This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 02008L0118-20220701
Council Directive 2008/118/EC of 16 December 2008 concerning the general arrangements for excise duty and repealing Directive 92/12/EEC
Consolidated text: 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinanti Direktyvą 92/12/EEB
2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinanti Direktyvą 92/12/EEB
No longer in force
)
02008L0118 — LT — 01.07.2022 — 006.001
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
TARYBOS DIREKTYVA 2008/118/EB 2008 m. gruodžio 16 d. dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinanti Direktyvą 92/12/EEB (OL L 009 2009.1.14, p. 12) |
Iš dalies keičiama:
|
|
Oficialusis leidinys |
||
Nr. |
puslapis |
data |
||
L 50 |
1 |
27.2.2010 |
||
L 353 |
5 |
28.12.2013 |
||
L 83 |
42 |
25.3.2019 |
||
L 336 |
10 |
30.12.2019 |
||
L 107 |
13 |
6.4.2022 |
Iš dalies keičiama:
L 112 |
21 |
24.4.2012 |
TARYBOS DIREKTYVA 2008/118/EB
2008 m. gruodžio 16 d.
dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinanti Direktyvą 92/12/EEB
I
SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Šia direktyva nustatomos bendrosios nuostatos dėl akcizų, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai yra apmokestinamas toliau nurodytų prekių (toliau – akcizais apmokestinamos prekės) vartojimas:
energetikos produktų ir elektros energijos, kuriuos apima Direktyva 2003/96/EB;
alkoholio ir alkoholinių gėrimų, kuriuos apima direktyvos 92/83/EEB ir 92/84/EEB;
apdoroto tabako, kurį apima direktyvos 95/59/EB, 92/79/EEB ir 92/80/EEB.
Valstybės narės gali apmokestinti:
produktus, kurie nėra akcizais apmokestinamos prekės;
paslaugų teikimą, įskaitant su akcizais apmokestinamomis prekėmis susijusias paslaugas; šis apmokestinimas negali būti apyvartos mokesčių pobūdžio.
Tačiau prekyboje tarp valstybių narių dėl tokių mokesčių taikymo negali atsirasti su sienų kirtimu susijusių formalumų.
2 straipsnis
Akcizais apmokestinamos prekės yra apmokestinamos:
jų gamybos, įskaitant, atitinkamais atvejais, jų išgavimo Bendrijos teritorijoje metu;
jų importo į Bendrijos teritoriją metu.
3 straipsnis
4 straipsnis
Šios direktyvos ir jos įgyvendinimo nuostatų tikslais taikomos šios sąvokos:
įgaliotas sandėlio savininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuriam valstybės narės kompetentingos institucijos suteikė leidimą vykdant savo veiklą apmokestinamų prekių sandėlyje gaminti, perdirbti, laikyti, priimti ar išsiųsti akcizais apmokestinamas prekes, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas;
„valstybė narė“ ir „valstybės narės teritorija“ – Bendrijos kiekvienos valstybės narės teritorija, kuriai Sutartis taikytina remiantis jos 299 straipsniu, išskyrus trečiąsias teritorijas;
„Bendrija“ ir „Bendrijos teritorija“ – 2 punkte apibrėžtos valstybių narių teritorijos;
trečioji teritorija – 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos teritorijos;
trečioji valstybė – valstybė ar teritorija, kurioms netaikoma Sutartis;
sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūra ar priemonė – viena iš Reglamente (EEB) Nr. 2913/92 nustatytų specialiųjų procedūrų, susijusių su muitinės vykdoma priežiūra, kuri taikoma ne Bendrijos kilmės prekėms, įvežamoms į Bendrijos muitų teritoriją, laikino saugojimo vietą, laisvąsias zonas ar laisvuosius sandėlius, ir bet kuri kita to reglamento 84 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta procedūra;
akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas – akcizais apmokestinamų prekių, kurioms netaikoma sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūra ar kita priemonė, gamybos, perdirbimo, laikymo ar gabenimo apmokestinimo tvarka ar kita priemonė, kai akcizų mokėjimas laikinai atidedamas;
akcizais apmokestinamų prekių importas – akcizais apmokestinamų prekių įvežimas į Bendrijos teritoriją, išskyrus atvejus, kai įvežimo į Bendriją metu joms pritaikoma sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūra ar priemonė, ir sąlyginio neapmokestinimo procedūros ar kitos priemonės taikymo toms prekėms nutraukimas;
registruotas gavėjas – fizinis ar juridinis asmuo, kuriam paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos suteikė leidimą vykdant savo veiklą ir tų institucijų nustatytomis sąlygomis priimti iš kitos valstybės narės gabenamas akcizais apmokestinamas prekes, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas;
registruotas siuntėjas – fizinis ar juridinis asmuo, kuriam importo valstybės narės kompetentingos institucijos suteikė leidimą vykdant savo veiklą ir tų institucijų nustatytomis sąlygomis tik išsiųsti akcizais apmokestinamas prekes, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, jas išleidžiant į laisvą apyvartą pagal Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 79 straipsnį;
apmokestinamų prekių sandėlis – vieta, kurioje įgaliotas sandėlio savininkas valstybės narės, kurioje yra apmokestinamų prekių sandėlis, kompetentingų institucijų nustatytomis sąlygomis ir vykdydamas savo veiklą gamina, perdirba, laiko, priima ar iš kurios išsiunčia akcizais apmokestinamas prekes, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas.
5 straipsnis
Ši direktyva ir 1 straipsnyje nurodytos direktyvos netaikomos šioms teritorijoms, kurios yra Bendrijos muitų teritorijos dalis:
Kanarų saloms;
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje ir 355 straipsnio 1 dalyje nurodytoms Prancūzijos teritorijoms;
Alandų saloms;
Normandijos saloms.
Ši direktyva ir 1 straipsnyje nurodytos direktyvos netaikomos teritorijoms, kurioms taikoma Sutarties 299 straipsnio 4 dalis, ir toliau nurodytoms kitoms teritorijoms, kurios nėra Bendrijos muitų teritorijos dalis:
Helgolando salai;
Biuzingeno teritorijai;
Seutai;
Melilijai;
Livinjai.
▼M3 —————
6 straipsnis
Valstybės narės turi imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad akcizais apmokestinamų prekių gabenimas iš arba į:
Monako Kunigaikštystę, būtų laikomas gabenimu iš Prancūzijos arba į Prancūziją;
San Mariną, būtų laikomas gabenimu iš Italijos arba į Italiją;
Jungtinės Karalystės Akrotirio ir Dekelijos suverenių bazių teritoriją, būtų laikomas gabenimu iš Kipro arba į Kiprą;
Meno salą, būtų laikomas gabenimu iš Jungtinės Karalystės arba į Jungtinę Karalystę.
II
SKYRIUS
PRIEVOLĖS APSKAIČIUOTI AKCIZUS ATSIRADIMAS, AKCIZŲ GRĄŽINIMAS IR ATLEIDIMAS NUO AKCIZŲ
1
SKIRSNIS
Prievolės apskaičiuoti akcizus atsiradimo laikas ir vieta
7 straipsnis
Šios direktyvos tikslais, „išleidimas vartoti“ – bet kuris iš toliau nurodytų atvejų:
akcizais apmokestinamų prekių išleidimas, įskaitant neteisėtą išleidimą, iš akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo;
akcizais apmokestinamų prekių laikymas joms netaikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo, jei tos prekės nebuvo apmokestintos akcizais pagal taikomas Bendrijos teisės ir nacionalinės teisės aktų nuostatas;
akcizais apmokestinamų prekių gamyba, įskaitant neteisėtą gamybą, netaikant joms akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo;
akcizais apmokestinamų prekių importas, įskaitant neteisėtą importą, išskyrus atvejus, kai akcizais apmokestinamoms prekėms jas importavus nedelsiant pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas.
Išleidimo vartoti laikas yra:
17 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje nurodytais atvejais – laikas, kai akcizais apmokestinamas prekes priima registruotas gavėjas;
17 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje nurodytais atvejais – laikas, kai akcizais apmokestinamas prekes priima gavėjas;
17 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais – laikas, kai akcizais apmokestinamos prekės priimamos tiesioginio pristatymo vietoje.
Šios direktyvos tikslais prekės laikomos visiškai sunaikintomis arba negrįžtamai prarastomis, jei jų negalima panaudoti kaip akcizais apmokestinamų prekių.
Atitinkamų akcizais apmokestinamų prekių visiško sunaikinimo arba negrįžtamo praradimo faktas turi būti įrodytas kompetentingoms institucijoms tos valstybės narės, kurioje prekės buvo visiškai sunaikintos arba negrįžtamai prarastos arba, jei neįmanoma nustatyti, kurioje valstybėje narėje prekės buvo prarastos, valstybės narės, kurioje tai buvo nustatyta, kompetentingoms institucijoms.
8 straipsnis
Asmuo, kuriam tenka prievolė mokėti apskaičiuotus akcizus, yra:
akcizais apmokestinamų prekių išleidimo iš akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo atveju, kaip nurodyta 7 straipsnio 2 dalies a punkte:
įgaliotas sandėlio savininkas, registruotas gavėjas ar bet kuris kitas asmuo, kuris išleidžia arba kurio vardu iš mokėjimo laikino atidėjimo režimo išleidžiamos akcizais apmokestinamos prekės, o neteisėto išgabenimo iš akcizais apmokestinamų prekių sandėlio atveju – bet kuris tame išgabenime dalyvavęs asmuo;
akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, pažeidimų gabenimo metu, kaip apibrėžta 10 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, atveju: įgaliotas sandėlio savininkas, registruotas siuntėjas ar bet kuris kitas asmuo, kuris pagal 18 straipsnio 1 ir 2 dalis garantavo, kad mokesčiai bus sumokėti, ir bet kuris asmuo, dalyvavęs neteisėtai išgabenant ir žinojęs arba pagrįstai turėjęs žinoti, kad toks prekių išgabenimas yra neteisėtas;
akcizais apmokestinamų prekių laikymo atveju, kaip nurodyta 7 straipsnio 2 dalies b punkte: asmuo, laikantis akcizais apmokestinamas prekes ir bet kuris kitas asmuo, dalyvaujantis akcizais apmokestinamų prekių laikyme;
akcizais apmokestinamų prekių gamybos atveju, kaip nurodyta 7 straipsnio 2 dalies c punkte: asmuo, gaminantis akcizais apmokestinamas prekes, ir neteisėtos gamybos atveju – bet kuris kitas asmuo, dalyvaujantis jų gamyboje;
akcizais apmokestinamų prekių importo atveju, kaip nurodyta 7 straipsnio 2 dalies d punkte: asmuo, kuris deklaruoja akcizais apmokestinamas prekes arba kurio vardu jos deklaruojamos importuojant, ir neteisėto importo atveju – bet kuris kitas asmuo, dalyvaujantis importe.
9 straipsnis
Taikomos tokios prievolės apskaičiuoti akcizus atsiradimo sąlygos ir toks akcizų tarifas, kurie galioja tą dieną, kurią valstybėje narėje, kurioje įvyksta išleidimas vartoti, atsiranda prievolė apskaičiuoti akcizus.
Akcizais apmokestinama, jie renkami ir, tinkamais atvejais, grąžinami arba atsisakoma jų reikalauti kiekvienos valstybės narės nustatyta tvarka. Valstybės narės turi taikyti tą pačią tvarką nacionalinėms prekėms ir prekėms iš kitų valstybių narių.
10 straipsnis
Jei asmuo, kuris pagal 18 straipsnį garantavo, kad mokesčiai bus sumokėti, nebuvo arba negalėjo būti informuotas apie tai, kad prekės nebuvo pristatytos į paskirties vietą, tai tam asmeniui suteikiamas vieno mėnesio laikotarpis, skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią šią informaciją perduoda išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos, įrodymams apie gabenimo užbaigimą pagal 20 straipsnio 2 dalį arba apie vietą, kurioje pažeidimas įvyko, pateikti.
Šiais atvejais valstybės narės, kurioje įvyko pažeidimas, kompetentingos institucijos informuoja valstybės narės, kurioje buvo apmokestintos prekės, kompetentingas institucijas, kurios grąžina akcizus arba atsisako jų reikalauti, kai tik gauna įrodymus, kad kitoje valstybėje narėje tos prekės apmokestintos akcizais.
2
SKIRSNIS
Grąžinimas ir atsisakymas reikalauti
11 straipsnis
Greta 33 straipsnio 6 dalyje, 36 straipsnio 5 dalyje ir 38 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų bei atvejų, numatytų 1 straipsnyje nurodytose direktyvose, akcizą už išleistas vartoti akcizais apmokestintas prekes valstybių narių, kuriose šios prekės išleistos vartoti, kompetentingos institucijos atitinkamo asmens prašymu gali grąžinti arba atsisakyti jo reikalauti valstybių narių nustatytais atvejais bei laikantis sąlygų, kurias valstybė narė nustato siekdama užkirsti kelią bet kokiam galimam vengimui arba piktnaudžiavimui.
Tokias akcizų grąžinimas arba atsisakymas jų reikalauti negali sudaryti sąlygų kitokiems atleidimo nuo akcizų atvejams, nei numatyti 12 straipsnyje ar vienoje iš 1 straipsnyje nurodytų direktyvų.
3
SKIRSNIS
Atleidimas nuo akcizų
12 straipsnis
Akcizais apmokestinamoms prekėms akcizai netaikomi tais atvejais, kai jos skirtos naudoti:
diplomatinių ar konsulinių santykių kontekste;
tarptautinėms organizacijoms, kurias tokiomis pripažįsta priimančiosios valstybės narės valdžios institucijos, ir tokių organizacijų nariams, laikantis apribojimų ir sąlygų, nustatytų tokias organizacijas įsteigiančiomis tarptautinėmis konvencijomis arba susitarimais dėl pagrindinių būstinių;
bet kurios valstybės narės, išskyrus valstybę narę, kurioje atsirado prievolė apskaičiuoti akcizus, ginkluotosioms pajėgoms, tokių pajėgų panaudojimui, jas lydintiems civiliams darbuotojams arba jų maitinimui ar valgykloms aprūpinti, kai šios pajėgos dalyvauja gynybos operacijose, kurios įgyvendinamos vykdant Sąjungos veiklą pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką;
valstybės, kuri yra Šiaurės Atlanto sutarties šalis, išskyrus valstybę narę, kurioje atsirado prievolė apskaičiuoti akcizus, karinėms pajėgoms, tokių pajėgų panaudojimui, jas lydintiems civiliams darbuotojams arba jų maitinimui ar valgykloms;
Kipre pagal 1960 m. rugpjūčio 16 d. Sutartį dėl Kipro Respublikos įkūrimo dislokuotoms Jungtinės Karalystės karinėms pajėgoms, tokių pajėgų panaudojimui, jas lydintiems civiliams darbuotojams arba jų maitinimui ar valgykloms;
vartojimui pagal susitarimą, sudarytą su trečiosiomis valstybėmis arba tarptautinėmis organizacijomis, jeigu toks susitarimas yra galimas arba leidžiamas atleidimo nuo pridėtinės vertės mokesčio atvejais.
13 straipsnis
Tačiau valstybės narės gali numatyti, kad 21–27 straipsniuose nustatyta procedūra būtų taikoma prekėms, gabenamoms tik jų teritorijoje, arba, vadovaujantis atitinkamų valstybių narių susitarimu, tarp jų teritorijų.
14 straipsnis
Šio straipsnio tikslais taikomos šios sąvokos:
neapmokestinamų prekių parduotuvė – bet kokia įstaiga oro arba jūrų uoste, atitinkanti valstybių narių kompetentingų institucijų nustatytas sąlygas, visų pirma pagal 3 dalį;
keliautojas, vykstantis į trečiąją teritoriją arba trečiąją valstybę – kiekvienas keleivis, turintis kelionės oro ar jūros transportu dokumentą, kuriame nurodyta, kad galutinio atvykimo vieta yra oro ar jūrų uostas trečiojoje teritorijoje arba trečiojoje valstybėje.
III
SKYRIUS
GAMYBA, PERDIRBIMAS IR LAIKYMAS
15 straipsnis
16 straipsnis
Šiam leidimui taikomos sąlygos, kurias turi teisę nustatyti institucijos siekdamos užkirsti kelią bet kokiam galimam slėpimui ar piktnaudžiavimui.
Įgaliotas sandėlio savininkas privalo:
prireikus pateikti garantiją, kuria apdraudžia nuo rizikos, susijusios su akcizais apmokestinamų prekių gamyba, perdirbimu ir laikymu;
laikytis valstybės narės, kurios teritorijoje yra apmokestinamų prekių sandėlis, nustatytų reikalavimų;
tvarkyti kiekvieno mokestinio sandėlio atsargų ir akcizais apmokestinamų prekių gabenimo apskaitą;
visas akcizais apmokestinamas prekes, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, priimti į savo mokestinį sandėlį ir užbaigus gabenimą jas įtraukti į sandėlio apskaitą, išskyrus atvejus, kai taikoma 17 straipsnio 2 dalis;
leisti atlikti visus stebėsenos veiksmus ir atsargų patikrinimus.
Punkte a minėtos garantijos sąlygas nustato valstybės narės, kurioje mokestiniam sandėliui suteiktas leidimas, kompetentingos institucijos.
IV
SKYRIUS
AKCIZAIS APMOKESTINAMŲ PREKIŲ, KURIOMS PRITAIKYTAS AKCIZŲ MOKĖJIMO LAIKINO ATIDĖJIMO REŽIMAS, GABENIMAS
1
SKIRSNIS
Bendrosios nuostatos
17 straipsnis
Pritaikius akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą, akcizais apmokestinamos prekės Bendrijos teritorijoje gali būti gabenamos, įskaitant atvejus, kai prekės gabenamos per trečiąją valstybę ar trečiąją teritoriją:
iš apmokestinamų prekių sandėlio:
į kitą apmokestinamų prekių sandėlį;
registruotam gavėjui;
į vietą, kurioje akcizais apmokestinamos prekės bus išgabentos iš Bendrijos teritorijos, kaip nurodyta 25 straipsnio 1 dalyje;
12 straipsnio 1 dalyje nurodytam gavėjui, kai prekės išsiųstos iš kitos valstybės narės;
iš importo vietos į kurią nors iš a punkte nurodytų paskirties vietų, jei prekes siunčia registruotas siuntėjas.
Šio straipsnio tikslais, „importo vieta“ – vieta, kurioje prekės yra tuo metu, kai jos išleidžiamos į laisvą apyvartą pagal Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 79 straipsnį.
Tas įgaliotas sandėlio savininkas ar tas registruotas gavėjas išlieka atsakingi už 24 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo apie prekių gavimą pateikimą.
18 straipsnis
Išsiuntimo valstybė narė gali netaikyti pareigos suteikti garantiją šiais akcizais apmokestinamų prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo atvejais:
prekės gabenamos tik jos teritorijoje;
jei kitos suinteresuotos valstybės narės sutinka, energetikos produktai Bendrijoje gabenami jūra arba stacionariais vamzdynais.
19 straipsnis
Registruotas gavėjas turi laikytis šių reikalavimų:
prieš išsiųsdamas akcizais apmokestinamas prekes, paskirties valstybės narės kompetentingų institucijų nustatytomis sąlygomis garantuoti, kad akcizai bus sumokėti;
užbaigus gabenimą, į apskaitą įtraukti duomenis apie gautas akcizais apmokestinamas prekes, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas;
leisti atlikti bet kokį patikrinimą, leidžiantį paskirties valstybės narės kompetentingoms institucijoms įsitikinti, kad prekės iš tiesų buvo gautos.
20 straipsnis
2
SKIRSNIS
Tvarka, taikoma akcizais apmokestinamų prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimui
21 straipsnis
Jeigu šie duomenys neteisingi, apie tai nedelsiant pranešama siuntėjui.
Jeigu šie duomenys teisingi, išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos suteikia dokumentui unikalų administracinį nuorodos kodą ir jį praneša siuntėjui.
Jeigu akcizais apmokestinamos prekės skirtos įgaliotam sandėlio savininkui išsiuntimo valstybėje narėje, tai tos valstybės narės kompetentingos institucijos elektroninį administracinį dokumentą turi jam persiųsti tiesiogiai.
22 straipsnis
23 straipsnis
Išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos tos valstybės narės nustatytomis sąlygomis gali leisti siuntėjui suskaidyti energetikos produktų, kuriems pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimą į du ar daugiau gabenimų, jei laikomasi šių sąlygų:
nesikeičia akcizais apmokestinamų prekių bendras kiekis;
suskaidymas atliekamas valstybės narės, leidžiančios atlikti tokią procedūrą, teritorijoje;
valstybės narės kompetentingoms institucijoms nurodoma vieta, kurioje atliekamas suskaidymas.
Valstybės narės turi pranešti Komisijai, jei jos savo teritorijoje leidžia skaidyti gabenimą ir kokiomis sąlygomis leidžia tai daryti. Komisija šią informaciją turi perduoti kitoms valstybėms narėms.
24 straipsnis
Jeigu šie duomenys neteisingi, apie tai nedelsiant pranešama gavėjui.
Jeigu šie duomenys teisingi, paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtina gavėjui, kad pranešimas apie gavimą užregistruotas, ir nusiunčia jį išsiuntimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms.
25 straipsnis
26 straipsnis
Nukrypstant nuo 21 straipsnio 1 dalies, jei išsiuntimo valstybėje narėje neįmanoma pasinaudoti kompiuterine sistema, tai akcizais apmokestinamas prekes, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, siuntėjas gali pradėti gabenti, jeigu laikomasi šių sąlygų:
prie prekių pridėtas popierinis dokumentas, kuriame pateikti tokie pat duomenys, kaip 21 straipsnio 2 dalyje nurodytame elektroninio administracinio dokumento projekte;
prieš gabenimo pradžią jis informavo išsiuntimo valstybės narės kompetentingas institucijas.
Išsiuntimo valstybė narė prieš gabenimo pradžią gali reikalauti a punkte nurodyto dokumento kopijos, toje kopijoje pateiktų duomenų patikrinimo ir, jei dėl siuntėjo kaltės neįmanoma pasinaudoti kompiuterine sistema, atitinkamos informacijos apie tokios galimybės nebuvimo priežastis.
Kai tik pagal 21 straipsnio 3 dalį patvirtinami duomenys elektroniniame administraciniame dokumente, šiuo dokumentu pakeičiamas šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas popierinis dokumentas. 21 straipsnio 4 ir 5 dalys bei 24 ir 25 straipsniai taikomi mutatis mutandis.
27 straipsnis
Išskyrus atvejus, kai gavėjas, naudodamasis kompiuterine sistema, gali skubiai pateikti 24 straipsnio 1 dalyje numatytą pranešimą apie gavimą, arba tinkamai pagrįstais atvejais paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos turi nusiųsti pirmoje pastraipoje nurodyto popierinio dokumento kopiją išsiuntimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms, kurios ją turi persiųsti siuntėjui arba sudaryti jam galimybę su ja susipažinti.
Kai tik paskirties valstybėje narėje atkuriama galimybė naudotis kompiuterine sistema arba įvykdomos 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, gavėjas turi pateikti pranešimą apie gavimą pagal 24 straipsnio 1 dalį. 24 straipsnio 3 ir 4 dalys taikomos mutatis mutandis.
Išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos pirmoje pastraipoje nurodyto popierinio dokumento kopiją turi persiųsti siuntėjui arba sudaryti jam galimybę su ja susipažinti.
Kai tik paskirties valstybėje narėje atkuriama galimybė naudotis kompiuterine sistema arba įvykdomos 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, eksporto valstybės narės kompetentingos institucijos turi nusiųsti pranešimą apie eksportą pagal 25 straipsnio 1 dalį. 25 straipsnio 2 ir 3 dalys taikomos mutatis mutandis.
28 straipsnis
Gavėjo pateiktas dokumentas, kuriame nurodyti tokie pat duomenys, kaip pranešime apie gavimą arba pranešime apie eksportą, yra tinkamas įrodymas pagal šios dalies pirmą pastraipą.
Išsiuntimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms pripažinus atitinkamus įrodymus, gabenimo baigimo faktą jos užregistruoja kompiuterinėje sistemoje.
29 straipsnis
43 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija patvirtina priemones, kuriomis nustato:
pranešimų, kuriais 21–25 straipsniuose nustatytais tikslais turi keistis su akcizais apmokestinamų prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimu susiję asmenys ir kompetentingos institucijos struktūrą ir turinį;
taisykles ir procedūras, taikomas keitimuisi a punkte nurodytais pranešimais;
26 ir 27 straipsniuose nurodytų popierinių dokumentų struktūrą.
3
SKIRSNIS
Supaprastintos procedūros
30 straipsnis
Valstybės narės gali nustatyti supaprastintas procedūras, taikomas jų teritorijoje gabenamoms akcizais apmokestinamoms prekėms, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, įskaitant galimybę netaikyti reikalavimo vykdyti elektroninę tokių gabenimų priežiūrą.
31 straipsnis
Visoms suinteresuotoms valstybėms narėms susitarus bei kitomis jų nustatytomis sąlygomis gali būti nustatytos supaprastintos procedūros, taikomos dažniems ir reguliariems akcizais apmokestinamų prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimams, vykdomiems dviejų ar daugiau valstybių narių teritorijose.
Ši nuostata apima gabenimą stacionariais vamzdynais.
V
SKYRIUS
AKCIZAIS APMOKESTINAMŲ PREKIŲ GABENIMAS IR APMOKESTINIMAS PO IŠLEIDIMO VARTOTI
1
SKIRSNIS
Privačių fizinių asmenų įsigytos prekės
32 straipsnis
Siekdamos nustatyti, ar 1 dalyje nurodytos akcizais apmokestinamos prekės yra skirtos privataus fizinio asmens asmeniniam naudojimui, valstybės narės turi atsižvelgti bent į:
akcizais apmokestinamų prekių turėtojo komercinį statusą ir prekių laikymo priežastis;
akcizais apmokestinamų prekių buvimo vietą arba, tinkamais atvejais, naudojamą gabenimo būdą;
visus su akcizais apmokestinamomis prekėmis susijusius dokumentus;
akcizais apmokestinamų prekių pobūdį;
akcizais apmokestinamų prekių kiekį.
Taikydamos 2 dalies e punktą valstybės narės gali nustatyti orientacinius ribinius kiekius, naudotinus kaip įrodymo forma. Šie orientaciniai ribiniai kiekiai negali būti mažesni nei:
tabako produktams:
alkoholiniams gėrimams:
Šios dalies tikslu, „gabenimas neįprastu būdu“ – kuro gabenimas ne transporto priemonių talpose ar atitinkamose atsarginėse kuro talpose, taip pat šildymui skirto skystojo kuro gabenimas kitu būdu, nei profesionaliai šio kuro prekyba besiverčiančių asmenų naudai naudojamose cisternose.
2
SKIRSNIS
Prekių laikymas kitoje valstybėje narėje
33 straipsnis
Šio straipsnio tikslais, „laikymas komerciniais tikslais“ – akcizais apmokestinamų prekių laikymas, kai jas laiko kitas nei privatus fizinis asmuo ar kai jas laiko privatus fizinis asmuo kitiems nei asmeninio naudojimo tikslams ir jas gabena, kaip nurodyta 32 straipsnyje.
34 straipsnis
Laikydamasi 43 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos Komisija patvirtina priemones, nustatančias lydimojo dokumento formą ir turinį.
33 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys turi įvykdyti šiuos reikalavimus:
prieš prekių išsiuntimą pateikti paskirties valstybės narės kompetentingoms institucijoms deklaraciją ir garantuoti, kad akcizai bus sumokėti;
sumokėti akcizus paskirties valstybėje narėje jos nustatyta tvarka;
leisti atlikti bet kokius patikrinimus, leidžiančius paskirties valstybės narės kompetentingoms institucijoms įsitikinti, kad akcizais apmokestinamos prekės iš tiesų buvo gautos ir kad už jas apskaičiuotini akcizai yra sumokėti.
Paskirties valstybė narė jos nustatytais atvejais ir sąlygomis gali supaprastinti a punkte nurodytus reikalavimus arba leisti nuo jų nukrypti. Tokiais atvejais ji turi informuoti Komisiją, kuri apie tai praneša kitoms valstybėms narėms.
35 straipsnis
Jei valstybėje narėje išleistos vartoti akcizais apmokestinamos prekės į paskirties vietą toje valstybėje narėje gabenamos per kitos valstybės narės teritoriją, taikomi šie reikalavimai:
prekės turi būti gabenamos su lydimuoju dokumentu, nurodytu 34 straipsnio 1 dalyje, ir laikantis tinkamo maršruto;
prieš akcizais apmokestinamų prekių išsiuntimą, siuntėjas turi pateikti deklaraciją išvykimo vietos kompetentingoms institucijoms;
laikydamasis paskirties vietos kompetentingų institucijų nustatytų taisyklių gavėjas turi patvirtinti, kad gavo prekes;
siuntėjas ir gavėjas turi leisti atlikti bet kokius patikrinimus, leidžiančius atitinkamoms kompetentingoms institucijoms įsitikinti, kad prekės iš tiesų buvo gautos.
3
SKIRSNIS
Nuotolinė prekyba
36 straipsnis
Šio straipsnio tikslais, „paskirties valstybė narė“ – valstybė narė, į kurią atvežama siunta arba atvyksta transportas.
Akcizai mokami paskirties valstybės narės nustatyta tvarka.
Tačiau paskirties valstybė narė gali nustatyti, kad asmuo, kuriam tenka prievolė mokėti akcizus, yra mokestinis atstovas, įsisteigęs paskirties valstybėje narėje ir patvirtintas tos valstybės narės kompetentingų institucijų, arba, jeigu pardavėjas nesilaikė 4 dalies a punkto nuostatos, – akcizais apmokestinamų prekių gavėjas.
Pardavėjas ar mokestinis atstovas turi laikytis šių reikalavimų:
prieš išsiųsdamas akcizais apmokestinamas prekes, užregistruoti savo tapatybę ir garantuoti, kad akcizai bus sumokėti specialiai paskirtai kompetentingai įstaigai ir paskirties valstybės narės nustatytomis sąlygomis;
sumoka akcizus a punkte nurodytai įstaigai, po to, kai pristatomos akcizais apmokestinamos prekės;
tvarko akcizais apmokestinamų prekių pristatymų apskaitą.
Suinteresuotos turinčios valstybės narės gali jų nustatytomis sąlygomis supaprastinti šiuos reikalavimus sudarydamos dvišalius susitarimus.
4
SKIRSNIS
Sunaikinimas ir praradimas
37 straipsnis
Atitinkamų akcizais apmokestinamų prekių visiško sunaikinimo arba negrįžtamo praradimo faktas turi būti įrodytas kompetentingoms institucijoms tos valstybės narės, kurioje prekės buvo visiškai sunaikintos arba negrįžtamai prarastos arba, jei neįmanoma nustatyti, kurioje valstybėje narėje prekės buvo prarastos, valstybės narės, kurioje tai buvo nustatyta, kompetentingoms institucijoms.
Pagal 34 straipsnio 2 dalies a punktą arba 36 straipsnio 4 dalies a punktą pateikta garantija leidžiama laisvai disponuoti.
5
SKIRSNIS
Pažeidimai gabenant akcizais apmokestinamas prekes
38 straipsnis
Tačiau, jei nepasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo tos dienos, kurią buvo įsigytos akcizais apmokestinamos prekės, nustatoma, kurioje valstybėje narėje pažeidimas faktiškai įvyko, taikomos 1 dalies nuostatos.
Valstybės narės, kurioje akcizais apmokestinamos prekės išleistos vartoti, kompetentingos institucijos pateikus prašymą grąžina arba atsisako reikalauti akcizų, kuriais buvo apmokestinta valstybėje narėje, kurioje pažeidimas įvyko ar buvo nustatytas. Paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos leidžia laisvai disponuoti pagal 34 straipsnio 2 dalies a punktą arba 36 straipsnio 4 dalies a punktą pateikta garantija.
VI
SKYRIUS
ĮVAIRIOS NUOSTATOS
1
SKIRSNIS
Ženklinimas
39 straipsnis
Kai tokie žymenys ar ženklai tvirtinami ant akcizais apmokestinamų prekių, visą tokioms banderolėms ar ženklams įsigyti sumokėtą sumą, išskyrus administracinius jų išleidimo mokesčius, grąžina, atsisako jos reikalauti ar leidžia laisvai ja disponuoti juos išleidusi valstybė narė, jei prievolė apskaičiuoti akcizus atsirado ir jie buvo surinkti kitoje valstybėje narėje.
Tačiau tuos žymenis ar ženklus išleidusi valstybė narė gali nustatyti, kad sumokėta ar garantuota suma grąžinama, atsisakoma jos reikalauti ar leidžiama ja laisvai disponuoti tuo atveju, jei pateikiamas jos kompetentingas institucijas įtikinantis įrodymas, kad žymenys ir ženklai yra pašalinti ar sunaikinti.
2
SKIRSNIS
Smulkieji vyno gamintojai
40 straipsnis
3
SKIRSNIS
Atsargos laivuose ir orlaiviuose
41 straipsnis
Kol Taryba nepriėmė Bendrijos nuostatų dėl atsargų laivuose ir orlaiviuose, valstybės narės gali šioje srityje ir toliau taikyti nacionalines nuostatas dėl tokioms atsargoms taikomų išimčių.
4
SKIRSNIS
Speciali tvarka
42 straipsnis
Valstybės narės, sudariusios Susitarimą dėl pasienio tilto statybos ir priežiūros pareigų, gali patvirtinti priemones, nukrypstančias nuo šios direktyvos nuostatų, siekdamos supaprastinti akcizų, mokamų už akcizais apmokestinamas prekes, naudojamas to tilto statybai ir priežiūrai, surinkimo procedūrą.
Šių priemonių tikslais, Susitarime nurodytas tiltas ir statybos aikštelės laikomos valstybės narės, kuri pagal Susitarimą yra atsakinga už tilto statybą ar priežiūrą, teritorijos dalimi.
Suinteresuotos valstybės narės apie šias priemones turi pranešti Komisijai, kuri turi informuoti kitas valstybes nares.
VII
SKYRIUS
AKCIZŲ KOMITETAS
43 straipsnis
Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.
44 straipsnis
Akcizų komitetas vykdo 43 straipsnyje nustatytas užduotis bei nagrinėja komiteto pirmininko jo paties iniciatyva arba valstybės narės atstovo prašymu iškeltus klausimus dėl Bendrijos akcizų nuostatų taikymo.
VIII
SKYRIUS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
45 straipsnis
46 straipsnis
Tokiam gabenimui ir jo užbaigimui taikomos šio straipsnio pirmoje pastraipoje ir Direktyvos 92/12/EEB 15 straipsnio 4 ir 5 dalyse bei 19 straipsnyje nurodytos nuostatos. Tos direktyvos 15 straipsnio 4 dalis taikoma visiems garantams, paskirtiems pagal šios direktyvos 18 straipsnio 1 ir 2 dalis.
Tiems gabenimo atvejams šios direktyvos 21–27 straipsniai netaikomi.
Ši direktyva netaikoma tiems gabenimams.
Direktyvos 92/79/EEB 2 straipsnio 2 dalies trečioje ir ketvirtoje pastraipose nurodytos valstybės narės, kurios taiko ne mažesnį kaip 77 EUR už 1 000 cigarečių akcizą, neatsižvelgiant į vidutinę svertinę mažmeninę pardavimo kainą, gali nuo 2014 m. sausio 1 d. taikyti kiekybinę ne mažiau kaip 300 vienetų ribą cigaretėms, įvežamoms į jų teritoriją be jokių tolesnių akcizo mokesčių iš valstybės narės, kuri taiko mažesnį akcizą pagal tos direktyvos 2 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą.
Pagal šios dalies pirmą ir antrą pastraipas kiekybinę ribą taikančios valstybės narės apie tai informuoja Komisiją. Jos gali atlikti būtinus patikrinimus, su sąlyga, kad tokie patikrinimai nepakenks deramam vidaus rinkos veikimui.
47 straipsnis
Tačiau ji toliau turi būti taikoma laikantis 46 straipsnyje nustatytų ribų ir tikslų.
48 straipsnis
Tvirtindamos šias priemones, valstybės narės daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Tokios nuorodos darymo būdą nustato valstybės narės.
49 straipsnis
Ši direktyva įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
50 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
( 1 ) OL L 253, 1993 10 11, p. 1.
( 2 ) OL L 128, 2001 5 10, p. 32.