Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 02003L0049-20130701

    Consolidated text: Tarybos direktyva 2003/49/EB 2003 m. birželio 3 d. dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių

    ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2003/49/2013-07-01

    02003L0049 — LT — 01.07.2013 — 003.004


    Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

    ►B

    TARYBOS DIREKTYVA 2003/49/EB

    2003 m. birželio 3 d.

    dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių

    (OL L 157 2003.6.26, p. 49)

    Iš dalies keičiama:

     

     

    Oficialusis leidinys

      Nr.

    puslapis

    data

    ►M1

    TARYBOS DIREKTYVA 2004/76/EB 2004 m. balandžio 29 d.

      L 157

    106

    30.4.2004

    ►M2

    TARYBOS DIREKTYVA 2004/66/EB, 2004 m. balandžio 26 d.,

      L 168

    35

    1.5.2004

    ►M3

    TARYBOS DIREKTYVA 2006/98/EB 2006 m. lapkričio 20 d.

      L 363

    129

    20.12.2006

    ►M4

    TARYBOS DIREKTYVA 2013/13/ES 2013 m. gegužės 13 d.

      L 141

    30

    28.5.2013




    ▼B

    TARYBOS DIREKTYVA 2003/49/EB

    2003 m. birželio 3 d.

    dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių



    1 straipsnis

    Taikymo sritis ir tvarka

    1.  Palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimai, susidarantys valstybėje narėje, atleidžiami nuo bet kokių tokiems mokėjimams uždedamų mokesčių toje valstybėje, neatsižvelgiant į tai, ar jie renkami išskaitant juos išmokant ar apskaičiuojant, su sąlyga, kad palūkanų ar autorinio atlyginimo tikrasis savininkas yra kitos valstybės narės bendrovė ar valstybės narės bendrovės nuolatinė buveinė, esanti kitoje valstybėje narėje.

    2.  Valstybės narės bendrovės arba kitoje valstybėje narėje esančios nuolatinės buveinės atliktas mokėjimas laikomas susidariusiu toje valstybėje narėje, toliau – šaltinio valstybė.

    3.  Nuolatinė buveinė laikoma palūkanų ar autorinio atlyginimo mokėtoja tik tokiais atvejais, kai šie mokėjimai nuolatinei buveinei prilygsta išlaidoms, kurios jos buvimo vietos valstybėje narėje yra neapmokestinamos.

    4.  Valstybės narės bendrovė laikoma tikruoju palūkanų ar autorinio atlyginimo savininku tik tuomet, kai ji gauna tokius mokėjimus savo naudai, o ne kaip tarpininkas, pavyzdžiui, atstovas, patikėtinis ar įgaliotas pasirašantysis, kito asmens naudai.

    5.  Nuolatinė buveinė laikoma tikruoju palūkanų ar autorinio atlyginimo savininku:

    a) jei skolinis reikalavimas, teisė ar pasinaudojimas informacija, kurių atžvilgių atliekami palūkanų ar autorinių atlyginimų mokėjimai, yra iš tikrųjų susiję su ta nuolatine buveine; ir

    b) jei palūkanų ar autorinio atlyginimo mokėjimai prilygsta išlaidoms, kurių atžvilgiu tai nuolatinei buveinei jos buvimo vietos valstybėje narėje taikomas vienas iš 3 straipsnio a dalies iii punkte paminėtų mokesčių arba, Belgijos atveju, „impôt des non-résidents/belasting der niet-verblijfthouders“, arba, Ispanijos atveju, „Impuesto sobre la Renta de no Residentes“, arba identiškas ar iš esmės panašus mokestis, uždėtas po šios direktyvos įsigaliojimo datos, papildant tuos egzistuojančius mokesčius arba vietoj jų.

    6.  Kai valstybės narės bendrovės nuolatinė buveinė yra laikoma palūkanų ar autorinio atlyginimo mokėtoja arba tikrąja savininke, jokia kita bendrovės dalis nelaikoma tų palūkanų ar autorinio atlyginimo mokėtoja arba tikrąja savininke, taikant šį straipsnį.

    7.  Šis straipsnis taikomas tik tuo atveju, jei palūkanų ar autorinio atlyginimo mokėtoju esanti bendrovė arba bendrovė, kurios nuolatinė buveinė yra laikoma palūkanų ar autorinio atlyginimo mokėtoju, yra bendrovės, kuri yra tų palūkanų ar autorinio atlyginimo tikroji savininkė arba kurios nuolatinė buveinė yra laikoma tikrąja tų palūkanų ar autorinio atlyginimo savininke, asocijuota bendrovė.

    8.  Šis straipsnis nėra taikomas, kai palūkanas ar autorinį atlyginimą moka arba gauna valstybės narės bendrovės nuolatinė buveinė, esanti trečiojoje valstybėje, ir bendrovės verslas yra pilnai ar dalinai vykdomas per tą nuolatinę buveinę.

    9.  Šis straipsnis jokiu būdu neužkerta kelio valstybėms narėms atsižvelgti į jų bendrovių, tų bendrovių nuolatinių buveinių ar tose valstybėse narėse esančių nuolatinių buveinių gaunamas palūkanas ar autorinius atlyginimus, taikant savo mokesčių įstatymus.

    10.  Valstybė narė gali netaikyti šios direktyvos kitos valstybės narės bendrovei arba kitos valstybės narės bendrovės nuolatinei buveinei, jei 3 straipsnio b dalyje nurodytų sąlygų nebuvo nenutrūkstamai laikomasi bent dvejus metus.

    11.  Šaltinio valstybė gali pareikalauti, kad šio straipsnio ir 3 straipsnio reikalavimų atitikimas palūkanų ar autorinio atlyginimo mokėjimo metu būtų įrodytas patvirtinimu. Jei šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų atitikimas nėra patvirtintas mokėjimo metu, valstybė narė gali pareikalauti išskaityti mokestį išmokant.

    12.  Šaltinio valstybė gali nustatyti, kad atleidimo nuo mokesčių pagal šią direktyvą sąlyga yra jos priimtas sprendimas, šiuo metu atleidžiantis nuo mokesčių po patvirtinimo, kad šiame straipsnyje ir 3 straipsnyje nustatyti reikalavimai yra įvykdyti. Sprendimas dėl atleidimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius po patvirtinimo ir šaltinio valstybės pagrįstai reikalaujamos patvirtinančios informacijos pateikimo ir galioja bent metus nuo jo priėmimo.

    13.  Taikant 11 ir 12 dalis, teiktinas patvirtinimas kiekvienos sutarties dėl mokėjimo atžvilgiu galioja bent metus, bet ne ilgiau nei tris metus nuo išdavimo datos, ir jame yra ši informacija:

    a) įrodymas apie gaunančios bendrovės buvimo vietą mokesčių tikslais ir, kai reikia, apie nuolatinės buveinės egzistavimą, patvirtintas valstybės narės, kuri yra gaunančios bendrovės buvimo vieta mokesčių tikslais arba kurioje yra nuolatinė buveinė, mokesčių institucijos;

    b) tikrasis priklausymas gaunančiai bendrovei pagal 4 dalį arba 5 dalyje nurodytų sąlygų buvimas, kai mokėjimą gauna nuolatinė buveinė;

    c) reikalavimų pagal 3 straipsnio a dalies iii punktą įvykdymas gaunančios bendrovės atveju;

    d) minimalus balsavimo teisių paketas ar jo kriterijus pagal 3 straipsnio b dalį;

    e) laikotarpis, kurio metu d dalyje minimas paketas egzistavo.

    Valstybės narės papildomai gali reikalauti teisinio pagrindo mokėjimams pagal sutartį (pavyzdžiui, paskolos sutarties ar licencinės sutarties).

    14.  Jei išimčiai taikomi reikalavimai nustoja būti įvykdyti, gaunanti bendrovė ar nuolatinė buveinė nedelsiant informuoja mokančią bendrovę ar nuolatinę buveinę ir, šaltinio valstybei pareikalavus, tos valstybės kompetentingą instituciją.

    15.  Jei mokančioji bendrovė ar nuolatinė buveinė išskaitė mokestį prie šaltinio, kuriam taikytina išimtis pagal šį straipsnį, gali būti pareikalauta gražinti šį mokestį šaltinyje. Valstybė narė gali pareikalauti 13 dalyje nurodytos informacijos. Prašymas grąžinti mokesti privalo būti pateiktas per nustatytą laikotarpį. Šis laikotarpis yra ne trumpesnis kaip 2 metai nuo palūkanų ar autorinio atlyginimo išmokėjimo.

    16.  Šaltinio valstybė turi gražinti prie šaltinio išskaityto mokesčio perviršį per metus nuo tinkamo prašymo ir patvirtinančios informacijos, kurios ji galėtų pagrįstai reikalauti, gavimo. Jei prie šaltinio išskaitytas mokestis negrąžinamas per šį laikotarpį, gaunančiajai bendrovei ar nuolatinei buveinei, atitinkamiems metams pasibaigus, priklauso grąžinamo mokesčio palūkanos pagal šalies palūkanų normas, taikytinas panašiose situacijose pagal šaltinio valstybės vidaus teisę.

    2 straipsnis

    Palūkanų ir autorinio atlyginimo apibrėžimas

    Šioje direktyvoje:

    a) terminas „palūkanos“ reiškia pajamas iš bet kokios rūšies skolinių reikalavimų, nesvarbu, ar jie užtikrinti įkeitimu ir ar jie suteikia teisę dalyvauti skolininko pelne, o būtent – tai pajamos iš vertybinių popierių ir pajamos iš obligacijų ar skolinių įsipareigojimų, įskaitant su tokiais vertybiniais popieriais, obligacijomis ar skoliniais įsipareigojimais susijusias priemokas ir premijas; delspinigiai už pavėluotus mokėjimus nėra laikomi palūkanomis;

    b) terminas „autorinis atlyginimas“ reiškia bet kokios rūšies išmoką, gaunamą kaip atlygį už naudojimąsi ar teisę naudotis literatūros, meno ar mokslo kūrinio, įskaitant kino filmus ir programinę įrangą, autoriaus teisėmis, bet kokiu patentu, prekių ženklu, dizainu ar modeliu, planu, slapta formule ar procesu arba už informaciją, susijusią su pramonine, komercine ar moksline patirtimi; mokėjimai už naudojimąsi ar teisę naudotis pramonine, komercine ar moksline įranga yra laikomi autoriniu atlyginimu.

    3 straipsnis

    Bendrovės, asocijuotos bendrovės ir nuolatinės buveinės apibrėžimai

    Šioje direktyvoje

    a) terminas „valstybės narės bendrovė“ reiškia bet kokią bendrovę:

    i) kuri yra įtraukta į šios direktyvos priede pateiktą sąrašą ir

    ii) kurios buvimo vieta pagal valstybės narės mokesčių įstatymus laikoma ta valstybė narė ir kurios buvimo vieta mokesčių tikslais, kaip apibrėžta su trečia šalimi sudarytoje Dvigubo pajamų apmokestinimo sutartyje, nėra už Bendrijos ribų; ir

    iii) kuri turi mokėti vieną iš žemiau išvardintų mokesčių, netaikant išimties, arba identišką ar iš esmės panašų mokestį, uždėtą po šios direktyvos įsigaliojimo datos, papildant tuos egzistuojančius mokesčius arba vietoj jų:

     „impôt des sociétés/vennootschapsbelasting“ Belgijoje,

     „selskabsskat“ Danijoje,

     „Körperschaftsteuer“ Vokietijoje,

     „Φópος εισοδήματος νομικών προσώπων“ Graikijoje,

     „impuesto sobre sociedades“ Ispanijoje,

     „impôt sur les sociétés“ Prancūzijoje,

    ▼M4

     „porez na dobit“ Kroatijoje,

    ▼B

     „corporation tax“ Airijoje

     „imposta sul reddito delle persone giuridiche“ Italijoje,

     „impôt sur le revenu des collectivités“ Liuksemburge,

     „vennootschapsbelasting“ Nyderlanduose,

     „Körperschaftsteuer“ Austrijoje,

     „Imposto sobre o rendimento da pessoas colectivas“ Portugalijoje,

     „yhteisöjen tulovero/inkomstskatten för samfund“ Suomijoje,

     „statlig inkomstskatt“ Švedijoje,

     „corporation tax“ Jungtinėje Karalystėje,

    ▼M2

     Daň z příjmů právnických osob Čekijoje,

     Tulumaks Estijoje,

     φόρος εισοδήματος Kipre,

     uzņēmumu ienākuma nodoklis Latvijoje,

     Pelno mokestis Lietuvoje,

     Társasági adó Vengrijoje,

     Taxxa fuq id-dħul Maltoje,

     Podatek dochodowy od osób prawnych Lenkijoje,

     Davek od dobička pravnih oseb Slovėnijoje,

     Daň z príjmov právnických osôb Slovakijoje,

    ▼M3

     корпоративен данък Bulgarijoje,

     impozit pe profit, impozitul pe veniturile obținute din România de nerezidenți Rumunijoje;

    ▼B

    b) bendrovė yra antros bendrovės „asocijuota bendrovė“, jei ji atitinka šiuos minimalius reikalavimus:

    i) pirmoji bendrovė tiesiogiai valdo bent 25 % antrosios bendrovės kapitalo arba

    ii) antroji bendrovė tiesiogiai valdo bent 25 % pirmosios bendrovės kapitalo; arba

    iii) trečioji bendrovė tiesiogiai valdo po 25 % pirmosios ir antrosios bendrovių kapitalo.

    Valdomos kapitalo dalys privalo priklausyti tik Bendrijos teritorijoje esančioms bendrovėms.

    Tačiau valstybės narės gali pakeisti minimalios kapitalo dalies kriterijų minimalios balso teisių dalies kriterijumi;

    c) terminas „nuolatinė buveinė“ reiškia nuolatinę ūkinės-komercinės veiklos vietą valstybėje narėje, per kurią pilnai arba dalinai vykdoma kitos valstybės narės bendrovės ūkinė-komercinė veikla.

    4 straipsnis

    Palūkanomis ar autoriniu atlyginimu nelaikomi mokėjimai

    1.  Šaltinio valstybė neprivalo užtikrinti šios direktyvos teikiamų privilegijų tokiais atvejais:

    a) mokėjimams, kurie, remiantis šaltinio valstybės įstatymais, yra laikomi pelno paskirstymu arba kapitalo apmokėjimu;

    b) mokėjimams iš skolinių reikalavimų, suteikiančių teisę dalyvauti skolininko pelne;

    c) mokėjimams iš skolinių reikalavimų, kurie įgalina kreditorių iškeisti savo teisę į palūkanas į teisę dalyvauti skolininko pelne;

    d) mokėjimams iš skolinių reikalavimų, kuriuose nėra nuostatų dėl pagrindinės sumos apmokėjimo arba kai apmokėjimo terminas yra daugiau nei 50 metų nuo išdavimo datos.

    2.  Jei dėl ypatingų santykių tarp palūkanų ar autorinio atlyginimo mokėtojo ir tikrojo savininko arba tarp jų abiejų ir kokio nors kito asmens palūkanų ar autorinio atlyginimo suma yra didesnė už sumą, dėl kurios mokėtojas ir tikrasis savininkas būtų susitarę, jei tokių santykių nebūtų, tai šios direktyvos nuostatos taikomos nebent tik pastarajai sumai.

    5 straipsnis

    Sukčiavimas ir piktnaudžiavimas

    1.  Ši direktyva neužkerta kelio nacionalinių ar sutartyse įtvirtintų nuostatų, būtinų sukčiavimo ir piktnaudžiavimo prevencijai, taikymui.

    2.  Jei pagrindinis arba vienas iš pagrindinių sandorio motyvų yra mokesčių vengimas, jų nemokėjimas ar piktnaudžiavimas, valstybės narės gali panaikinti šios direktyvos suteiktas privilegijas arba atsisakyti ją taikyti.

    6 straipsnis

    ▼M1

    Pereinamosios taisyklės Čekijos Respublikai, Graikijai, Ispanijai, Latvijai, Lietuvai, Lenkijai, Portugalijai ir Slovakijai

    1.  Graikijai, Latvijai, Lenkijai ir Portugalijai leidžiama netaikyti 1 straipsnio nuostatų iki 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvos 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo ( 1 ) 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos taikymo datos. Per 8 metų pereinamąjį laikotarpį, skaičiuojant nuo pirmiau minėtos datos, mokesčio, taikomo palūkanų ar autorinio atlyginimo mokėjimams kitos valstybės narės asocijuotai bendrovei arba valstybės narės asocijuotos bendrovės nuolatinei buveinei, esančiai kitoje valstybėje narėje, tarifas negali viršyti 10 % per pirmus 4 metus ir 5 % per likusius 4 metus.

    Lietuvai leidžiama netaikyti 1 straipsnio nuostatų iki Direktyvos 2003/48/EB 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos taikymo datos. Per 6 pereinamojo laikotarpio metus, skaičiuojant nuo pirmiau minėtos datos, mokesčio, taikomo autorinio atlyginimo mokėjimams kitos valstybės narės asocijuotai bendrovei arba valstybės narės asocijuotos bendrovės nuolatinei buveinei, esančiai kitoje valstybėje narėje, tarifas negali viršyti 10 %. Per pirmuosius 4 iš 6 pereinamojo laikotarpio metų, mokesčio, taikomo palūkanų mokėjimams kitos valstybės narės asocijuotai bendrovei arba valstybės narės asocijuotos bendrovės nuolatinei buveinei, esančiai kitoje valstybėje narėje, tarifas negali viršyti 10 %; o per likusius dvejus metus mokesčio už tokių palūkanų mokėjimus tarifas negali viršyti 5 %.

    Ispanijai ir Čekijos Respublikai leidžiama tik autorinio atlyginimo mokėjimui netaikyti 1 straipsnio nuostatų iki Direktyvos 2003/48/EB 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos taikymo datos. Per 6 pereinamojo laikotarpio metus, skaičiuojant nuo pirmiau minėtos datos, mokesčio, taikomo autorinio atlyginimo mokėjimams kitos valstybės narės asocijuotai bendrovei arba valstybės narės asocijuotos bendrovės nuolatinei buveinei, esančiai kitoje valstybėje narėje, tarifas negali viršyti 10 %. Slovakijai leidžiama tik autorinio atlyginimo mokėjimui netaikyti 1 straipsnio nuostatų dvejų metų pereinamuoju laikotarpiu, pradedant skaičiuoti nuo 2004 m. gegužės 1 d.

    Tačiau šių pareinamųjų taisyklių taikymas priklauso nuo to, ar, remiantis dvišalėmis sutartimis tarp Čekijos Respublikos, Graikijos, Ispanijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Portugalijos ar Slovakijos ir kitų valstybių narių, nėra nuolat taikomi mažesni mokesčių tarifai nei nurodyti 1, 2 ir 3 pastraipose. Prieš šioje dalyje minimų pereinamųjų laikotarpių pabaigą, Taryba, gavusi Komisijos pasiūlymą, gali vienbalsiai nuspręsti pratęsti minėtuosius pereinamuosius laikotarpius.

    2.  Kai valstybės narės bendrovė arba šioje valstybėje narėje esanti valstybės narės bendrovės nuolatinė buveinė:

     gauna palūkanas arba autorinį atlyginimą iš Graikijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos arba Portugalijos asocijuotos bendrovės,

     gauna autorinį atlyginimą iš Čekijos Respublikos, Ispanijos ar Slovakijos asocijuotos bendrovės,

     gauna palūkanas arba autorinį atlyginimą iš valstybės narės asocijuotos bendrovės nuolatinės buveinės, esančios Graikijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje arba Portugalijoje,

     arba

     gauna autorinį atlyginimą iš valstybės narės asocijuotos bendrovės nuolatinės buveinės, esančios Čekijos Respublikoje, Ispanijoje ar Slovakijoje,

    pirmoji valstybė narė leidžia atskaityti Čekijos Respublikoje, Graikijoje, Ispanijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Portugalijoje ar Slovakijoje pagal 1 dalį sumokėto toms pajamoms taikomo mokesčio sumą iš tas pajamas gavusios bendrovės ar nuolatinės buveinės pajamų mokesčio.

    3.  2 dalyje nurodyta atskaitoma suma neturi viršyti mažesnės iš:

    a) Čekijos Respublikoje, Graikijoje, Ispanijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Portugalijoje ar Slovakijoje mokėtino mokesčio, taikomo šioms pajamoms, remiantis 1 dalimi, arba

    b) to prieš atskaitymą apskaičiuoto pajamų mokesčio, taikomo palūkanas ar autorinį atlyginimą gavusios bendrovės ar nuolatinės buveinės pajamoms, dalies, kuri yra priskiriama tiems mokėjimams pagal valstybės narės, kuriai bendrovė priklauso arba kurioje yra nuolatinė buveinė, vidaus teisę.

    ▼B

    7 straipsnis

    Įgyvendinimas

    1.  Valstybės narės priima reikalingus įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įsigalioję ne vėliau kaip iki 2004 m. sausio 1 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

    Valstybės narės, priimdamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo metodus nustato valstybės narės.

    2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus ir lentelę, parodančią, kaip šios direktyvos nuostatos atitinka priimtus nacionalinius teisės aktus.

    8 straipsnis

    Peržiūrėjimas

    Iki 2006 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Tarybai ataskaitą apie šios direktyvos veikimą, ypač siekiant išplėsti jos veikimo sritį, apimant bendroves ir įmones nepaminėtas 3 straipsnyje ir priede.

    9 straipsnis

    Atribojimas

    Ši direktyva neturi įtakos nacionalinių ar sutartyse įtvirtintų nuostatų, išeinančių už šios direktyvos nuostatų ribų ir siekiančių panaikinti ar sušvelninti dvigubą palūkanų ar autorinio atlyginimo apmokestinimą, taikymui.

    10 straipsnis

    Įsigaliojimas

    Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

    11 straipsnis

    Adresatai

    Ši direktyva skirta valstybėms narėms.




    PRIEDAS

    Bendrovių, kurias apima direktyvos 3 straipsnio a dalis, sąrašas

    a) Bendrovės, pagal Belgijos įstatymus žinomos kaip „naamloze vennootschap/société anonyme“, „commanditaire vennootschap op aandelen/société en commandite par actions“, „besloten vennootschap met beperkte aansprakelijkheid/société privée à responsabilité limitée“, ir viešosios teisės subjektai, kurie veikia pagal privatinę teisę;

    ▼M3

    aa) bendrovės, pagal Bulgarijos įstatymus žinomos kaip „събирателното дружество“, „командитното дружество“, „дружеството с ограничена отговорност“, „акционерното дружество“, „командитното дружество с акции“, „кооперации“, „кооперативни съюзи“, „държавни предприятия“, įsteigtos pagal Bulgarijos įstatymus ir vykdančios komercinę veiklą;

    ab) bendrovės, pagal Rumunijos įstatymus žinomos kaip„societăți pe acțiuni“, „societăți în comandită pe acțiuni“, „societăți cu răspundere limitată“.

    ▼B

    b) bendrovės, pagal Danijos įstatymus žinomos kaip „aktieselskab“ ir „anpartsselskab“;

    c) bendrovės, pagal Vokietijos įstatymus žinomos kaip „Aktiengesellschaft“, „Kommanditgesellschaft auf Aktien“, „Gesellschaft mit beschränkter Haftung“ ir „bergrechtliche Gewerkschaft“;

    d) bendrovės, pagal Graikijos įstatymus žinomos kaip „ανώνυμη εταιερiα“;

    e) bendrovės, pagal Ispanijos įstatymus žinomos kaip „sociedad anónima“, „sociedad comanditaria por acciones“, „sociedad de responsabilidad limitada“, ir viešosios teisės subjektai, kurie veikia pagal privatinę teisę;

    f) bendrovės, pagal Prancūzijos įstatymus žinomos kaip „société anonyme“, „société en commandite par actions“, „société à responsabilité limitée“, ir viešosios pramoninio bei komercinio pobūdžio įstaigos ir įmonės;

    g) bendrovės, pagal Airijos teisę žinomos kaip „public companies limited by shares or by guarantee“, „private companies limited by shares or by guarantee“, įstaigos, įregistruotos pagal „Industrial and Provident Societies Acts“, arba „building societies“, įregistruotos pagal „Building Societies Acts“;

    h) bendrovės, pagal Italijos įstatymus žinomos kaip „società per azioni“, „societa in accomandita per azioni“, „società a responsabilità limitata“, ir viešosios bei privačios įmonės, užsiimančios pramonine ir komercine veikla;

    i) bendrovės, pagal Liuksemburgo įstatymus žinomos kaip „société anonyme“, „société en commandite par actions“ ir „société à responsabilité limitée“;

    j) bendrovės, pagal Olandijos įstatymus žinomos kaip „naamloze vennootschap“ ir „besloten vennootschap met beperkte aansprakelijkheid“;

    k) bendrovės, pagal Austrijos įstatymus žinomos kaip „Aktiengesellschaft“ ir „Gesellschaft mit beschränkter Haftung“;

    l) komercinės bendrovės arba civilinės komercinės formos bendrovės, kooperatyvai ir viešosios įmonės, įsteigtos pagal Portugalijos įstatymus;

    m) bendrovės, pagal Suomijos įstatymus žinomos kaip „osakeyhtiö/aktiebolag“, „osuuskunta/andelslag“, „säästöpankki/sparbank“ ir „vakuutusyhtiö/försäkringsbolag“;

    n) bendrovės, pagal Švedijos įstatymus žinomos kaip „aktiebolag“ ir „försäkringsbolag“;

    o) bendrovės, įsteigtos pagal Jungtinės Karalystės įstatymus;

    ▼M2

    p) įmonės pagal Čekijos teisę vadinamos: „akciová společnost“, „společnost s ručením omezeným“, „veřejná obchodní společnost“, „komanditní společnost“, „družstvo“;

    q) įmonės pagal Estijos teisę vadinamos: „täisühing“, „usaldusühing“, „osaühing“, „aktsiaselts“, „tulundusühistu“;

    r) įmonės pagal Kipro teisę vadinamos: įmonės pagal Bendrovių įstatymą, viešieji juridiniai asmenys ir bet kuri kita organizacija, kuri yra laikoma įmone pagal pajamų mokesčio įstatymus;

    s) įmonės, pagal Latvijos teisę vadinamos: „akciju sabiedrība“, „sabiedrība ar ierobežotu atbildību“;

    t) pagal Lietuvos įstatymus įsteigtos įmonės;

    u) įmonės pagal Vengrijos teisę vadinamos: „közkereseti társaság“, „betéti társaság“, „közös vállalat“, „korlátolt felelősségű társaság“, „részvénytársaság“, „egyesülés“, „közhasznú társaság“, „szövetkezet“;

    v) įmonės pagal Maltos teisę vadinamos: „Kumpaniji ta' Responsabilita' Limitata“, „Soċjetajiet in akkomandita li l-kapital tagħhom maqsum f'azzjonijiet“;

    w) įmonės pagal Lenkijos teisę vadinamos: „spółka akcyjna“, „spółka z ograniczoną odpowiedzialnością“;

    x) įmonės pagal Slovėnijos teisę vadinamos: „delniška družba“, „komanditna delniška družba“, „komanditna družba“, „družba z omejeno odgovornostjo“, „družba z neomejeno odgovornostjo“;

    y) įmonės pagal Slovakijos teisę vadinamos: „akciová spoločnos“, „spoločnosť s ručením obmedzeným“, „komanditná spoločnos“, „verejná obchodná spoločnos“, „družstvo“;

    ▼M4

    z) bendrovės, pagal Kroatijos įstatymus žinomos kaip „dioničko društvo“, „društvo s ograničenom odgovornošću“ ir kitos pagal Kroatijos įstatymus įsteigtos bendrovės, kurioms taikomas Kroatijos bendrovių pelno mokestis.



    ( 1 ) OL L 157, 2003 6 26, p. 38.

    Top