2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis
P7_TC1-COD(2008)0241

Europos Parlamento pozicija, priimta 2011 m. vasario 3 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/…/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)	2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (4) reikia padaryti esminių pakeitimų. Dėl aiškumo ta direktyva turėtų būti išdėstyta nauja redakcija.

(2)

Visų pirma, Sąjungos aplinkos apsaugos politikos tikslai – išsaugoti, apsaugoti ir gerinti aplinkos būklę, saugoti žmonių sveikatą bei apdairiai ir racionaliai naudoti gamtinius išteklius. Ta politika grindžiama atsargumo principu ir principais, jog reikėtų imtis prevencinių veiksmų, kad žala aplinkai pirmiausia būtų atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, ir kad žalą atlygintų teršėjas.

(3)

Aplinkos ir tvarios plėtros Bendrijos politikos krypčių ir veiksmų programoje (Penktojoje aplinkosaugos veiksmų programoje) (5) nurodoma, kad, siekiant tvarios plėtros, reikia iš esmės keisti dabartinius plėtotės, gamybos, vartojimo ir elgsenos modelius, bei pritariama tam, kad, inter alia, būtų sumažinama gamtinių išteklių naudojimo atliekų bei užtikrinama taršos prevencija. Joje nurodoma, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekos (toliau - EEĮ atliekos) yra viena svarbiausių reguliuotinų sričių, turint omenyje atliekų prevencijos, naudojimo ir saugaus jų šalinimo principų taikymą.

(4)

Šia direktyva papildomi bendrieji ES atliekų tvarkymo teisės aktai, kaip antai 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų (6). Joje pateikiamos nuorodos į minėtos direktyvos terminų apibrėžtis, įskaitant atliekų ir bendros atliekų tvarkymo veiklos apibrėžtis. Direktyvoje 2008/98/EB dėl atliekų pateikta atliekų surinkimo apibrėžtis apima preliminarų atliekų rūšiavimą ir preliminarų jų saugojimą tam, kad jos būtų nuvežtos į atliekų apdorojimo įrenginius. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB, nustatančia ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (7), nustatyta su energija susijusių gaminių ekologinio projektavimo reikalavimų nustatymo sistema ir numatyta galimybė nustatyti specialius energiją vartojančių gaminių, kuriems taip pat gali būti taikoma ši direktyva, ekologinio projektavimo reikalavimus. Direktyva 2009/125/EB ir pagal ją priimtos įgyvendinimo priemonės nedaro poveikio Sąjungos atliekų tvarkymo teisės aktams. 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/95/EB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (8) reikalaujama visoje elektros ir elektroninėje įrangoje (toliau - EEĮ), kuriai taikoma ta direktyva, draudžiamas medžiagas pakeisti kitomis medžiagomis.

(5)	Direktyvoje 2008/98/EB numatyta, kad specialios taisyklės ypatingais atvejais arba taisyklės, papildančios tą Direktyvą dėl konkrečių kategorijų atliekų tvarkymo gali būti nustatytos atskiromis direktyvomis.

(6)

Rinkai plečiantis ir dar labiau trumpėjant naujovių diegimo ciklams įranga keičiama sparčiau, todėl EEĮ atliekų srautas sparčiai didėja. Nors Direktyva 2002/95/EB veiksmingai prisidedama prie pavojingų medžiagų kiekio mažinimo naujoje EEĮ, pavojingų medžiagų, tokių kaip gyvsidabris, kadmis, švinas, šešiavalentis chromas ir polichlorinti bifenilai (PCB), ir ozono sluoksnį ardančių medžiagų EEĮ atliekose bus randama dar daug metų. Tvarkant atliekas didžiausią susirūpinimą kelia pavojingų EEĮ komponentų turinys bei tai, kad EEĮ atliekos yra nepakankamai perdirbamos. Dėl nepakankamo perdirbimo būtų netenkama vertingų išteklių.

(7)

Šia direktyva siekiama prisidėti prie tvarios gamybos ir vartojimo visų pirma užkertant kelią EEĮ atliekoms, taip pat taip EEĮ atliekas pakartotinai naudojant, perdirbant ir kitaip naudojant, kad sumažėtų šalinamų atliekų apimtys , būtų veiksmingiau naudojami ištekliai ir atgaunamos strateginės žaliavos . Šia direktyva taip pat siekiama gerinti visų veiklos vykdytojų, dalyvaujančių visuose EEĮ gyvavimo ciklo etapuose, kaip antai, gamintojų, platintojų ir vartotojų, ypač tų veiklos vykdytojų, kurie tiesiogiai susiję su EEĮ atliekų surinkimu ir apdorojimu, aplinkos apsaugos veiklą. Dėl įvairiose šalyse skirtingai taikomo gamintojo atsakomybės principo visų pirma gali iš esmės skirtis ekonominės veiklos vykdytojų finansinė našta. Dėl skirtingų EEĮ atliekų tvarkymo nacionalinių strategijų neįmanoma veiksmingai įgyvendinti atliekų perdirbimo politikos. Todėl esminius kriterijus reikėtų nustatyti Sąjungos lygiu ir parengti suderintus EEĮ atliekų surinkimo ir tvarkymo standartus.

(8)

Kadangi veiksmų, kurių reikia imtis, tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi dėl problemos masto tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(9)

Šios direktyvos nuostatos turėtų būti taikomos produktams ir gamintojams neatsižvelgiant į pardavimo būdą, įskaitant nuotolinį ir elektroninį pardavimą. Šiuo atžvilgiu, siekiant, kad kitiems platinimo kanalams dėl šios direktyvos netektų padengti su EEĮ atliekomis susijusių išlaidų, kai įranga buvo parduota nuotoliniu arba elektroniniu būdu, nuotolinio arba elektroninio pardavimo kanalus naudojančių gamintojų ir platintojų pareigos turėtų būti kiek įmanoma vienodesnės ir įgyvendinamos vienodai.

(10)

Ši direktyva turėtų apimti visą vartotojų naudojamą EEĮ bei profesionaliems naudotojams skirtą EEĮ. Ši direktyva turėtų būti taikoma nederant poveikio Sąjungos teisės aktams dėl saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, ginantiems visus su EEĮ atliekomis susiduriančius subjektus, bei nedarant poveikio konkretiems Sąjungos atliekų tvarkymą reglamentuojantiems teisės aktams, visų pirma 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų (9), ir Sąjungos gaminių projektavimo teisės aktams, visų pirma Direktyvai 2005/32/EB. Į šios direktyvos taikymo sritį neturėtų būti įtraukti dideli stacionarūs įrengimai, nes jie stacionariai įrengiami ir naudojami konkrečioje vietoje, juos sumontuoja ir išmontuoja specialistai, todėl jie priskiriami kontroliuojamų atliekų srautui. Stacionarūs dideli pramoniniai įtaisai, kurie įrengiami ir naudojami specifinėje vietoje, taip pat neturėtų būti įtraukti į šios direktyvos taikymo sritį. Taip pat nereikėtų įtraukti ir mobiliųjų mašinų, kurias naudoja tik profesionalūs naudotojai, nes jas taip pat išmontuoja ir šalina specialistai, todėl jos priskiriamos kontroliuojamų atliekų srautui. Taip pat į taikymo sritį neturėtų būti įtraukti fotovoltiniai moduliai, kuriuos taip pat sumontuoja bei išmontuoja specialistai ir kuriais iš esmės padedama siekti atsinaujinančios energijos tikslo ir mažinti CO2 kiekį. Be to, saulės energetikos pramonės atstovai sudarė savanorišką aplinkos apsaugos susitarimą, kuriame numatė tikslą perdirbti 85 % fotovoltinių modulių. Komisija turėtų patikrinti, ar pagal tą susitarimą siekiama bent lygiaverčių, palyginti su šia direktyva rezultatų, ir ar šis susitarimas apima visas rinkai pateiktus fotovoltinius modulius, ir, prireikus, turėtų, remdamasi ataskaita, pateikti pasiūlymą įtraukti fotovoltinius modulius į direktyvos taikymo sritį.

(11)	Šia direktyva nustatoma gamintojo atsakomybė yra viena iš priemonių skatinti EEĮ kūrimą ir gamybą visapusiškai įvertinant ir skatinant jos remontą, galimybę ją modernizuoti, pakartotinai naudoti, išardyti ir perdirbti.

(12)

Siekdamos užtikrinti grąžinant ir tvarkant EEĮ atliekas dalyvaujančio platintojo personalo saugumą ir sveikatą, valstybės narės, remdamosi nacionalinės ir Sąjungos teisės aktais dėl saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, turėtų nustatyti sąlygas, kuriomis platintojai gali atsisakyti priimti grąžinamas atliekas.

(13)

Siekiant užtikrinti specialų EEĮ atliekų apdorojimą ir perdirbimą, keliama būtina sąlyga – jas rinkti atskirai ir ši sąlyga yra būtina siekiant Sąjungoje užtikrinti pasirinktą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį. Vartotojai turi aktyviai prisidėti prie sėkmingo tokių atliekų surinkimo ir turėtų būti skatinami grąžinti EEĮ atliekas. Šiuo tikslu EEĮ atliekas grąžinti turėtų būti įdiegti tinkami įrenginiai, įskaitant surinkimo punktus viešose vietose, kad privatūs namų ūkiai galėtų grąžinti atliekas bent nemokamai. Siekiant užtikrinti sėkmingą EEĮ atliekų surinkimą ir apdorojimą svarbus vaidmuo tenka visiems platintojams , savivaldybėms ir perdirbėjams, todėl jiems turėtų būti taikomi šioje direktyvoje nustatyti reikalavimai .

(14)

Kad Sąjungoje būtų pasiektas pasirinktas apsaugos lygis ir suderinti aplinkos apsaugos tikslai, valstybės narės turėtų patvirtinti atitinkamas priemones, kad EEĮ atliekos būtų kuo rečiau šalinamos kaip nerūšiuotos komunalinės atliekos ir būtų pasiektas aukštas atskiro EEĮ atliekų surinkimo lygis. Siekiant užtikrinti, kad valstybės narės siektų sukurti veiksmingas tokių atliekų surinkimo sistemas, turėtų būti reikalaujama, kad jose būtų pasiektas aukštas EEĮ atliekų, visų pirma šaldymo ir užšaldymo įrenginių, kuriuose yra ozono sluoksnį ardančių medžiagų ir fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, surinkimo lygis atsižvelgiant į didelį jų poveikį aplinkai ir į 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (10) ir 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 842/2006 dėl tam tikrų fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (11) įtvirtintas pareigas. Į poveikio vertinimą įtraukti duomenys rodo, kad jau atskirai surenkama 65 % rinkai pateiktos EEĮ, tačiau gali būti, kad daugiau nei pusė surinktos įrangos netinkamai apdorojama ir neteisėtai eksportuojama arba ji tinkamai apdorojama, tačiau nepranešama apie apdorotus kiekius . Todėl prarandama vertingų antrinių žaliavų, blogėja aplinkos būklė ir pateikiami nenuoseklūs duomenys . Siekiant išvengti tokių problemų reikia nustatyti ambicingą atliekų surinkimo normą , įpareigoti visus subjektus, kurie surenka EEĮ atliekas, užtikrinti aplinkai nekenksmingą jų tvarkymą ir pranešti apie surinktus, tvarkytus ir apdorotus kiekius. Labai svarbu, kad valstybės narės užtikrintų veiksmingą šios direktyvos įgyvendinimą, ypač iš Sąjungos išvežamos naudotos EEĮ kontrolę.

(15)

Specialus EEĮ atliekų apdorojimas būtinas siekiant, kad teršalai nepasklistų į perdirbtą medžiagą ar atliekų srautą. Toks apdorojimas yra veiksmingiausia priemonė užtikrinti, kad bus laikomasi pasirinkto Sąjungos aplinkos apsaugos lygio. Bet kuri organizacija ar įmonė, vykdanti atliekų surinkimo, perdirbimo ar apdorojimo operacijas, turėtų laikytis minimalių standartų, kad būtų išvengta neigiamo EEĮ atliekų tvarkymo poveikio aplinkai. Turėtų būti naudojami geriausi prieinami apdorojimo, naudojimo ir perdirbimo būdai, su sąlyga, kad jais užtikrinama žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga. Geriausi prieinami apdorojimo, naudojimo ir perdirbimo būdai gali būti išsamiau apibrėžiami 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (12) nustatyta tvarka.

(16)

2009 m. sausio 19 d. Atsirandančių ir naujai nustatomų sveikatos pavojų mokslinis komitetas nuomonėje „Nanotechnologijos produktų rizikos vertinimas“ nurodė, kad atliekų etape ir perdirbimo metu galima susidurti su nanomedžiagomis, kurios tvirtai integruotos į dideles sistemas, pvz., elektronines grandines. Siekiant kontroliuoti pavojų žmogaus sveikatai ir aplinkai, kurį gali kelti nanomedžiagų turinčių EEĮ atliekų tvarkymas, gali būti reikalingas atrankinis apdorojimas. Komisija turėtų įvertinti, ar atitinkamoms nanomedžiagoms turėtų būti taikomas atrankinio apdorojimo reikalavimas.

(17)

Prireikus, pirmumo teisė turėtų būti teikiama pakartotiniam EEĮ atliekų ir jų komponentų, smulkių sudedamųjų dalių ir komplektavimo gaminių naudojimui. Kai pakartotinis naudojimas yra nepageidautinas, visos atskirai surinktos EEĮ atliekos turėtų būti siunčiamos naudoti; šio proceso metu turi būti atliekamas aukšto lygio jų perdirbimas ir naudojimas. Be to, gamintojai turėtų būti skatinami integruoti perdirbtą medžiagą į naują įrangą.

(18)

Šioje direktyvoje apibrėžtos normos atliekų naudojimui, parengimui pakartotinai naudoti ir perdirbimui gali būti taikomi tik tuo atveju, jei toks naudojimas, parengimas pakartotinai naudoti arba perdirbimas neprieštarauja kitiems šiai įrangai taikomiems Sąjungos ir nacionalinės teisės aktams. Tinkamo įrangos atliekų naudojimo ir parengimo dar kartą naudoti ir perdirbti užtikrinimas yra svarbus patikimam išteklių valdymui ir jis optimizuos išteklių tiekimą.

(19)	Pagrindiniai EEĮ atliekų tvarkymo finansavimo principai turi būti nustatyti Sąjungos lygiu, o finansavimo planai turi padėti užtikrinti aukštą atliekų surinkimo lygį ir įgyvendinti gamintojo atsakomybės principą.

(20)

Privačių namų ūkių EEĮ naudotojams turėtų būti sudaryta galimybė bent nemokamai grąžinti EEĮ atliekas. Todėl gamintojai turėtų finansuoti ▐ atliekų surinkimą iš surinkimo įrenginių, taip pat EEĮ atliekų apdorojimą, naudojimą ir šalinimą. Siekdamos išvengti neoptimalaus atskirai surinktų atliekų apdorojimo ir neteisėto eksporto, valstybės narės turėtų skatinti visus EEĮ atliekas tvarkančius suinteresuotus subjektus, kad šie prisidėtų prie šios direktyvos tikslų įgyvendinimo. Siekdamos, kad už EEĮ atliekų surinkimą pagal principą „teršėjas moka“ mokėtų ne eiliniai mokesčių mokėtojai, o EEĮ atliekų naudotojai, valstybės narės turėtų skatinti gamintojus apdoroti visas surinktas EEĮ atliekas. Siekiant užtikrinti tinkamą apdorojimą EEĮ atliekų naudotojai turėtų būti atsakingi už tai, kad nebetinkamos naudoti EEĮ atliekos būtų nuvežtos į atliekų surinkimo įrenginius. Kad gamintojo atsakomybės samprata turėtų maksimalų efektą, kiekvienas gamintojas turėtų būti atsakingas už atliekų, gautų iš savo pagamintų produktų, tvarkymo finansavimą. Gamintojui turėtų būti leidžiama pasirinkti, kaip įgyvendinti šią pareigą – individualiai ar prisijungus prie kolektyvinio plano. Pateikdamas produktą į rinką kiekvienas gamintojas arba jo vardu veikianti trečioji šalis turėtų suteikti finansinę garantiją, kad neliktų „niekieno“ EEĮ atliekų produktų, kurių atliekų tvarkymo išlaidos tenka visuomenei ar kitiems gamintojams. Atsakomybę finansuoti „istorinių“ atliekų tvarkymą turėtų prisiimti visi esami gamintojai sudarydami kolektyvinius finansavimo planus, prie kurių proporcingai prisideda visi gamintojai, esantys rinkoje tuo metu, kai patiriama išlaidų. Į kolektyvinius finansavimo planus taip pat turėtų būti įtraukiami gamintojai, importuotojai ir nauji rinkos dalyviai, užimantys rinkos nišą arba gaminantys labai mažais kiekiais. ▐

(21)

Siekiant sėkmingai rinkti EEĮ atliekas, naudotojams būtina pranešti, kad reikalaujama EEĮ atliekas šalinti ne kaip nerūšiuotas komunalines atliekas, bet jas rinkti atskirai, taip pat priminti apie surinkimo sistemas bei jų vaidmenį tvarkant EEĮ atliekas. Tokia informacija reiškia, kad turėtų būti tinkamai pažymėta EEĮ, kuri gali patekti į šiukšlių dėžes arba panašias komunalinių atliekų surinkimo vietas.

(22)	Informacija apie komponentų ir medžiagų identifikavimą, kurią turi teikti gamintojai, yra svarbi skatinant EEĮ atliekų tvarkymą, ypač jų apdorojimą ir naudojimą arba perdirbimą.

(23)

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tikrinimo ir stebėsenos infrastruktūra leistų stebėti, ar teisingai įgyvendinama ši direktyva atsižvelgiant, inter alia, į 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2001/331/EB, nustatančią minimalius aplinkosauginių tikrinimų valstybėse narėse kriterijus (13).

(24)

Kad būtų galima stebėti, kaip įgyvendinami šios direktyvos tikslai, būtina informacija apie Sąjungos rinkai pateiktos EEĮ svorį bei EEĮ atliekų, surinktų laikantis šios direktyvos, surinkimo, pakartotinio naudojimo (kiek įmanoma nurodant ir neišardytų prietaisų galimo pakartotinio naudojimo), naudojimo arba perdirbimo ir eksportavimo lygį.

(25)	Valstybės narės gali pasirinkti įgyvendinti tam tikras šios direktyvos nuostatas leisdamos kompetentingoms institucijoms ir atitinkamų ekonomikos sektorių atstovams sudaryti susitarimus, su sąlyga, kad įvykdomi tam tikri reikalavimai. ▐

(26)

Siekiant sumažinti vidaus rinkos veikimo kliūtis, reikėtų sumažinti administravimo naštą suvienodinant registravimo ir ataskaitų teikimo reikalavimus bei išvengiant pakartotinių mokesčių už pakartotinį registravimą atskirose valstybėse narėse. Visų pirma, iš gamintojo neturėtų būti reikalaujama valstybėje narėje turėti juridinę buveinę norint gauti leidimą pateikti EEĮ į rinką toje valstybėje narėje. Užtektų, kad gamintojas turėtų vietinį juridinį atstovą, gyvenantį toje valstybėje narėje. Kad šis teisės aktas būtų praktiškai geriau vykdomas, valstybės narės turi turėti galimybę nustatyti už produktą atsakingą gamintoją ir atsekti tiekimo grandinę pradedant nuo galutinio platintojo. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad platintojas, kuris pateikia EEĮ į rinką pirmą kartą valstybės narės teritorijoje (prekyba Sąjungos viduje), sudarytų susitarimą su gamintoju arba rūpintųsi tos įrangos registracija ir finansuotų iš tos įrangos gaunamų EEĮ atliekų tvarkymą.

(27)

Siekiant šios direktyvos nuostatas pritaikyti prie techninės ir mokslo pažangos ir priimti kitas reikalingas priemones Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį dėl pereinamojo laikotarpio nuostatas, priedų tikslinimo, išsamių tikrinimo ir stebėjimo, kaip laikomasi reikalavimų, taisyklių, finansinių garantijų lygio apskaičiavimo minimalius reikalavimus bei metodus „labai mažo tūrio EEĮ atliekų“ ir „labai mažų įmonių, kurios veikia labai mažo ploto patalpose“ apibrėžties, registravimo ir ataskaitų teikimo formos, ataskaitų teikimo dažnumo ir šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitų teikimo taisyklių pakeitimų pritaikymo .

(28)	Pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų būti taikoma tik toms nuostatoms, kurios iš esmės skiriasi nuo ankstesnės direktyvos. Pareiga perkelti iš esmės nepakeistas nuostatas kyla pagal anksčiau priimtas direktyvas.

(29)	Šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, nustatytais nurodytų VI priedo B dalyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatomos priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą vengiant EEĮ atliekų susidarymo ir jų tvarkymo neigiamo poveikio arba tą poveikį mažinant, o taip pat mažinant bendrą neigiamą išteklių naudojimo poveikį bei veiksmingiau naudojant tuos išteklius pagal Direktyvos 2008/98/EB 1 ir 4 straipsnius . Pagal šią direktyvą reikalaujama, kad visi veiklos vykdytojai, susiję su produkto būvio ciklais, gerintų savo aplinkosaugos standartus, taip prisidedant prie tausios gamybos ir naudojimo.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Laikantis 3 dalies nuostatų, ši direktyva taikoma bet kokiai EEĮ .

2.   Ši direktyva taikoma nedarant poveikio reikalavimams, nustatytiems Sąjungos teisės aktuose dėl saugumo ir sveikatos apsaugos, dėl cheminių medžiagų, visų pirma 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančiam Europos cheminių medžiagų agentūrą (14), bei konkretiems Sąjungos teisės aktams, reglamentuojantiems atliekų tvarkymą arba produktų projektavimą.

3.   Ši direktyva netaikoma ▐:

a)	EEĮ, kuri būtina valstybių narių pagrindinių saugumo interesų apsaugai, įskaitant ginklus, amuniciją ir karo reikmenis, skirtus išskirtinai karo reikmėms;

b)	EEĮ, kuri išskirtinai suprojektuota kaip kitos rūšies įrangos, kuriai netaikoma ši direktyva, dalis ir kuri gali veikti tik kaip tos įrangos dalis; ▐

c)	dideliems stacionariems įrengimams;

d)	dideliems stacionariems pramoniniams įtaisams;

e)	ne keliais judantiems mechanizmams, skirtiems tik profesionaliems naudotojams;

f)	keleivinio ar krovininio transporto priemonėms;

g)	fotovoltiniams moduliams;

h)	volframinėms lemputėms;

i)	implantuotiems ar infekuotiems medicinos prietaisams.

Ne vėliau kaip … (15), o po to kas penkerius metus, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje analizuojama šios direktyvos taikymo sritis ir ypač klausimas, ar į jos taikymo sritį reikėtų įtraukti fotovoltinius modulius. Ataskaitoje dėl fotovoltinių modulių dalyje visų pirma įvertinami pasiekti veiksmingo surinkimo ir perdirbimo rodikliai. Jei tikslinga, Komisija, remdamasi ta ataskaita, pateikia pasiūlymą.

▐

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   elektros ir elektroninė įranga arba EEĮ– įranga, kuriai tinkamai veikti reikalinga elektros srovė arba elektromagnetiniai laukai, ir tokios srovės bei laukų generavimo, perdavimo ir matavimo įranga, ▐ skirta naudoti esant ne didesnei kaip 1 000 V kintamosios srovės įtampai ir ne didesnei kaip 1 500 V nuolatinės srovės įtampai;

b)   elektros ir elektroninės įrangos atliekos arba EEĮ atliekos– elektros arba elektroninė įranga, kuri yra atlieka pagal Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 1 punktą pateiktą apibrėžtį, įskaitant visus komponentus, smulkias sudedamąsias dalis ir komplektavimo gaminius, kurie laikomi išmetamo produkto dalimis;

c)     medicininis prietaisas –

EEĮ, kuriai taikomos 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų (16) arba 1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/79/EB dėl in vitro diagnostikos medicinos prietaisų (17);

d)   prevencija– kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 3 straipsnio 12 punkte;

e)   pakartotinis naudojimas– kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 3 straipsnio 13 punkte;

f)   parengimas pakartotinai naudoti– kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 3 straipsnio 16 punkte;

g)   perdirbimas– kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 3 straipsnio 17 punkte;

h)   naudojimas– kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 3 straipsnio 15 punkte;

i)   šalinimas– kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 3 straipsnio 19 punkte;

j)   apdorojimas– kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 3 straipsnio 14 punkte;

k)   gamintojas– fizinis arba juridinis asmuo, kuris, nepriklausomai nuo pardavimo būdo, įskaitant 1997 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 97/7/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su nuotolinės prekybos sutartimis (18), numatytas nuotolinio ryšio priemones:

Asmenys, kurie pagal bet kurias finansavimo sutartis teikia tik finansavimo paslaugas, nelaikomi gamintojais, išskyrus atvejus, kai jie veikia ir kaip gamintojai, kaip numatyta i – iii papunkčiuose;

l)   platintojas– tiekimo grandinėje veikiantis fizinis arba juridinis asmuo, kuris EEĮ tiekia rinkai;

m)   privačių namų ūkių EEĮ atliekos– EEĮ atliekos atsirandančios iš privačių namų ūkių ir iš komercinių, pramoninių, institucinių ir kitų šaltinių, kurios pagal savo pobūdį ir kiekį yra panašios į atliekas iš privačių namų ūkių, ir EEĮ atliekos, kurios galėjo būti naudojamos kaip EEĮ privačiuose namų ūkiuose ir kitoms privačių namų ūkių reikmėms;

n)   pavojingos atliekos– kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 3 straipsnio 2 punkte;

o)   finansavimo sutartis– paskolos, nuomos, išperkamosios nuomos arba atidėto mokėjimo sutartis ar susitarimas, susiję su bet kokia įranga, neatsižvelgiant į tai, ar šios sutarties ar susitarimo arba bet kurios antrinės sutarties ar susitarimo sąlygose numatyta, kad ši įranga bus ar gali būti perduodama kito asmens nuosavybėn;

p)   tiekimas rinkai– produkto, skirto platinti ar naudoti Sąjungos rinkoje, tiekimas vykdant komercinę veiklą už atlygį arba be jo;

q)   pateikimas į rinką– produkto tiekimas Sąjungos rinkai pirmą kartą;

r)   atskyrimas– apdirbimas rankiniu, mechaniniu, metalurginiu būdu arba apdorojimas cheminiu būdu taip, kad pavojingos medžiagos, preparatai ir sudedamosios dalys apdorojimo proceso pabaigoje sudarytų aiškiai atskiriamą atliekų srautą ar aiškiai atskiriamą atliekų srauto dalį. Medžiaga, preparatas arba sudedamoji dalis laikomi aiškiai atskiriamais, jei juos galima stebėti siekiant įrodyti, kad jie apdoroti aplinkai nekenksmingu būdu;

s)   surinkimas– kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 3 straipsnio 10 punkte;

t)   atskiras surinkimas– kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 3 straipsnio 11 punkte;

u)     dideli stacionarūs įrengimai –

tam tikri kelių tipų aparatų ir, tam tikrais atvejais, kitų prietaisai, kurie sumontuojami ir įrengiami nuolatiniam buvimui iš anksto nustatytoje vietoje. Apšvietimo prietaisai nepatenka į šią kategoriją;

v)     dideli stacionarūs pramoniniai įtaisai –

mechanizmų, įrenginių ir (arba) komponentų, skirtų naudoti kartu pramonėje tam tikrai funkcijai atlikti, junginiai, kuriuos įrengia specialistai ir kurie visą jų naudojimo laiką yra nuolatinėje vietoje;

w)     tik profesionaliems naudotojams skirti ne keliais judantys mechanizmai –

mechanizmai, kurių veikimui reikalingas mobilumas ar nuolatinis arba pusiau nuolatinis perkėlinėjimas tarp viena po kitos einančių stacionarių darbo vietų, arba mechanizmai, kurie dirba neperkeliami, tačiau kurie gali būti įrengti taip, kad galėtų būti lengviau perkelti iš vienos vietos į kitą;

x)     transporto priemonės –

transporto priemonės žmonių vežimui arba prekių gabenimui, pvz., automobiliai, autobusai, sunkvežimiai, tramvajai, traukiniai, laivai ir lėktuvai;

y)     fotovoltiniai moduliai –

tai tik fotovoltiniai moduliai, numatyti naudoti sistemoje, kuri skirta nuolatiniam naudojimui ir sukurta, sumontuota bei įrengta tam tikroje vietoje siekiant gauti elektros energiją viešaisiais, komerciniais ir asmeniniais tikslais.

4 straipsnis

Produktų projektavimas

Valstybės narės, laikydamosi Sąjungos produktus reglamentuojančių teisės aktų, įskaitant Direktyvą 2009/125/EB, skatina gamintojų ir perdirbėjų bendradarbiavimą bei skatina imtis priemonių, kuriomis skatinamas EEĮ projektavimas ir gamyba, visų pirma siekiant palengvinti EEĮ atliekų, jų komponentų ir medžiagų pakartotinį naudojimą, išmontavimą ir naudojimą. Tos priemonės neturi kliudyti rinkai tinkamai veikti. Tokiomis aplinkybėmis valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kad gamintojai, taikydami išskirtinius projektavimo ypatumus arba vykdydami gamybos procesus, neužkirstų kelio pakartotiniam EEĮ atliekų panaudojimui, išskyrus atvejus, kai tokie išskirtiniai projektavimo ypatumai ar gamybos procesai turi išskirtinių privalumų, pavyzdžiui, aplinkos apsaugos ir (arba) saugumo reikalavimų srityje. EEĮ atliekų pakartotinį naudojimą, išmontavimą ir naudojimą bei kenksmingų medžiagų išmetimo mažinimą palengvinantys ekologinio projektavimo reikalavimai laikantis Direktyvos 2009/125/EB įgyvendinimo priemones nustatomi ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d.

5 straipsnis

Atskiras surinkimas

1.    Kad būtų pasiektas aukštas atskiro EEĮ atliekų, ▐ šaldymo ir užšaldymo įrenginių, kuriuose yra ozono sluoksnį ardančių medžiagų ir fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių medžiagų, lempų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, ir mažų prietaisų atliekų surinkimo ir tinkamo visų tipų EEĮ atliekų apdorojimo lygis , valstybės narės užtikrina, kad visos EEĮ atliekos būtų surenkamos atskirai ir nebūtų maišomos su bendromis ar nerūšiuotomis buitinėmis atliekomis ir kad neapdorotos EEĮ atliekos nebūtų gabenamos į sąvartynus ar deginimo įrengimus .

2.   EEĮ atliekų, gautų iš privačių namų ūkių, atžvilgiu valstybės narės užtikrina, kad:

a)	būtų įdiegtos sistemos, leisiančios galutiniams atliekų turėtojams ir platintojams bent nemokamai grąžinti tokias atliekas. Valstybės narės, visų pirma atsižvelgdamos į gyventojų tankumą, užtikrina, kad būtų įrengti ir gyventojams prieinami reikalingi surinkimo įrenginiai;

b)

naują produktą pristatantiems platintojams tenka atsakomybė užtikrinti, kad tokias atliekas bus galima grąžinti platintojui bent nemokamai pagal principą „vienas už vieną“, jeigu įranga yra tokios pačios rūšies ir atlieka tokias pačias funkcijas kaip ir pristatytoji įranga. Valstybės narės gali nesilaikyti šios nuostatos, su sąlyga, kad jos užtikrina, jog dėl to galutiniam EEĮ atliekų turėtojui nebus sunkiau jų grąžinti ir kad galutinis turėtojas galės naudotis šiomis atliekų surinkimo sistemomis nemokamai. Pasinaudojusios šia nuostata valstybės narės apie tai praneša Komisijai;

c)	nedarant poveikio a ir b punktų nuostatoms, gamintojams leidžiama įdiegti ir tvarkyti individualias ir (arba) kolektyvines privačių namų ūkių EEĮ atliekų grąžinimo sistemas, jei jos atitinka šioje direktyvoje nustatytus tikslus;

d)	atsižvelgiant į Sąjungos sveikatos apsaugos ir saugumo standartus, EEĮ atliekos, kurios dėl užterštumo kelia grėsmę personalo saugumui ir sveikatai, pagal a ir b punktus gali būti nepriimamos. Tokioms EEĮ atliekoms valstybės narės parengia specialią tvarką.

Valstybės narės gali numatyti specialią EEĮ atliekų grąžinimo pagal a ir b punktus tvarką, jei įrangoje nėra pagrindinių komponentų arba įrangoje yra kitų nei EEĮ atliekų.

3.   Jei yra kitų nei privačių namų ūkių EEĮ atliekų, valstybės narės, nedarydamos poveikio 13 straipsniui, užtikrina, kad gamintojai arba jų vardu veikiančios trečiosios šalys pasirūpintų tokių atliekų surinkimu.

6 straipsnis

Surinktų EEĮ atliekų vežimas ir šalinimas

1.   Valstybės narės uždraudžia atskirai surinktų neapdorotų EEĮ atliekų šalinimą ir kontroliuoja, kaip laikomasi to draudimo .

2.   Valstybės narės užtikrina, kad atskirai surenkamos EEĮ atliekos būtų renkamos ir vežamos taip, kad jas būtų kuo lengviau pakartotinai naudoti bei perdirbti ir kad kuo geriau būtų izoliuojamos pavojingos medžiagos. Siekdamos kuo labiau padidinti pakartotinį visų prietaisų panaudojimą valstybės narės taip pat užtikrina, kad prieš bet kokį vežimą, naudojant surinkimo sistemas, surinkimo punktuose būtų galima atskirti pakartotinai naudojamus prietaisus nuo atskirai surinktų EEĮ atliekas.

7 straipsnis

Surinkimo normos

1.   Nedarydama poveikio 5 straipsnio 1 daliai, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad iki 2016 m. bus surenkama mažiausiai 85 % jos teritorijoje susikaupusių EEĮ atliekų .

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad 2012 m. EEĮ atliekų bus surenkama mažiausiai 4 kg vienam žmogui arba toks pats EEĮ atliekų svoris, kiek surinkta toje valstybėje narėje 2010 m., atsižvelgiant į tai, kuris kiekis yra didesnis.

Valstybės narės užtikrina, kad laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2016 m. surinktų EEĮ atliekų kiekis palaipsniui didėtų.

Valstybės narės gali nustatyti platesnio užmojo individualias surinkimo normas ir tokiu atveju apie tai praneša Komisijai.

Atliekų surinkimo normos turi būti pasiekiamos kasmet.

Ne vėliau kaip … (19) valstybės narės pristato Komisijai gerinimo planus.

2.     Siekdamos įrodyti, kad buvo pasiektas minimalus atliekų surinkimo lygis, valstybės narės užtikrina, kad atitinkami subjektai kasmet, laikydamiesi 16 straipsnio ir nesukeldami valstybėms narėms išlaidų, pateiktų informaciją apie EEĮ atliekas, kurios buvo:

a)	bet kurio subjekto paruoštos pakartotiniam naudojimui ar išsiųstos apdorojimo įrenginiams;

b)	grąžintos į surinkimo įrenginiams pagal 5 straipsnio 2 dalies a punktą;

c)	grąžintos platintojams pagal 5 straipsnio 2 dalies b punktą;

d)	atskirai surinktos gamintojų ar jų vardu veikiančių trečiųjų šalių; arba

e)	atskirai surinktos kitomis priemonėmis;

3.    Komisija, naudodamasi teise priimti deleguotus teisės aktus pagal 19 straipsnį bei laikydamasi 20 ir 21 straipsniuose nustatytų sąlygų gali laikotarpiui iki 2015 m. gruodžio 31 d. nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas, siekiant išspręsti sunkumus, kuriuos valstybės narės, įgyvendindamos 1 dalyje nustatytus tikslus, patiria dėl specialių nacionalinių aplinkybių.

4.    Ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d. Komisija, naudodamasi teise priimti deleguotus teisės aktus pagal 19 straipsnį bei laikydamasi 20 ir 21 straipsniuose nustatytų sąlygų, priima kiekvienoje valstybėje narėje susikaupusių EEĮ atliekų kiekio svorio vienetais nustatymo bendrą metodiką. Metodiką sudaro išsamios taisyklės dėl taikymo ir apskaičiavimo metodų, naudojamų patikrinti, ar laikomasi 1 dalyje nustatytų normų.

▐

5.   Remdamiesi Komisijos ataskaita ir prireikus kartu su ja pateiktu pasiūlymu ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamentas ir Taryba persvarsto atliekų surinkimo lygį ir 1 dalyje nurodytas planuojamas datas, siekdami nustatyti ir galimą šaldymo bei užšaldymo įrenginių ir lempų, įskaitant volframines lemputes, bei mažų prietaisų atliekų atskiro surinkimo normą.

8 straipsnis

Apdorojimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad visos atskirai surinktos EEĮ atliekos būtų apdorojamos.

Komisija ne vėliau kaip … (20) prašo Europos standartizacijos organizacijų parengti ir patvirtinti EEĮ atliekų surinkimo, saugojimo, transportavimo, apdorojimo, perdirbimo, taisymo ir paruošimo pakartotiniam naudojimui Europos standartus. Tie suderinti standartai turi atitikti naujausius pasiekimus.

Nuoroda į suderintus standartus skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

EEĮ atliekų surinkimas, saugojimas, transportavimas, apdorojimas, perdirbimas, taisymas ir paruošimas pakartotiniam naudojimui vykdomi siekiant išsaugoti žaliavas ir juos vykdant siekiama perdirbti EEĮ esančius vertingus išteklius, kad būtų užtikrintas geresnis prekių tiekimas Sąjungoje.

2.   Apdorojant atliekas, išskyrus tuos atvejus, kai jos parengiamos pakartotinai naudoti, bent pašalinami visi skysčiai ir vykdomas atrankinis apdorojimas, kaip numatyta III priede.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad gamintojai arba jų vardu veikiančios trečiosios šalys, naudodamiesi geriausiais prieinamais būdais, įdiegtų EEĮ atliekų naudojimo sistemas. Šias sistemas gamintojai gali įdiegti individualiai arba kolektyviai. Valstybės narės užtikrina, kad bet kuri surinkimo arba apdorojimo operacijas vykdanti organizacija ar įmonė saugotų ir apdorotų EEĮ atliekas pagal IV priede nurodytus techninius reikalavimus.

4.    Siekiant įtraukti kitas apdorojimo technologijas, užtikrinančias bent tokį pat žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį , Komisija, naudodamasi teise priimti deleguotus teisės aktus pagal 19 straipsnį bei laikydamasi 20 ir 21 straipsniuose nustatytų sąlygų, priima III priedo pakeitimus . Komisija prioritetine tvarka įvertina, ar turi būti iš dalies keičiami įrašai dėl mobiliųjų telefonų spausdintinių schemų plokštelių ir skystųjų kristalų ekranų. Komisija įvertina, ar būtini III priedo pakeitimai, kad būtų įtrauktos atitinkamos nanomedžiagos.

5.   Siekdamos užtikrinti aplinkos apsaugą valstybės narės gali nustatyti minimalius surinktų EEĮ atliekų apdorojimo kokybės standartus.

Valstybės narės, kurios pasirinko parengti tokius kokybės standartus, apie tai praneša Komisijai, kuri šiuos standartus paskelbia.

6.   Valstybės narės skatina organizacijas ar įmones, vykdančias apdorojimo operacijas, įdiegti patvirtintas aplinkosaugos vadybos sistemas pagal 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo (21).

9 straipsnis

Leidimai ir patikrinimai

1.   Valstybės narės užtikrina, kad, kaip numatyta Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 23 straipsnyje, bet kuri apdorojimo operacijas atliekanti įstaiga ar įmonė gautų kompetentingų institucijų leidimą.

2.   Nuo Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 24 straipsnio b dalyje nurodyto reikalavimo gauti leidimą nukrypti leidžiančią nuostatą galima taikyti EEĮ atliekų naudojimo operacijoms, jei prieš registravimą kompetentingos institucijos atlieka patikrinimą ir užtikrina, kad būtų laikomasi tos direktyvos 13 straipsnio.

Patikrinimo metu tikrinama:

a)	numatomų apdoroti atliekų rūšys ir kiekiai;

b)	bendrieji techniniai reikalavimai, kurių turi būti laikomasi;

c)	atsargumo priemonės, kurių turi būti imtasi.

Patikrinimai atliekami ne rečiau kaip kartą per metus, o apie jų rezultatus valstybės narės praneša Komisijai.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad išduodant 1 ir 2 dalyse nurodytus leidimus arba registruojant būtų laikomasi visų sąlygų, reikalingų įvykdyti 8 straipsnio 2, 3 ir 5 dalių reikalavimus ir siekiant 11 straipsnyje nustatytų naudojimo normų.

10 straipsnis

EEĮ atliekų vežimas

1.   Apdorojimo operacijos gali būti atliekamos ir už atitinkamos valstybės narės ar Sąjungos teritorijos ribų, jei vežant EEĮ atliekas laikomasi 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (22).

2.   Manoma, kad laikantis Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo ir 2007 m. lapkričio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1418/2007 dėl tam tikrų Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 III arba IIIA priede išvardytų naudojimui skirtų atliekų eksporto į tam tikras šalis, kurioms netaikomas EBPO sprendimas dėl atliekų tarpvalstybinio vežimo kontrolės (23) iš Sąjungos eksportuojant atliekas šios direktyvos 11 straipsnyje nustatytos pareigos bei surinkimo normos įvykdomos tik tuo atveju, jei eksportuotojas prieš išveždamas gali pateikti pagrįstų įrodymų , kad atliekų naudojimas, paruošimas pakartotiniam naudojimui, perdirbimas ir naudojimas buvo vykdomi laikantis šios direktyvos reikalavimams lygiaverčių sąlygų. Panaudojus, paruošus pakartotiniam naudojimui ar atlikus perdirbimą, turi būti patvirtinta, kad buvo laikomasi šių lygiaverčių sąlygų.

3.     Valstybės narės neduoda leidimo pervežti EEĮ, kurią numatoma pakartotinai panaudoti, išskyrus atvejus, kai kompetentingas identifikuotas fizinis arba juridinis asmuo patvirtina, kad įranga puikiai veikia, ir kai tai yra pažymėta įrangos etiketėje.

4.    Siekdama leisti vykdyti apdorojimo operacijas už Sąjungos teritorijos ribų atitinkamu apsaugos lygiu Komisija, naudodamasi teise priimti deleguotus teisės aktus pagal 19 straipsnį bei laikydamasi 20 ir 21 straipsniuose nustatytų sąlygų, ne vėliau kaip … (24) nustato išsamias šio straipsnio 1 ir 2 dalių įgyvendinimo taisykles, visų pirma lygiaverčių sąlygų vertinimo kriterijus.

▐

11 straipsnis

Naudojimo normos

1.   Pagal 8, 9 ir 10 straipsnių nuostatas visų atskirai surinktų ir išsiųstų apdoroti EEĮ atliekų arba išsiųstų parengti pakartotinai naudoti EEĮ atliekų atžvilgiu valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 31 d. gamintojai įvykdytų tokias minimalias normas:

a)	IA priedo 1 ir 4 kategorijoms priskirtų EEĮ atliekų, — panaudojama 85 %, ▐ — perdirbama 75 % ir — parengiama pakartotinai naudoti 5 % ;

b)	IA priedo 2 kategorijai priskirtų EEĮ atliekų, — panaudojama 80 %, ▐ — perdirbama 65 % ir — parengiama pakartotinai naudoti 5 % ;

c)	IA priedo 3 kategorijai priskirtų EEĮ atliekų, — panaudojama 75 %, ir — perdirbama 50 %;

d)	IA priedo 5 kategorijai priskirtų EEĮ atliekų, — panaudojama 75 %, ▐ — perdirbama 50 % ir — parengiama pakartotinai naudoti 5 %;

e)	IA priedo 6 kategorijai priskirtų EEĮ atliekų — panaudojama 85 %, — perdirbama 75 % ir — parengiama pakartotinai naudoti 5 %;

f)	▐ perdirbama 80 % dujošvyčių lempų.

2.   Tos normos apskaičiuojamos kaip atskirai surinktų EEĮ atliekų, kurios siunčiamos į naudojimo įrenginius ir kurios buvo veiksmingai panaudotos, pakartotinai panaudotos ir perdirbtos , svorio procentinė dalis. Skaičiuojant, ar pasiektos minėtos normos, neturėtų būti atsižvelgiama į naudojimo įrenginiuose atliekamas saugojimo, rūšiavimo ir parengiamojo apdirbimo operacijas.

3.   Kad būtų galima apskaičiuoti tas normas, valstybės narės užtikrina, kad gamintojai ar jų vardu veikiančios trečiosios šalys apskaitytų naudotą EEĮ, EEĮ atliekų masę, komponentus, medžiagas ar turinį, kai jie patenka (įvedami) į apdorojimo įrenginį ir grįžta (išimami) iš jo ir ▐ kai patenka (įvedami) į naudojimo ar perdirbimo įrenginį ir grįžta (išimami – bendras procentinis santykis) iš jo .

4.   Valstybės narės skatina naujų naudojimo, perdirbimo ir apdorojimo technologijų kūrimą.

12 straipsnis

Privačių namų ūkių EEĮ atliekų tvarkymo finansavimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad gamintojai teiktų bent pagal 5 straipsnio 2 dalį įrengtuose surinkimo įrenginiuose sukauptų privačių namų ūkių EEĮ atliekų surinkimo, apdorojimo, naudojimo ir aplinkai tinkamo šalinimo finansavimą. Be to, valstybės narės prireikus užtikrina, kad, siekiant pagerinti EEĮ atliekų surinkimą, naujos EEĮ pardavimo metu vadovaujantis principu „teršėjas moka“ (kai teršėjais laikomi prekybininkai, vartotojai ir gamintojai, o ne paprasti mokesčių mokėtojai) būtų sukaupta pakankamai finansinių išteklių, skirtų privačių namų ūkių EEĮ atliekų surinkimo išlaidoms, įskaitant surinkimo įrenginių eksploatavimo ir atitinkamų informavimo apie EEĮ atliekų tvarkymą kampanijų išlaidas, finansuoti. Šie finansiniai ištekliai skirti tik tiems veiklos vykdytojams, kurie yra teisiškai įpareigoti rinkti EEĮ atliekas.

Jei tokių veiklos vykdytojų išlaidos yra visiškai padengiamos iš finansinių išteklių, sukauptų remiantis pirma pastraipa, tokie veiklos vykdytojai, nesvarbu, ar tai savivaldybės ar privačių ūkio subjektai, perduoda visas surinktas EEĮ atliekas gamintojų atsakomybės sistemos struktūroms.

Individualus gamintojas neatsako už surinkimo objektuose sukauptų privačių namų ūkių EEĮ atliekų surinkimo finansavimą, kaip numatyta pagal 2 dalį.

Valstybės narės gali papildomai reglamentuoti surinkimo ir surinkimo įrenginių išlaidų skaičiavimo metodus.

2.   Produktų, kurie bus pateikti rinkai po 2005 m. rugpjūčio 13 d., atžvilgiu kiekvienas gamintojas yra atsakingas už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų operacijų, vykdomų su jo produktų atliekomis, finansavimą. Gamintojas gali nuspręsti, ar šią pareigą jis vykdys individualiai, ar prisijungdamas prie kolektyvinės atsakomybės sistemos. Gamintojas turėtų gebėti įvykdyti savo pareigas pasirinkdamas vieną iš šių dviejų būdų, ar abu būdus. Pagal kolektyvinės atsakomybės sistemą turėtų būti numatyti diferencijuotieji gamintojų mokesčiai, pagrįsti tuo, kaip lengvai gali būti atliktas produktų ir jų sudėtyje esančių strateginių žaliavų perdirbimas.

Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas gamintojas pateikdamas produktą į rinką pateiktų garantiją, rodančią, kad visų EEĮ atliekų tvarkymas bus finansuojamas, ir kad gamintojai aiškiai žymėtų savo produktus, kaip numatyta 151 straipsnio 2 dalyje. Šia garantija užtikrinama, kad bus finansuojamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos su produktu susijusios operacijos. Garantija gali būti suteikiama tokiomis formomis: gamintojui dalyvaujant atitinkamuose EEĮ atliekų tvarkymo finansavimo planuose, apdraudžiant perdirbimo procesus arba užblokuojant banko sąskaitą. Nebetinkamų naudoti produktų finansinės garantijos dydis apskaičiuojamas taip, kad būtų užtikrintas gamintojo produkto faktinių sąnaudų, kai produktas tampa netinkamas naudoti, įskaičiavimas, atsižvelgiant į apdorojimo ir perdirbimo standartus, nurodytus 8 straipsnyje.

3.     Siekdama užtikrinti darnų 2 dalyje nustatytų finansinių garantijų reikalavimų laikymąsi, Komisija, naudodamasi teise priimti deleguotus teisės aktus pagal 19 straipsnį bei laikydamasi 20 ir 21 straipsniuose nustatytų sąlygų, ne vėliau kaip … (25) nustato šių garantijų lygio apskaičiavimo minimalius reikalavimus bei metodus ir parengia jų tikrinimo bei audito gaires.

Šiais minimaliais reikalavimais turi būti užtikrinama bent tai, kad:

a)	pagal garantiją bus įskaičiuojamos gamintojo produkto faktinės sąnaudos, kai produktas tampa netinkamas naudoti, atsižvelgiant į apdorojimo ir perdirbimo standartus;

b)	su gamintojo pareigomis susijusios išlaidos netektų kitiems veikėjam;, ir

c)	garantija galios ir ateityje ir ji bus naudojama siekiant įvykdyti gamintojo neįvykdytas perdirbimo pareigas, gamintojui tapus nemokiu.

4.   Anksčiau nei 2005 m. rugpjūčio 13 d. rinkai pateiktų EEĮ produktų atliekų (toliau - „istorinių“ atliekų) tvarkymo išlaidų finansavimo atsakomybę užtikrina viena ar kelios sistemos, prie kurių visi tuo metu, kai atsiranda atitinkamų išlaidų, rinkoje dalyvaujantys gamintojai prisideda proporcingai, pavyzdžiui, proporcingai jų užimamai tam tikros įrangos rūšies rinkos daliai.

5.     Valstybės narės užtikrina, kad gamintojai ar jų vardu veikiančios trečiosios šalys kasmet praneštų apie surinkimo, apdorojimo bei šalinimo sistemų finansavimą bei išlaidas ir šių sistemų veiksmingumą.

13 straipsnis

Iš kitų naudotojų, išskyrus privačius namų ūkius, gautų EEĮ atliekų finansavimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad iš kitų naudotojų, išskyrus privačius namų ūkius, iš produktų, kurie pateikti rinkai po 2005 m. rugpjūčio 13 d.,gautų EEĮ atliekų surinkimo, apdorojimo, naudojimo ir aplinkai tinkamo šalinimo finansavimą užtikrintų gamintojai.

Už „istorinių“ atliekų, kurias pakeičia nauji ekvivalentiški produktai ar tas pačias funkcijas atliekantys nauji produktai, išlaidų finansavimą atsakingi tų produktų gamintojai, juos tiekdami. Valstybės narės gali alternatyviai nustatyti, kad naudotojai, išskyrus privačius namų ūkius, taip pat gali būti iš dalies ar visiškai atsakingi už šį finansavimą.

Už kitų „istorinių“ atliekų išlaidų finansavimą atsakingi naudotojai, išskyrus privačius namų ūkius.

2.   Nedarydami poveikio šiai direktyvai, gamintojai ir naudotojai, išskyrus privačius namų ūkius, gali sudaryti susitarimus, kuriuose numatomi kiti finansavimo būdai.

14 straipsnis

Surinkimo schemos ir informacija naudotojams

▐

1.     Siekdamos padidinti vartotojų informuotumą, valstybės narės užtikrina, kad platintojai nustatytų tinkamas labai mažo tūrio EEĮ atliekų surinkimo sistemas. Pagal tokias surinkimo sistemas:

a)	galutiniai vartotojai gali išmesti labai mažo tūrio EEĮ atliekų mažmenininko parduotuvėje esančiame prieinamame ir matomame surinkimo punkte;

b)	mažmenininkai, kurie siūlo labai mažo tūrio EEĮ, privalo nemokamai priimti labai mažo tūrio EEĮ atliekų;

c)	galutiniai vartotojai neprivalo mokėti už tokių atliekų išmetimą ar pirkti naują tokio paties tipo produktą.

Valstybės narės taip pat užtikrina, kad b ir c punktai būtų taikomi nuotolinės prekybos pardavėjams – fiziniams arba juridiniams asmenims, kurie naudodami nuotolinio ryšio priemones pagal Direktyvą 97/7/EB pateikia į rinką arba jai tiekia EEĮ. Pagal nuotolinės prekybos pardavėjų nustatytą surinkimo tvarką galutiniai vartotojai gali grąžinti labai mažo tūrio EEĮ atliekas nemokėdami jokių mokesčių, įskaitant pristatymo arba pašto išlaidas.

Ne vėliau kaip … (26) Komisija, naudodamasi teise priimti deleguotus teisės aktus pagal 19 straipsnį bei laikydamasi 20 ir 21 straipsniuose nustatytų sąlygų, patvirtina „labai mažo tūrio EEĮ atliekų“ apibrėžtį, atsižvelgdama į riziką, kad šios atliekos dėl labai mažo dydžio gali būti atskirai nesurenkamos.

Šioje dalyje nustatytos pareigos netaikomos labai mažoms įmonėms, kurios veikia labai mažo ploto patalpose. Ne vėliau kaip … (26) Komisija, naudodamasi teise priimti deleguotus teisės aktus pagal 19 straipsnį bei laikydamasi 20 ir 21 straipsniuose nustatytų sąlygų, patvirtina šioje direktyvoje vartojamą labai mažų įmonių, kurios veikia labai mažo ploto patalpose, apibrėžtį.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad EEĮ naudotojams privačiuose namų ūkiuose būtų suteikiama reikalinga informacija apie:

a)	reikalavimą nešalinti EEĮ atliekų kaip nerūšiuotų komunalinių atliekų ir atskirai kaupti tokias EEĮ atliekas;

b)	atliekų grąžinimo ir surinkimo sistemas, kuriomis jie gali naudotis , skatinant koordinuoti informaciją, padedančią nustatyti visus prieinamus surinkimo punktus, neatsižvelgiant į gamintoją, kuris juos atidarė ;

c)	jų vaidmenį prisidedant prie EEĮ atliekų pakartotinio naudojimo, perdirbimo ir kitų naudojimo formų;

d)	galimą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai dėl EEĮ esančių pavojingų medžiagų;

e)	V priede pateikto ženklo reikšmę.

3.   Valstybės narės imasi atitinkamų priemonių, kad vartotojai dalyvautų kaupiant EEĮ atliekas, ir skatina juos prisidėti prie atliekų pakartotinio naudojimo, apdorojimo ir naudojimo.

4.   Siekdamos, kad kuo mažiau EEĮ atliekų būtų šalinama kaip nerūšiuotos komunalinės atliekos, ir skatindamos jas rinkti atskirai, valstybės narės užtikrina, kad gamintojai V priede pateiktu ženklu tinkamai – laikydamiesi Europos standarto EN 50419 (27) – pažymėtų rinkai pateikiamą EEĮ. Išskirtiniais atvejais, kai to reikalauja produkto dydis ar funkcinė paskirtis, ženklas spausdinamas ant EEĮ pakuotės, naudojimo instrukcijos ir garantijos.

5.   Valstybės narės gali reikalauti, kad šio straipsnio 2–4 dalyse nurodytą visą ar kai kurią informaciją gamintojai ir (arba) platintojai pateiktų, pavyzdžiui, naudojimo instrukcijoje arba pardavimo vietoje , arba organizuotų visuomenės informavimo kampanijas .

15 straipsnis

Informacija apdorojimo įrenginius eksploatuojantiems subjektams

1.   Siekdamos, kad būtų palengvintas EEĮ atliekų naudojimas bei teisingas ir aplinkai tinkamas jų apdorojimas, taip pat jų priežiūra, tobulinimas, pakartotinis naudojimas, parengimas pakartotiniam naudojimui, atnaujinimas ir perdirbimas, valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad gamintojai per vienerius metus po to, kai kiekvienos naujos rūšies EEĮ pateikiama rinkai, nemokamai pateiktų informaciją apie jos pakartotinį naudojimą ir apdorojimą. Atsižvelgiant į tai, kiek tokia informacija reikalinga pakartotinio naudojimo centrams, apdorojimo ir perdirbimo įrenginiams, kad būtų laikomasi šios direktyvos nuostatų, šioje informacijoje nurodomi skirtingi EEĮ komponentai ir medžiagos, taip pat pavojingų medžiagų ir preparatų buvimo vieta EEĮ. EEĮ gamintojai pateikia šią informaciją pakartotinio naudojimo centrams, apdorojimo ir perdirbimo įrenginiams žinynų forma arba elektroninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, CD-ROM ar internetu.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad ant rinkai pateikiamo EEĮ būtų aiškus įrangos gamintojo identifikavimo ženklas. Be to, siekiant nustatyti tikslią datą, kada įranga buvo pateikta rinkai, ant įrangos esančioje žymoje turi būti nurodyta, kad ji buvo pateikta rinkai po 2005 m. rugpjūčio 13 d. Šiuo tikslu taikomas Europos standartas EN 50419.

16 straipsnis

Registravimas, informacijos ir ataskaitų teikimas

1.   Valstybės narės pagal šio straipsnio 2 dalį sudaro gamintojų registrą, kuriame registruojami ir nuotolinio ryšio priemonėmis EEĮ tiekiantys gamintojai.

Tas registras skirtas stebėti, ar laikomasi 12 ir 13 straipsniuose nurodytų finansavimo įsipareigojimų.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad bet kuris jų teritorijose įsisteigęs gamintojas į nacionalinį registrą elektroniniu būdu galėtų įtraukti visą atitinkamą informaciją, įskaitant ataskaitų teikimo reikalavimus bei mokesčius, pagal kuriuos galima spręsti apie visose kitose valstybėse narėse gamintojo vykdomą veiklą.

Kad būtų galima keistis tokia informacija, įskaitant informaciją apie nacionalinei rinkai pateikiamos EEĮ kiekį, ir duomenimis, kuriais remiantis būtų galima pervesti pinigus , susijusius su produktų arba EEĮ atliekų perdavimu Sąjungoje, ▐ registrai turi būti sąveikūs.

3.     Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad gamintojas, kuris EEĮ platina valstybėje narėje, kurioje nėra įsisteigęs, galėtų paskirti šioje valstybėje narėje įsisteigusį įgaliotinį, kuris atsakytų už jo pareigų pagal šią direktyvą vykdymą.

4.    Siekiant užtikrinti sklandų registravimo, informavimo ir ataskaitų teikimo sistemų veikimą, Komisija, naudodamasi teise priimti deleguotus teisės aktus pagal 19 straipsnį bei laikydamasi 20 ir 21 straipsniuose nustatytų sąlygų, nustato registravimo ir ataskaitų teikimo formą bei ataskaitų teikimo dažnumą . Registravimo ir ataskaitų teikimo formoje nurodomi bent šie duomenys:

a)	nacionalinei rinkai pateiktos EEĮ kiekis;

b)	įrangos tipas;

c)	prekės ženklas;

d)	kategorijos;

e)	garantija, jei ji suteikiama.

5.   Registras gali būti tvarkomas pagal kolektyvinius gamintojų atsakomybės planus, nustatytus remiantis 12 straipsnio 2 dalimi.

6.   Valstybės narės kasmet renka informaciją, taip pat pagrįstus apskaičiavimus apie jų rinkoms tiekiamos EEĮ, surinktos visais įmanomais būdais, pakartotinai panaudotos, perdirbtos ir panaudotos valstybėje narėje, kiekį ir kategorijas bei informaciją apie atskirai surinktas eksportuotas EEĮ atliekas nurodant jų svorį.

7.   Valstybės narės kas trejus metus siunčia Komisijai šios direktyvos įgyvendinimo ir šio straipsnio 5 dalyje nustatytos informacijos ataskaitą. Įgyvendinimo ataskaita parengiama pagal 2004 m. kovo 11 d. Komisijos sprendime 2004/249/EB dėl klausimyno rengiant valstybių narių ataskaitas apie Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekų įgyvendinimą (28) ir 2005 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendime 2005/369/EB, nustatančiam nuostatų laikymosi stebėsenos taisykles, taikomas valstybėms narėms, ir duomenų formas, reikalingas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų taikymui (29) nurodytą klausimyną. Ataskaita pateikiama Komisijai ne vėliau kaip per devynis mėnesius po nustatyto trejų metų laikotarpio pabaigos.

Pirmoji trejų metų ataskaita apima laikotarpį nuo 20xx iki 20xx m.

Komisija, gavusi valstybių narių ataskaitas, per devynis mėnesius paskelbia šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą.

17 straipsnis

Ekonominės veiklos vykdytojų identifikavimas

Valstybės narės nustato sistemas, pagal kurias būtų užtikrinta, jog būtų gauta informacija, kad reguliavimo institucijos, gamintojai ir platintojai galėtų identifikuoti:

a)	kiekvieną ekonominės veiklos vykdytoją, kuris jiems tiekia EEĮ;

b)	kiekvieną ekonominės veiklos vykdytoją, kuriam jie tiekė EEĮ.

18 straipsnis

Derinimas su mokslo ir technikos pažanga

Siekdama 16 straipsnio 7 dalį ir priedus suderinti šios direktyvos nuostatas su mokslo ir technikos pažanga , Komisija, naudodamasi teise priimti deleguotus teisės aktus pagal 19 straipsnį bei laikydamasi 20 ir 21 straipsniuose nustatytų sąlygų, gali priimti su pakeitimus.

Prieš keisdama priedus, Komisija, inter alia, konsultuojasi su EEĮ gamintojais, perdirbėjais, apdorojimo operacijų vykdytojais bei aplinkos apsaugos organizacijomis, darbuotojų ir vartotojų asociacijomis.

▐

19 straipsnis

Delegavimas

1.     Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 7, 8, 10, 12, 14, 16, 18 ir 23 straipsniuose nurodytus deleguotus teisės aktus neribotam laikotarpiui.

2.     Kai tik Komisija priima deleguotą teisės aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

3.     Įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus Komisijai suteikiami laikantis 20 ir 21 straipsniuose nustatytų sąlygų.

20 straipsnis

Delegavimo atšaukimas

1.     Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 7, 8, 10, 12, 14, 16, 18 ir 23 straipsniuose nurodytą įgaliojimų delegavimą.

2.     Institucija, pradėjusi vidaus procedūrą, kad nuspręstų, ar atšaukti įgaliojimų delegavimą, stengiasi informuoti kitą instituciją ir Komisiją per protingą terminą iki galutinio sprendimo priėmimo dienos, nurodydama deleguotus įgaliojimus, kurie galėtų būti atšaukti, ir galimas atšaukimo priežastis.

3.     Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Sprendimas įsigalioja nedelsiant arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Sprendimas neturi poveikio jau galiojančių deleguotų teisės aktų galiojimui. Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

21 straipsnis

Prieštaravimai dėl deleguotų teisės aktų

1.     Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimus dėl deleguotų teisės aktų per du mėnesius nuo pranešimo datos. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviems mėnesiams.

2.     Jeigu, praėjus 1 dalyje nurodytam laikotarpiui, nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto, deleguotas teisės aktas paskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja jo nuostatose nurodytą dieną.

Deleguotas teisės aktas gali būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioti iki to laikotarpio pabaigos, jeigu tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba informavo Komisiją, kad nepareikš prieštaravimų.

3.     Jeigu Europos Parlamentas ar Taryba per 1 dalyje nurodytą laikotarpį pareiškia prieštaravimų dėl deleguotų teisės aktų, šis aktas neįsigalioja. Prieštaravimus pareiškusi institucija nurodo prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto priežastis.

22 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės praneša apie tas nuostatas Komisijai ne vėliau kaip24 straipsnyje nurodytą datą ir nedelsdamos praneša apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.

23 straipsnis

Tikrinimas ir stebėsena

1.   Valstybės narės, siekdamos patikrinti, ar tinkamai įgyvendinama ši direktyva, atlieka atitinkamą tikrinimą ir stebėseną.

Tikrinamas bent deklaruotas rinkai pateiktos EEĮ kiekis, siekiant patikrinti finansinės garantijos dydį pagal 12 straipsnio 2 dalį, EEĮ atliekų eksportas iš Sąjungos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 ir apdorojimo įrenginiuose atliekamos operacijos pagal Direktyvą 2008/98/EB ir šios direktyvos III priedą.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad naudota EEĮ, kuri, kaip manoma, yra EEĮ atliekos, būtų išvežama laikantis II priede nustatytų minimalių reikalavimų, ir atitinkamai stebi išvežimą.

3.    Siekdama užtikrinti veiksmingą tikrinimą ir stebėseną, Komisija, naudodamasi teise priimti deleguotus teisės aktus pagal 19 straipsnį bei laikydamasi 20 ir 21 straipsniuose nustatytų sąlygų, gali nustatyti papildomas tikrinimo ir stebėsenos taisykles .

▐

4.     Valstybės narės sukuria nacionalinį pripažintų surinkimo ir apdorojimo įrenginių registrą. Į tą nacionalinį registrą įtraukiami tik tie įrenginiai, kurių veiklos vykdytojai laikosi 8 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų. Valstybės narės registrų turinį skelbia viešai.

5.     Įrenginių veiklos vykdytojai kompetentingoms institucijoms kasmet pateikia įrodymų, kad jie laikėsi šios direktyvos, ir kompetentingoms institucijoms teikia ataskaitas pagal 6 ir 7 dalis, kad būtų išlaikytas jų pripažintų tvarkymo įmonių statusas.

6.     Surinkimo įrenginių veiklos vykdytojai kompetentingoms institucijoms kasmet teikia ataskaitas, kad nacionalinės institucijos galėtų palyginti surinktų EEĮ atliekų kiekį su iš tiesų naudojimo ar perdirbimo įrenginiams perduotų EEĮ atliekų kiekiu. EEĮ atliekos turi būti perduodamos tik pripažintiems naudojimo ir apdorojimo įrenginiams.

7.     Tvarkymo įrenginių veiklos vykdytojai kompetentingoms institucijoms kasmet teikia ataskaitas, kad nacionalinės institucijos galėtų palyginti iš savininkų ar pripažintų surinkimo įrenginių surinktų EEĮ atliekų kiekį su iš tiesų atgavimui panaudotų, perdirbtų ar pagal 10 straipsnį eksportuotų EEĮ atliekų kiekiu.

8.     Valstybės narės užtikrina, kad EEĮ atliekos būtų perduodamos tik registruotiems ir pripažintiems surinkimo, naudojimo ir (arba) perdirbimo įrenginiams.

24 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad 2, 3, 5, 6, 7, 11, 14, 16, 19, 22, 23 straipsnių ir II priedo būtų laikomasi ne vėliau kaip … (30). Jos nedelsdamos pateikia Komisijai priimtų nuostatų tekstus ir minėtų nuostatų bei šios direktyvos atitikties lentelę. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi 12 straipsnio 2 dalies, t. y. kad kiekvienas gamintojas finansuotų tik tokias operacijas, kurios susijusios su jo produktų, pateiktų rinkai po 2005 m. rugpjūčio 13 d., atliekomis ir kad būtų suteiktos atitinkamos finansinės garantijos, kaip numatyta pagal 12 straipsnio 2 dalį.

Valstybės narės, tvirtindamos tokias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat įtraukia teiginį, kad esančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvas, kurias panaikina ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir to teiginio formuluotę nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

3.   Su sąlyga, kad įgyvendinami šioje direktyvoje nustatyti tikslai, valstybės narės gali perkelti į nacionalinę teisę 8 straipsnio 6 dalies, 14 straipsnio 2 dalies ir 15 straipsnio nuostatas kompetentingoms institucijoms ir atitinkamų ekonomikos sektorių atstovams sudarant susitarimus. Tokie susitarimai turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)	susitarimai turi būti įgyvendinami;

b)	susitarimuose turi būti nurodomi tikslai ir jų įgyvendinimo terminai;

c)	susitarimai skelbiami nacionaliniame oficialiajame leidinyje arba oficialiame dokumente, kuris yra tiek pat prieinamas visuomenei, ir perduodami Komisijai;

d)	pasiekti rezultatai susitarime nustatytomis sąlygomis reguliariai stebimi, apie juos pranešama kompetentingoms institucijoms bei Komisijai ir leidžiama susipažinti visuomenei;

e)	kompetentingos institucijos užtikrina, kad būtų analizuojama pažanga, pasiekta vykdant susitarimą;

f)	jei susitarimo nesilaikoma, valstybės narės teisinėmis, kontrolės arba administracinėmis priemonėmis turi įgyvendinti atitinkamas šios direktyvos nuostatas.

4.     Komisija ne tik atlieka persvarstymą, kaip numatyta 2 ir 7 straipsniuose, bet ir ne vėliau kaip … (31) pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, pagrįstą įgyvendinant šią direktyvą įgyta patirtimi. Prireikus, prie ataskaitos pridedami pasiūlymai iš dalies keisti šią direktyvą.

25 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2002/96/EB su pakeitimais, padarytais direktyvomis, nurodytomis VI priedo A dalyje, panaikinama … (32) , išskyrus 5 straipsnio 5 dalį, kuri panaikinama nuo 2011 m. gruodžio 31 d., nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir direktyvų taikymo pradžios terminais, nustatytais VI priedo B dalyje. Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal VII priede pateiktą atitikties lentelę.

26 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

27 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

---

(1)  OL C 306, 2009 12 16, p. 39.

(2)  OL C 141, 2010 5 29, p. 55.

(3)  2011 m. vasario 3 d. Europos Parlamento pozicija.

(4)  OL L 37, 2003 2 13, p. 24.

(5)  OL C 138, 1993 5 17, p. 5.

(6)  OL L 312, 2008 11 22, p. 3.

(7)  OL L 285, 2009 10 31, p. 10.

(8)  OL L 37, 2003 2 13, p. 19.

(9)  OL L 266, 2006 9 26, p. 1.

(10)  OL L 286, 2009 10 31, p. 1.

(11)  OL L 161, 2006 6 14, p. 1.

(12)  OL L 24, 2008 1 29, p. 8.

(13)  OL L 118, 2001 4 27, p. 41.

(14)  OL L 396, 2006 12 30, p. 1.

(15)   5 metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(16)   OL L 169, 1993 7 12, p. 1.

(17)   OL L 331, 1998 12 7, p. 1.

(18)  OL L 144, 1997 6 4, p. 19.

(19)   18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo datos.

(20)   Per šešis mėnesius po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(21)  OL L 342, 2009 12 22, p. 1.

(22)  OL L 190, 2006 7 12, p. 1.

(23)  OL L 316, 2007 12 4, p. 6.

(24)   18 mėnesių po šios direktyvos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

(25)   12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo datos.

(26)   12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(27)  Šį standartą 2006 m. kovo mėn. priėmė Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (CENELEC).

(28)  OL L 78, 2004 3 16, p. 56.

(29)  OL L 119, 2005 5 11, p. 13.

(30)  18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo.

(31)   5 metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(32)  18 mėnesių ir viena diena po šios direktyvos įsigaliojimo.

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis
IA PRIEDAS

Įrangos kategorijos siekiant apibrėžti 11 straipsnyje nustatytas naudojimo normas

1)	Šaldymo įrenginiai ir radiatoriai;

2)	Ekranai ir monitoriai;

3)

Lempos;

4)	Dideli prietaisai, išskyrus šaldymo įrenginius bei radiatorius, ekranus bei monitorius ir lempas. Dideli įrenginiai – tai bet koks įrenginys, kuris iš esmės negali būti judinamas, arba iš esmės skirtas naudoti vienoje vietoje visą naudojimo laiką;

5)	Maži prietaisai, išskyrus šaldymo įrenginius bei radiatorius, ekranus bei monitorius ir lempas. Maži prietaisai– tai bet koks prietaisas, kuris iš esmės gali būti judinamas, arba iš esmės nėra skirtas ilgalaikiam naudojimui vienoje vietoje;

6)	Maži informacinių technologijų ir telekomunikacijų įrenginiai.

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis
IB PRIEDAS

Neišsamus prietaisų, kurie priklauso IA priede nurodytoms kategorijoms, sąrašas

1.     Šaldymo prietaisai ir radiatoriai:

—	šaldytuvai,

—	šaldikliai,

—	atšaldytų produktų išdavimo arba pardavimo prietaisai,

—	oro kondicionavimo prietaisai,

—	tepaliniai radiatoriai ir kiti šilumokaičiai, kuriuose šilumnešis nėra vanduo (pvz., šilumos siurbliai ir drėgmės rinktuvai).

2.     Ekranai ir monitoriai:

—

ekranai,

—	televizoriai,

—	skaitmeniniai nuotraukų rėmeliai,

—	monitoriai.

3.     Lempos:

—	vamzdinės fluorescencinės lempos,

—	kompaktinės fluorescencinės lempos,

—	didelio ryškumo išlydžio lempos, įskaitant didžiaslėges natrio lempas ir metalų halogenų lempas,

—	mažaslėgės natrio lempos,

—	šviesos diodų lempos.

4.     Dideli prietaisai:

—	dideli prietaisai, skirti virimui ar kitokiam maisto apdorojimui (pvz., kaitlentės, orkaitės, viryklės, mikrobangų krosnelės, stacionarūs kavos aparatai),

—	garų rinktuvai,

—	dideli valymo įrenginiai (pvz., skalbimo mašinos, drabužių džiovyklės, indaplovės),

—	dideli šildymo prietaisai (pvz., dideli džiovintuvai, elektrinės krosnelės, marmuro bei natūralaus akmens šildymo sistemos ir kiti dideli prietaisai, skirti patalpų, lovų ir sėdimų baldų šildymui),

—	dideli kūno priežiūros prietaisai (pvz., soliariumai, pirtys, masažo kėdės),

—	dideli informacinių technologijų ir telekomunikacijų prietaisai (pvz., centriniai kompiuteriai, serveriai, stacionarūs tinklo įrenginiai ir prietaisai, spausdintuvai, kopijavimo aparatai, monetiniai taksofonai),

—	dideli sporto ir laisvalaikio prietaisai (pvz., sporto įranga su elektriniais ar elektroniniais komponentais, lošimo automatai),

—	dideli šviestuvai ir kiti šviesos skleidimo ar valdymo prietaisai,

—	dideli elektriniai ir elektroniniai pramoniniai įrankiai ir mašinos, išskyrus didelius stacionarius pramoninius įrankius ir ne kelių mobiliąsias mašinas, skirtas tik profesionaliems vartotojams,

—	dideli elektros srovės gamybos ar perdavimo prietaisai (pvz., generatoriai, transformatoriai, nenutrūkstamo maitinimo šaltiniai, apgręžikliai (inverteriai)),

—	dideli medicinos prietaisai,

—	dideli stebėjimo ir kontrolės prietaisai,

—	dideli matavimo įrenginiai ir prietaisai (pvz., svarstyklės, stacionarios mašinos),

—	dideli produktų pardavimo ar išdavimo ir paprastų paslaugų teikimo automatiniai prietaisai (pvz., prekių automatai, pinigų automatai, taros priėmimo automatai, fotografavimosi kabinos).

5.     Maži prietaisai:

—	maži prietaisai, skirti virimui ar kitokiam maisto apdirbimui (pvz., skrudintuvės, nešiojamos viryklės, elektriniai peiliai, virintuvai, pjaustymo mašinos),

—	maži valymo prietaisai(pvz., dulkių siurbliai, lygintuvai ir pan.),

—	ventiliatoriai, oro gaivintuvai,

—	maži šildymo prietaisai (pvz., elektra šildomos antklodės),

—	laikrodžiai, rankiniai laikrodžiai ir kiti laiko matavimo įtaisai,

—	maži kūno priežiūros prietaisai (pvz., skustuvai, dantų šepetėliai, plaukų džiovintuvai, masažo prietaisai),

—	fotoaparatai ir kameros,

—	pramogų elektroniniai prietaisai (pvz., radijo imtuvai, garso stiprintuvai, automobilių radijai, skaitmeninių vaizdo diskų grotuvai),

—	muzikos instrumentai ir muzikos įranga (pvz., stiprintuvai, mikšeriniai pultai, ausinės ir kolonėlės, mikrofonai),

—	maži šviestuvai ir kiti šviesos skleidimo ar valdymo prietaisai,

—	žaislai (pvz., elektriniai geležinkeliai, lėktuvų modeliai ir pan.),

—	maži sporto įrenginiai (pvz., dviračių, nardymo, bėgimo, irklavimo kompiuteriai ir pan.),

—	maži laisvalaikio prietaisai (pvz., vaizdo žaidimai, žvejybos ir golfo įranga ir pan.),

—	elektros ir elektroniniai įrankiai, įskaitant sodininkystės įrenginius (pvz., gręžtuvai, pjūklai, siurbliai, žoliapjovės),

—	maži elektros srovės gamybos ir perdavimo prietaisai (pvz., generatoriai, baterijų įkrovikliai, nenutrūkstamo maitinimo šaltiniai, keitikliai),

—	maži medicinos prietaisai, įskaitant veterinarijos prietaisus,

—	maži stebėjimo ir kontrolės prietaisai (pvz., dūmų jutikliai, šildymo reguliatoriai, termostatai, judesio jutikliai, stebėjimo prietaisai ir prekės, nuotolinio valdymo įtaisai),

—	maži matavimo prietaisai (pvz., svarstyklės, vaizduokliai, tolimačiai, termometrai),

—	maži produktų pardavimo ar išdavimo prietaisai.

6.     Maži informacinių technologijų ir telekomunikacijų įrenginiai:

—	skreitiniai kompiuteriai,

—	knyginiai kompiuteriai,

—	maži informacinių technologijų ir telekomunikacijų prietaisai (pvz., kompiuteriai, spausdintuvai, skaičiuoklės, telefonai, mobilieji telefonai, maršrutizatoriai, radijo įranga, mobiliosios vaikiškos racijos, vaizdo projektoriai).

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis
II PRIEDAS

Minimalūs naudotos EEĮ vežimo reikalavimai

1.

Kad galėtų atskirti EEĮ nuo EEĮ atliekų, tais atvejais, kai objekto turėtojas teigia ketinąs vežti arba veža ne EEĮ atliekas, o ne naudotą EEĮ, valstybės narės valdžios institucijos tokiam teiginiui pagrįsti reikalauja: a) sąskaitos faktūros ir EEĮ pirkimo-pardavimo ir (arba) nuosavybės teisių perdavimo sutarties, kurioje nurodyta, kad įranga skirta tiesiogiai pakartotinai naudoti ir gerai veikia, kopijų; b) su kiekvienu siuntoje esančiu objektu susijusių įrodymų, kad tas objektas įvertintas ar išbandytas: dokumentų (išbandymo sertifikato, funkcinę gebą įrodančio dokumento) kopijų ir protokolo, kuriame pagal 2 punktą pateikiama visa su dokumentais susijusi informacija; c) objekto turėtojo, organizuojančio EEĮ vežimą, pareiškimo, kad jokios siuntoje esančios medžiagos arba įranga nelaikomos atliekomis pagal Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 3 straipsnio 1 dalyje pateiktą apibrėžtį, ir d) kad vežami produktai būtų supakuoti ir tinkamai sudėti taip, jog būtų apsaugoti nuo apgadinimo juos vežant, pakraunant ir iškraunant. a ir b punktai netaikomi, jei naudota EEĮ, pasinaudojant jai taikoma garantija, siunčiama gamintojui, kad šis ją sutaisytų ir išsiųstų atgal pakartotiniam naudojimui.

2.

Kad galėtų įrodyti, jog vežamos ne EEĮ atliekos, o EEĮ, valstybės narės reikalauja atlikti tokias naudotos EEĮ išbandymo ir dokumentavimo procedūras: 1 procedūra. Išbandymas a) Turi būti išbandoma įrangos funkcinė geba ir vertinamos pavojingos medžiagos. Atliktinas išbandymas ▐ priklauso nuo EEĮ rūšies. Daugeliu atvejų užtenka išbandyti naudotos EEĮ pagrindines funkcijas; b) vertinimo ir išbandymo rezultatai turi būti registruojami. 2 procedūra. Dokumentai a) Dokumentai tvirtai, bet ne visam laikui turi būti tvirtinami ant pačios EEĮ (jei ji nesupakuota) arba ant pakuotės, kad juos būtų galima perskaityti neišpakuojant įrangos; b) dokumentuose pateikiama tokia informacija: — objekto pavadinimas (įrangos pavadinimas pagal IB priedą ir kategorija pagal IA priedą ); — objekto atpažinties numeris (tipo numeris); — gamybos metai (jei žinoma); — už įrangos funkcinės gebos įrodymus atsakingos bendrovės pavadinimas ir adresas; — 1 etape aprašyto išbandymo rezultatai; — atlikto išbandymo rūšis.

3.	Be dokumento, kurio reikalaujama pagal 1 punktą, prie kiekvieno naudotos EEĮ krovinio (pvz., vežimo konteinerio, sunkvežimio) turi būti pridedama: a) CMR dokumentas; b) atsakingo asmens pareiškimas apie savo atsakomybę.

4.

Jei nepateikiami pagal 1 ir 3 punktus reikalaujami dokumentai arba jei įranga netinkamai supakuota, krovinys netinkamai sudėtas (tą privalo įrodyti vežamų prietaisų turėtojas) , valstybės narės valdžios institucijos daro prielaidą, kad objektas yra pavojingos EEĮ atliekos ir kad krovinys vežamas neteisėtai. Tokiu atveju apie tai pranešama atitinkamoms kompetentingoms institucijoms ir su kroviniu elgiamasi taip, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 24 ir 25 straipsniuose. ▐

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis
III PRIEDAS

8 straipsnio 2 dalyje nurodytas EEĮ atliekų medžiagų ir komponentų atrankinis apdorojimas

1.

Iš bet kurių atskirai sukauptų EEĮ atliekų būtinai turi būti pašalintos bent šios medžiagos, preparatai ir komponentai: — laikantis 1996 m. rugsėjo 16 d. Tarybos direktyvos 96/59/EB dėl polichlorintų bifenilų ir polichlorintų terfenilų šalinimo (1), kondensatoriai, kuriuose yra polichlorintų bifenilų (PCB), — gyvsidabrio turintys komponentai, tokie kaip antai jungikliai arba lempos, — baterijos, — mobiliųjų telefonų ir kitų prietaisų spausdintinės plokštės, jei spausdintinių plokščių plotas yra didesnis kaip 10 kvadratinių centimetrų, — dažų kasetės, skystos ir tirštos, taip pat spalvoti dažomieji milteliai, — plastmasės, kuriose yra bromintų liepsnos lėtiklių, — asbesto atliekos ir asbesto turintys komponentai, — elektroniniai vamzdžiai, — chlorfluorangliavandeniliai (CFC), hidrochlorfluorangliavandeniliai (HCFC) arba hidrofluorangliavandeniliai (HFC), angliavandeniliai (HC), — dujošvytės lempos, — skystųjų kristalų ekranai (jei reikia, kartu su jų gaubtais), kurių paviršius didesnis kaip 100 kvadratinių centimetrų, bei visi dujošvyčių lempų ekranai, — išoriniai elektros kabeliai, — ugniai atsparių keraminių pluoštų turintys komponentai, kaip apibrėžta 1997 m. gruodžio 5 d. Komisijos direktyvoje 97/69/EB, su technikos pažanga derinančioje Tarybos direktyvą 67/548/EEB dėl pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimo (2), — radioaktyviųjų medžiagų turintys komponentai, išskyrus komponentus, kuriems netaikomos nereguliuojamos veiklos ribinės vertės, nurodytos 1996 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyvos 96/29/Euratomas, nustatančios pagrindinius darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugos standartus (3), 3 straipsnyje ir I priede, — elektrolitiniai kondensatoriai, turintys pavojingų medžiagų (> 25 mm aukščio, > 25 mm skersmens arba atitinkamai panašaus tūrio). Šios medžiagos, preparatai ir komponentai šalinami arba naudojami laikantis Tarybos direktyvos 75/442/EEB 4 straipsnio.

2.

Šie atskirai sukauptų EEĮ atliekų komponentai turi būti apdoroti, kaip nurodyta: — nuo elektroninių vamzdžių turi būti pašalinta fluorescencinė danga, — įrangos, turinčios ozono sluoksnį ardančių dujų arba dujų, kurių visuotinio klimato atšilimo potencialas viršija 15, esančių pvz., putose ir šaldymo kontūruose, dujos turi būti tinkamai ištraukiamos ir atitinkamai apdorojamos. Ozono sluoksnį ardančios dujos turi būti apdorotos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1005/2009. — iš dujošvyčių lempų turi būti pašalintas gyvsidabris.

3.	Atsižvelgiant į aplinkos apsaugos aspektus bei pageidautiną medžiagų ir komponentų pakartotinį naudojimą ir perdirbimą, šio priedo 1 ir 2 dalys taikomos taip, kad nebūtų trukdoma aplinkai tinkamu būdu pakartotinai panaudoti arba perdirbti komponentus ar neišardytus prietaisus.

---

(1)  OL L 243, 1996 9 24, p. 31.

(2)  OL L 343, 1997 12 13, p. 19.

(3)  OL L 159, 1996 6 29, p. 1.

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis
IV PRIEDAS

Techniniai reikalavimai, nurodyti 8 straipsnio 3 dalyje

1.

EEĮ atliekų prieš jas apdorojant saugojimo (taip pat laikino saugojimo) vietos (nepažeidžiant 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (1) reikalavimų): — atitinkamų vietų nepralaidūs paviršiai, kur įdiegti išsiliejusių skysčių surinkimo įrenginiai ir prireikus nusodinimo ir riebalų šalinimo bei valymo įrenginiai, — atitinkamų vietų orų pokyčiams atspari danga.

2.

EEĮ atliekų apdorojimo vietos: — svarstyklės apdorotų atliekų svoriui matuoti, — atitinkamų vietų nepralaidūs ir orų pokyčiams atsparūs paviršiai, kur įdiegti išsiliejusių skysčių surinkimo įrenginiai ir prireikus nusodinimo ir riebalų šalinimo bei valymo įrenginiai, — išrinktų atsarginių dalių tinkami saugojimo įrenginiai, — baterijų, kondensatorių, kuriuose yra polichlorintų bifenilų bei polichlorintų terfenilų, ir kitų pavojingų atliekų, pavyzdžiui, radioaktyviųjų atliekų, tinkami saugojimo konteineriai, — vandens valymo įranga, atitinkanti sveikatos apsaugos ir aplinkos apsaugos reikalavimus.

---

(1)  OL L 182, 1999 7 16, p. 1.

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis
V PRIEDAS

EEĮ žymėjimo ženklas

Ženklas, rodantis, kad EEĮ turi būti renkama atskirai – perbraukta ratukinė šiukšlių dėžė, kaip parodyta toliau. Šis ženklas turi būti spausdinamas matomai, aiškiai ir neištrinamai.

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis
VI PRIEDAS

A   dalis

Panaikinta direktyva ir jos vėlesni pakeitimai

(nurodyti 25 straipsnyje)

Direktyva 2002/96/EB	(OL L 37, 2003 2 13, p. 24)
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/108/EB	(OL L 345, 2003 12 31, p. 106)
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/34/EB	(OL L 81, 2008 3 20, p. 65)

B   dalis

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminų sąrašas

(nurodytas 25 straipsnyje)

Direktyva	Perkėlimo į nacionalinę teisę terminas
2002/96/EB	2004 m. rugpjūčio 13 d.
2003/108/EB	2004 m. rugpjūčio 13 d.
2008/34/EB	—

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis
VII PRIEDAS

Atitikties lentelė (1)

Direktyva 2002/96/EB	Ši direktyva
1 straipsnis	—
—	1 straipsnis
2 straipsnio 1 dalis	2 straipsnio 1 dalis
2 straipsnio 2 dalis	2 straipsnio 2 dalis
—	2 straipsnio 3 dalies įžanginė formuluotė
2 straipsnio 3 dalis	2 straipsnio 3 dalies a punktas
Iš dalies 2 straipsnio 1 dalis	2 straipsnio 3 dalies b punktas
—	2 straipsnio 3 dalies c punktas
IB priedo 5 punktas	2 straipsnio 3 dalies d punktas
IB priedo 8 punktas	2 straipsnio 3 dalies e punktas
—	2 straipsnio 4 dalis
3 straipsnio a – d punktai	3 straipsnio a – d punktai
—	3 straipsnio e punktas
3 straipsnio e punktas	3 straipsnio f punktas
3 straipsnio f punktas	3 straipsnio g punktas
3 straipsnio g punktas	3 straipsnio h punktas
3 straipsnio h punktas	3 straipsnio i punktas
3 straipsnio i punktas	3 straipsnio j punktas
3 straipsnio j punktas	3 straipsnio k punktas
3 straipsnio k punktas	3 straipsnio l punktas
3 straipsnio l punktas	—
—	3 straipsnio m punktas
3 straipsnio m punktas	3 straipsnio n punktas
—	3 straipsnio o–s punktai
4 straipsnis	4 straipsnis
5 straipsnio 1–3 dalys	5 straipsnio 1–3 dalys
—	6 straipsnio 1 dalis
5 straipsnio 4 dalis	6 straipsnio 2 dalis
5 straipsnio 5 dalis	—
—	7 straipsnis
—	8 straipsnio 1 dalis
6 straipsnio 1 dalies pirma bei antra pastraipos ir 3 dalis	8 straipsnio 2, 3 dalys, 4 dalies pirma pastraipa ir antros pastraipos 1 sakinys
II priedo 4 punktas	8 straipsnio 4 dalies antros pastraipos antras sakinys
6 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa	8 straipsnio 5 dalis
6 straipsnio 6 dalis	8 straipsnio 6 dalis
6 straipsnio 2 dalis	9 straipsnio 1 ir 2 dalys
6 straipsnio 4 dalis	9 straipsnio 3 dalis
6 straipsnio 5 dalis	10 straipsnio 1 ir 2 dalys
—	10 straipsnio 3 dalis
7 straipsnio 1 dalis	—
7 straipsnio 2 dalis	11 straipsnio 1 dalis
—	11 straipsnio 2 dalis
7 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa	11 straipsnio 3 dalis
7 straipsnio 3 dalies antra pastraipa	—
7 straipsnio 4 dalis	—
7 straipsnio 5 dalis	11 straipsnio 4 dalis
8 straipsnio 1 dalis	12 straipsnio 1 dalis
8 straipsnio 2 dalies pirma ir antra pastraipos	12 straipsnio 2 dalies pirma ir antra pastraipos
8 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa	—
8 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa	12 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa
8 straipsnio 3 dalies antra pastraipa	—
8 straipsnio 4 dalis	—
9 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa	13 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
9 straipsnio 1 dalies antra pastraipa	—
9 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa	13 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
9 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa	13 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa
9 straipsnio 2 dalis	13 straipsnio 2 dalis
—	14 straipsnio 1 dalis
10 straipsnio 1 dalis	14 straipsnio 2 dalis
10 straipsnio 2 dalis	14 straipsnio 3 dalis
10 straipsnio 3 dalis	14 straipsnio 4 dalis
10 straipsnio 4 dalis	14 straipsnio 5 dalis
11 straipsnis	15 straipsnis
—	16 straipsnio 1–4 dalys
12 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa	16 straipsnio 5 dalis
12 straipsnio 1 dalies trečia ir ketvirta pastraipos	—
12 straipsnio 2 dalis	16 straipsnio 6 dalis
13 straipsnis	17 straipsnis
14 straipsnis	18 straipsnis
15 straipsnis	19 straipsnis
16 straipsnis	20 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
—	20 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
—	20 straipsnio 2 ir 3 dalys
17 straipsnio 1–3 dalys	21 straipsnio 1–3 dalys
17 straipsnio 4 dalis	—
—	22 straipsnis
18 straipsnis	23 straipsnis
19 straipsnis	24 straipsnis
IA priedas	—
IB priedas	—
—	I priedas
II–IV priedai	II–IV priedai
—	V priedas
—	VI priedas

---

(1)  Atitikties lentelė dar nepakeista taip, kad atspindėtų Parlamento poziciją. Ji bus atnaujinta, kai Parlamentas ir Taryba pasieks susitarimą.