52010DC0187

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.4.29

KOM(2010)187 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

MOKSLINIŲ TYRIMŲ BENDRŲJŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO PAPRASTINIMAS

TURINYS

1. Įžanga 3

2. Paprastinimo priemonių jau priimta, tačiau ... 4

3. Papildomos galimybės paprastinti taisykles ir procedūras 4

3.1. 1 kryptis. Pasiūlymų ir dotacijų valdymo racionalizavimas taikant galiojančias taisykles 5

3.2. 2 kryptis. Taisyklių pritaikymas pagal dabartinę finansavimo pagal sąnaudas sistemą 7

3.3 3 kryptis. Perėjimas nuo finansavimo pagal sąnaudas prie finansavimo pagal rezultatus 9

4. ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo apžvalga 11

5. Tolesnė veikla 12

6. Išvados 13

1. Įžanga

Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra Komisijos iniciatyvos „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“[1] pagrindas. Pavasario Europos Vadovų Tarybai patvirtinus svarbiausius strategijos elementus, imamasi konkrečių veiksmų siekiant išplėtoti strategijos „2020 m. Europa“ pavyzdines iniciatyvas. Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų plane, kuriuo grindžiama „Inovacijų Sąjungos“ iniciatyva, bus išdėstyti Europos mokslinių tyrimų struktūrinių sąlygų gerinimo ir kūrybingumo bei inovacijų skatinimo prioritetai ir kryptys. Ryžtingesnių nei bet kada bendrų veiksmų būtina imtis atsižvelgiant į didelę konkurenciją pasaulyje dėl žinių ir dėl jų taikymo diegiant naujoviškus produktus, procesus ir paslaugas, kurie padeda didinti užimtumą ir skatinti augimą.

Siekiant įgyvendinti 2020 m. strategijos tikslus ir atsižvelgiant į Europos Vadovų Tarybos raginimą visiems prisiimti atsakomybę už strategijos įgyvendinimą, regioninės, nacionalinės ir Europos lygmens viešojo sektoriaus mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo iniciatyvos turėtų būti kuo efektyvesnės, kad būtų skatinami aukščiausios kokybės moksliniai tyrimai. Todėl siekiant kuo didesnio poveikio tokios Europos lygmens iniciatyvos turėtų būti labai patrauklios ir prieinamos geriausiems pasaulio mokslininkams, Europos pramonei ir verslininkams, universitetams ir kitiems mokslinių tyrimų ir inovacijų srities subjektams.

Norint užtikrinti iniciatyvų patrauklumą ir prieinamumą, jų tikslai ir priemonės turi būti aiškūs, pačios iniciatyvos ir jų įgyvendinimas apskritai – orientuoti į dalyvius, taisyklės ir sąlygos – nuoseklios ir pastovios, o administracinių procedūrų ir procesų (nuo taikymo ir atsiskaitymo iki audito) taikymas – lengvas ir spartus.

Komunikate vertinama, kaip visa tai sekasi užtikrinti įgyvendinant pagrindinę dabartinę Europos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros viešojo finansavimo iniciatyvą – Septintąją bendrąją programą (7BP). Po diskusijų Taryboje ir Parlamente, nepriklausomo Europos mokslinių tyrimų tarybos struktūrų ir mechanizmų vertinimo[2] ir neseniai surengtų suinteresuotųjų šalių viešų konsultacijų[3] jau daug padaryta ir daroma paprastinimo srityje. Pateikiamos tolesnės paprastinimo priemonės, kurias reikia nedelsiant įgyvendinti pagal dabartinę teisinę bazę.

Tačiau ką dar reikėtų ir būtų galima padaryti atsižvelgiant į tai, kad bus įgyvendinama „Inovacijų Sąjungos“ pavyzdinė iniciatyva? Šiame komunikate taip pat pristatomos galimos esmingesnio paprastinimo kryptys. Tai kryptys, pagal kurias galėtų būti imtasi konkrečių veiksmų pagal dabartinę sistemą arba teikiant naujus teisės aktų pasiūlymus. Tačiau norint įgyvendinti kai kurias iš šių krypčių, gali prireikti naujo politinio sutarimo dėl pasitikėjimo ir atskaitomybės; be to, tikėtina, kad jos būtų pradėtos taikyti ir kitoms Europos finansavimo priemonėms mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, tokioms kaip Konkurencijos ir inovacijų programa (KIP) ir Europos inovacijų ir technologijos institutas (EIT). Krypčių pateikimo šiame etape tikslas – palengvinti tarpinstitucines diskusijas atsižvelgiant į būsimus „Inovacijų Sąjungos“ pavyzdinius pasiūlymus.

Be to, paprastinimas yra svarbus būsimo Komisijos pasiūlymo dėl kas trejus metus atliekamo Finansinio reglamento persvarstymo tikslas. Komisija ketina pasinaudoti galimybe persvarstyti biudžeto įgyvendinimo mechanizmus ir nustatyti būsimos finansinės programos finansines taisykles. Kadangi Finansiniame reglamente numatyta ES biudžeto, įskaitant mokslinių tyrimų finansavimą, bendroji įgyvendinimo struktūra, jo sėkmingas persvarstymas leis toliau sėkmingai taikyti paprastinimo priemones mokslinių tyrimų srityje, įskaitant mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros sektoriaus teisės aktus. Todėl paprastinimas bus vienas iš svarbiausių dalykų rengiant būsimą Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bendrąją programą (8BP).

2. Paprastinimo priemonių jau priimta, tačiau ...

Palyginti su ankstesnėmis programomis, 7BP pateikta keletas plačiai pripažintų paprastinimo priemonių. Kai kurios iš jų susijusios su 7BP teisiniu pagrindu[4], kitos pagrįstos nuolatinėmis Komisijos pastangomis gerinti įgyvendinimo taisykles ir procesus. Įgyvendinant 7BP pasiekta šių rezultatų:

- Smarkiai sumažinta ex-ante kontrolė ir persvarstytos finansiškai silpnų dalyvių apsaugos priemonės, siekiant palengvinti MVĮ ir naujų pažangiųjų technologijų įmonių dalyvavimą. 80 proc. 7BP dalyvių ex-ante finansinio pajėgumo patikra netaikoma.

- Labai sumažintas su periodiškai pateikiamais prašymais kompensuoti išlaidas pateiktinų finansinių ataskaitų patvirtinimo pažymėjimų skaičius. 75 proc. 7BP dalyvių reikalavimas pateikti tokius pažymėjimus netaikomas.

- Įdiegta vienintelio registravimo sistema – taip išvengiama pakartotinių prašymų pateikti tą pačią informaciją.

- Įdiegta nuolatinių dalyvių apskaitos metodikos ex-ante sertifikavimo galimybė (šiuo metu taikomos ribojančios sąlygos).

- Racionalizuoti atsiskaitymo už projektus reikalavimai.

- Padaryta pažanga kuriant optimizuotas IT priemones (e. BP) – jas taikant būtų supaprastintos visos operacijos.

- Patobulintos paraiškų pateikėjams teikiamos paslaugos ir rekomendaciniai dokumentai.

Taikant šias konkrečias priemones jau pasiekta, kad dotaciją būtų galima gauti greičiau ir kad projektų administravimas taptų paprastesnis. Tačiau per konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis paaiškėjo, kad galimybė dalyvauti programose ir pasiūlymų rengimas vis dar per daug sudėtingas (visų pirma naujokams), kad projektų administravimo ir apskaitos administracinė našta vertinama kaip pernelyg didelė ir kad dotacijų skyrimo laikotarpis ir mokėjimo laikotarpis dar per daug ilgi. Be to, per ex-post auditus nustatomų klaidų, visų pirma susijusių su personalo išlaikymo ir netiesioginėmis sąnaudomis, lygis vis dar viršija Audito Rūmų nustatytą reikšmingumo ribą. Dėl to taisykles būtina paprastinti toliau.

3. PAPILDOMOS GALIMYBėS PAPRASTINTI TAISYKLES IR PROCEDūRAS

Toliau pateiktos tolesnio paprastinimo galimybės suskirstytos į tris pagrindines kryptis: pirmoji kryptis susijusi su patobulinimo ir paprastinimo priemonėmis, kurias Komisija taikys pagal dabartinę teisinę ir norminę bazę artimiausiu laikotarpiu, antroji kryptys siejama su taisyklių pakeitimais vis dar taikant dabartinį finansavimo pagal sąnaudas modelį, o trečioji kryptis – su didesnio masto pakeitimais, siekiant diegti finansavimą pagal rezultatus ir taikyti vienkartines išmokas.

Pagal pirmąją kryptį pateikiamos praktinės procesų ir priemonių patobulinimo priemonės, kurias Komisija jau pradėjo taikyti. Šios patobulinimo priemonės leis dar labiau sumažinti dotacijų skyrimo laikotarpį ir mokėjimo laikotarpį.

Antroji kryptys susijusi su esamų taisyklių pokyčiais, kuriuos įgyvendinus bus galima plačiau taikyti įprastus apskaitos metodus (įskaitant vidutinių personalo išlaikymo sąnaudų apskaitą), sumažinti specialių sąlygų skaičių, numatyti tam tikrą MVĮ savininkams vadovams taikytiną nuostatą ir pakeisti dotacijų atrankos procesą. Šios parinktys ne tik leis paspartinti procesus, bet ir sumažinti finansavimo pagal sąnaudas metodo klaidų lygį.

Pagal trečią kryptį pateikiamos parinktys, kuriomis sudaromos sąlygos imtis esmingesnių pokyčių – pristatomas finansavimo pagal rezultatus metodas, kurį įdiegus būtų pereita nuo finansinių prie mokslinių-techninių aspektų kontrolės. Taikant šį metodą būtų smarkiai sumažinta su apskaita susijusi administracinė našta ir poreikis vykdyti finansinę ex-ante ir ex-post patikrą.

3.1. 1 kryptis. Pasiūlymų ir dotacijų valdymo racionalizavimas taikant galiojančias taisykles

7BP yra viena didžiausių pasaulyje viešųjų mokslinių tyrimų dotacijų programų, kurios metinis biudžetas kasmet didėja – 2013 m. jis bus 10 mlrd. EUR. Šios lėšos skiriamos atsižvelgiant į mokslinių tyrimų pasiekimus; iš viso kasmet gaunama iki 30 000 pasiūlymų, maždaug 36 000 dalyvių skiriama 6 000 dotacijų ir atliekama 10 000 mokėjimų. Todėl turi būti užtikrinta tinkama atskaitomybė. Siekdama šio tikslo Komisija nustatė ir nuolat tobulina sudėtingą verslo procesą, kuriam būtini tinkamai pritaikyti ištekliai, valdymo struktūra ir įgūdžiai. Komisija, kuriai padeda vykdomosios įstaigos, siekia užtikrinti tinkamą įgyvendinimą, kad taikant bet kurią norminę bazę būtų sukurta mažiausiai apsunkinanti, paprasčiausia ir sparčiausia pasiūlymų ir dotacijų valdymo sistema.

1) Pagalba vartotojams, rekomendacijos, skaidrumas, IT priemonės ir procesai

Lengvai suprantami dokumentai, veiksmingos pagalbos tarnybos, efektyvios IT priemonės ir optimizuoti verslo procesai – visa tai gali padėti keliais mėnesiais sutrumpinti vidutinį dotacijos skyrimo laikotarpį ir mokėjimo laikotarpį . Komisija ir toliau sieks, kad IT grindžiami dotacijų valdymo procesai būtų veiksmingi ir tinkami vartotojams. Mokslinių tyrimų dalyvių portalas taps išskirtine bendravimo su naudos gavėjais platforma. Iki 2010 m. pabaigos į jį bus integruoti visi dotacijų valdymo procesai ir vertinimo ekspertų sistema. Pasiūlymų pateikimas ir vertinimas bus integruoti 2011–2012 m. Paraleliniai spausdintinių dokumentų srautai bus panaikinti – kai įmanoma vietoj įprasto parašo nuo finansinių ataskaitų 2010 m. bus pradėtas taikyti elektroninis parašas. IT sistemos bus naudojamos valdyti darbų srautą ir teikti pagalbą internetu. Iki 2011 m. pabaigos bus įdiegta internetinė dokumentų saugykla, taip pat pasiūlymų ir dotacijų valdymo operacijų stebėjimo sistema, kad dalyviai gautų informaciją apie visų operacijų būklę ir turėtų prieigą prie visų dokumentų, susijusių su jų pasiūlymais ar dotacijomis.

Nauja IT ataskaitų teikimo sistema leis automatiškai skelbti ir platinti bet kurias skelbtinas ataskaitas ir projektų rezultatus.

Be to, kai kuriomis mokslinių tyrimų bendrosios programos IT paslaugomis bus naudojamasi ir pagal Konkurencijos ir inovacijų programą (KIP). Komisija toliau nagrinės galimybes Bendrijos mokslinių tyrimų, švietimo ir inovacijų programoms teikti išskirtinesnes IT priemones.

Komisija sieks didinti rekomendacinių dokumentų ir paslaugų aiškumą bei prieinamumą ir tuo tikslu paprastins vadovus, šalins nereikalingą žargoną ir naudos nuoseklią terminologiją, kad būtų sumažinta kliūčių naujokams, visų pirma MVĮ.

2) Vieningas taisyklių taikymas

Kaip paaiškėjo per suinteresuotųjų šalių konsultacijas, naudos gavėjai reiškia nepasitenkinimą dėl to, kad taisyklės aiškinamos ir taikomos skirtingai ir kad nepakankamai koordinuojamas skirtingų Komisijos tarnybų atliekamų auditų planavimas; tai gali sumažinti pasitikėjimą Komisija. Komisija yra įsipareigojusi užtikrinti, kad pagal taikomus teisės aktus jos organizacinė sandara būtų tokia, kad būtų galima vienodai aiškinti ir taikyti taisykles ir procedūras. Be to, Komisija užtikrins darnų audito programavimą, pagrįstą bendrojo audito principu.

3) Kvietimų teikti paraiškas struktūros ir tvarkaraščio optimizavimas

Galimiems paraiškų teikėjams sekti kvietimų ir temų grafiką kartais sudėtinga. MVĮ paprastai teiktų pirmenybę kvietimams, kurių temos platesnės, ar netgi viešiems kvietimams su nustatytais paraiškų teikimo terminais, kad finansavimo paraiškas būtų galima pateikti dažniau. Komisija remsis su tokių kvietimų įgyvendinimu susijusia savo patirtimi, siekdama įvertinti, ar toks principas galėtų būti taikomas plačiau. Jis galėtų būti derinamas su dviejų etapų pateikimo ir vertinimo procesu, nes taip būtų galima spręsti problemas, susijusias su tuo, kad paraiškų pateikiama pernelyg daug ir kad pasiūlymams rengti reikia per daug pastangų.

Paraiškų pateikėjai taip pat prašo skirti daugiau laiko konsorciumams sukurti ir pasiūlymams parengti. Komisija prailgins šiuo metu taikomą trijų mėnesių laikotarpį nuo kvietimo paskelbimo iki paraiškos pateikimo termino, kai tai įmanoma atsižvelgiant į logistinius ir biudžeto apribojimus. Kai trijų mėnesių laikotarpių atsisakyti neįmanoma, bus siekiama užtikrinti, kad jie nesutaptų su pagrindiniais atostogų ir švenčių laikotarpiais.

4) Konsorciumų dydžio pritaikymas

Būsimose darbo programose nuorodas į numatomą projektų dydį Komisija sieks suderinti su poreikiais konkrečiose srityse, kad, kai tinkama, būtų galima kurti mažesnius konsorciumus. Mažesnius konsorciumus lengviau administruoti, todėl būtų galimybė sutrumpinti vidutinį dotacijų skyrimo laikotarpį ir mokėjimo laikotarpį.

5) Platesnis prizų taikymas

Prizai numatyti Finansiniame reglamente ir 7BP dalyvavimo taisyklėse. Prizas – tai konkurso nugalėtojui skiriama pinigų suma. Prizų privalumas ne tik tai, kad juos paprasta administruoti, bet ir tai, kad jie yra svarbus svertas, nes prizai mokami tik nugalėtojui, taigi bendrų mokslinių tyrimų, kurių imamasi gavus prizą, vertė gali būti keletą kartų didesnė už prizų sumą[5]. Be to, skiriant prizus moksliniai techniniai tikslai apibrėžiami nenustatant, kaip juos pasiekti arba kokiomis mokslo disciplinomis reikėtų vadovautis – taip skatinama imtis netradicinių sprendimų ir derinti įvairias disciplinas.

Komisija inicijuos bandomąją priemonę pagal 7BP.

3.2. 2 kryptis. Taisyklių pritaikymas pagal dabartinę finansavimo pagal sąnaudas sistemą

1) Platesnis įprastų apskaitos metodų taikymas

Komisija mano, kad dalyvavimo taisyklėse būtina išaiškinti tinkamų finansuoti faktinių sąnaudų sąvoką taip, kad jas būtų galima vertinti kaip atitinkančias reikalavimus, jei jos nurodytos naudos gavėjo ataskaitose pagal jam įprastus apskaitos metodus ir taikomus apskaitos ir audito standartus. Taikant tokį požiūrį naudos gavėjams nereikia kurti atskiros apskaitos sistemos, jiems užtikrinamas didesnis teisinis aiškumas ir sumažėja klaidų rizika.

2) Vidutinės personalo išlaikymo sąnaudos

Taikant faktinių sąnaudų principo išimtį, dalyvavimo taisyklėse teigiama, kad vidutinės personalo išlaikymo sąnaudos yra priimtinos, jei jos smarkiai nesiskiria nuo faktinių sąnaudų. Priimtinumo kriterijai šiuo metu apibrėžti 2009 m. birželio mėn. Komisijos sprendime[6]. Nuokrypio riba apibrėžta atsižvelgiant į Europos Audito Rūmų nustatytą klaidų reikšmingumo ribą Šiuo metu taikomus priimtinumo kriterijus atitinka vos keletas naudos gavėjų[7], todėl numatomas paprastinimo poveikis, susijęs su vidutinių sąnaudų patvirtinimu, yra ribotas.

Todėl Komisija mano, kad vidutinių personalo išlaikymo sąnaudų metodikos, kurią naudos gavėjai taiko kaip įprastus apskaitos metodus, galėtų būti priimtos, jei jos pagrįstos ataskaitose nurodytomis faktinėmis personalo išlaikymo sąnaudomis ir jei sąnaudos nėra finansuojamos ir pagal kitas sąnaudų kategorijas. Ši parinktis suteikia daug paprastinimo galimybių. Naudos gavėjai visada galėtų taikyti savo įprastą apskaitos metodą su vienintele sąlyga – jis turėtų būti pagrįstas darbo užmokesčio sąnaudomis, įtrauktomis į teisės aktais numatytas ataskaitas. Taikant tokį principą būtų apimta didžioji dauguma metodikų, įskaitant tas, kurios pagrįstos sąnaudų centrais. Pagal šį principą nuokrypiai nuo deklaruotų vidutinių sąnaudų ir faktinių sąnaudų būtų priimami, nepaisant nuokrypio dydžio ar prasmės. Siekiant didesnių garantijų galėtų būti reikalaujama, kad taikoma vidutinių sąnaudų metodika būtų priimta nacionalinėse viešųjų mokslinių tyrimų programose arba kad jos būtų sertifikuotos nacionalinių valdžios institucijų.

Šis pasiūlymas suderinamas su 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezoliucija[8], kurioje Europos Parlamentas paprašė Komisiją užtikrinti, kad 7BP būtų suderinama su įprasta verslo praktika.

Išplėtus dabartinius priimtinumo kriterijus būtų galima padidinti potencialių vartotojų skaičių, tačiau nustačius netgi didesnes nuokrypio ribas nebūtų įmanoma apimti visų plačiai taikomų metodų, tokių kaip sąnaudų centrais pagrįstas metodas.

3) Taisyklių įvairovės ribojimas

Kaip minėta pirmiau, kita priežastis, dėl kurios kyla sunkumų, yra polinkis specialias nuostatas taikyti įvairioms veiklos rūšims (pvz., moksliniams tyrimams, demonstracinei veiklai, valdymui) ir dalyviams (pvz., mokslinių tyrimų organizacijoms, universitetams, ne pelno organizacijoms). Dėl to teisės aktai, rekomendaciniai dokumentai, ex-ante patikros ir visos susijusios IT sistemos tampa vis sudėtingesnės – tai lemia sumaištį, paraiškų teikėjams reikia vis daugiau rekomendacijų, o visi procesai dar labiau sulėtėja. Siekiant pakeisti padėtį, derėtų diegti ne specialiai pritaikytą metodą, o grįžti prie bendrų pagrindinių principų , su sąlyga, kad tai nesutrukdys siekti politikos tikslų.

Komisija visų pirma siūlo dvi galimybes, kurios abi leistų smarkiai viską supaprastinti ir kartu suteiktų galimybę vidutinį dotacijų skyrimo laikotarpį ir mokėjimo laikotarpį sutrumpinti keletu savaičių:

- Sumažinti finansavimo normų, organizacijų ir veiklos rūšių derinių skaičių. Komisija teiktų pirmenybę parinkčiai, pagal kurią viena bendra išmokos norma būtų taikoma visų rūšių veiklai ir visų rūšių organizacijoms; pagal kitą parinktį vienoda išmokos norma galėtų būti taikoma visų rūšių veiklai – liktų tik organizacijų skirstymas į dvi dideles kategorijas.

- Sumažinti netiesioginių sąnaudų nustatymo metodų skaičių. Pagal parinktį, kuriai pirmenybę teiktų Komisija ir su kuria siejamos didžiausios paprastinimo galimybės, visų rūšių organizacijoms ir finansavimo schemoms būtų taikoma viena bendra nustatyto dydžio netiesioginių sąnaudų skaičiavimo norma. Be to, taikant šį metodą būtų galima sumažinti klaidų, nustatytų per ex-post auditus, nes iš patirties žinoma, kad taikant faktinių sąnaudų apskaitą pasitaiko klaidų. Nors dėl to šiek tiek sumažėtų universitetų motyvacija pereiti prie analitinės apskaitos, jie įgytų galimybę tokį perėjimą įgyvendinti atsižvelgdami į savo ir nacionalinius poreikius. Remiantis universitetų asociacijų atsiliepimais, perėjimui prie analitinės apskaitos daugeliu atveju reikės daugiau laiko nei manyta iš pradžių.

4) Palūkanos už išankstinį finansavimą

Paprastinimo galimybių esama ir administruojant palūkanas už išankstinio finansavimo išmokas . Šiuo metu koordinatoriai privalo atidaryti palūkanines banko sąskaitas, kuriose sukauptos palūkanos grąžinamos Komisijai. Kadangi kai kurios organizacijos palūkaninių sąskaitų atidaryti negali, Komisija turi parengti išimčių registrą. Panaikinus įpareigojimą atidaryti palūkanines banko sąskaitas, būtų išvengta su tuo susijusių administracinių procedūrų.

Dar didesnį supaprastinimą galima pasiekti visiškai ar iš dalies panaikinus įpareigojimą grąžinti palūkanas už išankstinį finansavimą.

5) Daugiau vienkartinių išmokų elementų taikant dabartinį finansavimo pagal sąnaudas metodą

Vienkartinės išmokos jau plačiai taikomos programoje „Žmonės“; be to, vienkartinės išmokos parinktys taikomos ir kitų specialiųjų programų sąnaudų kategorijoms. Tačiau, remiantis suinteresuotųjų šalių konsultacijose pateiktais atsiliepimais, daugelis naudos gavėjų mano, kad paprastinimo galimybės, susijusios su vienkartinių išmokų taikymu kitoms sąnaudų kategorijoms (pvz., kelionių sąnaudoms, vieno personalo nario išlaikymo sąnaudų skalėms ir kt.), būtų ribotos. Nustatyti vieno personalo nario išlaikymo sąnaudų skales remiantis statistine analize būtų labai sudėtinga, atsižvelgiant į tai, kad personalo išlaikymo sąnaudos skirtingose šalyse, regionuose, sektoriuose, pramonės sektoriuose ir pan. labai skirtingos. Tačiau pateikiamos dvi išimtys:

- Kai kurie naudos gavėjai mano, kad ypač daug keblumų kyla dėl laiko registravimo taikant personalo išlaikymo sąnaudų apskaitą. Toks reikalavimas gali būti pašalintas tik jei remiantis kiekvieno projekto naudos gavėjo personalo išlaikymo sąnaudų ex ante apskaičiavimu būtų nustatytos ir derybose dėl dotacijų suderintos vienkartinės išmokos už personalą kiekvienam naudos gavėjui .

- Siekdama gerinti dalyvavimo sąlygas, taikomas MVĮ , kuriose didžiąją dalį projekto darbų atlieka savininkai vadovai , o ataskaitose joks atlyginimas nenurodomas, Komisija įdiegs vienkartinės išmokos sistemą, pagrįstą vieno personalo nario išlaikymo sąnaudų skalėmis, taikomomis pagal programą „Žmonės“.

Platesnio užmojo parinktys, pagrįstos visišku faktinių sąnaudų principo atsisakymu ir vienkartinių išmokų nustatymu visam projektui, pateikiamos 3.3 skyriuje.

6) Projektų atrankos spartinimas

Kaip numatyta 7BP pagrindžiančiuose teisės aktuose, valstybių narių atstovų komitetai turi pateikti nuomonę apie daugumą atrankos sprendimų dėl atskirų projektų. Komisija siūlo iš būsimų bendrųjų programų šį teisinį reikalavimą pašalinti. Atsižvelgiant į išsamią informacijos pateikimo šiems komitetams sistemą, minėtas proceso etapas ateityje nebebus reikalingas. Tai leistų keliomis savaitėmis sutrumpinti vidutinį dotacijų skyrimo laikotarpį , taip pat pašalinti valstybėms narėms ir Komisijos tarnyboms tenkančią administracinę naštą.

Komisija taip pat apsvarstys, ar procesas nepaspartėtų, jei tam tikrose būsimų bendrųjų programų srityse vietoj dotacijų susitarimų būtų pradėti taikyti Komisijos sprendimai.

3.3 3 kryptis. Perėjimas nuo finansavimo pagal sąnaudas prie finansavimo pagal rezultatus

Pirmiau nurodytos parinktys suteikia daug paprastinimo galimybių, tačiau jos nepadės pašalinti administracinės naštos, susijusios su atsiskaitymu už sąnaudas ir su finansiniu auditu. Pokyčiai būtų daug didesni, jei būtų pereita nuo finansavimo pagal sąnaudas sistemos, sutelktos į pradinį indėlį, prie finansavimo sistemos, pagrįstos išankstine rezultatų apibrėžtimi ir priėmimu . Atsižvelgiant į tai labai aktualūs kai kurie Europos Audito Rūmų keliami klausimai[9]:

- Ar įmanoma pertvarkyti programas, kad būtų orientuojamasi ne į reikalavimus atitinkantį pradinį indėlį, o į priimtinus rezultatus, kai projektai grindžiami konkrečiais tikslais, o išmokos priklauso nuo pasiektų rezultatų?

- Jeigu išlaidų schemos ir toliau grindžiamos pradiniu indėliu, ar įmanoma iš esmės supaprastinti skaičiavimo pagrindą? Ar, pavyzdžiui, vietoj faktinių sąnaudų apmokėjimo ES negalėtų aktyviau taikyti vienkartines arba nustatyto dydžio išmokas?

Todėl Komisija siūlo išnagrinėti tris toliau pateiktas parinktis. Pagal visas jas vienam projektui būtų skiriama vienkartinė išmoka, todėl būtų atsisakyta visų patirtų faktinių sąnaudų patikrų ir pereita nuo finansinių prie mokslinių aspektų kontrolės. Vienkartinės išmokos būtų nustatyto dydžio sumos visoms veiklos įgyvendinimo sąnaudoms padengti; taip būtų panaikintas naudos gavėjams taikomas įpareigojimas pateikti išlaidas patvirtinančius dokumentus ir sudarytos sąlygos smarkiai supaprastinti projektų finansinį auditą.

Taikant finansavimo pagal rezultatus metodą būtina atidžiai apibrėžti kiekvieno atskiro projekto rezultatus ir atlikti išsamią analizę, kad būtų nustatytos vienkartinės išmokos, pagrįstos patikimu reikalavimus atitinkančių projekto įgyvendinimo sąnaudų apskaičiavimu, ir kad būtų garantuotas patikimas finansų valdymas; dėl to gali pailgėti dotacijų skyrimo laikotarpis. Be to, sprendimai dėl išmokų turėtų būti grindžiami ir griežtesne moksline ir (arba) technine stebėsena, kurią vykdant dalyvautų ir nepriklausomi ekspertai. Taikant tokį požiūrį pirmenybę tektų teikti kitiems įgūdžiams, Komisija turėtų atitinkamai pritaikyti projektų valdymą ir reikėtų aktyviau bendradarbiauti su nepriklausomais ekspertais. Dotacijų mokėjimas būtų pagrįstas tik rezultatų vertinimu.

Siekiant geriau įvertinti finansavimo pagal rezultatus metodams būdingas galimybes ir sunkumus, prieš išsamų jų taikymą reikėtų atrinktose srityse imtis bandomųjų priemonių.

Nagrinėjant finansavimo pagal rezultatus metodus siūlomos trys parinktys.

1) Vienkartinės išmokos konkretiems projektams, kaip indėlis kompensuojant projekto sąnaudas, kurios apskaičiuotos atliekant dotacijos vertinimą ir (arba) per derybas dėl jos ir apmokamos pagal suderintus rezultatus

Taikant šį požiūrį į vertinimo ir derybų procesą būtų įtrauktas tinkamų bendrų reikalavimus atitinkančių projekto sąnaudų ex ante apskaičiavimas ir kiekybinių rezultatų apibrėžimas. Vienkartinė išmoka konkrečiam projektui būtų nustatyta atsižvelgiant į numatytas bendras reikalavimus atitinkančias sąnaudas. Vienkartinė išmoka būtų sumokėta (visa ar dalimis), jei būtų priimti suderintieji rezultatai. Todėl gali būti numatyti tarpiniai mokėjimai.

2) Kvietimų, kuriuose iš anksto numatomos vienkartinės išmokos tam tikros srities projektui, skelbimas ir pasiūlymų, kuriuose žadama gavus nustatytą vienkartinę išmoką užtikrinti geriausius mokslinius rezultatus, atranka

Šiuo atveju į pasiūlymų vertinimą būtų įtrauktas lėšų skyrimo kriterijus, susijęs su ištekliais, kuriuos vienkartinę išmoką gavęs konsorciumas yra pasirengęs papildomai investuoti pats. Taikant šį principą būtų skatinama užtikrinti, kad ES lėšos būtų aktyviau naudojamos kaip svertas.

3) Lėšų skyrimas remiantis dideliu pasitikėjimu, kai atskiriems projektams skirstomos iš anksto nustatytos vienkartinės išmokos, o tolesnė Komisijos kontrolė nenumatoma

Lėšų gavėjų atranka būtų labai konkurencinga. Po atrankos lėšos būtų skiriamos vienkartine išmoka, o Komisija nevykdytų jokios finansinės ar mokslinės kontrolės. Šis požiūris grindžiamas dideliu pasitikėjimu ir didele rizika. Tačiau tai, jog Komisija nevykdytų kontrolės, nereiškia, kad apskritai nebūtų jokios kontrolės. Šis požiūris būtų pagrįstas mokslinei bendruomenei būdinga savikontrole ir motyvacijos bei paskatų struktūra. Kad ši motyvacijos ir paskatų struktūra būtų veiksminga, turėtų būti reikalaujama, kad lėšų gavėjai savo kolegoms ir plačiajai visuomenei kuo skaidriau atsiskaitytų, kaip panaudotos susijusios lėšos ir kokių rezultatų pasiekta. Piktnaudžiavimo pavojus liktų, tačiau galimas netinkamas elgesys labai pakenktų lėšų gavėjo mokslinei karjerai. Šis scenarijus geriausiai tiktų srityse, kuriose pirmiau minėti paskatų mechanizmai veikia geriausiai, t. y. visų pirma Europos mokslinių tyrimų taryboje. Šio požiūrio privalumai akivaizdūs: nereikia tikrinti sąnaudų, administracinė našta minimali, o sparta didelė.

4. ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo apžvalga

Atsižvelgiant į nacionalinių teisės sistemų, apskaitos metodų ir administravimo tradicijų įvairovę, užtikrinti sklandų pagal 7BP skatinamą tarpvalstybinį bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje nėra paprasta.

Šiuo metu taikomoje bendrojoje programoje numatyta įvairių tikslų, daug intervencijos mechanizmų, kuriems taikomos specialios taisyklės, įvairios atlyginimo normos ir tam tikrų rūšių organizacijoms taikomos specialios sąlygos. Todėl apskritai tokią daugialypę sistemą sudėtinga administruoti.

Akivaizdu, kad, vietoj dabartinės daugialypės sistemos suformulavus bendrus pagrindinius principus, būtų galima labai supaprastinti taisykles, procesus ir IT sistemas. Būtinas išsamus tyrimas, kad būtų galima įvertinti, kiek tai įmanoma, ir užtikrinti, kad specialiai pritaikyti metodai būtų taikomi tik kai tai pagrįsta atsižvelgiant į politikos tikslus.

Įgyvendinant 7BP padaugėjo intervencijos mechanizmų – ES dalyvauja programose, kurias kartu įgyvendina kelios valstybės narės, be to, kuriamos bendrosios technologijų iniciatyvos (BTI). Kadangi 7BP dalyvavimo taisyklės šiems intervencijos mechanizmams netaikomos, kiekvienam jų nustatytos atskiros taisyklės, atsižvelgiant į konkrečius veiklos poreikius. Šios taisyklės gali iš esmės skirtis nuo 7BP dalyvavimo taisyklių.

2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezoliucijoje[10] Europos Parlamentas atkreipia dėmesį į tokią didesnę įvairovę ir ragina įvertinti su tuo susijusias problemas, kurių kyla naudos gavėjams, įskaitant nepakankamo skaidrumo problemą.

Atsižvelgdama į tai Komisija mano, kad prie paprastinimo tikslų įgyvendinimo būtų galima svariai prisidėti ir paprastinant ES mokslinių tyrimų finansavimo sistemą. Todėl rengiant naujas bendrąsias programas dėmesys visų pirma turėtų būti sutelktas į tokius du dalykus:

- šių intervencijos mechanizmų tinkamumą ir būtinumą siekiat nustatytų tikslų;

- norą ar būtinybę užtikrinti, kad taikomos finansavimo taisyklės ar bent kai kurios iš jų sutaptų.

Būtina išnagrinėti geriausią įmanomą institucinę struktūrą, taikytiną viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms, įskaitant bendrąsias technologijų iniciatyvas (BTI), taip pat EIT žinių ir inovacijų bendruomenes, kad šie subjektai savo tikslų galėtų siekti veiksmingai ir našiai (tinkamiausia būsimų BTI struktūra). Šiuo atžvilgiu svarbios bus BTI aukšto lygio parengiamosios darbo grupės ataskaitos[11] rekomendacijos.

5. Tolesnė veikla

Taikant daugumą parinkčių, siūlomų pagal antrąją ir trečiąją kryptis, būtini taisyklių pakeitimai, todėl tos parinktys bus įvertintos per kas trejus metus atliekamą Finansinio reglamento persvarstymą, o atsižvelgiant į tokio persvarstymo išvadas – ir per būsimą mokslinių tyrimų politikos norminės bazės persvarstymą.

Tačiau, atsižvelgdama į sutarimą dėl konkrečių priemonių, pasiektą reaguojant į šį komunikatą, Komisija Septintosios bendrosios programos pakeitimus dar gali pateikti po to, kai bus atliktas jos tarpinis vertinimas. Visų pirma galėtų būti numatytas išankstinis 7BP taisyklių pakeitimas, susijęs su 3.2 skyriuje pateiktomis vidutinėms personalo išlaikymo sąnaudoms taikomomis taisyklėmis.

Atliekant tokius 7BP taisyklių pakeitimus, būtina atsižvelgti į tokius svarbius dalykus.

Paprastinimo nauda turi būti didesnė už jo įgyvendinimo sąnaudas; manoma, kad visiems BP naudotojams labai svarbus esamų taisyklių tvarumas, todėl pirmenybė teikiama būtent jam, o ne menkiems pokyčiams, kuriais taisyklės būtų tik šiek tiek supaprastinamos. Norint atlikti pagrindinių teisės aktų pokyčius, būtina taikyti įprastą teisėkūros procedūrą (bendro sprendimo procedūrą), numatant bent vienų metų trukmės įgyvendinimo laikotarpius. Atitinkamai susiję pokyčiai būtų taikomi tik paskutinio etapo 7BP kvietimams. Reikėtų valdyti dvi lygiagrečias taisyklių, procesų ir IT sistemų sistemas. Būtina atsižvelgti į tai, kad naudos gavėjų ir Komisijos tarnybų veikla taptų sudėtingesnė.

Be to, paprastinimas glaudžiai susijęs su atskaitomybės rodikliais, kurie taikomi ES mokslinių tyrimų politikos įgyvendinimui. Komisija remiasi išsamia kontrolės strategija, pagal kurią labai daug projektų auditų vykdoma vietoje ir susigrąžinamas sumokėtų sumų perviršis, siekiant pagrįstai užtikrinti, kad mokėjimai atitiktų taisykles. Tokio teigiamo Europos Audito Rūmų patikinimo pareiškimo Komisija gali tikėtis tik kai klaidų bus mažiau nei 2 proc. Įgyvendinant šią kontrolės strategiją ES mokslinių tyrimų dotacijų skyrimo reikalavimai, kaip manoma, tapo sudėtingesni, todėl mokslininkai ir pramonės įmonės gali vengti dalyvauti Bendrijos mokslinių tyrimų finansavimo programose. Kol bus iš esmės supaprastintos mokslinių tyrimų finansavimo taisyklės, būtų galima įdiegti konkretiems tyrimams taikytiną toleruotiną klaidų riziką, todėl Komisija galėtų persvarstyti savo kontrolės strategiją. Šios idėjos tikslas – suderinti tinkamą kontrolę ir efektyvią politiką. Konkretus pasiūlymas dėl mokslinių tyrimų išlaidų toleruotinos klaidų rizikos lygio bus išdėstytas Komisijos komunikate, kurį numatoma pateikti 2010 m. gegužę su Komisijos pasiūlymu dėl kas trejus metus atliekamo Finansinio reglamento persvarstymo. Jeigu šią mokslinių tyrimų koncepciją priimtų svarstyti Europos Parlamentas ir Taryba, Komisija galėtų persvarstyti dabartinę kontrolės strategiją ir kartu išlaikyti patikimą finansų valdymą. Kontrolės masto (audito apimties ir tolesnių korekcijų) klausimas galėtų būti sprendžiamas taip, kad būtų galima sumažinti kontrolės naštą. Tokia persvarstyta kontrolės strategija galėtų būti labiau sutelkta į tikslinį rizikos vertinimu grindžiamą auditą ir sukčiavimo prevencijos kontrolę, atsižvelgiant į Komisijos kovos su sukčiavimu tarnybų veiklos patirtį. Tuo pagrindu gali būti sukurta stabili atskaitomybės sistema, kartu taikant reikiamas atgrasymo priemones, kad ES mokslinių tyrimų lėšos nebūtų naudojamos netinkamai.

Pagaliau bet kuriems vėlesniems teisės aktų pasiūlymams, susijusiems su paprastinimo priemonių įgyvendinimu, bus taikomas išsamus rizikos vertinimas, kaip bendro ex-ante poveikio vertinimo dalis, ir apsaugos nuo sukčiavimo kokybės vertinimas.

6. IšVADOS

Šiame komunikate pateikiamos ES mokslinių tyrimų finansavimo paprastinimo priemonės ir parinktys, siekiant užtikrinti, kad ES moksliniams tyrimams skirtomis lėšomis būtų skatinami aukščiausios kokybės moksliniai tyrimai. Komisija netrukus pateiks pasiūlymą dėl kas trejus metus atliekamo Finansinio reglamento persvarstymo ir pasiūlys kai kurių šiame komunikate pateiktų paprastinimo siūlymų pagrindu parengti teisės aktų pasiūlymus. Daugiau paprastinimo galimybių gali būti atskleista 7BP tarpiniame vertinime, kuris turi būti paskelbtas 2010 m. spalio mėn.

Tolesnis paprastinimas įmanomas tik jei šios veiklos įsipareigos imtis ir jai politinę paramą suteiks kitos ES institucijos, visų pirma Taryba ir Europos Parlamentas. Būtina pasiekti nelengvą kompromisą, susijusį su būtinybe geriau derinti pasitikėjimą ir kontrolę, taip pat riziką ir rizikos vengimą, kartu užtikrinant patikimą finansų valdymą. Šioje srityje galimybių teikia diskusijos dėl konkretiems moksliniams tyrimams taikytinos toleruotinos klaidų rizikos.

Kadangi Komisijai patikėta prižiūrėti, kaip naudojami ES mokesčių mokėtojų pinigai, ji prižiūrės, kad būtų užtikrintas patikimas finansų valdymas, įskaitant tinkamas sukčiavimo prevencijos priemones, remdamasi išsamia rizikos analize ir strategija pagal kiekvieną kryptį. Atliekant paprastinimą ir nustatant toleruotiną klaidų riziką ši išankstinė sąlyga neturi būti pažeista.

Komisija ragina kitas ES institucijas prisidėti prie diskusijų ir teikti pastabas apie komunikate pateiktas parinktis, atsižvelgiant į būsimą ES mokslinių tyrimų finansavimo sistemos formavimą.

Šių diskusijų rezultatai bus pateikti Komisijos pasiūlymuose „Inovacijų Sąjungos“ pavyzdinei iniciatyvai pagal strategiją „Europos 2020 m.“ ir panaudoti formuojant būsimas bendrąsias programas.

Atsižvelgdama į sutarimą dėl konkrečių priemonių, pasiektą reaguojant į šį komunikatą, Komisija Septintosios bendrosios programos pakeitimus dar gali pateikti po to, kai bus atliktas jos tarpinis vertinimas.

[1] COM (2010) 2020, 2010 3 3.

[2] 2009 m. liepos 23 d. nepriklausomų ekspertų grupės atlikta Europos mokslinių tyrimų tarybos struktūrų ir mechanizmų vertinimo ataskaita ir 2009 m. spalio 22 d. Komisijos komunikatas COM (2009) 552.

[3] Konsultacijos dėl to, kaip supaprastinti ES mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bendrųjų programų įgyvendinimą, 2009 7 24–9.30, http://ec.europa.eu/research/consultations/fp-simplification/consultation_en.htm ; Konsultacijos dėl finansinio reglamento persvarstymo, 2009 12 18–10 19 http://ec.europa.eu/budget/consultations/FRconsult2009_en.htm.

[4] OL L 412, 2006 12 30, p. 1; OL L 391, 2006 12 30 p. 1; OL L 400, 2006 12 30, p. 1.

[5] Pavyzdys: X Prize fondo (http://www.xprize.org) komercinių erdvėlaivių projektui skirtas 10 mln. USD apdovanojimas paskatino daugiau kaip 100 mln. USD mokslinių tyrimų ir plėtros privačių investicijų.

[6] C (2009) 4705.

[7] Maždaug devynios iš dešimties organizacijų, naudojančių vidutines personalo išlaikymo sąnaudas kaip įprastą apskaitos praktiką, neatitinka galiojančių kriterijų. Iki 2010 m. kovo mėn. Komisija priėmė tik 12 organizacijų patvirtintas metodikas, susijusias su vidutinių sąnaudų taikymu.

[8] OL L 255, 2009 9 26, p. 24.

[9] Europos Audito Rūmų atsakymas į Komisijos komunikatą „Biudžeto reforma – pokyčių Europoje įgyvendinimas“.

[10] OL L 255, 2009 9 26, p. 24.

[11] „Europos mokslinių tyrimų srities viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių tinkamiausios struktūros bendras kūrimas“, galutinė BTI aukšto lygio parengiamosios darbo grupės ataskaita, 2010 m. sausio mėn.