(1)

Sutarties trečiosios dalies IV antraštinėje dalyje numatytas Bendrijos teisės aktų priėmimo teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose srityje teisinis pagrindas.

(2)

Valstybių narių ir trečiųjų šalių teisminis bendradarbiavimas civilinėse bylose tradiciškai reglamentuojamas valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimais. Tokie susitarimai, kurių yra daug, dažnai atspindi ypatingus valstybės narės ir trečiosios šalies ryšius ir yra skirti tam, kad būtų nustatytas tinkamas teisinas pagrindas siekiant patenkinti konkrečius suinteresuotų susitariančių šalių poreikius.

(3)

Pagal Sutarties 307 straipsnį reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi visų tinkamų priemonių Bendrijos acquis ir valstybių narių su trečiosiomis šalimis sudarytų tarptautinių susitarimų nesuderinamumas pašalinti. Dėl to gali prireikti iš naujo derėtis dėl tokių susitarimų.

(4)

Siekiant nustatyti tinkamą teisinį pagrindą tam, kad būtų patenkinti konkretūs atitinkamos valstybės narės poreikiai, susiję su trečiąja šalimi, taip pat gali būti akivaizdžiai būtina sudaryti naujus susitarimus su trečiosiomis šalimis, susijusius su tomis civilinės teisenos sritimis, kurios priklauso Sutarties trečiosios dalies IV antraštinės dalies taikymo sričiai.

(5)

Europos Bendrijų Teisingumo Teismas savo 2006 m. vasario 7 d. nuomonėje 1/03 dėl naujos Lugano konvencijos sudarymo patvirtino, kad Bendrija įgijo išimtinę kompetenciją sudaryti tarptautinį susitarimą, tokį kaip Lugano konvencija, su trečiosiomis šalimis dėl klausimų, turinčių įtakos taisyklėms, nustatytoms 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo ( 2 ) (Briuselis I).

(6)

Pagal Sutarties 300 straipsnį Bendrijos ir trečiosios šalies susitarimus dėl klausimų, priskiriamų išimtinei Bendrijos kompetencijai, turi sudaryti Bendrija.

(7)

Sutarties 10 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės padėtų atlikti Bendrijos uždavinius ir nesiimtų jokių priemonių, kurios galėtų trukdyti siekti Sutarties tikslų. Ši lojalaus bendradarbiavimo pareiga yra bendrojo pobūdžio ir nepriklauso nuo to, ar Bendrijos kompetencija yra ar nėra išimtinė.

(8)

Susitarimų su trečiosiomis šalimis dėl konkrečių civilinės teisenos klausimų, priklausančių išimtinei Bendrijos kompetencijai, atveju turėtų būti sukurta suderinta ir skaidri procedūra, leidžianti valstybei narei iš dalies pakeisti galiojantį susitarimą arba derėtis dėl naujo susitarimo ir jį sudaryti, ypač jei Bendrija nepareiškė ketinimo pasinaudoti savo išorės kompetencija sudaryti susitarimą remiantis jau suteiktais derybų įgaliojimais arba numatomais derybų įgaliojimais. Ši procedūra neturėtų apriboti Bendrijos išimtinės kompetencijos ir daryti poveikio Sutarties 300 ir 307 straipsnių nuostatoms. Ji turėtų būti laikoma išimtine priemone ir turėtų būti apribojama tiek taikymo srities, tiek laiko atžvilgiu.

(9)

Šis reglamentas neturėtų būti taikomas, jei Bendrija jau sudariusi susitarimą tuo pačiu klausimu su atitinkama trečiąja šalimi. Turėtų būti laikoma, kad du susitarimai yra skirti tam pačiam klausimui tik tuo atveju ir tokiu mastu, kokiu jie iš esmės reglamentuoja tuos pačius konkrečius teisinius klausimus. Nuostatos, kuriomis paprasčiausiai nurodomas bendro pobūdžio ketinimas bendradarbiauti tokiais klausimais, neturėtų būti laikomos skirtomis tam pačiam klausimui.

(10)

Išimtiniu atveju šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas kelių valstybių narių ir kelių trečiųjų šalių, pvz., dviejų ar trijų, regioniniams susitarimams, kuriais siekiama spręsti atskirus vietos klausimus ir prie kurių negali prisijungti kitos valstybės.

(11)

Siekiant užtikrinti, kad numatomas valstybės narės susitarimas nesumažintų Bendrijos teisės veiksmingumo ir nekliudytų deramam tos teisės nustatytos sistemos veikimui ar nekliudytų Bendrijos išorės santykių politikai, dėl kurios yra nusprendusi Bendrija, turėtų būti reikalaujama, kad atitinkama valstybė narė, norėdama gauti leidimą pradėti arba tęsti oficialias derybas dėl susitarimo ir sudaryti susitarimą, praneštų Komisijai apie savo ketinimą. Toks pranešimas turėtų būti pateiktas laišku arba elektroninėmis priemonėmis. Jame turėtų būti pateikta visa aktuali informacija ir turėtų būti pridėti dokumentai, kad Komisija galėtų įvertinti laukiamą derybų rezultato poveikį Bendrijos teisei.

(12)

Turėtų būti įvertinta, ar Bendrija pakankamai suinteresuota sudaryti Bendrijos ir atitinkamos trečiosios šalies dvišalį susitarimą arba, tam tikrais atvejais, pakeisti galiojantį valstybės narės ir trečiosios šalies dvišalį susitarimą Bendrijos susitarimu. Tuo tikslu visos valstybės narės turėtų būti informuojamos apie visus Komisijos gautus pranešimus dėl numatomo valstybės narės susitarimo, kad jos galėtų pareikšti suinteresuotumą prisijungti prie pranešimą pateikusios valstybės narės iniciatyvos. Jei taip pasikeitus informacija paaiškėtų pakankamas Bendrijos suinteresuotumas, Komisija turėtų apsvarstyti galimybę pasiūlyti derybų įgaliojimus siekiant sudaryti Bendrijos ir atitinkamos trečiosios šalys susitarimą.

(13)

Jei Komisija paprašo valstybės narės pateikti papildomos informacijos, reikalingos įvertinti, ar tai valstybei narei turėtų būti leista pradėti derybas su trečiąja šalimi, dėl šio prašymo neturėtų pasikeisti terminai, per kuriuos Komisija turi pateikti motyvuotą sprendimą dėl tos valstybės narės prašymo pradėti derybas.

(14)

Suteikdama leidimą pradėti oficialias derybas, Komisija, jei būtina, turėtų galėti siūlyti derybų gaires ir reikalauti į numatomą susitarimą įtraukti tam tikras išlygas. Komisija turėtų būti išsamiai informuojama apie visų derybų etapų, kurių metu svarstomi šio reglamento taikymo sričiai priklausantys klausimai, eigą ir jai turėtų būti leidžiama dalyvauti derybose stebėtojos teisėmis svarstant tuos klausimus.

(15)

Valstybės narės, pranešdamos Komisijai apie savo ketinimą pradėti derybas su trečiąja šalimi, turėtų informuoti Komisiją tik apie tuos aspektus, kurie yra svarbūs Komisijai įvertinti. Komisijos suteikiamas leidimas ir galimos derybų gairės arba, atitinkamais atvejais, Komisijos atsisakymas turėtų būti susijęs tik su šio reglamento sričiai priklausančiais klausimais.

(16)

Visos valstybės narės turėtų būti informuojamos apie pranešimus Komisijai, susijusius su numatomais ar derybose pasiektais susitarimais, ir apie motyvuotus sprendimus, kuriuos Komisija priima pagal šį reglamentą. Tačiau tokia informacija turėtų visiškai atitikti galimus reikalavimus dėl konfidencialumo.

(17)

Europos Parlamentas, Komisija ir Taryba turėtų užtikrinti, kad konfidencialia įvardyta informacija būtų naudojamasi pagal 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais ( 3 ).

(18)

Kai Komisija, remdamasi savo atlikto įvertinimo rezultatais, ketina neleisti pradėti oficialių derybų arba sudaryti derybose pasiekto susitarimo, prieš pateikdama motyvuotą sprendimą, turėtų pateikti nuomonę atitinkamai valstybei narei. Tuo atveju, kai neleidžiama sudaryti derybose pasiekto susitarimo, nuomonė taip pat turėtų būti pateikiama Europos Parlamentui ir Tarybai.

(19)

Siekiant užtikrinti, kad derybose pasiektas susitarimas nebūtų kliūtis Bendrijos išorės politikos teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir komercinėse bylose srityje įgyvendinimui, susitarime turėtų būti numatytas arba viso susitarimo ar jo dalies denonsavimas tuo atveju, jeigu Bendrija arba Bendrija bei jos valstybės narės ir ta pati trečioji šalis vėliau sudarytų susitarimą dėl to paties klausimo, arba tiesioginis atitinkamų susitarimo nuostatų pakeitimas tokio vėliau sudaryto susitarimo nuostatomis.

(20)

Turėtų būti numatytos pereinamojo laikotarpio priemonės, taikomos tais atvejais, kai šio reglamento įsigaliojimo metu valstybė narė jau pradėjo derybų dėl susitarimo su trečiąja šalimi procesą arba jau užbaigė derybas, bet dar nepareiškė savo sutikimo įsipareigoti pagal tą susitarimą.

(21)

Siekdama užtikrinti, kad būtų sukaupta pakankamai patirties taikant šį reglamentą, Komisija turėtų pateikti ataskaitą dėl šio reglamento taikymo ne anksčiau kaip po aštuonerių metų nuo šio reglamento priėmimo. Toje ataskaitoje Komisija, naudodamasi savo prerogatyvomis, turėtų patvirtinti, kad šis reglamentas yra laikino pobūdžio, arba išnagrinėti, ar šis reglamentas turėtų būti pakeistas nauju reglamentu, apimančiu tuos pačius klausimus ar taip pat ir tam tikrus klausimus, priklausančius Bendrijos išimtinei kompetencijai ir reglamentuojamus kitomis Bendrijos priemonėmis, kaip nurodyta 5 konstatuojamojoje dalyje.

(22)

Jei Komisijos pateiktoje ataskaitoje patvirtinama, kad šis reglamentas yra laikino pobūdžio, valstybės narės po ataskaitos pateikimo vis tiek turėtų galėti pranešti Komisijai apie vedamas arba jau paskelbtas derybas, siekdamos gauti leidimą pradėti oficialias derybas.

(23)

Pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina jo tikslui pasiekti.

(24)

Pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 3 straipsnį Jungtinė Karalystė ir Airija pranešė apie savo norą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą.

(25)

Vadovaudamasi Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsniais, Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą, dėl to ji neprivalo jo laikytis ir jis neturi būti jai taikomas,