

    4-a

     

     

     

     

     

     

     

    5-a

     

     

     

     

     

     

    15

    Tipiškas sandorio/pozicijos dydis

    (Pildyti šią skiltį, jei atsakydami į 1 klausimą kaip vyraujantį AIF tipą pasirinkote „privataus kapitalo fondą“)

    [Pasirinkti vieną]

    Labai mažas

    Mažas

    Mažesnis už rinkos vidurkį

    Didesnis už rinkos vidurkį

    Didelis

    Labai didelis

     

    16

    Pagrindinės rinkos, kuriose prekiauja AIF

     

     

     

    Įrašyti rinkos su didžiausia pozicija pavadinimą ir identifikatorių (pvz., rinkos identifikavimo kodą), kai yra

     

     

     

    Įrašyti rinkos su antra pagal dydį pozicija pavadinimą ir identifikatorių (pvz., rinkos identifikavimo kodą), kai yra

     

     

     

    Įrašyti rinkos su trečia pagal dydį pozicija pavadinimą ir identifikatorių (pvz., rinkos identifikavimo kodą), kai yra

     

     

    17

    Investuotojų koncentracija

     

     

     

    Nurodyti apytikslę AIF akcinio kapitalo procentinę dalį, priklausančią penkiems tikriesiems savininkams, kurie turi didžiausią AIF akcinio kapitalo dalį (kaip AIF apyvartoje esančių investicinių vienetų ir (arba) akcijų procentinę dalį; nustatyti tikruosius savininkus, kai žinoma ar įmanoma)

     

     

     

    Investuotojų koncentracija pagal investuotojų statusą (įvertis, jei tikslios informacijos nėra):

    %

     

     

    — Profesionalūs klientai (kaip apibrėžta Direktyvoje 2004/39/EB (FPRD)):

    — Mažmeniniai investuotojai:

     

     

    Piniginės vertės turėtų būti nurodomos AIF bazine valiuta.



    Su AIF susijusi kompetentingoms institucijoms teiktina informacija

    (Direktyvos 2011/61/ES 24 straipsnio 2 dalis)

     

    Duomenų tipas

    Pateikiami duomenys

    AIF identifikavimas

    1

    AIF pavadinimas

     

    ES AIF: taip/ne

    2

    Fondo valdytojas

     

    ES AIFV: taip/ne

    1

    AIF pavadinimas

     

     

     

    2

    Fondo valdytojas

     

     

     

    3

    Fondo identifikavimo kodai, kai taikoma

     

     

     

    4

    AIF sukūrimo data

     

     

     

    5

    AIF bazinė valiuta pagal ISO 4217 ir valdomas turtas, apskaičiuotas pagal 2 straipsnį

    Valiuta

    Visas valdomas turtas

    6

    AIF pagrindinio (-ių) maklerio (-ių) identifikavimas

     

     

     

    7

    Trijų pagrindinių finansavimo šaltinių jurisdikcijos

     

     

     

    Priemonės, kuriomis prekiaujama, ir atskiros pozicijos

    8

    Atskiros pozicijos, kuriomis AIF prekiauja, ir pagrindinės turto, į kurį AIF investavo, kategorijos ataskaitų teikimo datą:

     

    a)  Vertybiniai popieriai

     

    Ilgoji vertė

    Trumpoji vertė

     

    Pinigai ir pinigų ekvivalentai

     

     

     

    Iš kurių:

    Indėlių sertifikatai

     

     

     

     

    Komerciniai vekseliai

     

     

     

     

    Kiti indėliai

     

     

     

     

    Kiti pinigai ir pinigų ekvivalentai (išskyrus Vyriausybės vertybinius popierius)

     

     

     

    Į biržos sąrašus įtrauktos akcijos

     

     

     

    Iš kurių:

    Išleistos finansų įstaigų

     

     

     

     

    Kitos į biržos sąrašus įtrauktos akcijos

     

     

     

    Į biržos sąrašus neįtrauktos akcijos

     

     

     

    Įmonių obligacijos, išleistos ne finansų įstaigų

     

     

     

    Iš kurių:

    Investicinis reitingas

     

     

     

     

    Neinvesticinis reitingas

     

     

     

    Įmonių obligacijos, išleistos finansų įstaigų

     

     

     

    Iš kurių:

    Investicinis reitingas

     

     

     

     

    Neinvesticinis reitingas

     

     

     

    Valstybės obligacijos

     

     

     

    Iš kurių:

    ES obligacijos, kurių likutinis terminas – nuo 0 iki 1 metų

     

     

     

     

    ES obligacijos, kurių likutinis terminas – daugiau nei 1 metai

     

     

     

     

    Ne G10 obligacijos, kurių likutinis terminas – nuo 0 iki 1 metų

     

     

     

     

    Ne G10 obligacijos, kurių likutinis terminas – daugiau nei 1 metai

     

     

     

    Konvertuojamosios obligacijos, išleistos ne finansų įstaigų

     

     

     

    Iš kurių:

    Investicinis reitingas

     

     

     

     

    Neinvesticinis reitingas

     

     

     

    Konvertuojamosios obligacijos, išleistos finansų įstaigų

     

     

     

    Iš kurių:

    Investicinis reitingas

     

     

     

     

    Neinvesticinis reitingas

     

     

     

    Paskolos

     

     

     

    Iš kurių:

    Paskolos su finansiniu svertu

     

     

     

     

    Kitos paskolos

     

     

     

    Struktūrizuoti/vertybiniais popieriais pakeisti produktai

     

     

     

    Iš kurių:

    Turtu užtikrinti vertybiniai popieriai (ABS)

     

     

     

     

    Būsto hipoteka užtikrinti vertybiniai popieriai (RMBS)

     

     

     

     

    Komercine hipoteka užtikrinti vertybiniai popieriai (CMBS)

     

     

     

     

    Agentūros hipoteka užtikrinti vertybiniai popieriai (Agency MBS)

     

     

     

     

    Turtu padengti komerciniai vekseliai (ABCP)

     

     

     

     

    Užstatu užtikrinti skoliniai įsipareigojimai (CDO)/užstatu užtikrinti paskolos įsipareigojimai (CLO)

     

     

     

     

    Struktūrizuoti sertifikatai

     

     

     

     

    Produktai, kuriais prekiaujama biržoje (ETP)

     

     

     

     

    Kita

     

     

     

    b)  Išvestinės finansinės priemonės

    Ilgoji vertė

    Trumpoji vertė

     

    Akcijų išvestinės finansinės priemonės

     

     

     

    Iš kurių:

    Susijusios su finansų įstaigomis

     

     

     

     

    Kitos akcijų išvestinės finansinės priemonės

     

     

     

    Fiksuotųjų pajamų išvestinės finansinės priemonės

     

     

     

    Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai (CDS)

     

     

     

    Iš kurių:

    Vieno pavadinimo finansiniai CDS

     

     

     

     

    Vieno pavadinimo valstybės CDS

     

     

     

     

    Vieno pavadinimo kiti CDS

     

     

     

     

    Indekso CDS

     

     

     

     

    Sudėtingi (įskaitant susijusius su kredito įsipareigojimų neįvykdymo segmentais)

     

     

     

     

    Bendroji vertė

     

     

    Užsienio valiutos keitimas (investavimo tikslais)

     

     

     

    Palūkanų normos išvestinės finansinės priemonės

     

     

     

     

    Ilgoji vertė

    Trumpoji vertė

     

    Biržos prekių išvestinės finansinės priemonės

     

     

     

    Iš kurių:

    Energija

     

     

     

     

    iš jų:

     

     

     

     

    —  Žalia nafta

     

     

     

     

    —  Gamtinės dujos

     

     

     

     

    —  Elektros energija

     

     

     

     

    Taurieji metalai

     

     

     

     

    iš jų: Auksas

     

     

     

     

    Kitos biržos prekės

     

     

     

     

    iš jų:

     

     

     

     

    —  Pramoniniai metalai

     

     

     

     

    —  Gyvuliai

     

     

     

     

    —  Žemės ūkio produktai

     

     

     

    Kitos išvestinės finansinės priemonės

     

     

     

    c)  Fizinis (nekilnojamasis/materialusis) turtas

    Ilgoji vertė

     

     

    Fizinis turtas: nekilnojamasis turtas

     

     

     

    Iš kurio:

    Gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas

     

     

     

     

    Komercinės paskirties nekilnojamasis turtas

     

     

     

    Fizinis turtas: biržos prekės

     

     

     

    Fizinis turtas: mediena

     

     

     

    Fizinis turtas: meno kūriniai ir kolekciniai daiktai

     

     

     

    Fizinis turtas: transporto priemonės

     

     

     

    Fizinis turtas: kita

     

     

     

    d)  Kolektyvinio investavimo subjektai

    Ilgoji vertė

     

     

    Investicijos į KIS, kuriuos valdo AIFV

     

     

     

    Iš kurių:

    Pinigų rinkos fondai ir pinigų valdymo KIS

     

     

     

     

    Fondai, kurių akcijomis prekiaujama biržoje (ETF)

     

     

     

     

    Kiti KIS

     

     

     

    Investicijos į KIS, kurių AIFV nevaldo

     

     

     

    Iš kurių:

    Pinigų rinkos fondai ir pinigų valdymo KIS

     

     

     

     

    Fondai, kurių akcijomis prekiaujama biržoje (ETF)

     

     

     

     

    Kiti KIS

     

     

     

    e)  Investicijos į kitų klasių turtą

     

    Ilgoji vertė

    Trumpoji vertė

     

    Visas kitas turtas

     

     

     

    9

    Apyvartos vertė kiekvienoje turto klasėje per ataskaitinius mėnesius

     

     

     

     

    a)  Vertybiniai popieriai

     

    Rinkos vertė

     

     

    Pinigai ir pinigų ekvivalentai

     

     

     

     

    Į biržos sąrašus įtrauktos akcijos

     

     

     

     

    Į biržos sąrašus neįtrauktos akcijos

     

     

     

     

    Įmonių obligacijos, išleistos ne finansų įstaigų

     

     

     

     

    Iš kurių:

    Investicinis reitingas

     

     

     

     

    Neinvesticinis reitingas

     

     

     

    Įmonių obligacijos, išleistos finansų įstaigų

     

     

     

     

    Valstybės obligacijos

     

     

     

     

    Iš kurių:

    ES valstybių narių obligacijos

     

     

     

     

    ES nepriklausančių valstybių obligacijos

     

     

     

    Konvertuojamosios obligacijos

     

     

     

     

    Paskolos

     

     

     

     

    Struktūrizuoti/vertybiniais popieriais pakeisti produktai

     

     

     

     

    b)  Išvestinės finansinės priemonės

     

    Nominalioji vertė

    Rinkos vertė

     

    Akcijų išvestinės finansinės priemonės

     

     

     

     

    Fiksuotųjų pajamų išvestinės finansinės priemonės

     

     

     

     

    Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai (CDS)

     

     

     

     

    Užsienio valiutos keitimas (investavimo tikslais)

     

     

     

     

    Palūkanų normos išvestinės finansinės priemonės

     

     

     

     

    Biržos prekių išvestinės finansinės priemonės

     

     

     

     

    Kitos išvestinės finansinės priemonės

     

     

     

     

    c)  Fizinis (nekilnojamasis/materialusis) turtas

     

    Rinkos vertė

     

     

    Fizinis turtas: biržos prekės

     

     

     

     

    Fizinis turtas: nekilnojamasis turtas

     

     

     

     

    Fizinis turtas: mediena

     

     

     

     

    Fizinis turtas: meno kūriniai ir kolekciniai daiktai

     

     

     

     

    Fizinis turtas: transporto priemonės

     

     

     

     

    Fizinis turtas: kita

     

     

     

     

    d)  Kolektyvinio investavimo subjektai

     

     

     

     

    e)  Kitų klasių turtas

     

     

     

     

    Pozicijų valiuta

     

     

     

    10

    Bendra trumpoji ir ilgoji pozicijų vertė (prieš apsidraudžiant nuo valiutos rizikos) pagal šias valiutų grupes:

    Ilgoji vertė

    Trumpoji vertė

     

    AUD

     

     

     

     

    CAD

     

     

     

     

    CHF

     

     

     

     

    EUR

     

     

     

     

    GBP

     

     

     

     

    HKD

     

     

     

     

    JPY

     

     

     

     

    USD

     

     

     

     

    Kita

     

     

     

    11

    Tipiškas sandorio/pozicijos dydis

    (Pildyti šią skiltį, jei pirmiau kaip vyraujantį AIF tipą pasirinkote „privataus kapitalo fondą“)

    [Pasirinkti vieną]

    Labai mažas

    (< 5 mln. EUR)

    Mažas

    (nuo 5 mln. EUR iki < 25 mln. EUR)

    Mažesnis už rinkos vidurkį

    (nuo 25 mln. EUR iki < 150 mln. EUR)

    Didesnis už rinkos vidurkį (nuo 150 mln. EUR iki 500 mln. EUR)

    Didelis

    (nuo 500 mln. EUR iki 1 mlrd. EUR)

    Labai didelis

    (1 mlrd. EUR ir daugiau)

     

    12

    Lemiama įtaka [žr. Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnį (OL L 193, 1983 7 18, p. 1)]

    (Pildyti šią skiltį, jei pirmiau kaip vyraujantį AIF tipą pasirinkote „privataus kapitalo fondą“; prašom pildyti apie kiekvieną bendrovę, kuriai AIF daro lemiamą įtaką (jei tokios įtakos nėra, palikti tuščią), kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnyje)

    Pavadinimas

    Balsavimo teisių %

    Sandorio tipas

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    AIF rizikos pobūdis

    1.  Rinkos rizikos pobūdis

    13

    Numatoma metinė investicijų grąža/vidinė grąžos norma normaliomis rinkos sąlygomis (%)

     

     

     

    Grynosios nuosavybės delta (NET Equity Delta)

     

     

     

     

    Grynoji DV01:

     

     

     

     

    Grynoji CS01:

     

     

     

    2.  Sandorio šalies rizikos pobūdis

    14

    Prekybos ir tarpuskaitos mechanizmai

     

     

     

     

    a)  Apskaičiuotas vertybinių popierių, kuriais prekiaujama, % (pagal rinkos vertę)

    (jei vertybiniais popieriais neprekiaujama, palikti tuščią)

    %

     

     

    Reguliuojamoje biržoje

     

     

     

     

    Ne biržoje

     

     

     

     

    b)  Apskaičiuotas išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama, % (pagal prekybos apimtį):

    (jei išvestinėmis finansinėmis priemonėmis neprekiaujama, palikti tuščią)

    %

     

     

    Reguliuojamoje biržoje

     

     

     

     

    Ne biržoje

     

     

     

     

    c)  Apskaičiuotas % išvestinių finansinių priemonių sandorių, kurių tarpuskaitą vykdo:

    (jei išvestinėmis finansinėmis priemonėmis neprekiaujama, palikti tuščią)

    %

     

     

    Pagrindinė sandorio šalis

     

     

     

     

    Dvi šalys

     

     

     

     

    d)  Apskaičiuotas % atpirkimo sandorių (pagal rinkos vertę), kurių tarpuskaitą vykdo:

    (jei atpirkimo sandoriais neprekiaujama, palikti tuščią)

    %

     

     

    Pagrindinė sandorio šalis

     

     

     

     

    Dvi šalys

     

     

     

     

    Trys šalys

     

     

     

    15

    Užstato ir kitos kredito paramos priemonės, kuriuos AIF pateikė visoms sandorio šalims, vertė

     

     

     

    a)  Pinigų ir pinigų ekvivalentų forma pateikto užstato vertė

     

     

     

    b)  Kitų vertybinių popierių forma (išskyrus pinigus ir pinigų ekvivalentus) pateikto užstato vertė

     

     

     

    c)  Kito pateikto užstato ir kredito paramos priemonės vertė (įskaitant akredityvų ir panašios trečiosios šalies kredito paramos priemonės nominaliąją sumą)

     

     

    16

    Kokią procentinę užstato ir kitos kredito paramos priemonės, kuriuos ataskaitą teikiantis fondas pateikė sandorio šalims, sumos dalį sandorio šalys iš naujo įkeičia pagal hipotekos sutartį?

     

     

    17

    Penkių svarbiausių sandorio šalių (išskyrus pagrindines sandorio šalis) pozicijos

     

     

     

    a)  Nurodyti penkias svarbiausias sandorio šalis, kurių atžvilgiu AIF turi didžiausią rinkos verte įvertintą grynąją sandorio šalies kredito poziciją, įvertintą kaip AIF GTV procentinė dalis

    Pavadinimas

    Bendra pozicija

     

    1 sandorio šalis

     

     

     

     

    2 sandorio šalis

     

     

     

     

    3 sandorio šalis

     

     

     

     

    4 sandorio šalis

     

     

     

     

    5 sandorio šalis

     

     

     

     

    b)  Nurodyti penkias svarbiausias sandorio šalis, kurios AIF atžvilgiu turi didžiausią rinkos verte įvertintą grynąją sandorio šalies kredito poziciją, įvertintą kaip AIF GTV procentinė dalis

    Pavadinimas

    Bendra pozicija

     

    1 sandorio šalis

     

     

     

     

    2 sandorio šalis

     

     

     

     

    3 sandorio šalis

     

     

     

     

    4 sandorio šalis

     

     

     

     

    5 sandorio šalis

     

     

     

    18

    Tiesioginė tarpuskaita per pagrindines sandorio šalis

     

     

     

    a)  Ar per ataskaitinį laikotarpį AIF vykdė kokių nors sandorių tarpuskaitą tiesiogiai per pagrindinę sandorio šalį?

    Taip

    Ne (jei ne, praleisti likusią klausimo dalį ir pereiti prie 21 klausimo)

     

     

    b)  Jei atsakėte teigiamai 18 skilties a punkte, nurodykite tris svarbiausias pagrindines sandorio šalis, atsižvelgiant į grynąją kredito poziciją

    Pavadinimas

    Turima vertė

     

    1 pagrindinė sandorio šalis (jei netaikoma, palikti tuščią)

     

     

     

     

    2 pagrindinė sandorio šalis (jei netaikoma, palikti tuščią)

     

     

     

     

    3 pagrindinė sandorio šalis (jei netaikoma, palikti tuščią)

     

     

     

    3.  Likvidumo pobūdis

    Portfelio likvidumo pobūdis

    19

    Investuotojų likvidumo pobūdis

    Portfelio procentinė dalis, kurią galima likviduoti per:

     

    1 dieną arba trumpesnį laiką

    2–7 dienas

    8–30 dienų

    31–90 dienų

    91–180 dienų

    181–365 dienas

    daugiau kaip 365 dienas

     

     

     

     

     

     

     

     

    20

    Pinigų, kuriems netaikomi apribojimai, vertė

     

     

    Investuotojų likvidumo pobūdis

    21

    Investuotojų likvidumo pobūdis

    Investuotojų akcijų procentinė dalis (išreikšta AIF GTV %), kurią galima išpirkti per:

     

     

     

    1 dieną arba trumpesnį laiką

    2–7 dienas

    8–30 dienų

    31–90 dienų

    91–180 dienų

    181–365 dienas

    daugiau kaip 365 dienas

     

     

     

     

     

     

     

     

    22

    Investuotojų išpirkimo teisės

     

     

     

     

    a)  Ar AIF suteikia investuotojams atsisakymo/išpirkimo teises įprastomis veiklos sąlygomis?

    Taip

    Ne

     

     

     

     

     

    b)  Kaip dažnai išperkamos investuotojų akcijos ar investiciniai vienetai (jei yra daug akcijų ar investicinių vienetų klasių, pateikti informaciją apie didžiausią akcijų klasę pagal GTV)?

    [Pasirinkti vieną]

    Kasdien

    Kartą per savaitę

    Kas dvi savaites

    Kas mėnesį

    Kas ketvirtį

    Kas pusę metų

    Kartą per metus

    Kita

    Netaikoma

     

     

    c)  Koks yra įspėjimo laikotarpis dienomis investuotojams išpirkimo tikslais?

    (nurodyti vidutinį pagal turtą įvertintą įspėjimo laikotarpį, jei yra daug akcijų ar investicinių vienetų klasių)

     

     

     

    d)  Koks yra investuotojams taikomas įšaldymo laikotarpis dienomis? (nurodyti vidutinį pagal turtą įvertintą įspėjimo laikotarpį, jei yra daug akcijų ar investicinių vienetų klasių)

     

     

    23

    Specialieji susitarimai ir palankesnės sąlygos

     

     

     

    a)  Kokiai daliai AIF GTV taikomi toliau nurodyti susitarimai ataskaitų teikimo datą:

    GTV %

     

     

    Nelikvidaus turto izoliavimo sąskaitos

     

     

     

     

    Išpirkimo apribojimai

     

     

     

     

    Prekybos sustabdymas

     

     

     

     

    Kiti nelikvidaus turto valdymo susitarimai (nurodyti)

     

    [Tipas]

    [%]

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    b)  Nurodyti AIF turto grynojo turto vertės dalį, kuriai šiuo metu taikomi specialieji susitarimai dėl turto nelikvidumo pagal AIFVD 23 straipsnio 4 dalies a punktą, įskaitant nurodytą 25 klausimo a punkte.

     

     

     

    Specialieji susitarimai kaip GTV %

     

     

     

     

    c)  Ar yra investuotojų, kuriems suteikiamos palankesnės sąlygos arba teisė į palankesnes sąlygas (pvz., pagal papildomą susitarimą) ir kuriems dėl to taikomi informacijos atskleidimo AIF investuotojams reikalavimai pagal AIFVD 23 straipsnio 1 dalies j punktą?

    (Taip arba ne)

     

     

    d)  Jei teigiamai atsakėte į c punkto klausimą, nurodykite visą informaciją apie atitinkamas palankesnes sąlygas:

     

     

     

    dėl informacijos atskleidimo/ataskaitų teikimo investuotojams

     

     

     

     

    dėl skirtingų investuotojams taikomų likvidumo sąlygų

     

     

     

     

    dėl skirtingų investuotojams taikomų mokesčių sąlygų

     

     

     

     

    Kitos, nei pirmiau nurodyta, palankesnės sąlygos

     

     

     

    24

    Pateikti AIF investicinių vienetų nuosavybės suskirstymą pagal investuotojų grupes (AIF turto GTV %; nustatyti tikruosius savininkus, kai žinoma ar įmanoma)

     

     

    25

    Likvidumo finansavimas

     

     

     

    a)  Pateikti AIF skolinimosi ir prieinamo piniginio finansavimo lėšų bendrą sumą (įskaitant visas panaudotas ir nepanaudotas, įsipareigotas ir neįsipareigotas kredito linijas, taip pat bet kokį finansavimą iki termino)

     

     

     

    b)  Paskirstyti a punkte nurodytą sumą toliau nurodytiems laikotarpiams, atsižvelgiant į ilgiausią laikotarpį, kuriuo kreditorius yra sutartimi įsipareigojęs teikti tokį finansavimą:

     

     

     

    1 diena arba trumpesnis laikas

    2–7 dienos

    8–30 dienų

    31–90 dienų

    91–180 dienų

    181–365 dienos

    ilgiau kaip 365 dienos

     

     

     

     

     

     

     

     

    4.  Skolinimasis ir pozicijų rizika

    26

    Pasiskolintų piniginių lėšų ar vertybinių popierių vertė:

     

     

     

    Neužtikrintos pasiskolintos piniginės lėšos:

     

     

     

     

    Užstatu užtikrintos/užtikrintos pasiskolintos piniginės lėšos – per pagrindinį maklerį:

     

     

     

     

    Užstatu užtikrintos/užtikrintos pasiskolintos piniginės lėšos – per (atvirkštinio) atpirkimo sandorį:

     

     

     

     

    Užstatu užtikrintos/užtikrintos pasiskolintos piniginės lėšos – kitais būdais:

     

     

     

    27

    Skolinimosi, susijusio su finansinėmis priemonėmis, vertė

     

     

     

    Išvestinės finansinės priemonės, kuriomis prekiaujama biržoje: bendroji pozicija atėmus pateiktą garantinę įmoką

     

     

     

     

    Ne biržos išvestinės finansinės priemonės: bendroji pozicija atėmus pateiktą garantinę įmoką

     

     

     

    28

    Vertybinių popierių, pasiskolintų trumposioms pozicijoms, vertė

     

     

     

    29

    Finansinių ir (arba) teisinių struktūrų, kurias kontroliuoja AIF, kaip apibrėžta AIFVD 78 konstatuojamojoje dalyje, bendroji pozicija

     

     

     

    Finansinė ir (arba) teisinė struktūra

     

     

     

     

    Finansinė ir (arba) teisinė struktūra

     

     

     

     

    Finansinė ir (arba) teisinė struktūra

     

     

     

     

     

     

     

    30

    AIF finansinis svertas

     

     

     

     

    a)  apskaičiuotas pagal bendrąjį metodą

     

     

     

     

    b)  apskaičiuotas pagal įsipareigojimų metodą

     

     

     

    5.  Operacinės ir kitos rizikos aspektai

    31

    Bendras atvirų pozicijų skaičius

     

     

     

    32

    Istorinis rizikos pobūdis

     

    a)  AIF bendroji investicijų grąža arba vidinė grąžos norma per ataskaitinį laikotarpį (išreikšta %, įskaitant valdymo ir sėkmės mokesčius)

     

     

     

    Ataskaitinio laikotarpio pirmasis mėnuo

     

     

     

     

    Ataskaitinio laikotarpio antrasis mėnuo

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Paskutinis ataskaitinio laikotarpio mėnuo

     

     

     

     

    b)  AIF grynoji investicijų grąža arba vidinė grąžos norma per ataskaitinį laikotarpį (išreikšta %, atėmus valdymo ir sėkmės mokesčius)

     

     

     

    Ataskaitinio laikotarpio pirmasis mėnuo

     

     

     

     

    Ataskaitinio laikotarpio antrasis mėnuo

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Paskutinis ataskaitinio laikotarpio mėnuo

     

     

     

     

    c)  AIF grynojo turto vertės pokytis per ataskaitinį laikotarpį (išreikštas %, įskaitant pasirašymų ir išpirkimų poveikį)

     

     

     

    Ataskaitinio laikotarpio pirmasis mėnuo

     

     

     

     

    Ataskaitinio laikotarpio antrasis mėnuo

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Paskutinis ataskaitinio laikotarpio mėnuo

     

     

     

     

    d)  Pasirašymai per ataskaitinį laikotarpį

     

     

     

    Ataskaitinio laikotarpio pirmasis mėnuo

     

     

     

     

    Ataskaitinio laikotarpio antrasis mėnuo

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Paskutinis ataskaitinio laikotarpio mėnuo

     

     

     

     

    e)  Išpirkimai per ataskaitinį laikotarpį

     

     

     

    Ataskaitinio laikotarpio pirmasis mėnuo

     

     

     

     

    Ataskaitinio laikotarpio antrasis mėnuo

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Paskutinis ataskaitinio laikotarpio mėnuo

     

     

     

    Piniginės vertės turėtų būti nurodomos AIF bazine valiuta.

    Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai

    Prašom pateikti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, atlikto pagal Direktyvos 2011/61/ES 15 straipsnio 3 dalį, rezultatus [AIFV užtikrina, kad nuolat būtų galima tinkamai nustatyti, išmatuoti, valdyti ir stebėti riziką, susijusią su kiekviena AIF investicine pozicija ir bendru jų poveikiu AIF portfeliui, be kita ko, taikant atitinkamas testavimo nepalankiausiomis sąlygomis procedūras;] (laisvos formos tekstas)

    Piniginės vertės turėtų būti nurodomos AIF bazine valiuta.

    Prašom pateikti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, atlikto pagal Direktyvos 2011/61/ES 16 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, rezultatus. [AIFV periodiškai atlieka testavimą nepalankiausiomis sąlygomis esant įprastoms ir išskirtinėms likvidumo sąlygoms, kuris leidžia jiems įvertinti AIF likvidumo riziką ir atitinkamai stebėti AIF likvidumo riziką.] (laisvos formos tekstas)

    Piniginės vertės turėtų būti nurodomos AIF bazine valiuta.



    Su AIF susijusi informacija, kurią reikia pateikti kompetentingoms institucijoms

    (Direktyvos 2011/61/ES 24 straipsnio 4 dalis)

     

    Duomenų tipas

    Pateikiami duomenys

    1

    Kokią procentinę užstato ir kitos kredito paramos priemonės, kuriuos ataskaitą teikiantis AIF pateikė sandorio šalims, sumos dalį sandorio šalys iš naujo įkeičia pagal hipotekos sutartį?

     

     

    Skolinimasis ir pozicijų rizika

    2

    Pasiskolintų piniginių lėšų ar vertybinių popierių vertė:

     

     

     

    Neužtikrintos pasiskolintos piniginės lėšos:

     

     

     

    Užstatu užtikrintos/užtikrintos pasiskolintos piniginės lėšos – per pagrindinį maklerį:

     

     

     

    Užstatu užtikrintos/užtikrintos pasiskolintos piniginės lėšos – per (atvirkštinio) atpirkimo sandorį:

     

     

     

    Užstatu užtikrintos/užtikrintos pasiskolintos piniginės lėšos – kitais būdais:

     

     

    3

    Skolinimosi, susijusio su finansinėmis priemonėmis, vertė

     

     

     

    Išvestinės finansinės priemonės, kuriomis prekiaujama biržoje: bendroji pozicija atėmus pateiktą garantinę įmoką

     

     

     

    Ne biržos išvestinės finansinės priemonės: bendroji pozicija atėmus pateiktą garantinę įmoką

     

     

    4

    Penki didžiausi pinigų arba vertybinių popierių skolinimosi šaltiniai (trumposios pozicijos):

     

     

     

    Didžiausias:

     

     

     

    2-as pagal dydį:

     

     

     

    3-as pagal dydį:

     

     

     

    4-as pagal dydį:

     

     

     

    5-as pagal dydį:

     

     

    5

    Vertybinių popierių, pasiskolintų trumposioms pozicijoms, vertė

     

     

    6

    Finansinių ir (arba) teisinių struktūrų, kurias kontroliuoja AIF, kaip apibrėžta AIFVD 78 konstatuojamojoje dalyje, bendroji pozicija

     

     

     

    Finansinė ir (arba) teisinė struktūra

     

     

     

    Finansinė ir (arba) teisinė struktūra

     

     

     

    Finansinė ir (arba) teisinė struktūra

     

     

     

     

     

    7

    AIF finansinis svertas:

     

     

     

    a)  pagal bendrąjį metodą

     

     

     

    b)  pagal įsipareigojimų metodą

     

     

    Piniginės vertės turėtų būti nurodomos AIF bazine valiuta.



    ( 1 ) 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (OL L 317, 2019 12 9, p. 1).

    ( 2 ) 2010 m. gruodžio 31 d. Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto Direktyvos dėl kapitalo poreikio 122a straipsnio gairės, http://www.eba.europa.eu/cebs/media/Publications/Standards%20and%20Guidelines/2010/Application%20of%20Art.%20122a%20of%20the%20CRD/Guidelines.pdf

    ( 3 ) OL L 96, 2003 4 12, p. 16.

    ( 4 ) OL L 79, 2007 3 20, p. 11.

    Top