1

Apeliaciniu skundu Enercon GmbH (toliau – Enercon) prašo panaikinti Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Gamesa Eólica /VRDT – Enercon (Laipsniškai kintantys žali atspalviai) (T‑245/12, EU:T:2013:588, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo šis teismas panaikino 2012 m. kovo 1 d. Vidaus rinkos derinimo tarybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 260/2011‑1), susijusį su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp Gamesa Eólica SL ir Enercon (toliau – ginčijamas sprendimas).

2

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnyje numatyta:

„Tokį apeliacinį skundą turi teisę paduoti bet kuri šalis, kurios reikalavimai visiškai ar iš dalies nebuvo patenkinti. Tačiau įstojusios į bylą šalys, išskyrus valstybes nares ir Sąjungos institucijas, apeliacinį skundą gali paduoti tik tais atvejais, kai Bendrojo Teismo sprendimas joms turi tiesioginės įtakos.“

3

Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Procedūros [VRDT] apeliacinėje taryboje šalys, kitos nei ieškovas, gali dalyvauti Bendrojo Teismo byloje kaip įstojantys į bylą asmenys, atsakydami į ieškinį tinkama forma ir per nustatytą terminą.“

4

Procedūros reglamento 135 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:

„Tarnyba ir procedūros Apeliacinėje taryboje šalys, kitos nei ieškovas, per du mėnesius nuo ieškinio įteikimo pateikia atsakymus į ieškinį.“

5

2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1) 7 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Neregistruojami šie žymenys:

<…>

<…>“

6

2003 m. sausio 30 d. VRDT įregistravo toliau pateikiamą Enercon žymenį kaip Bendrijos prekių ženklą Nr. 2 346 542 (toliau – ginčijamas prekių ženklas):

7

Prekės, kurioms buvo prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 7 klasei ir atitinka šį aprašymą: „Vėjo energijos konverteriai ir jų dalys“.

8

Registracijos paraiškos anketoje minėtas prekių ženklas buvo nurodytas kaip „spalvinis prekių ženklas“.

9

2009 m. kovo 26 d.Gamesa Eólica SL (toliau – Gamesa) pateikė prašymą pripažinti ginčijamo prekių ženklo registraciją negaliojančia. 2010 m. gruodžio 8 d. VRDT anuliavimo skyrius šį prašymą patenkino remdamasis Reglamento Nr. 207/2009 52 straipsnio 1 dalies a punktu, siejamu su šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punktu.

10

VRDT pirmoji apeliacinė taryba ginčijamu sprendimu patenkino Enercon apeliaciją dėl minėto Anuliavimo skyriaus sprendimo ir, be kita ko, nurodė, kad ginčijamą prekių ženklą sudaro vaizdinis žymuo, sudarytas iš dvimatės spalvotos formos, ir kad jis turi pakankamą skiriamąjį požymį.

11

Ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2012 m. birželio 4 d., Gamesa prašė panaikinti ginčijamą sprendimą. Savo ieškinį ji grindė trimis pagrindais. Pirmasis pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu, nes VRDT apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, kad ginčijamas prekių ženklas, kuris yra spalvinis prekių ženklas, yra vaizdinis ir turi skiriamąjį požymį. Antrasis pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 207/2009 62 straipsnio ir funkcinio tęstinumo principo pažeidimu. Trečiasis pagrindas susijęs su minėto reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu, nes ši taryba neatsižvelgė į Enercon nesąžiningumą pateikiant ginčijamo prekių ženklo registracijos paraišką.

12

Atmetęs antrąjį Gamesa nurodytą pagrindą Bendrasis Teismas pritarė pirmajam pagrindui nurodydamas, kad minėta taryba rėmėsi klaidingu ginčijamo prekių ženklo pobūdžio ir požymių suvokimu ir padarė vertinimo klaidą, kai nusprendė, kad ginčijamas prekių ženklas yra ne spalvinis prekių ženklas, o dvimatis vaizdinis prekių ženklas, kuriame yra spalvų, ir panaikino ginčijamą sprendimą. Konstatavęs šią vertinimo klaidą, susijusią su ginčijamo prekių ženklo pobūdžiu, Bendrasis Teismas nenagrinėjo šio prekių ženklo skiriamojo požymio.

13

Enercon Teisingumo Teismo prašo:

14

VRDT Teisingumo Teismo prašo:

15

Gamesa Teisingumo Teismo prašo:

16

Teisingumo Teismo procedūros reglamento 181 straipsnyje numatyta: jeigu visas pagrindinis ar priešpriešinis apeliacinis skundas arba jo dalis yra akivaizdžiai nepriimtina arba akivaizdžiai nepagrįsta, Teismas gali bet kuriuo metu vadovaudamasis teisėjo pranešėjo siūlymu ir išklausęs generalinį advokatą nuspręsti motyvuota nutartimi visiškai arba iš dalies atmesti apeliacinį skundą.

17

Grįsdama apeliacinį skundą, apeliantė remiasi dviem pagrindais. Pirmasis pagrindas susijęs su jos teisių į nuosavybę pažeidimu dėl tinkamo teisminio proceso nebuvimo ir su proceso taisyklių pažeidimu. Antrasis pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu.

18

Gamesa nurodo, kad šis apeliacinis skundas yra nepriimtinas, nes Enercon, nepateikusi atsakymo į ieškinį, atsisakė galimybės įstoti į bylą Bendrajame Teisme.

19

Enercon atsikerta, kad atsakymo į ieškinį pateikimas pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį nėra vienintelis būdas šaliai įstoti į bylą Bendrajame Teisme. Reikia atsižvelgti į tai, kad Enercon pritarė proceso kalbai ir Bendrajame Teisme pateikė savo atstovo įgaliojimus. Enercon nurodo, kad skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas ją nurodė kaip vieną iš šalių, kad VRDT ją taip pat paminėjo savo reikalavimuose ir kad jos ir Teisingumo Teismo susirašinėjimas po šio apeliacinio skundo pateikimo liudija, jog Teisingumo Teismas šį apeliacinį skundą laiko priimtinu.

20

VRDT aiškiai nesuformulavo pastabų dėl šio apeliacinio skundo priimtinumo. Tačiau, kalbėdama apie pagrindą, susijusį su teisių į gynybą pažeidimu, ji nurodė, kad apeliantė pati nusprendė nepateikti atsakymo į ieškinį, numatyto minėto procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalyje.

21

Pagal Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnio antrą pastraipą apeliacinį skundą gali paduoti bet kuri pagal visus savo reikalavimus arba jų dalį bylą pralaimėjusi šalis. Tačiau įstojusios į bylą šalys, išskyrus valstybes nares ir Sąjungos institucijas, apeliacinį skundą gali paduoti tik tais atvejais, kai Bendrojo Teismo sprendimas joms turi tiesioginės įtakos.

22

Iš Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalies matyti, kad procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis, kita nei ieškovas, turi būti pateikusi atsakymą į ieškinį tinkama forma ir per nustatytą terminą, kad galėtų dalyvauti Bendrojo Teismo byloje kaip įstojęs į bylą asmuo.

23

Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 135 straipsnio 1 dalį VRDT ir procedūros Apeliacinėje taryboje šalys, kitos nei ieškovas, per du mėnesius nuo ieškinio įteikimo pateikia atsakymus į ieškinį.

24

Šioje byloje neginčijama, kad apeliantė Bendrajam Teismui nepateikė atsakymo ieškinį, kuris jai buvo įteiktas, ir kad Enercon šiam teismui pateikė tik jos advokatui suteiktus įgaliojimus bei laišką, kuriuo pritariama kalbų vartojimo tvarkai. Todėl neturėtų būti laikoma, kad ji pateikė atsakymą į ieškinį tinkama forma ir per nustatytą terminą. Be to, Bendrojo Teismo sprendime ji buvo paminėta tik kaip „kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis“.

25

Taigi reikia manyti, kad Enercon nedalyvavo byloje Bendrajame Teisme, kaip tai suprantama pagal šio teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį, visų pirma dėl to, kad ji nepateikė savo pačios reikalavimų ir nenurodė, kad palaiko vienos arba kitos šalies reikalavimus. Taigi ji neįgijo Bendrajame Teisme įstojusios į bylą šalies statuso ir todėl negali pagal Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnio antrą pastraipą pateikti apeliacinio skundo dėl skundžiamo sprendimo. Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad Teisingumo Teismo tarnybų ir apeliantės susirašinėjimas visiškai neleidžia iš anksto manyti, kad pastarosios pateiktas skundas yra priimtinas.

26

Iš to matyti, kad šis apeliacinis skundas yra akivaizdžiai nepriimtinas.

27

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 137 straipsnį, taikomą apeliacinėse bylose pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas sprendime arba nutartyje, kuriais užbaigiamas procesas. Pagal to paties reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taip pat taikomą apeliacinėse bylose pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

28

Kadangi Gamesa prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas tik iš apeliantės ir ši pralaimėjo bylą, apeliantė turi padengti savo ir Gamesa patirtas bylinėjimosi išlaidas. VRDT turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nutaria: